Teisus esi
Artūrai visais 1000 %
Kažkada, būnant dar mažam, tėvas lupdavo skūrą už mažiausius prasižengimus. Augau, kvailumą ir vaikišką durnumą pakeitė paauglystė. Tėvas mokė ir kalė į galvą - reik būt sąžiningam, gerbti draugus, jiems padėti ir daugiau
PASITIKĖTI ŽMONĖMIS. Mokykloje stengiausi dalyvauti visuose renginiuose, todėl mokykloje buvau aktyvus visuomeninkas, vedantis mokyklos diskotekas, naujametinius vakarus, konkursus ir dar velniai žino ką (senatvė
).
Paskui visokie mokslai visokiose technikumuose su daugybe dalyvavimo "po pamokinėje" veikloje, paskum armija, kur būdamas jefreitorium vaikiau gaidžius "seržantus ir staršinas", kad neskriaustų atėjusio į armiją žalio jaunimo. Tapau dalinyje ugniagesiu ir net dalyvavau gesinant mūsų tėvynės laukus ir pievas, o vėliau, daug treniravausi ir net užėmiau PBVO ugniagesių varžybose tarp pabaltijo karinių ugniagesių garbingą III vietą ir savo aktyvią karjerą baigiau "zamkomzvodu" seržanto laipsnyje.
Grįžau. Metukus padirbėjau
tokio pobūdžio darbą ir pamatęs, kiek neteisybės ir visokių žulikų mūsų tėvynėje stojau į tvarkdarių gretas, o vėliau ir į Minsko aukštosios filialą. Mokslai, vėl visokie "užklasiniai" renginiai ir teisybės ieškojimas toje sistemoje neprivedė prie gero - teko eiti dirbti eiliniu tvarkos saugotoju. Vėliau už aktyvų darbą gavau inspektoriuko laipsnį.
Va taip bedirbant, mačiau daug - žulikų, nukentėjusių, tampiau vargšus "žmūrikus", (kartą net teko padėt raudančiai motinai padėt surinkti žuvusio vaiko smegenis nuo asfalto), mačiau daug neteisybės ir melo, veidmainystės ir tiesos paieškas ir pan. Žodžiu turėjau labai gerą mokyklą ir gana nelengvą tarnybą. Ir labai visada labai
TIKĖJAU ir PASITIKĖJAU ŽMONĖMIS, O YPAČ DRAUGAIS
Deja senstu, bet vis dar tikiu
Taip, apipisinėja mane, tame tarpe ir "LABAI GERI DRAUGAI", kuriais aš pasitikiu ir po apgavysčių ir išdavysčių, manau kad žmogui negalima daryti blogo
nes tikiu tuo pomirtiniu gyvenimu (ne dievu) ir manau kad sėkmingai jaunam pamirus mane GAL KADA NORS prisimins ir paminės prie kitų geru žodžiu
Todėl forumą kūriau iš idėjos, kad nebūtų "kapitalistinis", o daugiau panašėtų į "socialistinį", kad žmonės laisvai reikštų mintis ir nebijotų pasisakyti (matyt todėl,
kad socialistine dvasia esu auklėtas, o tėvas buvo aršus komunistas). Ir aš esu kaip tu sakai nukentėjęs ir su pirmais kalendoriais, kuriuos, pasitikėdamas "draugais" aktyviais forumiečiais, išdalinau realizacijai. Po šiai dienai nei pinigų , nei kalendorių, nei juos matau bendraujančius forume, nei atvažiuojančius į mano organizuojamus nuostolingus MANO kišenei (nes gailiu Jūsų, kad per daug neišleistumėte pinigų) renginius. Taip, pasibėdavoju artimiem kolegom forumiečiams, kad vėl sėdau į minusą, nes "neužsimečiau nenumatytoms išlaidoms", kurių pasirodo kartais būna panašiai, kaip ir numatytų surinkti
Lieku dar skolingas forumiečiams 1- ną ir matyt paskutinę laidą - medžioklę Varėnoje. Manau nelabai
supykote, kad surinkau po 5 lt už filmavimą ir laidos sumontavimą
Esu dar skolingas ir zuikinę Sūduvos laukuose, nes jau įsitraukiau į šį reikalą.
O po to ...
Pagyvensim pamatysim
P.s. ką priverčiau skaityti šią mažą išpažntį, manau smarkiai ant manęs nesupyks ir atleis už jų sugaištą brangų laiką
Norėjau tik paporinti, kodėl aš toks visiems
"labdaringas" ir drugiškas ...