MEDŽIOKLĖ AMŽINA — KEIČIASI TIK VARYMŲ KVARTALAI

Klimatologas: žiemos Lietuvoje sutrumpėjo dviem savaitėmis

2012-08-18

"Pas mus sutrumpėjo žiemos sezonai, nepaisant to, kad pastarosios žiemos buvo gana šaltos. Mūsų žiemos sutrumpėjusios maždaug dviem savaitėmis, jei lygintume su XX amžiaus viduriu", - interviu dienraščiui "Vilniaus diena" teigė klimatologas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į karščio bangų arba vadinamųjų kaitrų, pasikartojimą.
"Kasmet, kas vasarą, užfiksuojame apie 10 dienų, kai Lietuvos teritorijoje temperatūra pakyla daugiau kaip 30 laipsnių. O toks skaičius karščio bangų yra daug didesnis, nei buvo prieš 40-50 metų. Tai ryšku", - tvirtino A.Bukantis.
Be to, anot jo, per pastaruosius 20 metų Lietuvoje užfiksuotas didelis ekstremalių sausrų skaičius. Tai liudija, kad yra nemenkas kritulių netolygumas.
"Tiesa, nuo 2008-ųjų stiprių sausrų nebuvo, tik trumpalaikiai sausi laikotarpiai, tačiau, kalbant apie visą Europą, sausrų dažnis yra gerokai išaugęs", - tvirtino klimatologas.
Jo teigimu, yra tikimybė, kad staigūs temperatūrų pokyčiai Lietuvoje taps įprasti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Estijos sinoptikai jau prognozuoja sausą rudenį ir šaltą žiemą

15min.lt

Estijos portalas prognoz.ee paskelbė preliminarią prognozę artimiausiam pusmečiui.
Portalas rašo, kad, sinoptikų teigimu, tie paniurėliai, kuriems ši vasara buvo per šalta, galės džiaugtis švelniu sausu rudeniu. Geras oras turėtų išsilaikyti iki spalio mėnesio pabaigos.
Žiema turėtų būti labai šalta, o kita vasara – saulėta ir kaitri. Tad tie, kuriems šią vasarą buvo maža saulės, galės atsigriebti su kaupu.
Orų prognozuotojas Aleksandras Lumis įsitikinęs, kad ruduo nudžiugins kaip niekad švelniu klimatu.„Dabar visi ženklai rodo, kad ruduo truks ilgiau, nei įprasta. Bent jau iki spalio pabaigos tai tikrai. Tačiau žymesnio atšilimo rudenį laukti nederėtų“, – sako A.Lumis.
Sinoptiko teigimu, rudenį lietaus tikimybė nedidelė.
Žinomas orų spėjikas iš Piarnumaa miesto Ilmaras Tijsmaa laikosi tos pačios nuomonės: rugsėjį ir spalį orai bus tokie geri, kokie tik gali būti rudenį.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/or ... z24MyghZBc

Maskvoje jau sninga

http://www.delfi.lt/news/daily/world/ma ... d=59832005

Prognozės artėjant žiemai: Vakarų Europoje daugiau nei įprasta turėtų pasnigti, Pietų Europoje siautės audros ir dažniau lis

15min.lt


Ateinanti žiema gali pateikti ne vieną staigmeną. Daug sniego prognozuojama centrinėje Europoje, pabalti gali net ir Žydroji pakrantė. Speigų irgi žadama, nors greičiausiai mažiau nei pernai žiemą. Tokias prognozes pateikia amerikiečių meteorologai, skelbia Tvn24.pl.
JAV meteorologai prognozuoja, kad žiemos orai iš Sibiro Vakarų Europą pasieks žiemos viduryje arba pabaigoje. Šaltos oro masės tuo metu pasieks ir Lietuvą, Lenkiją bei kitas kaimynines šalis, nors visos žiemos temperatūra bus panaši į daugiametę vidutinę.
Sausis ir vasaris bus tas laikas, kai didžiausia tikimybė, kad orų masės iš Sibiro pasieks senąjį žemyną, tvirtina meteorologijos stoties „Accu Weather“ specialistas. Ši stotis ir paskelbė būsimosios žiemos orų prognozes.
Tačiau šalčiai neturėtų trukti ilgai ir temperatūra nenukris taip žemai, kaip praeitą žiemą. 2012 metų vasarį šalti orai pražudė Europoje daugiau kaip 700 asmenų.
Dideli šalčiai turėtų aplenkti šiaurines Didžiosios Britanijos ir Airijos dalis, šiaurės rytų Daniją ir pietų Švediją bei Norvegiją. Šiuose regionuose temperatūra neturėtų labai skirtis nuo daugiametės vidutinės, orai bus panašūs į Vidurio ir Rytų Europos.
Planuojant žiemos atostogas, verta pagalvoti apie poilsį Alpėse, Pirėnuose arba Balkanų pusiasalio kalnuose. Sniego ten turėtų iškristi daugiau, negu paprastai būna. Be to, bus pakankamai šalta, tad sniegas staiga neištirps.
Daugiau nei įprasta turėtų pasnigti visoje Vakarų Europoje, kiek mažiau – Norvegijoje, Švedijoje ir pietryčių Ukrainoje.
Pietų Europoje šią žiemą siautės audros ir dažniau, nei įprasta, lis. Tokie orai žadami pietų Ispanijoje, Viduržiemio jūros baseino šalyse, pietryčių Europoje.
Italija, Graikija, buvusios Jugoslavijos šalys, Rumunija, Bulgarija ir Turkija šaltesnės, nei įprasta, žiemos nesulauks. Meteorologų teigimu, sniego šioje Europos dalyje neturėtų būti, nors pernai pasnigo net ir Romoje. Išimtimi gali tapti Prancūzijos Rivjera, kur gali būti žiemiškai balta, bent jau vasarį. Paprastai sniegas šiai vietovei nėra būdingas.
Sniegas gali padabinti ir Paryžių, tačiau greičiausia tik žiemos pabaigoje.

S. Paltanavičius: gyvūnų pasaulyje dar nėra jokių žiemos ženklų


Selemonas Paltanavičius, lrt.lt
2012 m. lapkričio 29 d.


Atsisveikinome su rudeniu. Čia pat – kalendorinės žiemos pradžia. Diena trunka 7 valandas 45 minutes. Jai trumpėti – dar pusė valandos. Gyvename tamsių dienų ir juodų naktų metą. Nieko nekeičia žinojimas, kad kažkur už debesų šviečia saulė, o naktimis švyti pilnatis.
Tiesa, pranašaujama kažkas panašaus į žiemą, su šaltuku, sniegeliu ir sniegu. Matyt, tada taps šviesiau. Bent jau baltoji žiemos spalva nušvies trumpučių dienų pilkumą. Šiandien regime dar labai rudeniškus orus ir gyvūnų pasaulyje nematome jokių artėjančios žiemos ženklų. Sunku patikėti, kad jie ko nors nemato, negirdi ir nesupranta. O gal jie žino, jaučia, tik mums neaiški jų reakcija.
Dabar dar kalbame apie šių metų rudenį. Ko gero, jau galima suskaičiuoti ir metų viščiukus, kaip buvo sakoma. Taigi gamtos metai savo aktyvųjį ciklą baigia. Dabar trys mėnesiai bus skirti viskam išsaugoti, išgryninti.
Gamtoje statistikos duomenys nerenkami, tačiau galima konstatuoti, kad metai buvo geri. Augalų nemarino, nedžiovimo sausros, jie žaliavo ir vešėjo, barstė sėklas. Atrodo, kad graužikų gamtoje buvo tikrai daug, todėl atsigavo pelėdos, kai kurie plėšrieji paukščiai, o labiausiai – lapės. Dar prieš metus jų gausa buvo ypač kritusi, kai kas net abejojo, ar jų padaugės. Tačiau lapės dar sykį patvirtino seną kaip pati gamta ekologinį modelį, kai plėšrūnų gausa svyruoja kartu su graužikų pokyčiais. Praėjo metai ir štai – lapių vėl daug. Dažnam būrelyje ar medžiotojų klube per vieną dieną sumedžiojama po 5–7. Teismui panaikinus apribojimus vilkų medžioklei, visoje Lietuvoje, o labiausiai – šiauriniuose rajonuose, jau sumedžiota 11 šių žvėrių. Primenu, šiam medžioklės sezonui leistas vilkų sumedžiojimo skaičius – 50.
Mūsų paukščiai-keliautojai išskrido, tačiau ežeruose, tvenkiniuose liko pulkai ančių, laukių, o greta jų – gulbės. Kol kas paukščiams nėra ko skubėti, nes šios sąlygos geriausios, maisto gamtoje gausu. Tačiau artėjantis šaltis sukaustys mažuosius ežerus, tvenkinius, ir paukščiai bus priversti keliauti. Pradžioje – į greta esančius didesnius telkinius, o po to į tuos, kurie neužšąla visą žiemą.

Šis procesas – iškeliavimas – bus palaipsnis, paukščiai neskubės, lūkuriuos ant ledo. Todėl supraskime juos ir nedarykime skubių išvadų, kad paukščiai prišalo, kad juos reikia gaudyt ir kur nors vežti, gelbėti. Tokių priemonių prireiks tik tiems, kurie serga ar sužaloti. Jų tikrai nebus daug.

Klimatologė: orai atšals, bet tikroji žiema prasidės tik po mėnesio

Rūta Levickaitė, GRYNAS.lt
2012 m. lapkričio 30 d.


Lapkričio 30-ąją minint paskutinę kalendorinę rudens dieną, klimatologai ramina, kad tikros žiemos dar teks palaukti. Nors orai gruodį atšals ir prognozuojama vidutinė mėnesio temperatūra sieks apie 4 laipsnius šalčio, ši žiema turėtų būti šiltesnė už praėjusią.

Gruodis – šaltesnis, mažiau kritulių

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė GRYNAS.lt teigė, kad šiemet žiemos vidutinė temperatūra turėtų būti 2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę.
„Šiemet reikėtų tikėtis šiltesnės žiemos negu buvo praėjusi. Prognozuojamo sezono vidutinės temperatūros atžvilgiu panašiausia į šią beprasidedančią žiemą buvo 2008-2009 m. žiema. Ji taip pat buvo nešalta ir pakankamai drėgna“, - sakė V. Ralienė.

Nors žiema turėtų būti šiltesnė, gruodis numatomas šaltesnis nei vidutiniškai būna.

„Šiemet vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra numatoma apie pusantro laipsnio žemesnė už vadinamąją standartinę klimato normą (- 2,3 C), todėl turėtų būti artima -4 C. Kritulių taip pat numatoma mažiau nei paprastai būna šį mėnesį“, - pasakojo Meteoreologinių prognozių skyriaus vedėja.
Pirmąją kalendorinės žiemos dieną orai turėtų atvėsti. Tai reiškia, kad kartu su kalendorinės žiemos pradžia ateina ir žiemiškesni orai. „Vakar ir šiandien vėsesni, žiemiškesni orai užfiksuoti tik Žemaitijoje, ten ir temperatūra yra neigiama, ir sniegas per naktį neištirpo. Sniego danga, nors susidariusi ir nestora, bet laikosi. Kitoje Lietuvoje dalyje šaltesnis oras turėtų kaip tik ir atkeliauti gruodžio 1-ąją – artimiausią parą. Tas atėjimas nebus labai nekaltas, atšalimą lydės ir plikledis, todėl reikėtų būti atsargiems“, - įspėjo V. Ralienė.
Gruodis, jos teigimu, be abejonės, nebus vienodas, tačiau nedidelė minusinė temperatūra turėtų išsilaikyti visą mėnesį. Ateinančio antradienio naktį vietomis šals net iki minus 10 laipsnių.
„Gruodis prognozuojamas žiemiškas, visų keturių savaičių temperatūra numatoma neigiama, todėl yra didelė tikimybė, kad ir šventinės savaitės metu temperatūra bus neigiama, kiek sniego iškris – jis neturėtų ištirpti, tačiau tai yra mėnesio prognozė. Gali kaip tyčia pasitaikyti trys atodrėkio dienos, kurios pasitaikys būtent Kalėdų dienomis. Šimtu procentu teigti, kad Kalėdos bus su sniegu negalima“, - dėstė meteorologė.

Ragina neskubėti gyventi ateitimi

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės teigimu, tikra klimatologinė žiema prasideda tik nuo Kalėdų, todėl ateinantis šaltesnis periodas vadinamas priešžiemiu, o ne tikrąja žiema.
„Tai yra pereinamasis laikotarpis tarp rudens ir žiemos, kada būna labai nepastovūs orai, lietų gali keisti šlapdriba, sniegas ir atvirkščiai. Viena diena gali būti šiltesnė, kita šaltesnė ir t.t., kol galų gale turėtų nusistovėti žiema, nors ji ne visada prasideda vienodu laiku. Pavyzdžiui, pernai metais ji nusistovėjo tik sausio pabaigoje“, - sakė A. Galvonaitė.
Ji paragino žmones džiaugtis tokiais orais, kurie yra, nes jų pakeisti nelabai galime.
„Aš visada visiems sakau džiaugtis tuo, ką turite. Ko jūs taip skubate visi gyventi? Jeigu taip skubėsite, visai čia pat bus pasaulio pabaiga, nors vakar sakė ją atšaukė, - juokėsi klimatologė.

Perkūnijos būna ir žiemą

Kartu su šaltesniais orais, atrodo, kad sumažėjo ir perkūnijų skaičius. A. Galvonaitė tikino, kad perkūnijų būna visus metus. Jų ypač daug sulaukta šią ir praėjusią vasarą.
„Taip nutinka vis dažniau. Pernai per liepą ir rugpjūtį praktiškai sumuštas metų rekordas – 47 dienos su perkūnija. Šiais metais vien per vasaros laikotarpį buvo 55 ar 56 tokios dienos. Tai susiję su klimato kaita, šiltėjimu, kada susidaro dideli temperatūriniai kontrastai. Vis dažniau Lietuvoje turime temperatūrą per 30 laipsnių, paskui – staigius atšalimus ”, - pasakojo A. Galvonaitė.
Gruodis prognozuojamas žiemiškas, visų keturių savaičių temperatūra numatoma neigiama, todėl yra didelė tikimybė, kad ir šventinės savaitės metu temperatūra bus neigiama. Gali kaip tyčia pasitaikyti trys atodrėkio dienos, kurios pasitaikys būtent Kalėdų dienomis. Šimtu procentu teigti, kad Kalėdos bus su sniegu negalima.
Meterologė V. Ralienė
Ji patikino, kad graustiniai siaučia ištisus metus: „Rudenį ir žiemą ir žaibuoja, ir graudžia, ir kiek kartų! Sausio mėnesį būna dangus su žeme maišosi, griaustinis didžiausias, sninga pūga. Ir rudenį lygiai taip pat būna kai kada, kai susidaro tam sąlygos. Nejaugi neteko matyti, kaip sausio ir vasario mėnesį siaučia pūga, būna šalta, atrodo kaip Valpurgijos naktis – su žaibais, perkūnijomis? Jeigu neteko, galbūt pamatysite kitąmet“.

Orai ekstremalės

Klimatologė A. Galvonaitė atkreipė dėmesį, kad dėl šiltėjančio klimato dažnėja ne tik perkūnijos, bet ir kiti meteorologiniai reiškiniai. Jų ateityje turėtų tik daugėti.
„Galime tikėtis visų meteorologinių reiškinių didesnio ekstremalumo, reiškinių dažnėjimo ir t.t., - apie ateitį kalbėjo pašnekovė. - Reiškiniai gali būti ekstremalesni, pridaryti daugiau žalos. Jau dabar mes vis dažniau girdime apie škvalų padarytas žalas. Kai sakomos prognozės, dažnos frazės „galima perkūnija ir škvalas“. Anksčiau tai būdavo retesni dalykai ir ne tiek žalos pridarantys. Škvalas nukeldavo kokį vieną stogą, o dabar būna ir sugriovimų ir nuvertimų, visko pilna būna. Viskas prasideda nuo susidariusių temperatūros kontrastų – nevienodai įšyla žemės paviršius, nevienodai atiduodama temperatūra į atmosferą ir dėl susidariusių tiek vertikalių, tiek horizontalių srautų formuojasi visi meteorologiniai reiškiniai“.

Pareina šalčiai http://www.yr.no/place/Lithuania/Vilniu ... /long.html pypec bus mano darbui

Per naujus žada pliurzą - http://www.wetter.com/wetter_aktuell/we ... =LTXXX0018

2013-ieji bus rekordiškai šilti metai?

"Londono žinios"
2012 m. gruodžio 21 d.



Didžiosios Britanijos meteorologijos biuras ketvirtadienį paskelbė prognozuojąs, kad ateinančiais metais vidutinė oro temperatūra bus 0,57 laipsnio didesnio už ilgametį vidurkį. Dėl to 2013-ieji bus rekordiškai šilti metai, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Labai tikėtina, kad 2013-ieji bus vieni iš šilčiausių nuo 1850 metais, kada pradėti fiksuoti duomenys, ir bus šiltesni nei 2012-ieji“, – teigiama Meteorologijos biuro metiniame prognozėje.
Prognozuojama, kad ateinančiais metais bus 0,43-0,71 (vidutiniškai 0,57 laipsnio) laipsnio Celsijaus šilčiau už ilgametį pasaulinį vidurkį – 14 laipsnių (1961-1990).
Meteorologijos biuro prognozė paremta paties biuro duomenimis, o taip pat duomenimis iš Rytų Anglijos universiteto, NASA Goddard kosmoso tyrimų instituto ir Jungtinių Valstijų nacionalinio vandenynų ir atmosferos administracijos.
Klimatas šyla dėl natūralių klimato pokyčių, o taip pat dėl to, kad į atmosferą išmetama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sakė Meteorologijos biuro sinoptikas Dave'is Brittonas.

Iki šiol šilčiausiais metais laikomi 2011-ieji, kai ilgametį vidurkį vidutinė temperatūra viršijo 0,54 laipsnio. O šie metai pagal šiltumą yra devinti istorijoje (0,45 laipsnio aukščiau vidurkio).

prie mano sklypo ir statomo namo teka stai toks upelis, ji nedickas, bet susisiekia su merkiu, apie bebrus, ondatras ir udras, apsilankancias pas mane jau nekalbu, tiesa ir semuonelis gyvena kazkur krante.. bet jau antra ziema sitam upelyje ziemoja siaurines antys ... tam upelyje primeciau kad apie 30 stuku, pamaciusios mane dalis pakilo ir uz 15 m nutupe vel, kitos siaip paplauke.. tegul ziemoje, ten ramu, o ir gelaziniu sezonas pasibaiges , zino turbut zarazos

Gedasas wrote:prie mano sklypo ir statomo namo teka stai toks upelis, ji nedickas, bet susisiekia su merkiu, apie bebrus, ondatras ir udras, apsilankancias pas mane jau nekalbu, tiesa ir semuonelis gyvena kazkur krante.. bet jau antra ziema sitam upelyje ziemoja siaurines antys ... tam upelyje primeciau kad apie 30 stuku, pamaciusios mane dalis pakilo ir uz 15 m nutupe vel, kitos siaip paplauke.. tegul ziemoje, ten ramu, o ir gelaziniu sezonas pasibaiges , zino turbut zarazos

gri.jpg

A tai ko mes ten ju nemedziojom? Gal tvartelin uzdares kur laikei?

Žiema jau kaip ir į pabaigą, ale kitai nedėliai prognozuoja šalčio iki -20

nu kur tau į pabaigą tik persiritom per viduriuką

Miškininkai: gyvūnų elgesys pranašauja ankstyvą pavasarį


Lidija Jankauskienė,
LRT televizijos laida „Panorama“, lrt.lt
2013 m. sausio 17 d.

Miškininkai spėja, kad ši žiema nebus ilga, ir laukia ankstyvo pavasario. Esą tai išpranašavo jau nebemiegantis Telšių miškų urėdijos „Žverinčiaus“ gyventojas meškinas Timas.
Nors žiema vos įpusėjo, 15-metis meškinas Timas jau nebemiega. Visą šaltą gruodį šleivakojis snaudė, tačiau vos orai atšilo, pabudo.
„Timas iki Naujųjų metų taip jau buvo įmigęs, atrodė, net nekvėpavo. Orams atšilus ir jis pabudo, paskui vėl buvo užsnūdęs savaitei ir vėl pradėjo busti. Matyt, vėl bus atšilimas“, – spėjo Telšių miškų urėdijos eigulys Petras Dabrišius.
Pasak gamtininkų ir senolių, sausio 25-oji – pats viduržiemis, kai meška apsiverčia ant kito šono ir pradeda čiulpti antrąją leteną. Timas jau prabudo, todėl miškininkai spėja, kad ir pavasaris šiemet bus ankstyvas.
Išgirdusi eigulio balsą ir kibiro su grūdais žvangėjimą, į pamiškę atskuba ir šernė Jadzė su dukra. Keturi jaunikliai lūšiukai, jau atskirti nuo tėvų, mokosi savarankiško gyvenimo.
„Gamta keičiasi. Vilkai beveik prieš savaitę pradėjo rujoti, pernai tai vasario mėnesį tos vestuvės buvo. Labai daug jie kaukė naktimis. Ankstyvesnis pavasaris bus, ir bitės jau tą rodo – perus pradėjo dviem savaitėmis anksčiau auginti. Viskas vyksta anksčiau“, – pastebi P. Dabrišius.
Kokia bus antroji žiemos pusė, spėjama ir pagal barsuko elgesį – jei viduržiemį jis pabunda ir saulėtą dieną, pamatęs savo šešėlį, išsigandęs grįžta vėl miegoti, tai žiema, sakoma, bus ilga ir šalta, o jeigu diena niūri, barsukas šmirinėja po mišką ir nebemiega, tai antroji žiemos pusė bus nešalta, o pavasaris ankstyvas.

Būtent tokį jau pranašauja meškinas Timas. Pamatysime, ar po kelių dienų jo pranašystę patvirtins barsukas.

Miške prie Vabalninko – Gyvatės metų pranašas

Lina RUŠĖNIENĖ, panskliautas.lt
2013 Sausio 17 d.
Prie Vabalninko iš po sniego išlindo gyvatė. J.Gaidelionio nuotr.
Kinų Gyvatės metai dar neprasidėjo, bet biržietis girininkas juokauja įsitikinęs pasaulio astrologų įžvalgumu – jis sausio pradžioje ant sniego pamatė besirangančią ir šnypščiančią angį.
„Einu, žiūriu – gyvatė! Buvo atšilimas, bet miške sniego pilna. Aptingusi, lyg guminė drybso, vienas ponas Dievas žino, ko ji iššliaužė į paviršių“, – pasakojo Vabalninko girininkijos girininkas Jonas Gaidelionis.
Vyras miške dirba 26 metai, darbo reikalais į mišką, anot jo, užsuka kone kiekvieną dieną, bet taip nutiko pirmą kartą.
Iš karto po Naujųjų metų ant sniego pastebėta paprastoji angis, pasak girininko, atrodė lyg apsnūdusi, bet su ja geriau nežaisti – tai vienintelė nuodinga gyvatė šalyje. Jei žmogus netyčia ant jos atsisėstų ar sumanytų paimti į rankas, nebūtų gera, nes jos įkandimas žmogui labai skausmingas.
Paklaustas, gal gyvatė atsibudo ir išalkusi patraukė ieškoti maisto, J.Gaidelionis tuo suabejojo: angis buvo pernelyg vangi, kad sugautų graužiką ar rastų varlę.
Girininko manymu, gyvatė greičiausiai supainiojo metų laiką – atsibudo ir šliaužė pasišildyti.
Taip dažnai nutinka pavasarį, vos sušilus, net jei nėra saulės, žalčiai ir gyvatės lenda į paviršių, drybso sau, bando pakelti kūno temperatūrą, o vėliau vėl sugarma atgal.
Pasiteiravus, ar matytoji angis galėjo žūti ant sniego, biržietis patikino, kad šioji garantuotai grįžo į savo guolį toliau miegoti.
Girininkas sakė, kad ir ornitologai pastebi per anksti iš šiltųjų kraštų grįžtančius paukščius.
J.Gaidelionis gailisi neturėjęs fotoaparato, bet progos nepraleido ir padarė nuotrauką mobiliuoju telefonu.