Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

[medziotojas]

Jau šį savaitgalį bus atidarytas medžioklės sezonas: medžiotojai siekia paneigti vis dar gajų mitą

Greta Gureckytė
Delfi


Jau šį šeštadienį Lietuvos medžiotojai oficialiai atidarys medžioklės sezoną tą dieną minėdami Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, dieną. Tam, kad medžioklės pradžia būtų paminėta su trenksmu, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija bei Lietuvos elnių kvieslių asociacija kviečia sezoną atidaryti Raudonės pilyje rengiamoje šventėje.
Kaip laidoje „Delfi diena“ sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša, medžioklė Lietuvoje nesiskiria nuo kitų Europos šalių.
„Ji yra dinamiška, medžioklė nėra tik laisvalaikio užsiėmimas, – aiškino L. Daukša.
– Tai yra populiacijos reguliavimo funkcija, kurią deleguoja valstybė. Medžioklė yra priemonė, kuri šiai dienai yra atsakinga, aiškiai reglamentuota, nukreipta į laukinės gyvūnijos valdymą.
Anot „Yukon Group“ komunikacijos vadovo Germano Kavalskio, laimikis medžioklėje nėra siektinas tikslas, svarbiausia – tradicijos.
„Žmonės siekia bendruomeniškumo, pabuvimo kartu. Laimikis, taip, yra gerai, bet esminis dalykas yra bendraminčių rato plėtimas, bendrų idėjų, projektų realizavimas“, – kalbėjo G. Kavalskis.
G. Kavalskio manymu, visuomenę reikėtų medžioklės klausimu daugiau edukuoti.
„Vis dėlto yra gajus mitas, kad medžiotojas eina į mišką ir su kulkosvaidžiu šaudo į kairę bei dešinę. Reikia paaiškinti, jog medžioklė turi savas tradicijas, yra etiška medžioklė, yra bandymas reguliuoti populiaciją.
Man labai gaila, kad vadinamieji ekologijos aktyvistai, kurie dažniausiai kritikuoja medžiotojus, nemato to, jog miškų plotai mažėja. Prieš 10 metų, važiuojant iš Vilniaus į Trakus, buvo pilna meškų. Dabar važiuojant yra kotedžų rajonai, logistikos centrai – vadinasi, natūralūs gyvūnų gyvavimo laukai mažėja“, – teigė jis.


Jau šį šeštadienį, spalio 18 d., Raudonės pilyje įvyks medžioklės sezono atidarymas. Anot L. Daukšos, į šį renginį kasmet kviečiama visa bendruomenė.
„Šv. Hubertas yra krikščionių šventasis, medžiotojų globėjas. Šaknys siekia viduramžius, kai aistringas medžiotojas Hubertas medžiodamas pamatė taurųjį elnią ir tarp ragų šviečiantį kryžių, – jis tapo vyskupu bei taip buvo paskelbtas šventuoju. Tradicija parodo tiltą tarp gamtos ir žmogaus, – kalbėjo jis. – Kolektyvai renkasi į mišias, taip atiduoda pagarbą. Šeštadienį bus ir eisena, nešamas elnias.

L. Daukša pridūrė, kad tradiciškai vyksta ir medžioklės trofėjų paroda, dalinama sriuba. „Reikia visuomenei siųsti žinutę, kad medžiotojai turi turėti kompetencijas, būti nepriekaištingos reputacijos. Medžioja ne visus pasitaikančius gyvūnus ir ne tada, kada nori“, – sakė jis.

[medziotojas]

„Antikvariniai Kašpirovskio dantys” atsisakė dalyvauti renginyje, kuriame pasirodė R. Žemaitaitis

Politikuojanti muzikos grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys” savo Facebook paskyroje rašo (kalba netaisyta):

„Šeštadienį priėmėme sprendimą nekoncertuoti Medžiotojų ir žvejų draugijos šventėje.
Atvykę į renginį sužinojome, kad jame dalyvauja ir nuo scenos kalbą sakė Konstituciją pažeidęs politikas remigijus žemaitaitis. Politinės partijos, kuriai vadovauja šis politikas, veikla mums yra nepriimtina.
Atsiprašome visų, kurie laukė mūsų koncerto, tačiau turėjome būti ištikimi savo principams ir vertybėms. Tylėjimas būtų pritarimas. Mes renkamės kalbėti veiksmais.
Reiškiame palaikymą visai Kultūros bendruomenei, kuri šiuo metu tvirtai stovi ir saugo mūsų valstybės vartus.”

[medziotojas]

Radiniai miškuose kelia nerimą: įtaria, kad plinta pavojingas užkratas



Brigita Pukinskė
Delfi

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija perspėja dėl pavojaus gyvūnams miškuose
FOTO: LIETUVOS MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJOS ARCHYVAS


Miškuose vis dažniau aptinkama šviežiai nugaišusių tauriųjų elnių. Plintantys vaizdai kelia institucijų susirūpinimą ir reikalauja atsargumo – įtariama, kad tarp gyvūnų gali plisti užkrečiama liga.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) pastarosiomis dienomis sulaukia vis daugiau informacijos apie atvejus, kuomet randami šviežiai nugaišę taurieji elniai.
„Apie dar vieną tokį atvejį šiandien mus informavo patys medžiotojai. Pastebima, kad visi šie atvejai – su rastais tauriaisiais elniais be akivaizdžių šautinių žaizdų ar kitų išorinių požymių – kelia susirūpinimą“, – skelbia LMŽD atstovai.
Pasitarus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba(VMVT), nuspręsta imtis papildomų veiksmų ir reaguoti į situaciją. Pagal VMVT turimus duomenis, išsekimo ligos (LIL) atvejų Lietuvoje nėra nustatyta, tačiau LMŽD kartu su VMVT ragina atsakingai reaguoti į tokius radinius ir apie juos pranešti atsakingoms institucijoms.
„Tai labai svarbu siekiant laiku nustatyti galimas užkrečiamąsias ligas ir atlikti reikalingus veterinarinius tyrimus. Radus nugaišusį laukinį gyvūną būtina informuoti ne tik Aplinkos apsaugos departamentas ir medžioklės plotų naudotoją, bet ir VMVT, kad veterinarijos specialistai galėtų atlikti tyrimus ir nustatyti gyvūno žūties priežastį“, – ragina LMŽD atstovai.
Radus tokią gaišeną, gyventojų prašoma nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat galite informuoti VMVT čia. „Svarbu: radus nugaišusį laukinį gyvūną rekomenduojama jo neliesti, nejudinti ir nebandyti transportuoti. Jei įmanoma, pažymėkite tikslią radimo vietą ir apie ją praneškite specialistams“, – prašo LMŽD atstovai.
Primenama, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą laukiniai gyvūnai, gyvenantys laisvėje, yra valstybės nuosavybė, o juos paimti galima tik teisės aktų nustatyta tvarka. „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės numato, kad medžioklės plotuose sumedžiotais ar rastais medžiojamaisiais gyvūnais disponuoja medžioklės plotų naudotojas. Todėl medžioklės plotų vienete rastų nugaišusių medžiojamųjų gyvūnų ar jų dalių pasisavinimas, apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos apsaugos departamentui bei negavus leidimo, laikomas neteisėtu gyvūno paėmimu.
Dėkojame medžiotojams ir gyventojams už budrumą bei bendradarbiavimą“, – skelbiama LMŽD įraše.

[medziotojas]

Seime – siūlymas medžiotojams: leistų medžioti ir mažesniuose plotuose

ELTA
2026.04.26


Seimas svarstys Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma švelninti reikalavimus medžioklės plotams, kurie sumažėja įgyvendinant krašto apsaugos, susisiekimo, energetikos ir kitus valstybinės svarbos projektus.
Tokiais atvejais atsižvelgti į medžiotojų interesus Seimui pasiūlė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.
Tais atvejais, kai medžioklės plotas sumažėja dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų, jis siūlo netaikyti šiuo metu įstatyme numatyto reikalavimo medžioklės ploto vienetui, kuris turi apimti ne mažiau kaip 1 tūkst. ha.

„Tais atvejais, kai plečiasi, pavyzdžiui, poligonai, rezervatai, kai dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų iki mažiau nei 1 tūkst. hektarų sumažėja esamas medžioklės ploto vienetas, siūlau išlaikyti galimybę medžioti tame mažesniame medžioklės plote“, – pateikdamas projektą praėjusį antradienį iš Seimo tribūnos sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika.

Jo nuomone, toks reguliavimas leistų medžiotojų klubams ir būreliams tęsti veiklą. Anot K. Mažeikos, projekte nekalbama apie naujų medžioklės ploto vienetų formavimą.
„Kalbame apie tai, kaip dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų medžioklės plotas sumažėja. (...) Miestų, infrastruktūros plėtra, aplink miestus esantys rajonai ypač didelį spaudimą daro medžioklės plotams, atsiranda tikrai nemaža grėsmė, kad tokie plotai gali visiškai išnykti“, – sakė K. Mažeika.
Jis taip pat pastebėjo, kad kai kuriais atvejais, ypač lapės ar kiti smulkūs plėšrūnai priemiestinėse teritorijose labai prisitaiko ir kelia didžiules problemas ir vairuotojams, ir gyventojams.
Kaip pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys konservatorius Arvydas Pocius, tai ne naujas klausimas, nes dėl Pabradės Generolo Silvestro Žukausko poligono, „Via Baltica“ arba „Rail Baltica“ projektų, kai kurių draustinių plėtros aplinkiniai medžiotojų būreliai buvo susidūrę su šia problema. Kaip jau skelbta, šią savaitę Seimas pritarė naujo Kapčiamiesčio poligono steigimui.
„Tai šiuo atveju, manyčiau, yra turbūt turimas omenyje Kapčiamiesčio poligono steigimas. Tai yra aktualus klausimas. Kadangi medžiotojai yra mūsų visuomenės dalis, manau, kad tikrai į jų tokią situaciją reikėtų atsižvelgti. Nebus daug tokių atvejų, bet manau, kad reikėtų tikrai čia padaryti tam tikras korekcijas“, – sakė A. Pocius.
K. Mažeikos duomenimis, Lietuvoje yra apie 960 medžioklės ploto vienetų ir tikrai nemaža dalis jų yra apie 1 tūkst. hektarų.
Medžioklės įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 80 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 10. Projektą svarstys Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetai, jį vertins Vyriausybė. Seimo plenarinėje salėje jis vėl turėtų atsirasti birželio 16 dieną. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 tūkst. ha, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų siūlymu mokslo ir mokymo tikslams, žuvininkystei tvenkinių teritorijose.
Jei Seimas pritartų, šis išimčių sąrašas būtų papildytas tais atvejais, kai medžioklės plotas sumažėja dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų. Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.

[medziotojas]

Ministerija – už medžioklės plotų mažinimą, kai žemės reikia valstybei svarbiems projektams

bns
2026.05.03


Aplinkos ministerija pritaria grupės Seimo narių siūlymui, kad medžioklės plotai gali būti mažesni nei 1 tūkst. hektarų, kai tos žemės reikia krašto apsaugos, susisiekimo, energetikos ir kitiems valstybinės svarbos projektams.
Tokią ministerijos poziciją svarstys Vyriausybė, kurios išvados yra paprašęs Seimas, svarstantis Medžioklės įstatymo pataisą.
Grupė parlamentarų siūlo leisti sumažinti medžioklės plotus, jeigu tai daroma dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų, pavyzdžiui, paimant žemę valstybės poreikiams statant poligonus, tiesiant kelius ar geležinkelius.
„Medžioklės plotų vienetai gali būti mažesni negu 1 tūkst. hektarų, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos objektus, tarkime, steigiant naują saugomą teritoriją, kurioje medžioklė draudžiama.
Tik tuo atveju“, – BNS sakė ministerijos Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas.
Ministerija siūlo nuo liepos leisti formuoti mažesnius medžioklės plotus nei dabar nustatyta riba, jeigu dalis ploto paimama valstybės poreikiams ir medžiotojui nėra galimybės kompensuoti netekties.
V. Graičiūno teigimu, plečiant Tauragės poligoną, Valstybinių miškų urėdija atsisakė vieno profesionalios medžioklės ploto.
„Ir jį jau geranoriškai atidavė kaip kompensaciją tiems medžioklės ploto naudotojams, kurie neteko savo ploto dėl poligono plėtros“, – paaiškino ministerijos specialistas.
Taip pat ministerija siūlo numatyti, kad dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų į medžioklės plotą įsiterpusi teritorija nesuardo medžioklės ploto vientisumo.
„Jeigu ar karinio poligono teritorija, ar saugoma teritorija, rezervatas padalintų medžioklės plotą į dvi ar kelias dalis, siūlome, kad tokiu atveju tas medžioklės ploto vieneto vientisumas nesuardomas, kadangi vis tiek žvėrys gyvena ir toje teritorijoje, kurioje medžioti draudžiama“, – aiškino ministerijos atstovas.
„Jie laisvai migruoja tarp tų teritorijų, ten įrengus viliojimo vietas, galima tuos žvėris prisivilioti ir sėkmingai medžioti, kad ir mažesniame plote, bet suviliojant žvėris iš to viso ploto, buvusio medžioklės ploto“, – kalbėjo jis. Pasak jo, tuomet medžioklės plotas būtų performuojamas. „Jeigu atsirastų tie sklypai, nepriklausantys jokiam medžioklės ploto vienetui, juose nieks neatlygintų ūkininkams padarytos žalos laukinių žvėrių pasėliams ar kai žievę nulaupo medeliams, ir panašiai“, – kalbėjo V. Graičiūnas.
Taip pat ministerija siūlo parlamentarų pataisas papildyti nuostata, kad pakeitus medžioklės plotus, leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami be konkurso.

[medziotojas]

Seimas spręs, ar visiškai uždrausti žvėrių spąstus ir kilpas



Sniegė Balčiūnaitė
15min.lt

Seimas pradeda svarstymus, ar nuo kitų metų visiškai uždrausti gaminti, prekiauti bei naudoti žvėrių galūnes suspaudžiančius spąstus bei kilpas.

Išimtis būtų taikoma tik tokių spąstų ir kilpų rodymui muziejuose ir edukaciniuose renginiuose.
Seimas po pateikimo šią savaitę priėmė svarstyti tokias Medžioklės įstatymo pataisas.
Kaip sakė jų autorius, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, siekiama įvesti absoliutų tokių įrankių draudimą – dabar juos draudžiama naudoti medžioklėje.
„Jų negalima ir dabar naudoti, tačiau jeigu atsiverti bet kokį skelbimų portalą, nuo 10 eurų gali nusipirkti įvairiausio dydžio, išmatavimų neselektyvinius spąstus, kurie yra naudojami ir laukinei gyvūnijai, ir augintiniams, – Seime teigė L. Jonauskas. – Iškart galiu pasakyti, kad tai neliečia selektyvinių spąstų, skirtų graužikams.“
L. Jonausko teigimu, tokių spąstų atvežama iš Baltarusijos, o problemą iškėlė Aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspektoriai.
Jis priminė prieš kelis mėnesius paaiškėjusį atvejį, kai Vilniaus rajone sugautas katinas kankinosi tokiuose spąstuose. Liberalą Vitalijų Gailių domino bebrų populiacijos reguliavimas.
„Ar nėra taip, kad bebrų populiacija reguliuojama išskirtinai tik tokiais įrenginiais, ar ir kitais? Ar taip atimdami galimybę reguliuoti bebrų populiaciją nesukursime tokių sąlygų, kad žemės ūkiui, miškininkystei bus daroma dar didesnė žala?“ – klausė jis.
Tuo metu Viktoras Pranckietis piktinosi, kad muziejuose norima leisti tokius spąstus demonstruoti.
„Kažkur dar galima naudoti, nors visose medžioklėse uždrausta. Edukaciniuose renginiuose tuos spąstus naudosime – įkišime gyvūno koją į ten?“ – svarstė jis.
Seimui taip pat siūloma priimti Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, numatančią, kad už pažeidimus būtų skiriamos baudos nuo 600 iki 1,7 tūkst. eurų. Gyvūnų galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimas nuo 1995 metų draudžiamas visose Europos Sąjungos šalyse.