Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

[medziotojas]

Net barsukas nepasakys, kokia bus likusi žiema

Selemonas Paltanavičius / 15min.lt

Esame jau antroje kalendorinės žiemos pusėje. Po savaitės – pusiaužiemis, kuris turėtų parodyti, kaip mes toliau gyvensime su žiema.
Šis žiemos sugrįžimas – labai gražus. Sniegelis labai purus, ant šakų – jau keletą dienų nekrintantis šerkšnas. Daug kas ima ir atsidūsta: kad taip ilgai būtų...
Galima pasakyti, ko tikimės iš kelių artimiausių žiemos dienų, tačiau net išmanusis barsukas, per pusiaužiemį turėsiantis išpranašauti likusios dalies charakterį, vargu ar bus pajėgus ką nors pasakyti. Matyt, reikia tiesiog gyventi su žiema, priimti visas jos gyvavimo taisykles, ir nuotaikos bus geresnės.
Kuo gyvena sausio antrosios pusės gamta? Ne taip lengva surasti skirtumus, ją pakeičiančius ir, sakykim, leidžiančius pasakyti, kad prieš savaitę viskas buvo kitaip.
Kadangi įvairiuose šalies regionuose šią savaitę buvo saulėti orai, vis dažniau pinksėjo, pavasariškus motyvus skiemenavo zylės, ore vartėsi krankliai. Siauras mėnulio pjautuvas vakarais pasveikinamas naminių pelėdų ūkavimais. Eini per gurgždantį sausio sniegą ir stebiesi, iš kur tiek laimės gyvenime, kad galima ir žiemos nematyti.
Iš miškų vienas po kito plaukia pranešimai apie rastus lūšių, vilkų pėdsakus. Žvėrys tampa vis aktyvesni, dabar galima akivaizdžiai suprasti, kiek jų turime. Vilkų apskaita bus atliekama po mėnesio, šįkart visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose.
O dabar sulaukėme pranešimo, kad iki trečiadienio Lietuvoje jau sumedžioti 45 vilkai. Šiam sezonui buvo skirtas 50 vilkų sumedžiojimo limitas, taigi galima sakyti, kad vilkų medžiojimo sezonas baigiamas. Oficialiai jis baigsis, kai bus paskelbtas aplinkos ministro pasirašytas įsakymas.
Tačiau medžiotojai turi žinoti, kad daugiau šių žvėrių, nei buvo leista, negali būti sumedžiota.
Prie lesyklų nuo ryto čiauška paukščių pulkai, sniege žvėrys išrašę pėdsakus. Džiaukimės žiema, nes ji tikrai nebus amžinai.

[medziotojas]

Pagaliau gal žiema baigsis vasario pradžioje jau +5 šilumos prognozuoja

[g-miskinux]

Pagaliau gal žiema baigsis vasario pradžioje jau +5 šilumos prognozuoja

Nieko gero geriau -10

[medziotojas]

Na va, sausio pabaigoje žiema žada baigtis Vasario pradžioje jau pliusinė temperatūra

[giriu karalius]

Jei nenulis sniego, bus ledo plutele, sunku kanopiniams, lengva plesrunams

[jura]

pasikeis tos prognozės da ne kartą...

[medziotojas]

Pusiaužiemis: ar barsukas versis ant kito šono?

2013 m. sausio 25 d.
Gintarė VALUCKYTĖ


Šian­dien mi­ni­me pu­siau­žie­mį ar­ba Kir­mė­li­nę. Sa­ko­ma, kad šian­dien bar­su­kas ver­čia­si ant ki­to šo­no ir pra­na­šau­ja, ko­kie bus me­tai. Gam­tos my­lė­to­jai eis ieš­ko­ti bar­su­ko pėd­sa­kų.

gintare@skrastas.lt

Bar­su­kas – me­tų pra­na­šas

Ry­toj Šiau­lių gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos klu­bo „Au­ku­ras“ pir­mi­nin­ko Da­riaus Ra­man­čio­nio ve­da­mi gam­tos my­lė­to­jai ruo­šia­si į pu­siau­žie­mio žy­gį Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke. Žy­gei­viai ap­lan­kys vie­nuo­li­ka eže­rų – tarp jų ir Bar­su­ky­no. Prie eže­ro yra Bar­su­kų ozas. Žy­gei­viai tik­rins, ar bar­su­kas ne­bu­vo iš­lin­dęs iš sa­vo ur­vo.
„Jei­gu ap­link bar­su­ko ur­vą pri­pė­duo­ta, reiš­kia, kad me­tai bus sėk­min­gi. Jei­gu jis ne­pa­bu­dęs, iš ur­vo iš­lin­dęs ne­bu­vo, me­tai bus pra­sti“, – aiš­ki­na D. Ra­man­čio­nis.
Ga­li­ma mė­gin­ti spė­ti ir li­ku­sios žie­mos orą. „Jei­gu die­na sau­lė­ta, iš­lin­dęs bar­su­kas iš­si­gąs­ta sa­vo še­šė­lio ir len­da at­gal į ur­vą. Va­di­na­si, dar il­gai mie­gos – žie­ma bus šal­ta ir il­ga. Jei­gu ap­si­niau­kę, bar­su­kas ne­bi­jo – iš­len­da pa­si­vaikš­čio­ti, at­lik­ti sa­vo rei­ka­lų. Tuo­met grei­tai ateis pa­va­sa­ris, bus ge­ri me­tai“,– pa­sa­ko­ja D. Ra­man­čio­nis.
Kir­mio die­ną (Kir­mė­li­nę) ma­žai kas šven­čia. Sau­sio 25-oji dau­giau ži­no­ma kaip žie­mos virs­mas. Ame­ri­ko­je tą­dien me­tai spė­ja­mi pa­gal švil­pi­ką, Lie­tu­vo­je pra­na­šau­to­ja bu­vo meš­ka, da­bar – bar­su­kas.

Kir­mė­li­nė – žal­čių die­na

Lie­tu­vos Ro­mu­vos bend­ri­jos kri­vis Jo­nas Trin­kū­nas pa­sa­ko­jo, kad Kir­mė­li­nės yra ne kir­mė­lių, o žal­čių die­na. Tuo lai­ku bū­da­vo ža­di­na­mi gy­viai, gy­ve­nan­tys so­dy­bo­je. Se­no­vės lie­tu­vių ypač ger­bia­mai žal­čiai lai­ky­ti na­mų dva­sio­mis. Jie gy­vie­siems per­duo­da­vę pro­tė­vių siun­čia­mus ženk­lus.
Kir­mio die­ną ant sta­lo jiems dė­da­vo pa­na­šų kaip per Kū­čias mais­tą. Žiū­rė­da­vo, ką ra­ga­vo žal­čiai, ir iš to spręs­da­vo, ko­kie bus me­tai.
Anot kri­vio, lie­tu­viai ti­kė­jo, kad vė­lių pa­siun­ti­niais tam­pa ir bar­su­kas, meš­ka, bi­tės. Bar­su­ko ste­bė­ji­mo pa­pro­tys yra atė­jęs iš Kir­mė­li­nės tra­di­ci­jų.
Ro­mu­vie­čiai šią die­ną dai­nuo­ja su­tar­ti­nes. J. Trin­kū­no žo­džiais, įspū­din­giau­sios yra bi­čių su­tar­ti­nės, ku­rių skai­čiuo­ja­ma iki ke­lių šim­tų. Bi­tės bu­vo se­no­vės šven­tie­ji vabz­džiai.

Bar­su­kas gi­liai mie­ga

Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas Vid­man­tas Lo­pe­ta ma­no, kad to­kią šal­tą žie­mą bar­su­kai no­sies iš ur­vo ne­kiš. Tik ne­ži­no, ar ver­čia­si ant ki­to šo­no. Jei­gu bar­su­kas šian­dien iš­lįs­tų, tai tik su­te­mus. Die­ną jis tū­no ur­ve.
Bar­su­kas nu­bun­da šil­tą žie­mą. Trum­pi ato­drė­kiai jo ne­pa­ža­dins, ne­bent tęs­tų­si sa­vai­tę. Gy­vū­nas ne­si­ke­lia, nes nė­ra mais­to – vabz­džių, var­lia­gy­vių, paukš­čių jau­nik­lių.
Bar­su­kai, su­kau­pę rie­ba­lų at­sar­gas, mie­ga miš­kuo­se, įlin­dę į met­ro ar dvie­jų met­rų gy­lio ur­vus. Kur­tu­vė­nuo­se jų ne­trūks­ta, gy­ve­na ko­lo­ni­jo­mis smė­lė­to­se kal­ve­lė­se. Bar­su­kų „na­mai“ ga­li bū­ti šim­to me­tų, per­gy­ven­ti ke­lių kar­tų, jei me­džio­to­jai ar med­kir­čiai neiš­vai­ko.
Bar­su­kui šian­dien tik­ras pu­siau­žie­mis, nes jis mie­ga nuo gruo­džio iki ko­vo. O ežiai, mie­ga­pe­lės po žo­lė­mis, šikš­nos­par­niai tam­sio­se pa­sto­gė­se už­mie­ga pus­me­čiui. Usū­ri­niai šu­nys, pri­si­glau­dę prie bar­su­kų, nuo­lat pra­bu­di­nė­ja.
V. Lo­pe­ta sa­ko, kad žal­čiai ir gy­va­tės mie­ga po­že­mi­niuo­se ur­vuo­se. Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke ap­stu gy­va­čių, o žal­čių dau­giau­sia Rė­ky­vos draus­ti­ny­je, prie eže­ro.

Meš­kos kar­tais užei­na į Lie­tuvą nuo Bal­ta­ru­si­jos, ta­čiau čia neuž­mie­ga.

[medziotojas]

L.Klimka: metas dairytis pirmųjų pavasario ženklųsausio 25-oji – reikšminga diena

LRT radijas,
www.lrt.lt
2013 m. sausio 25 d.



Sausio 25-oji – pusiaužiemis. Sakoma, kad šią dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Pagal tai sprendžiama, ar dar toli pavasaris.
Etnologas Libertas Klimka teigia, kad šią dieną reiktų gamtoje pasidairyti pirmųjų pavasario ženklų, savo aplinkoje pažadinti gamtos gyvastį. Anot etnologo, tradiciniame kalendoriuje sausio 25-oji – reikšminga diena.
„Senoliai kaime pasakytų, kad diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. Na o astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos, šviesiojo paros laiko prisidėjo visa valanda ir septynios minutės“, – LRT radijui pasakojo jis.
Etnologo teigimu, liaudiškieji papročiai pataria per pusiaužiemį pasidairyti gamtoje pirmųjų, dar nedrąsių pavasario ženklų.
„Sakoma, tądien meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Savo oloje prabunda barsukas. Miegalius iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti, tada jis smunka atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas – ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru ir visur lieka jo pripėduota. Grįžęs jis kietai įminga – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas“, – kalbėjo L. Klimka.
Jis pastebi, kad daugelis liaudiškų pastebėjimų tebegalioja: „Dar žmogaus veikla nesugebėjo tiek sutrikdyti gamtos reiškinius, kad šimtamečiai pastebėjimai jau būtų visai pasikeitę.“
Pasak etnologo, žmogus per pusiaužiemį savo aplinkoje turėtų pažadinti gamtos gyvastį: papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius – tada ir bitelės visu kamuoliu persirita ant kito korio.
L. Klimkos teigimu, šią dieną paisyta tradicinių draudimų.
„Sakykime, dzūkai bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Žemaičių vilnų nekaršdavo, neverpdavo, kad kandys išaustų drabužių neišvarpytų. Vyrai jokių medžių dirbinių nedirbdavo, nes medieną kirvarpos išvagos. Tokie draudimai ateina iš labai tolimų laikų, nuo mėnulinio kalendoriaus, kuris ir buvo vadinamas Kirmių diena, ir nustatomas pagal pirmą jauno mėnulio pasirodymą“, – sakė etnologas.

[medziotojas]

Na matyt gyvūnų prognozės pildosi - kol kas iki vasario 14 pranašauja 0 arba silpną minusiuką

[medziotojas]

Skaitytojų akimis. Iš žiemos miego pakilo rupūžės ir sliekai

Rūta Levickaitė, GRYNAS.lt
2013 m. vasario 6 d.


Keisti žiemos orai stebina ne tik žmones, bet ir gamtą. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad sausį ne tik sudygo gėlės, bet ir prabudo zoologijos sodo meška. Šįsyk – skaitytojai užfiksavo ant sniego ropinėjančią rupūžę ir šliaužiančius sliekus.

Į lauką išlindusią pasižvalgyti rupūžę užfiksavo skaitytojas Julius. Jo žodžiais, rupūžė „siautėjo Valakampiuose“. Įdomų reiškinį gamtoje teko stebėti ir skaitytojai Donatai. „Šį savaitgalį teko stebėti įdomų reiškinį - ant sniego šliaužiančius sliekus. Pastebėjome gal pora sliekų, bet ant sniego buvo matyti begalė jų paliktų „takelių“. Nustebino šis reiškinys“.

Lietuvos gamtos fondo specialistė Dalia Bastytė GRYNAS.lt teigė, tiek sliekai, tiek ir rupūžės tokiu metu turėtų miegoti, todėl jų pasirodymas gamtoje netikėtas: „Gal jie tiesiog tikrina, ar dar ne pavasaris. Rimtesnio paaiškinimo negaliu pasakyti“.

Gyvūnų elgesį be abejonės veikia temperatūrų pokyčiai, tačiau jiems įtaką daro ir dienos ilgumas arba trumpumas. Sunku spręsti, ar šiuo atveju gyvūnus suklaidino staigiai besikeičiantys orai.

„Iš Lietuvoje gyvenančių varlių ir rupūžių pirmos keliasi pievinės varlės. Kadangi jos miega upėse, būna, kad jos migruodamos dar per sniegą šokinėja. Rupūžės keliasi šiek tiek vėliau, nors dar gali būti sniego lopinėliai, bet tikrai ne tokiais kiekiais kaip dabar“, - sakė D. Bastytė.

Rupūžė ir sliekai, kuriuos pavyko užfiksuoti GRYNAS.lt skaitytojams, specialistės svarstymu, greičiausiai žus, nes šaltakraujo gyvūno kūno temperatūra yra tokia pati, kaip aplinkos, todėl jeigu jis išlenda iš saugios savo buveinės, jo išgyvenimo tikimybė nėra labai didelė.

[medziotojas]

Meteorologai žada ne pavasarį, o ankstyvą vasarą


2013 m. vasario 9 d.
Irena BUDRIENĖ
skrastas.lt


Šil­tes­nis nei įpras­ta va­sa­ris pa­žė­rė staig­me­nų – penk­ta­die­nio nak­tį daug kur gau­siai sni­go, die­ną – snie­gas spar­čiai tir­po. Ar­ti­miau­siu me­tu pa­va­sa­rio me­teo­ro­lo­gai dar ne­ža­dė­jo, bet pro­gno­za­vo, kad va­sa­ra ateis anks­ti.

irena@skrastas.lt

Šiau­liuo­se pri­sni­go iki čiur­nų

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Šiau­lių me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties duo­me­ni­mis, va­kar mies­tą švie­žiai nu­klo­jęs snie­gas pa­sto­rė­jo 8 cm. „Ka­dan­gi 5 cm sto­rio snie­go dan­ga jau bu­vo, su­si­da­rė 13 cm snie­go“, – sa­kė sto­ties ste­bė­to­ja Vik­to­ri­ja Kaz­laus­kie­nė.
Tai – nor­ma­li, va­sa­rio mė­ne­siui bū­din­ga snie­go dan­ga. „Bū­da­vo ir 40 cen­ti­met­rų“, – pri­si­mi­nė spe­cia­lis­tė.
„Snie­gas – pu­rus, lip­nus, lau­ke vy­rau­ja pliu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra, nė­ra vė­jo – idea­lios są­ly­gos vai­kams pa­bū­ti gry­na­me ore ir pa­si­džiaug­ti žie­mos ma­lo­nu­mais“, – šyp­so­jo­si V. Kaz­laus­kie­nė. Ji nea­be­jo­jo, kad šis sny­gis – ne pa­sku­ti­nis šią žie­mą.
V. Kaz­laus­kie­nės duo­me­ni­mis, Ra­sei­niuo­se va­kar bu­vo 11 cm snie­go, Tel­šiuo­se – 15 cm, Dūkš­te ir Lau­ku­vo­je – 16 cm, o plo­niau­sia snie­go dan­ga – Ky­bar­tuo­se.

Šil­čiau ne įpras­ta

Pa­gal kli­ma­ti­nius duo­me­nis, va­sa­ris mū­sų ša­ly­je dar su snie­gu, pū­go­mis, o kar­tais ir spei­gu. Šių­me­tis va­sa­ris – šil­tes­nis nei įpras­ta. Daž­nai į Lie­tu­vą už­suk­da­vę At­lan­to ir pie­ti­niai cik­lo­nai at­neš­da­vo šil­tus, drėg­nus orus.
Pa­ros vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra bu­vo 2–4 laips­niais aukš­tes­nė už nor­mą, o kai ku­rio­mis die­no­mis net ir 6 laips­niais.

Pa­va­sa­rio dar ne­ma­ty­ti

Va­sa­rio pra­džio­je į Lie­tu­vą plūs­te­lė­ju­si ši­lu­ma nė­ra anks­ty­vo pa­va­sa­rio pra­na­šė, tvir­ti­no kli­ma­to­lo­gė Aud­ro­nė Gal­vo­nai­tė. Dar lau­kia­ma žie­miš­kų orų.
Ar snie­gas dar il­gai klos že­mę, pri­klau­sys nuo to, kaip ju­dės oro ma­sės. „Pie­ti­nis cik­lo­nas ža­da šlapd­ri­bos, vė­liau lie­tus ar li­jund­ra ga­li jį nu­plau­ti. Šal­tos nak­tys su­stab­dys stai­gų snie­go tir­pi­mą, o die­ną švie­čiant sau­lu­tei tirps spar­čiau“, – sa­kė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja A. Gal­vo­nai­tė.
Kli­ma­to­lo­gai il­ga­lai­kių pro­gno­zių ne­su­da­ri­nė­ja, nes tai da­ro­si neį­ma­no­ma dėl kli­ma­to at­ši­li­mo. „Vis­kas iš­si­ba­lan­sa­vo – orų po­ky­čius le­mia daug fak­to­rių, – aiš­ki­no A. Gal­vo­nai­tė. – Kol kas pa­va­sa­rio ne­ma­ty­ti. Va­sa­ris yra žie­mos, pū­gų mė­nuo, lai­ko­mas mė­ne­siu ap­ga­vi­ku.“
Kli­ma­to­lo­gės žo­džiais, pa­va­sa­ris į Lie­tu­vą pa­pras­tai atei­na ko­vo ant­ro­je pu­sė­je – ko­vo 22– 23 die­ną iš piet­va­ka­rių, to­dėl pir­mie­ji jį pa­jun­ta Ky­bar­tai, Laz­di­jai. „Į Šiau­lius pa­va­sa­ris ateis sa­vai­te vė­liau – per sep­ty­nias die­nas pa­va­sa­ris api­ma vi­są ša­lį“, – pa­sa­ko­jo kli­ma­to­lo­gė.
Va­sa­rio vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra Lie­tu­vo­je yra -4,6 laips­nio. 1956-ai­siais ties Ute­na bu­vo už­fik­suo­ti be­veik 43 laips­niai že­miau nu­lio. Bet va­sa­rį bū­na ir šil­ta, be snie­go – 2008-ai­siais va­sa­rį žem­dir­biai jau arė lau­kus.

Va­sa­ra – anks­ty­va ir per­mai­nin­ga

„Ru­sų me­teo­ro­lo­gai pro­gno­zuo­ja, kad šie­met pa­va­sa­rio be­veik ne­bus – po žie­mos iš kar­to stos va­sa­ra, stai­ga pra­si­dės karš­čiai“, – sa­kė A. Gal­vo­nai­tė.
Jos nuo­mo­ne, šių­me­tė va­sa­ra Lie­tu­vo­je bus la­bai per­mai­nin­ga. Pa­na­ši kaip ir per­nai, kai lai­ky­da­vo­si aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, bet stai­ga at­šal­da­vo.

Pa­sak kli­ma­to­lo­gės, jau ke­le­rius me­tus va­sa­ros per­mai­nin­gos. Suak­ty­vė­jo sti­chi­niai gam­tos reiš­ki­niai, jie ta­po ekst­re­ma­les­ni, ky­la vis dau­giau per­kū­ni­jų, škva­lų. Anks­čiau bū­da­vo 45 die­nos per­kū­ni­jų per vi­sus me­tus, o da­bar vien per ke­lis va­sa­ros mė­ne­sius jų bū­na dau­giau nei 50.

[medziotojas]

Sinoptikai: kokie pavasario orai laukia šiemet?

Inga Saukienė,
DELFI.lt
2013 m. vasario 20 d.



Artėjant kalendorinei pavasario pradžiai Europos vidutinės orų prognozės centras jau paskaičiavo, kad pavasario vidutinė temperatūra numatoma iki 1 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių prognozuojama įprastai. Taigi šiemet pavasaris neturėtų būti šaltas ir nemalonus. Kita vertus, kovo pradžia didelės šilumos nežada. Gera žinia ta, kad sniegas greičiausiai tirps palengva, tad per balas braidyti neteks.

Kaip DELFI sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė, jau kitą savaitę temperatūra kils, dienomis sulauksime atodrėkio, bet pirmomis kovo dienomis vėl numatomi vėsesni orai, ypač naktimis.

„Pirmą kovo savaitę vidutinės paros temperatūra dar išliks neigiama, o antrą savaitę turėtume perkopti per nulį ir vidutinė paros temperatūra taps teigiama. Tuomet jau galime tikėtis spartesnio sniego tirpimo ir oro šilimo. Tačiau iš tiesų pavasaris Lietuvoje ateina po lygiadienio, kai saulutė ilgiau ir stipriau šviečia. Staigios, gražios, šiltos pavasario pradžios tikrai nebus. Nebus ir labai didelio atlydžio, nes naktį šaltukas sniegą palaikys. Nebent pačiame pajūryje sniegas tirps intensyviau. Aišku, kovas – jau ne vasaris. Dienos – ilgesnės, vidutinė temperatūra laikysis tik apie 2 laipsnius šalčio, ne 5-6, visgi kovas pas mus dar priskiriamas prie šaltojo pusmečio“, - teigė pašnekovė.

Dabartinių prognozių duomenimis, per tradicinę Kaziuko mugę, kuri vyksta pirmąjį kovo savaitgalį, nusimato gan ramūs ir neblogi orai: dieną temperatūra turėtų būti aukštesnė už nulį, o naktį ir ryte spustelės 5-6 laipsnių šaltukas. Bent jau kol kas nenusimato, kad oras labai drėktų ar pūstų smarkūs vėjai.

Sinoptikų duomenimis, pernai pavasaris buvo šiltas – vidutinė temperatūra 1,7 laipsnio viršijo standartinę klimato normą. Visų mėnesių nuokrypis nuo klimato normos buvo į teigiamą pusę. Kovo pradžioje dar vyravo šiaurės vakariniai srautai, o pirmo dešimtadienio viduryje sustiprėjo šiluma ir sniegas pradėjo tirpti. Visgi labiau malonesnė šiluma atėjo su antru mėnesio dešimtadieniu.

Užpernai kovo pradžia buvo labai nepastovi ir vietomis dar paspausdavo 20-22 laipsnių šaltukas. Tačiau vidutinė viso pavasario temperatūra taip pat buvo aukštesnė už normą, tiesa, kiek mažiau – 1,4 laipsnio.

„Maždaug į tokį pavasarį, koks buvo užpernai, turbūt galima ir šiemet orientuotis. Tik tokių šalčių anomalijų nelaukiama. O štai kalendorinė pavasario pradžia atrodys kaip švelni žiema. Kovas toks ir turi būti. Kartais sniegas tirpsta net iki balandžio vidurio“, - apibendrino pašnekovė.

[medziotojas]

S.Paltanavičius: gamta kvepia ankstyvu pavasariu

Selemonas Paltanavičius,
LRT radijo laida „Ryto garsai“, lrt.lt
2013 m. vasario 28 d.


Kalendorius mums sako, kad penktadienį – jau pirmoji pavasario diena. Tiesa, tik kalendorinio. Kol kas tikrojo pavasario mums teks palaukti. Tačiau žiema, kurią regime praktiškai visoje Lietuvoje, vargu, ar užtruks ilgai, nes jos ženklai ir siekiai labai silpni.
Visų pirma, sniego sluoksnis – visai šviežias ir purus – slūgsta palijus ar stojus rūkui. Ledas ant vandens telkinių taip pat plonas ir silpnas, pakraščiuose jau gerokai atšutęs. O raistai, žemapelkės visa žiemą alsavo savo klampynėmis, kurios dabar jau atgijo.
Jeigu bandysite narplioti žvėrių pėdas, pamatysite, kad tokiose vietose, kaip ir ten, kur ledas plonas, jų takų nėra. Tokioje vietoje rizikuodami savo gyvybe gali vaikščioti tik žmonės, bet ne laukiniai žvėrys.

Pavasarį skubina, žiemos būtį trumpina saulė. Šią žiemą jos regėjome be galo mažai, todėl dabar net pro debesis trykštantys spinduliai yra labai laukiami ir svarbūs. Diena jau ilga, saulė pakyla ir šviečia iš aukštai, jos spinduliai karšti. Todėl beregint numargsta šlaitai, kalvų šonai, o laukuose iš po sniego išneria kupstai.

Dabar plikas žemės grumstas jau skleidžia ypatingus, tik ankstyvam pavasariui būdingus kvapus. Kas geriau jaučia gamtos kvapus ir dabar būna miškuose, gali užuosti daugelį naujų, nežiemiškų kvapų ir aromatų. Ne patys švelniausi ir silpniausi – rujojančių lapių palikti kvapų ženklai. Dar po dviejų savaičių eglynuose taip dvelks voverių vestuvių ženklai.
Mes tikime, kad jau pirmosios pavasario dienos turi sugrąžinti paukščius. Tačiau ar tikrai taip? Kai kur, ypač pamaryje, laukai jau margi, pasiruošę priimti vieversius. Kitur tokių sąlygų teks palaukti. Tiesa, atėjo žinia, kad pirmieji vieversiai, sugrįžę į Suvalkiją, matyti Vištyčio regioniniame parke.
Mes esame įpratę, kad pirmosiomis kovo dienomis į Žuvintą sugrįžta gervės. Įdomu, ar jos liks ištikimos savo įpročiams ir šiemet. O šiaip galime tikėtis karvelių uldukų, kurie visada sugrįžta labai anksti. Ežeruose Lietuvos pietuose jau galima žvalgytis parlėkusių pilkųjų žąsų. Jos labai ištvermingos – sugrįžusios nesitraukia net nuo užklupusio šalčio.
Žinoma, būtų labai negerai, jei paukščiai sugrįžtų per anksti, dar ne laiku. Tačiau visada reikia tikėti gamtos išmintimi ir protu.

Prieš pavasarį mūsų dienotvarkėje – pavasario darbai. Paskubėkime tvarkyti gandrų lizdus, kelti inkilus. Greitai darbų bus labai daug, todėl gamtai ir paukščiams laiko gali pritrūkti.

[medziotojas]

http://www.yr.no/place/Lithuania/Vilniu ... /long.html

-6° -6° -3° -3° -7° -6° -5° -8° -9°
0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0.5 mm precipitation per 24 hours 3.3 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours 0 mm precipitation per 24 hours

joparasate... kada tas pavasaris... kažkokie durniai apie klimato atšilimą šneka, o čia pavasario nematyti

[Strelcius]

matyt mokesciu nesumokejei kad jis ateitu