Paprastasis meškėnas

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Meškėnas. Jo medžioklė.

Post by medziotojas »

Šiandien ryte, darbe, ateina znajomas ir sako - ar yra pas mus opumusų ? Ko :shock: sakau ? Na sako, tokie kaip janotai, bet uodega dryžuota. Aaaaaaa, tai manau kad matėt meškėną, kuris pas mus jau paskelbtas medžioklės objektu.
Na sakau porink kur tą "daiktą" matėt :twisted: Tai sako beveik netoli nuo Wilno - Aukštadvario apylinkėse. :shock:
Vadinasi jau greit turėsim ir sostinės apylinkėse.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medzioklis »

Pavojus Lietuvos gyvunijai...medziotojai tures daugiau darbo.
http://www.grynas.lt/gamta/lietuvos-mis ... d=51178495
ramus

Re: Paprastasis meškėnas

Post by ramus »

Jau pastebeta ir Švenčionių bei Ignalinos kraštuose .
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

O tai ko nejamė ? Jamt reikėjo iš bet kokios padėties, bet kokiom salygom. Ba kai užsiveis šita paskudstva, tai bus vamzdec :evil:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
toamis
Stažuotojas
Stažuotojas
Posts: 100
Joined: 2006-Jul-10 09:22

Re: Paprastasis meškėnas

Post by toamis »

Šernus dar išpjaus :)
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Į Kuršių neriją atklydo meškėnai


15min.lt
2013.10.11
kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-darbuotojus-nustebino-netiketas-medziotoju-radinys-me.jpg
Nerija.lt nuotr. / Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojus nustebino netikėtas medžiotojų radinys – meškėnas.


Šią savaitę Kuršių nerijoje medžiotojai pagavo du neįprastus šiai vietai gyventojus – meškėnus. Vienas įkliuvo Juodkrantėje, kitas – Nidoje.

„Jeigu paprašytum vietos gyventojų išvardinti kokie laukiniai gyvūnai gyvena Kuršių nerijos miškuose, niekas net nepagalvotų paminėti meškėno (lot. Procyon lotor) vardo. Tai Šiaurės Amerikos gyventojas, daugeliui mūsų matytas tik zoologijos soduose arba prisimenamas iš animacinių filmukų. Tačiau pasirodo, kad meškėnai atrado ir Kuršių neriją. Šią savaitę, vietos medžiotojai sugavo jau du šiuos gyvūnus – vieną Juodkrantėje, kitą – Nidoje“, – skelbia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.

Meškėnas – visaėdis gyvūnas, turbūt todėl labai lengvai prisitaikantis prie bet kokios aplinkos, pasiekia bet kokias gamtines teritorijas ar įvairias buveines. Jis ėda vaisius, įvairius augalus, pjauna smulkius gyvūnus, geba puikiai laipioti medžiais, kasti olas, plaukti ar nardyti. Tai tikra grėsmė smulkiesiems paukščiams. Dėl meškėnų paplitimo kai kuriose Užkaukazės vietovėse smulkiųjų paukščių sumažėjo iki katastrofinės ribos.

Prieš porą metų meškėnas pastebėtas Rokiškyje.

Kaip šios rūšies gyvūnai atsirado Kuršių nerijoje – mįslė. „Galima tik spėti, kad čia įsikišo žmogus. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kai į Kuršių neriją atvežami ir paleidžiami kažkam pabodę naminiai, ar namuose laikomi laukiniai gyvūnai“, – teigė parko darbuotojai.

Meškėnas yra labai greitai plintanti invazinė rūšis. Dėl šios priežasties reikia stengtis stabdyti jos plitimą. „Vietos gyventojų ir svečių pastebėjus meškėną, prašome apie tai kuo skubiau informuoti vietos medžiotojus ar Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojus“, – ragino parko darbuotojai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Kuršių nerijoje meškėnams skelbiamas karas


Gediminas Pilaitis
2013-12-04
lrytas.lt

Šiaurės Amerikos meškėnai jau pasirodė ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke – du usūrinius šunis primenančius žvėrelius neseniai nušovė medžiotojai. Niekas nežino, kiek meškėnų laksto draustinyje, rašo „Lietuvos rytas“.
Du į Nidos centrą atsliūkinę meškėnai spalio pabaigoje išgąsdino vienos sodybos gyventojus.
Iš pradžių žmonės manė, kad prie šiukšlių konteinerio knisasi usūriniai šunys.
Pabaidyti gyvūnai ėmė urgzti, vienas striktelėjo medį, kitas užsikorė ant namo stogo. Paaiškėjo, kad tai – meškėnai.

Šeimininkavo Juodkrantėje

Kuršių nerijoje kol kas buvo pastebėti tik trys meškėnai. Vienas jų krėtė išdaigas Juodkrantės centre – prie užeigos „Žuvelė“ vartė kibirus, kartono dėžes su maisto atliekomis.
Šeimininkams nepavyko nuvyti alkano gyvūno – jie paprašė miškininkų pagalbos.
„Kai priartėjau prie jo per žingsnį, žvėrelis mikliai įsiropštė į medį, smalsiai žiūrėjo į mane iš viršaus, po to nurūko į mišką“, – prisiminė Juodkrantės girininkas Tomas Jukna.

Meilūs ir jaukūs – kol maži

Nidiškiams ramybę drumstusių meškėnų nebeliko – medžiotojai juos nušovė. Tačiau kiek šių ypač judrių gyvūnų laksto Kuršių marių pakrantėmis ir miškais, nesuskaičiavo net aplinkosaugininkai.
Meškėnus nušauti sunkiau nei usūrinius šunis arba lapes, nes jie karstosi medžiais.
Meškėnų jaunikliai – jaukūs ir meilūs, bet paūgėję tampa agresyvūs, krečia šunybes. Anksčiau šių gyvūnų buvo galima įsigyti zoologijos prekių tinklo „Kika“ parduotuvėse.
T.Jukna neabejoja, kad meškėnai – Kuršių nerijos svečių dovana, žmonės norėjo jų atsikratyti.

Gyvūnus atsivežė legaliai

Kuriamos ir sąmokslo teorijos – esą meškėnus į draustinį galėjo atgabenti privataus zoologijos sodo, įkurto Klaipėdos rajone, savininkas Edvardas Legeckas, išsigandęs aplinkosaugininkų, mėginusių iš jo atimti aptvare be leidimo laikomą mešką. Klaipėdietis augino ir meškėnus.
„Kam man juos plukdyti per Kuršių marias, kai šalia ošia miškai? Ne aš, o poilsiautojai meškėnus paleido į laisvę.
Jie galėjo ateiti ir per Rusijai priklausančią nerijos teritoriją“, – kalbėjo E.Legeckas, iš kurio aplinkosaugininkai praėjusią savaitę konfiskavo keturis meškėnus.
Čekijos turguje įsigytus meškėnus E.Legeckas atsivežė legaliai. Zoologijos prekių parduotuvėse meškėnų jauniklių tada buvo galima įsigyti už 3000 litų.
Tačiau, matyt, ne visiems pirkėjams gyvūnai patiko – meškėnų jau pastebėta ir kituose šalies miškuose.

Sunaikina paukščių lizdus

Gyvūnų mylėtojams patariama nesižavėti egzotiškais meškėnais. Paūgėję jie gali pabėgti iš namų ir išplisti miškuose.
Taip jau atsitiko Vokietijoje – ten meškėnai ėmė nekontroliuojami daugintis, pažeidė nusistovėjusią ekosistemą ir kelia grėsmę kitoms gyvūnų rūšims.
„Kur tik jie pasirodo, paukščių giesmės nutyla“, – taip ne tik pelėmis, sraigėmis, kirminais, žuvimis mintančius, bet ir sparnuočių kiaušinius triauškiančius visaėdžius meškėnus apibūdina ornitologai.
Kuršių nerijos žvejai meškėnų nesmerkia. Kai kurie netgi viliasi, kad jie gali duoti daugiau naudos negu padaryti žalos – išstumtų usūrinius šunis, naikintų tinklus tuštinančių kormoranų kiaušinius.
E.Legeckas nepataria eksperimentuoti: „Juk meškėnai naikina retųjų paukščių lizdus.

O žiemą pristigę ėdesio jie patrauktų prie sodybų. Nereikia dirbtinai gausinti invazinių gyvūnų populiacijos.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Eksperimentas: ar Lietuvoje vis dar parduodami invaziniai meškėnai?


Rūta Levickaitė,
GRYNAS.lt
2014 m. sausio 29 d.
meskenas-is-paziuros-mielas-ir-pukuotas-gyvunas-lietuviskai-gamtai-kelia-63818068.jpg
Nuo 2012 metų Lietuvoje yra draudžiama veisti ir prekiauti paprastaisiais meškėnais, kurie laikomi invazine rūšimi. Tiesa, iki šių metų net naminių gyvūnėlių parduotuvėse jais buvo prekiaujama ir atsirado susigundžiusių mielų gyvūnėlių įsigyti. Net ir dabar, jau draudimui įsigaliojus, interneto forumų diskusijoje ir skelbimuose pasirodo žinučių, kad kažkas nori įsigyti arba parduoti šį laukinį gyvūną. GRYNAS.lt atrado vieną tokių skelbimų ir susisiekė su jo autoriumi.

Dvigubas eksperimentas

Panaršius internete į akis iš karto krinta netikėtas skelbimas, kad Kaune už 150 litų parduodami Šiaurės Amerikos meškėnai. Skelbime rašoma, kad tai dviejų mėnesių meškėnų jaunikliai. Jie auginami namuose, puikiai sutaria su keturkoju augintiniu šunimi. Maža to, akcentuojamas šių žvėrelių draugiškumas, rašoma, kad jie mielai leidžiasi paimami ant rankų.
GRYNAS.lt jau sulaukė kelių pasipiktinusių gamtininkų komentarų. Jų teigimu, nuo „mažo mielo meškėniuko“ iki labai gudraus ir nepaklusnaus meškėno - vienas žingsnis“.
Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė jaunas vyras.
„Kam jūs norite įsigyti meškėną? Mažiems vaikams?“ - pokalbį klausimais pradėjo skelbimo autorius. Atsakius teigiamai, šis suskubo patikslinti - „aš meškėnais neprekiauju“.
Pasirodo, kad skelbimo autorius – studentas, rašantis mokslinį darbą, kuriame aiškinasi, ką žmonės žino apie šią iš Šiaurės Amerikos atkeliavusią rūšį. Jis taip pat „gaudo“ žmones, kurie nežino, kad meškėnai pavojingi ir stengiasi jiems suteikti daugiau žinių apie šią rūšį.
„Kad nenudegtumėte kada nors įsigijusi meškėną, noriu trumpai pasakyti, kad mažamečiams vaikams jis ypatingai pavojingas – gali apkandžioti. Tai nėra šuo ar katė, kuriuos galima apsikabinti“, - aiškino pašnekovas. Jo teigimu, tai nėra prijaukintas gyvūnas, jis yra grynai laukinis, o Lietuvoje nuo 2012 metų dar ir draudžiamas veisti bei pardavinėti.
Nors skelbimas netikras, neišsiduodame ir klausinėjame toliau: „Tai šito gyvūno net negalima parduoti?“.
Skelbimo autorius nepasimeta: „Anksčiau juos pardavinėjo „Kikoje“, Aplinkos ministerijoje nebuvo iškeltas šitas klausimas. Žmonės palaiko tris mėnesius, vaikams nuperka, pavažinėja Amerikoje, Vokietijoje – pamato, kaip ten juos augina ir paskui išleidžia į laisvę, nes niekas jų neima, zoologijos sodai neturi kur laikyti, nenori apsikrauti“.
Skelbimo autorius juokėsi sulaukęs kelių skambučių ir iš gamtosaugininkų, domėtasi, ar iš tiesų jis prekiauja meškėnais. Vyras visiems kantriai aiškina tikrąją skelbimo atsiradimo priežastį. Pokalbiu metu jis ne kartą pabrėžė, kad meškėnai, ištrūkę į laisvę, pridarytų gamtoje nemenkos žalos, todėl svarbu žmones informuoti: „Perėjimo sezonu jie daugiausiai maitinasi kiaušiniais, įlipa į medžius ir ėda išsiritusius jauniklius“.

Invazinių rūšių išskėstomis rankomis nelaukiama

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dėstytojas, zoologas Egidijus Bukelskis patvirtino skelbimo autoriaus iš Kauno teiginius, kad iš tiesų meškėnų, paleistų į laisvę, grėsmė reali.
„Mes laukiame vieno, dviejų, o galbūt ir trijų stambių gyvūnų, kurie gali patekti į Lietuvą ir apsigyventi mūsų krašte. Jie nebūdingi mūsų šaliai ir todėl yra daug pavojingesni nei daug kas įsivaizduoja. Meškėnai, pavyzdžiui, laipo medžiais ir ten, kur jis buvo įvežtas kaip kailinis žvėrelis, Užkaukazėje pridarė didžiulių nuostolių gamtai – sunaikino ištisas grupes paukštelių. Todėl mes šito žvėrelio laukiame ne išskėstomis rankomis. Buvo primtas nutarimas, kad jį reikia įrašyti į visus metus medžiojamų gyvūnų sąrašą“, - pasakojo mokslininkas.
Anot jo, toks įsakymas išleistas labai laiku, nes meškėnų laisvėje jau yra pastebėta Kupiškio ir Rokiškio rajonuose. Ten medžiotojams pavyko kelis jų ir nušauti. Vėliau pasirodė pranešimų, kad meškėnai apsigyveno Kuršių nerijoje.
„Šitas dalykas matyt buvo susijęs su tuo, kad žmonės nusipirkdavo juos kaip dekoratyvinius gyvūnėlius, palaikydavo, nusiveždavo į kaimo sodybą ir arba jie patys pabėgdavo, arba tiesiog vaikai paleisdavo... Jie pasprukę galėjo išgyventi metus ir ilgiau. Visa laimė, kad jie, matyt, pavieniui buvo, nesusiporavo, nepadarė žalos. Kai buvo sumedžioti trys, manau, kad tai buvo visa vada. Duok dieve, kad patelė žuvo, taigi sumažėjo tolesnis pavojus, bet jeigu išliko ir toliau gali poruotis, mums yra didelė grėsmė, kad turėsime šitą nemalonią rūšį“, - dėstė zoologas.
Šiuo metu Lietuvoje turime ir daugiau invazinių rūšių – kanadinės audinės, mangutai. Taigi mokslininkai baiminasi tiek jų plitimo, tiek ir įsigalėjimo. E. Bukelskis atkreipia dėmesį, kad nors imamasi priemonių šių rūšių populiacijoms riboti, trūksta žmonių atsakingumo perkant egzotinius gyvūnus ir nepasidomint, ar jie nekelia pavojaus mūsų šalies bioįvairovei.

Kokią žalą daro pūkuotasis meškėnas iš Amerikos?

Paprastieji meškėnai laisvėje jau dabar gyvena Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. E. Bukelskis yra iškėlęs versiją, kad meškėnai gali migruoti net pasinaudodami traukiniais. Jeigu juose vežami grūdai, kuriuos meškėnai ėda, jie gali nukeliauti kelis šimtus kilometrų ir atsidurti visai jiems nebūdingoje aplinkoje.
„Tai realus kelias. Kodėl taip negali atsitikti? Tai yra versija, nesakau, kad taip ir atsitiko. Jų plitimo keliai įvairūs galimi“, - sakė VU GMF dėstytojas.
Anot pašnekovo, meškėnai kaip invazinė rūšis, patekusi į jai nebūdingą terpę, užima kurios nors kitos rūšies vietą. Kadangi jie gerai prisitaikę medžioti ir net laipioti medžiais, jie kelia grėsmę daugumai miško žvėrių, ypatingai paukščiams: „Jis atliks tą negerą veiklą ir padarys skriaudą smulkiajai mūsų faunai. Kad to neįvyktų – stengiamės, kad nepatektų“.
Šiuo metu, anot E. Bukelskio, pastebimas ir kitų stambesnių žvėrelių populiacijos gausėjimas. Kaip pavyzdį jis mini elnių augintojus: „Auginant dėmėtąjį elnią ar kitas rūšis, tikėtina, kad jie gali pasprukti iš aptvarų ir tapti pavojingais miškui. Pavyzdžiui, pietinėje Švedijoje atvežus baltauodegį elnią, per keletą metų išplito tokia maža kirmėlė siurbikė, kuri išnaikino 80 proc. stirnos populiacijos. Atrodo, menkas žingsnis, bet gamtai jis gali būti pavojingas“, - sakė mokslininkas.

Meškėnai neparduodami, bet yra norinčiųjų juos įsigyti

Lietuvos zoologijos sode Kaune šiuo metu gyvena 8 meškėnai, keturi iš jų persikėlė gyventi iš Klaipėdos, kuomet jie buvo konfiksuoti iš Klaipėdos „Mini zoo“ . Kaip GRYNAS.lt pasakojo šio sodo Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė, visi meškėnai yra jauni ir gyvena sode ne per seniausiai.
„Meškėnai nemėgstami dėl to, kad yra invazinė rūšis Lietuvoje, bet šiaip jie tikrai yra labai žaismingi. Vasarą apie pirmą valandą dienos vyksta jų parodomasis šėrimas, labai daug lankytojų susiburia pažiūrėti. Labai įdomu stebėti, kaip jiems būna padėtas maistas, jie nešasi jį į baseiną, šlapina vandenyje, ale „skalbia“ kaip mes juokaujame. Voljere veiksmas nuolat vyksta“, - pasakojo A. Grebliauskienė.
paprastasis-meskenas-procyon-lotor-puikiai-karstosi-medziais-ir-tampa-63818208.jpg
Paprastasis meškėnas (Procyon lotor) puikiai karstosi medžiais ir tampa tikru siaubu paukščiams
© Wikimedia Commons nuotr.

Žinduolių specialistė tikina, kad meškėnai, gyvendami zoologijos sode, jokios grėsmės nekelia ir nėra pikti gyvūnai. Žinoma, į laisvę jų paleisti nereikėtų.
Domimės, o kuo gi jie minta? Pašnekovė vardija, kad jų mitybos racionas itin platus – nuo kiaušinių, iki daržovių, mėsos ir net žuvies. „Labai mėgsta uogienę su varške“, - juokiasi A. Grebliauskienė ir čia pat priduria, kad jų racionas labai panašus į žmonių.
Meškėnas gali įkąsti, bet tik tada, kai yra pažeidžiama jo erdvė. Bet šiaip, kada jis turi savo erdvę – jis tikrai nėra blogas gyvūnas. Jiems tiesiog yra pridėta etiketė kaip invazinio gyvūno, dėl to jo visi kratosi.
Žinduolių specialistė A. Grebliauskienė
„Meškėnas gali įkąsti, bet tik tada, kai yra pažeidžiama jo erdvė. Bet šiaip, kada jis turi savo erdvę – jis tikrai nėra blogas gyvūnas. Jiems tiesiog yra pridėta etiketė kaip invazinio gyvūno, dėl to jo visi kratosi“, - sakė Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja.
Trejus metus dirbdama žinduolių skyriuje ji tikina niekada nesulaukusi žmonių skambučių, kad būtų siūloma atiduoti savo namuose laikytą meškėną, tačiau zoologijos sodas sulaukia žmonių, norinčių įsigyti meškėnų, prašymų: „Parduoti žmogui jų negalime, tai draudžia įstatymas, kad ir būtų meškėnų perteklius. Šiaip įsigyti žmonės tikrai norėtų, paaiškiname, kad tai yra invazinė rūšis ir jeigu jie ją laikys be leidimo, taikomos baudos“, - sakė A. Grebliauskienė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Atėjūnai Lietuvoje gali pasijausti lyg namuose

Projektas „Aplinkosauga“
2014 m. gegužės 27 d.
delfi.lt



Žmogaus noras keisti gamtą pagal save dažnai atsisuka prieš jį patį. Norėdamas praturtinti gamtą naujomis rūšimis, žmogus sukelia daugybę ekologinių problemų. Lietuvoje tokių rūšių priskaičiuojama virš tūkstančio, o visoje Europoje – virš 11 000. Dėl jų kasmet senajame žemyne patiriama virš 40 milijardų litų nuostolių.

Iš kitų žemynų įvairiais būdais į gamtą pakliuvusios rūšys neretai atranda pranašumų naujose buveinėse. Vietiniai gyvūnai negali apsisaugoti nuo plėšrūnų, atėjūnai nukonkuruoja kitas rūšys ir platina įvairius parazitus ir ligas, prie kurių patys yra prisitaikę, tačiau nuo jų kenčia senbuviai.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad didžiausią įtaką darantys svetimžemiai gyvūnai Lietuvoje buvo įkurdinti tikslingai, o ne paplito netyčiomis.

„Sovietiniais laikais buvo toks šūkis – nelaukime malonių iš gamtos, iš gamtos viską patys turime pasiimti. Buvo tokia politika - gamtoje priveisti kuo daugiau rūšių, kad kuo daugiau kailių, kuo daugiau mėsos ir kuo daugiau galėtų visko iš jos galėtume pasiimti. Buvo laikai, kai ondatros kailio kepurė buvo pagarbos reikalas, o audinės kepurė ar kailiniai buvo didelės prabangos ženklas“, – sakė gamtininkas.

Anot S. Paltanavičiaus, ondatros elgiasi nuosaikiai vietinės gyvūnijos atžvilgiu. Tuo tarpu plėšrios audinės kelia rimtą grėsmę paukščiams ir smaguriauja jų kiaušiniais. Visgi, jos dar ne patys pavojingiausi įsibrovėliai mūsų miškuose.

„Visoje Europoje iš Šiaurės Amerikos įvežtas meškėnas sukėlė labai daug problemų. Meškėnas priklauso plėšriesiems gyvūnams, bet yra visaėdis. Miške, kur įsikuria meškėnas, praktiškai nebelieka vietos paukščiams. Jie nebegali susisukti lizdų“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Dėl vertingo kailio į Europą įvežtas meškėnas, išgyventi gali bet kokiomis sąlygomis, nuo jo joks silpnesnis gyvūnas neturi šansų pasislėpti, o už savęs jis palieka negyvus, tuščius miškus.

„Meškėnas puikiai plaukia, gali panerti po vandeniu, lenda į visas olas, lipa į visus medžius. Praktiškai jis pasiekia visus įmanomus lizdus. Jis yra labai agresyvus viso kas gyva naikintojas. Lietuvoje jau buvo trys ar keturi meškėnai rasti ir sumedžioti. Medžioklės taisyklės numato, kad meškėnai yra medžiojami visus metus. Jiems medžioti nereikia jokio leidimo ir ši rūšis yra naikinama“, – sakė gamtininkas.

Atsidavusiam gamtos saugotojui nė kiek nevirpa širdis dėl tokio šios rūšies likimo Lietuvoje.

„Jos negali būti mūsų gamtoje. Mums jau užtenka manguto – ūsurinio šuns ir kanadinės audinės. Kai jie buvo įveisti, vėl dėl kailių, mums kilo daugybė problemų“, – sakė jis.

Visgi, pasitaikė ir ekologiškai mažiau pavojingų introdukcijos atvejų. 1905 į Austrijos-Vengrijos imperiją įvežtos ondatros beveik nedaro poveikio vietinėms rūšims, bet praturtina kailių išteklius. Ironiška, bet į bebrą panašūs, tik daug smulkesni, graužikai, labiausiai kenčia nuo invazinių audinių.

„Praktiškai ondatra, neturinti konkurentų aplinkoje, neužėmė jokios nišos ir jokio vietinio gyvūno neišstūmė. Taip pat nemažai yra vabzdžių, žinoma ne Kolorado vabalas, žalos nedarančių. Bet mes per mažai apie juos žinome. Jie tiesiogiai gal ir nedaro įtakos, bet jos gali turėti savo specifinius parazitus, kurie joms normalūs, bet mirtinai pavojingi vietinėms rūšims“, – sakė gamtininkas.

Aštuntajame dešimtmetyje buvo prisiveisę gausybė ondatrų, kurių populiacija tapo sunkiai kontroliuojama. Visgi, gamta rado savo būdą. Prasidėjo graužikų maras, kuris smarkiai sumažino šių gyvūnų populiaciją.

„Gamtoje daug dalykų, kurie negali būti prognozuojami“, – sakė gamtininkas.

Visgi, nors ondatros iš pažiūros ir nepavojingos, bet jas medžioti galima be jokių draudimų visus metus, taip pat ir selektyviniais, užtikrinančiais staigią mirtį, spąstais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Neringos siaubas – įžūlūs meškėnai

lrytas.lt
Gediminas Pilaitis
2014-10-02

Kuršių nerijoje įsikūrę Šiaurės Amerikos meškėnai nebijo žmonių, net leidžiasi fotografuojami. Bet aplinkosaugininkai šiurpsta pagalvoję, kas bus, kai žvėreliai pradės veistis miškuose.
img.lrytas.lt.jpg
Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos, drąsiai slampinėja meškėnas. Jį gyventojai painioja su usūriniu šunimi. G.Lukošiūtės nuotr.
Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos, pasirodantis meškėnas jaučiasi puikiai – drąsiai slampinėja miško takeliais, karstosi po medžius. Gyvūnas netgi pradėjo brautis į gyventojų sodybas, rašo „Lietuvos rytas".

Iš pradžių žmonės manė, kad jų sodybas aplanko usūrinis šuo.

Meškėnai ir usūriniai šunys iš snukio yra labai panašūs, bet pastarieji nėra tokie judrūs, nelipa į medžius, nebrenda į vandenį. Meškėną išdavė dryžuota uodega.
„Mielas jo snukis dar nieko nesako. Meškėnai drasko paukščių lizdus, suėda ir kiaušinius, ir vos išsiperėjusius jauniklius. Jie kaišioja letenas ir į drevėse sukrautus lizdus, graibsto inkilus“, – kalbėjo buvęs ilgametis Neringos medžiotojų vadovas Viktoras Kolokšanskis.
Pernai du meškėnai gąsdino žmones Nidos centre naršydami po šiukšlių konteinerius. Pabaidyti ėmė urgzti, nenorėjo trauktis. Vienas liuoktelėjo į medį, kitas užsikorė ant namo stogo.
Manoma, jog Gintaro įlankos meškėną, kuris nebijo žmonių, į mišką galėjo paleisti koks nors laukinių žvėrelių augintojas.
Greičiausiai tas pas meškėnas Juodkrantėje, prie užeigos „Žuvelė“, varto kibirus ir dėžes su maisto atliekomis.
Kai šeimininkams nepavyko nuvyti alkano gyvūno, jie paprašė miškininkų pagalbos.
„Kai priartėjau prie jo per žingsnį, žvėrelis mikliai įsiropštė į medį ir smalsiai žiūrėjo į mane iš viršaus. Po to nurūko į mišką“, – akistatą su meškėnu prisiminė Juodkrantės girininkas Tomas Jukna.
Nidos gyventojams pernai ramybę drumstusių meškėnų neliko – medžiotojai juos nušovė.
Kiek jų dar laksto Kuršių nerijos miškuose, nežinia.
„Tikrai ne vienas – žmonės jų matė skirtingose vietose. Jauniklių nepastebėta – gal dar nepradėjo veistis?“ – sakė T.Jukna.
Meškėnų jaunikliai – jaukūs ir meilūs, bet paūgėję tampa agresyvūs, krečia šunybes.
Anksčiau šių gyvūnų buvo galima įsigyti zoologijos prekių parduotuvėse.
Miškininkai neabejoja, kad meškėnai – Kuršių nerijos lankytojų dovana. Tikriausiai norėję atsikratyti šių žvėrelių žmonės padarė meškos paslaugą draustiniui, kuriame peri daug retųjų paukščių.
„Kur tik pasirodo meškėnų, paukščių giesmės nutyla“, – perspėjo V.Kolokšanskis.

Žvejai viliasi, kad pakenks kormoranams

Visaėdžiai meškėnai minta pelėmis, sraigėmis, kirminais, kriauklėmis, žuvimis, bet labiausiai jiems patinka paukščių kiaušiniai.
Kuršių nerijos žvejai puoselėja slaptą viltį, kad meškėnai galėtų duoti ir naudos – padėtų naikinti Juodkrantės sengirėje įsikūrusią kormoranų koloniją. Mat šie paukščiai įžūliai tuština žvejų tinklus.
V.Kolokšanskis tokias žvejų kalbas vertina skeptiškai: „Meškėnams neįsakysi, kad plėštų tik kormoranų lizdus – jie nusiaubs viską.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Neringiškius gąsdina iš kažkur atklydę meškėnai, specialistai perspėja, kad tai labai pavojingi gyvūnai


Šaltinis: 15min
2016.08.29


Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai pradėjo rinkti informaciją apie meškėnus. Prieš kelerius metus parke iš kažkur atklydę meškėnai buvo sumedžioti, tačiau baiminamasi, kad šių gyvių dar gali būti Kuršių nerijoje, ir prašoma pasidalinti žiniomis apie juos.
„Tai labai pavojingi gyvūnai, jie – visaėdžiai, sugeba įsiropšti į medį, maitinasi kiaušiniais, jaunikliais, paukščiais. Visas pasaulis kovoja su meškėnais, ypač jie nepageidaujami saugomose teritorijose“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.

Pamatė ir kormoranų perimvietėje

Pirmieji meškėnai Kuršių nerijoje buvo pastebėti 2013-aisiais. Tada meškėnai užfiksuoti Juodkrantėje ir Nidoje. Abu buvo sučiupti. Po metų dar du meškėnai pastebėti Juodkrantėje. Suaugęs meškėnas užfiksuotas Gintaro įlankoje, kitas prie „Ąžuolyno“ molo. Vieną pavyko sumedžioti. Kiek vėliau, tais pačiais metais, meškėnas buvo pastebėtas Smiltynėje, kavinės „Pakrantė“ teritorijoje, o dar vėliau šalia viešbučio „Palva“ ant konteinerio. Gali būti, kad tai buvo tas pats gyvūnas. Šiais metais meškėnas vėl pastebėtas – pavasarį jis sutiktas kormoranų kolonijoje. Dar kelis kartus gauta duomenų apie meškėną Gintaro įlankoje, ant kelio. Parko direkcijos darbuotojai kreipėsi į visus, mačiusius meškėnus, ir prašo padėti juos rasti. Užfiksavę šiuos gyvius poilsiautojai ir vietiniai gyventojai jau nusiuntė ne vieną nuotrauką. Deja, paaiškėjo, kad neretai meškėnai buvo painiojami su usūriniais šunimis, kurių taip pat yra Kuršių nerijoje.

Maišo su usūriniais šunimis

„Šie gyvūnai iš pirmo žvilgsnio panašūs. Juos atskirti pirmiausiai galima pažiūrėjus į uodegas, meškėnų ji – raina, kitaip nei usūrinio šuns, kuri vienspalvė“, – aiškino Aušra Feser. Meškėnai yra paplitę Centrinės ir Šiaurės Amerikos paupiuose, miškuose, netoli gyvenviečių. Europos Sąjungos institucijos yra įtraukusios meškėnus į invazinių rūšių sąrašus. Šią invazinę rūšį laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti arba paleisti į aplinką griežtai draudžiama. „Bėda ta, kad kaimyninėse šalyse meškėnus galima nusipirkti kaip naminius gyvūnus. Tačiau neretai šeimininkai jais atsikrato, paleisdami į laisvę“, – sakė parko vadovė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
valerijus30
Varovas
Varovas
Posts: 40
Joined: 2016-Aug-23 18:54

Re: Paprastasis meškėnas

Post by valerijus30 »

Negaliu sakit šimta proc. Bet maciau panasu guvuna i meškena an lazdinu riesuto kol dabegau paziuret jau nebuvo
User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by 30-06 »

valerijus30 wrote: an lazdinu riesuto kol dabegau paziuret jau nebuvo
:D Nuskrido turbut :wink:
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
valerijus30
Varovas
Varovas
Posts: 40
Joined: 2016-Aug-23 18:54

Re: Paprastasis meškėnas

Post by valerijus30 »

:lol:
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

DĖL PAPRASTOJO MEŠKĖNO (PROCYON LOTOR) PLITIMO

Paprastasis meškėnas (Procyon lotor) yra agresyvi invazinė gyvūnų rūšis, kuri įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Šis gyvūnas dėl didelio savo plėšrumo ir vislumo, geros adaptacijos naujose teritorijose, invazine rūšimi yra paskelbtas visoje Europos Sąjungoje, todėl laikyti, veisti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti meškėnus į aplinką griežtai draudžiama. Pastebėjus Alytaus regione paprastojo meškėno potencialias lankymosi ar veisimosi vietas, sumedžiojimo atvejus, skaičių, individų lytį bei kitus naudingus duomenis, kurie bus svarbūs šios invazinės rūšies plitimo kontrolei, informaciją prašome siųsti el. paštu tomas.daugirdas@ard.am.lt.


Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply