L

Paruoštas pagal R. Adamonio knyga "Medžiotojo knyga"
User avatar
Admin
Administratorius
Administratorius
Posts: 80
Joined: 2006-Jul-04 21:02
Location: Vilnius
Contact:

L

Post by Admin »

laikos - medžiokliniai šunys, pastaruoju metu labai paplitę Lietuvoje. Tai gana universalūs šunys, turintys gerą uoslę, regėjimą . Laikos, užtikusios žvėrį, loja, o jam bėgant, nustoja loti. Šie šunys gali būti naudojami ir paukščių medžioklėse. Ypač gerai ieško ir "laiko" šėmus, aploja medžiuose esančias kiaunes, gerai gaudo mangutus. Pagal kilmę laikos skirstomos į suomių, rusų europines, vakarų ir rytų Sibiro laikas. Sibirinės laikos ypač stambios ir agresyvios.



laikyti - medžioklinio šuns sugebėjimas sustabdyti, lojant sulaikyti žvėrį vietoje, kol atskuba medžiotojas.



laižykla - indas su draska (laižomąja ar sumaišyta su moliu) žvėrims miške. Laižyklos gali būti lovelio, išskobto kelmo ar rąstigalio formos. Jos turi būti statomos prie vandens ar takų į girdyklas, kad žvėrys galėtų atsigerti.



lankasterinis šautuvas - lygiavamzdis medžioklinis šautuvas, gavės pavadinimą nuo garsaus ginklininko Čarlio Lankasterio (Charles W. Lancaster), kuris 18.52 metais patobulino prancūzų ginklininko Lefošo (Casmir Lefaucheux) iš drūtgalio užtaisomus (1832) šautuvus, sukonstruodamas šovinius su centrinio dūžio kapsulėmis.



lapė (Vulpes vulpes) - Lietuvoje gyvena vienintelė atstovė - rudoji lapė, nors jos kailiukas ne visad būna rudas. Lapės nugaros kailis gali būti įvairių atspalvių: rudas kaip ugnis, gelsvas ar net pilkšvas. Papilvė pilkšva, balta, arba gelsva. Užpakalinė ausų pusė tamsiai ruda arba juoda. Uodegos galas beveik visad baltas. Pagal tai lapiukai atskiriami nuo vilkiukų ar mangutukų. Geriausias lapės kailiukas būnąs gruodžio-vasario mėnesiais.



ląsta - krūtinės ląsta kanopinių bei kitų žvėrių bei paukščių kūne, kurioje yra patys svarbiausi organai; lizdas perėti; šuns būda.



lašininis - gerai įmitęs šernas.



laupai - elnių, briedžių, danielių nuluptos žievės plotai ant medžių kamienų. Pradžioje jie kandžiais prakerta žieve, o paskui lupa aukštyn. Pagal laupymo pobūdį galima nustatyti, žiemą ar vasarą tai padaryta. Žiemą elniai, prapjovę žievę, laupo ją aplink kamieną, o vasarą tik nu-gremžia žievės ruoželius.



leidimas - dokumentas, išduodamas medžiotojui ir suteikiantis teisę medžioti jame nurodytus žvėris (licenzija).



letena - žvėries pėda su nagais (vilko, lokio, lūšies).



lėkštutė - iš lengvai dūžtančios medžiagos išlietas 11 cm skersmens, 2.8 cm aukščio lėkštutės formos taikinys. Jis skirtas stendiniam šaudymui kratiniais užtaisais. Lėkštutės išmetamos specialiu įtaisu - mėtymo mašina.



leukozė - užkrečiama paukščių liga, kuria laukiniai paukščiai užsikrečia nuo naminių. Pavojinga liga, sutrikdo retikulinio audinio vystimąsi, pažeidžia kepenis, blužnį, inkstus. Dažniausiai serga senesni paukščiai. Paukščių (ir kai kurių žvėrių) leukozę sukelia virusai. Liga trunka kelis mėnesius be ryškesnių požymių. Sergantys žvėrys liesėja, padidėja limfmazgiai, sutrinka virškinimas.



licenzija - specialus leidimas žvėrims ar paukščiams medžioti. Jis liudija, kad laimikis teisėtas, sumedžiotas nustatyta tvarka. Licenzija užpildoma iškart, sumedžiojus žvėrį.



lietuvių skalikas - atskira skalikų veislė, išvesta Lietuvos medžiotojų. Tai tvirti, kresni šunys, juodos spalvos su rudomis kojomis, tokiomis pat dėmėmis ant snukio, tamsiai rudomis akimis. Gana universalūs, naudojami kiškių, lapių medžioklėse, tinka šernams, briedžiams medžioti. Tarpukario metais lietuvių skalikai buvo bemaž išnykę, bet entuziastų dėka išsaugoti ir dabar ji; daugėja -Lietuvoje yra apie šimtą. Lietuvių skalikams giminingi lenkų ogarai.



linija - medžiotojai, sustatyti burtais lygiais atstumais vienas nuo kito, veidu į varymo pusę vienoje linijoje, medžioklėse su varovais ar šunimis; žvėrių grupė, kilusi iš bendro pirmtako; iškirsta juosta miške, skirianti vieną miško kvartalą nuo kito (kvartalinė linija).



liniuotė - metalimė rantuota juosta (kad neatspindėtų šviesos), jungianti horizontaliai išdėstytus lygiavamzdžio šautuvo vamzdžius arba esanti ant viršutinio bokflinto vamzdžio.



lyra - tetervino uodega, kurios plunksnos išsirietusios panašiai kaip lyra. Tokios uodegos esti senų tetervinų, o jaunų uodegos labiau primena vėduoklę.



lojimas - šuns, lapės leidžiamas garsas. Kartais loja net kiškis, stirna.



lovelis - medinė su užraktu medžioklinio šautuvo apsodo dalis po vamzdžiais.



lūšis (Lynx lynx) - tipiška miškų gyventoja, retai išeinanti j laukus. Tai didžiausias europinės katės šeimos atstovas. Kūno ilgis 80-121 cm. svoris iki 40 kg. Kojos stiprios, ilgos, ypač užpakalinės. Lūšies pėdos apvalios, didelės (8-12 cm skersmens), žiemą apaugusios tankiais plaukais. Kojas stato kilnodama, todėl ant sniego nėra braukimo žymių. Žingsnis apie 40 cm pločio. Lūšys rujoja gana ilgai - nuo sausio iki kovo. Rujos meru išmatų, šlapimo neužkasa - tai porų susižinojimo ženklai. Nėštumas trunka 9-10 savaičių, atveda 2-3 lūšiukus. Patelės lytiškai subręsta 21, patinai - 33 mėnesių amžiaus. Medžioja lūšys visą parą, Kailis labai puošnus: beveik smėlio spalvos, rusvomis įvairaus dydžio dėmelėmis išmargintas, uodega stati, galas tamsiai rudas, ausų viršūnėlės su ilgais plaukų šepetėliais, žandenos nukarusios. Kailis ir kaukolė - vertingi trofėjai.