Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Net barsukas nepasakys, kokia bus likusi žiema
Selemonas Paltanavičius / 15min.lt
Esame jau antroje kalendorinės žiemos pusėje. Po savaitės – pusiaužiemis, kuris turėtų parodyti, kaip mes toliau gyvensime su žiema.
Šis žiemos sugrįžimas – labai gražus. Sniegelis labai purus, ant šakų – jau keletą dienų nekrintantis šerkšnas. Daug kas ima ir atsidūsta: kad taip ilgai būtų...
Galima pasakyti, ko tikimės iš kelių artimiausių žiemos dienų, tačiau net išmanusis barsukas, per pusiaužiemį turėsiantis išpranašauti likusios dalies charakterį, vargu ar bus pajėgus ką nors pasakyti. Matyt, reikia tiesiog gyventi su žiema, priimti visas jos gyvavimo taisykles, ir nuotaikos bus geresnės.
Kuo gyvena sausio antrosios pusės gamta? Ne taip lengva surasti skirtumus, ją pakeičiančius ir, sakykim, leidžiančius pasakyti, kad prieš savaitę viskas buvo kitaip.
Kadangi įvairiuose šalies regionuose šią savaitę buvo saulėti orai, vis dažniau pinksėjo, pavasariškus motyvus skiemenavo zylės, ore vartėsi krankliai. Siauras mėnulio pjautuvas vakarais pasveikinamas naminių pelėdų ūkavimais. Eini per gurgždantį sausio sniegą ir stebiesi, iš kur tiek laimės gyvenime, kad galima ir žiemos nematyti.
Iš miškų vienas po kito plaukia pranešimai apie rastus lūšių, vilkų pėdsakus. Žvėrys tampa vis aktyvesni, dabar galima akivaizdžiai suprasti, kiek jų turime. Vilkų apskaita bus atliekama po mėnesio, šįkart visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose.
O dabar sulaukėme pranešimo, kad iki trečiadienio Lietuvoje jau sumedžioti 45 vilkai. Šiam sezonui buvo skirtas 50 vilkų sumedžiojimo limitas, taigi galima sakyti, kad vilkų medžiojimo sezonas baigiamas. Oficialiai jis baigsis, kai bus paskelbtas aplinkos ministro pasirašytas įsakymas.
Tačiau medžiotojai turi žinoti, kad daugiau šių žvėrių, nei buvo leista, negali būti sumedžiota.
Prie lesyklų nuo ryto čiauška paukščių pulkai, sniege žvėrys išrašę pėdsakus. Džiaukimės žiema, nes ji tikrai nebus amžinai.
Selemonas Paltanavičius / 15min.lt
Esame jau antroje kalendorinės žiemos pusėje. Po savaitės – pusiaužiemis, kuris turėtų parodyti, kaip mes toliau gyvensime su žiema.
Šis žiemos sugrįžimas – labai gražus. Sniegelis labai purus, ant šakų – jau keletą dienų nekrintantis šerkšnas. Daug kas ima ir atsidūsta: kad taip ilgai būtų...
Galima pasakyti, ko tikimės iš kelių artimiausių žiemos dienų, tačiau net išmanusis barsukas, per pusiaužiemį turėsiantis išpranašauti likusios dalies charakterį, vargu ar bus pajėgus ką nors pasakyti. Matyt, reikia tiesiog gyventi su žiema, priimti visas jos gyvavimo taisykles, ir nuotaikos bus geresnės.
Kuo gyvena sausio antrosios pusės gamta? Ne taip lengva surasti skirtumus, ją pakeičiančius ir, sakykim, leidžiančius pasakyti, kad prieš savaitę viskas buvo kitaip.
Kadangi įvairiuose šalies regionuose šią savaitę buvo saulėti orai, vis dažniau pinksėjo, pavasariškus motyvus skiemenavo zylės, ore vartėsi krankliai. Siauras mėnulio pjautuvas vakarais pasveikinamas naminių pelėdų ūkavimais. Eini per gurgždantį sausio sniegą ir stebiesi, iš kur tiek laimės gyvenime, kad galima ir žiemos nematyti.
Iš miškų vienas po kito plaukia pranešimai apie rastus lūšių, vilkų pėdsakus. Žvėrys tampa vis aktyvesni, dabar galima akivaizdžiai suprasti, kiek jų turime. Vilkų apskaita bus atliekama po mėnesio, šįkart visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose.
O dabar sulaukėme pranešimo, kad iki trečiadienio Lietuvoje jau sumedžioti 45 vilkai. Šiam sezonui buvo skirtas 50 vilkų sumedžiojimo limitas, taigi galima sakyti, kad vilkų medžiojimo sezonas baigiamas. Oficialiai jis baigsis, kai bus paskelbtas aplinkos ministro pasirašytas įsakymas.
Tačiau medžiotojai turi žinoti, kad daugiau šių žvėrių, nei buvo leista, negali būti sumedžiota.
Prie lesyklų nuo ryto čiauška paukščių pulkai, sniege žvėrys išrašę pėdsakus. Džiaukimės žiema, nes ji tikrai nebus amžinai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Pagaliau gal žiema baigsis vasario pradžioje jau +5 šilumos prognozuoja
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
- Stažuotojas
- Posts: 141
- Joined: 2008-Jul-29 14:20
- Location: Rietavas
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Nieko gero geriau -10medziotojas wrote:Pagaliau gal žiema baigsis vasario pradžioje jau +5 šilumos prognozuoja
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Na va, sausio pabaigoje žiema žada baigtis Vasario pradžioje jau pliusinė temperatūra
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- giriu karalius
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 271
- Joined: 2009-Apr-21 19:07
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Jei nenulis sniego, bus ledo plutele, sunku kanopiniams, lengva plesrunams
- jura
- Super Men
- Posts: 2465
- Joined: 2006-Oct-05 21:09
- Location: Šiauliai
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
pasikeis tos prognozės da ne kartą...
Žodžiai "greit grįšiu" šuniui bereikšmiai.Jam aišku viena-tu IŠĖJAI.
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Pusiaužiemis: ar barsukas versis ant kito šono?
2013 m. sausio 25 d.
Gintarė VALUCKYTĖ
Šiandien minime pusiaužiemį arba Kirmėlinę. Sakoma, kad šiandien barsukas verčiasi ant kito šono ir pranašauja, kokie bus metai. Gamtos mylėtojai eis ieškoti barsuko pėdsakų.
gintare@skrastas.lt
Barsukas – metų pranašas
Rytoj Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininko Dariaus Ramančionio vedami gamtos mylėtojai ruošiasi į pusiaužiemio žygį Kurtuvėnų regioniniame parke. Žygeiviai aplankys vienuolika ežerų – tarp jų ir Barsukyno. Prie ežero yra Barsukų ozas. Žygeiviai tikrins, ar barsukas nebuvo išlindęs iš savo urvo.
„Jeigu aplink barsuko urvą pripėduota, reiškia, kad metai bus sėkmingi. Jeigu jis nepabudęs, iš urvo išlindęs nebuvo, metai bus prasti“, – aiškina D. Ramančionis.
Galima mėginti spėti ir likusios žiemos orą. „Jeigu diena saulėta, išlindęs barsukas išsigąsta savo šešėlio ir lenda atgal į urvą. Vadinasi, dar ilgai miegos – žiema bus šalta ir ilga. Jeigu apsiniaukę, barsukas nebijo – išlenda pasivaikščioti, atlikti savo reikalų. Tuomet greitai ateis pavasaris, bus geri metai“,– pasakoja D. Ramančionis.
Kirmio dieną (Kirmėlinę) mažai kas švenčia. Sausio 25-oji daugiau žinoma kaip žiemos virsmas. Amerikoje tądien metai spėjami pagal švilpiką, Lietuvoje pranašautoja buvo meška, dabar – barsukas.
Kirmėlinė – žalčių diena
Lietuvos Romuvos bendrijos krivis Jonas Trinkūnas pasakojo, kad Kirmėlinės yra ne kirmėlių, o žalčių diena. Tuo laiku būdavo žadinami gyviai, gyvenantys sodyboje. Senovės lietuvių ypač gerbiamai žalčiai laikyti namų dvasiomis. Jie gyviesiems perduodavę protėvių siunčiamus ženklus.
Kirmio dieną ant stalo jiems dėdavo panašų kaip per Kūčias maistą. Žiūrėdavo, ką ragavo žalčiai, ir iš to spręsdavo, kokie bus metai.
Anot krivio, lietuviai tikėjo, kad vėlių pasiuntiniais tampa ir barsukas, meška, bitės. Barsuko stebėjimo paprotys yra atėjęs iš Kirmėlinės tradicijų.
Romuviečiai šią dieną dainuoja sutartines. J. Trinkūno žodžiais, įspūdingiausios yra bičių sutartinės, kurių skaičiuojama iki kelių šimtų. Bitės buvo senovės šventieji vabzdžiai.
Barsukas giliai miega
Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta mano, kad tokią šaltą žiemą barsukai nosies iš urvo nekiš. Tik nežino, ar verčiasi ant kito šono. Jeigu barsukas šiandien išlįstų, tai tik sutemus. Dieną jis tūno urve.
Barsukas nubunda šiltą žiemą. Trumpi atodrėkiai jo nepažadins, nebent tęstųsi savaitę. Gyvūnas nesikelia, nes nėra maisto – vabzdžių, varliagyvių, paukščių jauniklių.
Barsukai, sukaupę riebalų atsargas, miega miškuose, įlindę į metro ar dviejų metrų gylio urvus. Kurtuvėnuose jų netrūksta, gyvena kolonijomis smėlėtose kalvelėse. Barsukų „namai“ gali būti šimto metų, pergyventi kelių kartų, jei medžiotojai ar medkirčiai neišvaiko.
Barsukui šiandien tikras pusiaužiemis, nes jis miega nuo gruodžio iki kovo. O ežiai, miegapelės po žolėmis, šikšnosparniai tamsiose pastogėse užmiega pusmečiui. Usūriniai šunys, prisiglaudę prie barsukų, nuolat prabudinėja.
V. Lopeta sako, kad žalčiai ir gyvatės miega požeminiuose urvuose. Kurtuvėnų regioniniame parke apstu gyvačių, o žalčių daugiausia Rėkyvos draustinyje, prie ežero.
Meškos kartais užeina į Lietuvą nuo Baltarusijos, tačiau čia neužmiega.
2013 m. sausio 25 d.
Gintarė VALUCKYTĖ
Šiandien minime pusiaužiemį arba Kirmėlinę. Sakoma, kad šiandien barsukas verčiasi ant kito šono ir pranašauja, kokie bus metai. Gamtos mylėtojai eis ieškoti barsuko pėdsakų.
gintare@skrastas.lt
Barsukas – metų pranašas
Rytoj Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininko Dariaus Ramančionio vedami gamtos mylėtojai ruošiasi į pusiaužiemio žygį Kurtuvėnų regioniniame parke. Žygeiviai aplankys vienuolika ežerų – tarp jų ir Barsukyno. Prie ežero yra Barsukų ozas. Žygeiviai tikrins, ar barsukas nebuvo išlindęs iš savo urvo.
„Jeigu aplink barsuko urvą pripėduota, reiškia, kad metai bus sėkmingi. Jeigu jis nepabudęs, iš urvo išlindęs nebuvo, metai bus prasti“, – aiškina D. Ramančionis.
Galima mėginti spėti ir likusios žiemos orą. „Jeigu diena saulėta, išlindęs barsukas išsigąsta savo šešėlio ir lenda atgal į urvą. Vadinasi, dar ilgai miegos – žiema bus šalta ir ilga. Jeigu apsiniaukę, barsukas nebijo – išlenda pasivaikščioti, atlikti savo reikalų. Tuomet greitai ateis pavasaris, bus geri metai“,– pasakoja D. Ramančionis.
Kirmio dieną (Kirmėlinę) mažai kas švenčia. Sausio 25-oji daugiau žinoma kaip žiemos virsmas. Amerikoje tądien metai spėjami pagal švilpiką, Lietuvoje pranašautoja buvo meška, dabar – barsukas.
Kirmėlinė – žalčių diena
Lietuvos Romuvos bendrijos krivis Jonas Trinkūnas pasakojo, kad Kirmėlinės yra ne kirmėlių, o žalčių diena. Tuo laiku būdavo žadinami gyviai, gyvenantys sodyboje. Senovės lietuvių ypač gerbiamai žalčiai laikyti namų dvasiomis. Jie gyviesiems perduodavę protėvių siunčiamus ženklus.
Kirmio dieną ant stalo jiems dėdavo panašų kaip per Kūčias maistą. Žiūrėdavo, ką ragavo žalčiai, ir iš to spręsdavo, kokie bus metai.
Anot krivio, lietuviai tikėjo, kad vėlių pasiuntiniais tampa ir barsukas, meška, bitės. Barsuko stebėjimo paprotys yra atėjęs iš Kirmėlinės tradicijų.
Romuviečiai šią dieną dainuoja sutartines. J. Trinkūno žodžiais, įspūdingiausios yra bičių sutartinės, kurių skaičiuojama iki kelių šimtų. Bitės buvo senovės šventieji vabzdžiai.
Barsukas giliai miega
Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta mano, kad tokią šaltą žiemą barsukai nosies iš urvo nekiš. Tik nežino, ar verčiasi ant kito šono. Jeigu barsukas šiandien išlįstų, tai tik sutemus. Dieną jis tūno urve.
Barsukas nubunda šiltą žiemą. Trumpi atodrėkiai jo nepažadins, nebent tęstųsi savaitę. Gyvūnas nesikelia, nes nėra maisto – vabzdžių, varliagyvių, paukščių jauniklių.
Barsukai, sukaupę riebalų atsargas, miega miškuose, įlindę į metro ar dviejų metrų gylio urvus. Kurtuvėnuose jų netrūksta, gyvena kolonijomis smėlėtose kalvelėse. Barsukų „namai“ gali būti šimto metų, pergyventi kelių kartų, jei medžiotojai ar medkirčiai neišvaiko.
Barsukui šiandien tikras pusiaužiemis, nes jis miega nuo gruodžio iki kovo. O ežiai, miegapelės po žolėmis, šikšnosparniai tamsiose pastogėse užmiega pusmečiui. Usūriniai šunys, prisiglaudę prie barsukų, nuolat prabudinėja.
V. Lopeta sako, kad žalčiai ir gyvatės miega požeminiuose urvuose. Kurtuvėnų regioniniame parke apstu gyvačių, o žalčių daugiausia Rėkyvos draustinyje, prie ežero.
Meškos kartais užeina į Lietuvą nuo Baltarusijos, tačiau čia neužmiega.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
L.Klimka: metas dairytis pirmųjų pavasario ženklųsausio 25-oji – reikšminga diena
LRT radijas,
www.lrt.lt
2013 m. sausio 25 d.
Sausio 25-oji – pusiaužiemis. Sakoma, kad šią dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Pagal tai sprendžiama, ar dar toli pavasaris.
Etnologas Libertas Klimka teigia, kad šią dieną reiktų gamtoje pasidairyti pirmųjų pavasario ženklų, savo aplinkoje pažadinti gamtos gyvastį. Anot etnologo, tradiciniame kalendoriuje sausio 25-oji – reikšminga diena.
„Senoliai kaime pasakytų, kad diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. Na o astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos, šviesiojo paros laiko prisidėjo visa valanda ir septynios minutės“, – LRT radijui pasakojo jis.
Etnologo teigimu, liaudiškieji papročiai pataria per pusiaužiemį pasidairyti gamtoje pirmųjų, dar nedrąsių pavasario ženklų.
„Sakoma, tądien meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Savo oloje prabunda barsukas. Miegalius iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti, tada jis smunka atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas – ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru ir visur lieka jo pripėduota. Grįžęs jis kietai įminga – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas“, – kalbėjo L. Klimka.
Jis pastebi, kad daugelis liaudiškų pastebėjimų tebegalioja: „Dar žmogaus veikla nesugebėjo tiek sutrikdyti gamtos reiškinius, kad šimtamečiai pastebėjimai jau būtų visai pasikeitę.“
Pasak etnologo, žmogus per pusiaužiemį savo aplinkoje turėtų pažadinti gamtos gyvastį: papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius – tada ir bitelės visu kamuoliu persirita ant kito korio.
L. Klimkos teigimu, šią dieną paisyta tradicinių draudimų.
„Sakykime, dzūkai bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Žemaičių vilnų nekaršdavo, neverpdavo, kad kandys išaustų drabužių neišvarpytų. Vyrai jokių medžių dirbinių nedirbdavo, nes medieną kirvarpos išvagos. Tokie draudimai ateina iš labai tolimų laikų, nuo mėnulinio kalendoriaus, kuris ir buvo vadinamas Kirmių diena, ir nustatomas pagal pirmą jauno mėnulio pasirodymą“, – sakė etnologas.
LRT radijas,
www.lrt.lt
2013 m. sausio 25 d.
Sausio 25-oji – pusiaužiemis. Sakoma, kad šią dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Pagal tai sprendžiama, ar dar toli pavasaris.
Etnologas Libertas Klimka teigia, kad šią dieną reiktų gamtoje pasidairyti pirmųjų pavasario ženklų, savo aplinkoje pažadinti gamtos gyvastį. Anot etnologo, tradiciniame kalendoriuje sausio 25-oji – reikšminga diena.
„Senoliai kaime pasakytų, kad diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. Na o astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos, šviesiojo paros laiko prisidėjo visa valanda ir septynios minutės“, – LRT radijui pasakojo jis.
Etnologo teigimu, liaudiškieji papročiai pataria per pusiaužiemį pasidairyti gamtoje pirmųjų, dar nedrąsių pavasario ženklų.
„Sakoma, tądien meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Savo oloje prabunda barsukas. Miegalius iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti, tada jis smunka atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas – ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru ir visur lieka jo pripėduota. Grįžęs jis kietai įminga – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas“, – kalbėjo L. Klimka.
Jis pastebi, kad daugelis liaudiškų pastebėjimų tebegalioja: „Dar žmogaus veikla nesugebėjo tiek sutrikdyti gamtos reiškinius, kad šimtamečiai pastebėjimai jau būtų visai pasikeitę.“
Pasak etnologo, žmogus per pusiaužiemį savo aplinkoje turėtų pažadinti gamtos gyvastį: papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius – tada ir bitelės visu kamuoliu persirita ant kito korio.
L. Klimkos teigimu, šią dieną paisyta tradicinių draudimų.
„Sakykime, dzūkai bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Žemaičių vilnų nekaršdavo, neverpdavo, kad kandys išaustų drabužių neišvarpytų. Vyrai jokių medžių dirbinių nedirbdavo, nes medieną kirvarpos išvagos. Tokie draudimai ateina iš labai tolimų laikų, nuo mėnulinio kalendoriaus, kuris ir buvo vadinamas Kirmių diena, ir nustatomas pagal pirmą jauno mėnulio pasirodymą“, – sakė etnologas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Na matyt gyvūnų prognozės pildosi - kol kas iki vasario 14 pranašauja 0 arba silpną minusiuką
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Skaitytojų akimis. Iš žiemos miego pakilo rupūžės ir sliekai
Rūta Levickaitė, GRYNAS.lt
2013 m. vasario 6 d.
Keisti žiemos orai stebina ne tik žmones, bet ir gamtą. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad sausį ne tik sudygo gėlės, bet ir prabudo zoologijos sodo meška. Šįsyk – skaitytojai užfiksavo ant sniego ropinėjančią rupūžę ir šliaužiančius sliekus.
Į lauką išlindusią pasižvalgyti rupūžę užfiksavo skaitytojas Julius. Jo žodžiais, rupūžė „siautėjo Valakampiuose“. Įdomų reiškinį gamtoje teko stebėti ir skaitytojai Donatai. „Šį savaitgalį teko stebėti įdomų reiškinį - ant sniego šliaužiančius sliekus. Pastebėjome gal pora sliekų, bet ant sniego buvo matyti begalė jų paliktų „takelių“. Nustebino šis reiškinys“.
Lietuvos gamtos fondo specialistė Dalia Bastytė GRYNAS.lt teigė, tiek sliekai, tiek ir rupūžės tokiu metu turėtų miegoti, todėl jų pasirodymas gamtoje netikėtas: „Gal jie tiesiog tikrina, ar dar ne pavasaris. Rimtesnio paaiškinimo negaliu pasakyti“.
Gyvūnų elgesį be abejonės veikia temperatūrų pokyčiai, tačiau jiems įtaką daro ir dienos ilgumas arba trumpumas. Sunku spręsti, ar šiuo atveju gyvūnus suklaidino staigiai besikeičiantys orai.
„Iš Lietuvoje gyvenančių varlių ir rupūžių pirmos keliasi pievinės varlės. Kadangi jos miega upėse, būna, kad jos migruodamos dar per sniegą šokinėja. Rupūžės keliasi šiek tiek vėliau, nors dar gali būti sniego lopinėliai, bet tikrai ne tokiais kiekiais kaip dabar“, - sakė D. Bastytė.
Rupūžė ir sliekai, kuriuos pavyko užfiksuoti GRYNAS.lt skaitytojams, specialistės svarstymu, greičiausiai žus, nes šaltakraujo gyvūno kūno temperatūra yra tokia pati, kaip aplinkos, todėl jeigu jis išlenda iš saugios savo buveinės, jo išgyvenimo tikimybė nėra labai didelė.
Rūta Levickaitė, GRYNAS.lt
2013 m. vasario 6 d.
Keisti žiemos orai stebina ne tik žmones, bet ir gamtą. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad sausį ne tik sudygo gėlės, bet ir prabudo zoologijos sodo meška. Šįsyk – skaitytojai užfiksavo ant sniego ropinėjančią rupūžę ir šliaužiančius sliekus.
Į lauką išlindusią pasižvalgyti rupūžę užfiksavo skaitytojas Julius. Jo žodžiais, rupūžė „siautėjo Valakampiuose“. Įdomų reiškinį gamtoje teko stebėti ir skaitytojai Donatai. „Šį savaitgalį teko stebėti įdomų reiškinį - ant sniego šliaužiančius sliekus. Pastebėjome gal pora sliekų, bet ant sniego buvo matyti begalė jų paliktų „takelių“. Nustebino šis reiškinys“.
Lietuvos gamtos fondo specialistė Dalia Bastytė GRYNAS.lt teigė, tiek sliekai, tiek ir rupūžės tokiu metu turėtų miegoti, todėl jų pasirodymas gamtoje netikėtas: „Gal jie tiesiog tikrina, ar dar ne pavasaris. Rimtesnio paaiškinimo negaliu pasakyti“.
Gyvūnų elgesį be abejonės veikia temperatūrų pokyčiai, tačiau jiems įtaką daro ir dienos ilgumas arba trumpumas. Sunku spręsti, ar šiuo atveju gyvūnus suklaidino staigiai besikeičiantys orai.
„Iš Lietuvoje gyvenančių varlių ir rupūžių pirmos keliasi pievinės varlės. Kadangi jos miega upėse, būna, kad jos migruodamos dar per sniegą šokinėja. Rupūžės keliasi šiek tiek vėliau, nors dar gali būti sniego lopinėliai, bet tikrai ne tokiais kiekiais kaip dabar“, - sakė D. Bastytė.
Rupūžė ir sliekai, kuriuos pavyko užfiksuoti GRYNAS.lt skaitytojams, specialistės svarstymu, greičiausiai žus, nes šaltakraujo gyvūno kūno temperatūra yra tokia pati, kaip aplinkos, todėl jeigu jis išlenda iš saugios savo buveinės, jo išgyvenimo tikimybė nėra labai didelė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Meteorologai žada ne pavasarį, o ankstyvą vasarą
2013 m. vasario 9 d.
Irena BUDRIENĖ
skrastas.lt
Šiltesnis nei įprasta vasaris pažėrė staigmenų – penktadienio naktį daug kur gausiai snigo, dieną – sniegas sparčiai tirpo. Artimiausiu metu pavasario meteorologai dar nežadėjo, bet prognozavo, kad vasara ateis anksti.
irena@skrastas.lt
Šiauliuose prisnigo iki čiurnų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, vakar miestą šviežiai nuklojęs sniegas pastorėjo 8 cm. „Kadangi 5 cm storio sniego danga jau buvo, susidarė 13 cm sniego“, – sakė stoties stebėtoja Viktorija Kazlauskienė.
Tai – normali, vasario mėnesiui būdinga sniego danga. „Būdavo ir 40 centimetrų“, – prisiminė specialistė.
„Sniegas – purus, lipnus, lauke vyrauja pliusinė temperatūra, nėra vėjo – idealios sąlygos vaikams pabūti gryname ore ir pasidžiaugti žiemos malonumais“, – šypsojosi V. Kazlauskienė. Ji neabejojo, kad šis snygis – ne paskutinis šią žiemą.
V. Kazlauskienės duomenimis, Raseiniuose vakar buvo 11 cm sniego, Telšiuose – 15 cm, Dūkšte ir Laukuvoje – 16 cm, o ploniausia sniego danga – Kybartuose.
Šilčiau ne įprasta
Pagal klimatinius duomenis, vasaris mūsų šalyje dar su sniegu, pūgomis, o kartais ir speigu. Šiųmetis vasaris – šiltesnis nei įprasta. Dažnai į Lietuvą užsukdavę Atlanto ir pietiniai ciklonai atnešdavo šiltus, drėgnus orus.
Paros vidutinė temperatūra buvo 2–4 laipsniais aukštesnė už normą, o kai kuriomis dienomis net ir 6 laipsniais.
Pavasario dar nematyti
Vasario pradžioje į Lietuvą plūstelėjusi šiluma nėra ankstyvo pavasario pranašė, tvirtino klimatologė Audronė Galvonaitė. Dar laukiama žiemiškų orų.
Ar sniegas dar ilgai klos žemę, priklausys nuo to, kaip judės oro masės. „Pietinis ciklonas žada šlapdribos, vėliau lietus ar lijundra gali jį nuplauti. Šaltos naktys sustabdys staigų sniego tirpimą, o dieną šviečiant saulutei tirps sparčiau“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja A. Galvonaitė.
Klimatologai ilgalaikių prognozių nesudarinėja, nes tai darosi neįmanoma dėl klimato atšilimo. „Viskas išsibalansavo – orų pokyčius lemia daug faktorių, – aiškino A. Galvonaitė. – Kol kas pavasario nematyti. Vasaris yra žiemos, pūgų mėnuo, laikomas mėnesiu apgaviku.“
Klimatologės žodžiais, pavasaris į Lietuvą paprastai ateina kovo antroje pusėje – kovo 22– 23 dieną iš pietvakarių, todėl pirmieji jį pajunta Kybartai, Lazdijai. „Į Šiaulius pavasaris ateis savaite vėliau – per septynias dienas pavasaris apima visą šalį“, – pasakojo klimatologė.
Vasario vidutinė oro temperatūra Lietuvoje yra -4,6 laipsnio. 1956-aisiais ties Utena buvo užfiksuoti beveik 43 laipsniai žemiau nulio. Bet vasarį būna ir šilta, be sniego – 2008-aisiais vasarį žemdirbiai jau arė laukus.
Vasara – ankstyva ir permaininga
„Rusų meteorologai prognozuoja, kad šiemet pavasario beveik nebus – po žiemos iš karto stos vasara, staiga prasidės karščiai“, – sakė A. Galvonaitė.
Jos nuomone, šiųmetė vasara Lietuvoje bus labai permaininga. Panaši kaip ir pernai, kai laikydavosi aukšta temperatūra, bet staiga atšaldavo.
Pasak klimatologės, jau kelerius metus vasaros permainingos. Suaktyvėjo stichiniai gamtos reiškiniai, jie tapo ekstremalesni, kyla vis daugiau perkūnijų, škvalų. Anksčiau būdavo 45 dienos perkūnijų per visus metus, o dabar vien per kelis vasaros mėnesius jų būna daugiau nei 50.
2013 m. vasario 9 d.
Irena BUDRIENĖ
skrastas.lt
Šiltesnis nei įprasta vasaris pažėrė staigmenų – penktadienio naktį daug kur gausiai snigo, dieną – sniegas sparčiai tirpo. Artimiausiu metu pavasario meteorologai dar nežadėjo, bet prognozavo, kad vasara ateis anksti.
irena@skrastas.lt
Šiauliuose prisnigo iki čiurnų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, vakar miestą šviežiai nuklojęs sniegas pastorėjo 8 cm. „Kadangi 5 cm storio sniego danga jau buvo, susidarė 13 cm sniego“, – sakė stoties stebėtoja Viktorija Kazlauskienė.
Tai – normali, vasario mėnesiui būdinga sniego danga. „Būdavo ir 40 centimetrų“, – prisiminė specialistė.
„Sniegas – purus, lipnus, lauke vyrauja pliusinė temperatūra, nėra vėjo – idealios sąlygos vaikams pabūti gryname ore ir pasidžiaugti žiemos malonumais“, – šypsojosi V. Kazlauskienė. Ji neabejojo, kad šis snygis – ne paskutinis šią žiemą.
V. Kazlauskienės duomenimis, Raseiniuose vakar buvo 11 cm sniego, Telšiuose – 15 cm, Dūkšte ir Laukuvoje – 16 cm, o ploniausia sniego danga – Kybartuose.
Šilčiau ne įprasta
Pagal klimatinius duomenis, vasaris mūsų šalyje dar su sniegu, pūgomis, o kartais ir speigu. Šiųmetis vasaris – šiltesnis nei įprasta. Dažnai į Lietuvą užsukdavę Atlanto ir pietiniai ciklonai atnešdavo šiltus, drėgnus orus.
Paros vidutinė temperatūra buvo 2–4 laipsniais aukštesnė už normą, o kai kuriomis dienomis net ir 6 laipsniais.
Pavasario dar nematyti
Vasario pradžioje į Lietuvą plūstelėjusi šiluma nėra ankstyvo pavasario pranašė, tvirtino klimatologė Audronė Galvonaitė. Dar laukiama žiemiškų orų.
Ar sniegas dar ilgai klos žemę, priklausys nuo to, kaip judės oro masės. „Pietinis ciklonas žada šlapdribos, vėliau lietus ar lijundra gali jį nuplauti. Šaltos naktys sustabdys staigų sniego tirpimą, o dieną šviečiant saulutei tirps sparčiau“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja A. Galvonaitė.
Klimatologai ilgalaikių prognozių nesudarinėja, nes tai darosi neįmanoma dėl klimato atšilimo. „Viskas išsibalansavo – orų pokyčius lemia daug faktorių, – aiškino A. Galvonaitė. – Kol kas pavasario nematyti. Vasaris yra žiemos, pūgų mėnuo, laikomas mėnesiu apgaviku.“
Klimatologės žodžiais, pavasaris į Lietuvą paprastai ateina kovo antroje pusėje – kovo 22– 23 dieną iš pietvakarių, todėl pirmieji jį pajunta Kybartai, Lazdijai. „Į Šiaulius pavasaris ateis savaite vėliau – per septynias dienas pavasaris apima visą šalį“, – pasakojo klimatologė.
Vasario vidutinė oro temperatūra Lietuvoje yra -4,6 laipsnio. 1956-aisiais ties Utena buvo užfiksuoti beveik 43 laipsniai žemiau nulio. Bet vasarį būna ir šilta, be sniego – 2008-aisiais vasarį žemdirbiai jau arė laukus.
Vasara – ankstyva ir permaininga
„Rusų meteorologai prognozuoja, kad šiemet pavasario beveik nebus – po žiemos iš karto stos vasara, staiga prasidės karščiai“, – sakė A. Galvonaitė.
Jos nuomone, šiųmetė vasara Lietuvoje bus labai permaininga. Panaši kaip ir pernai, kai laikydavosi aukšta temperatūra, bet staiga atšaldavo.
Pasak klimatologės, jau kelerius metus vasaros permainingos. Suaktyvėjo stichiniai gamtos reiškiniai, jie tapo ekstremalesni, kyla vis daugiau perkūnijų, škvalų. Anksčiau būdavo 45 dienos perkūnijų per visus metus, o dabar vien per kelis vasaros mėnesius jų būna daugiau nei 50.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
Sinoptikai: kokie pavasario orai laukia šiemet?
Inga Saukienė,
DELFI.lt
2013 m. vasario 20 d.
Artėjant kalendorinei pavasario pradžiai Europos vidutinės orų prognozės centras jau paskaičiavo, kad pavasario vidutinė temperatūra numatoma iki 1 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių prognozuojama įprastai. Taigi šiemet pavasaris neturėtų būti šaltas ir nemalonus. Kita vertus, kovo pradžia didelės šilumos nežada. Gera žinia ta, kad sniegas greičiausiai tirps palengva, tad per balas braidyti neteks.
Kaip DELFI sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė, jau kitą savaitę temperatūra kils, dienomis sulauksime atodrėkio, bet pirmomis kovo dienomis vėl numatomi vėsesni orai, ypač naktimis.
„Pirmą kovo savaitę vidutinės paros temperatūra dar išliks neigiama, o antrą savaitę turėtume perkopti per nulį ir vidutinė paros temperatūra taps teigiama. Tuomet jau galime tikėtis spartesnio sniego tirpimo ir oro šilimo. Tačiau iš tiesų pavasaris Lietuvoje ateina po lygiadienio, kai saulutė ilgiau ir stipriau šviečia. Staigios, gražios, šiltos pavasario pradžios tikrai nebus. Nebus ir labai didelio atlydžio, nes naktį šaltukas sniegą palaikys. Nebent pačiame pajūryje sniegas tirps intensyviau. Aišku, kovas – jau ne vasaris. Dienos – ilgesnės, vidutinė temperatūra laikysis tik apie 2 laipsnius šalčio, ne 5-6, visgi kovas pas mus dar priskiriamas prie šaltojo pusmečio“, - teigė pašnekovė.
Dabartinių prognozių duomenimis, per tradicinę Kaziuko mugę, kuri vyksta pirmąjį kovo savaitgalį, nusimato gan ramūs ir neblogi orai: dieną temperatūra turėtų būti aukštesnė už nulį, o naktį ir ryte spustelės 5-6 laipsnių šaltukas. Bent jau kol kas nenusimato, kad oras labai drėktų ar pūstų smarkūs vėjai.
Sinoptikų duomenimis, pernai pavasaris buvo šiltas – vidutinė temperatūra 1,7 laipsnio viršijo standartinę klimato normą. Visų mėnesių nuokrypis nuo klimato normos buvo į teigiamą pusę. Kovo pradžioje dar vyravo šiaurės vakariniai srautai, o pirmo dešimtadienio viduryje sustiprėjo šiluma ir sniegas pradėjo tirpti. Visgi labiau malonesnė šiluma atėjo su antru mėnesio dešimtadieniu.
Užpernai kovo pradžia buvo labai nepastovi ir vietomis dar paspausdavo 20-22 laipsnių šaltukas. Tačiau vidutinė viso pavasario temperatūra taip pat buvo aukštesnė už normą, tiesa, kiek mažiau – 1,4 laipsnio.
„Maždaug į tokį pavasarį, koks buvo užpernai, turbūt galima ir šiemet orientuotis. Tik tokių šalčių anomalijų nelaukiama. O štai kalendorinė pavasario pradžia atrodys kaip švelni žiema. Kovas toks ir turi būti. Kartais sniegas tirpsta net iki balandžio vidurio“, - apibendrino pašnekovė.
Inga Saukienė,
DELFI.lt
2013 m. vasario 20 d.
Artėjant kalendorinei pavasario pradžiai Europos vidutinės orų prognozės centras jau paskaičiavo, kad pavasario vidutinė temperatūra numatoma iki 1 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių prognozuojama įprastai. Taigi šiemet pavasaris neturėtų būti šaltas ir nemalonus. Kita vertus, kovo pradžia didelės šilumos nežada. Gera žinia ta, kad sniegas greičiausiai tirps palengva, tad per balas braidyti neteks.
Kaip DELFI sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė, jau kitą savaitę temperatūra kils, dienomis sulauksime atodrėkio, bet pirmomis kovo dienomis vėl numatomi vėsesni orai, ypač naktimis.
„Pirmą kovo savaitę vidutinės paros temperatūra dar išliks neigiama, o antrą savaitę turėtume perkopti per nulį ir vidutinė paros temperatūra taps teigiama. Tuomet jau galime tikėtis spartesnio sniego tirpimo ir oro šilimo. Tačiau iš tiesų pavasaris Lietuvoje ateina po lygiadienio, kai saulutė ilgiau ir stipriau šviečia. Staigios, gražios, šiltos pavasario pradžios tikrai nebus. Nebus ir labai didelio atlydžio, nes naktį šaltukas sniegą palaikys. Nebent pačiame pajūryje sniegas tirps intensyviau. Aišku, kovas – jau ne vasaris. Dienos – ilgesnės, vidutinė temperatūra laikysis tik apie 2 laipsnius šalčio, ne 5-6, visgi kovas pas mus dar priskiriamas prie šaltojo pusmečio“, - teigė pašnekovė.
Dabartinių prognozių duomenimis, per tradicinę Kaziuko mugę, kuri vyksta pirmąjį kovo savaitgalį, nusimato gan ramūs ir neblogi orai: dieną temperatūra turėtų būti aukštesnė už nulį, o naktį ir ryte spustelės 5-6 laipsnių šaltukas. Bent jau kol kas nenusimato, kad oras labai drėktų ar pūstų smarkūs vėjai.
Sinoptikų duomenimis, pernai pavasaris buvo šiltas – vidutinė temperatūra 1,7 laipsnio viršijo standartinę klimato normą. Visų mėnesių nuokrypis nuo klimato normos buvo į teigiamą pusę. Kovo pradžioje dar vyravo šiaurės vakariniai srautai, o pirmo dešimtadienio viduryje sustiprėjo šiluma ir sniegas pradėjo tirpti. Visgi labiau malonesnė šiluma atėjo su antru mėnesio dešimtadieniu.
Užpernai kovo pradžia buvo labai nepastovi ir vietomis dar paspausdavo 20-22 laipsnių šaltukas. Tačiau vidutinė viso pavasario temperatūra taip pat buvo aukštesnė už normą, tiesa, kiek mažiau – 1,4 laipsnio.
„Maždaug į tokį pavasarį, koks buvo užpernai, turbūt galima ir šiemet orientuotis. Tik tokių šalčių anomalijų nelaukiama. O štai kalendorinė pavasario pradžia atrodys kaip švelni žiema. Kovas toks ir turi būti. Kartais sniegas tirpsta net iki balandžio vidurio“, - apibendrino pašnekovė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
S.Paltanavičius: gamta kvepia ankstyvu pavasariu
Selemonas Paltanavičius,
LRT radijo laida „Ryto garsai“, lrt.lt
2013 m. vasario 28 d.
Kalendorius mums sako, kad penktadienį – jau pirmoji pavasario diena. Tiesa, tik kalendorinio. Kol kas tikrojo pavasario mums teks palaukti. Tačiau žiema, kurią regime praktiškai visoje Lietuvoje, vargu, ar užtruks ilgai, nes jos ženklai ir siekiai labai silpni.
Visų pirma, sniego sluoksnis – visai šviežias ir purus – slūgsta palijus ar stojus rūkui. Ledas ant vandens telkinių taip pat plonas ir silpnas, pakraščiuose jau gerokai atšutęs. O raistai, žemapelkės visa žiemą alsavo savo klampynėmis, kurios dabar jau atgijo.
Jeigu bandysite narplioti žvėrių pėdas, pamatysite, kad tokiose vietose, kaip ir ten, kur ledas plonas, jų takų nėra. Tokioje vietoje rizikuodami savo gyvybe gali vaikščioti tik žmonės, bet ne laukiniai žvėrys.
Pavasarį skubina, žiemos būtį trumpina saulė. Šią žiemą jos regėjome be galo mažai, todėl dabar net pro debesis trykštantys spinduliai yra labai laukiami ir svarbūs. Diena jau ilga, saulė pakyla ir šviečia iš aukštai, jos spinduliai karšti. Todėl beregint numargsta šlaitai, kalvų šonai, o laukuose iš po sniego išneria kupstai.
Dabar plikas žemės grumstas jau skleidžia ypatingus, tik ankstyvam pavasariui būdingus kvapus. Kas geriau jaučia gamtos kvapus ir dabar būna miškuose, gali užuosti daugelį naujų, nežiemiškų kvapų ir aromatų. Ne patys švelniausi ir silpniausi – rujojančių lapių palikti kvapų ženklai. Dar po dviejų savaičių eglynuose taip dvelks voverių vestuvių ženklai.
Mes tikime, kad jau pirmosios pavasario dienos turi sugrąžinti paukščius. Tačiau ar tikrai taip? Kai kur, ypač pamaryje, laukai jau margi, pasiruošę priimti vieversius. Kitur tokių sąlygų teks palaukti. Tiesa, atėjo žinia, kad pirmieji vieversiai, sugrįžę į Suvalkiją, matyti Vištyčio regioniniame parke.
Mes esame įpratę, kad pirmosiomis kovo dienomis į Žuvintą sugrįžta gervės. Įdomu, ar jos liks ištikimos savo įpročiams ir šiemet. O šiaip galime tikėtis karvelių uldukų, kurie visada sugrįžta labai anksti. Ežeruose Lietuvos pietuose jau galima žvalgytis parlėkusių pilkųjų žąsų. Jos labai ištvermingos – sugrįžusios nesitraukia net nuo užklupusio šalčio.
Žinoma, būtų labai negerai, jei paukščiai sugrįžtų per anksti, dar ne laiku. Tačiau visada reikia tikėti gamtos išmintimi ir protu.
Prieš pavasarį mūsų dienotvarkėje – pavasario darbai. Paskubėkime tvarkyti gandrų lizdus, kelti inkilus. Greitai darbų bus labai daug, todėl gamtai ir paukščiams laiko gali pritrūkti.
Selemonas Paltanavičius,
LRT radijo laida „Ryto garsai“, lrt.lt
2013 m. vasario 28 d.
Kalendorius mums sako, kad penktadienį – jau pirmoji pavasario diena. Tiesa, tik kalendorinio. Kol kas tikrojo pavasario mums teks palaukti. Tačiau žiema, kurią regime praktiškai visoje Lietuvoje, vargu, ar užtruks ilgai, nes jos ženklai ir siekiai labai silpni.
Visų pirma, sniego sluoksnis – visai šviežias ir purus – slūgsta palijus ar stojus rūkui. Ledas ant vandens telkinių taip pat plonas ir silpnas, pakraščiuose jau gerokai atšutęs. O raistai, žemapelkės visa žiemą alsavo savo klampynėmis, kurios dabar jau atgijo.
Jeigu bandysite narplioti žvėrių pėdas, pamatysite, kad tokiose vietose, kaip ir ten, kur ledas plonas, jų takų nėra. Tokioje vietoje rizikuodami savo gyvybe gali vaikščioti tik žmonės, bet ne laukiniai žvėrys.
Pavasarį skubina, žiemos būtį trumpina saulė. Šią žiemą jos regėjome be galo mažai, todėl dabar net pro debesis trykštantys spinduliai yra labai laukiami ir svarbūs. Diena jau ilga, saulė pakyla ir šviečia iš aukštai, jos spinduliai karšti. Todėl beregint numargsta šlaitai, kalvų šonai, o laukuose iš po sniego išneria kupstai.
Dabar plikas žemės grumstas jau skleidžia ypatingus, tik ankstyvam pavasariui būdingus kvapus. Kas geriau jaučia gamtos kvapus ir dabar būna miškuose, gali užuosti daugelį naujų, nežiemiškų kvapų ir aromatų. Ne patys švelniausi ir silpniausi – rujojančių lapių palikti kvapų ženklai. Dar po dviejų savaičių eglynuose taip dvelks voverių vestuvių ženklai.
Mes tikime, kad jau pirmosios pavasario dienos turi sugrąžinti paukščius. Tačiau ar tikrai taip? Kai kur, ypač pamaryje, laukai jau margi, pasiruošę priimti vieversius. Kitur tokių sąlygų teks palaukti. Tiesa, atėjo žinia, kad pirmieji vieversiai, sugrįžę į Suvalkiją, matyti Vištyčio regioniniame parke.
Mes esame įpratę, kad pirmosiomis kovo dienomis į Žuvintą sugrįžta gervės. Įdomu, ar jos liks ištikimos savo įpročiams ir šiemet. O šiaip galime tikėtis karvelių uldukų, kurie visada sugrįžta labai anksti. Ežeruose Lietuvos pietuose jau galima žvalgytis parlėkusių pilkųjų žąsų. Jos labai ištvermingos – sugrįžusios nesitraukia net nuo užklupusio šalčio.
Žinoma, būtų labai negerai, jei paukščiai sugrįžtų per anksti, dar ne laiku. Tačiau visada reikia tikėti gamtos išmintimi ir protu.
Prieš pavasarį mūsų dienotvarkėje – pavasario darbai. Paskubėkime tvarkyti gandrų lizdus, kelti inkilus. Greitai darbų bus labai daug, todėl gamtai ir paukščiams laiko gali pritrūkti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...
http://www.yr.no/place/Lithuania/Vilniu ... /long.html
-6° -6° -3° -3° -7° -6° -5° -8° -9°
0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0.5 mm precipitation per 24 hours 3.3 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours
joparasate... kada tas pavasaris... kažkokie durniai apie klimato atšilimą šneka, o čia pavasario nematyti
-6° -6° -3° -3° -7° -6° -5° -8° -9°
0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0.5 mm precipitation per 24 hours 3.3 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours
joparasate... kada tas pavasaris... kažkokie durniai apie klimato atšilimą šneka, o čia pavasario nematyti
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- Strelcius
- Super Men
- Posts: 3719
- Joined: 2006-Aug-01 21:30
- Location: Kaunas
- Contact: