Na ką, metu ir aš šeštadienio varyminės atidarymo aprašymą.
Susirinko mūsų 20 medžioklių, keletas etatinių varovų ir gana nemažai šunėkų. Ryte oras atrodė nekoks, tačiau vėliau išsigiedrino, nusišypsojo saulutė ir gavosi puiki pasivaikščiojimo - medžioklės diena

Varyminių manau visi laukia, o ypač jaunimas, kadangi jiems palaukimai dar gaunasi su "kauptukais" ne kokie, o varymuose gali patikrinti savo taiklumą ir įgytas žinias.
Ryte buvo pristatytas naujas būrelio narys, vieno iš medžioklių sūnus, instruktažas ir į

mišką. Aišku tiek nesimačius su būrelio vyrais daug kalbų ir einant ir važiuojant netrūko, gal ir drausmės stojant į liniją biski trūko, bet kada pirma medžioklė, atidarymas ir seniai matyti kolegos viskas atleistina
Pirmas varymas, užskalija šuniukai, jaudulys krūtinėje. Atrodo jau jau kažkas išnirs iš krūmokšnių pasidabinusių margaspalvias lapais ir ... šuniukai kažką veja jau kiton pusėn. Toks jausmas kad kažkas visiškai

nenori bėgti į medžiotojų liniją. Akurat, varovų ir šunų balsai artėja ir iš krūmų tankmės nuo manęs kokie 6 m. išnyra ožiukas. Pamato mane stabteli ir neria per liniją, spėju pamatyt, kad iš ragų išvaizdos koks "trečiokas" bus. O jam matyt irgi šiandien šventė

, nes vienas ragas pasidabinęs persmeigtu geltonu lapu. Šūvių šiame varyme nėra

Susirinkus visiems aš dar pajuokauju, gal šiandien vyrai rankų nepurvinam

paskui rankas reiks ieškoti kur plaut.
Antras varymas. Stajam vėl ant linijos ir laukiam. Varovai artėja, šunes irgi nenoriai skalina, matyt nieko nėra. Ir staiga ausis pasiekia garsus "ga ga ga" toks ausiai malonus garsas

Iš už miškelio virš medžių lėtai gagena pulkas žąsų. Aišku niekas nešauna, laukia varymo rezultatų. Bet mano širdelė ir rankos tokio vaizdo neatlaiko ir prisimetęs šaunyką su šešiukėm pliekiu į dangų

Tada neatlaiko ir kiti, pasigirsta šūvių kanonada ir žąsys nesitikėjusios tokios "vienšnagės" Varėnos raj. pasipila kas kur išgastingai gagendamos. Trinksi šūviai

, tačiau supratusios, kad gali blogai baigtis, neria viršun. Susirinkus vyrai sako, kad viena nupikiravo žemyn, bet lėtai, neskubėdama ir pagal atstumą kur jį tūpė, vietiniai medžiokliai greit atsumą "pamatavo" - už kokių poros km.

Aišku pasišaudžius vyrų nuotaika iš karto praskaidrėjo ir prasidėjo "pletkai" apie žąsis
Trečias varymas vėl gi be šūvių, nors kai nekeista, dvi rudosios atskuodė "pasveikinti" medžioklių iš už nugarų, tačiau uodegomis mostelėjo ir sveiką kailį išnešė
Ketvirtas varymas paskutinis, varovai paliekami, mes nukeliaujam tolyn, užstojame ir laukiame. Varovai varo lyg ir artėja, tačiau įpusėjus varymui matyt nusprendžia, kad vis tiek paskutinis varymas ir jie gali "suhaltūrinti"

vieni į vieną pusę, kiti į kitą ir varymas galima sakyti baigėsi jam įpusėjus

Atėjęs Šatas sako: tik pradėjom užstot varymui, žiūriu šernys pasižiūrėjo į mus , apsisuko ir hodu nuo varovų į kitą kvartalą. Jam tą dieną irgi nusišypsojo laimė.
Po visko medžioklę baigėme ir kam neteko vamzdžių sutepti, galėjo tą padaryti šaudydamas į lėkšteles. Iš pradžių buvo du bandomieji ir vėliau 5 įskaitiniai šūviai. Prasimankštinus teko ir man šaunyką išbandyt, vis galvoju, kodėl nepataikau į paukščius, nors lėkštelės lyg ir kliūna
Teko šį kartą pakliūti į finalininkų gretas ir persišaudyti dėl 1-3 vietos. Man teko

I vieta, Jonsonui II , o klubiečiui varėniškiui III .
Vėliau vyrai galėjo patuštinti savo užsigulėjusiu šovinių tasargas ir visi smagiai pasišaudė.
Tai toks mūsų būrelio pirmos medžiolės atidarymo aprašymas ir įspūdžiai
Foto patalpintos į galeriją.