Įvairūs
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Įvairūs
Iš auto perekupų pasiekė info, kad muitą (turėjusį įsigalioti nuo 2011.07.01 d.) seniems auto "kazokai" ir pan. atidėjo iki 2011.12.31 d.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
Sakalelis
- Stažuotojas
- Posts: 179
- Joined: 2009-Jun-18 14:45
- Location: Utena
Re: Įvairūs
Ar tik nepletkas cia??
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Įvairūs
Man pasakė, aš įdėjau info, ar tikra ar ne nežinau, bet sakė kad mažai kas žino ir turguose apstojo pirkimas, su marijampoliniais šnekėjau, tada gali būti tiesa.
ir turguose apstojo pirkimas, su marijampoliniais šnekėjau, tada gali būti tiesa.Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Įvairūs
Hebrunia, ar tiesa kad visos kabelinės atjungė rusišką PTP Planeta kanalą ? Nes sako nesutarė litovcai dėl kainos ar dar kažkas Nes pas mus kaime jau atjungta.
Nes pas mus kaime jau atjungta.Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
Maras
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 223
- Joined: 2007-Aug-01 14:14
- Location: Kaunas-Vilnius-Kaunas
Re: Įvairūs
PTP Planeta Baltija Init Kaune dar rodo 
-
Strelcius
- Super Men
- Posts: 3719
- Joined: 2006-Aug-01 21:30
- Location: Kaunas
- Contact:
Re: Įvairūs
Laisvalaikio skaitiniai:
Velyku pramogos, apeigos
Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: Iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kuriuos užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po kiaušinį.
Kiaušinių ridinėjimas: Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi, kad viskas puikiai seksis.
Kiaušinių mušimas: Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė - išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka).
Kiaušiniavimas: Kiaušiniauti įprasta tik mažamečiams vaikams (iki 7-8 metų amžiaus). Atėjęs į svečius, vaikas turi padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis, prie … (slenksčio?) stoviu, kiaušinuko noriu“. Po to jis turi įsikišti pirštą į burną ir laukti. Tai ženklas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei įsikiši du pirštus, reiškia, kad prašai dviejų. Daugiau gvieštis nereikėtų, nes kuklumas puošia ir mažus vaikus…
Dėdinėjimas:Jaunuoliai per Velykas pramogaudami prasimano ir dėdinėti - eiti pas merginas prašyti kiaušinių. Viskas gerai, jei mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirūpinusi, o jei ne, vyriokai gali paimti ją už parankių, nuvesti į vištidę ir patupdyti į vištos gūžtą, kad ši kiaušinį išperėtų…
Lalavimas:Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus.
Laistymasis vandeniu:Šis Velykų paprotys nuo seno žinomas ir Žemaitijoje. Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 208) aprašo Betygalos apylinkėse užrašytą Velykų ryto laistymosi vandeniu tradiciją, kai anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami nešdavosi butelį vandens, su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas šeimininkams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu. Tokius laistytojus šeimininkai sodindavo už vaišių stalo.
Supimasis sūpuoklėse:Dabar tai dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos. Sūpynės dažniausiai įrengiamos ant kalnelių, tarp dviejų greta augančių medžių.
Išsamiai raseiniečių žemaičių Velykas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ aprašo Balys Buračas (p. 215-217). Čia jis nurodo, kad Velykų dieną yra daug visokių draudimų:
* Velykų dieną negalima ilgai miegoti - galvą ilgai skaudės.
* Skaudės galvą ir jei Velykų dieną galvą šukuosi (šukuok tik Velykų išvakarėse).
* Nedera pirmąją Velykų dieną į svečius vaikščioti. Jei vis dėlto kas nors ateina, tam reikia duoti kailinius blusinėti.
* Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju vasarą ledai javus išmuš.
Neužmiršk, kad...
* Velykų dieną reikia šaudyti į viršų (Žemaitijoje seniau šaudydavo net bažnyčių šventoriuose). Taip nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktas dvasias.
* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.
* Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje - naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.
* Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.
Velyku pramogos, apeigos
Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: Iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kuriuos užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po kiaušinį.
Kiaušinių ridinėjimas: Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi, kad viskas puikiai seksis.
Kiaušinių mušimas: Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė - išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka).
Kiaušiniavimas: Kiaušiniauti įprasta tik mažamečiams vaikams (iki 7-8 metų amžiaus). Atėjęs į svečius, vaikas turi padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis, prie … (slenksčio?) stoviu, kiaušinuko noriu“. Po to jis turi įsikišti pirštą į burną ir laukti. Tai ženklas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei įsikiši du pirštus, reiškia, kad prašai dviejų. Daugiau gvieštis nereikėtų, nes kuklumas puošia ir mažus vaikus…
Dėdinėjimas:Jaunuoliai per Velykas pramogaudami prasimano ir dėdinėti - eiti pas merginas prašyti kiaušinių. Viskas gerai, jei mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirūpinusi, o jei ne, vyriokai gali paimti ją už parankių, nuvesti į vištidę ir patupdyti į vištos gūžtą, kad ši kiaušinį išperėtų…
Lalavimas:Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus.
Laistymasis vandeniu:Šis Velykų paprotys nuo seno žinomas ir Žemaitijoje. Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 208) aprašo Betygalos apylinkėse užrašytą Velykų ryto laistymosi vandeniu tradiciją, kai anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami nešdavosi butelį vandens, su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas šeimininkams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu. Tokius laistytojus šeimininkai sodindavo už vaišių stalo.
Supimasis sūpuoklėse:Dabar tai dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos. Sūpynės dažniausiai įrengiamos ant kalnelių, tarp dviejų greta augančių medžių.
Išsamiai raseiniečių žemaičių Velykas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ aprašo Balys Buračas (p. 215-217). Čia jis nurodo, kad Velykų dieną yra daug visokių draudimų:
* Velykų dieną negalima ilgai miegoti - galvą ilgai skaudės.
* Skaudės galvą ir jei Velykų dieną galvą šukuosi (šukuok tik Velykų išvakarėse).
* Nedera pirmąją Velykų dieną į svečius vaikščioti. Jei vis dėlto kas nors ateina, tam reikia duoti kailinius blusinėti.
* Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju vasarą ledai javus išmuš.
Neužmiršk, kad...
* Velykų dieną reikia šaudyti į viršų (Žemaitijoje seniau šaudydavo net bažnyčių šventoriuose). Taip nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktas dvasias.
* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.
* Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje - naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.
* Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.
Lietuvis
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Įvairūs
“Dviejų švenčių ( religijų ) sankirtoje”
Velykų šventėje senovės lietuvių tradicijos susilieja su krikščioniškomis. Pagonys per Velykas lankydavo mirusius artimuosius ir atlikdavo gamtos garbinimo apeigas, o krikščionys iki velykų atkuria Kristaus kančios istoriją.Tačiau šioje vietoje taip ir norisi atkreipti dėmesį, kad visų pirma mes negalime savęs vadinti Pagonimis, o tik senojo baltų tikėjimo palikuoniais. Juk greičiausia būtų suknežinta nosis jei tamsiaodį mes pavadintumėm negru, o azijieti „Čiukčia“. Todėl toliau gal vertėtų vadinti senojo baltų tikėjimo atstovais.
Taigi,senojo baltu tikėjimo išpažinėjai per velykas- ne garbinimo ritualus atlikdavo, o gerbdavo ir pagerbdavo atbundančią gamtą gyvendami darnoje su gamta.
Juk jai prakalbėsime apie dievą ir jo sąvoką , tai būtent gamtoje ir visa plejada dieviškumo apraiškų. Tai ir atbundati žaluma ir medis ir čiulbantis paukštis.
Kas gi yra dieviškumo krikščioniškoje bažnyčioje kuri yra visa žmonių rankų darbas. Va štai ten dieviškumo apraiškų tikrai mažiausiai ir sveiku protu tai galima įvardinti kaip auditorijai skirtas patalpas kurioje būtų skleidžiama tam tikra ideologija, o ne prisilietimas prie dievo.
Nepamirškim ir tai, kad stabmeldžiais šiuo atveju ir galima pavadinti save laikančius krikščionis, kurie per velykas priešingai senojo baltų tikėjimo išpažinėjam retai ateina pagerbti į kapus mirusųjų, o tarytum „golgotą“ minintys fanatikai besivadinantys krikščionys jie garbindami stabą , kaskart atkuria Kristaus kančios istoriją paversdami ji savo būtent savo stabu.
O štai čia dieviškasis žodis (dešimt dievo įsakymų) juk skelbia:
2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
Manau uoliais save laikantys krikščionys turėtu susimąstyti prieš laikydami savo namuose įvairius „Dieviškuosius“ atvaizdus, kad jie jau nusideda.
Na o dar vieną- trečiu dievo įsakymu vadinamą :
Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą. Matomai komentuoti nereikia prisimenant visas piktadarybes kurios “Dievo” vardu prisidengiant buvo krauju aplieta mūsų žemė ir kaip iš laisvų žmonių- tapome “Kryžnešiais” nes manau kas besupranta rusų kalbą labia aiškiai supras,kad “krest, krestijanin ir krestitsia” ir veda tuo kuo nevalia tapome.
Žvelgiant gyliau į istoriją tai Krikščioniškoji Velykų kilmė - izraelitų minimas išsilaisvinimas iš Egipto vergovės, švenčiamas pirmojo pavasario mėnesio pagal Mėnulio kalendorių 15-21 dienomis. Velykos - pirmasis sekmadienis, prasidėjus mėnulio pilnačiai. Dėl to ši šventė yra kilnojamoji, bet visuomet tarp kovo 21-osios ir balandžio 26-osios.
Taip jau išeitų, kad būdami Lietuviais ir senojo baltų tikėjimo palikuoniais, mes švenčiame izraelitų išsilaisvinimo šventę, o ne savąją, nes pagal krikščionišką sampratą mes nors ir gyvename gamtoje, tačiau greičiau nuo jos nusigręžę atsigręžiam į izraelitus.
Pačios verbos primena tik Kristaus (stabo) kančios istoriją, nes Velykų apeigos visuomet prasideda Verbų dieną, praėjus septynioms gavėnios savaitėms.
Tuo tarpu senojo baltų tikėjimo išpažinėjai puošdavo namus ir kiemus žaluma, statydavo vartus ir lankydavo piliakalnius, bet tai jau atskira tema.
Daugumai gal kils klausimas, o kaip gi taip vadinami „Velykiniai margučiai“? Paprotys marginti kiaušinius siekia pirmykštės bendruomenės laikus: senovės Indijos filosofijoje margutis - tai Visatos gyvybės pradžia, Egipte kiaušinis tapatinamas su derliaus gausa. Artimųjų Rytų šalyse kiaušinius margindavo prieš naujuosius metus.
Lietuvoje apie kiaušinių marginimą žinome nuo 13-ojo amžiaus: jų aptikta Šventaragio slėnyje, netoli Pilies kalno. Kiaušiniai buvo akmeniniai ir moliniai. Juos mūsų protėviai dėdavo po namo pamatais, kad apsaugotų namus nuo gaisro ir piktųjų dvasių.
Lietuvos kraštuose kiaušinių marginimo tradicijos skiriasi. Žemaičių margučiai būdavo tamsūs ir juodi, marginti vašku. Suvalkiečiai dažė raudonai ir violetine spalva, o dzūkai mėgo pilkus atspalvius. Aukštaičiai kiaušinių išvis nemargino, tik išvirdavo svogūnų lukštuose.
Juoda spalva simbolizuoja žemę ir deivę Žemyną. Raudona - tai pavasaris, prabudimas. Žalia - pasaulio augmenija, mėlyna - tikėjimas, kad geri orai leis užauginti puikų derlių.
Šeimos galva tegu padalija visiems po margutį.
Pasukę margutį, sužinosite, koks mūsų laukia pavasaris: jei smaigalys atsisuks į pietus - bus šilta, jei į šiaurę - šalta, jei į rytus - sausa, į vakarus - drėgna.
Ir visgi viliuosi, kad daugelis perskaitęs šį straipsnį pasirinks balandžio 23-24 gamtos atbudimo ir darnos bei pavasario šventę Jorę gamtoje, o ne „Dieviškumo“ neturinčių namų lankymą, stabo garbinimą ir izraelitų istorijos (pamaldų) ideologijos smegenų plovimą užuot pabuvus arčiau savo namų- gamtos.
Todėl raginu pasirinkti „Jorės“ šventę Molėtuose šalia senosios dangaus kūnų stebyklos, o kam nepalanku tiesiog pabūti arčiau savo namų aplankant piliakalnį ir žinoma mirusiuosius.
Saulius Novikas
Velykų šventėje senovės lietuvių tradicijos susilieja su krikščioniškomis. Pagonys per Velykas lankydavo mirusius artimuosius ir atlikdavo gamtos garbinimo apeigas, o krikščionys iki velykų atkuria Kristaus kančios istoriją.Tačiau šioje vietoje taip ir norisi atkreipti dėmesį, kad visų pirma mes negalime savęs vadinti Pagonimis, o tik senojo baltų tikėjimo palikuoniais. Juk greičiausia būtų suknežinta nosis jei tamsiaodį mes pavadintumėm negru, o azijieti „Čiukčia“. Todėl toliau gal vertėtų vadinti senojo baltų tikėjimo atstovais.
Taigi,senojo baltu tikėjimo išpažinėjai per velykas- ne garbinimo ritualus atlikdavo, o gerbdavo ir pagerbdavo atbundančią gamtą gyvendami darnoje su gamta.
Juk jai prakalbėsime apie dievą ir jo sąvoką , tai būtent gamtoje ir visa plejada dieviškumo apraiškų. Tai ir atbundati žaluma ir medis ir čiulbantis paukštis.
Kas gi yra dieviškumo krikščioniškoje bažnyčioje kuri yra visa žmonių rankų darbas. Va štai ten dieviškumo apraiškų tikrai mažiausiai ir sveiku protu tai galima įvardinti kaip auditorijai skirtas patalpas kurioje būtų skleidžiama tam tikra ideologija, o ne prisilietimas prie dievo.
Nepamirškim ir tai, kad stabmeldžiais šiuo atveju ir galima pavadinti save laikančius krikščionis, kurie per velykas priešingai senojo baltų tikėjimo išpažinėjam retai ateina pagerbti į kapus mirusųjų, o tarytum „golgotą“ minintys fanatikai besivadinantys krikščionys jie garbindami stabą , kaskart atkuria Kristaus kančios istoriją paversdami ji savo būtent savo stabu.
O štai čia dieviškasis žodis (dešimt dievo įsakymų) juk skelbia:
2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
Manau uoliais save laikantys krikščionys turėtu susimąstyti prieš laikydami savo namuose įvairius „Dieviškuosius“ atvaizdus, kad jie jau nusideda.
Na o dar vieną- trečiu dievo įsakymu vadinamą :
Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą. Matomai komentuoti nereikia prisimenant visas piktadarybes kurios “Dievo” vardu prisidengiant buvo krauju aplieta mūsų žemė ir kaip iš laisvų žmonių- tapome “Kryžnešiais” nes manau kas besupranta rusų kalbą labia aiškiai supras,kad “krest, krestijanin ir krestitsia” ir veda tuo kuo nevalia tapome.
Žvelgiant gyliau į istoriją tai Krikščioniškoji Velykų kilmė - izraelitų minimas išsilaisvinimas iš Egipto vergovės, švenčiamas pirmojo pavasario mėnesio pagal Mėnulio kalendorių 15-21 dienomis. Velykos - pirmasis sekmadienis, prasidėjus mėnulio pilnačiai. Dėl to ši šventė yra kilnojamoji, bet visuomet tarp kovo 21-osios ir balandžio 26-osios.
Taip jau išeitų, kad būdami Lietuviais ir senojo baltų tikėjimo palikuoniais, mes švenčiame izraelitų išsilaisvinimo šventę, o ne savąją, nes pagal krikščionišką sampratą mes nors ir gyvename gamtoje, tačiau greičiau nuo jos nusigręžę atsigręžiam į izraelitus.
Pačios verbos primena tik Kristaus (stabo) kančios istoriją, nes Velykų apeigos visuomet prasideda Verbų dieną, praėjus septynioms gavėnios savaitėms.
Tuo tarpu senojo baltų tikėjimo išpažinėjai puošdavo namus ir kiemus žaluma, statydavo vartus ir lankydavo piliakalnius, bet tai jau atskira tema.
Daugumai gal kils klausimas, o kaip gi taip vadinami „Velykiniai margučiai“? Paprotys marginti kiaušinius siekia pirmykštės bendruomenės laikus: senovės Indijos filosofijoje margutis - tai Visatos gyvybės pradžia, Egipte kiaušinis tapatinamas su derliaus gausa. Artimųjų Rytų šalyse kiaušinius margindavo prieš naujuosius metus.
Lietuvoje apie kiaušinių marginimą žinome nuo 13-ojo amžiaus: jų aptikta Šventaragio slėnyje, netoli Pilies kalno. Kiaušiniai buvo akmeniniai ir moliniai. Juos mūsų protėviai dėdavo po namo pamatais, kad apsaugotų namus nuo gaisro ir piktųjų dvasių.
Lietuvos kraštuose kiaušinių marginimo tradicijos skiriasi. Žemaičių margučiai būdavo tamsūs ir juodi, marginti vašku. Suvalkiečiai dažė raudonai ir violetine spalva, o dzūkai mėgo pilkus atspalvius. Aukštaičiai kiaušinių išvis nemargino, tik išvirdavo svogūnų lukštuose.
Juoda spalva simbolizuoja žemę ir deivę Žemyną. Raudona - tai pavasaris, prabudimas. Žalia - pasaulio augmenija, mėlyna - tikėjimas, kad geri orai leis užauginti puikų derlių.
Šeimos galva tegu padalija visiems po margutį.
Pasukę margutį, sužinosite, koks mūsų laukia pavasaris: jei smaigalys atsisuks į pietus - bus šilta, jei į šiaurę - šalta, jei į rytus - sausa, į vakarus - drėgna.
Ir visgi viliuosi, kad daugelis perskaitęs šį straipsnį pasirinks balandžio 23-24 gamtos atbudimo ir darnos bei pavasario šventę Jorę gamtoje, o ne „Dieviškumo“ neturinčių namų lankymą, stabo garbinimą ir izraelitų istorijos (pamaldų) ideologijos smegenų plovimą užuot pabuvus arčiau savo namų- gamtos.
Todėl raginu pasirinkti „Jorės“ šventę Molėtuose šalia senosios dangaus kūnų stebyklos, o kam nepalanku tiesiog pabūti arčiau savo namų aplankant piliakalnį ir žinoma mirusiuosius.
Saulius Novikas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
Strelcius
- Super Men
- Posts: 3719
- Joined: 2006-Aug-01 21:30
- Location: Kaunas
- Contact:
-
IRMIS
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 302
- Joined: 2008-Jan-13 20:47
- Location: Varėna - Vilnius
-
sharakanas
- Super Men
- Posts: 1988
- Joined: 2006-Sep-19 23:09
- Location: Birzai
Re: Įvairūs
tai kad cia fotkinta autoriui stovint toleliau nuo laimikio.is tos pacios serijos ir as turiu
(kuilioks apie 180-200 kg)
Taupykime vandeni, gerkime alu
bezdelnikam alus gerti sveika
bezdelnikam alus gerti sveika
-
medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19456
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: Įvairūs
Na neblogas irgi monstras 
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
-
petiune
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 1304
- Joined: 2008-Feb-29 17:05
- Location: kaunas
Re: Įvairūs
nu va vakar koki raga rado draugas pas tadzi plotose 
-
IRMIS
- Jaunas medžiotojas
- Posts: 302
- Joined: 2008-Jan-13 20:47
- Location: Varėna - Vilnius
Re: Įvairūs
Tai ar pasisukiojo dar salia, gal ir antras kur netoliese gulipetiune wrote:nu va vakar koki raga rado draugas pas tadzi plotose
Ir jei pas tadzi plotuose tai jam ragas ir priklauso -
petiune
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 1304
- Joined: 2008-Feb-29 17:05
- Location: kaunas
Re: Įvairūs
nu sake jieskojo dar bet deja nerado,o tadziui ragas taip ar taip 
-
Tadzis
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 952
- Joined: 2009-Mar-29 10:28
- Location: Kaunas
- Contact:
Re: Įvairūs
Aha 
visku mano ima, kiaulas mano saudo, kuilius mano saudo, parsiokus irgi mano saudo, bebrus irgi palaukia kol is mana griovio atsliauzia, antis ir tai skrendancias pas many pakerta, nu bet ragas tikrai ne mano
Bent jau noreciau taip galvoti
visku mano ima, kiaulas mano saudo, kuilius mano saudo, parsiokus irgi mano saudo, bebrus irgi palaukia kol is mana griovio atsliauzia, antis ir tai skrendancias pas many pakerta, nu bet ragas tikrai ne mano Bent jau noreciau taip galvoti