Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
- šatas
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 958
- Joined: 2008-May-12 18:26
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
prieš medziokle 100gr ir erkes nepavojingos
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Grybų krepšyje – erkinis encefalitas
skrastas.lt
2015 m. gegužės 26 d.
Natalija KONDROTIENĖ
Šiaulietė Renata (pavardė redakcijai žinoma) praėjusių metų grybavimo sezoną mini su didžiuliu siaubu – pilnuose krepšiuose grybų parsinešė ir nelaimę – į ligos patalą ilgam paguldžiusį erkinį encefalitą. Infektologai sako, jog apsisaugojimas nuo šios ligos vienintelis – skiepai, o erkės įkandimas gali baigtis ir mirtimi.
Grybai užtvindė namus
Renata erkinio encefalito liekamuosius reiškinius jaučia po ligos praėjus ir pusei metų: blogai miega naktimis, galva, kaip pajuokauja: „dažniau skauda negu neskauda“, tapo jautri ir pernelyg emocinga.
„Namiškiai stebisi, kad tapau kitokia: irzli, mieguista, atsiskyrėlė. Man tikrai norisi tik ramybės ir tylos. Galvos skausmai sunkiai tveriami, bet nėra kito pasirinkimo. Taip būna“, – sakė Renata.
Praėjusių metų didžiulis grybų derlius į miškus išviliojo ir Renatos šeimą. Ėmė kibirus, krepšius, važiavo į Šiaulių, Kelmės, Pakruojo rajonų miškus. Arčiausiai būdavo nuvažiuoti į užmiestį, tad po darbų su vyru imdavo po krepšelį ir važiuodavo „pabėgioti“.
„Akys raibdavo nuo tiek grybų! Daug pririnkdavome, paskui pusę nakties valydavome. Apėmė lyg manija. Pilni miškai nemokamų grybų. Žiemai atsargas ruošėme lyg pamišę. Manėme, jei nesuvalgysime, tai išdalinsime“, – pasakojo pernykščius įspūdžius moteris.
Važiuodami į mišką sutuoktiniai pasipurkšdavo priemonėmis nuo uodų. Apie erkių keliamą pavojų žinojo, tačiau nesusimąstė apie grėsmes.
Šypteli, prisiminusi, jog manė, kad jų tikrai tokia neganda neištiks. Parvažiavę iš miško vienas kitą apžiūrėdavo, maudydavosi vonioje.
Paslaptingas juodulys
Apie tai, kad įsisiurbusi erkė, Renata suprato, kai po kelių dienų pasikasiusi galvą užtiko juodą neįprastą darinį. Tai buvo jau pridžiūti kraujyje krešulyje spėjusi erkė.
„Paniškai vabalų nebijau, tad ir atradusi tokį tašką, pamaniau, kad nieko tokio. Nebus užsikrėtusi. Niekas iš pažįstamų nebuvo sirgęs, tai ir pati buvau rami. Pasikasiau, išmečiau erkę ir pamiršau“, – pasakojo moteris.
Po beveik dviejų savaičių Renata pasijuto blogai: kilo aukšta temperatūra, ėmė krėsti šaltis, jautėsi susirgusi gripu. Pamanė, jog bus peršalusi po išvykos į pajūrį. Gėrė temperatūrą mažinančius vaistus bei įvairias arbatas.
„Laimė, kad reikėjo nedarbingumo patvirtinančios pažymos, vyras nuvežė pas gydytoją. Kitaip dar būčiau gulėjusi pataluose, iš bejėgiškumo negalėjau net atsimerkti“, – pasakojo ligos istoriją.
Pasikalbėjus su paciente, gydytojos spėjimai buvo dvejopi – gripas, tačiau ji tuo abejojo, nes rudenį tokie susirgimai – reti, arba meningitas. Skubus siuntimas į ligoninę konsultuotis su infektologais buvo naudingas.
„Paskirti tyrimai atskleidė ligą – erkinis encefalitas. Gydytojai patikino, kad namo nebesiruoščiau. Gydysimės. Nusiteikčiau dviem šios ligos bangoms. Virusas, pažeidžiantis galvos smegenis, buvo pradėjęs savo darbą.
Nenorėjau nieko, tik užsimerkti ir išnykti, nes tą būseną ir skausmą gali įsivaizduoti tik šia liga susirgęs žmogus. Žodžiais tos savijautos ir kas su tavimi vyksta, neišaiškinsi. Baisu“, – akis nuleidžia moteris.
Nesibaigiantis siaubo filmas
Renata ne itin daug pamena iš gydymo ligoninėje, nes sąmonės aptemimas buvo dažnas. Vaistai stipriai veikė. Prisimena skausmo, miglos, šleikštulio, nuolatinio pykinimo laiką, kai manė, jog atsikelti iš lovos jai nebelemta.
„Tai lyg siaubo filmas, kuris neturi pabaigos. Jei tik kas būtų paaiškinęs, kaip jaučiamasi sergant erkiniu encefalitu, aš į mišką per patrankos šūvį nesiartinčiau. Niekada. Tai buvo sunkiai ištveriama“, – baisėjosi moteris.
Medikai paaiškino, jog specifinio erkinio encefalito gydymo nėra. Medikamentais mažinamas smegenų uždegimas ir spaudimas, skiriama raminamųjų vaistų, taip pat nuo skausmo ir uždegimo.
Po kurio laiko atūžė antroji encefalito banga. Moteris buvo vėl prikaustyta prie lovos. Gydymas, bjauri savijauta, laiko nuovokos praradimas ir panirimas į tamsą buvo sunkiai tveriami.
„Nedaug laiko po ligos praėjo. Labai sunku apie tai kalbėti, bet norisi rėkti visiems, kad skiepytis būtina, kad tos ligos išvengti galima. Niekam nelinkėčiau to patirti, nes tai tampa nesibaigiančiu košmaru“, – perspėjo moteris.
Kasdienybė – už tamsių užuolaidų
Renata, jei tik yra galimybė, būna tyloje, prietemoje, kur nėra aštrių kvapų ir kitokių dirgiklių. Labai greit pavargsta, nuolat nori miego, džiaugiasi galimybe likti namuose viena.
„To galėjo nebūti. Bet daugelis galvoja: „Man tai šitaip nenutiks.“ Ir aš taip galvojau. Mano ligą iš arti matę šeimos nariai pasiskiepijo nuo erkinio ecefalito, to prašau artimųjų, draugų. Noriu perspėti savo pavyzdžiu“, – sakė Renata.
Moteris sako, kad grybų atsargų namuose nelikę. Paprašė, kad išdalytų arba išmestų. Medikai ją patikino, kad persirgusi erkiniu encefalitu įgavo šiam virusui imunitetą, tačiau į mišką įžengti nenori: „Prisigrybavau visam likusiam gyvenimui.“
skrastas.lt
2015 m. gegužės 26 d.
Natalija KONDROTIENĖ
Šiaulietė Renata (pavardė redakcijai žinoma) praėjusių metų grybavimo sezoną mini su didžiuliu siaubu – pilnuose krepšiuose grybų parsinešė ir nelaimę – į ligos patalą ilgam paguldžiusį erkinį encefalitą. Infektologai sako, jog apsisaugojimas nuo šios ligos vienintelis – skiepai, o erkės įkandimas gali baigtis ir mirtimi.
Grybai užtvindė namus
Renata erkinio encefalito liekamuosius reiškinius jaučia po ligos praėjus ir pusei metų: blogai miega naktimis, galva, kaip pajuokauja: „dažniau skauda negu neskauda“, tapo jautri ir pernelyg emocinga.
„Namiškiai stebisi, kad tapau kitokia: irzli, mieguista, atsiskyrėlė. Man tikrai norisi tik ramybės ir tylos. Galvos skausmai sunkiai tveriami, bet nėra kito pasirinkimo. Taip būna“, – sakė Renata.
Praėjusių metų didžiulis grybų derlius į miškus išviliojo ir Renatos šeimą. Ėmė kibirus, krepšius, važiavo į Šiaulių, Kelmės, Pakruojo rajonų miškus. Arčiausiai būdavo nuvažiuoti į užmiestį, tad po darbų su vyru imdavo po krepšelį ir važiuodavo „pabėgioti“.
„Akys raibdavo nuo tiek grybų! Daug pririnkdavome, paskui pusę nakties valydavome. Apėmė lyg manija. Pilni miškai nemokamų grybų. Žiemai atsargas ruošėme lyg pamišę. Manėme, jei nesuvalgysime, tai išdalinsime“, – pasakojo pernykščius įspūdžius moteris.
Važiuodami į mišką sutuoktiniai pasipurkšdavo priemonėmis nuo uodų. Apie erkių keliamą pavojų žinojo, tačiau nesusimąstė apie grėsmes.
Šypteli, prisiminusi, jog manė, kad jų tikrai tokia neganda neištiks. Parvažiavę iš miško vienas kitą apžiūrėdavo, maudydavosi vonioje.
Paslaptingas juodulys
Apie tai, kad įsisiurbusi erkė, Renata suprato, kai po kelių dienų pasikasiusi galvą užtiko juodą neįprastą darinį. Tai buvo jau pridžiūti kraujyje krešulyje spėjusi erkė.
„Paniškai vabalų nebijau, tad ir atradusi tokį tašką, pamaniau, kad nieko tokio. Nebus užsikrėtusi. Niekas iš pažįstamų nebuvo sirgęs, tai ir pati buvau rami. Pasikasiau, išmečiau erkę ir pamiršau“, – pasakojo moteris.
Po beveik dviejų savaičių Renata pasijuto blogai: kilo aukšta temperatūra, ėmė krėsti šaltis, jautėsi susirgusi gripu. Pamanė, jog bus peršalusi po išvykos į pajūrį. Gėrė temperatūrą mažinančius vaistus bei įvairias arbatas.
„Laimė, kad reikėjo nedarbingumo patvirtinančios pažymos, vyras nuvežė pas gydytoją. Kitaip dar būčiau gulėjusi pataluose, iš bejėgiškumo negalėjau net atsimerkti“, – pasakojo ligos istoriją.
Pasikalbėjus su paciente, gydytojos spėjimai buvo dvejopi – gripas, tačiau ji tuo abejojo, nes rudenį tokie susirgimai – reti, arba meningitas. Skubus siuntimas į ligoninę konsultuotis su infektologais buvo naudingas.
„Paskirti tyrimai atskleidė ligą – erkinis encefalitas. Gydytojai patikino, kad namo nebesiruoščiau. Gydysimės. Nusiteikčiau dviem šios ligos bangoms. Virusas, pažeidžiantis galvos smegenis, buvo pradėjęs savo darbą.
Nenorėjau nieko, tik užsimerkti ir išnykti, nes tą būseną ir skausmą gali įsivaizduoti tik šia liga susirgęs žmogus. Žodžiais tos savijautos ir kas su tavimi vyksta, neišaiškinsi. Baisu“, – akis nuleidžia moteris.
Nesibaigiantis siaubo filmas
Renata ne itin daug pamena iš gydymo ligoninėje, nes sąmonės aptemimas buvo dažnas. Vaistai stipriai veikė. Prisimena skausmo, miglos, šleikštulio, nuolatinio pykinimo laiką, kai manė, jog atsikelti iš lovos jai nebelemta.
„Tai lyg siaubo filmas, kuris neturi pabaigos. Jei tik kas būtų paaiškinęs, kaip jaučiamasi sergant erkiniu encefalitu, aš į mišką per patrankos šūvį nesiartinčiau. Niekada. Tai buvo sunkiai ištveriama“, – baisėjosi moteris.
Medikai paaiškino, jog specifinio erkinio encefalito gydymo nėra. Medikamentais mažinamas smegenų uždegimas ir spaudimas, skiriama raminamųjų vaistų, taip pat nuo skausmo ir uždegimo.
Po kurio laiko atūžė antroji encefalito banga. Moteris buvo vėl prikaustyta prie lovos. Gydymas, bjauri savijauta, laiko nuovokos praradimas ir panirimas į tamsą buvo sunkiai tveriami.
„Nedaug laiko po ligos praėjo. Labai sunku apie tai kalbėti, bet norisi rėkti visiems, kad skiepytis būtina, kad tos ligos išvengti galima. Niekam nelinkėčiau to patirti, nes tai tampa nesibaigiančiu košmaru“, – perspėjo moteris.
Kasdienybė – už tamsių užuolaidų
Renata, jei tik yra galimybė, būna tyloje, prietemoje, kur nėra aštrių kvapų ir kitokių dirgiklių. Labai greit pavargsta, nuolat nori miego, džiaugiasi galimybe likti namuose viena.
„To galėjo nebūti. Bet daugelis galvoja: „Man tai šitaip nenutiks.“ Ir aš taip galvojau. Mano ligą iš arti matę šeimos nariai pasiskiepijo nuo erkinio ecefalito, to prašau artimųjų, draugų. Noriu perspėti savo pavyzdžiu“, – sakė Renata.
Moteris sako, kad grybų atsargų namuose nelikę. Paprašė, kad išdalytų arba išmestų. Medikai ją patikino, kad persirgusi erkiniu encefalitu įgavo šiam virusui imunitetą, tačiau į mišką įžengti nenori: „Prisigrybavau visam likusiam gyvenimui.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
SUŽINOK ERKIŲ SILPNYBES !
Vasara visai čia pat, daug laiko norėsime praleisti gamtoje ir jokie tykantys pavojai tikrai nesustabdys, todėl svarbu pasirūpinti mūsų pačių, savo artimųjų ir mylimų augintinių apsauga. Dalinamės paprastais, bet labai naudingais receptais.
- Erkes rinkti - pūkų surinkėjas
Vos grįžę iš miško ar pasivaikščiojimo gamtoje kelis kartus atidžiai perbraukite per kojas, rankas ir visą kūną paprasčiausiu pūkų surinkėju – jei iš lauko parsinešėte erkių, jos prilips.
- Didžiausi erkių priešai
Erkės – vienos pavojingiausių kraujo mėgėjų. Jos ne tik nemalonios išvaizdos, mėgsta įsisiurbti į odą, bet ir perneša pavojingas ligas, kurios turi negrįžtamų pasekmių. Visgi, silpnybių turi net ir erkės. Didžiausi jų priešai - arbatmedžio aliejus, actas bei česnakas, kurio jos tiesiog negali pakęsti.
- Erkių nekenčiamas arbatmedis.
Išbandykite: 10 eterinio arbatmedžių aliejaus lašų sumaišykite su 50 ml vandens ir supilkite į purškiamą butelį. Gerai sukratykite ir apipurkškite atviras kūno vietas bei drabužius.
- Actas veikia kaip natūralus repelentas.
Į butelį įpilkite 1 dalį acto, 1 dalį vandens. Purkškitės gautu mišiniu kas kelias valandas.
- Erkės, negali pakęsti česnakų kvapo.
Todėl vasarodamos gamtoje juos drąsiai įtraukite į savo valgiaraštį arba patepkite atviras kūno vietas česnakų sultimis.
Sumaišykite 1 puodelį vandens, ½ puodelio obuolių acto, įlašinkite 6–10 eterinio snapučių arba levandų aliejaus lašų. Gautu skysčiu tepkite atviras kūno vietas.
- Erkės taip pat negali pakęsti citrusinių vaisių kvapo.
Taigi galite nesunkiai pasiruošti natūralaus erkių baidiklio. Užvirinkite 2 puodelius vandens ir supjaustykite 2 pasirinktus citrusinius vaisius: citrinas, žaliąsias citrinas, apelsinus ar greipfrutus. Tiesa, idealiausias pasirinkimas būtų žalioji arba geltonoji citrina, nes jų kvapas yra aitriausias. Pavirinkite citrusinius vaisius apie valandą ir, praėjus nurodytam laikui, išgriebkite, o nuovirą perkoškite bei supilkite į butelį. Galite naudoti visai šeimai, gyvūnams, pievelei.
- Gyvūnams
Neretai erkės į namus atkeliauja įsikabinusios į mūsų augintinių kailį. Jos ypač mėgsta įsikibti į kailį po aukštą žolę lakstantiems šunims ar katėms. Tinkami eterinių aliejų mišiniai gali pagelbėti ir šiuo atveju. Tiesa, gyvūnai šiems preparatams neretai būna alergiški ir gali toleruoti tik itin mažą jų kiekį, tad persistengti nevertėtų. Savo augintinius nuo erkių taip pat galite apsaugoti purkšdami jau minėtu vandens ir acto mišiniu.
Vasara visai čia pat, daug laiko norėsime praleisti gamtoje ir jokie tykantys pavojai tikrai nesustabdys, todėl svarbu pasirūpinti mūsų pačių, savo artimųjų ir mylimų augintinių apsauga. Dalinamės paprastais, bet labai naudingais receptais.
- Erkes rinkti - pūkų surinkėjas
Vos grįžę iš miško ar pasivaikščiojimo gamtoje kelis kartus atidžiai perbraukite per kojas, rankas ir visą kūną paprasčiausiu pūkų surinkėju – jei iš lauko parsinešėte erkių, jos prilips.
- Didžiausi erkių priešai
Erkės – vienos pavojingiausių kraujo mėgėjų. Jos ne tik nemalonios išvaizdos, mėgsta įsisiurbti į odą, bet ir perneša pavojingas ligas, kurios turi negrįžtamų pasekmių. Visgi, silpnybių turi net ir erkės. Didžiausi jų priešai - arbatmedžio aliejus, actas bei česnakas, kurio jos tiesiog negali pakęsti.
- Erkių nekenčiamas arbatmedis.
Išbandykite: 10 eterinio arbatmedžių aliejaus lašų sumaišykite su 50 ml vandens ir supilkite į purškiamą butelį. Gerai sukratykite ir apipurkškite atviras kūno vietas bei drabužius.
- Actas veikia kaip natūralus repelentas.
Į butelį įpilkite 1 dalį acto, 1 dalį vandens. Purkškitės gautu mišiniu kas kelias valandas.
- Erkės, negali pakęsti česnakų kvapo.
Todėl vasarodamos gamtoje juos drąsiai įtraukite į savo valgiaraštį arba patepkite atviras kūno vietas česnakų sultimis.
Sumaišykite 1 puodelį vandens, ½ puodelio obuolių acto, įlašinkite 6–10 eterinio snapučių arba levandų aliejaus lašų. Gautu skysčiu tepkite atviras kūno vietas.
- Erkės taip pat negali pakęsti citrusinių vaisių kvapo.
Taigi galite nesunkiai pasiruošti natūralaus erkių baidiklio. Užvirinkite 2 puodelius vandens ir supjaustykite 2 pasirinktus citrusinius vaisius: citrinas, žaliąsias citrinas, apelsinus ar greipfrutus. Tiesa, idealiausias pasirinkimas būtų žalioji arba geltonoji citrina, nes jų kvapas yra aitriausias. Pavirinkite citrusinius vaisius apie valandą ir, praėjus nurodytam laikui, išgriebkite, o nuovirą perkoškite bei supilkite į butelį. Galite naudoti visai šeimai, gyvūnams, pievelei.
- Gyvūnams
Neretai erkės į namus atkeliauja įsikabinusios į mūsų augintinių kailį. Jos ypač mėgsta įsikibti į kailį po aukštą žolę lakstantiems šunims ar katėms. Tinkami eterinių aliejų mišiniai gali pagelbėti ir šiuo atveju. Tiesa, gyvūnai šiems preparatams neretai būna alergiški ir gali toleruoti tik itin mažą jų kiekį, tad persistengti nevertėtų. Savo augintinius nuo erkių taip pat galite apsaugoti purkšdami jau minėtu vandens ir acto mišiniu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
В Новосибирске создали революционный препарат от клещей
Novosibirske sukūrė revoliucinį preparatą prieš erkes
http://rg.ru/2015/06/24/reg-sibfo/preparat.html
Novosibirske sukūrė revoliucinį preparatą prieš erkes
http://rg.ru/2015/06/24/reg-sibfo/preparat.html
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Įsisiurbusios erkės Laimo liga šiemet jau užkrėtė per dvidešimt gyventojų
Lina MOTUŽIENĖ
2015-08-21
pzinios.lt
Nors nuolat kalbama, kad mūsų krašte erkės yra labai aktyvios ir, būnant miške ar sode, žmonėms reikia būti labai atidiems, tačiau nuo šių kraujasiurbių voragyvių apsisaugoti labai sunku. Telšių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Razguvienės pateiktais duomenimis, šiais metais (iki praėjusios savaitės) Plungės rajone jau užregistruotas 21 Laimo ligos atvejis, o vienam žmogui nustatytas erkinio encefalito virusas.
Pasak R. Razguvienės, iš tų žmonių, kuriems šiemet diagnozuota Laimo liga, net 43 proc. gyventojų teigė, kad net nepastebėjo įsisiurbusios erkės.
Beveik pusė – 48 proc. – teigė, kad erkė įsisiurbė gyvenamojoje aplinkoje, vaikštant aplink namus. Tai Glaudžių, Šlečkų, Paukštakių, Nausodžio, Karklėnų, Endriukaičių, Stalgėnų kaimų gyventojai, taip pat ir plungiškiai.
Grybavę, uogavę ar kitų reikalų miške turėję gyventojai taip pat neišvengė kontakto su kraujasiurbiais gyviais – tokiu būdu Laimo ligą „pasigavo“ 9 proc. užsikrėtusiųjų. Ypač daug erkių Kulių ir Platelių miškuose.
Šiaip gamtoje buvę ir poilsiavę mūsų rajono gyventojai erkių ir jų platinamų ligų prisigaudė Plungės parke, Varkalių piliakalnyje, Palangoje, Milašaičių kaime.
Tokiu būdu užsikrėtusiųjų – 19 procentų.
Kalbant apie vienintelį šiemet erkinio encefalito atvejį – susirgo vyras, kuriam erkė įsisiurbė gyvenamojoje aplinkoje, t. y., Paukštakių seniūnijos Buožėnų kaime. Pernai ši virusinė liga nustatyta taip pat vyrui, žemės ūkio darbininkui, kuris įsisiurbusią erkę pastebėjo būdamas Žlibinų seniūnijos Keturakių kaimo miške.
Ankstesnių metų duomenys: 2014-aisiais Plungės rajone užregistruota 19 Laimo ligos atvejų, 2013-aisiais – 32, o 2012-aisiais – 34. Susirgusiųjų erkiniu encefalitu pastaruosius trejus metus buvo po vieną.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pastebėjimu, Laimo liga dažniausiai suserga suaugę žmonės (89 proc.), vaikai užsikrečia kur kas rečiau. Praėjusiais metais daugiausia erkės „kibo“ į bedarbius ir pensininkus (68,4 proc.).
Telšių visuomenės sveikatos centro specialistai, siekdami išsiaiškinti užkrėstų erkių Laimo borelijomis paplitimą, laboratoriškai ištyrė 38 erkes. Erkių mėginiai buvo paimti prie Germanto ežero pakrantės ir pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad net 37 proc. atrinktų erkių mėginių buvo užkrėstos Laimo borelijomis. Plungės rajone erkės taip pat netrukus bus renkamos laboratoriniams tyrimams.
Laimo liga, arba erkinė boreliozė – infekcija, kurią sukelia erkių platinamos spirochetos (borelijos). Centro specialistai primena, kad žmogus Laimo liga užsikrečia įkandus tik infekuotai erkei. Erkės įkandimo metu borelijos patenka į odą, po to – į kraują ir išplinta po visą organizmą.
Pasiskiepyti galima tik nuo erkinio encefalito, o nuo Laimo ligos skiepų nėra. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Erkinis encefalitas gydomas tik simptomiškai, antivirusiniai vaistai šios ligos sukėlėjo neveikia.
Laimo liga ir erkinis encefalitas skiriasi ne tik sukėlėjais, bet ir simptomais. Tai visiškai skirtingos ligos, jos neturi bendrų požymių. Erkiniam encefalitui būdingas dvibangis karščiavimas su centrinės nervų sistemos pažeidimu – meningitu arba meningoencefalitu. Laimo liga pasireiškia kitaip: erkės įkandimo vietoje, odoje, atsiranda raudona dėmė, ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Traukiant erkę, svarbu jos nesutraiškyti, nes šio kraujasiurbio žarnyne yra daugiau borelijų, kurios gali patekti į žmogaus organizmą. Negalima erkės tepti ir aliejais – tai kaip tik paskatina erkę išskirti daugiau seilių. Ištraukus kraujasiurbį, įkandimo vietą reikia nuplauti su muilu.
Būnant gamtoje patartina neprarasti budrumo, dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, o pamačius drabužiais ropojančias erkes sunaikinti. Repelentų poveikis yra trumpalaikis – apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms.
Mūsų krašte erkės yra labai aktyvios, kadangi joms čia geros sąlygos veistis: daug lapuočių, pakankamai drėgna ir užtektinai graužikų, kurių krauju šie kraujasiurbiai maitinasi. Žmogui erkės gali įsisiurbti nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Deja, bet erkių populiacija auga.
Lina MOTUŽIENĖ
2015-08-21
pzinios.lt
Nors nuolat kalbama, kad mūsų krašte erkės yra labai aktyvios ir, būnant miške ar sode, žmonėms reikia būti labai atidiems, tačiau nuo šių kraujasiurbių voragyvių apsisaugoti labai sunku. Telšių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Razguvienės pateiktais duomenimis, šiais metais (iki praėjusios savaitės) Plungės rajone jau užregistruotas 21 Laimo ligos atvejis, o vienam žmogui nustatytas erkinio encefalito virusas.
Pasak R. Razguvienės, iš tų žmonių, kuriems šiemet diagnozuota Laimo liga, net 43 proc. gyventojų teigė, kad net nepastebėjo įsisiurbusios erkės.
Beveik pusė – 48 proc. – teigė, kad erkė įsisiurbė gyvenamojoje aplinkoje, vaikštant aplink namus. Tai Glaudžių, Šlečkų, Paukštakių, Nausodžio, Karklėnų, Endriukaičių, Stalgėnų kaimų gyventojai, taip pat ir plungiškiai.
Grybavę, uogavę ar kitų reikalų miške turėję gyventojai taip pat neišvengė kontakto su kraujasiurbiais gyviais – tokiu būdu Laimo ligą „pasigavo“ 9 proc. užsikrėtusiųjų. Ypač daug erkių Kulių ir Platelių miškuose.
Šiaip gamtoje buvę ir poilsiavę mūsų rajono gyventojai erkių ir jų platinamų ligų prisigaudė Plungės parke, Varkalių piliakalnyje, Palangoje, Milašaičių kaime.
Tokiu būdu užsikrėtusiųjų – 19 procentų.
Kalbant apie vienintelį šiemet erkinio encefalito atvejį – susirgo vyras, kuriam erkė įsisiurbė gyvenamojoje aplinkoje, t. y., Paukštakių seniūnijos Buožėnų kaime. Pernai ši virusinė liga nustatyta taip pat vyrui, žemės ūkio darbininkui, kuris įsisiurbusią erkę pastebėjo būdamas Žlibinų seniūnijos Keturakių kaimo miške.
Ankstesnių metų duomenys: 2014-aisiais Plungės rajone užregistruota 19 Laimo ligos atvejų, 2013-aisiais – 32, o 2012-aisiais – 34. Susirgusiųjų erkiniu encefalitu pastaruosius trejus metus buvo po vieną.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pastebėjimu, Laimo liga dažniausiai suserga suaugę žmonės (89 proc.), vaikai užsikrečia kur kas rečiau. Praėjusiais metais daugiausia erkės „kibo“ į bedarbius ir pensininkus (68,4 proc.).
Telšių visuomenės sveikatos centro specialistai, siekdami išsiaiškinti užkrėstų erkių Laimo borelijomis paplitimą, laboratoriškai ištyrė 38 erkes. Erkių mėginiai buvo paimti prie Germanto ežero pakrantės ir pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad net 37 proc. atrinktų erkių mėginių buvo užkrėstos Laimo borelijomis. Plungės rajone erkės taip pat netrukus bus renkamos laboratoriniams tyrimams.
Laimo liga, arba erkinė boreliozė – infekcija, kurią sukelia erkių platinamos spirochetos (borelijos). Centro specialistai primena, kad žmogus Laimo liga užsikrečia įkandus tik infekuotai erkei. Erkės įkandimo metu borelijos patenka į odą, po to – į kraują ir išplinta po visą organizmą.
Pasiskiepyti galima tik nuo erkinio encefalito, o nuo Laimo ligos skiepų nėra. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Erkinis encefalitas gydomas tik simptomiškai, antivirusiniai vaistai šios ligos sukėlėjo neveikia.
Laimo liga ir erkinis encefalitas skiriasi ne tik sukėlėjais, bet ir simptomais. Tai visiškai skirtingos ligos, jos neturi bendrų požymių. Erkiniam encefalitui būdingas dvibangis karščiavimas su centrinės nervų sistemos pažeidimu – meningitu arba meningoencefalitu. Laimo liga pasireiškia kitaip: erkės įkandimo vietoje, odoje, atsiranda raudona dėmė, ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Traukiant erkę, svarbu jos nesutraiškyti, nes šio kraujasiurbio žarnyne yra daugiau borelijų, kurios gali patekti į žmogaus organizmą. Negalima erkės tepti ir aliejais – tai kaip tik paskatina erkę išskirti daugiau seilių. Ištraukus kraujasiurbį, įkandimo vietą reikia nuplauti su muilu.
Būnant gamtoje patartina neprarasti budrumo, dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, o pamačius drabužiais ropojančias erkes sunaikinti. Repelentų poveikis yra trumpalaikis – apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms.
Mūsų krašte erkės yra labai aktyvios, kadangi joms čia geros sąlygos veistis: daug lapuočių, pakankamai drėgna ir užtektinai graužikų, kurių krauju šie kraujasiurbiai maitinasi. Žmogui erkės gali įsisiurbti nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Deja, bet erkių populiacija auga.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Kaip ištraukti erkę su paprastu ausų krapštuku - https://www.youtube.com/watch?v=8zx_ruo4IEs
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Įdomu, veiskminga būtų šunime ar ne ?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Padla erkė įsisiurbė ir dar kur - lovoje Sabaka matyt parsinešė ir lovoje paliko Pirmadienį matyt reiks pas daktarus važiuoti
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- svetimas
- Administratorius
- Posts: 2623
- Joined: 2006-Jul-30 18:32
- Location: kaunas
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
man simet jau dvi isisiurbe, megsta jos mane kozna sezona isega apie 10
Gyvenu, kad medžiočiau - medžioju, kad širdis atsigautu
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Naujas insekticidas neleidžia uodams šlapintis ir juos susprogdina
Šaltinis: 15min
Naują tyrimą atlikę Vanderbilto universiteto farmakologas dr. Jerodas Dentonas ir Ohajo valstijos universiteto entomologas dr. Peteris Piermarini skelbia atradę eksperimentinį junginį, kuris slopina uodų inkstų funkciją, dėl ko šie įkyrūs vabzdžiai, nusinešantys daugiausia gyvybių planetoje, sprogsta, rašo phys.org. Mokslininkai inkstų funkcijos inhibitorių pavadino VU041.
Jis buvo išbandytas su pagrindiniu maliarijos pernešėju – uodu Anopheles gambiae, o taip pat Zikos viruso bei kitų infekcijų pernešėju Aedes aegypti. Tyrimo duomenis publikavo recenzuojamas žurnalas „Scientific Reports“. Per keletą pastarųjų dešimtmečių nuodijimo įvairiais insekticidais, veikiančiais jų nervų sistemą, uodai įsigudrino įgyti šiems nuodams atsparumą. O naujasis tyrimas parodė, kad inkstų nepakankamumą (tiksliau, Malpigijaus vamzdelių funkcijos išjungimą) sukeliantis preparatas gali apeiti visus įgytus atsparumus ir yra ne šiaip mirtinas, bet ir labai efektingai uodų mirtį sukeliantis preparatas.
„Iš esmės mes neleidžiame uodams gamintis šlapimo po to, kai jie prisiurbia kraujo“, – sakė anesteziologijos ir farmakologijos profesorius J.Dentonas. Prisiurbus kraujo, uodo kūno masė gali padidėti du ar net tris kartus. Bet be naudingų maistinių medžiagų kraujyje yra ir nereikalingų priemaišų – nuodingų druskų. Pavyzdžiui, jeigu skubiai nebus atsikratyta kalio chlorido, kurio gausu eritrocituose, paties uodo ląstelių membranos gali depoliarizuotis ir iškart nužudyti vabzdį.
„Dėl to evoliucijos eigoje buvo išvystytas staigus šlapinimosi efektas, kuris greitai atskiria sūrų vandenį nuo visų mitybinių medžiagų, reikalingų kiaušinėlių išmaitinimui. Daugelis žmonių net nenutuokia, kad uodai turi inkstus ir kad kraujo siurbimo metu jie beveik tuo pačiu metu žmogų dar ir apšlapina“, – pasakojo mokslininkas. „O mūsų junginys slopina šlapimo gaminimą, todėl uodai išsipučia ir negali reguliuoti savo tūrio. Kartais jie tiesiog sprogsta“, – sakė farmakologas. Įprastiniai uodams naikinti skirti insekticidai neselektyviai veikia ir patinus, ir pateles bet kokioje jų raidos stadijoje, tad dėl šių preparatų uodai patiria gana stiprų spaudimą vystyti genetinį atsparumą.
„Prognozuojame, kad taikiniu pasirinkę krauju mintančias pateles sukelsime silpnesnį selektyvų spaudimą vystyti atsparumą suteikiančias mutacijas“, – teigė J.Dentonas. Mokslininkai įrodė, kad VU041 į uodų organizmą patenka ir per odą, tad tai reiškia, kad jo pagrindu galima gaminti purškiamus nuodus. Be to, mokslininkai patikrino – šis insekticidas nekelia jokios grėsmės bitėms.
Dabar atliekami purškiamos preparato formos kūrimo darbai. Jei jie bus sėkmingi, reikės atlikti pakartotinus saugumo tyrimus prieš pradedant šį junginį naudoti realiomis sąlygomis.
Šaltinis: 15min
Naują tyrimą atlikę Vanderbilto universiteto farmakologas dr. Jerodas Dentonas ir Ohajo valstijos universiteto entomologas dr. Peteris Piermarini skelbia atradę eksperimentinį junginį, kuris slopina uodų inkstų funkciją, dėl ko šie įkyrūs vabzdžiai, nusinešantys daugiausia gyvybių planetoje, sprogsta, rašo phys.org. Mokslininkai inkstų funkcijos inhibitorių pavadino VU041.
Jis buvo išbandytas su pagrindiniu maliarijos pernešėju – uodu Anopheles gambiae, o taip pat Zikos viruso bei kitų infekcijų pernešėju Aedes aegypti. Tyrimo duomenis publikavo recenzuojamas žurnalas „Scientific Reports“. Per keletą pastarųjų dešimtmečių nuodijimo įvairiais insekticidais, veikiančiais jų nervų sistemą, uodai įsigudrino įgyti šiems nuodams atsparumą. O naujasis tyrimas parodė, kad inkstų nepakankamumą (tiksliau, Malpigijaus vamzdelių funkcijos išjungimą) sukeliantis preparatas gali apeiti visus įgytus atsparumus ir yra ne šiaip mirtinas, bet ir labai efektingai uodų mirtį sukeliantis preparatas.
„Iš esmės mes neleidžiame uodams gamintis šlapimo po to, kai jie prisiurbia kraujo“, – sakė anesteziologijos ir farmakologijos profesorius J.Dentonas. Prisiurbus kraujo, uodo kūno masė gali padidėti du ar net tris kartus. Bet be naudingų maistinių medžiagų kraujyje yra ir nereikalingų priemaišų – nuodingų druskų. Pavyzdžiui, jeigu skubiai nebus atsikratyta kalio chlorido, kurio gausu eritrocituose, paties uodo ląstelių membranos gali depoliarizuotis ir iškart nužudyti vabzdį.
„Dėl to evoliucijos eigoje buvo išvystytas staigus šlapinimosi efektas, kuris greitai atskiria sūrų vandenį nuo visų mitybinių medžiagų, reikalingų kiaušinėlių išmaitinimui. Daugelis žmonių net nenutuokia, kad uodai turi inkstus ir kad kraujo siurbimo metu jie beveik tuo pačiu metu žmogų dar ir apšlapina“, – pasakojo mokslininkas. „O mūsų junginys slopina šlapimo gaminimą, todėl uodai išsipučia ir negali reguliuoti savo tūrio. Kartais jie tiesiog sprogsta“, – sakė farmakologas. Įprastiniai uodams naikinti skirti insekticidai neselektyviai veikia ir patinus, ir pateles bet kokioje jų raidos stadijoje, tad dėl šių preparatų uodai patiria gana stiprų spaudimą vystyti genetinį atsparumą.
„Prognozuojame, kad taikiniu pasirinkę krauju mintančias pateles sukelsime silpnesnį selektyvų spaudimą vystyti atsparumą suteikiančias mutacijas“, – teigė J.Dentonas. Mokslininkai įrodė, kad VU041 į uodų organizmą patenka ir per odą, tad tai reiškia, kad jo pagrindu galima gaminti purškiamus nuodus. Be to, mokslininkai patikrino – šis insekticidas nekelia jokios grėsmės bitėms.
Dabar atliekami purškiamos preparato formos kūrimo darbai. Jei jie bus sėkmingi, reikės atlikti pakartotinus saugumo tyrimus prieš pradedant šį junginį naudoti realiomis sąlygomis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19480
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Niekam nepasitaikė tokio atvejo ?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- 30-06
- Administratorius
- Posts: 2079
- Joined: 2006-Jul-07 20:49
- Location: Vilnius
Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų
Ner ko but issisiepusiam lig ausu .
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti