Gyvūnų ir paukščių ligos.

[medziotojas]

Rusijoje deginamos gyvos kiaulės

2013-08-13


Maskva. Rusijos veterinarijos tarnyboms ir toliau nepavyksta sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimo. Neįstengdami suvaldyti sunkios epidemiologinės situacijos, pareigūnai griebiasi net pačių drastiškiausių ligos profilaktikos ir likvidavimo priemonių, rašo „Pig Progress".

Voronežo ir Volgogrado regiono veterinarijos priežiūros tarnybos specialistai mano, kad gyvų kiaulių deginimas yra gera prevencinė priemonė, padėsianti sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Internetinėje erdvėje išplito vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose galima matyti, kiek kančių patiria gyvūnai. Tai sukėlė didžiulį tarptautinių gyvūnų gynėjų organizacijų nepasitenkinimą. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) pasmerkė tokį veterinarijos tarnybų sprendimą ir paragino nedelsiant nutraukti nehumanišką kiaulių naikinimą.

Reaguodama į šiurpius vaizdus, kuriuose matyti neįsivaizduojamos gyvūnų kančios, OEI atstovai kreipėsi į Rusijos valdžios institucijas, ragindami ištirti atvejį ir nutraukti nežmoniškus veiksmus. Gyvų gyvulių deginimas prieštarauja Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos patvirtintiems gyvūnų naikinimo, vykdant pavojingų ligų kontrolę, standartams.

MŪ inf.

[medziotojas]

Pranešta apie du naujus afrikinio kiaulių maro protrūkius Rusijoje

(2013-08-19)
vmvt.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad kompetentinga Rusijos institucija oficialiai išplatino informaciją apie dar du naujus afrikinio kiaulių maro atvejus. Šios ligos protrūkiai nustatyti Pskovo apskrities Usviatsko rajone ir Tambovo apskrities Tokariovsko rajone.
Pirmasis protrūkis Pskovo apskrityje kilo dideliame šeimos ūkyje, kur buvo laikomos 89 kiaulės. Patologiniai mėginiai buvo paimti iš nugaišusių kiaulių ir išsiųsti į Pakrovo regioninę laboratoriją, kuri ir patvirtino afrikinio kiaulių maro virusą.

Tuo pačiu laiku nustatytas ir antrasis šios ligos protrūkis Tambovo apskrityje, šeimos ūkyje, kuriame buvo laikoma 116 kiaulių. Virusą nustatė Tambovo regioninė laboratorija, ištyrusi šiame ūkyje kritusių kiaulių patologinius mėginius.

Kaip pranešė Rusijos veterinarijos pareigūnai, abiejose fermose imtasi visų galimų biosaugos priemonių – kiaulės sunaikintos, ūkiuose atlikta dezinfekcija.

Šiais metais Rusijos Federacijoje nustatyta daugiau nei 80 afrikinio kiaulių maro ligos protrūkių Jaroslavlio, Pskovo, Belgorodo, Tverės, Tulos, Maskvos, Rostovo prie Dono, Voronežo, Tambovo, Smolensko, Volgogrado, Saratovo regionuose, Krasnodaro krašte ir Šiaurės Osetijos-Alanijos autonominėje respublikoje.

[medzioklis]

Italijoje – paukščių gripas, Rusijoje – kiaulių maro protrūkis

DELFI.lt
2013 m. rugpjūčio 22 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Italijoje nustatytas dar vienas didelio patogeniškuno H7 paukščių gripo atvejis, o Rusijos Fedearacijoje - naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis.
Kaip praneša Italijos veterinarijos specialistai, šiaurinėje šalies dalyje, Bolonijos regione, pavojingas virusas patvirtintas paukštyne, kuriame buvo laikoma beveik 600 tūkstančių vištų.
Paukštynas priklausė tai pačiai kompanijai, kaip ir paukščių ūkis Ferrara regione, kur neseniai dėl paukščių gripo buvo sunaikinta 128 tūkst. vištų. Abiejuose paukštynuose buvo laikomos vištos dedeklės. Pavojingas virusas nustatytas vykdant tyrimus po pirmojo protrūkio Ferrara regione. Specialistai spėja, kad virusą galėjo išplatinti laukiniai paukščiai.
Šios savaitės pradžioje Rusijos kompetentinga institucija pateikė informaciją, kad Jaroslavlio apskrityje, Rostovo rajone, nustatytas dar vienas afrikinio kiaulių maro židinys.
Minėtas protrūkis kilo nedideliame šeimos ūkyje, kuriame buvo auginamos kelios kiaulės savo reikmėms. Visame Rostovo rajone paskelbtas karantinas, atliekami epidemiologiniai tyrimai.
„Vienas po kito gaunami pranešimai apie gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkius kaimyninėse šalyse ir Europos valstybėse verčia itin sunerimti ir skatina išlikti budriems – ir veterinarijos specialistams, ir gyvūnų laikytojams. Reikia ypač atsakingai laikytis biosaugos taisyklių. Nuolat primename ir medžiotojų būreliams, kad būtina griežtai paisyti veterinarijos ir sanitarijos reikalavimų medžiojant ir apdorojant gyvūnų skerdenas", – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tranybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

[medziotojas]

Italijoje nustatytas trečias didelio patogeniškumo paukščių gripo židinys

(2013-08-26)
vmvt.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Italijoje, Ferrara regione, nustatytas dar vienas didelio patogeniškumo H7 paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas paukštyne, kuriame buvo laikoma 19 850 tūkstančių kalakutų. Tai jau trečias didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis Italijoje.
Kaip praneša Italijos veterinarijos specialistai, paukštynas yra Portomaggiore apskrityje, netoli pirmojo paukščių gripo protrūkio vietos (2013-08-15). Paukštyne visi laikyti kalakutai nedelsiant sunaikinti, atliekamas epidemiologinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip virusas pateko į šį paukštyną. Aplink ligos židinį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, iš šių teritorijų uždrausta išvežti paukštininkystės produkciją, taikomos griežtos biosaugos priemonės.

„Šiandien, rugpjūčio 26 d., Europos Komisijos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto (SCOFCAH) posėdžio metu Italijos atsakingos institucijos supažindins Europos Sąjungos valstybių atstovus su paukščių gripo situacija jų šalyje, pristatys taikomas prevencines priemones. Europos veterinarijos pareigūnams situacija Italijoje kelia didelį nerimą, nes tai jau trečias paukščių gripo atvejis per kelias savaites. Be to, situaciją apsunkina prasidedantis laukinių paukščių migravimo laikotarpis“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

[medziotojas]

Alytaus rajone - šernų trichineliozė

lrytas.lt
2013-09-04

Alytaus rajono Mikalavo kaime (Pivašiūnų sen.) medžiotojų klubo „Varėnė“ bei Kaikės miške (Krokialaukio sen.) medžiotojų būrelio „Krokialaukis“ sumedžiotiems šernams nustatyta trichineliozė. Nuo metų pradžios mūsų šalyje užregistruota daugiau nei 50 trichineliozės atvejų, nustatytų šernams, kiaulėms – 3 atvejai.
„Šiais metais tai jau trečias atvejis mūsų rajone, kai nustatoma ši pavojinga liga. Nušauti šernai buvo ištirti, o nustačius, kad laukiniai gyvūnai užsikrėtę trichinelioze, jų skerdenos sunaikintos gyvūninių atliekų utilizavimo įmonėje „Rietavo veterinarinė sanitarija“, – kalbėjo Alytaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Jonas Vaikšnoras.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad, naudodami maistui sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, nepatikrintą veterinarijos gydytojo dėl trichineliozės užkrato, žmonės rizikuoja net tik savo ir savo artimųjų sveikata, bet ir užsitraukia teisinę atsakomybę.

Trichineliozė plinta per kiaulieną ir šernieną. Žmonės šia parazitine liga užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą.

[medziotojas]

MEDŽIOTOJAS IR MEŠKERIOTOJAS
2013 m. 5 nr.

Aleksandras Valentas

Nuo afrikinio kiaulių maro Lietuvę skiria 40 kilometrų



Afrikinis kiaulių maras, prieš 8 m. nustatytas Rusijoje, plinta. Įžengė j Baltarusiją, iš kitos pusės, Pskovo, priartėjo prie kaimyninių šalių Estijos bei Latvijos. Lietuva patenka j Baltarusijoje siaučiančio afrikinio kiaulių maro rizikos zoną, tačiau kol kas ši kiaulių ir šernų liga mūsų sienos dar neperžengė.

Žiūrima į artėjančio maro grėsmę įvairiai: kertantieji Baltarusijos - Lietuvos sieną, kur užlaikomos ir dezinfekuojamos visos transporto priemonės, žvelgia su nepasitenkinimu, kiaulių augintojai - įtariai į kiekvieną apsilankiusį prašalaitį, medžiotojai, kurių medžioklės plotai ribojasi su Baltarusijos pasieniu - su nerimu, Vakarų Lietuvos šaulių nuostata - „kol žaibas netrenks, bobutė nepersižegnos", o Valstybinė veterinarijos ir maisto priežiūros tarnyba - norėtų skelbti Lietuvoje ekstremalią situaciją bei aptverti Baltarusiją atsparia kiaulėms, šernams, marui ir dar daugeliui nepageidautinų dalykų, tvora.

Afrikos dovanėlė

Iš kur afrikinis kiaulių maras kilo - aišku pagal pavadinimą. Europoje jis pirmiausia ir buvo užfiksuotas šalyse, kurios yra arčiausiai karštojo mūsų planetos žemyno.
Ten siautusios epidemijos pasekmės ir kovos su ja patirtis daug pasakanti - Portugalijoje, Ispanijoje, Maltoje, Sardinijos ir Sicilijos salose situaciją suvaldyti pavykotikper3om. Kai kurios šalys, kuriose ypač išvystyta kiaulininkystė, pvz., Danija, ėmėsi precedentų pasaulyje neturinčių prevencinių priemonių - sunaikino visą savo šernų populiaciją, o kiaulių auginimo kompleksuose įvedė medicinos laboratorijai prilygstančias sterilumo normas ir atitinkamas apsaugos priemones.
Efektyviausiai su afrikiniu kiaulių maru kovojo Kuba. Autoritariniai režimai, kur sprendimus gali priimti vienas žmogus, ekstremaliais atvejais turi pranašumų - diktatoriaus įsakymu buvo sunaikinti visi naminiai ir laukiniai kiaulinių šeimos indi-
vidai saloje - nėra kiaulių, nėra ir jų maro. Suprantama, kubiečiai nuo to sotesni netapo, bet ir problemos neliko.

Baltarusiai naikina ir kiaules, ir šernus

Kaimyninėje Baltarusijoje, kurios valdymo forma nuo kubietiškos nedaug skiriasi, o sprendimus priimantis asmuo grėsmę suvokia, nes, kaip pats sako, „vaikystėje augo tarp gyvūnų ir augalų", veikiama ryžtingai - sudarytas afrikinio kiaulių maro likvidavimo Baltarusijoje štabas, kuriam vadovauja šalies vicepremjeras, jame dirba penki ministrai ir veterinarijos tarnybos vadovas. Kiaulės žudomos, šernai šaudomi - veikimo priemonės ir mastai nekelia abejonių, kad su maru ketinama susidoroti kubiečių pavyzdžiu.
Tik problema, kad Baltarusija ne vandenyno izoliuota sala. Pervalstybės sieną vyksta intensyvus transporto, pavieniųžmo-nių judėjimas, gyvūnų migracija, jau nekalbant apie paukščius, ypač maitos neatsisakančius varninius, kurie (nors patys neserga) platinant ligą gali tapti gan reikšmingu rizikos veiksniu.

Prognozės nedžiugina

Pasak Egidijaus Pumpučio, Valstybinės maisto ir veterinarijos priežiūros tarnybos (VMVPT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo, jau prieš dvejus metus vienoje tarptautinėje konferencijoje, kur dalyvavo Rusijos, Baltarusijos bei kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių veterinarijos tarnybų atstovai, buvo pristatytas mokslininkų parengtas afrikinio kiaulių maro rizikos vertinimas - pateikta prognozė, kaip virusas plis Europos teritorija. Buvo numatyta, kad apims Rusiją, išjos persimes j Baltarusiją, tada judės krytimis į Lenkiją ir Lietuvą, pasieks Čekiją ir Vokietiją tos pusės per Ukrainą pasieks Austriją bei Vengriją.
Tuo metu virusas siautė tik Rusijos Kaukazo regi bendra nuostata buvo tokia, kad tai karšto klimato I kiaulių liga, todėl maro grėsmė neatrodė įtikinama." mokslininkai jau tada įžvelgė galimybę virusui plisti į ją Europos dalį. Tikrove tampančio teorinio modelio „kelyje" į Europą buvo ir mūsų šalis, todėl grėsmė ir i tenkanti atsakomybė šiandien neatrodo perdėta.
Jei pasitvirtintų ir antroji prognozės dalis, nuostoliai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos gyvulininl ūkiui ir laukinei faunai būtų pražūtingi.

Maro židiniai - 2, bet ramu tik 2 rajonu

„Pagal Baltarusijos pateikiamą oficialią informaci nustatyti 2 maro židiniai, aplinkjuos kiaulės ir šernai na mi profilaktikos tikslais. Be abejo, stebime bei analizu« ir visą neoficialią informaciją. Pasienio vietovių spec žiniomis - veterinarijos gydytojai abipus valstybinės : tarpusavyje ryšius palaiko-yra žinių, kad rasta ir nuga šernų, tačiau, ar jie krito nuo afrikinio kiaulių maro, nep tinta",-sako VMVPT specialistas.

„Neoficialūs šaltiniai", ypač laisviau su Baltarusija bendraujančios Rusijos, kurie stebi ir analizuoja situaciją kaimyninėje šalyje, skelbia kitus duomenis - ligos židinių Baltarusijoje jau virš pusšimčio ir teliko tik du rajonai, kuriuose liga neužfiksuota. Ši informacija ne iš piršto laužta. Nors Baltarusija ir nelinkusi bendradarbiauti „su priešiškai nusiteikusiais Vakarų ir draugiškai nusiteikusiais Rytų imperialistais", tačiau žinios, kuriuose rajonuose, kaimuose, už šimtų kilometrų nuo „oficialių" ligos židinių, staiga prisistatę valdžios pareigūnai sunaikina visas kiaules, sudegina ūkininkų tvarkus, tikrina, ką žmonės laiko šaldytuvuose, radę mėsos ją konfiskuoja ir skiria baudas, leidžia daryti išvadą, kad ten jėgos struktūros ne pramogos dėlei smaginasi.
Tarp Lietuvos ir Baltarusijos medžiotojų ryšiai šiltesni nei tarp oficialios valdžios atstovų, tad ne tik gandai apie situaciją Baltarusijos gamtoje Lietuvos medžiotojus taip pat pasiekia -„neoficialiai" šernų kritimas nuo afrikinio kiaulių maro Baltarusijoje, deja, buvo pastebėtas. Priemonės, kovojant su juo - „oficialios": Baltarusijoje kasdien sumedžiojama po 500-1 000 šernų, už jų sumedžiojimą mokamos premijos. Taigi šioje šalyje, pamėgtoje ir kai kurių Lietuvos medžiotojų dėl žvėrių įvairovės bei liberalesnės medžioklės tvarkos, šernų populiacija turėtų, jei ne dėl maro viruso, tai dėl švino pertekliaus, aptirpti.

Grėsmė ne tik iš Baltarusijos

E. Pumpučio nuomone, tie drastiški veiksmai, kurių imtasi Baltarusijoje, gali būti efektyvūs stabdant maro plitimą.
„Žmonės išgąsdinti, kiaules žudo be paraginimo. Todėl galima manyti, kad šios, nors ir neadekvačios priemonės, duos rezultatų. Baltarusijos veterinarijos žinybos daugiau informacijos apie naujus maro židinius nepateikia, bet ir iš kitų šaltinių, žinių apie naujus protrūkius Baltarusijoje sulaukiame rečiau. Tai reikštų, kad situaciją Baltarusijos jėgos struktūros ir veterinarijos įstaigos pradeda suvaldyti - tai būtų gera žinia Lietuvai. Tačiau, ne visos informacijos apie realią padėtį Baltarusijoje turėjimas, kaimyninės šalies nenoras bendradarbiauti mūsų situaciją apsunkina. Kita negera žinia - afrikinio kiaulių maro plitimo nepavyksta suvaldyti Rusijai. Net jei Baltarusija likviduos visas savo kiaules ir išmedžios didumą šernų, grėsmė išliks, tik virusas mus gali pasiekti kitu keliu - per Latviją arba su tranzitiniu transportu iš įvairių Rusijos apskričių vykstančiu į Kaliningradą bei iš tos pačios Baltarusijos, kai jos tarnybos nusiramins nusprendę, kad „kiaulių nebeturi, šernų neberanda", todėl gali atsikvėpti. Žinome, kad virusas, ypač jei jo židinys likviduotas paskubomis ir netinkamomis priemonėmis, gali „išlaukti" dešimtis metų ir vėl smogti. Lietuvos VMVPT nuostata yra ir dar ilgai bus tokia, kad ruošiamės blogiausiam scenarijui, bet tikimės geriausio", - teigia VMVPT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Viruso platinimo būdai

Pasak specialisto, žinoma, kad virusas labai atsparus žemai temperatūrai, užšaldytoje mėsoje išlieka metų metus. Todėl labiausiai nerimaujama dėl žiemos periodo, nes užšalusiame purve, prilipusiame prie transporto priemonių, virusas gali būti užkonservuotas ir pervežtas šimtus kilometrų.

Kitas rizikos faktorius - pas gimines vykstantys pasienio gyventojai, besibičiuliaujantys abiejų šalių gyventojai. Pavojingiausias bus švenčių (o kur šventės, ten ir vaišės) laikotarpis. Mėsos patiekalas, pagamintas, kad ir iš vienos virusu užkrėstos kiaulės ar šerno skerdenos, gali tapti nauju ligos protrūkio židiniu.

„Jei analizuotume viruso plitimo epidemiologinį aspektą - tai jis daugiausia plito su pašarais, kiaules maitinant maisto atliekomis, tiesiogiai kontaktuojant su sergančiais gyvūnais ir netiesioginio kontakto būdu per įvairius daiktus, drabužius, transportą ir pan. Mechaniškai virusus gali pernešti musės, uodai, kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, didelį virusų kiekį apie 2 d. gali nešioti piktmusės (Stomoxys calcitrans). Žinoma, kad virusą perneša erkės (Ornithodoros). Šių erkių pas mus yra, bet duomenų apie viruso nešiotojus gamtoje iš tiesų stinga ir tai dar labiau sunkina situaciją. Be to, šių duomenų nedaug turi ir Rusijos, ir ES šalių kolegos", - pripažįsta veterinarijos tarnybos specialistas.

Prevencija

E. Pumpučio teigimu, klasikinis kiaulių maras su afrikiniu nelygintinas. Nors užkardymo priemonės naudojamos tos pačios, tačiau afrikinis kiaulių maras nepalyginamai agresyvesnis, žymiai didesnis jo virulentiškumas (mikrobų plitimo ir sugebėjimo sukelti ligas laipsnis).
Esant klasikiniam kiaulių marui dažnai tik tyrimais nustatoma, kad kiaulės serga, o afrikinio kiaulių maro požymiai - akivaizdūs, pažeidžiamas visas gyvūno organizmas, užsikrėtusių individų mirtingumas siekia 100 %. Nuo klasikinio kiaulių maro išrasta vakcina. Tarkim, Latvijoje, kur buvo nustatyti klasikinio kiaulių maro židiniai, šernai buvo vakcinuojami ir šią ligą pavyko lokalizuoti bei sustabdyti, o nuo afrikinio maro jokių medicininių apsisaugojimo priemonių kol kas neišrasta.
„Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl finansinės paramos įgyvendinant ilgalaikes prevencines priemones - tai transporto dezinfekavimo punktų pasienyje įrengimas, kompensacijų išmokėjimas gyventojams, kad buferinėje zonoje šalia Baltarusijos pasienio būtų atsisakytų kiaulių auginimo, taip pat laukinių gyvūnų judėjimą apribojančios tvoros įrengimas visu Baltarusijos
pasieniu. Dėl pastarosios priemonės veiksmai buvo suderinti su Latvijos, Lenkijos ir Estijos tarnybomis. Kiekviena šalis dėl šio ilgalaikio ir brangaus projekto į EK kreipėsi atskirai, tačiau jai bus gautas pritarimas ir skirtas finansavimas, projektas bus įgyvendinamas drauge visose keturiose šalyse. Tvora būtų kompleksinė priemonė, kadangi ji apsunkintų sienos kirtimą ne tik gyvūnams, bet ir nepageidautiniems asmenims, nelegaliems migrantams, kontrabandininkams. Išorinės ES sienos apsauga aktuali visai Europai, todėl motyvai, kodėl ji reikalinga, EK suprantami adekvačiai", - tikina VMVPT atstovas.

Ekstremali padėtis

VMVPT pateikė vyriausybei siūlymą paskelbti Lietuvoje ekstremalią situaciją, kadangi Lietuva jau ir šiuo metu pakliūna į Baltarusijoje siaučiančio maro epidemijos rizikos zoną.
Pasak VMVPT atstovo, Ministras pirmininkas šiai priemonei pritarė, ekstremali padėtis jau ir būtų paskelbta, tačiau susirinkus Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijai paaiškėjo, kad pagal Lietuvos įstatymus ekstremalią padėtį galima skelbti tik tada, jei atvejis (šioje situacijoje - virusas) būtų nustatytas Lietuvos teritorijoje. Kai buvo rengiami teisės aktai, numatantys, kada skelbtina ekstremali situacija, grėsmių, kokia ištiko šiandien, nebuvo prognozuota.
Šiuo metu priimti atitinkamų teisės aktų pakeitimai, jiems įsigaliojus ir komisijai susirinkus į artimiausią posėdį ekstremali situacija turėtų būtų paskelbta. Ji leistų naudoti visas galimas prevencines priemones, užtikrintų veiksmų operatyvumą tuo atveju, jei virusas būtų nustatytas Lietuvoje. Be to, atsirastų teisinis pagrindas papildomiems finansiniams ištekliams naudoti, kadangi VMVPT tenkanti našta (dezinfekavimo stočių įrengimas, nenutrūkstamas 24 vai. budėjimas) per sunki, asignavimai tokio masto grėsmei valdyti biudžete nebuvo numatyti.

VMVPT - „karo stovis

Pasak E. Pumpučio, VMVPT tarnyba yra numačiusi „baltąjį" ir „juodąjį" viruso plitimo scenarijus, priemones ir veiksmus, kas daroma pirmiausia, kokie tolesni žingsniai.
„Jeigu Lietuvoje virusas būtų nustatytas, pirmiausia būtų uždaryta visa Lietuvos kiaulininkystės (laikinai ir visos gyvulininkystės) rinka, kol nebus atmetimo principu atlikti visų kiaulių auginamų Lietuvoje (taip pat ir laukinių šernų) laboratoriniai tyrimai, t. y. kol nežinosime visos epidemiologinės situacijos gyvulininkystės ūkiuose. Viena iš užduočių bus mažinti šernų populiaciją, nes kuojų daugiau, tuo palankesnė terpė virusui plisti. Tolesni veiksmai priklausys nuo to, kokius gautume tyrimą rezultatus, ar židinys lokalus, ar jau išplitęs", - paaiškina VMVPT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Laukinė gamta - prioritetas

„Apsaugoti sveiką laukinę fauną yra VMVPT prioritetinis uždavinys. Gyvulininkystės kompleksuose mes situaciją suvaldyti galime. Jau ir šiuo metu juose galioja labai griežtos taisyklės, jų preciziškai laikomasi. Mažuose ūkiuose (dažniausiai maras ir plito per juos) VMVPT galimybės kontroliuoti situaciją mažesnės, labiau pagrįstos pačių žmonių sąmoningumu, tačiau situacija ir šiuose ūkiuose suvaldoma. Tačiau jei afrikinis kiaulių maras paplistų gamtoje, tarp laukinių šernų - situacija taptų katastrofiška. Galima, kaip Baltarusijoje, išnaikinti kiaules, atimti iš gyventojų visą šaldytuvuose laikomą mėsą, tačiau išnaikinti visų šernų - nerealu. Netgi Viduržemio jūros salose, kur atitinkami sprendimai buvo priimti, šernų medžioklė užtruko 30 m. Šie gyvūnai sugeba prisitaikyti ir išlikti. Lietuva be Baltarusijos turi sienas su Lenkija, Rusijos Kaliningrado sritimi, Latvija. Laukinių gyvūnų migracija vyksta plačioje teritorijoje ir visi šernai žemyne vargu ar būtų išnaikinti ir per 100 m. Tokių radikalių tikslų nekeliame, tačiau, kad šernų populiaciją tektų mažinti iki minimumo-neišvengiama", - teigia specialistas.

Su medžiotojais bendradarbiaujama

E. Pumpučio teigimu, VMVPT j medžiotojus žiūri kaip į savo partnerius ir pagalbininkus. VMVPT pareigūnams su medžiotojais tenka susidurti dėl trichineliozės, gyvūnų apdorojimo aikštelių įrengimo. Kiek tenka patirti, medžiotojai į veterinarinės saugos reikalavimus žvelgia labai atsakingai, be to, palaiko nuolatinius ryšius su veterinarijos gydytojais, nes nuolat tiriama visų sumedžiotų gyvūnų mėsa.
„Medžiotojai dažniau praneš apie pastebėtą netvarką nei ką nors nuslėps, nes yra organizuoti ir suinteresuoti saugia ir sveika gyvūnijos aplinka. Grėsmę kelia brakonieriai, kurie gamtą niokoja be jokių skrupulų. Jie nušautų žvėrių tikrinti veterinarijos tarnyboms, suprantama, nepateikia, nepraneš jie ir radę nugaišusį šerną, todėl brakonieriai yra viena iš pavojingesnių potencialių viruso platinimo grupių", - pažymi VMVPT Skubios veiklos skyriaus atstovas.

Medžiotojai kviečiami būti budrūs

Pasak Laimučio Budrio, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus, didžiausia tikimybė, kad virusas pirmiausia gali pasirodyti pasienio zonoje, kadangi per ją vyksta gyvūnų migracija iš Baltarusijos. Todėl Aplinkos ministerija priėmė sprendimą 10 km atstumu nuo Baltarusijos sienos rekomenduoti medžiotojų būreliams ir klubams atsisakyti šernų viliojimo pašarais, kad šernų nebūtų dirbtinai pritraukiama iš kaimyninės šalies miškų. Taip pat rekomenduoja-
ma suintensyvinti šernų medžioklę. Primenama, kad visiems medžiotojams privalu griežtai laikytis veterinarinių reikalavimų medžioklės metu ir apdorojant sumedžiotų žvėrių skerde-nas, utilizuojant atliekas. Ypatingai turi būtu atsargūs medžiotojai -vietos gyventojai, turintys ūkius ir auginantys kiaules.
„Priimti Medžioklės taisyklių pakeitimai tam atvejui, kad neiškiltų prieštaravimų tarp Medžioklės taisyklių ir prevencinio visų šernų šaudymo (nes, tai jau nebebūtų medžioklė), jei virusas būtų užfiksuotas Lietuvoje. Tai nereiškia, kad būreliai ir klubai turi išmedžioti šernus, paršavedes su mažais šerniukais šiuo metu - sprendimus, ką medžioti ir kaip užtikrinti šernų populiacijos tęstinumą šiuo metu, kaip ir anksčiau, priima patys medžiotojų kolektyvai. Svarbiausia, kad medžiotojai būtų budresni, griežtai laikytųsi veterinarijos taisyklių, veterinarijos tarnyboms pristatytų sumedžiotų šernų organus ir kraujo mėginius afrikinio kiaulių maro virusui nustatyti bei suvoktų, jog Aplinkos ministerijos patelktos rekomendacijos dėl šernų medžioklės nėra formalus paraginimas. Lietuvoje šernų tankumas labai didelis, todėl abejonių dėl potencialios grėsmės niekam neturėtų kilti", -teigia departamento direktorius.

Tvora padalintų gyvūnų populiaciją

Pasak L. Budrio, dėl planų įrengti tvorą Baltarusijos pasienyje tikslingumo - vienareikšmiškų atsakymų nėra: „Šernų migraciją ji pristabdytų, tačiau tai būtų labai brangus ir techniškai sudėtingas projektas - ne tik tvoros įrengimas, bet ir jos priežiūra. Bandymas tiesti vielinę tvorą Baltarusijos pasienyje jau buvo, tačiau susidurta su natūraliomis gamtinėmis kliūtimis, pelkėmis, sunkiai prieinamomis vietovėmis, todėl ištisinės užtvaros nutiesti taip ir nepavyko. Tvora apribotų ne tik šernų, bet ir kitų gyvūnų tolimąją migraciją, todėl gamtiniu požiūriu ji vertintina negatyviai. Virusus gali pernešti ne tik šernai, bet ir smulkioji miškų ir laukų fauna, o tokia kliūtis jos nesustabdytų - pusės žemyno faunai neperžengiama tvora neužtversi", - mano gamtosaugos specialistas.

Medžiotojų požiūris į tvoros įrengimą Baltarusijos pasienyje taip pat skeptiškas.

EugenijausTijušo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo nuomone, būtų įdomu stebėti, kaip tokią užtvarą bandytų nutiesti, tarkim, per Baltasamanės raistą Švenčionių rajone. Tokių raistų prie valstybinės sienos ne vienas ir ne du. Jei tvora būtų tokia pati, kokia nuo žvėrių užtveriami Lietuvoje keliai - didesni žvėrys, pvz., briedžiai, stumbrai, meškos, jos net nepastebėtų - eitų ir praeitų.
Bėda ta, kad tvorą nuvertę stambesni žvėrys padarytų praėjimą ir kitiems gyvūnams, tarp jų ir šernams. Jei tvorą visgi pavyktų nutiesti - vientisos gyvūnų populiacijos padalijimas per pusę, suprantama, būtų žalingas, biologiniu požiūriu - analogų pasaulyje neturintis reiškinys.

Ne tik medžioja

Rusijoje, kurši afrikinio kiaulių maro epidemija prasidėjo (Kaukazo regione) ir toliau plinta - situacija nepavydėtina ir, deja, nesuvaldoma.
Kovojama su maro grėsme įvairiai, vienur kiaules degina, kitur užkasa, dar kitur tiesiog paslepia, vienur rekomenduojama išmedžioti visus šernus, kitur rekomenduojama iš viso nutraukti šernų medžioklę. Argumentai dėl pastarojo sprendimo tokie: susirgę šernai labai greitai nugaišta, per medžiokles ligoti šernai linkę nuo medžiotojų ne bėgti, bet slėptis, tad dažniausiai vis vien nesumedžiojami, todėl potencialių maro viruso nešiotojų gainiojimas tik prisidėtų platinant šią ligą į kitus rajonus.
Pasak E.Tijušo, Rusijos medžioklės specialistų sprendimai uždrausti šernų medžioklę maro apimtuose rajonuose logiški, nes šioje šalyje labai populiari varyminė medžioklė, šernus užpjudant šunimis. Todėl neišvengiamas naminio gyvūno (šuns) kontaktas su laukiniu gyvūnu, potencialiu viruso nešiotoju. Rusijoje kitokiais būdais šernai beveik nemedžiojami, vienas kitas atsitiktiniai sumedžiotas individas jokios reikšmės šernų gausai neturi.
Šioje šalyje visiškai nepropaguojama ir beveik nežinoma šernų medžioklė tykant. Šernų populiacijos tankumas Rusijoje nepalyginamai mažesnis nei Lietuvoje, išskyrus atskiras saleles, kur šernai buvo specialiai veisiami ir saugomi. Rusijos teritorijos mąstai lemia, kad kontaktai tarp šernų bandų, atskirtų šimtais kilometrų, dėl natūralių priežasčių labai reti, todėl ir priemonės, stabdant maro viruso plitimą, yra taikomos visiškai kitos-realistiškos ir veiksmingos jų šalyje.
„Lietuvoje šernai dažniausiai medžiojami tykant jų bokšteliuose. Populiaru šernus vilioti pašarais. Rekomendacija medžiotojams atsisakyti šernų viliojimo pašarais - kontraversiška. Viliojimas pašarais-šernų sulaikymo priemonė, pvz.( kad jie neitų j ūkininkų laukus. Jei šernai kurj laiką buvo viliojami į tam tikrą vietą, ten neberadę maisto patrauks jo ieškoti nenuspėjama kryptimi. Migruojanti banda, dėl galimo viruso plitimo, būtų žymiai pavojingesnė nei lokali, apsistojusi vienoje vietovėje", - mano gyvūnijos ir medžioklės žinovas.

Klasikinis kiaulių maras 1987-1992 m.

Su klasikinio kiaulių maro epidemija E. Tijušui, tuo metu dirbusiam Vilniaus gamtos apsaugos agentūros vedėju, teko susidurti 1987-1992 m. Rytų ir Pietų Lietuvoje.
„Klasikinis kiaulių maras buvo nustatytas Onuškio apylinkėse, vienoje kiaulių fermoje. Ligos virusas nuo jos išplito maždaug 100 km spinduliu. Kelis metus po to nuolat gaudavome medžiotojų pranešimų apie rastus nugaišusius šernus. Ypač pavasarį, nutirpus sniegui, buvome kviečiami dalyvauti utilizuojant kritusius gyvūnus. Pavienių šernų gaišenų pasitaikydavo visur, bet dažnai rasdavome ir visas jų krūvas. Dažniausiai tai buvo pirmamečiai šernai, kurie žiemą, kad būtų šilčiau susispiesdavo tarpusavyje į vieną būrj, suguldavo ir nebepakildavo. Taip ir rasdavome juos pavasarį visus vienoje krūvoje. Medžiotojų būrelis, kuriam priklausiau, jo plotai-ties Nemenčine, palygino prieš marą ir po jo sumedžiojamų šernų kiekį - jis sumažėjo beveik 10 kartų. Kitokių duomenų, kaip maro virusas tuo metu paveikė šernų populiacija nebuvo gauta. Visuomenė šios kiaulių ir šernų epidemijos gal ir nepastebėjo, buvo 1990-ieji metai, Lietuva atgavo nepriklausomybę, visų dėmesys buvo sutelktas į svarbesnius įvykius. Tuomet klasikinis kiaulių marasįVakarų Lietuvą neišplito, Žemaitijos me-

džiotojai apie jį ir šiandien nieko nežino, o vyresni Rytų, Pietų Lietuvos medžiotojai tais metais siautusią kiaulių ir šernų maro epidemiją puikiai prisimena", - pasakojo E. Tijušas.

Siautė Žuvinte

Selemonas Paltanavičius, Aplinkos apsaugos ministerijos gamtos apsaugos departamento specialistas, su klasikinio kiaulių maro padariniais buvo susidūręs Žuvinto gamtos rezervate.
„1986-1987 m. Žuvinte šernų koncentracija buvo labai didelė - apie 300-350 individų. Pavasarį, gugužės pradžioje, kartu su rezervato inspektoriumi (šiuo metu vyriausiuoju miškininku Gintaru Baubliu) lankėmės Žuvinte. Eidami palei pelkę pajutome kritusių gyvūnų kvapą ir staiga išgirdome kvykiant šerniukus. Iš pradžių pagalvojome - gal šernė vedasi. Pradėjome per žiūronus tyrinėti, kas ten galėtų būti? Pamatytas vaizdas sukrėtė. Išsekę, sulysę šerniukai žvygavo, glaustėsi prie nugaišusios motinos, iš alkio bandė žįsti sustingusius šernės spenelius. Einant pelkės pakraščiu, kur pušelės aukštesnės ir prasideda didelis miškas - tose vietose Žuvinte paprastai būna šernų guoliai - pamatėme antrą nugaišusį šerną, tada trečią, dešimtą... Vaizdai buvo slegiantys. Šernai buvo niekur nekeliavę, visi likę ir nugaišę savo guoliuose. įsivaizduojant af-rikinį kiaulių marą, kurio plitimas, kaip teigia specialistai, daug spartesnis ir agresyvesnis, pakliuvusio užkrato poveikis populiacijai - sunkiai įsivaizduojamas. Klasikinis maras siautė ne visur vienodai, bet vyresni medžiotojai gali paliudyti, kad tuo metu dažniau vykdavo ne į medžioklę, bet vietoj šautuvų pasiėmę kastuvus traukė likviduoti maro padarinių. Tekdavo kasti duobes, suversti į jas šernus, apipilti benzinu (kitų utilizavimo priemonių nebuvo), sudeginti ir užversti gyvūnų degėsius žemėmis, kad užkratas neplistų", - pasakojo gamtosaugininkas.
Anot S. Paltanavičiaus, šiandien daugiau civilizacijos sukurtų priemonių, intensyvesnis transportojudėjimas, įvairios paskirties krovinių, tarp jų ir maisto, pervežimas, todėl įmanoma, kad virusas jau plistų ir mūsų pačių-žmonių sukurto-
mis priemonės. Todėl prevenciniai veiksmai: dezinfekavimo punktų įrengimas, medžioklės intensyvinimas atliekami laiku. Turime vykdyti visas atsakingų tarnybų rekomendacijas, kad maro būtų išvengta, nes tai ne tik medžiotojų, ir ne tik šernų problema, - tai gali tapti visos valstybės egzaminu, ar ji sugeba suvaldyti ekstremalią situaciją, grėsmę kylančią visam gyvulininkystės ūkiui, maisto pramonei, tarptautinei prekybai. Negatyvūs pokyčiai šiose srityse supurtytų visos Europos gyventojų socialinę gerovę.

Bus sulaikytas ar paplis?

Ar jau vykdomi ir dar tik numatomi prevenciniai veiksmai bus efektyvūs - parodys artimiausia, tačiau ne trumpalaikė ateitis. Virusas „moka išlaukti". Šernų populiacija Lietuvoje 2012-2013 m. siekė 60 000-80 000 individų. Jie vienas pagrindinių medžioklės objektų - per sezoną sumedžiojama 30 000-40 000, todėl medžiotojų klubams, būreliams, kiekvienam medžiotojui asmeniškai tenka didžiulė atsakomybė užtikrinant saugią aplinką gamtoje ir sveiką gyvūnų bandą.
Rusijos, kurafrikinis kiaulių maras tebeplinta, medžioklės reikalų žinovai teigia, kad medžiotojams teks persiorientuoti į kitus medžioklės objektus, nes persiritus maro bangai šernų populiacija atskirose Rusijos vietovėse bus sumenkusi iki kelių individų ar retų salelių, kur šių gyvūnų dar bus užsilikę.

Garsus viduramžių posakis skelbia: „Saugok mus Viešpatie nuo karo, bado ir maro". Jis atspindi susitaikymą su siaubingiausiomis negandomis, kurios gali ištikti ir kurių suvaldymas ne paprastų mirtingųjų, o aukštesniųjų jėgų valioje. Nors afri-kis ir klasikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas, su viduramžiais nelygintinos ir ligų valdymo bei gydymo priemonės. Tačiau globaliame pasaulyje civilizacija net tik sukuria priemones grėsmingiausioms epidemijoms suvaldyti, bet ir naujas terpes joms plisti. Todėl ne tik veterinarijos tarnybų, bet ir medžiotojų, ūkininkų, gamtininkų, miškininkų, visų gamtoje besilankančių ir ją pamėgusių žmonių laukia iššūkis, dar neturėjęs precendento dabartinės Lietuvos valstybės istorijoje.

[medziotojas]

EK patvirtino paramą kovai su afrikiniu kiaulių maru


2013.09.11
Arūnas Milašius
vz.lt

Europos Komisija nusprendė skirti 1,5 mln. EUR kovai su afrikiniu kiaulių maru. Už šiuos pinigus bus kuriama buferinė zona prie Baltarusijos sienos ir atliekama iš šios šalies įvažiuojančių automobilių dezinfekcija.
Lėšų tvorai, kuri neleistų iš Baltarusijos į Lietuvą įeiti šernams, galintiems pernešti užkratą, neduota.
„Krovininių automobilių vairuotojams ir valstybei už dezinfekciją mokėti nereikės. Darbai bus atliekami už ES pinigus“, – sako Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Trūkstant lėšų buvo planuota iš vilkikų rinkti 25 Lt mokestį, tačiau pasipriešino vežėjų asociacija „Linava“ ir Vyriausybė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą įpareigojo rasti kitus finansavimo šaltinius.
VŽ rašė, kad maro židiniai užfiksuoti už kelių šimtų metrų nuo mūsų sienos su Baltarusija. Baltarusijoje, pagal oficialią statistiką, laikoma apie 3,3 mln. kiaulių, veikia 105 stambūs kompleksai.
Liepos pabaigoje buvo nutarta, kad pasienyje su Baltarusija bus kuriama 10 km buferinė zona, kurioje nebus galima laikyti kiaulių. Jos kaina gali siekti 10 mln. EUR - tiek sudaro vienos dienos kiaulienos eksportas į Rusiją.
Lietuva iš ES prašė 14 mln. EUR paramos maro profilaktikai.

Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojinga liga, tačiau šalies ekonomikai jis atneša milžiniškus nuostolius, nes sustabdomas mėsos ir produktų eksportas. Radus klasikinio kiaulių maro židinius, produktų eksportas nestabdomas.

[medziotojas]

Pradedama rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės

(2013-09-18)
vmvt.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės rudeninis etapas. Šiandien, rugsėjo 18 d. pirmieji vakciną mėtantys lėktuvai pakilo iš Klaipėdos oro uosto.

Tradiciškai laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio – iš Klaipėdos oro uosto, palaipsniui apimant visą Lietuvos teritoriją. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausios veterinarijos gydytojos Aušros Leščinskaitės – Petrauskienės, orlaivių maršrutai sudaryti taip, kad būtų aplenkiami miestai ir gyvenvietės, vandens telkiniai.
„Jau septintus metus iš eilės vykdant tokias akcijas, naudojami nedideli teritoriniai Klaipėdos, Telšių, Paluknio, Molėtų, Aleksoto ir Įstros oro uostai. Jei susiklostys palankios oro sąlygos, šiemet rudeninį vakcinacijos etapą planuojame baigti gruodžio pradžioje“, - sakė A. Leščinskaitė – Petrauskienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pasiutligės atvejų šalyje nuolat mažėja. Šiemet užregistruotas vos vienas pasiutligės atvejis Varėnos rajone, pernai oficialiai buvo patvirtinti 5 šios pavojingos užkrečiamos ligos atvejai.

Specialistai įspėja gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai turi atvykti ir surinkti jaukus su vakcina. Jaukai su vakcina nepavojingi naminiams gyvūnams, tačiau perdozavus jauko, galimos komplikacijos.

[medziotojas]

Įtariama, kad Baltarusijoje nustatyti dar du afrikinio kiaulių maro židiniai

(2013-09-23)
vmvt.lt


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Baltarusijos žiniasklaida išplatino informaciją apie įtarimus, kad nustatyti dar du nauji afrikinio kiaulių maro protrūkiai Danilovtsevo kaime Gardino srityje ir Kristofovo kaime Minsko srityje.
Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, įtarta, kad Gardino srityje afrikinio kiaulių maro protrūkis nustatytas privačioje kiaules auginusioje fermoje. Antrasis šios ligos židinys židinys nustatytas 3 šernų gaišenoms, kurias Kristofovo kaime rado medžiotojai.

Reaguodama į susidariusią situaciją, Baltarusijos veterinarijos tarnyba šiuose rajonuose pradėjo naikinti kiaules, ėmėsi visų saugos priemonių, kad liga neišplistų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad dėl neaiškios situacijos kaimyninėje valstybėje, Lietuvoje sugriežtinta veterinarinė kontrolė, pasienio su Baltarusija veterinarijos postuose vykdoma dezinfekcija, apribota prekyba gyvais gyvūnais turgavietėse ar parodų metu.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto labortaorijoje šiais metais ištirti daugiau kaip 7,3 tūkst. kiaulių ir 3,8 tūkst. šernų mėginių afrikiniam kiaulių marui nustatyti. Visų tyrimų rezultatai buvo neigiami.

,,Kiaulių laikytojai turėtų būti itin budrūs, įtarus ligą, reikėtų nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403 arba kreiptis į teritorinius tarnybos padalinius ar privačius veterinarijos gydytojus”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Artūras Šimkus.

[GRIZLEY]

Itariama

[medziotojas]

Kaip atpažinti pasiutligę ir jos išvengti

www.DELFI.lt
2013 m. rugsėjo 26 d.


Pasiutligė, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė, - viena seniausių žinomų virusinių infekcijų, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai. Pasaulinė pasiutligės diena minima kasmet rugsėjo 28 dieną. Tai yra prancūzų mokslininko, Luiso Pastero, kuris 1885 m. pirmasis su bendraautoriais sukūrė vakciną nuo pasiutligės, mirties minėjimo diena.

Pasiutligės požymiai

I. Jacevičienė pažymi, kad pasiutligės inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, tai priklauso nuo įkandimo vietos, inervacijos gausumo, nuo žaizdos dydžio ir gylio, nuo užkrato kiekio bei apkandžiotojo imuninės sistemos. Gyvūnui apkandžiojus žmogaus ar kito gyvūno galvą ar kaklą, inkubacinis periodas trunka mažiau nei 2-3 savaites. Kai įkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities ir negausi inervacija, inkubacinis periodas gali trukti iki 1-3 mėn., o labai retais atvejais - iki 3 metų.
Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas keliauja periferiniais nervais į centrinę nervų sistemą (CNS). Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praradę savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, lojant, užkimsta balsas, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2-3 dieną atsiranda paralyžius, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta.
Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Gaišta praėjus 10 dienų.

Visų rūšių gyvūnams taip pat ir žmogui būdingas požymis - pakitęs elgesys.

Pasiutligė gali pasireikšti dvejomis formomis: klinikine ir slaptąja. Klinikinė pasiutligės forma pasireiškia tam tikromis stadijomis. Prodrominė stadija trunka iki 3 dienų, kol virusas patenka į CNS. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: karščiavimas (temperatūra gali siekti iki +40°C), galvos skausmas, ryklės uždegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas.

Klinikinis vaizdas primena ūmią kvėpavimo takų, virškinimo trakto ar psichikos ligą. Spazmų ir traukulių priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa (fotofobija) bei triukšmas (akustofobija).
Neurologinė (susijaudinimo) stadija trunka sekančias 2-3 dienas, jų metu atsiranda CNS disfunkcijos požymiai. Pagrindinis šios ligos sindromas - progresuojantis encefalitas. Šiame periode iš pradžių vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, hidrofobija (vandens baimė). Hidrofobija pasitaiko 50% sergančių pasiutlige. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, pagelbėti neįmanoma – žmogus ar gyvūnas miršta.

Kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos

Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, kaip pataria specialistė, žmonėms reikėtų vengti kontaktų su laukiniais ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus būtina izoliuoti. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu.

Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Žmonėms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.

Kokie galimi povakcininiai reiškiniai?

Žmonėms ir gyvūnams šiuolaikinės pasiutligės vakcinos saugios, kontraindikacijų nenustatyta. Paskiepijus, galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas. Nuo 1994 m. Lietuvoje naudojamos naujos kartos saugios, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančois pasiutligės vakcinos.

Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi ligos požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Todėl, vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų ar specifinių jo komponentų nustatymas, naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus.

[medziotojas]

Pasienio ruože su Baltarusija pradedami dėlioti šernus atbaidantys repelentai

vmvt.lt
(2013-10-01)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad įgyvendinant afrikinio kiaulių maro prevencijos ir apsaugos priemones, pradedamas laukinius gyvūnus (šernus) atbaidančių repelentų įrengimas pasienio ruože su Baltarusijos Respublika. Šiandien, spalio 1 d. pirmieji laikikliai su repelentais išdėstyti 30 km pasienio ruože Vilniaus rajone.

Laukinius gyvūnus atbaidantys ir taip jų migraciją ribojantys repelentai – cheminės medžiagos, kurių skleidžiamas kvapas atbaido konkrečios rūšies laukinius gyvūnus. Repelentų poveikis nėra ilgalaikis, todėl jų naudojimui tikslingai pasirinktas laikotarpis, kai rudeninė šernų migracija yra intensyviausia.

„Repelentų naudojimas pasienio su Baltarusijos Respublika ruože pasirinktas kaip alternatyva fiziniam barjerui – tvorai. Tai praktiška ir greitai įgyvendinama priemonė, pakankamai efektyviai apsauganti nuo laukinių gyvūnų migracijos. 50 proc. repelentams įsigyti ir išdėstyti reikalingų kaštų bus kofinasuojama Europos Sąjungos lėšomis“,- sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Artimiausiomis dienomis repelentai bus išdėstyti rizikingiausiame ruože su Baltarusijos Respublika, esančiame arčiausiai oficialiai patvirtinto afrikinio kiaulių maro židinio Gardino srityje.

[medziotojas]

Nustatyta buferinė afrikinio kiaulių maro zona

(2013-10-15)
VMVT

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2013 m. spalio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. B1-646 „Dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos nustatymo“ patvirtino oficialiai kontroliuojamą buferinę afrikinio kiaulių maro zoną. Tai apsauginė teritorija, kurioje ligos sukėlėjų nenustatyta, bet yra taikomos veterinarinės sanitarijos priemonės.
Buferinė zona nustatyta Lietuvos pasienyje su Baltarusija, ji apima minėto įsakymo priede išvardintas vietoves Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybėse (sąrašas pridedamas).

Būtinybė nustatyti buferinę zoną iškilo dėl daugėjančių pranešimų apie afrikinio kiaulių maro protrūkius laukinėje faunoje (šernuose) Baltarusijoje. Neatmetama galimybė, kad šernų migracijos metu užkratas gali patekti ir į Lietuvos teritoriją, todėl pasienyje su Baltarusija jau naudojami repelentai, atbaidantys šiuos laukinius gyvūnus.

Nustatytoje zonoje esančiose kiaulių laikymo vietose bus taikomi patys griežčiausi biologinės saugos priemonių reikalavimai. Kiaulių laikytojai iki šių metų gruodžio 1 d. privalės įgyvendinti visas Biologinės saugos priemones, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. B1-384 (Žin., 2011, Nr. 95-4498; 2012, Nr. 143-7417).

,,Kiaulių laikytojai, kurie laiku neįgyvendins biologinės saugos reikalavimų, bus raginami nelaikyti kiaulių (jas skersti savo reikmėms arba parduoti į skerdyklą), be to, kiaulių laikytojai galės gauti valstybės teikiamą kompensaciją už buferinėje zonoje laikomų kiaulių paskerdimą. Šiuo metu jau parengti Žemės ūkio ministro įsakymų projektai dėl numatomos kompensacijos mokėjimo ir jos paskaičiavimo. Pasinaudoję valstybės parama, augintojai turės įsipareigoti bent metus laiko nelaikyti kiaulių“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.




LIETUVOS VIETOVIŲ, KURIOS ĮEINA Į BUFERINĘ ZONĄ, SĄRAŠAS

1. Druskininkų savivaldybės:
1.1. Druskininkų miestas;
1.2. Leipalingio sen.: Baltosios Ančios HES k., Butelionių k., Černiauskų k., Diržų k., Didžiasalio k., Dulgininkų k., Gailiūnų k., Gerdašių k., Guronių k., Kaziulių k., Krivonių k., Lipliūnų k., Miciūnų k., Mikalinos k., Mizarų k., Ringėliškės k., Sventijansko k., Vilkanastrų k.
1.3. Viečiūnų sen.

2. Ignalinos rajono savivaldybės:
2.1. Ceikinių sen.: Viktarinės k., Rizgūnų k., Degutiškės k., Balčiulėniškės k., Šaltupio k., Augutiškės k., Ropiškės k., Mikalavėlio k., Ramutiškės k., Kandrotiškės I k., Bašiškės k., Budriškės II k., Pamiliškės k., Rubelninkų k., Akmeniškės k., Šukėniškės k., Valėnų k., Gaspariškės k., Lazdinkų k., Vigadkos k., Salelės k., Kančiogino k., Merkmenų k., Nalivaikų k., Tarosaukos k., Kandrotiškės II k., Samaniškės k., Garnių k., Karačiūniškės k., Pašventės vs.
2.2. Didžiasalio sen.
2.3. Dūkšto sen.: Alksno vs., Alksnaičio vs., Bėgūnų k., Beržininkų k., Platumų vs. Gerkonių k., Rudėniškių k., Vėderinių k., Tarasiškės k., Rojaus k., Keižių k., Bikėnų k., Čižiūnų k., Varginių vs., Ščiurio k., Varnų k., Žąsinių k., Mieleikiškės vs., Geistenių k., Medeišių k., Kamuntavo k., Liesniškės vs.
2.4. Kazitiškio sen.: Navikų k., Dailidžių k.
2.5. Mielagėnų sen.: Jaciūnų k., Kurmiškės vs., Urvelių k., Vosyliškės k., Bernotų k., Smilginiškės vs., Jurkiškės k., Žvyriniškės k., Apšiūtų k., Gorkų k., Ryžiškės k., Radučio vs., Kalninės k., Reketiškės k., Mėšonių k., Kikižerio vs., Mielagėnų mstl., Paliesiaus k., Pasmėlės k., Sriūbų k., Černakiškės k., Guntauninkų k., Maldanėnų k., Tumelėnų k., Triluščių k., Krikiankos vs., Krikonių I k., Raščiūnų k., Juodagalvių k., Motiejiškės k., Kriaučiukų k., Salomenkos k., Odesinos k., Zelenkavo k., Milašaičio k., Kėriškės k., Simiškės k., Kalviškės k., Baltojo vs., Kazliškės k., Malkūnų k., Pridotkų vs., Dubiškės k., Buckūnų k., Šilvijos vs., Edvardavo k., Joneliškės k., Dantiškės k., Žardeliškės k., Naujo Sklypo vs., Degsnės k., Turčiškės k., Milašiaus k., Leipuškės k.
2.6. Naujojo Daugėliškio sen.
2.7. Rimšės sen.
2.8. Vidiškių sen.: Ceikiškės k., Pakalkiškės k., Betiškės k.
2.9. Tverečiaus sen.

3. Lazdijų rajono savivaldybės:
3.1 Kapčiamiesčio sen.: Kauknorio k., Padumblių k., Burbų k., Nasūtų k., Alekniškių k., Gervelių k., Dumbliauskų k., Subačių k., Palačionių k., Kapčiamiesčio mstl., Purvinių k., Ivoškų k., Kareivonių k., Valentų k., Kalvių k., Burbų k., Palačionių k., Jančiulių k., Burbų k., Vainiūnų k., Menciškės k., Žmirklių k., Volskų k., Kareivonių k., Stalų k., Neviedės k., Poelenavo k., Gryckavo k., Macevičių k., Macevičių k., Elenavo k., Pertako k., Sventijansko k., Bugiedos k., Simaniškės k., Kuodžių k., Sirguškės k., Igorkos k., Pabūdaviečio k., Varviškės k.
3.2 Veisiejų sen.: Neliubonių k., Abarauskų k., Dvarčiškės k., Valančiūnų k., Juškonių k., Kuolonių k., Šapurų k., Smališkės k., Viktarino k., Šutronių k., Paliepio k., Norkūnų k., Dulgininkų k., Mikalinos k.

4. Švenčionių rajono savivaldybės:
4.1. Adutiškės sen.
4.2. Cirkliškio sen.: Beržynės k., Vaiškūnų k., Margumiškio k., Mylių I k., Poškonių k., Cirkliškio k., Kazliškės k., Mylių II k., Modžiūnų k., Rėviškės vs., Mėžionių k., Naujasodžio k., Merlino k., Salomenkos vs., Guzėniškės vs., Ragovkos I k., Baldoniškės vs., Kunigiškės k., Peršaukščio k., Ežerinčiškės k.
4.3. Magūnų sen.
4.4. Pabradės sen.: Pažeimenės k., Papiškių vs., Gužių k., Ažumiškės II vs., Pušalotos k., Bielkiškės k., Burbliškės II k., Voverės vs., Kalviškės k., Katelninkų k., Svirkiškės k., Lipinos k., Padvarės vs., Zalavo k., Naujadvario k., Baliulių k., Sarokpolio k., Pavoverės k., Žukiškės k., Žvirzdžiūnų vs., Asiedliškių k., Pamerionių k., Merionių I k., Jenarališkės k., Simanavo vs., Karklinės vs., Bronislavavo vs., Mečankos vs., Maleikėnų k., Silniškių vs., Bėčių vs., Rapiejų vs., Antanavos vs., Piorkų k., Trakinės vs., Stanislavavo vs., Vincentavo k., Skirlėnų k., Ramutiškės vs., Naujiniškės vs., Akolionijos k., Padvarininkų k., Važeliškės vs., Ažubalio k., Cegelnės k., Vispos vs., Gaspariškių k., Juozapavo vs., Karkažiškės k., Černeliškių vs., Tebešpolio vs., Burbliškės I k., Navasiolkų k., Zatiškių k., Puočių k., Sarnavo vs., Darinės vs., Kločiūnų k., Algirdavo vs., Šilelių vs., Felicijanavo vs., Kločiūnų k., Ažumiškės I vs., Ceveikiškės vs., Beviršės vs., Juškų k., Šolelių vs., Nerodiškių vs., Liepavo vs.
4.5. Sarių sen.: Sakalnicos vs., Poličichos vs., Michalinavo vs., Cemnukos vs., Gelednės k., Tartoko vs., Milaukos vs., Žardelių vs., Klenavo vs., Tadarinos II k., Ivoniškės vs., Daumilų k., Paglūštės vs., Tadarinos I k., Cegelnios vs., Šakimo k., Šutų k., Balevičių vs., Vaickūnų vs., Ašvaraisčio k., Družulėnų k., Ašlaisčio vs., Laukiankos vs., Antasarės k., Popeliškės vs., Laukių k., Malinovkos vs., Juzinos k., Juodkiškės k., Sarių k., Navasiolkų vs., Petruškų k.
4.6. Strūnaičio sen.
4.7. Svirkų sen.
4.8. Švenčionių miesto sen.: Švenčionių m.
4.9. Švenčionių sen.: Kačėniškės k., Degutiškės vs., Jaurų vs., Stepurkiškės k., Kandrotiškės k., Steponiškės vs., Stoniūnų k., Bruktiškės vs., Karačiūniškės k., Bielionių vs., Tumėnų k., Darinės I vs., Purvėnų k., Gudelių k., Munčelių k., Kryčelių k., Kniceriškės k., Čiūlėnų k., Šutonių k., Agurjanovkos vs., Vaikūčių k., Budriškės k., Petruškų k., Aučynų k., Kriaučiūnų vs., Žukų k., Šaučiškės vs., Teodoriškės vs., Jukiškės k., Šventos k., Adomiškės k., Gražulių k., Matukų k., Obeliškės k., Misiūnų k., Neversčių k., Miciūniškės vs., Lukiškės vs., Stanislavavo vs., Veličkų k., Kirkučių k., Daukšių k., Darinės vs., Gančerių vs., Stūglių k., Kurniškės vs., Bliūdelių vs., Konstantinavo vs., Raudonalaukio k., Krašuonos k., Teberiškės k., Raudonės vs., Kėriškės k., Masliškės k., Jasiūnų vs., Kulniškės k., Činčikų k., Adamavo k., Plentovkos vs., Beržuvio k., Nevieriškės k., Senadvario k., Janiūnų vs., Šilinių k., Naujasalio k., Trečiūnų k., Mylės vs., Antanavos vs., Paraisčio vs., Maldžiūnų vs., Kochanovkos II k., Maliūniškės vs., Kūtelių k., Lalučių k., Peleginavo vs., Sėtikės k., Mylionių k., Želabų k., Trebučių k., Juodeliškės k., Činčikų k. dal., Kochanovkos I k., Bavainiškės vs., Grigaliūnų k., Akmenynės k., Bėlio k., Gavaitiškės vs., Lipniškės I vs., Žvirbliškės k., Varakalių k., Kochanovkos III k., Petriškių k., Kukiškės k., Milkuškų k., Ragaučinos k., Medišionių vs., Samadūriškės k. dal., Lygumų II k., Plytinės vs., Skarbiškės vs., Kurpių k., Skrupiškės vs., Lygumų I k., Poguliankos vs., Kazlų k., Zadvarninkų k., Cibulskų k., Vidžių Kelio k., Čepukėnų k., Naujųjų Zadvarninkų k., Margumiškio vs., Mielagėnų kelio k., Blėkiškės vs., Adutiškio Kelio k., Girdžiuliškės k., Jaciūnųk., Joneliškės vs., Vidautiškės k., Žąsinų k., Mikštų k., Naujosios vs., Janutiškės k., Joniškės vs., Trakų k., Jančiūnų k., Vigadkos k., Masliškės vs., Veraciejos k., Seno Malūno vs., Filipavos vs., Arliškių vs.

5. Šalčininkų rajono savivaldybės:
5.1. Akmenynės sen.
5.2. Butrimonių sen.
5.3. Dainavos sen.: Gilviniškių k., Kamičiūnų k., Dainavos k., Pajuodupio k., Mackiškių k., Kamičių k., Samarakiškių k., Vėžionių k., Užuklonių k., Liupkiškių k., Juršiškių k., Marcinkiškių k., Juršiškių vs., Druskininkų k., Miletiškių k., Naujadvario k.
5.4. Dieveniškių sen.
5.5. Eišiškių sen.
5.6. Gerviškių sen.
5.7. Kalesninkų sen.: Adomiškių k., Balandiškių k., Matuizų k., Diežiškių k., Jundiškių k., Karsokų k., Bandiškių k., Versekos I k., Didžiųjų Vaidagų Paturio k., Rukonių vs., Mantviliškių k., Versekos II k., Anciuškų k., Kalesninkų k., Kudelionių k., Miežiškių k., Užberžių vs., Starkos k., Gumbiškių k., Stačionių k., Geismantų k., Šniūrų k., Krupaviesų k., Purvėnų k., Baltapetrių vs., DabrųNaniškių k., Gudiškių k., Švieslaukio k., Naujasėdžių vs., Prūdelio k., Šarkučių k., Petuchavo Daugidonių k., Mangėliškių vs., Beržiškių k., Biliniškių k., Pašiškių k., Vozbūniškių k.
5.8. Pabarės sen.: Ūtos k., Anskonių k., Papiškių k., Serbentų k., Navakonių k., Karmoniškių k., Armonų k., Pulstakų k., Mankevičių k., Trėbuškių k., Balandžių k., Miknakiemio k., Balandiškių k., Ancevičių k., Degučių k., Kibalų k.
5.9. Poškonių sen.
5.10. Šalčininkų sen.
5.11. Šalčininkų sen.
5.12. Turgelių sen.

6. Zarasų rajono savivaldybės Turmanto sen.

7. Visagino savivaldybė

8. Varėnos rajono savivaldybės:
8.1. Marcinkonių sen.
8.2. Matuizų sen.: Žagarių k., Pasgrindos k.
8.3. Kaniavos sen.
8.4. Vydenių sen.

9. Vilniaus rajono savivaldybės:
9.1. Bezdonių sen.: Arvydų k., Aukštųjų Bezdonių k.
9.2. Buivydžių sen.
9.3. Kalvelių sen.
9.4. Lavoriškių sen.
9.5. Marijampolio sen.: Akmeniškių k., Raguvėlės k.
9.6. Medininkų sen.
9.7. Mickūnų sen.: Žagariškių k., Uosininkų III k., Uosininkų II k., Dėdoniškių k.
9.8. Rukainių sen.: Bruškiškių k., Tribilų k., Padvarninkų k., Čepurniškių k., Mūrininkų k., Šinkalaukio k., Gudžių k., Rūdynės k., Savičiūnų k., Kūlių k., Nelydiškių k., Akmenės k., Svironių vs., Kenos k., Kaniūkiškių k., Jukšėnų k., Gulbinės k., Lankelių k., Sirvydų k., Ulėnų k., Žemaitėlių k., Naujasėdžių vs., Jurčiukų k., Mantušių k., Žemlių k., Varkalabiškių k., Valkagulių k., Kalesninkų k., Trakelių k., Skarvadiškių k., Rutkiškių k., Batviniškių k., Ančeriškių k., Tumosų k., Voverių k., Kastelių k., Senasalio k., Katutiškių k., Aleksandravo vs.
9.9. Vilniaus rajono savivaldybė.: Brastelių k., Borovo k., Strėliškės k., Vladislavovos k., Jazuvkos k., Dolų k.

[GRIZLEY]

mano kaimas neieina i buferine zona

[medziotojas]

mano kaimas neieina i buferine zona

Pamiršau įtraukti