Neteisingai elgiantis šerno iltis galima nepataisomai sugadinti. Didesnė dalis šerno ilties esti žandikaulyje. Nulupus nuo snukio odą atpjaunama priekinė snukio dalis. Pjūvį rekomenduojama atlikti pjūkleliu metalui pjauti. Pjūvio linija eina tarp akių ir ilčių. Snukio gabalo ilgis turi būti mažiausiai 3,5 karto ilgesnis nei apatinių ilčių išsikišusios dalies ilgis. Nors kai kuriuose literatūros šaltiniuose kategoriškai draudžiama, atskiriant iltis naudotis kirviu, visgi praktiškai skerdienos apdorojimo vietoje dažniausiai pjūklelio metalui pjauti nėra ir dauguma operacijų atliekama kirviu. Paprastai atkertama snukio dalis nuo akių. Vėliau, trofėjaus apdorojimo vietoje, nereikalingas žandikaulio gabalas nupjaunamas pjūkleliu. Žandikaulių gabalai su iltimis merkiami į puodą su vandeniu ir statomi ant ugnies. Vanduo turi pilnai apsemti žandikaulį ir iltis. Verdama 1-2 val. Virimo metu papildomas išgaravęs vanduo. Pavirinus, iltys atvėsinamos drungname vandenyje ir suimtos skudurėliu ar pirštais ištraukiamos. Viršutinės iltys paprastai lengvai išsitraukia. Norint ištraukti apatines dažnai tenka naudotis kaltu. Patogiausia žandikaulį įsprausti į spaustuvus ir, išklibinus iltį, kaltu atskelti žandikaulio gabalėlius. Atskeliant žandikaulį reikia stengtis nepažeisti pačios ilties. Kartais naudojamas ir kitas būdas. Iltys paprastai įstringa patrauktos 2-3 cm. Atsargiai trupinant žandikaulį (kelis kartus pjaunant), atsiveria ertmė, pro kurią iltys išstumiamos atgal. Ištrauktos iltys merkiamos į indą su karftu vandeniu ir palaipsniui atvėsinamos. Palikti iltis be vandens, taip pat merkti į šaltą vandenį negalima. Vėliau išvaloma pulpa, iltys išdžiovinamos ir pulpos ertmė užpildoma epoksidine derva arba klijais "PVA". Nerekomenduojama džiovinti ilčių karštoje vietoje ilgiau kaip l parą. Vėliau iltys pamerkiamos į verdantį vašką grindims valyti ir 5 min. pavirinamos.
Vaškas padengia iltis apsaugine plėvele ir jos neskyla. Galima iltis padengti skystu organiniu stiklu ar plaukų laku.
Kartais randami krite, jau apgedę šernai. Prarasti jų trofėjus taip pat nevertėtų. Šiuo atveju atkertama snukio dalis nuo aklių, pamerkiama į sandariai uždaromą indą (pvz. kibirą su dangčiu) ir pastatoma šiltoje vietoje (pvz. daugiabučio namo rūsyje), kas 2-3 savaitės keičiamas vanduo. Vėliau iltys ištraukiamos tokiu pat būdu kaip ir virinant. Paruoštos iltys montuojamos prie skydelio, tvirtinamos, kad jas lengvai galima būtų nuimti.
jpg[/img]Dažyti, balinti ir klijuoti iltis prie skydelio draudžiama.
Last edited by medziotojas on 2007-May-08 18:40, edited 1 time in total.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga ! Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti. "Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
epoksidine derva reikia atskiesti su acetonu. tada iltis itvirtini i ka nors kad ilgesniam laikui galetum palikt stovincias, nu minimum 3 parom, kol isgaruos acetonas. (atskiesta epoksi derva skysta ir kitaip isbegs)
o ilciu virsutine puse gausiai tepu aliejum. pora kart metuose. jei gyveni bute tai dazniau reiktu, nes butuose kaip taisykle oras visada sausesnis, gali sutrukti arba patrupeti. aliejus apdziusta ir iltys buna kaip nulakuotos. tuo paciu ir riebalo gerai isigeria. o nuriebalint ilciu nepatarciau, suskils greiciau. isvirus net reiktu kuo ilgiau palikt tam vandeny kur vire kad riebalo isigertu!
Iltis pervirti nepatartina, tiek kad mesa atšoktu nuo kaukoles pavirus gerai uždengti ir duoti dar pašusti. Iltis išemus nuplauni išvalai vidų, duodi pradžiuti (nepalieki ilgam!) ir užlieji vašku iš vidaus.
Iš visų trofėjų medžiotojams bene daugiausiai rūpesčių pridaro šernų iltys. Ne vienas medžiotojas, palikęs nakčiai ant stalo išimtas šerno iltis, rytą randa krūvelę baltų skeveldrų — visa, kas liko iš trofėjaus.
Esu nukovęs ne vieną šerną, turiu kelias medaliais apdovanotas iltis, kurios jau daug metų kabo ant sienos sveikos ir gražios. O buvo ir man nesmagumų — pirmosios, gal aukso vertės šerno iltys subyrėjo. Nors jas kruopčiai suklijavau, bet, žinoma, jau ne tas. Tai buvo prieš trisdešimt metų. Per tą laiką daug ko išmokau, o iltis paruoti padėjo paprastas atsitiktinumas. Kartą, virindamas šerno iltis, turėjau skubiai išeiti. Užgesinau viryklę, o iltis palikau vandenyje. Už valandos grįžau, nesunkiai ištraukiau jas iš žandikaulio, nuploviau, nuvaliau ir padėjau. Kitą dieną iltys buvo sveikos, net šaknys nesutrūkinėjusios. Pritvirtinau prie lentelės, papuošiau. Jos lr dabar sveikos, gražios, nors nieko kito joms nedariau — nei vaško pyliau, nei kokiais klijais tvirtinau. Matyt, aušdamos riebaluotame vandenyje (virtau apie valandą) jos dalį riebalų sugėrė lr pasidarė elastingesnės, ne tokios trapios. Vėltau visas iltis taip virindavau ir jau išimtas palikdavau atvėsti tame vandenyje, kuriame buvo virinami žandikauliai.
Ne visos iltys, pavirintos apie valandą, lengvai išitraukia. Tokiu atveju geriau iš apačios atsargiai kaltu perskelti žandikaulį (apatinį, nes viršutines lengva ištraukti ) ir iltis išklibinti. Vandenyje palaikytos iltys truputy patamsėja (pasidaro tamsiai gelsvos), bet tai visiškai nemažina trofėjaus vertės.
Išimtas iš vandens iltis reikia nuvalyti, iškrapštyti ertmes ir džiovinti vėsioje drėgnoje vietoje. Išdžiūvusias iltis dar galima atsargiai iš vidaus apdoroti BF kiliais. Klijus prieš tai reikia pašildytl ir supilti į ilčių ertmes, palaikyti 5—10 sekundžių, o po to išpilti. Šią operaciją reikia pakartotl du tris kartus su pusės valandos pertraukomis. Klijus reikia sušildyti šitame vandenyje. O dar geriau iltis užkamšyti langų glaistu.
ANTANAS JONKUS
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga ! Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti. "Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
