Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

[medziotojas]

Aga... gal pro šalį lėksi kadu ? Ledus paduočiau

[Strelcius]

ja ja, butent kad lekiau ir nulekiau. nu kada prie progos, kaip ne taip leksiu

[medziotojas]

Orai: savaitgalį šals, šilumos sulauksime balandžio pabaigoje

ELTA
2013 m. kovo 19 d.


Pavasariški orai į Lietuvą ateiti neskubės. Šiltesnių orų galime tikėtis nuo antros balandžio pusės, prognozuoja amerikiečių hidrometeorologai.

Portalo "weather. com" - http://www.wetter.com/wetter_aktuell/we ... =LTXXX0018 duomenimis, neigiama temperatūra dienomis ir naktimis Lietuvoje išsilaikys iki balandžio pradžios. Tiesa, kovo paskutiniąją savaitę temperatūra naktimis bus artima nuliui arba lengvai neigiama. Žymesnių kritulių neturėtume sulaukti. Pirmąją balandžio savaitę jau šils iki 7-8 laipsnių šilumos, tačiau naktimis dar nukris iki 1 laipsnio šalčio.

Antrąją savaitę jau bus šiek tiek šilčiau - sušils iki 9-10 laipsnių. Žemiausia vidutinė oro temperatūra bus 0-1 laipsnis šilumos.

Trečiąją balandžio savaitę termometro stulpelis, tikėtina, pakils iki 11-12 laipsnių ir nenukris žemiau nei 1-2 laipsniai.

Nuo balandžio 21-osios dienos šils dar labiau - iki 12-14 laipsnių. Naktimis oro temperatūra sieks 3-4 laipsnius aukščiau nulio.

Paskutinės balandžio dienos atneš dar šiltesnius orus - įšils iki 14, naktimis termometras jau rodys 4 laipsnius šilumos.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba artimiausiomis dienomis žada ne pačius maloniausius orus.


Trečiadienio naktį daugelyje rajonų pasnigs. Pūs gūsingas rytų vėjas, kuris pustys sniegą. Šals iki 5-10 laipsnių. Dieną snigs mažiau, vietomis papustys. Spaus lengvas šaltukas.

Ketvirtadienį vietomis truputį pasnigs. Naktį temperatūra svyruos tarp 4-9 laipsnių šalčio, kai kur bus šalčiau, dieną bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.

Savaitgalį, ypač naktimis, šals dar labiau. Dieną laikysis silpnai neigiama temperatūra. Staigmenų neatneš ir kitos savaitės pradžios orai.

[medziotojas]

Klimatologė A. Galvonaitė: „Pavasaris ateina 15 km per parą greičiu“

Jurgita Noreikienė
2013-03-19
lrytas.lt

Dvidešimt laipsnių žemiau nulio – argi čia pavasaris? Toks klausimas kilo ne vienam, besiklausant kovo mėnesio orų prognozių. Net ir Velykų savaitę, kuri šiemet yra paskutinioji pirmojo pavasario mėnesio savaitė, orai bus kaip reikiant šalti, ypač naktys. Tik dienomis pašildžius saulutei retkarčiais temperatūra perkops kiek aukščiau per nulį. Klimatologė Audronė Galvonaitė ramina: kovas yra pavasaris tik pagal kalendorių, o astronomų ir klimatologų požiūriu priklauso dar šaltajam metų sezonui.
Vidutinė daugiametė paros temperatūra paskutinę kovo savaitę yra 2,5 laipsnio šilumos, o šiemet prognozuojamas vidurkis - 1 laipsnis šalčio.

Pavasaris – tik kalendoriuje

„Kovas yra šaltojo laikotarpio, žiemos mėnuo, - sako klimatologė. - Tikrasis klimatologinis pavasaris prasideda maždaug nuo lygiadienio – astronominio pavasario. Tada vidutinė paros temperatūra turėtų perkopti per nulį.“
Pavasario lygiadienis būna kovo 21-22 dienomis. „Bet ne kiekvienais metais pavasaris ateina vienodu laiku – gali ir atskubėti, gali ir vėluoti“, - aiškina A. Galvonaitė. Šių metų velykinė savaitė bus dar pakankamai šalta – šaltesnė už vidutinę daugiametę.
Vidutinė daugiametė paros temperatūra paskutinę kovo savaitę yra 2,5 laipsnio šilumos, o šiemet prognozuojamas vidurkis - 1 laipsnis šalčio.
„Pavasaris neateina į visą Lietuvą iš karto, - sako A. Galvonaitė. - Jis ateina nuo pietvakarinių rajonų ir eina per Lietuvą maždaug 15 km per parą greičiu. Taigi, per visą Lietuvą pereina maždaug per porą savaičių. Jeigu nuo kovo 22-23 d. ateina į pietvakarius ties Kybartais, Lazdijais, Kalvarija, tai kol pereina per visą Lietuvą, kovas pasibaigia.“

Klimato atšilimą liudija temperatūrų šuoliai

Pasak klimatologės, nors šių metų kovo temperatūra žemesnė už vidutinę daugiametę, į rekordiškai šaltą kovą šiemetinis kovas nepretenduoja. Kovą yra buvę ir 35, ir 20 laipsnių šalčiai. 1964 m. buvo labai šaltas kovas, ir 2005, 2006 m.
Globalinis atšilimas, pasak A. Galvonaitės, visai nereiškia, kad žiema tampa šiltesnė ar pavasaris greičiau ateina. Klimato atšilimą rodo susumuoti metų temperatūros vidurkiai, o viena iš šio proceso apraiškų yra staigūs ir drastiški orų pokyčiai – kai per vieną ar dvi dienas karščius pakeičia šalčiai ar priešingai.
„Klimato atšilimas reiškia vidutinės metinės temperatūros augimą. Vidutinė metinė temperatūra yra aukštesnė už standartinę klimato normą visame pasaulyje. Bet atskiri metų laikai gali būti labai kontrastingi. Pavyzdžiui, gali būti labai šalta žiema ir nepaprastai karšta vasara. Jeigu bus šiltas ruduo ir pavasaris, vidutinė metinė temperatūra ir bus aukštesnė, negu turėtų būti“, - aiškina klimatologė.
Tokį procesą pastaruoju metu dažnai ir stebime. „Stebime ne tik sezoninius kontrastus. Prisiminkite praėjusią vasarą, kai vieną, kitą, trečią dieną būna 30 laipsnių karščio, ir staiga – 16. Lygiai tas pats vyko Kūčių naktį. Buvo labai šalta, pūga, o kitą dieną – lietus ir teigiama temperatūra“, - pasakoja A. Galvonaitė.

Šiluma - tik balandį

Kaip praneša ELTA, pavasariški orai į Lietuvą ateiti neskubės. Šiltesnių orų galime tikėtis nuo antros balandžio pusės, prognozuoja amerikiečių hidrometeorologai.
Portalo weather. com duomenimis, neigiama temperatūra dienomis ir naktimis Lietuvoje išsilaikys iki balandžio pradžios. Tiesa, paskutinę kovo savaitę temperatūra naktimis bus artima nuliui arba lengvai neigiama. Žymesnių kritulių neturėtume sulaukti. Pirmąją balandžio savaitę jau šils iki 7-8 laipsnių šilumos, tačiau naktimis dar nukris iki 1 laipsnio šalčio.
Antrąją savaitę jau bus šiek tiek šilčiau - sušils iki 9-10 laipsnių. Žemiausia vidutinė oro temperatūra bus 0-1 laipsnis šilumos.
Trečiąją balandžio savaitę termometro stulpelis, tikėtina, pakils iki 11-12 laipsnių ir nenukris žemiau nei 1-2 laipsniai.
Nuo balandžio 21 dienos šils dar labiau - iki 12-14 laipsnių. Naktimis oro temperatūra sieks 3-4 laipsnius aukščiau nulio.
Paskutinės balandžio dienos atneš dar šiltesnius orus - įšils iki 14, naktimis termometras jau rodys 4 laipsnius šilumos.


Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba artimiausiomis dienomis žada ne pačius maloniausius orus.

Trečiadienio naktį daugelyje rajonų pasnigs. Pūs gūsingas rytų vėjas, kuris pustys sniegą. Šals iki 5-10 laipsnių. Dieną snigs mažiau, vietomis papustys. Spaus lengvas šaltukas.

Ketvirtadienį vietomis truputį pasnigs. Naktį temperatūra svyruos tarp 4-9 laipsnių šalčio, kai kur bus šalčiau, dieną bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.

Savaitgalį, ypač naktimis, šals dar labiau. Dieną laikysis silpnai neigiama temperatūra. Staigmenų neatneš ir kitos savaitės pradžios orai.

[medziotojas]

Straipsnius dedu ateičiai, pasižiūrėsim ar pasitvirtins sinoptikų prognozės

[medziotojas]

Paukščiai būsimus orus gali nusakyti net tiksliau nei sinoptikai: kada sulauksime pavasario?

http://tv.lrytas.lt/?id=13638026401363343126

[medziotojas]

Sinoptikai: vasara bus lietinga, šaltesnė nei įprastai

15min.lt


Estijos sinoptikai neturi vieningos nuomonės apie tai, kada pagaliau baigsis šalčiai ir kokia bus ateinanti vasara. Tačiau daugelis prognozių pesimistinės, skelbia postimees.ee.

Sinoptikas Arvo Saidla sakė, kad dabartinius orus lemia dideli klimato pokyčiai, tirpstantys ledynai. „Vasara bus trumpesnė nei įprastai. Galima teigti, kad pirmosios vasaros pusės orai bus permainingi“, – teigė jis.

„Ledynmetis dar neatėjo, – juokdamasis sakė kitas sinoptikas Indrekas Heinas, ramindamas, kad šaltas kovas nebūtinai reiškia, jog ir vasara bus šalta. – Tačiau jau kelis dešimtmečio nebuvo tokio šalto kovo kaip šiemet“.

Sinoptikas Elmaras Kuusas teigia, kad balandis bus palyginus šiltas, tačiau gegužės viduryje vėl gali atšalti. Jo vasaros prognozės yra tokios: „Birželis turėtų būti saulėtas, tačiau liepa ir rugpjūtis gali būti lietingi“.

Sinoptikas Ilmaras Tiismaa kalbėdamas apie orus prisiminė liaudies spėjimus. „Kovo 17-oji buvo labai graži, šilta, saulėta diena. Paprastai sakoma, kad jeigu šią dieną toks oras, vasarą prireiks vaikščioti apsirengus paltu“, – sakė jis.

[medziotojas]

[medziotojas]

Klimatologė: kokią vasarą žada žvarbus balandis?specialistai žadėjo nepaprastai šiltą balandį

Inga Saukienė,
DELFI.lt
2013 m. balandžio 2 d.


Nors dar prieš porą savaičių daugelis pasaulio meteorologų Europai prognozavo ankstyvą ir itin karštą pavasarį, visas šias viltis užklojo per Velykas netikėtai iškritęs rekordiškas sniego kiekis.
Paskutinį kartą tiek sniego balandį turėjome prieš 17 metų. Šie metai išsiskiria iš pastarojo laiko tendencijų ir pagal žiemos ilgumą – žiema prasidėjo anksčiau nei paprastai, o tęsis gerokai ilgiau.

Pavasariui nėra iš kur ateiti

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, kuo toliau, tuo mažiau specialistai fiksuoja pastovių tendencijų.
„Dabar nieko nebežinau, nėra jokių tendencijų. Man išeinant atostogų prieš dvi savaites, tiek JAV NASA specialistai, tiek Rusijos specialistai žadėjo nepaprastai šiltą balandį ir tiesiog vasariškai karštą. Rusai dar nuo sausio šnekėjo, kad žiema pereis tiesiai į karštą vasarą, o dabar jau visi prognozuoja šaltą balandį.
Sniego atžvilgiu toks balandis iš tiesų buvo tik 1996 m. Tai buvo anomalūs metai visoje klimato šiltėjimo tendencijoje, kuri prasidėjo nuo praėjusio amžiaus 7-to dešimtmečio, kadangi vidutinė metinė temperatūra buvo žemesnė nei Lietuvoje turėtų būti. Žiema tuomet prasidėjo lapkričio mėnesį, o baigėsi balandžio pabaigoje. Sniego dangos lygis siekė 80-90 cm. Tai buvo labai arti absoliutaus sniego dangos rekordai šiuo metų laiku, kuris buvo pasiektas 1931 m. (94 cm)“, - pasakojo pašnekovė.
Beje, 1996 metai – visiška anomalija klimato šiltėjimo tendencijoje ne tik dėl šaltos žiemos, bet ir dėl vėsesnės vasaros. Iš esmės tais metais šaltesni nei įprastai buvo visi metų laikai, nes vidutinė metinė temperatūra buvo žemesnė už normą net 0,8 laipsnio. Mūsų vidutinė metinė temperatūros norma – 6,2 laipsnio, o 1996 m. ji siekė vos apie 5,5. Pasak specialistės, tai didelis skirtumas.
„Tačiau kiti metai jau vėl buvo šiltesni nei įprastai, o 2008 m. turėjome šilčiausius metus metus per visą orų stebėjimo laikotarpį. Metinė jų temperatūra buvo net 2,1 aukštesnė nei turėtų būti Lietuvoje ir siekė 8,3 laipsnio. Kitaip tariant, buvo pasiektas optimistinis klimato kaitos scenarijus, kas būtų, jei vidutinė metinė temperatūra pakiltų 2 laipsniais. Visus tris žiemos mėnesius nebuvo sniego, žydėjo snieguolės, našlaitės ir kitos gėlės, vasario mėnesį žmonės išėjo dirvų arti, o kovo mėnesį jau žiedus krovė alyvos. Taigi būtų Pietų Ispanija arba Šiaurės Afrika“, - teigė A. Galvonaitė.

Nors paskutiniais metais sezonai persislinkdavo, ši žiema prasidėjo anksčiau

Paklausta, ar iš tiesų egzistuoja sezonų pasislinkimas, kai vasara užsitęsia dar iki rugsėjo, tačiau ir pavasaris prasideda vėliau, A. Galvonaitė priminė, kad šiemet žiema prasidėjo gruodžio 1 d., t. y. anksčiau nei paprastai.
„Pastaruoju metu klimatinė žiema pas mus prasidėdavo nuo Kalėdų, o pasibaigdavo apie lygiadienį – kovo pabaigoje. Šiemet iki balandžio 8 d. naktimis vis dar prognozuojama minusinė temperatūra. Nors dienomis termometras rodys teigiamą temperatūrą, minusas bus didesnis nei pliusas, taigi per nulį vidutinė paros temperatūra neperlips. Beje, šiemet pavasaris, išskyrus pačius pietinius Europos regionus, visur nėra normalus. Kol pas mus buvo saulėtos dienos, nes virš mūsų kabojo anticiklonas, aplink visur galingai snigo. Netgi Anglijoje užsnigo visus žydinčius narcizus. Ir Prancūzijoje snigo, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, o kas darėsi Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, turbūt matėte. Taigi pavasariui net nėra iš kur atkeliauti ir įsibėgėti, nes pavasariui reikėtų arba atšildyti tuos rajonus, kurie yra atšalę, arba juos peršokti“, - teigė klimatologė.

Daugės staigių oro permainų

Pasak jos, seniai atgyvena tapę ir tokie kategoriški teiginiai, kad šiltėjant klimatui vasaros pas mus bus karštesnės, o žiemos – ne tokios šaltos.
„Aišku tik tai, kad vis daugiau kontrastų. Tai reiškia, kad gali būti labai šaltos žiemos ir nepaprastai karštos vasaros, visi metų laikai labai panašūs ir vienodai šilti arba, atvirkščiai, labai šilta žiema ir vėsi vasara. Tačiau vidutinė metinė temperatūra, kuri rodo klimato kitimą, nepaisant didžiulių sezoninių kontrastų, gali išlikti aukštesnė negu norma. Šie kontrastai kasmet jie gali būti vis kitokie. Negalime vienų metų lyginti su kitais ir tikėtis panašių orų. Aišku tik tai, kad reikia ruoštis netikėtoms orų permainos. Tarkime, praeitą ir užpraeitą vasarą turėjome 30 laipsnių karštį ir staiga kitą dieną temperatūra nukrisdavo iki 16 laipsnių šilumos. Arba šiemet Kūčių vakarą buvo pūga ir didžiausias šaltis, o kitą dieną jau lijo. Tokie kontrastai – tiek sezoniniai, tiek atskirų dienų – galimi ir ateityje“, - teigė pašnekovė.

A. Galvonaitė prisiminė, kad 2009-2010 m. buvo itin šalta žiema, tik ji buvo trumpesnė nei šiemet, o 2008 m. žiema buvo praktiškai be sniego.

„Tokie kontrastai tikriausiai dažnės. Taigi galime sulaukti daug siurprizų – atsiras vis daugiau Lietuvos orams neįprastų reiškinių. Galbūt gegužę iš tiesų sulauksime 30 laipsnių karščio. Kol kas to niekas negali tiksliai pasakyti“, - svarstė klimatologė.
Pagal dabartines ilgalaikes prognozes, kurios pateikiamos Lietuvos hidrometeorologijostarnybos tinklapyje, balandis bus šaltas, mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma 2,5 laipsnio žemesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 5,5 laipsnio), pavasario vidutinė temperatūra numatoma 1 laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę. Taigi kiti pavasario mėnesiai turėtų būti kur kas šiltesni. Tačiau prognozė gali ir pasikeisti. Pasak A. Galvonaitės, šios ilgalaikės prognozės pastaruoju metu tikslinamos kas savaitę.

„Šių metų vidutinės temperatūros taip pat dar negalima prognozuoti. Gali būti tiek šilta vasara, tiek labai šiltas ruduo ir šilta žiemos pradžia. Ir tuomet temperatūra išsilygins“, - teigė klimatologė.

[medziotojas]

Klimatologė: visi įtikėjo, kad Lietuvoje visą laiką bus tarsi Afrikoje

www.lrt.lt
2013 m. balandžio 4 d.



Sniegas ir šaltis balandžio mėnesį – ne toks jau neįprastas reiškinys Lietuvos klimato zonoje. Kaip laidai „Teisė žinoti“ teigė klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, su tuo teks susitaikyti.

– Ar įprastas sniegas balandžio mėnesį?

– Sniegas balandžio mėnesį yra buvęs ne kartą. Gal tiesiog dabar šiek tiek jau pripratome, kad žiemų jau nebebus. Visi susitapatino su klimato kaita ir įtikėjo, kad Lietuvoje visą laiką bus tarsi Afrikoje. Pavasaris vėlavo ir 2005, 2006 metais. Tiesa, sniego tada buvo mažiau. Bet jeigu kas dar prisimena 1995 ir 1996 metų žiemą, tai šiai žiemai iki jos toli gražu. Tuomet ji prasidėjo lapkritį ir baigėsi tik balandžio pabaigoje. Sniego buvo apie 80–90 centimetrų, o šiais metais buvo tik apie 30–50 centimetrų. Ta žiema neturėjo nė vieno atlydžio, o ši žiema turi ir atšilimų: vasaris buvo pakankamai šiltas.

1977 m. balandžio mėn. buvo nepaprastai didelis apledėjimas, tuomet lūžo visi mūsų beržai ir net elektros stulpai. Buvo tikra šalies masto katastrofa. 1963 m. tokiu metu buvo šalčio rekordas – 23 laipsniai šalčio. Tačiau tada niekas nepanikavo, nes nebuvo tiek žurnalistų, kurie tuo domėtųsi.

– Būna nepaprastai šalta, o kartais – labai karšta. Nuo ko priklauso tokie kontrastai?

– Priklauso nuo labai daug faktorių. Daugiausia įtakos turi bendra atmosferos cirkuliacija. Tik netapatinkite to su klimatu. Klimatas – ilgas procesas, nuo jo kitimo pasitaiko ir tokių kontrastų. Bet cirkuliaciniai procesai vieną kartą pasiskirsto vienaip, o kitą – kitaip. Šiek tiek priklauso ir nuo to, kad formuojasi Ramiajame, Atlanto vandenynuose; priklauso nuo to, kaip tie procesai pasidalina savo veiklos zonas, iš kur atkeliauja oro masės, kokiu keliu keliauja, kur susiformuoja. Viso to pasekmė – tai vėluojantis, tai skubantis pavasaris.

– Vienas žiūrovas klausia, ar Jums neatrodo, kad meteorologo darbas yra ne tik nedėkingas, bet ir beprasmis? Jau matematiškai įrodyta, kad ilgalaikė (daugiau nei 50 dienų) orų prognozė yra neįmanoma.

– Iš tikrųjų ilgalaikės prognozės, kaip ir visos prognozės, yra tikslinamos, peržiūrimos, nes jos priklauso nuo labai daug faktorių. Matematiškai apskaičiuoti sudėtinga, nes meteorologijoje nėra konstantų. Kiekvienas įvykis pasaulyje eina į ilgalaikes ir trumpalaikes prognozes. Jeigu mes nenumatome tiksliai žemės drebėjimų ir audrų, tai kaip galime tiksliai numatyti orus? Tačiau jos nėra beprasmiškos. Kas būtų, jeigu vieną dieną nesulauktumėte mūsų prognozių? Nekiltų lėktuvai, problemų kiltų ir energetikoje, geležinkeliuose ir taip toliau. Kažkada, dėl mažų algų, bandėme vieną dieną neduoti prognozių, kilo didžiulis triukšmas, algos buvo pakeltos iš karto.

Tik atrodo, kad mes esame nevertingi, bet mes esame labai svarbūs.

– O kas būna, kai nepataikote?

– Nepataikome ne tik mes, tai pasitaiko visame pasaulyje. Pirmiausiai, aiškinamės problemą, kas atsitiko. Nėra tokių skaičiavimo mašinų, kurios galėtų, grubiai sakant, „suvirškinti" visą informaciją. Geriausias pavyzdys – sausio mėnuo. Buvo prognozuota, kad sausis bus labai šiltas. Niekas neįtarė, kad tuo metu Kamčiatkoje ruošiasi išsiveržti ugnikalnis, o Australijoje kils šimtmečio dulkių audra. Į stratosferą pateko nepaprastai daug taršos šaltinių, dėl kurių Saulė negalėjo sušildyti Žemės. Ir štai – turėjome labai šaltą sausį.

– Kokios Jūsų galimybės prognozuoti orus?

– Mūsų sinoptikų prognozės, ypač trumpalaikės, tikrai yra niekuo neblogesnės nei likusio pasaulio. Su tomis išgalėmis, kurias mes turime, mūsų sinoptikai tikrai pakankamai gerai dirba. Pasaulyje jie yra labai gerai vertinami, labai dažnai mūsų prašo įvertinti kokią nors situaciją, o paskui per visą pasaulį siunčia mūsų pranešimus. Žodžiu, nereikia nuvertinti mūsų specialistų.

Meteorologijos pagrindas – fizika ir matematika. Tai nėra nuėjimas iki termometro. Tai yra didžiulė dinamika. Tai tokie procesai, kuriuose menkiausias pokytis šimtosiomis dalimis reiškia grandininę reakciją. Tai sudėtinga specialybė: žmonės turi įgauti ir patirtį, turėti ir gerą intuiciją.

– Ar gali būti, kad su šiais įvykiais Kamčiatkoje ir Australijoje susijęs vėluojantis pavasaris?

– Taip, gali būti, nes šiek tiek pasistūmėjo visi procesai. Bet norėčiau dar kartą pasakyti, kad nereikėtų tapatinti orų ir klimato, bet vis dėl to, nuo klimato kaitos labai daug kas priklauso. Todėl dažnai turime labai didžiulius kontrastus. Teks susitaikyti su tuo, kad tokių reiškinių bus vis dažniau – temperatūros, sezonų kontrastai, įvairių reiškinių padaugėjimas ir ir t. t.

L

[medziotojas]

Klimatologė Audronė Galvonaitė apie šią vasarą: prognozės tokios skirtingos, kad net juokinga

Lrt.lt
Audronė Galvonaitė


Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, kalbėdama apie ilgalaikes šios vasaros orų prognozės, teigė, kad jos esančios tokios skirtingos ir taip greitai keičiasi, kad jas skaitant norisi juoktis.

„Tie, kurie sudarinėja ilgalaikes prognozes – Amerikos ir Rusijos meteorologijos centrai, jau visiškai yra sutrikę dėl prognozių. Jie pateikia tokias skirtingas prognozes, kad skaitai ir darosi juokinga. Pavyzdžiui, prognozuota, kad birželis bus įprastai „šiltas“, liepa – „šilta ir sausa“, o rugpjūtis – „įprastas“. Supraskite, kaip norite: kada jis „įprastas“, koks „įprastas“ ir taip toliau. Viskas atrodo „įprasta“, tačiau, manau, bus pilna kontrastų“, – ketvirtadienio LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo dr. A.Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja.
Argumentuodama A.Galvonaitė pateikė pavyzdį iš gegužės pradžios oro temperatūros istorijos: 1981 m. fiksuota 29 laipsniai šilumos, 2002 m. buvo panaši temperatūra kaip ir šiandien, o gerokai seniau šią dieną buvo ir neigiama temperatūra.
Tiesa, klimatologė teigė, kad ateinančią savaitę orai bus šilti ir lietingi, o šalnų tikimybė – nebent teorinė.
„Kai buvo giedros naktys – šalnų tikimybė buvo daug didesnė nei dabar. Šiuo metu debesys neleidžia žemei labai smarkiai atvėsti, tad šalnų tikimybė, sakyčiau, teoriška“, – ketvirtadienį sakė dr. A.Galvonaitė.
Dr. A.Galvonaitė teigė, kad šiomis dienomis orai bus labai kontrastingi, tad labai lengva ir peršalti, ir perkaisti.
„Daugelis žmonių esant 28 laipsnių temperatūrai apsirengia inertiškai, tarsi būtų 10 ar 12 laipsnių šilumos. Tinkamai apsirengti yra tikrai sudėtinga. Temperatūra per vieną dieną gali staiga nukristi per 10 laipsnių – susiorientuoti yra sunku“, – sakė A.Galvonaitė.

[medziotojas]

JAV meteorologai prognozuoja, kokia bus likusi vasara


GRYNAS.lt
2013 m. liepos 3 d.


Pagal Lietuvos hidrometeorologijos stebėjimų duomenis, ši gegužė buvo pati šilčiausia nuo 1961 metų. Karštis nesitraukė ir visą birželį. Panašų orą centrinei ir rytų Europai liepos ir rugpjūčio mėnesiais prognozuoja Tarptautinė oro prognozių tarnyba (Weather Service International - WSI).

WSI aptarnauja didžiausius oro sąlygoms jautrius verslus, tad jos prognozės privalo būti kuo tikslesnės. Meteorologas prof. Arūnas Bukantis pažymėjo, kad tokios ilgalaikės prognozės paprastai būna 50 – 60 proc. teisingos.

WSI specialistai prognozuoja, kad liepos - rugpjūčio mėnesiais vakarinė ir pietinė Europos dalys bus vėsesnės nei įprasta, tuo tarpu rytinėje žemyno dalyje bus karščiau. Ypač karšta gali būti vakarinėje Rusijos dalyje. Ten neatmetama ir didelė sausrų tikimybė.

„Nors šią vasarą Šiaurės Atlanto osciliacijos procesų (šiaurinės Atlanto vandenyno dalies atmosferos slėgio svyravimai) dar ryškiai nepastebėjome, bet panašu, kad jie vyks, kaip ir vyko praėjusiomis vasaromis. Šie procesai lemia vėsesnius orus Europos vakaruose ir pietuose, bet atneša daugiau šilumos rytinei žemyno daliai. Taip nutiko birželį – rytiniai regionai fiksavo temperatūros aukštumas ir rekordus. Mes nematome duomenų, kurie leistų tokiems orams pasikeisti“, – sako WSI vyriausias meteorologas dr. Toddas Crawfordas.

Artėjant rudeniui, dr. T. Crawfordas prognozuoja, kad orai keisis - bus vėsiau nei įprasta visame žemyne. „Egzistuoja tikimybė, kad Ramiajame vandenyne susiformuos silpnas El Nino cirkuliacinis reiškinys. Europai jis lems vėsesnius orus, kurie turėtų pasijausti rugsėjo viduryje-pabaigoje ir spalio pradžioje. Šildymo sezonas gali prasidėti kiek anksčiau“, - teigė mokslininkas. Tikslesnes ilgalaikes rudens prognozes tarnyba turės liepos pabaigoje.

Nors WSI nesudarinėja prognozių atskirai Lietuvai, bet mūsų šalis (kartu su Latvija ir Estija) priskiriama Šiaurinei žemyno dalies rytinei pusei. Pagal dabartines WSI prognozes, Baltijos regiono laukia šiltesni nei įprasta orai, su didelių karščių tikimybe, neatmetant ir sausros pavojaus, kuris gali atslinkti iš vakarinės Rusijos dalies. Ten temperatūros vasara bus labai aukštos.

[medziotojas]

Visuotinis atšilimas mįslingai stabtelėjo

2013-07-01


Berlynas. Klimato ekspertai seniai prognozavo, kad klimatas šils kartu su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu - tačiau temperatūra nekyla jau 15 metų. Žurnale „Spiegel" Hamburgo universiteto klimato profesorius Hansas fon Storčas (Hans von Storch) diskutuoja apie tai, kaip šis galvosūkis gali priversti iš esmės pakeisti dabartinius klimato kaitos modelius.

Profesoriaus teigimu, kol kas niekas nepateikė verto dėmesio atsakymo į klausimą, kodėl klimato kaita atrodo sustojusi. Pastaraisiais metais pasaulyje anglies dioksido išmetimas į aplinką išaugo dar labiau, negu buvo baiminamasi. Daugelis klimato simuliacijų rodė, kad per paskutinius 10 metų temperatūra turėtų pakilti maždaug ketvirtadaliu laipsnio Celsijaus, tačiau faktiškai ji išaugo vos 0,06 laipsnio - kitaip tariant, beveik nepasikeitė. Tai, pasak H. fon Storčo, yra „rimta mokslinė problema".

Specialistas įvardija du galimus šio neatitikimo paaiškinimus. Gali būti, kad šiltnamio dujos, o ypač anglies dioksidas, turi mažesnį poveikį klimatui, nei manyta. Taip pat tikėtina, kad mokslininkai nepakankamai įvertino tai, kaip stipriai pasaulio temperatūra svyruoja dėl natūralių priežasčių.

Bet kuriuo atveju dabartiniai klimato kaitos modeliai, anot profesoriaus, yra tobulintini. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad vandenynai sugeria daugiau šilumos, nei rodė skaičiavimai: didesniame nei 700 metrų gylyje vandens temperatūra dabar yra aukštesnė nei kada nors anksčiau.

Kitas simuliacijų trūkumas - didelė paklaida prognozuojant kritulių kiekį. Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia Viduržemio jūros regioną, kuriame turėtų mažėti lietaus visus metus, o iš tiesų rudens mėnesiais lietaus būna dar daugiau nei anksčiau.

Temperatūrai didelės reikšmės turi ir debesys, kurie šiltnamio efektą gali ir sustiprinti, ir sušvelninti. Per paskutiniuosius 30 metų debesų simuliacijoje, pasak H. von Storčo, pažanga yra labai menka.

Nepaisant visų netikslumų, profesorius yra įsitikinęs, kad pasaulinis atšilimas tęsis. Jo nuomone, iki šimtmečio pabaigos temperatūra pakils dviem laipsniais Celsijaus ar daugiau.

„Mūsų modeliai yra paremti daugeliu labai subjektyvių prielaidų, - sako klimato ekspertas. - Gamtos mokslai yra taip pat ir socialinis procesas, kurį laikmečio dvasia veikia labiau, nei įsivaizduoja ne mokslininkai. Todėl galite tikėtis ir daugiau staigmenų."

MŪ inf.

[medziotojas]

Septyni broliai miegantys: ar lis visą likusią vasarą?


Rūta GRIGOLYTĖ
r.grigolyte@lzinios.lt
2013-07-10

Pa­gal ­lie­pos 10-osios orus se­no­liai spręs­da­vo, ko­kios ga­li­ma ti­kė­tis an­tro­sios ­va­sa­ros pu­sės. Jei­gu ti­kė­tu­me prie­ta­ru, prog­no­zės – ne­blo­gos, nors sa­vai­tės­ o­rai bus ne pa­tys ma­lo­niau­si.

Lie­pos 10-os nak­tis bus ra­mi, lie­taus ne­nu­ma­to­ma. Tem­pe­ra­tū­ra nak­tį nu­kris iki 9-14 laips­nių ši­lu­mos, prog­no­zuo­ja Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ba.

Lie­pos 10-osios die­ną cik­lo­nas į va­ka­ri­nius ra­jo­nus jau at­neš lie­tų, ta­čiau iš­liks šil­ta.

Lie­pos 11 die­ną pa­lis daug kur, vie­to­mis su per­kū­ni­ja. Tem­pe­ra­tū­ra nak­tį bus 12–17 laips­nių, die­ną –19–24 laips­nių ši­lu­mos.

Se­no­lių iš­min­tis: saus­ros nebus

Tai­gi, pa­gal se­no­vės ti­kė­ji­mą, po lie­pos 10 die­nos lie­tus nuo­lat ne­pliaups, bet ir saus­ros pa­vyks iš­veng­ti.
Se­niau ti­kė­ta, kad, jei­gu šią die­ną be pers­to­jo ly­ja, lie­tus merks at­ei­nan­čias sep­ty­nias die­nas ar ne­tgi sep­ty­nias sa­vai­tes. Ir at­virkš­čiai, jei­gu ši die­na vi­sai ne­lie­tin­ga – ga­li­ma lauk­ti saus­ros. Reiš­kia, ir der­lius bus men­kas.
Se­no­vė­je šios die­nos pa­va­di­ni­mas ga­lė­jo kil­ti iš gam­tos reiš­ki­nio: lie­pos 10-ąją dan­gu­je trum­pai pa­si­ro­do iš sep­ty­nių žvaigž­džių su­da­ry­tas Sie­ty­nas.
Krikš­čio­nys taip pat tu­ri sa­vo le­gen­dą. Anot jos, II-ojo am­žiaus pa­bai­go­je sep­ty­ni bro­liai ir jų mo­ti­na bu­vo nu­kan­kin­ti už tai, kad at­si­sa­kė gar­bin­ti pa­go­ni die­vus ir iš­pa­ži­no Kris­taus ti­kė­ji­mą.

Lie­tu­viš­ka vasara

Vis dėl­to, nors lie­pos 10 d. lie­tus ne­merks be pers­to­jo, ši sa­vai­tė bus pa­kan­ka­mai lie­tin­ga.
Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Me­teo­ro­lo­gi­nių prog­no­zių sky­riaus vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Te­re­sa Kau­nie­nė sa­kė, jog tai bus ti­piš­ka lie­tu­viš­ka va­sa­ros sa­vai­tė: lie­tus bus daž­no­kas, ypač pie­try­ti­niuo­se ra­jo­nuo­se, dau­gės de­be­sų. „Ke­lių sa­vai­čių pers­pek­ty­vos prog­no­zuo­ti ne­ver­ta, nes kuo to­les­nė prog­no­zė, tuo di­des­nė pa­klai­da. Ta­čiau ši sa­vai­tė iš­ties bus pa­ka­na­ka­mai lie­tin­ga“, – sa­kė T.Kau­nie­nė.

[medziotojas]

Sinoptikų prognozė: kada šiemet ateis ruduo

Inga Saukienė,
DELFI.lt
2013 m. rugpjūčio 16 d.


Artėjant rudeniui neišvengiamai tenka pratintis prie minties, kad su vasaros malonumais teks atsisveikinti.
Pasak sinoptikų, po šilto ateinančio savaitgalio sulauksime tikros rudens darganos. Tačiau, laimė, vasara taip pat dar nežada pasiduoti. Artėjant rudeniui orai vis labiau gerės, o antrą rugsėjo savaitę vėl galėsimės džiaugtis vasariška šiluma.
„Kita savaitė bus vėsoka. Maždaug nuo jos vidurio atvės, bus lietingas periodas, labiau primenantis rudenį nei vasarą, tačiau artėjant rudeniui orai švelnės, o antrąją rugsėjo savaitę visai pasitaisys“, - DELFI sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Alva Nagelytė.
Pasak pašnekovės, paskutinė vasaros savaitė jau bus kiek šiltesnė – vidutinė paros temperatūra turėtų būti apie 14 laipsnių. Tai reiškia, kad naktimis termometro stulpelis rodys apie 9 laipsnius, o dienomis galima tikėtis ir apie 20 laipsnių šilumos.
Pirma rugsėjo savaitė bus panaši, tačiau antra rugsėjo savaitė vėl palepins vasariška šiluma – vidutinė paros temperatūra klimatinę normą (12-13 laipsnių) gali viršyti net iki vieno laipsnio. Taigi įpusėjant rugsėjui dienomis gali palepinti ir 22-23 laipsnių šiluma.
„ Pagal dabartines prognozes rugsėjo pradžia turėtų būti pakankamai šilta ir sausa. Greičiausiai įsivyraus aukštas slėgis. Taigi pirmoje rugsėjo pusėje dienos bus dar visai vasariškos, tik naktys – vėsesnės“, - teigė A. Nagelytė.