Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-08 13:03

Valstybės dieną Kauno regione sulaikytas neblaivus medžiotojas su užtaisytu šautuvu


www.GRYNAS.lt
2019 m. liepos 8 d.



Šeštadienį, Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, apie 23 valandą būdraujantis aplinkos apsaugos pareigūnas iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie Jonavos rajone Bukonių kaime policijos pareigūnų sulaikytą neblaivų medžiotoją, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Skubiai nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad sulaikytas medžiotojas organizavo šventinę medžioklę. Taip pat paaiškėjo, kad medžiotojas ne tik medžiojo neblaivus, bet ir vaikščiojo su užtaisytu medžiokliniu šautuvu pagrindine Bukonių kaimo gatve, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams patikrinus asmens blaivumą, nustatytas vidutinis – 1,56 promilės – girtumas.
Šiam asmeniui gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų kartu su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų bei medžioklės įrankių konfiskavimas. Sprendimą šioje byloje priims teismas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-10 17:38

J. Talmantas mėgins suvienyti medžiotojus ir aiškiau apibrėžti vilkų medžioklę


DIENOS TEMA MEDŽIOKLĖ
2019 Liepos 10
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
agroeta.lt



Likus apie pusantrų metų iki kadencijos pabaigos, šių metų liepos 31 dieną Kaune, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus salėje, šaukiamas visuotinis neeilinis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) suvažiavimas. Jo darbotvarkėje numatoma atšaukti esamą draugijos tarybą, susidedančią iš 39 narių ir išrinkti naują tarybą likusiai kadencijos daliai. Taip pat bus keliamas klausimas dėl LMŽD nario mokesčio padidinimo. Prieš suvažiavimą "Agroeta" pakalbino naująjį LMŽD pirmininką Joną Talmantą.

LMŽD pirmininką Joną Talmantą kalbino Kauno medžiotojų sąjungos narys medžiotojas Vytautas Ribikauskas.

Pasiteiravus, kaip naujasis LMŽD vadas suspėja suktis, vadovaujant dviem organizacijoms (J.Talmantas yra ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas), pašnekovas patikino, kad kol kas suspėja, o po pusmečio, pasibaigus jo, kaip LŪS pirmininko, kadencijai, numato atsidėti tik veiklai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje. Joje yra tikrai ką veikti, nes buvusios LMŽD vadovybės palikimas – apgailėtinas.

Paprašius patikslinti, kuo tai pasireiškia, pirmininkas paaiškino, kad pirmiausiai nebuvo tinkamai komunikuojama tarp LMŽD "centro" ir draugijos skyrių, tarp draugijos vadovybės ir valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų. Mažai buvo bendraujama su naujai susikūrusiomis medžiotojų būrelius vienijančiomis organizacijomis. Esminiai sprendimai būdavo priimami draugijos vadovų, mažai atsižvelgiant į draugijos skyrių nuomonę. Toks bendravimas su regionų medžiotojais, veikiausiai, ir inicijavo naujų medžiotojų draugijų ir sąjungų steigimąsi. Viena tokių organizacijų – Lietuvos medžiotojų draugija, vadovaujama Gedimino Vaitiekūno. Ji įsteigta tuo metu, kai keitėsi LMŽD pirmininkai.

Naujojo LMŽD pirmininko galvos skausmas yra likusios nemažos skolos, kurias jis žada padengti ne iš lėšų, surinktų padidinus medžiotojų nario mokestį, o iš kitų šaltinių, kurių jis kol kas neįvardija.

Paklaustas, kodėl reikia keisti LMŽD tarybą, J. Talmantas paaiškino, kad taryba buvo neveikli dėl per didelio narių skaičiaus (39). Dėl tokio didelio jų skaičiaus neįmanoma būdavo sukviesti jų į posėdžius. Net 11 tarybos narių nesiteikė atvykti nė į vieną posėdį.



Suvažiavime bus siūloma išrinkti 20 tarybos narių (pirmininkas dvidešimt pirmas). Keisis ir tarybos narių rinkimo tvarka. Tarybos nariai proporcingai regionuose (apskrityse) esančių medžiotojų pirminių organizacijų ir medžiotojų skaičiui bus renkami vietose ir tokiu būdu draugijos valdyme dalyvaus visi LMŽD nariai. Pirmininkas kelis kartus pabrėžė, kad jam vadovaujant, LMŽD valdymas, veiklos iniciatyvos eis iš apačios, sprendimai bus priimami taryboje, o ne pirmininko vienasmeniškai, kai neretai būdavo iki šiol. Paklaustas, koks pirmininko pavaduotojų likimas, J.Talmantas atsakė, kad pavaduotojų nebus (jau nėra), o vietoje jų yra suburta iniciatyvinė grupė, susidedanti iš penkių asmenų, su kuriais ir konsultuosis pirmininkas.

Paklausus, kodėl reikia didinti LMŽD nario mokestį, pirmininkas paaiškino, kad šis mokestis nekeistas jau 20 metų ir draugijos administracijos normalios veiklos užtikrinimui reikia daugiau lėšų.

Prie dabartinio mokesčio, pasak draugijos vadovo, finansų srityje "nesueina galai". Pabandžius diskutuoti, kad pakėlus nario mokestį, kurį centrui moka draugijos skyriai, neišvengiamai reikės didinti ir skyrių medžiotojų nario mokestį, kuris atskiruose skyriuose yra skirtingas (Kauno medžiotojų sąjungoje šiuo metu nario (medžiotojo) mokestis yra 15 eurų), J. Talmantas priminė, kad Europos valstybių medžiotojų vidutinis nario mokestis yra 67 eurai, tad didinti Lietuvos medžiotojo nario mokestį yra didelis rezervas, o medžiotojai nėra patys neturtingiausi Lietuvos gyventojai.

Į klausymą, kaip klostosi santykiai su kitomis Lietuvos medžiotojų klubus ir būrelius vienijančiomis organizacijomis, pašnekovas atsakė, kad buvo organizuotas šių organizacijų (LMŽD, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Medžiotojų sąjunga "Gamta", Ginklų pirklių asociacija bei Lietuvos medžiotojų draugija) atstovų susitikimas, kuriame aptarta bendradarbiavimo galimybės, veiklos strategija, tačiau numatyta priimti bendradarbiavimo deklaraciją. Tiesa, ji dar nepasirašyta. Gerai ir tai, kad dabar šių organizacijų vadovai bent normaliai pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Taip pat, kad medžiotojų klubai ir būreliai nebūtų viliojami klajoti iš vienos medžiotojų kolektyvus vienijančios organizacijos į kitą, bus siekiama įvesti visose organizacijose nario mokestį.

Panašu, kad J.Talmanto per rinkiminę kompaniją skelbtas medžiotojų organizacijų vienijimo lozungas pamažu įgauna pagreitį. Pasak LMŽD pirmininko, tik susivienijus visoms medžiotojų organizacijoms, bus galima produktyviau bendrauti su medžioklės procesą reguliuojančiomis valstybinėmis įstaigomis dėl visų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų priėmimo, nes dabar tie aktai ne visada yra racionalūs, įvairūs draudimai ir reikalavimai yra pertekliniai.

Paklaustas, kodėl nepavyksta normalizuoti vilkų medžioklės, J.Talmantas atsakė, kad kaip tik dėl nepakankamo racionalaus komunikavimo tarp medžiotojų organizacijų ir medžioklę reguliuojančių valstybinių įstaigų pareigūnų (su „Baltijos vilku“ bendravimas keblus). Išsakė pirmininkas priekaištus ir savivaldybėms, kad nesugeba tinkamai įvertinti, įforminti vilkų daromą žalą ir laiku paprašyti papildomo vilkų sumedžiojimo (išėmimo iš gamtos) limito ne vilkų medžioklės sezono metu.

Dėl vilkų padarytos žalos gyvulių augintojams atlyginimo, pasak pirmininko, du kartus padidinus medžiotojams mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, savivaldybės gaus daugiau lėšų. O iš tos mokesčių dalies, kuri teks Aplinkos ministerijai, LMŽD vadas žadėjo siekti, kad būtų skiriama medžiotojams už įvairius darbus medžioklės plotuose, ypač kompensavimui už patirtas išlaidas, vykdant profilaktines priemones dėl afrikinio kiaulių maro plitimo bei maro padarinių likvidavimo.

Džiugu, kad rinkimų LMŽD pirmininko postui užimti metu J.Talmanto išsakyti pažadai tampa realiais darbais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-19 13:26

Per aplinkosaugos reidus Kauno regione – galimai neblaivus vairuotojas




Kėdainių rajone vykdant medžioklės kontrolę, kai buvo sustabdytas visureigis Nissan Terrano. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, jog asmuo su medžiokle susijęs nebuvo, bet aplinkos apsaugos pareigūnams kilo įtarimas dėl automobilio vairuotojo blaivumo, kadangi nuo visureigio vairuotojo sklido alkoholio kvapas bei buvo pastebėti nekoordinuoti judesiai. Todėl į vietą buvo iškviestas policijos pareigūnų ekipažas. Policininkams patikrinus asmens blaivumą, pirmą kartą nustatytas 1,70 promilės girtumas, o asmens blaivumą patikrinus antrą kartą – 1,67 promilės girtumas. Šį įvykį taip pat toliau tiria policija.

Aplinkosaugos reidai vykdyti liepos 9 ir liepos 17 dienomis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-30 10:52

Vytautas Ribikauskas: kotletai ant žilvičių neauga


agroeta.lt
DIENOS TEMA MEDŽIOKLĖ 2019 Liepos 30
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Įrašas „Agroetoje“ su kiškutį ryjančio baltojo gandro nuotraukomis tarp skaitytojų sukėlė audringą reakciją. Įraše keliamas klausimas: "O kaip galvojate jūs?“ Nuotraukas jas mačiusieji vertina prieštaringai: vieni teigia, kad tai natūralaus vyksmo gamtoje pavaizdavimas, o kiti, kad dėl poros kruvinų gandro plunksnų prie snapo nuotraukos yra neetiškos, galbūt net provokuojančios smurtą tarp paauglių.

Keistai dabar auklėjami vaikai

Reikia manyti, kad truputį kruvinas gandro plunksnas neigiamai vertinantys piliečiai labiausiai pergyvena dėl šio vaizdo įtakos vaikams. Senyvo amžiaus žmonėms dabartinis vaikų auklėjimas sunkiai suprantamas. Vaikai dabar turi daugybę teisių, o pareigų jokių. Iki tam tikro amžiaus jų negalima palikti namuose vienų, suaugusieji privalo palydėti į mokyklą ir iš mokyklos ir t.t.

Į pradinę mokyklą ėjau apie 4 km. Dalį kelio kulniavau geležinkelio pabėgiais. Norint šiek tiek sutrumpinti kelią per upę, kol nėra ledo, tekdavo perbristi, ledu pereiti paprasta, o ledams pajudėjus pavasarį, kartais skersai patvinusios upės persikeldavome plaukdami ledo lytimi. Vos persiritęs per penkerius, pradėjau dirbti kolūkyje. Buvo toks darbas, kai arkliniu purentuvu purenant cukrinių runkelių tarpueilius, reikėdavo joti ant arklio ir vairuoti jį, kad eitų tiesiai ir nepereitų į kitą tarpueilį (tokį darbą negi dirbs suaugę žmonės, o mažiems vaikams kaip tik. Net arkliui lengva tokį darbininką nešti).

Keldavau anksti. Jojau, žinoma, be balno su nuo arklio prakaito iššutusiu tarpkoju ir ten pat iki kraujo nutrinta oda, nes kolūkio arkliai buvo labai liesi – vieni kaulai. Kepinant saulei ant arklio dažnai užmigdavau ir, kai gyvulys perropodavo į kokį trečią tarpuvagį, prižadindavo purentuvo rankenas laikančio dėdulės keiksmažodis.

O runkeliai eilę metų nuo kolektyvizacijos pradžios būdavo taip apžėlę garstukais, varpučiu ir visokiomis kitomis piktžolėmis, kad sėdint aukštai ant arklio, įžiūrėti runkelių vagas tikrai buvo sunku. Po metų kitų sekė darbas su arkliniu grėbliu.

Ir taip darbai pamažu sunkėjo. Galop karjerą kolūkio laukuose baigiau kartu su vidurinės mokyklos užbaigimu, tapęs lygiaverčiu su suaugusiais kolūkio darbininkais, dirbančiu su arklių pora visus reikalingus darbus. Namuose nuo pat mažų dienų auginau beveik 100 triušių, reikėjo dalyvauti ir kitų naminių gyvūnų priežiūros darbuose. Šeima, kiek leido kolūkinė santvarka, augino gyvulius ir paukščius, laikui atėjus, juos skerdė, valgė ir vaikai visame šiame procese aktyviai dalyvavo.

Būdamas šešerių aš pats užmušdavau triušius (triušiai taip skerdžiami). Nudirdavau ir paruošdavau pardavimui kailių paruošų kontorai jų kailiukus. Kaimo vaikai lydėdavo tėvus, gabenančius gyvulius į skerdyklas, ir stebėjo visus ten vykstančius procesus, kur kraujas liejosi upeliais.

T Hegvita agro

Dalyvaujant tuose procesuose nei mums vaikams, nei mūsų tėvams net mintis nekildavo, kad darome kažkokius nusikaltimus, kad žiauriai elgiamės su gyvūnais, kad vaikai dėl to gali tapti nusikaltėliais - tai buvo normalūs gyvenimo procesai, kai vaikai padėdavo išgyventi šeimoms.

O kaip paršeliai ir veršeliai virsta kotletais, dešromis, žinojo ne tik kaimo, bet ir miestelių, ir miestų vaikai, nes sovietmečiu, negalėdami išgyventi iš atlyginimų, gyvulius augino dauguma piliečių. Ir ką? Gal sakysite, kad iš mano kartos (1944) vaikų išaugo daugiau plėšikų, žmogžudžių ar gyvūnų kankintojų, nei jų yra dabar tarp jaunesnių piliečių?

Nors dabar mažamečiai kruopščiai saugomi nuo visokių kruvinų vaizdų, nors daugelis jų nesuvokia ryšio tarp mėsinių patiekalų ir ganyklose matomų simpatiškų ėriukų ar veršelių (gyvo paršelio, esu tikras, kad nėra matęs dažnas miesto vaikas), nusikaltėlių, net žmogžudžių amžius mažėja, daug nusikaltimų įvykdo nepilnamečiai. Tad ar viso to priežastis tik nuotraukose matomos kruvinos gandro plunksnos? Gal vaikai per daug smurto mato televizorių, išmaniųjų telefonų ar kompiuterių ekranuose? Gal jiems suteikiama per didelė laisvė naudotis šiais prietaisais ir laisvė nieko neveikti?

Gamtoje vykstančius procesus būtina pažinti

Vaikai turi žinoti ne tik tai, kad kotletai ir dešrelės neprinoksta ant karklų šakų, bet ir laukinėje gamtoje vykstančius procesus. Turi žinoti, kad gamtoje gyvenantys mėsėdžiai gyvūnai minta kitais gyvūnais, neretai prarydami juos nesuplėšytus.

Plėšriuosius žvėris ir paukščius reikia vertinti adekvačiai. Suprasti jų gyvenimo būdą ir nesmerkti vienų, kai garbinami kiti. Reikia žinoti, kad liguistų gamtos mylėtojų garbinami ir liaupsinami vilkai nėra tik švelnūs, gražūs, protingi girių sanitarai. Tūlas paauglys gali suprasti, kad jie lyg kokie daktarai Aiskaudos sanitariniais krepšeliais apsikarstę bėginėja po mišką ir "gydo" paliegusius žvėrelius (žinoma, juos suėsdami)? Tad gal verta vaikams ir visiems piliečiams parodyti, kokius vaizdelius tie protinguoliai pilkiai po naktinių išpuolių palieka ganyklose. Beje, ir kur tas protas, kai vieno naktinio išpuolio metu papjaunama ir sužalojama 70 avių, nors suėsti įstengiama tik vieną? Gal tada "Baltijos vilko" vadams bus sunkiau kvailinti naivius jaunuolius ir jaunuoles bei kelti sumaištį vilkų populiacijos reguliavimo procese.

Tas pats ir su baltaisiais gandrais. Išrinkome nacionaliniu paukščiu ir gerai - tegul ir būna tokiu. Bet tegul išlieka laukiniu padaru. Ar verta gandrą paversti namine višta ant ilgų kojų? Ar būtina gandrams lizdus kelti ant kiekvieno stogo? Kol dar gandrai neprarado instinkto susikrauti lizdus, gal ir palikime jiems šį darbą. Norėdami jie sugeba lizdus susikrauti net medžiuose. Nebūtina ir stengtis išslaugyti kiekvieną paliegusį gandriuką, nes žmogaus užaugintas, dažnai likęs invalidu, jis nepritampa prie kitų gandrų ir jo gyvenimas tampa beprasmis.

Gamta pati puikiausiai susitvarko su ligotais, negalinčiais išgyventi gyvūnais. O kad gandrai ryja kiškučius, anokia čia naujiena: jie ryja visus gyvius, kuriuos tik sugeba pagauti ir įstengia praryti. Tačiau ar visa tai reikia slėpti nuo vaikų? Gerai būtų, kad gamtos dėsnius suprastų visi. Suprastų santykius tarp gyvūnų bei santykius tarp žmogaus ir gyvūnų. Kada galima laukinių gyvūnų gausos savireguliacija ir kada privalo įsikišti žmogus. Tada iškyla reikalas žinoti ir kokį vaidmenį gamtoje vykstančiuose procesuose atlieka medžiotojas.

Absurdiška kliedėti, kad plėšrieji žvėrys (vilkai) gali sėkmingai reguliuoti žolėdžių gausą dabar, kai žmogus taip reikšmingai įsibrovė į laukinėje gamtoje vykstančius procesus. Jeigu žolėdžiai negalėtų maitintis žmonių auginamose žemės ūkio kultūrose, jeigu nedirbami laukai ir nešienaujamos pievos apaugtų miškais (Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tai įvyktų labai greitai), tada daug kartų sumažėjusių žolėdžių skaičių galėtų sėkmingai ganyti ir vilkai. Bet ar gali taip nutikti? Geriau, kad negalėtų, nes tada ir žmogui, apsiginklavusiam lazda, tektų konkuruoti su vilkais, o gal net iš naujo mokytis nuo keturių atsistoti ant dviejų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Rgs-23 20:52

Pažįstu p. Česlovą - liuks dziedas :good:

https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/li ... -11885897/
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Rgs-25 16:53

Medžiotojų namai atgavo orumą: vietoj buvusio „skuduryno“ įkurtas medžioklės trofėjų muziejus


grokiskis.lt
Rasos Keliuotytės nuotr. /
muz.jpg
Jono Kubiliaus (kairėje) ir Jono Smalinsko idėja įgyvendinta – įkurtas mūsų regiono žvėris reprezentuojantis medžioklės trofėjų muziejus


Autorius: Rasa Keliuotytė,
Šaltinis: „Gimtasis Rokiškis“



„Na, pagaliau išnaikinom naftalino kvapą. Visas pastatas juo buvo persisunkęs, nes mano pirmtakas čia buvo įkurdinęs „skuduryną“, – sako Rokiškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Kubilius, vesdamas į dar dažais kvepiantį pastato antrąjį aukštą, kur sugalvota įrengti medžioklės trofėjų ekspoziciją-muziejų. Pasak J.Kubiliaus, iš buvusio draugijos pirmininko jis paveldėjo ne tik „skuduryną“, bet ir apgriuvusį pastatą – stogas varvėjo, sienos trupėjo.
„Ir draugija buvo merdinti, ir biudžetas minusinis, ir planų parduoti pastatą būta. Juk geroje miesto vietoj jis yra. Dabar pagal savo galimybes viską aptvarkėme, suremontavome, o antrajame aukšte įkūrėme medžioklės trofėjų ekspoziciją. Viską padarėme už draugijos ir medžiotojų būrelių pinigus. Į pastatą sugrįžo tikroji medžiotojų dvasia“, – džiaugiasi rezultatais J.Kubilius.


Vizija – edukacijos ir gyvos pamokos mokiniams


Draugijos pirmininkas J.Kubilius sako, kad šio muziejaus tikslas – parodyti žmonėms gamtos grožį ir tai, kas joje yra, kokių žvėrių turtingi mūsų krašto miškai.
„Visi medžioklės trofėjai susiję su mūsų krašto miškais – stirninai, elniai, briedžiai, vilkai, šernai, lūšis. Šią ekspoziciją galės lankyti ir vietiniai, ir turistai, tik tartis reikės iš anksto – neturim nuolat čia budinčio žmogaus. Įsivaizduoju, kad čia galėtų vykti gyvos pamokos mokiniams, edukacijos, pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Mes padarėme pradžią – įrengėm unikalią, mūsų krašto miškų žvėris reprezentuojančią ekspoziciją, o kaip ją įveiklinti edukacijoms, manau, idėjų atsiras iš šalies“, – sako J.Kubilius.


Vienintelė tokia Lietuvoje


Muziejuje eksponuojami medžioklės trofėjai – medžiotojo Jono Smalinsko asmeninė kolekcija. „Vienas tikrai nieko nebūčiau padaręs, jeigu nebūtų bendraminčių, jeigu nebūčiau sulaukęs Jono Kubiliaus palaikymo. Kiek kartų esu šnekėjęs apie tokį muziejų tame mūsų aukštame pastate – jokių rezultatų. O Jonas Kubilius iš karto įžvelgė perspektyvią idėją ir ėmėsi iniciatyvos“, – sako J.Smalinskas. Kiek eksponatų perdavė muziejui, jis sako neskaičiavęs.
„Keletas čia eksponuojamų trofėjų yra mano sūnaus Simo, bet visi kiti – mano, sumedžioti per 50 metų. Ir ne kažkur Afrikoj ar Sibire – aišku, gal iš ten atvežti būtų egzotiškesni, įspūdingesni, bet čia vietoje, Rokiškio krašte ir kaimyninėje Latvijoje. Tuo ir išsiskiria ši kolekcija, kurioje tik vietinio regiono medžioklės trofėjai. Ji – vienintelė tokia ir gausiausia Lietuvoje“, – paaiškina J.Smalinskas.
Pašnekovas sako, kad per 50 medžioklės metų nepardavė, nedovanojo ir neišmetė nė vieno trofėjaus.
„Net nežinau, kiek jų susikaupę. Aišku, visus, apdovanotus medaliais ir diplomais, mintinai žinau – tokių yra daugiau kaip šimtas, bet kitų – ką ten beprisiminsi“, – mosteli ranka J.Smalinskas.
Medžiotojas prisipažįsta, kad namuose pasiliko vos du trofėjus. „Medaliais apdovanoti, jie tebeliko kabėti namų hole. Žmona nedavė išnešti, sakė, labai gražūs. Ir gražiuoju bandžiau tartis, ir rankas sukinėjau, bet užsispyrė – ir baigta“, – šmaikštauja humoro nestokojantis J.Smalinskas.
Ši ekspozicija pasiliks ilgam. „Graban“ ragų nesusidėsi, jų nepasiklosi ir jais neužsiklosi, o žmonėms, manau, bus įdomu – juk čia vien tik iš mūsų krašto medžioklių surinkti trofėjai“, – pastebi medžiotojas.


Medaliai ir didysis Lietuvos penketas


J.Smalinskas medžioti pradėjo būdamas 14-os, dar sovietmečiu, neoficialiai. „Pirmieji mano trofėjai ir sumedžioti tais metais. O paskui pamečiau jų skaičių, skaičiuoju tik pelniusius įvairių apdovanojimų. Žinoma, daugiausia sumedžiota stirninų, mažiausia – vilkų. Tik keturi. Turiu ir didįjį Lietuvos trofėjų penketą – medaliais apdovanotus penkių skirtingų rūšių trofėjus: vilko, briedžio, stirnino, šerno ir elnio. Visi šie penki turi būti įvertinti medaliais, nebūtinai aukso, gal sidabro ar bronzos. Mano penketą sudaro auksu apdovanoti elnio, stirnino ragai ir šerno iltys, sidabrą pelniusi vilko kaukolė ir labai puikūs, tačiau, pritrūkus apimčių, bronzą tepelnę briedžio ragai“, – paaiškina medžiotojas.
Čia ne visi apdovanojimai. „Per šimtas mano trofėjų pelnę aukso ir kitokius apdovanojimus. Daug yra tarp jų gražių, negalėčiau išskirti to vienintelio. Apdovanojimas – irgi laimės dalykas. Kartais būna labai unikalūs, gražūs ragai, tačiau pritrūksta svorio, apimčių, nes reikalavimai medaliui gauti – dideli, trofėjai turi atitikti labai daug parametrų“, – sako J.Smalinskas, rodydamas unikalius tauriojo elnio ragus, deja, įvertintus tik sidabru.
„Kiek įvairiuose kataloguose, parodose žiūrėjau – nieko panašaus į šiuos ragus neužtikau. Vis dėlto jie buvo įvertinti ne auksu, o sidabru, nes neatitiko visų parametrų“, – teigia pašnekovas.
O jo sūnui Simui, kurio trofėjai taip pat puošia muziejaus sienas, iki didžiojo Lietuvos penketo trūksta sumedžioti vilką, vertą medalio. „Sūnus jau turi aukso medaliu įvertintas šerno iltis, auksą pelniusius stirnino ragus, bronzą – briedžio ir elnio ragus“, – pastebi J.Smalinskas.


Sunkiausia sumedžioti vilką


Paklaustas, ką sunkiausia sumedžioti, J.Smalinskas susimąstė. „Gal vilką“, – tarstelėjo, bet pridūrė, kad tai irgi laimės dalykas. „Pabandyk dabar sumedžioti šerną, patiną kuilį, vertą medalio. Kiaulių maras taip pasidarbavo, kad jie faktiškai išnyko, na, arba liko labai mažai. Aišku, praeis keleri metai ir atsiras“, – teigia medžiotojas.
O vilkų, pasak J.Smalinsko, tikrai netrūksta. „Jų medžioklė ribojama, todėl populiacija auga, avis pjauna dieną, nebebijo nė žmogaus, tiesiog į namus braunasi. Juk anksčiau jų medžioklė nebuvo ribojama, bet jie neišnyko“, – pastebi J.Smalinskas.


Lūšis – vienintelė


Tarp vilkų kailių ekspozicijoje puikuojasi ir lūšena. „Sumedžiojau kaimyninėje Latvijoje, juk Lietuvoje lūšis medžioti uždrausta, o ten – jokių draudimų“, – sako J.Smalinskas.
Abu medžiotojai teigia, kad mūsų miškuose lūšių tikrai netrūksta, labai dažnai pamatysi šias dideles kates, bet medžioti jų negalima.


Vienu šūviu – trys šernai


Vis dėlto į prisiminimus apie medžioklės nuotykius J.Smalinskas nesileido įtraukiamas. „Daug visko būta, visokių nuotykių, nutikimų… Kiekviena medžioklė – nuotykis, būta ir anekdotinių situacijų, ypač, kai alkoholis nebuvo ribojamas. Knygas galėtum prirašyti, bet geriau patylėsiu“, – nusprendė J.Smalinskas ir pridūrė vieną nutikimą galintis papasakoti.
„Kai dar buvo daug šernų, kartą savo tėviškėje už Obelių vienu šūviu, viena kulka patiesiau tris juos. Trečiajam kulka pataikė tiesiai į tarpuakį, bet neįsmigo. Tiesiog smūgis buvo toks stiprus, kad žvėris krito vietoje“, – prisimena medžiotojas.


Įspūdingas šviestuvas iš ragų


Ekspozicijos patalpas puošia įspūdingo dydžio šviestuvas iš ragų. Tik J.Smalinskas skuba paaiškinti, kad šviestuvas pagamintas ne iš trofėjinių, o šiaip iš numestų ir surastų tauriųjų elnių ragų. „Rasti ragai – ne trofėjus. Sunešė juos daug kas, o šviestuvą iš jų pagamino Telšių bendrovė“, – paaiškina medžiotojas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Spa-03 23:10

Biržų medžiotojus pakvietė į balių ir liepė atsinešti savo maisto



Jurgita Morkūnienė
„Šiaurės rytai“
2019-10-03


Biržų rajono ūkininkų sąjunga bei rajono savivaldybė pakvietė rajono medžiotojus į balių. Tiesa, ne už dyka. Jiems prisidėti pasiūlė savo pagaminta produkcija.
Tokiu pasiūlymu didžioji medžiotojų dalis nepasidžiaugė.

Pakvietė ir paprašė produkcijos


Biržų rajono medžiotojų ir žvejų draugija gavo Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Tado Micikevičiaus pasirašytą raštą.
Jis pranešė, kad spalio 25 d. organizuojamas konkursas „Metų ūkis 2019“. Šio renginio organizatoriai – Biržų rajono savivaldybė ir Biržų rajono ūkininkų sąjunga.
„Įvykusiame organizatorių susitikime buvo pateiktas pasiūlymas, kad dėl šaltų užkandžių, kurie bus pateikiami renginio metu, kreiptis į mūsų rajono gerb. medžiotojus. Turimomis žiniomis, Biržų rajone veikia 13 medžiotojų būrelių, tad labai prašytumėme kiekvieno būrelio prisidėti prie šio gražaus renginio pagaminta produkcija (dešromis, rūkytais gaminiais ir pan.). Jei būtų galimybė, iš kiekvieno būrelio po 3 kg produkcijos. Mano manymu, tai būtų labai gražus bendradarbiavimo skatinimas tarp rajono medžiotojų ir ūkininkų.

Taip pat iš visos medžiotojų bendruomenės prašytume deleguoti porą atstovų, kuriuos vardiniais kvietimais pakviesime į renginį, vyksiantį spalio 25 dieną, 15 valandą, Sodeliškių kaimo sodyboje,“ – teigiama T. Micikevičiaus rašte.


T. Micikevičius „Šiaurės rytams“ sakė, kad idėja kreiptis į medžiotojus kilo tuomet, kai paaiškėjo, kad renginiui trūksta lėšų.

„Pasvarstėm – ūkininkas prie gamtos, medžiotojai irgi. Vieni ūkininkai parems renginį daržovėmis, ieškome, kas paremtų mėsa“, – sakė T. Micikevičius.


Siūlo prisidėti asmeniškai


Biržų rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Konstantinas Romualdas Galvelis teigė, kad dauguma medžiotojų nepritarė tokiai iniciatyvai.
„Kolektyvinės medžioklės prasidės spalio 15 d. Dalis medžioklių prasidės po lapkričio 1 d. Tad produkcijos būtų po šių datų. Šiuo metu vyksta tik individuali medžioklė. Daug ūkininkų yra medžiotojai, jie ir gali prisidėti prie rengiamo pobūvio“, – kalbėjo K. Galvelis.
Draugijos vadovas teigė, kad medžiotojų ir ūkininkų santykiai iš esmės yra neblogi, „išskyrus tam tikrus asmenis“.


Ne mėsos perdirbimo įmonės


Pakalbintas Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovas Rimantas Šarkanas išvardijo argumentus, kodėl išgirdęs ūkininkų prašymą sako kategoriškai „ne“.
„Medžiotojų būrelių nariai tik medžioja ir sumedžiotą laimikį naudoja savo reikmėms. Būreliai nėra mėsos perdirbimo įmonės. Norint naudoti žvėrieną ne savo reikmėms atsiranda įvairių veterinarinių reikalavimų. O ir produkcija turi būti perdirbama tik mėsos perdirbimo įmonėse,“ – teigė R. Šarkanas.
Be to, Biržų rajono ūkininkų sąjunga vienija didžiuosius ūkininkus. Remdami juos medžiotojai turėtų nepatogiai jaustis prieš kitus ūkininkus, kurie nepriklauso šiai sąjungai: „Juk mes bendraujame su visais, ir visi yra svarbūs“.

R. Šarkanas neslėpė, kad jo vadovaujamas medžiotojų būrelis per penkerius metus stipriai „parėmė“ vieną stambų ūkininką, kuris skaičiavo žvėrių padarytą jo pasėliams žalą. Už ją turėjo sumokėti medžiotojų būrelis.

Kitas stambus ūkininkas uždraudė medžioti jam ir jo šeimai priklausančiuose žemės plotuose, nors už juos įstatymiškai medžiotojų būrelis privalo mokėti mokesčius valstybei.
„Bendradarbiavimas tarp vietos medžiotojų ir ūkininkų tikrai reikalingas, ir, manau, jis vyksta. Ir jei ūkininkai pasiūlytų susitikimą su medžiotojais, mes neatsisakytume, nes, manau, problemų turi tiek vieni, tiek kiti. Tikrai negražu, kai ūkininkai, pasinaudodami įstatymų bazės trūkumais, bando sužlugdyti būrelius, kuriuose net patys medžioja“, – kalbėjo R. Šarkanas.


Nuomonės įvairios


Spalviškių medžiotojų klubo vadovas Ričardas Rinkevičius sakė matęs ūkininkų laišką. Bet kol kas sakė savo nuomonės šiuo klausimu neturi.
„Gal būtų maloniau, kad būtų paskambinę, pakalbėję, o ne raštą siuntę“, – svarstė R. Rinkevičius.
Medžiotojų klubo „Sakalas“ vadovas Gediminas Spalvis sakė, kad bus priimtas sprendimas pagal tai, ką pasakys dauguma medžiotojų.

„Gal ir įdomu būtų susitikti“, – svarstė G. Spalvis.

Kai kurie medžiotojai mano, kad rajone yra žmonių, kuriems tos paramos labiau reikia. Be to, juk ir medžiotojų draugija rengia įvairius renginius, bet ūkininkai iki šiol esą nepasisiūlę jų paremti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
šatas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 992
Užsiregistravo: 2008-Geg-12 18:26

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Spa-04 13:35

Čia gaunsi taip,kviečiu pas mus su maryte į mūsų vestuves,bet atsivežkite su savimi gėrimų maisto ir palapines nepamirškit ir dovanų :shock:

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Spa-10 17:54

K. Mažeika žada skaidrinti medžiokles



Sniegė Balčiūnaitė
BNS
2019-10-10



Aplinkos ministras žada skaidrinti medžioklės procesą ir jau kitąmet įvesti elektroninius medžioklės lapus. Kęstutis Mažeika sako, kad iki lapkričio 15-osios turi būti paruošta teisinė šio projekto bazė.

„Tikimės, kad kitų metų sezonui jau turėsime formą, kuri leis skaidriau vykdyti medžiokles“, – ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje pranešė ministras.

Pasak jo, tikimasi, kad elektroniniai medžioklės lapai ateityje taps visuotine norma, o informacija apie medžiokles bus labiau kontroliuojama.

„Kad būtų ne tik valstybiniuose komerciniuose medžioklės plotuose, bet ir visur – ir privačiuose medžioklės būreliuose, kai vyksta medžioklės, susitikimai gali kelti abejonių. (...) Tikėkimės, kad ateityje tai bus visuotinė norma, visi tuo naudosis ir ta informacija bus labiau kontroliuojama“, – teigė ministras.

Tačiau K. Mažeika pabrėžė, kad elektroninius lapus visų pirma turėtų pildyti medžiojantieji valstybiniuose komerciniuose plotuose.

Ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis BNS paaiškino, kad įstatymo pataisos turėtų numatyti, jog elektroniniai lapai nebus privalomi, jie bus teikiami kontroliuojančiai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui, kuriam ir dabar teikiami popieriniai lapai.

„Jų visuomenė nematys, jie nebus skirti visuomenei. Juos įvedus gal daugiau operatyvumo atsiras“, – sakė J. Jaskonis.

Ministras Seimo frakcijoje apgailestavo, kad tokios tvarkos neįvedė buvusi ministerijos vadovybė.

Konservatorius Dainius Kreivys pareiškė, kad visuomenei dabar sunku susipažinti su medžioklės lapais: „Jau seniai reikėjo pereiti prie elektroninės registracijos.“

Dabar medžioklės lapai yra popieriniai, bet griežtos atsakomybės.

Seimo konservatoriai pasikvietė į frakciją K. Mažeiką po to, kai LRT Tyrimų skyrius, remdamasis medžioklės lapų kopijomis, trečiadienį paskelbė, kad konkursą laimėjęs Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė medžioja kartu su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, K. Mažeika, žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu, kitais įtakingais politikais, verslininkais ir teisėsaugininkais.

Buvęs Panevėžio miškų urėdas V. Kaubrė urėdijai vadovauti turėtų pradėti kitą pirmadienį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Spa-11 12:26

Medžiotojams leista paprasčiau pardavinėti žvėrieną


www.DELFI.lt
2019 m. spalio 10 d.



Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų, žemės ūkio įmonių ar medžiotojų.
Norinčių užsiimti tokia veikla kasmet vis daugėja, pvz., palyginus su praėjusiais, 2018 metais, jų skaičius išaugo 10 proc. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat peržiūri galiojančius teisės aktų reikalavimus ir rengia rekomendacijas, kaip šiuos reikalavimus įgyvendinti paprasčiau, bet išlaikant minimalius higienos reikalavimus ir užtikrinant gaminamų maisto produktų saugą, rašoma tarnybos pranešime. Lengvesniam verslo startui pasitarnaus ir nuo š. m. spalio 2 d. įsigalioję nauja redakcija išleisti „Laukinių medžiojamų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinariniai reikalavimai“. Atsižvelgiant į vis augantį vartotojų susidomėjimą žvėrienos produktais ir įvertinus medžiotojų ir žvejų draugijų, medžiotojų atstovų siūlymus, atsirado galimybė trumpinti žvėrienos tiekimo kelią iki vartotojo. Dabar galima tiekti žvėrieną ar jos produktus tiesiai iš gamybos vietos, pristatant į namus, naudojantis internetine prekyba, įsirengiant prekybos vietas turgavietėse, mugėse ir pan.

„Stengiamės, kad smulkieji gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje. Tai daugiausiai pieno ir žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojai, kiaušinių tiekėjai, sumedžiotos žvėrienos tvarkytojai ir kt. Galvojame, kad paprastesni reikalavimai ir lengvesnė verslo pradžia prisideda ir mažinant šešėlį ar nelegalios veiklos atvejus, tiekiant rinkai gyvūninius maisto produktus, ypač mėsą ir jos gaminius“, – teigė VMVT direktorius Darius Remeika.
VMVT specialistai primena, kad norintys (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) užsiimti gyvūninio maisto tvarkymo veikla gali nesudėtingai ją pradėti. Reikia tik kreiptis į teritorines VMVT, kurių specialistai suteikia konsultacijas gamybos ir technologiniais klausimais, supažindina su teisės aktų reikalavimais, pataria, kaip tinkamai ir minimaliomis sąnaudomis įrengti gamybos patalpas pagal būtinuosius higienos reikalavimus.
Pasak VMVT vadovo, daugelis reikalavimų gali būti taikomi lanksčiai, tačiau maisto saugumo ir minimalius higienos reikalavimus užtikrinti privaloma. Jau ne vienerius metus galioja paprastesni reikalavimai gamybos patalpoms bei jų įrengimui, aplinkos ir mėsos temperatūrų režimams, produkcijos laikymui bei transportavimui, tiekėjų aprangai ir kt.
Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi subjektai, per savaitę gaminantys ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėjantys, perdirbantys ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gaminantys pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lap-08 17:35

75406503_585706175513175_3295019001624657920_n.jpg
74476824_585706132179846_3601190147661496320_n.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17979
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lap-13 14:30

Žvėrių selekcija ar tik kaulų matavimas? Kodėl reikalinga atranka?



agroeta.lt
2019 Lapkričio 13
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Ginklų pirklių asociacija ir Lietuvos medžiotojų draugija Aplinkos ministerijai teikia Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą. „Agroeta“ autorius ir medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas pateikia savo įžvalgas, kaip reikėtų reglamentuoti kanopinių žvėrių patinų medžioklę.

Daugelyje Europos kraštų išnaikinus arba ženkliai sumažinus stambiųjų plėšriųjų žvėrių populiacijas, kanopinius žvėris gausiai šeriant žiemos metu, o pastaruoju metu dar ir šiltėjant klimatui, beveik nevyksta šių žvėrių natūrali atranka ir daug išgyvena fiziškai silpnų individų, kuriems dalyvaujant bandų reprodukcijoje, blogėja visos populiacijos būklė. Todėl reikalinga dirbtinė kanopinių žvėrių atranka.

„Baltijos vilkas“ kanopinių žvėrių atrankai siūlo priveisti kuo daugiau vilkų, tačiau vilkams dabar labiau už žvėrieną rūpi lengviau prieinama ir lengviau sumedžiojama naminių gyvulių mėsa. Tad medžiotojų įsikišimas į šį procesą tiesiog neišvengimas. Dirbtinė žvėrių atranka vyksta atrankinėmis medžioklėmis, kurių tikslas – gerinti ir nuolat išlaikyti kanopinių žvėrių populiacijų kokybę, kartu siekiant, kad žvėrys išaugintų vertingus trofėjus: elninių žvėrių patinai – ragus, o šernai – iltis. To siekiant, reikia žvėrių bandose išlaikyti tinkamą lyčių santykį bei amžiaus struktūrą.

Šiek tiek istorijos

Vokiečių miškininkas mokslininkas Ferdinandas von Raesfeldas dar 1906 m. pastebėjo, kad mažėja Vokietijos stirnų kūno masė bei patinų ragų dydis. Mokslininkas to reiškinio priežastimi įvardino neteisingą stirnų medžioklę, kai daugiausiai sumedžiojami stirninai su gerais šešiašakiais ragais, o patelės, jaunikliai ir ylaragiai ar šakiaragiai patinai nemedžiojami, manant, kad ir jie ateityje išaugins gerus ragus.

Dėl tokių medžioklių sumenko Vokietijos stirnų populiacija, todėl F. Raesfeldas iškėlė atrankinių medžioklių idėją. 1934 m. jis pateikė rekomendacijas, kaip planuoti elninių žvėrių medžiokles. Atsižvelgiant į lytį bei amžių, medžioklėse būtina laikytis atrankos, įvedant privalomą ragų pristatymą trofėjų apžiūroms.

Tarpukario Lietuvoje kanopinių žvėrių buvo mažai, jų medžioklė beveik nevyko, todėl apie atrankines medžiokles nebuvo net galvojama. Pokaryje, sparčiai gausėjant kanopinių žvėrių populiacijoms, labiau susidomėta trofėjais, ypač elninių žvėrių patinų ragais. 1970 m. Vilniuje įvyko pirmoji Pabaltijo respublikų medžioklės trofėjų paroda, vėliau tapusi tradicine. Siekiant pagerinti medžioklės trofėjų kokybę, susidomėta elninių žvėrių atranka. Kadangi nebuvo tyrimų, Lietuva žvėrių atrankinių medžioklių nuostatus „pasiskolino“ iš Vakarų socialistinių respublikų. Vėliau atrankinių medžioklių rekomendacijos parengtos ir Lietuvoje, šį procesą pritaikant vietos sąlygoms. 1974 m. buvo pradėti rinkti duomenys apie elninių žvėrių ragų išsivystymą, priklausomai nuo žvėrių amžiaus. 1976 m. medžioklės taisyklėse priimta nuostata visus sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus paruošti kaip trofėjus ir pateikti apžiūrai specialiai tam sudarytoms trofėjų vertinimo ekspertų komisijoms.

Perlenkta lazda

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje nueita dar toliau. Atrankinė medžioklė pavadinta žvėrių selekcija. Tuo laikotarpiu žmonėms griebiantis įvairiausių verslų, grupelė žvėrių selekcijos „profesorių“, pramokusių iš dantų išsivystymo ir nudilimo apytikriai nustatyti elninių žvėrių amžių ir pagal pasaulinius standartus išmatuoti bei balais įvertinti ragus, taip pat sugalvojo, jog žvėrių selekcija gali būti netgi verslu. Jie pasiekė, kad į medžioklės taisykles būtų įrašyta nuostata, jog elninių žvėrių patinus medžioti gali tik medžiotojo selekcininko kategoriją turintys medžiotojai. Taip ir prasidėjo apie 30 tūkstančių Lietuvos medžiotojų „krikštijimas“ selekcininkais. Akivaizdu, kad joks save gerbiantis medžiotojas nenorėjo būti „beteisiu“, negalinčiu sumedžioti netgi savo paties javų lauke užauginto ožio. Grupei žvėrių selekcijos „profesorių“, kuriuos labiau tiktų vadinti kaulų matuotojais (nes jų išsilavinimas nė iš tolo nekvepia gyvūnų selekcijos mokslais), taip ir pradėjo verslą. Tūkstančiai medžiotojų privalėjo išklausyti medžiotojo selekcininko kursus ir išlaikyti egzaminus.

Kai kur tie kursai buvo organizuojami daugiau ar mažiau tinkamai, tačiau būdavo ir taip, kad užtekdavo tik trumpų paskaitų ir kas galėtų paneigti, kad kai kam ir tų paskaitų išklausyti nereikėjo... Šauliai selekcininkais buvo krikštijami, kaip lietuviai pagonys verčiami krikščionimis, kai būriui vyžuotų būrų būdavo suteikiamas vienodas krikščioniškas vardas, minią apšlakstant švęstu vandeniu. Šiuo atveju medžiotojų krikštytojams į kišenes byrėjo šlamantieji, nes paprasto medžiotojo virtimas selekcininku jam kainavo nepigiai. O kai tų krikštijamųjų tūkstančiai, sumos susidarė nemenkos – argi ne verslas? Tačiau ko galėjo išmokti būsimieji selekcininkai per tokias skubotas krikštynas? Dabar, kai didžioji šienapjūtė pasibaigusi, selekcininko kursai, žinoma, rengiami daug atsakingiau.

Dar daugiau, buvo prieita iki to, kad už elninio žvėries patino, netgi stirnino, nušovimą, kai jo ragai neatitikdavo kaulų matuotojų sudarytiems standartams, medžiotojas būdavo paskelbiamas brakonieriumi, jam skirdavo didelę baudą ir kuriam laikui atimdavo teisę medžioti. Pavyzdžiui, sumedžioto ožio ragams centimetru neatitikus matuotojų nustatytoms normoms, medžiotojas būdavo prilyginamas brakonieriui, tarsi žvėris medžiotas be jokių dokumentų, ne sezono metu ir dažnai su nelegaliai laikomais ginklais. O aplinkosaugininkai, suskaičiavę gramatines klaidas medžioklės dokumentuose ir selekcijos mokslų pažeidimus, džiūgaudami skelbė, kad daugiausiai brakonieriauja patys medžiotojai. Tik vėliau, už žvėrių selekcijos nuostatų pažeidimus nubaustiems medžiotojams, pradėjus laimėti teismuose bylas, šių absurdiškų baudų buvo atsisakyta.

Ar reikalinga žvėrių selekcija?

Atrankinė medžioklė reikalinga. Visi, kas naudoja gyvus organizmus savo tikslams, dažniausiai vykdo jų atranką: vykdydami atrankinius miško kirtimus, miškininkai pirmiausia iškerta blogesnės kokybės medžius; gyvulių augintojai, prireikus mėsos, juk neskerdžia pačius geriausius veislinius gyvulius; netgi retinant darže runkelius, išrauni silpniausius, sausašaknius daigus ir palieki stipriausius su geromis šaknimis. Tačiau selekcija yra mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų paveldimųjų savybių keitimą ir tobulinimą, naujų veislių, hibridų kūrimas. Teorinis selekcijos pagrindas yra genetika, o svarbiausi metodai: atranka, kryžminimas, hibridizacija, dirbtinė mutagenezė, poliploidija bei heterozė. Taigi, atranka yra tik viena selekcijos dalis.

Vykdant vien tik atranką, ar naminiai gyvūnai būtų tapę tokiais, kokie jie yra dabar: karvės paverstos pieno cisternomis arba mėsos kalnais; vištos ištisus metus kasdien deda po kiaušinį kol nugaišta, o būdamos laukinėmis daugiausia per metus sudėdavo 20 kiaušinių; kokių tik nėra išvesta arklių veislių – nuo šuns dydžio iki sunkiasvorių, galinčių patempti visą traukinį, o apie šunis net kalbėti nesinori. Ir tam neužteko tik atrankos. Buvo naudojamas kryžminimas, hibridizacija ir visi kiti selekcijos metodai, o pastaruoju metu gal ir genų inžinerija.

Naminius gyvūnus daryti produktyviais gal ir reikėjo, kad nebadautų vis gausėjanti žmonių populiacija, bet ar reikia tyčiotis iš vis dar egzistuojančių laukinių gyvūnų – tegul jie kuo ilgiau išlieka tokie, kokius juos sukūrė ir ištobulino pati motina Gamta. Ar reikia siekti, kad stirninas tampytų elnio ragus? Ar stirninas, kurio ragų skėtra, atšakų ilgis, rozetės dydis, ragų kamienų perluotumas ar spalva neatitinka žmogaus sugalvotiems reikalavimams, negali būti sveikas, energingas, gerai įmitęs, tinkamo pagal amžių sudėjimo ir tinkamos kūno masės, kad galėtų dalyvauti giminės pratęsime? Medžiotojai nori, kad briedžiai turėtų mentinius ragus, bet jeigu gamta taip pasitvarkė, kad Lietuvoje įsigali šakotaragiai girių karaliai, tai ar žmogus turi tam priešintis?

Žmogus gali tik išimti iš gamtos tuos laukinių gyvūnų individus, kurie yra ligoti, silpni, kad neplatintų ligų, kad žvėrių populiacijose nekiltų epidemijų, kad paliegę gyvūnai nepaliktų tokių pat paliegusių palikuonių. Tačiau žmogaus jau tokia prigimtis, kad jis nori valdyti ir keisti gamtą... Jeigu norima už žvėrių ragus gauti kuo daugiau auksinių medalių, tai gal geriau keiskime trofėjų vertinimo standartus, o ne gamtą.

Reikia keisti

Atranką medžioklėje vykdyti reikia, bet ne selekciją. Pirmiausia, nepaisant lyties ir amžiaus, sumedžioti reikia visus ligotus, traumuotus, nepasiekusius pagal savo amžių tos žvėrių rūšies populiacijos kūno masės minimumo. Atrankinius žvėris reikia sumedžioti prieš rują, o stipriausius perspektyviausius stengtis nemedžioti kuo ilgiau.

Tokioms medžioklėms pakaktų medžioklės taisyklėse įrašyto punkto, kad: „Draudžiama medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos“. Iš medžioklės taisyklių reikia išbraukti visus teiginius, kuriuose nurodoma, kad elninių žvėrių patinus gali medžioti tik medžiotojai selekcininkai.

Jeigu atsirastų medžiotojų, norinčių išmokti vertinti trofėjus, gali vykti įvairiausi kursai, o juos baigusiems gali būti suteikiami įvairiausi titulai, bet su išlyga, kad be valdžios prievartos ir be jokių privilegijų. Siekiant naujus medžiotojus labiau supažindinti su atrankinių medžioklių principais, reikėtų šios disciplinos dėstymą sustiprinti medžiotojų kursuose, kurie (būtų) yra privalomi visiems, norintiems tapti medžiotojais. Dabar, kai jau visi vyresni medžiotojai „pakrikštyti“ selekcininkais, o naujai tapusių medžiotojais yra ne itin daug, per daug nenukentėtų ir selekcininkų kursų rengėjai – šlamančiųjų šienapjūtė jau baigėsi... Dabar selekcijos „profesoriai“ galėtų dėstytojauti medžiotojų kursuose. O medžiotojų kursuose būsimiems medžiotojams reikėtų daugiau aiškinti, kaip natūraliose sąlygose medžioklės plotuose atpažinti silpniausius, atrankinius žvėris, o ne mokyti vertinti trofėjus tada, kai žvėris jau nukautas.

Dabartinė selekcija, o gal antiselekcija?

Trofėjų apžiūrų komisijos, vertindamos sumedžiotų elninių žvėrių trofėjus, suvestinėse nurodo žvėries rūšį, žvėrį sumedžiojusio medžiotojo vardą ir pavardę, jo telefono numerį, medžioklės plotų naudotojo ir miško, kur buvo žvėris sumedžiotas, pavadinimą, sumedžiojimo datą, ragų atšakų skaičių, žvėries amžių, atrankos grupę, trofėjaus paruošimo kokybę ir jo vertę, kur nurodoma, kad trofėjus tinkamas demonstruoti parodoje.

Pamėginau pastudijuoti 2018- 2019 m. medžioklės sezonu Kauno medžiotojų sąjungos (KMS) medžiotojų sumedžiotų elninių žvėrių komisijos atliktą vertinimą. Įvertinta buvo 463 stirninų, 71 tauriojo elnio ir 16 briedžių ragai. Vertinant stirninų ragus, trofėjų vertinimo ekspertai į selekcinius, kitaip sakant, blogus, atrankinius žvėris, tuos, kuriuos reikėjo sumedžioti pirmiausiai, ir perspektyviuosius, tai yra tuos, kurie dar nepasiekę fizinės ir trofėjinės brandos pagal savo amžių yra didesnio nei vidutinio svorio ir turintys stambesnius nei vidutiniai to amžiaus grupės žvėrių ragus, skirstė tik žvėris nuo 2 iki 4 m. amžiaus. Visi 5 m. amžiaus ir vyresni stirninai buvo įvertinti kaip brandūs. Stirnos gyvena 10- 12 m., tai 5-6 m. trofėjinės brandos (laikotarpis, kai elninių žvėrių patinai turi geriausius trofėjus) ir iki 7 m., kai ožiai pasiekia tikslinį amžių (amžius, kurį pasiekę žvėrys turi stambiausius trofėjus, o vėliau, amžiui didėjant, trofėjai menksta), patinai kaip tik aktyviausiai dalyvauja rujoje. Tačiau tarp šio amžiaus (5-7 m.) stirninų juk taip pat yra selekcinių (medžiotinų pirmoje vietoje) ir gerų vertingais trofėjais, tinkamų pratęsti giminę. Jeigu jau vykdome tą selekciją, tai brandžių stirninų grupėje reikėtų nurodyti, kurie žvėrys medžiotini prieš rują ir rujos metu, o kurie gali būti ribotai medžiojami tik po rujos. Pagal dabartinį vertinimą visus 5 m. amžiaus ir vyresnius ožius, žvėris pačiame jėgų žydėjime, galima medžioti per visą medžioklės sezoną. Beje, taip medžiotojai ir elgiasi.

Stirninų medžioklės sezoną suskirsčiau į 3 etapus: iki rujos (nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 d.); rujos metu (liepos 16 d. - rugpjūčio 15 d.) ir po rujos (rugpjūčio 16 d. - spalio 15 d.).

Tiksliai nustatyti stirnų rujos pradžią ir pabaigą vienos dienos tikslumu neįmanoma. Literatūroje nurodoma, kad jų ruja vyksta liepos - rugpjūčio mėnesiai, tad vertinimui pasirinkau būtent tokias datas. Kelių dienų paklaida esmės nekeičia.


Iš komisijos įvertintų 463 stirninų trofėjų prieš rują buvo sumedžioti 249 žvėrys. Iš jų brandžiais įvertinti 173: 43 iš jų – 7 m. amžiaus ir vyresni bei 130 – 5-6 m. amžiaus; 2-4 m. amžiaus grupėje 62 įvertinti kaip selekciniai ir 14 kaip perspektyvūs.

Iš brandžių patinų 32 buvo elitiniai, nes jų trofėjai siūlomi pateikti parodai. Iš 14 jaunų perspektyvių patinų parodai pateikti pasiūlyti 4 ožių trofėjai.

Rujos metu sumedžiota 113 stirninų: brandžių - 82 (24 iš jų 7 m. amžiaus ir vyresni ir 58 - 5- 6 m. amžiaus); 2-4 m. amžiaus grupėje – 25 selekciniai ir 6 perspektyvūs. Iš rujos metu sumedžiotų ožių parodai pateikti pasiūlyta 11.

Po rujos sumedžiotas 101 stirninas: brandžių 76 (7 m. ir vyresnių 26 bei 50- 5-6 m.); 2-4 m. amžiaus sumedžioti 23 selekciniai ir 2 perspektyvūs žvėrys.

Iš sumedžiotų po rujos stirninų parodai siūlyta 10 trofėjų. Kadangi stirninų atranka iš dalies gali vykti ir rujos metu, susumavus prieš rują ir rujos metu sumedžiotus žvėris, nustatyta, kad šiuo laikotarpiu brandžių ožių sumedžiota 255 arba 77 proc. visų brandžių stirninų, sumedžiotų per visą medžioklės sezoną. Iš prieš rują ir rujos metu sumedžiotų brandžių patinų 43 trofėjus komisija siūlė pateikti parodai, girdi, tie ragai itin vertingi, galintys pretenduoti į vienokios ar kitokios spalvos medalius, vadinasi, tuos ragus nešiojusius ožius vertėjo palikti gyvus visam rujos laikotarpiui.

Pridėjus dar 20 prieš rują ir rujos metu sumedžiotus perspektyvius stirninus, galime tvirtai teigti, kad ne pagal atrankinės medžioklės principus prieš rują ir rujos metu sumedžioti 63 žvėrys arba 17,4 proc. nuo visų tuo laikotarpiu sumedžiotų stirninų. O kiek gerų, nemedžiotinų bent prieš rują ir rujos metu, ožių dar buvo tarp likusiųjų 212, kuriuos komisija įvertino tik kaip brandžius, dabar jau nepasakys niekas, nes iš trofėjų vertinimo lentelės, kur nurodyta tik žvėries amžius ir ragų atšakų skaičius, žvėries atrankinės grupės nenustatysi.

Tai kokia čia selekcija? Tai antiselekcija, kai prieš rują ir rujos metu išpyškinami patys geriausi stirninai. Kaip matyti iš trofėjų vertinimo lentelėse pateiktų žvėrių sumedžiojimo datų, dauguma medžiotojų klubų stirninų medžioklę pradeda pačią pirmąją sezono dieną (gegužės 15 d.) ir pyškina brandžius žvėris, nes brandžių kategorijoje ragų matuotojai nemedžiotinų individų neišskiria.

Tuo tarpu atrankinių medžioklių žinovai nurodo, kad ir brandžius žvėris reikia skirstyti į elitinius, gerai išsivysčiusius fizinės ir trofėjinės brandos žvėris, kurie turi būti medžiojami tik vyresni nei tikslinio amžiaus (stirninams 7 m.) ir prastesnės kokybės žvėris, medžiotinus prieš rują ir jos metu.

Specialistai taip pat rekomenduoja daryti kuo jaunesnių patinų atranką, nes atrankiniai žvėrys neturi sulaukti rujojimo amžiaus. Be to, jauname amžiuje lengviau atskirti silpnus prasto augimo individus (A. Navasaitis, K. Pėtelis. Medžioklė. Kaunas, Lututė, 1998.). Tačiau 2018-2019m. KMS medžiotojai jaunų stirninų sumedžiojo tik 28,5 proc., o brandžių - 71,5 proc. Iš sumedžiotų jaunų patinų 83 proc. buvo selekciniai ir 17 proc. perspektyvūs žvėrys.

Trofėjų vertinimo komisijos, žinodamos žvėrių sumedžiojimo datas, galėtų įvertinti atskirų medžiotojų klubų atrankinių medžioklių vykdymo kokybę, nurodant, kurie elninių žvėrių patinai buvo netikslingai sumedžioti medžioklės sezono eigoje, ypač prieš rują ir jos metu, ir teikti medžiotojams rekomendacijas. Tada iš ragų matuotojų būtų bent šiokia tokia nauda, o dabar matuoja tik dėl matavimo...

Pasibaigus 2018-2019 m. sezonui, KMS medžiotojai trofėjų vertintojams apžiūrai pateikė 71 tauriojo elnio ragus. Taurieji elniai gyvena iki 20 m. Trofėjinės brandos pradžia – 10 m., o tikslinis amžius – 12 m.

Literatūroje tauriųjų elnių ruja nurodoma rugsėjo-spalio mėnesiais. Tad ir medžioklės sezoną suskirsčiau taip: prieš rują nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 10 d.; rujos metu - rugsėjo 11 d. - spalio 31 d. ir po rujos - lapkričio 1 d. iki tauriųjų elnių patinų medžioklės sezono pabaigos.

Selekcinių ir perspektyvių žvėrių atrankines grupes komisija nurodė tik patinams nuo 2 iki 8 m. amžiaus. Visus vyresnius nei 9 m. amžiaus elnius įvardijo brandžiais ir į medžiotinus bei tausotinus, kaip ir stirninus, neskirstė. Prieš rują iš viso sumedžiota 12 patinų: brandžių (9 m. ir vyresnių) 6, iš kurių 4 trofėjai siūlyti parodai; 4-8 m. - 4 selekciniai ir 1 perspektyvus; 2- 3 m. – 1 perspektyvus.

Rujos metu sumedžioti 32 patinai: brandžių - 2 (1 siūlytas parodai); 4-8 m. - 21 selekcinis (1 siūlytas parodai) ir 3 perspektyvūs; 2-3 m. - 3 selekciniai ir 3 perspektyvūs, iš kurių 2 labai perspektyvūs.

Po rujos sumedžioti 27 patinai: brandžių 2; 4-8 m. - 8 selekciniai ir 1 perspektyvus; 2- 3 m. - 11 selekcinių ir 5 perspektyvūs, iš kurių 1 labai perspektyvus.

Prieš rują ir rujos metu sumedžioti 8 (80 proc. viso sezono sumedžiotų brandžių patinų) brandūs patinai, iš kurių 5 (62,5 proc.) ypač vertingi, nemedžiotini prieš rują, nes jų trofėjai siūlyti parodai.

Prieš rują ir jos metu taip pat sumedžioti 8 perspektyvūs patinai, iš kurių 2 labai perspektyvūs. Taigi, selekcija čia net nekvepia...

Iš visų sumedžiotų 71 tauriųjų elnių patinų brandžių buvo labai mažai - tik 10 (14 proc.). Jeigu palyginti su stirninų medžiokle, peršasi išvada, kad KMS medžioklės plotuose brandžių elnių patinų mažai belikę. Tačiau norėtųsi tikėti, kad tauriųjų elnių patinų medžioklėje bandyta daryti teisingesnę atranką, daugiau medžiojant jaunus žvėris. Vienok, rezultatai gavosi prasti - per daug sumedžiota perspektyvių patinų.

Brandžių elnių (patinį) patinų nereikėtų išvis medžioti rujos metu. Norima, kad elnių rujos metu žvėrys būtų kuo mažiau trikdomi, kad vestuvių vietose kuo mažiau lankytųsi žmonės, kad miškininkai nevykdytų darbų, o medžioklė nestabdoma.

Sumedžiojus haremo patiną, sutrinka visos patelių grupės vestuvių procesas ir dalis jų gali nesusilaukti palikuonių. Be to, medžiotojams neturi rūpėti vien ragai - žvėriena turi būti vertinama ne menkiau už trofėjus, o rujos metu brandžių patinų tvaikas yra toli gražu nekeliantis apetito - kur elnių gausu, nuo patinų dvoko "kvepia" net visas miškas. Žinoma, dabar ir pas mus, kaip Vakarų Europoje labai išpopuliarėjo elnių patinų prisiviliojimas pučiant įvairias dūdas, tad tokios medžioklės mėgėjai priešintųsi elnių patinų medžioklės stabdymui rujos metu.

Rujos metu gerus ragus nešiojantį elnią sumedžioti lengviausia, tad medžiotojai tuo ir naudojasi. Tačiau, ar reikia medžiotojui tos lengvos pergalės? Norint vystyti ir tobulinti patinų kvietimą pučiant dūdas, per rują gali dūduoti, bet be šautuvo. Prisikviesi daug patinų, susipažinsi su jais, gal net nufotografuosi, o išsirinkęs patį tinkamiausią, sumedžiojimui jį susirasi po rujos. Bus sunkiau, bet medžioklėje visas žavesys ir yra pergudrauti atsargų žvėrį, o ne nupyškinti jį, apsvaigusį dėl meilės reikalų. Nepavyks sumedžioti išsvajoto raguočio - bus dar kitas sezonas...

Iš praėjusio medžioklės sezono metu KMS medžiotojų sumedžiotų briedžių komisijos įvertinti 16 patinų trofėjai. Briedžių ruja vyksta rugpjūčio pabaigoje - spalio pradžioje, tad prieš rują briedžių patinai nemedžiojami, nes jų medžioklės sezonas prasideda rugsėjo 1 d. Rujos laikotarpis priimtas nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 10 d. Laikotarpis po rujos - nuo spalio 11 d. iki briedžių patinų medžioklės pabaigos.

Rujos metu sumedžioti 7 patinai: 4-7 m. amžiaus 3 selekciniai; 2-3 m. - 2 selekciniai ir 2 perspektyvūs. Po rujos sumedžioti 9 patinai: 1 brandus; 4-7 m. amžiaus - 3 selekciniai ir 2-3 m. - 4 selekciniai ir 1 perspektyvus.

Briedžių patinų medžioklę KMS medžioklės plotuose sunku vertinti, nes jų sumedžiota mažai. Atrodo, kad brandžių patinų su gerais ragais yra labai mažai. Vertinant procentais, net 19 proc. sumedžiota perspektyvių patinų. Kai sumedžiojami jauni perspektyvūs žvėrys, nėra iš kur atsirasti žvėrių su gerais trofėjais.

Išnagrinėjus KMS 2018 - 2019 m. medžioklės sezonu sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragų vertinimo duomenis, išvada peršasi viena, kad tinkama žvėrių atranka nevykdoma.

Ko gero, panaši padėtis ir kituose LMŽD padaliniuose. Lietuvoje tik išpūstas žvėrių selekcijos burbulas. Visam pasauliui giriamasi, kad pas mus medžiojama labai pažangiai: visi medžiotojai selekcininkai, daugybė visų kategorijų trofėjų vertinimo ekspertų, vyksta visuotinis privalomas elninių žvėrių patinų trofėjų vertinimas, organizuojamos trofėjų parodos ir t.t.

Trofėjų vertinimas – gerai, parodos – gerai, bet vykdant žvėrių atranką, dar reikia pasitempti, bet ne kepant vis naujus ir naujus medžiotojus selekcininkus, o būsimus medžiotojus su teisinga žvėrių atranka geriau supažindinant medžiotojų kursuose. Kam be reikalo žmones gainioti iš kursų į kursus, rinkti dvigubą mokestį, kai tai galima atlikti vienu metu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 16 ir 0 svečių