Na pabandysiu pasidalinti tos medžioklės įspūdžiais. Tikiuosi gal kam bus įdomu.
Antra Kalėdų diena. Numatyta medžioklė sėlinant. Susirenkame miške, užsikuriame laužą, suvažiuoja visi medžiotojai, sveikiname vieni kitus su šventėmis, bandome užkandžiauti
(po švenčių pilvai jau užsirietę). Medžioklės vadovas paskirsto tykojimo vietas ir apie 15.30 skirstomės. Sutariame sėdėti iki 17.00 ir po to rinktis lupykloje.
Mane pasodino į gerą bokštelį prie netoliese švendrynais apžėlusios pelkės. Oras pradėjo gesti, krito dulksna, matomumas vis prastėjo. Apie 16.35 jau beveik sutemus iš švendryno pasirodė elniai. Patelės su jaunikliais, iš viso virš 10. Priekyje ėjo stambi patelė. Po kelių akimirkų, vis stabtelėdami ir įsiklausydami į miško tylą, elniai priėjo prie viliojimo vietos. Įsitikinę saugumu, pradėjo maitintis. Mano širdis jau aprimo, nusiraminau ir pasidėjau šautuvą ant bokštelio krašto ir per optiką pradėjau ieškoti jauniklio. Beveik tamsu, sunku ką įžiūrėti, o dar stambi patelė skersai atsistojo. Temsta ir toliau, mintyse vis sukasi, negi nepavyks sužiūrėti jauniklio. Po kelių minučių iš kairės pusės išgirstu didžiulį triukšmą (prieš medžioklę name pasodinęs medžiotojas minėjo, kad nesulaukus elnių nenusiminčiau, ateis šernai
); pasirodo šernai jau čia pat. Tuo metu elniai sunerimo, ištempė kaklus bei "pastatė" ausis. Per optiką dar kartą peržvelgiau aikštelę ir elnių būryje įžvelgiu mažesnio žvėrelio siluetą. Šūvis. Šernai atgal iš kur ėję, elniai atgal į raistą. Vienas elniukas daro ratą ir paskui visą bandą... Miške vėl ramu, krenta dulksna. Ramiai išlipu iš bokštelio, einu į šūvio vietą - nieko, nei kraujo, nei plaukų nerandu. Atvažiavo mane palikęs medžiotojas, pasiima prožektorių, pradedame paieškas. Tikimės bent kraujo lašą rasti, nes nepataikyti negalėjau - šūvis nuo atramos į elnią už 100m, čia ne laukais skriejanti stirnaitė. Apšviečiam aikštelę, kraujo nėra, paeinam į vieną pusę, paeinam paskui ratu nubėgusio elniuko pėdsakus, nieko nerandame. Kolegos medžiotojai jau laukia lupykloje. Mintys nekokios, negi nepataikiau, negi rytoj su pėdsekiu teks ieškoti. Paėję nubėgusių elnių pėdsaku, grįžtame į šūvio vietą. Likus iki šūvio vietos apie 20m žiūriu - guli prie kelmo elniukas. Chu, net lengviau. Kolegos sveikinimai su PIRMUOJU elniu ir įsirašymas į elnių medžiotojus
Jau lupykloje apžiūrėjome, kad šūvis į 10-uką. Pusė širdelės nebėr, Norma Vulkan labai puikiai atliko savo darbą. Elniukas pabėgėjo tik 20m, likus 10m iki gulimo vietos, pasirodė kraujo lašai. Kadangi buvo tamsu ir elnių ne vienas, nebuvo galimybės pamatyti kur bėgs šautasis elnias, todėl ir paieškos užsitęsė.
Tai tokie įspūdžiai. Nesupykite kad viską rašau abstrakčiai be vardų ir kt. Noriu tik pasakyti, kad kiekvienas klubas gali turėti pilnus miškus žvėrių, reikia tik noro ir meilės miškui bei žvėrims....