airių seteriai - vidutinio augumo (60-65 cm) medžiokliniai šunys, ilgais šilkiniais plaukais. Kakta siaura, akys rudos, ausys žemai, uodega ilga. Vienspalviai, ryškiai kaštoniniai su auksiniu atspalviu arba raudonmedžio spalvos, be juodų tonų. Gerai išmokyti yra ištvermingi, temperamentingi, tilktis tvirta, ieško pažemiais, tinka darbui sausame lauke ir vandens paukščių medžioklėse, universalūs.
akinė atšaka - - pirmoji virš rožės išaugusi elnio rago atšaka.
Tauriojo elnio ragas: 1-akinė atsaką
akmeninė kiaunė (Marles foina Erexleben) - rečiau sutinkama miškuose, dažniau - prie gyvenviečių ir net miestuose. Per Lietuvą eina šiaurinė šios kiaunės arealo paplitimo riba, reta. Kailis, palyginus su miškinės kiaunės kailiu šiurkštesnis, akuotplaukiai tamsesni, poplaukis šviesesnis, kaklo dėmė dažniausiai balta, apačioje šakojasi ir apima viršutinę priekinių kojų dali, uodega dvigubai ilgesnė negu ištiestos užpakalinės kojos.
akuotai - kailinio žvėrelio kailiuko ilgesni ir šiurkštesni plaukai. Ypač gerai matomi bebro kailyje.
albinizmas - normalios, būdingos atitinkamai organizmo rūšiai, dažomosios medžiagos (pigmento) nebuvimas gyvūno odoje, plaukuose ir kt. Albinosų oda. plaukai, plunksnos būna baltos, akies rainelė - rausva. Pasitaiko baltos stintos, šernai, paukščiai.
ambtyti - medžiokliniam šuniui loti užtikus žvėrį.
amsėti - užtikus žvėrį lėtai, retai loti. Taip daro laikos, jagdterjerai.
antakis - raudona pailga, plunksnomis neapaugusi dėmė virš kurtinio akies.
antys (Anatinac) - žąsinio būrio vandens paukščių pošeimis. Lietuvoje sutinkamos 22 rūšys. Šiam pošeimiui priklauso plaukiojančios, nardančios, urvinės antys ir dančiasnapiai. Veiklios vakare ir anksti rytą. Gaigalai spalva ir dydžiu skiriasi nuo patelių. Gyvena poromis, kol patelės padeda kiaušinius. Dėtyje - 5-16 kiaušinių. Daugelis Lietuvoje gyvenančių ančių žiemai išskrenda į šiltesnius kraštus. Minta vandens bestuburiais, augalais, rečiau - žuvimis.
antnartis (apmautė) - odinė ar audeklinė makštelė ant šautuvo vamzdžių, sauganti juos nuo sniego, lietaus.
antradėlė - briedė, elnė, stirna su antru jaunikliu.
apakinti - stipriu žibintų ar specialų prožektorių žviesos pluoštu apšviesti žvėrį naktį.
apdegos - šerno ar elnio iltinių dantų juoduma.
apdorojimas - nukauto žvėries pirminis paruošimas (skrodimas).
apdvisti - blogai paruoštos ir laikomos žvėrienos gedimo pradžia, pašvinkti.
apeiga - miško ploto apėjimas, siekiant įsitikinti, ar jame yra žvėrių; apeinamas, prižiūrimas medžioklės plotas.
apgrojimas - nukauto žvėries pagerbimas medžioklės ragu grojant tani žvėriui skirtą apeiginę melodiją.
apykaklė - gaidukų patinų labai spalvingu plunksnų vainikas apie kaklą tuoktuvių metu.
apynagė - vieta apie briedžio, elnio, stirnos, šerno kanopą.
apkaba - metalinė dėžutė, plokštelė keliems šoviniams sudėti. Apkabos dažniausiai naudojamos graižtviniu šautuvų šoviniams sudėti.
Apkaba: 1- su šoviniais
apleisti - blogai prižiūrėti medžioklės plotus, nesaugoti jų.
aploti - šunys, apspitę žvėrį, loja, pranešdami medžiotojui, kur jis užspeistas.
apmirti - sustingti vietoje, nejudėti.
apsauginė juosta - pamiškės, laukų juostos, miškų laukymės, kuriose auginami augalai laukiniams žvėrims, siekiant juos nuvilioti nuo žemės ūkio pasėlių.
apsėsti - medžiotojams susėsti aplink mišką ar giraitę bokšteliuose taip, kad visas plotas būtų apšaudomas.
apsiausti - apsupti miško ar lauko plotą, siekiant sumedžioti ten esančius žvėris. Vilkus vėliavėlėmis apsiausti.
apskaita - faunos apskaita medžioklės plotuose jos skaičiui nustatyti, atliekama vienu metu.
apsodas - graižtvinio šautuvo ištisinė medinė dalis, vamzdžio ir metaliniu dalių Įtvaras; medžioklinio peilio kriaunos.
apžiūra - medžioklinių šunų kokybės įvertinimas pagal eksterjerą, veislines savybes, lauko bandymų rezultatus. Dažniausiai apžiūros rengiamos pagal šunų grupes: urviniij, paukštiniu, skalikų ir pan.; surinktų medžioklės trofėjų įvertinimas.
asimetriniai ragai - ragai, kurių kamienai nevienodai nutolę nuo ašinės linijos, skirtingai išsivystę, turintys nevienodą atšakų skaičių.
askarides (Ascarididac) - nematodų klasės kirmėlių šeima, parazituojanti žmogaus ir kitių stuburinių žarnynuose. Žmogus gali užsikrėsti nuo medžiojamųjų žvėrių, ypač šernų.
ašarėlė - kvapnus riebus skystis, kurį tujos metu išskiria elnio ir danieliaus liauka, esanti priekinėje akies dalyje.
ašmenys - medžioklinio peilio pjaunančioji dalis.
ašmenų linkė - medžioklinio peilio ašmenų lenktas galas.
aštrumas - šūvio aštrumas. Tai šratų mušamoji galia taikinio kliudymo metu, kuri priklauso nuo sartų pataikymo į taikinį greičio ir dydžio (svorio). Aštrumas nustatomas, šaunant į sausą lygią pušinę lentą iš 35 m atstumo. Jei šratai įlenda į lentą ne mažiau kaip per tris savo skersmenis -aštrumas geras, jei per du - patenkinamas, jei įlenda tik savo skersmeniu - blogas.
aštuonšakis - elnias su keturiomis atšakomis ant vieno rago kamieno.
aštuonergis - aštuonerių metų elnias ar briedis.
aštuoniolikašakis - elnias su aštuoniolika atšakų ant ragų vainiko, po devynias ant kiekvieno kamieno (taisyklingas aštuoniolikašakis) arba devyniomis atšakomis ant vieno kamieno, o ant kito viena mažiau (netaisyklingas aštuoniolikašakis).
aštriaplunksnė - tetervino ar slankos sparno viršutinės dalies pirmoji plasnojamoji smaila plunksnelė. Medžiotojų trofėjas, tinkantis skrybėlei papuošti. Anksčiau tapytojai ją naudojo vietoj ploniausio teptuko.
Aštriaplunksnė. Rodykle nurodyta jos vieta sparne
ataka - žvėries, dažniausiai sužeisto, puolimas (šaržą).
atgulti - žvėriui atsigulti nuošalesnėje vietoje.
atklydėlis - žvėris, nebūdingas tam arealui, retkarčiais užklystąs.
atrama - vienakojė ar dvikojė atrama šautuvui paremti, šaudant su optiniu taikikliu į toli esantį taikinį.
atsarga (saugiklis) - mechanizmas medžiokliniame šautuve nuleistukams blokuoti. Dabartiniuose šautuvuose atsargos (saugiklių) mechanizmas blokuoja ir gaidukus bei skeliamąsias spyruokles. Atsargos mygtukas būna už vamzdžių atlaužimo svertelio.
atsakas - atsakymas ragu į medžioklės signalą.
auselės - plunksnų kuokšteliai ant fazano patino pakaušio.
auskaras - karpuota raudonos odos dėmė ant fazano patino skruostų.
audinė (Lutreola lutreola) - švelniaplaukis kiauninių šeimos žvėrelis. Lietuvoje nuo seno gyveno europinė audinė (Mustela lutrcola). Europinė audinė mažesnė už šešką, jos kailis rudas, papilvė truputį šviesesnė. Ant viršutinės ir apatinės audinės lūpų, pasmakrėje esti baltos ar gelsvos kaip šeško dėmės, ji pusiau vandens gyventoja. Palankiausios gyvenimui vietos - nružšąlantys miškų upeliai. Ji gerai plauko ir nardo, minta žuvimis, vėžiais, peliniais graužikais, vabzdžiais. Rujoja kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Vadoje 4-5 jaunikliai. Europinės audinės kailiukas patvarus ir brangus. Ar dabar grynoji europinė audinė gyvena Lietuvoje, sunku pasakyti, nes 1950 metais, išleidus jos gyvenamosiose vietose stipresnę ir plastiškosne kanadinę audinę (Muela vison), čiabuvės beveik išnyko. Kanadinės audinės stambesnės, jų kailiukas geresnis, tamsesnis už vietinių. Gyvena didesnių upių ir ežerų pakrantėse, nors pasitaiko ir prie mažesnių upelių, nevengia žmogaus, įsikuria prie gyvenviečių.
augimo bazė - žvėrių ir paukščių skaičius, būtinas tos rūšies populiacijai išlikti medžioklės plotuose.
aukštinti - medžioklinio šautuvo yda, kada, taisyklingai prisitaikius, kulka ar šratai pataiko aukščiau taikymo taško.
avantažas - medžioklinio šautuvo buožės išlinkimas nuo vamzdžių ašines linijos i kairę ar dešinę.
avinragis - stirninas su sraigto formos ragais. Tokie ragai užauga sutrikus medžiagų apykaitai, apsikrčtus parazitais.
aksominiai ragai - augantys etninių žvėrių ragai, aptraukti švelnia plaukuota odele.
A
- Admin
- Administratorius
- Posts: 80
- Joined: 2006-Jul-04 21:02
- Location: Vilnius
- Contact: