Hubertinių tradicijos Ukmergėje – su trofėjais ir fejerverkais
Eglė KRIKŠTAPONYTĖ
Medžioklė – aktyvaus poilsio, bendravimo su gamta, laisvalaikio praleidimo būdas. Taip pat tai vienas seniausių žmonijos užsiėmimų, palikusių ryškų pėdsaką ūkinės bei kultūrinės veiklos istorijoje. Lapkričio 3-ąją nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė, o įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su švento Huberto vardo diena, nes šis šventasis laikomas medžiotojų globėju. Ją šimtmečiais minėdavo Europos medžiotojai. Tuo tarpu Lietuvoje hubertinių medžioklių tradicija palyginti jauna, ji siekia tik XVIII amžių. Tradiciškai Šv. Huberto dieną arba artimiausią savaitgalį rengiamos iškilmingos šventiškos medžioklės. Dažnai prieš medžioklę kokioje nors arčiausiai medžioklės plotų ar juose esančioje koplyčioje aukojamos mišios. Beje, ilgą laiką per jas bažnyčioje ir šventoriuje buvo leidžiama būti ir medžioklėje dalyvaujantiems gyvūnams: medžiokliniams šunims, sakalams, net žirgams. Bet ilgainiui popiežiai medžiotojų pagalbininkų teises gerokai apkarpė – iš pradžių žirgų, o vėliau ir šunų.
Medžiotojų šventės dalyvių eisena į Kultūros centro aikštę.
Iki šiol Šv. Huberto diena Lietuvoje minima kasmet. Vis dažniau būrelių, klubų medžioklėse lapkričio 3 dieną gaudžia ragas, kviečiantis į tradicinę hubertinę medžioklę.
Sekmadienį didysis medžioklės sezonas antrą kartą buvo iškilmingai paskelbtas ir Ukmergėje. Kultūros centro aikštėje vyko renginiai, skirti Medžiotojų dienai paminėti.
Medžiotojų šventė prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje buvo meldžiama Šv. Huberto užtarimo ir globos. Po mišių, kurias aukojo buvęs švč. Trejybės bažnyčios klebonas, dabar einantis Kauno Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio parapijos klebono pareigas Dainius Lukonaitis, išsirikiavusi medžiotojų, jų artimųjų, kitų šventės dalyvių eisena patraukė į Kultūros centro aikštę. Eitynėse plevėsavo rajono medžiotojų būrelių vėliavos, o jos priekyje buvo nešamas įspūdingas medžioklės trofėjas – didžiuliai elnio ragai.
Pirmiausia susirinkusiuosius į šventę pasveikinęs kunigas D. Lukonaitis, kuris taip pat yra medžiotojas, visus kvietė bendrauti, pasidalinti patirtimi, nes tik bendrystėje galima vieni kitus pažinti. „Linkiu smagios šventės ir nei plauko, nei tauko“, – palinkėjo pomėgį medžioti turintis dvasininkas ir paskelbė oficialų šventės atidarymą.
Po kunigo žodžių pasigirdo trimito garsai, o į dangų lėkė žaižaruojantys fejerverkai. Visą šį reginį palydėjo gausūs šventės dalyvių plojimai.
Sveikinimo žodį taręs rajono meras Vydas Paknys sakė, kad nors Medžiotojų šventė Ukmergėje minima tik antrus metus iš eilės, tačiau tegu ji ne tik suburia vieno seniausių istorijoje amato, pomėgio ir gyvenimo būdo žmones smagiai praleisti laiką, bet ir atlieka švietėjišką darbą plečiant visuomenės supratimą apie medžioklės kultūrą. Taip pat rajono vadovas pastebėjo, kad medžiotojai – ne miško priešai, o draugai, todėl juos kvietė ir toliau globoti bei rūpintis gamta.
Šventėje dalyvavo ir Seimo narys Kazys Grybauskas, kuris jau 37 metus yra Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos narys. Anot parlamentaro, tikimasi, kad kelerius metus svarstytas ir galiausiai priimtas Medžioklės įstatymas pagerins žemės, miškų savininkų ir medžiotojų tarpusavio santykius. K. Grybauskas medžiotojams palinkėjo sureguliuoti miško žvėrių skaičių taip, kad jis būtų optimalus, palankus ir gamtai, ir žmogui, ir visuomenei, taip pat geros sveikatos ir sėkmės.
Į ukmergiškius kreipėsi ir Vilniaus medžiotojų ir žvejų draugijos atstovė Nijolė Dudutienė, kuri Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijai ir jos valdybos pirmininkui Vytautui Marazauskui bei medžioklės žinovui Stanislovui Brakniui perdavė Respublikinės medžiotojų ir žvejų draugijos sveikinimą ir padėką.
Apie Ukmergės draugijos medžiotojų veiklą trumpai papasakojo V. Marazauskas. Jo teigimu, Šv. Huberto diena – ne tik medžiotojų, bet ir bendra visų ukmergiškių šventė, kurioje pabendraujama, parodomi medžioklės trofėjai. Taip pat valdybos pirmininkas pažymėjo, kad medžiotojai ne tik medžioja. Jie turi laikytis Medžioklės įstatymo, kitų teisės aktų, privalo rūpintis savo apranga, globoti ir prižiūrėti miško žvėris ir t. t. Tačiau, pasak jo, visko padaryti vieni medžiotojai negali. Tai yra bendras darbas su kitomis organizacijomis ir žinybomis. Pirmiausia – su miškininkais, nes medžioklės veikla yra labai susijusi su mišku ir su ūkininkais, kad jų laukai būtų apsaugoti nuo miško žvėrių daromos žalos. „Dėkoju už glaudų bendravimą ir bendradarbiavimą ir linkiu, kad tai ir toliau tęstųsi bei stiprėtų“, – kalbėjo V. Marazauskas.
Šiuo metu rajone yra dvylika medžiotojų būrelių, dešimt jų priklauso Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijai. Iš viso rajone yra apie 500 medžiotojų, iš jų – 6 moterys.
Pasibaigus sveikinimo kalboms vyko čia pat aikštėje įsikūrusių rajono medžiotojų būrelių ir klubų paviljonų apžiūra bei vertinimas. Specialiai sudaryta komisija, kuriai pirmininkavo ilgametis miškininkas Antanas Hofmanas, buvo pakviesti apsilankyti dešimtyje paviljonų. Juos šiųmetinėje šventėje pristatė Lyduokių, Veprių, Žemaitkiemio, Lėno, Pašilės, Vidiškių, Laičių, „Draugystės“, „Miškininko“ ir „Želvelės“ būrelių bei klubų medžiotojai.
Paviljonų šeimininkai komisijai ir visiems žiūrovams demonstravo nuotraukas, trofėjus: įvairaus dydžio ragus, kailius, tikroviškai atrodančias žvėrių ir paukščių iškamšas, kitus eksponatus. Taip pat medžiotojai siūlė paragauti jų pačių pagamintų gardžiai kvepiančių patiekalų: įvertinti žvėrienos skonį, pasivaišinti koše, sušilti prie karštos arbatos puodelio. Šventėje buvo galima įsigyti ir UAB „Šerno pėda“ produkcijos – medžiojamų gyvūnų gaminių, įvairiausių prieskonių.
Renginio pabaigoje komisija paskelbė vertinimo rezultatus ir apdovanojo laimėtojus. Pagal trofėjų skaičių, vertę, įvairovę geriausiu buvo pripažintas Žemaitkiemio medžiotojų būrelis.
Geriausiu 2012-2013 metų medžioklės sezono trofėjumi išrinkti elnio ragai. Šis trofėjas priklauso Veprių medžiotojų būrelio medžiotojui Vidmantui Juodvalkiui.
Už skaniausiai pagamintas medžiotojų vaišes apdovanoti Veprių medžiotojų būrelio medžiotojas Juozas Buteikis ir Rita Narkevičienė.
Atminimo dovanėlės atiteko vyriausiam – 87 metų medžiotojui Vytautui Leonavičiui iš Lėno medžiotojų būrelio bei jauniausiam – devyniolikmečiui medžiotojui Eimuntui Aukštuoliui iš Žemaitkiemio medžiotojų būrelio.
Šauniausia, kantriausia ir linksmiausia medžiotojo žmona išrinkta Veprių medžiotojų būrelio medžiotoja Agnė Balčiūnienė.
Taip pat Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija įteikė padėkas rajono savivaldybės administracijai, Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjai Lolitai Gerulskienei, kunigui D. Lukonaičiui, Kultūros centro Lyduokių filialo meno vadovei Viktei Varnienei, UAB „Valdo leidykla“, žiniasklaidos atstovams, kitiems prisidėjusiems prie šventės.
Renginyje linksmas kaimiškas melodijas atliko Lyduokių kaimo kapela „Kanolas“, kuriai vadovauja V. Varnienė.
Medžiotojai kvietė paragauti jų pačių gaminamų patiekalų.
Geriausiu pripažinto Žemaitkiemio būrelio medžioklės trofėjai.
N. Dudutienė apdovanojo S. Braknį.
Dainiaus VYTO nuotr.
gzeme.lt
2013-11-05