MEDŽIOKLĖ AMŽINA — KEIČIASI TIK VARYMŲ KVARTALAI

Sėdi seimūnai per posėdį, nuobodžiauja. Kas žiovauja, kas nosį krapšto, kas savo telefone žiūrinėja paveikslėlius.
- O ką, gal sau atlyginimą pasikeliame? - kažkuris pasiūlė.
- O! Visai nebloga idėja!
- Balsuojam?
- Vienbalsiai. Siūlymui pritarta, - taukštelėjo plaktuku pirmininkas.
- Palaukite, palaukite, o kaip liaudis? Reikėtų ir jai ką nors tokio padaryti?
- Chm... Na, pakelkime akcizą kurui ir uždrauskime rinkti musmires!

Pabandykime pažvelgti tiesai į akis



bukimevieningi.lt
2025-03-22


Kažkada šiose teritorijose gyveno žmonės su visiškai kita kultūra, pasaulėžiūra, kalba, raštu ir gyvenimo būdu. Gamta buvo mūsų namai, o miškas ir girios buvo kažkas švento. Nebuvo ir sienų subraižytų, kurios mus skirtų nuo mūsų TIKRŲ brolių... Drauge kovota ir prieš bendrą priešą Romos/Vokietijos imperiją ir jos nešamą SKALDYK, PJUDYK ir VALDYK ideologiją ir religiją.

Ir nuo kada čia viskas taip pasikeitė? Nuo kada šios vietos gyventojai tapo krikščionimis, nuo kada pradėjo kirsti savo pačių miškus, pardavinėti savo Žemę? Nuo kada kryžiuočiai pasidarė mūsų sąjungininkai, o mūsų broliai - priešai? Nuo kada ir mūsų broliai su kryžiuočių kunigų palaiminimu pradėjo žudyti vienas kitą?.. Kas, po galais, mums pasidarė? Mes visai išprotėjome, praradome atmintį. Juk dar nei 100 metų nepraėjo, kai NACISTINĖS VOKIETIJOS OST planuose buvo ruošiamasi sunaikinti 85% čia gyvenančių žmonių. O šiandien jie tapo mūsų sąjungininkai, siunčiant mus, mūsų vaikus į karą, prieš tuos, kurie mums tuomet padėjo išvengti pražūtingo OST plano?
Kodėl šiandien yra daug kalbama apie okupaciją ir prie to paties niekada nepaminima apie kryžiaus žygius į šiuos kraštus? Kodėl nekalbama apie žiaurius "raganų" deginimus ant laužų? Kodėl šiandien niekas nevadina okupantais kryžiuočių bažnyčių, kurioms ir mokesčių mokėti nereikia, ir jos stovi dažniausiai ant pačių stipriausių energetinių Mūsų Žemės vietų?
Ir kažkur galvoje sukasi mintis, jog čia jau nuo seno gyvena ir kryžiuočių palikuonys... Ir viskas čia dabar susimaišė... Atsirado naujas identitetas... Kuris, kaip koks obels skiepas, pradėjo nešti visai kitokius vaisius... Ir vaisiai tie jau nebeturi ryšio su savo šaknimis...

Edmundas Ščerbina