na praeitą savaitę pagaliau sulaukiau žinios-pakvietimo iš kolegų miškininkų žemaičių.
kadangi pakvietimas seniai lauktas, aš per daug nesikuklinu, susikraunu mantą ir į kelionę. nors mūsų ir nedaug-aš, Medeinis ir Giedrius, bet rimčiau darbuotis pradėdam tik gerokai įdienojus
pradėjom nuo bebrų...užtvanka didžiulė, tad laiko atėmė nemažai...čia kolegos padirbėjo kaip kokie ekskavatoriai
vanduo buvo išleistas man dar nebandytu būdu-prakasus pro apačią
na nuleidus vandenuką kaip visada būna pertraukėlė-pasistiprinimas...
ilgai nelaukę ėjome ieškoti užtvankos statytojų, bet čia sėkmė mūsų nelabai lydėjo, rezultatas tik 1-0 mūsų naudai
nors to upelio potencialias tikrai didesnis yra
na diena ejo į antra pusę,tad nusprendėm pasedet "ant šernų"
va čia tai aš pasigaidinau kaip reikant...
vakaras buvo labai ramus, tylus...
ir tik atsisėdus už kokio pusvalanduko pirmieji atsargus trakštelėjimai
po keletos minučių jau girdžiu traška arčiau, jau ir čepsėjimą girdžiu...
ir Joniui rašau, kad pas mane šernai
ateina
trynėsi jie miške gal kokį pusvalanduką ir tik visai sutemus paaiškejo, jog pas mane trynėsi visai ne šernai
, o janotai
atrodo šimtą kartų matyti ir girdėti tie janotai, bet ausys turbūt išgirdo tai, ką norėjo išgirsti...
na bent adrenaliną po kūną pravarinėjo
bent tiek naudos iš jų buvo...
va tokia mano pirma kelionė į Žemaitiją (tikiuos ne paskutinė...
)
ačiū Joniui (Medeiniui) už pakvietimą ir svetingumą.