Vilkų populiacijos būklė.

Jūs galite pasirinkti iki 29 variantus

 
 
Rodyti rezultatus
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Sau-28 17:59

JEI ŽMOGUS NEMEDŽIOJA VILKO, ŠIS MEDŽIOJA ŽMOGŲ


valstietis.lt
Vida Tavorienė
2020-01-28


L.Stanevičius: „Pavieniai atsiskyrėliai gali būti vyresnio amžiaus, miške sunkiau susirandantys maisto, todėl jie eina arčiau sodybų, pjauna gyvulius, kelia pavojų žmonėms.“

Nuo sausio 17-osios yra nutraukta vilkų medžioklė, nes jau išnaudotas jų medžioklės limitas. Kai kur medžiotojai džiaugiasi sumedžioję gyventojų kiemuose šeimininkavusius vilkus atsiskyrėlius, tačiau šių plėšrūnų įžūlumo įbaugintiems kaimo gyventojams ramiau netapo. Pernai vilkai kėlė grėsmę žmonėms ir Lietuvoje, tačiau aplinkosaugininkai tvirtina tokių atvejų neužfiksavę. Jei nėra užregistruoto fakto, nėra ir problemos?

Kėlė pavojų žmonėms

Vilkų medžioklės sezonas pagal įstatymo nuostatas trunka nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. Tikėtina, kad Lietuvoje per tą laiką būtų sumedžiota kur kas daugiau šių plėšrūnų, nei nustatyta šio sezono kvota – 120 vilkų. Tačiau medžioklė iškart nutraukiama, kai sumedžiojamas nustatytas limitas.

Šiemet aplinkos ministro įsakymu vilkų medžioklė nutraukta nuo sausio 17 d. Jau ir aplinkosaugininkai pripažįsta, kad vilkų populiacija šalyje stipriai išbujojo, kad taip greitai ir dar nesant sniego sumedžiojama paskirta kvota.

Kėdainių krašto medžiotojams šio sezono vilkų medžioklė buvo itin atsakinga. Mat šiame krašte pernai buvo atvejų, kai vilkai kėlė grėsmę žmonėms. Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius užtikrino, kad į sodybas sėlinę ir suaugusiuosius bei vaikus įbauginę vilkai buvo sumedžioti.

„Daug laiko skyriau tam, kad būtų sumedžioti būtent tie vilkai, kurie brovėsi į sodybas, vienkiemius. Garantuoju, kad jie ir buvo pašalinti iš laukinės gamtos. Tas, kuris sodyboje puolė moterį, buvo sumedžiotas apie 600 metrų atstumu nuo minėtos sodybos. Neliko ir kito vilko, gąsdinusio vaikus. Tai buvo nuo savo šeimų atsiskyrę vilkai. Pavieniai atsiskyrėliai gali būti vyresnio amžiaus, miške sunkiau susirandantys maisto, todėl jie eina arčiau sodybų, pjauna gyvulius, kelia pavojų žmonėms. Gerai, kad moteris sugebėjo apsiginti lenta, o ir vaikams pasisekė išvengti bėdos“, – pasakojo medžiotojas.

Iškilusi vilkų grėsmė žmonėms Kėdainių rajone buvo aptarinėjama plačiau, kai kurie kėlė klausimą, gal tai sulaukėję šunys, o ne vilkai. Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas neabejoja, kad prie moters artėjęs ir vaikus įbauginęs plėšrūnas ne koks šuo, o tikras vilkas.

„Vilkai skiriasi nuo šunų. Tai akivaizdu. Be to, yra atliekami sumedžiotų pilkųjų tyrimai, patvirtinantys, kad buvo sumedžioti būtent vilkai. Manau, kad ir šio sezono medžioklės tyrimų rezultatai parodys, kad iš gamtos buvo pašalinti vilkai“, – teigė L. Stanevičius.

Sumedžiota per mažai

Pasak Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko, šiame rajone šį sezoną buvo sumedžioti 5 vilkai. Jis įsitikinęs, kad to populiacijai sureguliuoti per mažai. Šio krašto medžiotojų skaičiavimu, čia gali būti iki pusės šimto vilkų.

„Labai džiaugiamės, kad sumedžiojome atsiskyrėlius vilkus. Pritrūkome laiko ir tikros žiemos, kad būtume sumedžioję daugiau. Manome, kad mūsų krašte yra iki 50 vilkų, tokiu atveju būtų racionalu sumedžioti dar apie 10 pilkųjų. Gyventojai vilkų bijo, grybautojai pasakoja, kad jų sutinka daug, negali eiti į mišką. Tokių atvejų nemažai. Kalbamės su kolektyvais, kaip spręsti tą problemą, bet aplinkos ministras jau pasirašė įsakymą dėl medžioklės nutraukimo“, – apie gausybę vilkų ir anksti nutrauktą medžioklę kalbėjo L.Stanevičius.

Jis užsiminė, kad medžiotojai dar pernai rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir informavo, kad vilkai puola žmones, bei prašė paankstinti medžiojimo laiką. Leidimas anksčiau medžioti buvo gautas, tačiau tik likus vos kelioms dienoms iki medžioklės sezono pradžios. Per tą trumpą laiką sumedžioti vilkų nepavyko.

Nustebino atsakymas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad 2018–2019 m. patvirtintų pranešimų apie vilkų užpultus žmones nebuvo gauta. AAD atstovai apie viešai aprašytus įvykius ir vilkų grėsmę žmonėms nieko nekomentavo. Neužregistruotas atvejis, vadinasi, nėra ir problemos.

„STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės dalyviai po žiniasklaidoje išplatintos informacijos kreipėsi į aplinkosaugininkus, prašydami tinkamai tirti galimus vilkų išpuolius prieš žmones.

„Noriu paprašyti ar pasiūlyti, kad gavus naujų pranešimų apie vilkų išpuolius prieš žmones būtų įmanoma informuoti medikus ir gamtosaugos specialistus, surinkti visą įmanomą informaciją apie išpuolį: DNR mėginius, pėdsakų įvykio vietoje fotografijas ir kt., kad būtų galima atlikti išsamius tyrimus. Kitose ES šalyse tokių išpuolių atvejais vykdomi DNR mėginių tyrimai“, – į AAD kreipėsi „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės atstovas Žydrūnas Juozapavičius.

Socialinio tinklo grupės dalyvius aplinkosaugininkų atsakymas nustebino. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos atsakyme rašoma, kad jų specialistai, gavę gyventojų pranešimų apie vilkų išpuolius prieš žmones, nuolat yra pasirengę atlikti visus įmanomus tyrimus. Tačiau iki šiol tokios informacijos nebuvo gauta. Taip pat pridurta: „Kėdainių krašto laikraštyje „Rinkos aikštė“ paskelbta informacija apie vilkų išpuolį prieš žmones MK „Šlapaberžė“ medžioklės plotuose nepatvirtinta, nes kompetenciją turinčių specialistų tyrimas nebuvo atliktas.“

„Reikėjo Kėdainių rajone įvykusį atvejį registruoti kaip išpuolį ar ne? Kodėl medžiotojams dėl to kreipusis į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą, nesusirūpinta ištirti šį atvejį?“ – svarstė Ž.Juozapavičius.

Jis tvirtino, kad yra žinomi dar du išpuoliai Šalčininkų rajone. Vienas jų esą įvyko 2019 metų rudenį. „Pasak nukentėjusiojo, su kuriuo telefonu bendravau tiek aš asmeniškai, tiek viena iš mūsų grupės atstovių, vilkas jį puolė miške, pargriovė, vyrui kažkaip pavyko atsispardyti. Jį tvarstę medikai pasakė, kad esą tai ne pirmas atvejis“, – pasakojo Ž.Juozapavičius.

Vilkų aukos

Internete galima rasti nemažai informacijos apie tai, kaip vilkai įvairiose pasaulio šalyse puola žmones, bei apie jų aukas. Daug tokių pavyzdžių yra surinkę feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ dalyviai.

Yra žinoma istorija, kaip Jeloustouno (JAV) nacionalinio parke vilkas užpuolė ir gerokai apkramtė 6-erių metų vaiką. Kanadoje, Banfo nacionaliniame parke, vilkas sužalojo stovyklautoją, buvusį palapinėje.

2017 metais Tadžikistane fiksuotas atvejis, kai vilkas netikėtai puolė tris žaidžiančius mažamečius. Išgirdę klyksmą gyventojai puolė gelbėti vaikus, tačiau trimečio, kuriam vilkas sužalojo kaklą ir pilvą, išgelbėti jau nebebuvo įmanoma.

2014 metais Rusijoje, Briansko apskrityje, buvo rastas šešiamečio kūnas su kąstinėmis, plėštinėmis žaizdomis. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tai – vilko išpuolis. Buvo aprašytas žiaurus įvykis, kai Permėje vilkas užgraužė 10-ies metų berniuką.

Aprašytų vilkų išpuolių prieš žmones yra nemažai. Štai pernai kaimyninėje Lenkijoje nuskambėjo įvykiai, kai vienu atveju vilkas apkandžiojo palapinėje miegojusią turistę ir kitu – pamiškėje žaidusius vaikus. Kaip įprastai po vilkų išpuolių, buvo sėjamos abejonės: puola vilkai ar kokie nors vilko ir šuns mišrūnai. Lenkijoje mokslininkai patvirtino, kad žmones puolė vilkas, nesirgęs jokia liga.

Nebijo žmonių

Tam, kad nebūtų spekuliacijų žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, Ž.Juozapavičius atsakingiems aplinkosaugininkams rekomenduotų nevengti objektyvios informacijos ir apie užsienio šalyse fiksuojamus vilkų išpuolius prieš žmones.

„Vilkų žinovai ir gynėjai viešai teigia, kad jiems nežinomi atvejai apie vilkų išpuolius per paskutinius šimtą metų, nors tai nuolat fiksuojama tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek JAV. Žinomas medžioklės ekspertas M.P.Pavlovas savo knygoje „Vilkas“ teigia, kad nemedžiojamas vilkas greit nustoja baimintis žmogaus ir atitinkamai susiklosčius aplinkybėms gali jį pulti. Pavykus išpuoliui toks vilkas supranta, kad žmogus yra lengvas grobis – Rusijoje XX amžiaus viduryje vilkų išpuoliai skaičiuoti dešimtimis“, – sakė grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ atstovas.

Mūsų medžiotojai pripažįsta, kad vilkų populiacija didelė, jie yra praradę baimės jausmą, jų medžiojame mažai, todėl šie plėšrūnai stipriai suįžūlėjo. Jei vilkai braunasi į žmonių sodybas, vadinasi, jie jaučia, kad nėra ko bijoti.

Feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ atstovai gyventojus ragina informaciją apie žinomus vilkų išpuolius prieš naminius gyvūnus, pamatytus vilkus bei užfiksuotus jų pėdsakus sukelti į oficialią anketą biomon.lt sistemoje. Jie pabrėžia, kad nuo apskaitos rezultatų priklauso vilkų medžioklės limitas.

Dvilypis klausimas

Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas

Komitete buvo svarstyti šie klausimai. Pakvietėme ūkininkus, kurių ūkiuose buvo pasikartojusių vilkų išpuolių. Beje, teigiama, kad vilkai dažnai sugrįžta į tą pačią vietą. Buvo nuspręsta inicijuoti Medžioklės įstatymo pakeitimus, kad kai kuriems kanopiniams gyvūnams nereikėtų gauti metinių medžiojimo kvotų. O dėl vilkų išpuolių – siūloma iškart inicijuoti jų medžiojimą, jeigu pasitaiko vienkartinių turto niokojimų. Tada nereikėtų ilgų procedūrų. Įstatymo pakeitimai jau ruošiami, manau, kad kovą ar balandį jau bus parengtas projektas.

Dėl vilkų populiacijos reguliavimo – dvilypis klausimas. Per 10 metų kanopinių gyvūnų populiacija padidėjo 3–4 kartus, taigi gamtoje turi būti tam tikra savireguliacija. Kadangi daugėja kanopinių, atsiranda ir plėšrūnų. Žemės ir miškų savininkams žalos pridaro ir kanopiniai gyvūnai. Taigi vienareikšmiškai žiūrėti tik į galvijų augintojų nuostolius ir imtis plėšrūnų pašalinimo iš gamtos nereikėtų.

Taip, buvo kalbama apie atvejus, kai vilkai galimai grasinosi pulti žmones. Bet yra organizacijų, tvirtinančių, kad vilkai Lietuvoje per visą istoriją nėra užpuolę nė vieno žmogaus. Tad dabar kalbėti apie masišką vilkų medžioklę būtų anksti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Sau-29 09:28

Ką pasirinks Vyriausybė – gyvulininkystę ar vilkininkystę ?


agroeta.lt
2020 Sausio 29
Autorius: Giedrė VILKYTĖ



Vilkų medžioklė pastaraisiais metais kelia nesibaigiančias aršias diskusijas. Vienoje pusėje – ūkininkai, kurie vis dažniau atakuojami plėšrūnų patiria didelius nuostolius, kitoje – įvairios visuomeninės organizacijos, kurios drąsiai pasisako už vilkų saugojimą.

Valdžia šiuo atveju įsitaisė kažkur per vidurį. Atrodo, ji stengiasi įsiklausyti į abi puses. Bet tenka pripažinti – rasti visus tenkinantį kompromisą nėra lengva.

Prieš keletą dienų Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) išplatino kreipimąsi, kuriame prašoma skubiai apsvarstyti vilkų medžioklės limito padidinimą. Kokie motyvai lėmė tokį prašymą ir ką apie tai galvoja oponentai?


Augantys nuostoliai


„Matome padarytus nuostolius. Vilkai nebebijo – jie eina į žmonių gyvenvietes, vienkiemius, pjauna prie būdų pririštus šunis. Žala ūkininkams padaryta didžiulė“, – priežastis, lėmusias kreipimąsi į Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetus ir aplinkos ministrą vardijo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Toks prašymas, pasak pašnekovo, nėra savaime sugalvotas. J. Talmantas priminė, kad dar 2018 m. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuriame, beje, dalyvavo ir aplinkos ministras, buvo svarstyta, kad vilkų medžioklės limitas galėtų siekti 150. Tiesa, galiausiai būtent dėl ministro sprendimo buvo pasilikta ties 120 vilkų kvota.

Šiųmetis medžioklės sezonas parodė, kad nustatytas limitas buvo išnaudotas gana greit. J. Talmantas, neseniai išrinktas ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku, atkreipė dėmesį ir į tai, kad kone visi vilkai buvo sumedžioti tykojant, o ne varominėse medžioklėse.

„Peršasi išvada, kad vilkų tikrai yra didžiulė masė“, – savo nuomonę dėstė LŪS pirmininkas. Jis taip pat neabejoja, kad dėl augančių nuostolių ūkininkams, galima spėti, jog vilkų apskritai yra gerokai daugiau, negu suskaičiuojama. Be to, šiemet ir sąlygos juos skaičiuoti sudėtingos – nėra sniego.


Mokytis gyventi šalia vilkų


Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius nurodė, kad organizacija tikrai nepalaiko tokių ir panašių prašymų didinti vilkų medžioklės limitą.

„Kvotos nėra nustatinėjamos prašymų principu. Metai ar netgi daugiau, kai yra patvirtintas Vilko saugos valdymo planas. Jį priimant dalyvavo ir ūkininkai, ir medžiotojai, ir mes, ir mokslininkai. Buvo surastas kompromisas, kaip yra skaičiuojami limitai, kaip vykdomos apskaitos ir kaip vykdoma vilko apsauga. Siūlyčiau laikytis šio susitarimo, nes jis visoms pusėms yra kompromisinis“, – konstatavo pašnekovas.

A. Laurinavičius įsitikinęs, kad toks prašymais grįstas procesas gali būti begalinis. Ir, žinoma, niekam nenaudingas. „Ūkininkams siūlyčiau suprasti, kad šalia vienaip ar kitaip gyvens vilkas“, – nurodė jis. Todėl, kaip tam tikrą išeitį, organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas mato švietimą, žinių skleidimą, kurios padėtų išmokti prisitaikyti, gyventi, kai šalia yra ir vilkai.

Jis taip pat priminė, kad netrukus startuos ES lėšomis finansuojama programa, pagal kurią galima rašyti paraiškas apsaugos nuo vilkų įsirengimui. „Mūsų organizacija siūlo labiau orientuotis į prevenciją“, – dėstė A. Laurinavičius. Tiesa, pašnekovas sutiko, kad apsauga nėra šimtaprocentinė. Visgi, stebint, tvirtinant, nuolat prižiūrint ir šalinant silpnas aptvarų vietas galima pasiekti gerų rezultatų.

„Esame tikri, kad apsaugos priemonės veikia, jeigu jos tinkamai prižiūrimos. Mūsų miškuose vilkams yra pakankamai maisto ir jie renkasi ūkius, kai juose yra lengvai prieinamas grobis. Jeigu ūkis bus apsaugotas, vilkui tikrai nebus patrauklu į jį eiti“ – įsitikinęs organizacijos tarybos pirmininkas.


Planuose – svarstymas


Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas atskleidė, kad šiandien vyks Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis ir šis LŪS kreipimasis bei prašymas bus svarstomas.

„LŪS pagrįstai kelia šį klausimą, nes vilkų daromos problemos tiek žemės ūkyje, tiek apskritai visuomenėje, kelia nerimą. Net į priemiesčių vietoves ateina vilkai vidurį dienos ar išpjauna šunis“, – pritarimą, kad problemą reikia svarstyti, išreiškė A. Stančikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad apie išaugusią vilkų populiaciją byloja ir pradėjęs kisti kitų gyvūnų gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, stirnų. Šios, pasak pašnekovo, didesniuose miškuose, kur vyrauja vilkų gaujos, vis dažniau išeina į laukymes ir netgi lieka jose miegoti – į miškus nebegrįžta. „Joms tai atrodo saugesnis prieglobstis. Kaimo reikalų komitetas turi reaguoti į tai ir svarstyti“, – neabejojo A. Stančikas.

Visgi ar pavyks dar šį sezoną padidinti vilkų medžioklės kvotą iki 150, komiteto pirmininkas nesiryžo spėlioti. Jis pažymėjo, kad žemės ūkio ministras šiuo atveju apskritai jokios problemos neįžvelgia. Nors lemtingą sprendimą priima aplinkos ministras. Deja, pastaruoju metu jis ir taip atsidūrė neigiamoje visuomenės šviesoje po nuvilnijusių taršos skandalų. A. Stančikas dvejojo, ar jis ryžtųsi dar leistis į diskusijas ir kovą su įvairiomis organizacijomis dėl vilkų.

„Dar neaišku, ką nuspręs ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Nors kalbantis su kolegomis, atrodo, pritariama, kad limitas turėtų būti maksimalus ir siekti 150. Ateityje, kitame sezone, galbūt, turėtume diskutuoti ir apie dar didesnius limitus“, – kalbėjo komiteto pirmininkas. Žinoma, jis patikslino, kad labai svarbu atsižvelgti į mokslininkų nuomonę bei jų pastebėjimus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Sau-29 20:04

Diskusija del vilkų limito padidinimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje siūloma padidinti iki 150 vilkų. 20/21 metų sezonui.


https://www.youtube.com/watch?v=NzxwSVR ... 0LgdLl91Wk
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Vas-03 10:27

Vilkų išsaugojimo aktyvistei už nesankcionuotą mitingą skirta bauda



agroeta,lt
2020 Vasario 3
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS



Sekmadienį prie Aplinkos ministerijos mitingą surengusiai vilkų išsaugojimu susirūpinusiai aktyvistei Ievai Žigonei policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio antrąją dalį.

„Vasario 2 d. nuo 12 val. 19 min. iki 12 val. 35 min. Vilniuje, A. Jakšo g., prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įvyko nesankcionuotas mitingas. Mitinge dalyvavo apie 40 asmenų. Mitingo organizatorei (g. 1986 m.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas“, – pranešė Policijos departamentas

494 straipsnis apibrėžia susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimus. Vadovaujantis antrąja straipsnio dalimi, šis pažeidimas prasižengėliams užtraukia baudą nuo 30 iki 150 eurų.

„Agroeta“ jau rašė, kad I. Žigonė aktyviai kvietė į šį mitingą. Sekmadienį protestuotojai prie ministerijos durų iš gėlių sudėliojo vainiką, taip pat kurį laiką simboliškai kaukė, mėgdžiodami vilkus.

Protesto išvakarėse I. Žigonė medžiotojus išvadino „deformuotos moralės visuomenės grupe“. Miškuose esą vyksta gyvūnų „pramoninė medžioklė“, todėl esą aktyvistai ir „išėjo į gatves“.

Taip pat ji teigė, kad Lietuvoje yra likę tik 250 vilkų. Taip pat ji pridūrė, kad mūsų šalyje nesunkiai galėtų prasimaitinti apie 8 000 vilkų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė siūlyti aplinkos ministrui šiemet padidinti maksimalų vilkų medžioklės limitą iki 150 vienetų, o kitam medžioklės sezonui limitą nustatyti atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Medžioklės limitus savo įsakymu tvirtina aplinkos ministras.

Komitetas sprendimui pritarė atsižvelgiant į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, taip pat Ūkininkų sąjungos bei kitų žemdirbius vienijančių organizacijų prašymus.

Oficialiai paskaičiuota, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 490 vilkų, bet tai duomenys tik iš beveik pusės Lietuvos regionų, todėl gali būti, kad iš tiesų šalyje vilkų gyvena apie 1 tūkst.

Kasmet vilkai papjauna apie 1 800 ūkininkų laikomų gyvulių: avių, veršelių ir kitko.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Vas-07 16:22

Vilkai prarado baimę žmogui: Lazdijų rajone užfiksuotas itin stambus vilkas



agroeta.lt
2020 Vasario 7
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS


Teigiantiems, kad vilkai bijo žmogaus, vis dažniau tenka nusivilti. Kad šie plėšrūnai yra praradę baimės jausmą, patvirtina ne kartą skelbti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuoti vilkai šalia žmonių. „Agroeta“ portalas šiandien gavo vaizdo įrašą, kaip penktadienio dieną stambus plėšrūnas sukiojasi šalia avininkystės ūkio Lazdijų rajone.

Įrašą atsiuntęs ūkininkas nenorėjo viešai atskleisti savo tapatybės (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi), nes nenori viešumo, koks buvo prieš dvejus metus. Tuomet vilkai ūkyje papjovė tris avis, o dar kelis gyvulius sužalojo. Šį kartą vilką pavyko užfiksuoti filmuojant telefonu, šalia Paterų kaimo, kuris yra tik 2 km nuo Veisiejų.

„Pateruose bėgioja storas, riebus, didelis vilkas. Išbėgo iš vieno ūkininko ūkio, kuriame laikomos avys. Saugokit savo augintinius“, – įrašą pakomentavo autorius.

„Agroetai“ jis teigė, kad filmuota buvo penktadienį, 10 valandą 17 minučių. Pilkis nuo filmuotojo buvo maždaug 40-50 metrų.

„Agroeta“ primena, kad šiemet vilkų medžioklės sezonas buvo baigtas neįtikėtinai anksti Nuo spalio 15 d. iki sausio vidurio medžiotojai sumedžiojo visus 120 vilkų ir išnaudojo visų metų limitą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė aplinkos ministrui šiemet padidinti maksimalų vilkų medžioklės limitą iki 150 vienetų, o kitam medžioklės sezonui limitą nustatyti atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Toks siūlymas priimtas atsižvelgdami į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, taip pat Ūkininkų sąjungos bei kitų žemdirbius vienijančių organizacijų prašymus.

Šiuo metu laikoma, kad Lietuvoje gyvena apie 490 vilkų, bet tai duomenys tik iš beveik pusės Lietuvos regionų. Todėl gali būti, kad iš tiesų šalyje vilkų gyvena apie 1 tūkst.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Vas-09 15:35

Ministras išsigando visuomeninių „vilkų“ kaukimo arba kiek iš tikrųjų yra pilkasermegių



agroeta.lt
2020 Vasario 9
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas

Sukeltas didelis ažiotažas dėl vilkų sumedžiojimo limito padidinimo nuo 120 iki 150 vienetų subliuško. Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką labiau paveikė, o gal net išgąsdino jaunos visuomenininkės Ievos Žigonės suburto 30-40 asmenų piketo dalyvių simbolinis kaukimas po ministerijos langais, nei vilkų draskomų avių, ožkų, veršių bliovimas, kiemuose plėšiamų nuo grandinių šunų cypimas, gyvulių augintojų dejonės, medžiotojų burbėjimas, įvairių žemdirbius vienijančių organizacijų pareiškimai bei mokslininkų biologų rekomendacijos.

Avinai, ožiai, jaučiai, šunys bliauna ir cypia, o jų šeimininkai aimanuoja kažkur toliau nuo Vilniaus, pasklidę po visą Lietuvą. Gal todėl ministras juos girdi ne taip aiškiai ir jam ne taip baisu, kaip klausytis vilkų globėjų kauksmo po kabineto langais.

Tai gal laikas būtų bendroje eisenoje baubiant, bliaunant ir cypiant vilkų pjaunamų gyvulių balsais prie Aplinkos ministerijos patraukti ir ūkininkams kartu su medžiotojais?

Gal tada ministras būtų priverstas ieškoti kompromisų. Nieko gero vilkų medžioklės sureguliavime nepajėgė nuveikti ir dvigubas Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Jonas Talmantas, nors prieš rinkimus į LMŽD vadus gyrėsi gerais santykiais su Seimu ir Vyriausybe bei žadėjo išspręsti vilkų problemas.
Dar daugiau, ministras ignoravo net Seimo Kaimo reikalų komiteto priimtą sprendimą vilkų sumedžiojimo limitą didinti iki 150 galvų. Šiaip jau, aplinkos ministras, būdamas medžiotoju, manau, gerai žino Lietuvos vilkų populiacijos būklę, bet, matyt, bijo, kad žigonės ir jį neapšauktų deformuotos moralės pareigūnu ar neprilipdytų dar „gražesnių“ medžiotojams skiriamų epitetų, kurių didelį asortimentą turi asfaltiniai gamtos mylėtojai bei internetiniai kormoranai (tokia komentatorių rūšis).


Vilkų sumedžiojimo limito nustatymo aritmetika


Kiek Lietuvoje gyvena vilkų įvardinti nesiryžta niekas. Aplinkos ministerijos tinklapio skyriaus „Medžioklė“ poskyryje „Žvėrių apskaita“ vilkų skaičius nenurodomas, o skyrelyje „Vilkų populiacija“ teigiama, kad vilkus suskaičiuoti atskirais individais neįmanoma.
Kol dar buvo galvota, kad tai padaryti įmanoma, gyvenančių Lietuvoje vilkų skaičius keletą metų buvo užbuksavęs ties 292 individais. Visuomenininkai vilkų mylėtojai teigia, kad vilkų yra tik 250.

Mokslininkas biologas Linas Balčiauskas, apibendrinęs gautus duomenis iš didžiųjų plėšrūnų stebėjimo programos, įsitikinęs, jog vilkų mūsų miškuose šlaistosi daugiau nei 500. Nors medžiotojų klubai ir būreliai aplinkosaugininkams pateikiamuose „Prašymuose – pasiūlymuose“ dėl žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo privalo nurodyti ir medžioklės plotuose gyvenančių vilkų skaičių, niekas tų duomenų, nustatant vilkų populiacijos gausą, nepaiso, nes medžiotojai juk yra „žudikai“, siekiantys iššaudyti visus pilkasermėgius.

Tačiau elninių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, medžiotojų apskaita tinka, o medžiojant pagal medžiotojų kolektyvų prašomus nustatyti limitus, šių žvėrių populiacijų gausa tik didėja.

Kodėl medžiotojais nepasitikima dėl vilkų apskaitos, kuri gali būti vykdoma ir kitais būdais nei pėdsakai nuolatiniuose maršrutuose, jeigu nėra sniego, atsakymo nėra. Ne visai tiesa, kad vilkų gausos visiškai negalima vertinti pagal jų išpuolius prieš naminius gyvūnus. Tie duomenys puikiausiai tinka didžiųjų plėšrūnų stebėjimo programai.

Kadangi nuspręsta, kad pilkių pavieniui suskaičiuoti negalima, pradėta skaičiuoti jų šeimynas iš sniege paliktų pėdsakų jų maršrutuose. Neverta įrodinėti, kad toks skaičiavimas tolygus būrimui iš kavos tirščių po sočių pietų, o geriausiu atveju gal gali tik šiek tiek parodyti plėšrūnų populiacijos gausos pokyčius – didėja ar mažėja.
2019 m. žiemą duomenys apie vilkų sniege aptiktus pėdsakus buvo pateikta tik iš pusės medžioklės plotuose sudarytų maršrutų ir neaišku, kokiomis formulėmis vadovaudamasi (gal to paties kavos puodelio) komisija nustatė, kad Lietuvos miškuose ir krūmynuose gyvena 37 vilkų šeimos. Pagal priimtą metodiką vilkų sumedžiojimo limitas nustatytas, šeimų skaičių dauginant iš 3,25- vidutinio jauniklių skaičiaus šeimoje, išlikusio iki medžioklės sezono. Taip 2019-2020 m. sezonui limitas buvo nustatytas: 37x3,25 = 120,25. Kadangi ketvirčio vilko nesumedžiosi, apvalinta iki 120.


Limitą padidinti ar pakoreguoti


Nors gamtos sąlygos šią žiemą labai nepalankios visų žvėrių (ne tik vilkų medžioklei), nes nešalo, nesusidarė kad ir menkiausia sniego danga, vilkų sumedžiojimo limitas buvo įvykdytas iki sausio vidurio. Be to, vilkai sumedžioti daugiausia atsitiktinai kitų žvėrių medžioklėse.
Senesniais laikais pilkiai būdavo medžiojami specialiai jiems suruoštose medžioklėse, kai sniege būdavo nustatomi plėšrūnų gaujos maršrutai, o dienojimui apsistoję žvėrys būdavo apsupami vėlevėlių virvėmis. Kai kurie medžiotojai pilkių tykodavo prie specialiai jiems išdėliotų masalų – įvairių dažniausiai naminių gyvulių gaišenų. Dabar vilkai sumedžiojami prie šernų jaukyklų, kur mėsiškų patiekalų nebūna ir medžiotojai net nesitiki sulaukti plėšrūno.

Kai vilkai specialiai nemedžiojami , o jų sumedžiojimo limitas išnaudojamas taip greitai, tai irgi liudija, kad vilkų mūsų miškuose gyvena daug daugiau nei skelbiama. Bent teoriškai galime padaryti tokį bandymą: paskleiskime visos Lietuvos teritorijoje 250, 292 ar kad ir visas 500 lapių ar net žioplų stirnų ir pabandykime per 3 mėnesius sumedžioti 120. Manau, kad nieko neišeitų, net kasdien medžiojant dieną ir naktį. O vilkai juk atsargūs ir gudrūs žvėrys.

Kai kas aiškina, kad didesnio vilkų sumedžiojimo limito nustatyti nebuvo galima, nes suskaičiuotos tik 37 pilkių šeimos. Tačiau vilkų šeimų skaičius buvo patikslintas, kai iš medžiotojų pateiktų vilkienos gabalų ir ilčių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai nustatė vilkų kilmę. Genetiškai buvo ištirti 99 vilkų mėsos mėginiai ir nustatyta, kad 53 jų priklausė jauniems iki vienų metų amžiaus vilkams iš skirtingų šeimų. Turbūt nereikėtų abejoti, kad mokslininkų atlikti genetiniai tyrimai yra mažiau patikimi nei būrimas iš vilkų sniege paliktų pėdsakų apskaitų maršrutuose.

Taigi po genetinių tyrimų paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 53 vilkų šeimos. Iš tikrųjų, jų gyvena daugiau, nes juk neįmanoma buvo po vilkiuką sumedžioti iš visų Lietuvoje esančių pilkių šeimų.

Jeigu genetiniai tyrimai kiek vėlavo ir sumedžiojimo limitą teko nustatyti iš 37 šeimų, tai po to, kai tapo aišku, kad vilkų šeimų yra 53, limitą reikėjo pakoreguoti: 53x3,25 =172,25.

Na, dievai nematė, galima sumažinti kad ir iki 150 vnt., kad tik vilkų globėjams širdies neskaudėtų. Taigi, norint šį sezoną sumedžioti 150 vilkų, reikalauti reikėjo ne limito padidinimo, o jo teisingo nustatymo pagal priimtą metodiką.

Pasvarstymai, kad vilkų šeimynos galėjo atklysti iš kaimyninių valstybių, nieko verti. Valstybių sienos žvėrims vienodai atviros abiem kryptimis. Jeigu pradėsime spėlioti, kiek žvėrių pas mus ateina ir kiek išeina, niekada negalėsime įvertinti mūsų žvėrių populiacijų gausos. Tenka pripažinti, kad žvėrių migracija į kitas valstybes ir atgal , neturi įtakos mūsų žvėrių populiacijų gausai. Kadangi Aplinkos ministerija limito nepakoregavo laiku, nevėlu tai padaryti buvo ir po sausio 17 d., kai ministras pasirašė vilkų medžioklę stabdantį įsakymą.
Beje, tai padaryti nevėlu netgi dabar, nes per pusę vasario ir kovą nesunkiai galima sumedžioti tuos 30 pilkių. O gal dar ir sniegelio pabirs... Be to vilkai per rują mažiau atsargūs.


Vilkų globėjų mitai paneigti


Sugriuvo ir vilkų gynėjų skelbti mitai, kad vilkai naminius gyvūnus pjauna daugiausiai tik medžioklės amato mokydami jauniklius. Be to, esą pilkiai tokie protingi, jog galabija tik tiek gyvūnų, kiek gali suėsti.
Deja, naminius gyvūnus vilkai pjauna ištisus metus, nežiūrint to ar gaujoje yra jauniklių, ar ne. Vasarą, kai gyvuliai ganyklose, žinoma, vilkų išpuoliai būna dažnesni, tačiau pilkiams tinka ir aptvaruose laikomi danieliai, dėmėtieji ir taurieji elniai bei muflonai.

O kaimo gyventojų šunys žiemą vasarą būna kiemuose dažniausiai pririšti prie būdų grandinėmis – kaime niekas šunų nemigdo pataluose, tad suįžūlėjusiems vilkams jie visada pasiekiami.

Gana keistai atrodytų, jei ir namų sargus specialiomis priemonėmis reikėtų saugoti nuo pilkųjų plėšikų. „Baltijos vilko“ siūlomos apsaugos priemonės nuo vilkų išpuolių galėtų būti veiksmingos tik taikant jas kartu su tinkamu vilkų populiacijos reguliavimu, juos intensyviau medžiojant. O gyventojų namų priklausiniuose, kiemuose, gyvulių žardžiuose turėtų būti leidžiama pilkius, kaip dabar sakoma, „išimti iš gamtos“, nes žodžio „šaudyti“ vengiama, o „medžiokle“ tokios veiklos irgi nepavadinsi. Juk ištisus metus tai daryti galėtų ne tik medžiotojai, bet visi piliečiai, teisėtai laikantys ginklus. Tokia veikla yra numatyta Medžioklės įstatyme visų plėšriųjų žvėrių, kuriems yra nustatyti medžioklės terminai, atžvilgiu. Tiktai ten nurodoma, kad žvėrelius galima gaudyti, o vilkų gaudyti neleidžiama, todėl reikėtų į leidžiamų namų valdose naudoti medžioklės įrankių sąrašą įtraukti ir šautuvus. Kai vilkų bus mažiau ir jie bijos artintis prie sodybų, gerai gelbės ir visokios tvoros.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Vas-13 16:16

Avių augintojai netiki, kad nuo vilkų galima apsiginti tvoromis


agroeta,lt
2020 Vasario 13
Autorius: Daiva BARTAŠEVIČIŪTĖ

Visuomenėje netylant aistroms dėl vilkų sumedžiojimo limito padidinimo iki 150 pilkakailių, aktyviai svarstomas teisės akto projektas dėl prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą. Ūkininkai, medžiotojai ir vilkų gynėjai jį vertina gana skeptiškai ir prieštaringai.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis (ŽŪM), praėjusiais metais vilkai papjovė 1802 ūkinius gyvūnus. „Nuo 2019 metų gegužės 1-sios iki metų pabaigos užregistruota 490 vilkų padarytos žalos atvejų. Žalai atlyginti skirta beveik pusantro šimto tūkstančių eurų“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.

Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Algio Balčiaus nuomone, valstybės išmokos nepadengia finansinių nuostolių ypač jei papjaunamos ėringos ar veislinės avys, nekalbant apie moralinę žalą, kai mylėtą puoselėtą gyvūną išvysti kraujo klane.

Siekiant sumažinti ūkininkų patiriamą žalą, ŽŪM parengė „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių projektą.

Reikalavimai ir įpareigojimai

Taisyklių projekte numatyta, kad didžiausia galima suma vienam paramos gavėjui – 5 000 eurų be PVM, finansuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau teisę į paramą turės tik ūkininkai, laikantys ne mažiau kaip 20 sutartinių gyvūnų (SG) arba ne mažiau kaip 133 avis. Apie avis kalbama todėl, kad vilkai dažniausiai jas pasirenka savo grobiu.

Į paramą gali pretenduoti tik Šilalės, Vilkaviškio, Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų, Lazdijų, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Molėtų, Širvintų. Prienų rajonų bei Kalvarijos ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenantys ūkininkai, esą šiose savivaldybėse yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams ir nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus.

Paramos lėšomis gyvulių apsaugai bus galima įsigyti – juostinį elektrinį piemenį, elektrinę tvorą ar elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį. Pagal poreikį bus galima įsigyti kelias išvardintas priemones arba tik atskiras jų dalis.

Ūkininkas savo ruožtu turės įsipareigoti, kad juostinis elektrinis piemuo būtų ne mažiau kaip 5 juostų ar vielų, ne mažiau kaip 1–1,2 metro aukščio (jei yra galimybė – iki 2 metrų), žemiausia juosta 10–15 centimetrų virš žemės, atstumai tarp juostų 15–20 centimetrų, o pačios juostos baltos spalvos, kad būtų gerai matomos tamsoje ir ne mažiau kaip 2 centimetrų pločio.

Aptvarai turės atitikti ir kitus numatytus apsaugos nuo vilkų priemonių reikalavimus. Be to, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus privaloma išlaikyti įsigytas apsaugos priemones bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų.

Tikisi, kad padės

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konsultanto biologijos, medžioklėtvarkos ir žuvininkystės klausimais, biomedicinos mokslų daktaro docento Egidijaus Bukelskio nuomone, taisyklių projekte numatytos priemonės galėtų padėti, tačiau tvorą tverti reikėtų aukštesnę.

T Hegvita agro

„Aš manau, kad reikalingas priemonių kompleksas, kurį įgyvendinus, kažkiek pavyktų išvengti didelės žalos, kurią dabar patiria ūkininkai. Vilkų daugėja, jei yra trečdalis patelių, jos labai greitai atsives prieauglį.

Reikėtų kalbėti ne apie vilkų žalą, bet poveikį. kitai gamtos daliai. Miškingose vietovėse mažėja stirnų, elnių jauniklių. Klausimas, kas bus po to, jei mes norime turėti labai didelį vilkų skaičių, ar mums jų tiek reikia“, – kalbėjo mokslininkas.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius įsitikinęs, kad jei viskas bus padaryta, kaip numatyta ir sukontroliuota, tai numatytos priemonės padės apsisaugoti nuo vilkų žalos.

„Teikėme pastabas dėl projekto koncentruodamiesi į jo įgyvendinimo kontrolę ir priemonių pasirinkimo lankstumą. Vienas iš labiausiai užkliuvusių projekto taisyklių punktų – ūkio dydis. Manome, kad jis numatytas per didelis“, – sakė A. Laurinavičius.

Avių augintojai reiklesni

Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) teisės akto projektui turėjo daugiau ir griežtesnių pastabų. Anot asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės, nustatytas 20 SG skaičius, norintiems gauti paramą akivaizdžiai per didelis.

„Paramą galės gauti tik stambūs augintojai, kurių nėra tiek daug, o labiausiai nuo pilkių išpuolių kenčiantys ir didžiausią žalą patiriantys smulkieji jos negaus. Pasiūlėme šį skaičių sumažinti iki 3 SG (20 avių)“, – aiškino G. Kisielienė.

Avių augintojų nuomone, juostinis elektrinis piemuo avių apsaugai nėra geras pasirinkimas, nes jis skirtas trumpą kailio plauką turintiems gyvuliams, yra nepatikimas, todėl reikėtų jį pakeisti veiksmingesnėmis priemonėmis.

Nepritarimą sukėlė ir punktas, numatantis, jog parama bus teikiama tik tose savivaldybėse, kuriose numatyta didelė tikimybė patirti vilkų išpuolius. „Juk vilkas per parą gali nubėgti 50 kilometrų, be to, ne visi avių augintojai kreipiasi dėl padarytos žalos, ypač laikantys kelias avis sau ir nėra jų užregistravę. Rėmimas prevencinėmis priemonėmis turėtų būti prieinamas visoje šalies teritorijoje.

Taip pat skiriant paramą, turėtų būti atsižvelgiama ir į atstumą nuo gyvulių augintojų namų iki ganyklų, nes esant dideliam atstumui, sudėtinga juo nakčiai suginti į tvartus

„LAAA nuomone, elektriniai piemenys nėra pati patikimiausia prevencinė priemonė, nes vilkai pastaruoju metu yra suįžūlėję, be jokios baimės braunasi į gyvenamas sodybas, drasko gyvulius, o padarytos žalos mastai nėra nustatyti adekvačiai. Manome, kad geriausia prevencija nuo vilkų yra jų skaičiaus reguliavimas medžiojant, ypač tose vietose, kur jie stebimi labiausiai priartėję prie ūkių. Sutinkame, kad siūloma parama galbūt padėtų atskiriems gyvulių laikytojams ir tai būtų ženkli parama smulkiems ūkiams įsirengiant aptvarus, bet ar bus tinkama apsauga, abejojame“, – rašoma rašte ŽŪM.

Objektyvios informacijos nėra

Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Vytautas Kucevičius, turintis beveik 30 metų medžiotojo patirtį, irgi netiki tokių prevencinių priemonių nauda: „Gelbėdamiesi nuo afrikinio kiaulių maro irgi statėme tvoras, išleidome tūkstančius iš valstybės biudžeto, o rezultatas buvo nulinis. Ko gero, panaši lemtis laukia ir tvorų nuo vilkų išpuolių. Juk tai laukinis žvėris, jo nesustabdys nei valstybių sienos, nei kitokie aptvarai“.

Anot jo, vienintelis būdas, galintis sumažinti vilkų išpuolių skaičių – protingas populiacijos reguliavimas. Objektyvios informacijos, kiek Lietuvoje yra vilkų nėra. Tačiau iš padarytos žalos ūkininkams, galima spręsti, kad jų yra daug. „Reikėtų pradėti nuo apskaitos ir, padarius mokslines išvadas, imtis reguliavimo“, – pataria patyręs medžiotojas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Kov-01 08:15

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Kov-26 16:20

Latvijoje vis dažniau sumedžiojama niežuotų vilkų



Žurnalas Medžioklė
26. Kovas 2020
Irina Kryuchkova (Latvija)


Situaciją vertina Latvijos medžiotojų asociacijos vadovas Haraldas Barvikas:
„Deja, visuose Latvijos regionuose vis dažniau sumedžiojama tokių niežuotų vilkų. Tai vienareikšmiškai yra ligotos populiacijos rodiklis. Akivaizdžiai vilkų skaičių esame netinkamai įvertinę. Niežų plitimas didelėje populiacijos dalyje yra vienas rodiklių, kad populiacija tanki. Kviečiu mokslininkus ir Latvijos miškų tarnybą peržiūrėti vilkų medžioklės limito nustatymo kriterijus, nes toks niežų plitimas populiacijai kelia daug didesnį pavojų negu medžioklė. Jeigu ligotų gyvūnų neišmedžiosime, rizikuojame sugriauti populiaciją. Noriu paklausti vilkų medžioklės priešininkų: ar iš tiesų norite miške matyti tokius vilkus? Jeigu toliau galios jų idėjos, jau netolimoje ateityje matysime tik tokius vilkus, o po kurio laiko nematysime visai… Deja, tai realybė, kurios to nesuvokdami siekia plėšrūnų medžioklės oponentai.“

Tokius gyvūnus pagavus, išgydžius ir grąžinus į natūralią aplinką situacija nepagerės, nes vilkai – gana didelis niežinės erkės šaltinis.


Šį konkretų gyvūną sumedžiojęs vilkų medžiotojas Janis Ruozytis iš Maduonos atskleidžia, kad vilkai niežus pasigauna įkandę niežuotam mangutui ar vėliau tarpusavyje.

„Mėtrienos valsčiuje, kur sumedžiojau ligotą gyvūną, gyvena vilkų gauja iš septynių aštuonių individų. Greičiausiai jie visi serga niežais, – mano medžiotojas. – Vilkų populiacija tikrai didesnė, nei skaičiuoja mokslininkai. Per šį medžioklės sezoną Maduonos rajono teritorijoje sužinojau apie devynias guolių vietas ir pačioje teritorijoje, ir už jos. Kukliai skaičiuojant, viename guolyje gyvena penki vilkai, tad išeina tikrai daugiau kaip keturiasdešimt vilkų.

Didelę populiaciją rodo ne tik niežai, bet ir šią vasarą įvykę naminių gyvūnų išpuoliai – jų buvo netipiškai daug. Netoli vietų, kur vasarą padaryta žalos, sumedžioti trys vilkai buvo jauni individai, kurie apsistojo vilkams nebūdingose vietose. Tai rodo, kad kiti plotai jau užimti.

Sausį prasidės vilkų ruja – gyvūnai daug judės, kontaktuos, tad niežai toliau sparčiai plis. Labai gaila, kad ši liga naikina vilkų populiaciją. Reikėtų griežtesnės vilkų populiacijos kontrolės. Mes, medžiotojai, norime matyti sveiką ir stabilią vilkų populiaciją, o ne ligotą ir merdinčią! Šiuo metu (dvi savaitės prieš Kalėdas, – aut. past.) besniegėmis sąlygomis jau sunaudota didžioji dalis medžioklės limitų. Jeigu pasnigs, limitas bus pasiektas labai greitai. Manau, kad teisingiausia vilkus medžioti po rujos kovo mėnesį, kai jie pasidaliję teritorijas. Tokia medžioklė yra rezultatyviausia ir duoda didžiausią efektą. Vis dėlto jau daugelį metų kovą medžioklės leidimų nebėra.“

Latvijos miškininkystės instituto Silava vyr. mokslininkas dr. biol. Janis Uozuolinis:
„Niežai vilkų populiacijoje nėra nieko neįprasta. Jais apsikrečia visi šuninių šeimos gyvūnai, įskaitant lapes ir mangutus. Šie gyvūnai gaujoje dažnai kontaktuoja vienas su kitu ir niežinė erkė nuo vieno gyvūno patenka ant kito. Niežinės erkės sutinkamos gamtoje, kaip ir bet kurios ligos sukėlėjai. Ši liga paprastai banguojanti – tai sustiprėja, tai sumažėja.
Labai retais atvejais, jeigu niežai negausūs ir gyvūnas visaip kitaip sveikas, yra nedidelė tikimybė, kad jis pasveiks. Paprastai niežai apima visą gyvūną ir jis nugaišta.

Vienas niežų šaltinių vilkams yra mangutai, kuriuos šie dažnai pjauna. Vilkai nemėgsta lįsti į urvus, kur galėtų būti gyvenęs koks niežais infekuotas gyvūnas – taip šia liga greičiau apsikrės lūšis.
Jeigu vilkų gaujoje yra infekuotas gyvūnas, liga ilgainiui gali apimti visą būrį. Mėtrienos apylinkėje ši liga paplitusi.
Be to, niežuotiems gyvūnams išgyventi leidžia šiltos žiemos. Šaltą žiemą jie nugaišta, nes neturi kailio su povilne, kuris jiems padėtų išsaugoti šilumą. Tokius vilkus anksčiau rasdavo sušalusius.
Tai, ar niežų paplitimą galima sieti su vilkų skaičiumi, pasakyti sunku. Niežai įprastai pernešami toje pačioje gaujoje, o ne iš vienos į kitą, nes vienoje gaujoje jie plinta greičiau.
Sausio mėnesį prasidės vilkų ruja, tačiau reikia atsižvelgti į mūsų pastebėtą dalyką – niežuotos vilkės nerujoja. Jos jaučiasi prastai ir nėra pasirengusios tęsti giminę.“




https://www.medzioklezurnalas.lt/latvij ... XDv8-HmvkQ
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18141
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2020-Kov-31 07:15

Vilkai drąsiai lenda net ir į pastogę


santaka.lt
Eglė MIČIULIENĖ

Kai visa Lietuva priversta saugotis koronaviruso, Vištyčio krašto gyventojai baiminasi dar ir vilkų: jau visai realu, kad tamsoje išėjęs į kiemą gali susidurti su plėšrūnu.



Buvo šalia laiptų


Kovo pradžioje viena Vištyčio Lauko II kaimo gyventojų šeimyna vidurnaktį buvo pakelta triukšmo savame kieme.

Tuo metu šio kaimo gyventoja Erika Kauneckaitė jau buvo nuėjusi gulti, tačiau ją pažadino staiga lauke pasigirdęs baisus triukšmas.

Erikos vyras Marius nuskubėjo prie lauko durų. Vos jas atvėrė ir uždegė šviesą, pirmiausiai į vidų kaip kulkos įšovė du kiemsargiai šuniukai, kurie iki tol kieme lakstydavo palaidi.

Prie laiptų, už kokių penkių metrų, stovėjo vilkas. Dar vienas buvo truputį tolėliau, gal dešimties metrų atstumu. Eriką labiausiai glumino faktas, kad jos vyras vos prieš keletą minučių buvo parėjęs iš lauko – vadinasi, plėšrūnai žmogui nejautė visiškai jokios baimės.

– Išsigandome, kad bus išpjauti gyvuliai – už tvartų ganosi mūsų mėsiniai galvijai, aptverti elektriniu piemeniu. Tada atsiminėme, kad turime petardų. Iššovėme tris petardas, ir vilkai pabėgo. Tuomet vyras nuskubėjo į traktorių, su juo prasuko pro gardus, bet gyvulių ten jau nebuvo nė vieno, jie visi išsilakstė kas kur. Kieme buvo pritiškę kraujo, tad pagalvojome, kad vilkai greičiausiai sudraskė mūsų mažą veršiuką. Bet naktį kur ten eisi ieškoti, laukėme ryto, – pasakojo moteris.



Kraujo bala – garažo viduje


Ryte apžiūrėję kiemą žmonės rado, švelniai tariant, nejaukų vaizdą: kraujo buvo pritaškyta ir kieme, ir ant tvarto durų, bala raudonavo netgi po stogu – statomo garažo viduje. Vieno pastato siena buvo kruvina dviejų metrų aukštyje, pakampėse mėtėsi mėsgaliai, kailio likučiai.

Pabėgusius gyvulius šeimai teko susigaudyti iš laukų, o vieną atsiskyrusią nuo bandos karvę po ilgų paieškų ūkininkai išsivarė iš krūmynų.

Kadangi visi gyvuliai spėjo pasprukti ir liko sveiki, žmonės išsikvietė „Vištyčio“ medžiotojų klubo vadovą Aretą Panitauską, norėdami išsiaiškinti, kas buvo papjauta jų kieme.

Šis apžiūrėjęs paaiškino, kad vilko auka šįkart tapo bebras. Greičiausiai žvėris gyveno netoliese esančioje kūdroje, bet naktį išsiropštęs į sausumą vilkų buvo apsuptas ir nuvytas į žmonių sodybą, o ten – papjautas.

– Dabar kiekvieną vakarą šaudome petardas. O ką daugiau daryti? Pradeda temti ir į kiemą baisu išeiti, – pasakojo E. Kauneckaitė.

Šeima augina du mažus vaikus, tad dėl jų – ypač neramu.



Pėdos po langais


Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius sakė, jog tą pačią naktį vilkai aplankė mažiausiai tris šio kaimo gyventojų sodybas – žmonės girdėjo triukšmą, ryte per porą metrų nuo langų rado žvėrių pėdas.

Beje, nors Kauneckų kieme pastebėti du vilkai, iš tiesų jų būta trijų: tai pagal pėdas nustatė į sodybą atvykę medžiotojai ir regioninio parko direkcijos darbuotojai.

„Toks žiaurus atvejis, kad savo auką vilkai draskytų sodybos kieme, mūsų krašte turbūt pirmas. Bet šiaip gyvulius jau yra užpuolę daug kartų“, – pasakojo V. Leonavičius.

Praėjusią vasarą ūkininkams, kurių kieme dabar papjovė bebrą, vilkai nudaigojo veislinę telyčią, besiganiusią laukuose. Ganykla buvo aptverta elektriniu piemeniu, bet, anot vištyčiokų, vilkams aptvarus įveikti – niekai. Tąkart visi gyvuliai išsilakstė per keturis kilometrus, o viena telyčia, deja, pasprukti nespėjo.

Kad pilkieji plėšrūnai šiame krašte – seniai ne stebuklas, patvirtino ir seniūnas Bronislovas Polita, kasmet Vilkaviškio savivaldybės administracijai perduodantis ūkininkų prašymus kompensuoti padarytą žalą.

„Yra tų vilkų, matome, kaip atbėga nuo Rusijos pusės vienas kitas. Kartais net ir dieną prabėga, ramiai pasižiūri į pravažiuojančią mašiną – ir nubėga. Neseniai kitame kaime papjovė du šunis“, – pasakojo seniūnas.



Vienuolika vilkų


„Vištyčio“ medžiotojų klubo vadovas A. Panitauskas sakė, kad per vieną savaitę penkių kvadratinių kilometrų plote vaizdo kameros užfiksavo vienuolika vilkų. Skirtingose vietose kameros užfiksavo atskirus individus: penkių vilkų gaują, tris, du pilkius ir dar vieną vienišių.

Vilkai Vištyčio seniūnijos žmonėms padarę ir daugiau nuostolių, bet ne visi gyventojai savo gyvulius yra registravę, ne visi nori pasakoti atvirai – mano, kad iš to mažai naudos, nes šie žvėrys aktyviai ginami žaliųjų.

Tačiau jei vilkų yra tiek daug, kodėl mūsų rajone praėjusį sezoną nė vienas nebuvo sumedžiotas?

„Nes tai – labai gudrūs žvėrys. Be to, ir medžioklei sezono metu orai šiemet buvo labai nepalankūs“, – kalbėjo A. Panitauskas.

Medžiotojas spėjo, kad dalis vilkų gali būti auginti žmonių ir paleisti į laisvę. Kitaip tokį jų įžūlumą – kad miško žvėris drįstų lįsti į statomo pastato vidų – paaiškinti sunku.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 36 ir 0 svečių