magazinas - speciali dėžutė graižtviniame šautuve šoviniams sudėti (dėtuvė).
magnum - sustiprinto užtaiso šoviniai, skirti stambiems kanopiniams žvėrims medžioti. Jais galima šaudyti tik iš tam pritaikytų šautuvų, nes parako užtaisas sukelia slėgį iki 4000 atmosferų. Tokie šoviniai ant tūtelės turi užrašą '"magnum" arba pažymėti raide "S". Be to, ant rūtelės būna įspaustas banguotas žiedelis.
mangutas (Nyctereutes procyonoides) - ateivis iš kaimyninės Baltarusijos, greitai paplitęs visoje Lietuvoje. Mangutas mažesnis už lape. Kailis žiemą tankus, plaukai ilgi, šiurkštūs. Ant galvos šonų ilgi plaukai - žandenos. Kailis rudai pilkas, krūtinė juosva, aplink akis juodos dėmės. Gyvena mangutai tarpumiškiuose arti drėgnų pievų, pelkučių, upių. Apsigyvena kitų žvėrių urvuose, po išvartomis, žabų krūvomis, šieno ir šiaudų kaugėse. Vasario pabaigoje - kovo pradžioje prasideda mangutų ruja. Nėštumas - 59-65 dienos, vadoje iki 13 jauniklių. Jaunikliai lytiškai subręsta sekančiais metais. Manguto klausa ir uoslė gera, blogesnė - rega. Kailis patvarus ir šiltas.
maketas - natūralaus dydžio žvėries ar paukščio siluetas - taikinys.
manlicheris - austru ginklininko Ferdinando Mannlicherio sukonstruoto graižtvinio medžioklinio šautuvo pavadinimas. Tai labai populiarūs, plačiai pasaulyje žinomi ir medžiotojų mėgiami šautuvai.
marmuras - baltos dėmės ant kurtinio uodegos vairuojamųjų plunksnų.
maudyklė - vieta, kurioje maudosi paukščiai, šernai bei kiti žvėrys. Tokios vietos reikalingos medžioklės plotuose, kad žvėrys nemigruotų jų ieškodami. Jei nėra natūralių, dera įrengti dirbtines.
mauzeris - vokiečių ginklininkų V. ir P. Mauzerių sukonstruoti medžiokliniai graižtviniai šautuvai, populiarūs ir dabar.
medalionas - kurtinio ar tetervino galvos iškamša išskleistos uodegos fone.
Medeinė - lietuvių miškų deivė. Senovės medžiotojai ir rankiotojai ją įsivaizdavo kaip miškų šeimininke, meškos pavidalu. Lietuvių mituose meška yra šventas žvėris, saugantis žmones nuo visokiausių blogybių ir piktųjų dvasių. Ilgainiui miško ir žvėrių šeimininkė tapo moters pavidalo deive.
Medžiojima - senovės žemaičių deivė medžiotoja. Ji gyvenusi ant Medžiokalnio, ties Kražiais, vaizduojama kaip milžinė mergina vyro veidu, apsirengusi meškos kailiu, su lanku ant pečių.
medžioklė - tikslinis laukinių žvėrių ir paukščių šaudymas pagal tam tikras taisykles. Pagal paskirtį medžioklė gali būti skirstoma į verslinę, mėgėjišką (sportinę), mokslinę ir naikinamąją. Mėgėjiškoji medžioklė Lietuvoje turi verslinės medžioklės elementų - dalis žvėrienos, kailių parduodama. Pagrindiniai sportinės medžioklės tikslai yra saugoti žvėrių populiacijas savo medžioklės plotuose, puoselėti gražias medžiok lės tradicijas, siejant jas su poilsiu, kultūringa elgsena gamtoje; gerinti žvėrių ir paukščių populiacijos kokybę. Į medžioklės sąvoką įeina medžioklės plotų nuomojimas, priežiūra, medžioklė (šaudymas) ir gaudymas, medžiokliniai ginklai, amunicija, šaulininkystė, medžioklinė šunininkystė, istorija, medžioklės kalba ir kultūra.
medžiotojas - žmogus, užsiimantis medžiokle.
medžioklės istorija - Lietuvoje buvo medžiojama žiloje senovėje. Iki žemdirbystės ir gyvulininkystės paplitimo medžioklė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tais laikais medžioklė buvo sunkus ir pavojingas amatas, medžiotojai buvo menkai ginkluoti. XIV amžiuje, atsiradus paraku užtaisomiems ginklams, dar ilgai medžioklėse buvo naudojamos ietys, kirviai, lankai, tinklai ir įvairios žabangos. Lietuvoje medžioklė svarbią ūkinę reikšmę turėjo iki XIX a. Ruošdamiesi karams, Lietuvos kunigaikščiai rengdavo dideles medžiokles, kuriose buvo ruošiamos žvėrienos atsargos žygiams. Vėliau žvėrys tapo miško savininko nuosavybe, jis tvarkė medžioklės ūkį. Už medžiojimą be leidimo kartais bausdavo net mirtimi. Pirmasis teisinis dokumentas - Valakų įstatymas, išleistas 1557 m. Vėliau medžioklę reguliavo Lietuvos Statutai - pirmieji tokio pobūdžio dokumentai Europoje. Nuo 1795 metų medžioklė Lietuvoje buvo tvarkoma pagal Rusijos Įstatymus. Po Pirmojo pasaulinio karo. 1920 melais Lietuvoje buvo išleistos Laikinosios medžioklės taisyklės. 1920 metais valstybinius miškus imta nuomoti medžioklei. 1924 ir 1935 metais buvo išleisti įstatymai, tvarkantys medžioklę. 1921 m. prof. T. Ivanausko iniciatyva buvo įkurta Medžiotoju ir žvejų draugija. Nuo 1940 iki 1947 metų Medžiotojų ir žvejų draugija neveikė, o medžioklės ūki tvarkė Medžioklės ūkio valdyba. Nuo 1947 metu savo veiklą atgaivino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kuri kartu su Gamtos apsaugos komitetu tvarkė Lietuvos medžioklės ūkį. Nuo 1991 metų tai darė Miškų ūkio ministerija. Vėliau - Aplinkos apsaugos ministerija.
medžioklės hierarchija - tradiciškai susiformavusi žvėrių klasifikacija. Pagal ją nukauti žvėrys išdėstomi medžioklės pabaigoje pagerbimui. Pirmoje eilėje stambiausi; tauriausi žvėrys - briedžiai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, danieliai, šernai, stirnos; antrojoje eilėje - vilkai, lūšys, lapės, kiaunės; trečioje - kiškiai, triušiai; ketvirtoje eilėje - visi medžiojamieji paukščiai (nuo mažiausio).
medžioklės teisė - įstatymais apibrėžta teisė medžioti.
medžioklės įstatymas - aukščiausiosios valstybinės valdžios teisės normų aktas, nusakantis medžioklės tvarką šalyje. Lietuvoje pirmas toks dokumentas buvo išleistas 1557 metais - Valakų įstatymas, Lietuvos Statutai.
medžiokles kultūra - materialinių ir dvasinių vertybių visuma, per amžius susiformavusi medžioklėje. Sudėtinės jos dalys: medžiotojiška literatūra, dailė, muzika, terminija, folkloras, tradicijos, papročiai.
medžioklės metas - metas, kada žvėrys ir paukščiai pasiekia geriausią fizinę kondiciją, o jų trofėjai vertingiausi.
medžioklis - senovinis medžiotojo pavadinimas.
medžioklės plotai - žemės plotai, kuriuose yra medžioklės ūkis. Jie gali būti valstybės ar regiono dydžio, valstybiniai ar privatūs. Lietuvoje medžioklės plotai užima apie 6 mln. hektarų.
medžioklės ragas - metalinis ar raginis trimitas, skirtas medžioklės signalams groti.
medžioklės terminai - laikas (sezonas), kurio metu leidžiama medžioti tuos ar kitus žvėris bei paukščius. Jo trukmę nustato medžioklę kontroliuojančios organizacijos.
medžioklės tradicijos ir papročiai - nerašyti nurodymai ar draudimai, kuriems paklūsta medžiotojas. Atėję iš amžių glūdumos (medžiotojo krikštas, nukauto žvėries pagerbimas, medžiotojiška etika, kalba ir terminija) jie perduodami iš kartos į kaitą ir gyvi ligšiol.
medžioklės žala - žala, kurią padaro laukams ir miškams laukiniai žvėrys ir paukščiai arba kuri atsiranda dėl medžioklės ūkio veiklos.
medžioklės signalai - sutartiniai muzikiniai garsai ar jų kompozicijos, grojami medžioklėse ragu ar triūba. Signalus galima suskirstyti į informuojančius ir bendruosius. Informuojančiais signalais perduodami nurodymai medžiotojams ar varovams. Pvz.: "Medžiotojai pasiruošė","Varovai - pirmyn!", "Budėk!" ir kiti. Bendraisiais signalais skelbiama medžioklės pradžia, pabaiga, žvėries nukovimas, jo pagerbimas.
medžioklės taisyklės - nuorodų ir reikalavimų rinkinys, kuriuo reguliuojama medžioklė.
medžiotojiški reikmenys - tai visi reikmenys (išskyrus šautuvą ir peilį), reikalingi medžiotojui: dėklai, šovinynai, kėdutės, atramos, grūstuvai, šepetėliai, šovinių užtaisymo įrankiai ir kt.
medžioklės ūkis - ūkio šaka, apimanti medžiojamosios faunos eksploatavimą, jos priežiūrą, žvėrienos paruošimą ir realizavimą, Medžioklės ūkio funkcijos - žvėrių ir paukščių populiacijų apsauga. Lietuvoje medžioklės ūkio reikalus iki 1991 metų tvarkė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, vėliau - Miškų ūkio ministerija.
medžiotojų kalba - per amžius susiformavusi medžiotojų bendravimo, minčių reiškimo specifinė terminija, kurią vartoja tik medžiotojai. Daug terminų - skoliniai iš prancūzų, vokiečių, anglų kalbų, kur medžioklės tradicijos formavosi daug anksčiau nei Lietuvoje.
medžiotojų rūbai - rūbai, dėvimi medžiotojų ir pritaikyti šiam tikslui. Nusistovėjęs savotiškas medžiotojų rūbų stilius, jo elementai. Pvz.: samaninė spalva, skrybėlė su plunksna ar kutu, auliniai batai arba ilgos kojinės.
medžiotojiška karštligė - nervinė medžiotojo būsena pamačius žvėrį, perdėtas jaudinimasis, trukdantis susikaupti taikliam šūviui; potraukis medžioklei.
medžiotojo krikštas - senas medžioklės paprotys priimant jauną medžiotoją į savo gretas. Ši ceremonija vyksta jaunam medžiotojui nukovus pirmą stambų žvėrį. Seniausias medžiotojas ar medžioklės vadovas, pamirkęs medžioklinį peili j nukauto žvėries kraują, daro kryžiaus ženklą priklaupusio ant vieno kelio jaunojo medžiotojo kaktoje. Po to tris kartus suduoda peilio plokštuma (anksčiau - specialiu medžiokliniu kardu kordelasu) per petį tardamas: "Įšventinu tave į Šv. Huberto riterius, būk teisingas, vyriškas ir pagarbus medžiotojas".
medžiotojų teismas - medžiotojų garbės teismas, kuris sprendžia medžioklės etikos, taisyklių pažeidimo reikalus. Toks teismas buvo tarpukario Lietuvos medžiotojų draugijų sąjungoje, yra ir šiuolaikinėje Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje.
medžiojamieji žvėrys - bendras žvėrių, įstatymais leidžiamų medžioti, pavadinimas; žvėrys, pasiekę savo brandą.
medžiokliniai šunys - išvestinių veislių šunys, kurių įgimtos savybės, sustiprintos sisteminga dresūra, leidžia juos panaudoti medžioklėje. Jie padeda medžiotojui sumedžioti žvėrį ar paukštį. Pagal paskirtį Lietuvoje šunys skirstomi i penkias grupes: paukštiniai (pointeriai, anglų taškuotieji seteriai, airių raudonieji seteriai, škotų juodieji, gordonai seteriai, kurtsharai, dratharai, langharai, mažieji miunsterlenderiai ir spanieliai). Anglų paukštiniai šunys (pointeriai, seteriai) yra siauresnės specializacijos, o vokiečių paukštiniai - įvairesnių sugebėjimų ir tinka įvairioms medžioklėms; skalikai. Jų paskirtis -surasti žvėrį ar jo pėdsakus ir persekioti lojant. Pati svarbiausia skalikų savybė - jų balsas (skalijimas) persekiojant žvėrį. Lietuvos medžiotojai laiko įvairius skalikus: rusų, anglų, latvių, estų bei lietuvių. Pastarieji buvo beišnykstą, bet dabar lietuvių skalikai (jų genetinis fondas jau atkurtas) plinta; urviniai. Jų paskirtis - padėti medžioti barsukus, lapes, mangutus, bebrus, o kartais - ir šernus. Lietuvoje labiausiai paplitę foksterjerai ir taksai, pastaruoju metu ėmė daugėti jagdtcrjerų; laikos -ypač pastaraisiais metais paplitę medžiokliniai šunys, labiausiai tinkantys stambiųjų kanopinių žvėrių medžioklėms, nors jų paskirtis - kailinių žvėrelių medžioklė. Lietuvos medžiotojai juos naudoja šernų medžioklėse; pėdsekiai - šunys, gebantys rasti sužeistą žvėrį kraujo pėdsakais praėjus net parai po šūvio (šaltu pėdsaku).
medžiokliniai ženklai - sutartiniai ženklai, kuriais medžiotojai pažymi nuėjusio žvėries kelią, savo judėjimo kryptį ir kitus veiksmus medžioklės bendrams. Tai gali būti nulaužtos, nupjautos medžio šakos, įpjovos ant medžių kamienų, piešiniai ant žemės ir kt. Medžiokliniai ženklai: l - pagrindinė šakelė (nuo jos storgalio nulupta žievė, 1-1,5 m ilgio, įbedžiama arba pakabinama ant medžio krūtinės aukštyje, 2 - krypties šakelė, kurios nuluptas storgalis rodo kurlink nueita medžiotojo; ji perpus trumpesnė už pagrindinį. 3 - pozicijos šakelė (žymima vieta, kurioje stovėjo medžiotojas; du trečdaliai nugenėti, žievė nenulupta, 4 - pasavimo šakelė (žymima vieta, kurioje buvo pašautas žvėris), 5 - žvėris nubėgo į dešinę, 6 - kryptis nežinoma, 7 - (spėjimo šakelė (gali būti pakabinta ant medžio arba padėta ant žemės), 8 - laukti nebegalima, 9 - būtina laukti, 10 - gedulinga šakelė.
mentė - briedžių ragai, nuo kamieno smarkiai išplatėję, užsibaigiantys smailomis atšakomis; danieliaus ragų viršutinė išplatėjusi dalis (kaip ir briedžių), užsibaigianti atšakomis.
mentiškoji karūna - elnio ragai, kurių karūna platoka, primenanti mentę.
merkelis - medžioklinių šautuvų tipas. Labiausiai vertinami bokflintai ir drilingai, gaminami Merkelio fabrike Žulyje (Suhl) Vokietijoje.
mesti plunksnas - sezoninis laukinių paukščių plunksnų pakeitimas, kai netenkama dalies jų dygstant naujoms.
mesti plauką - žvėriui šertis (išsišerti), keičiant žieminį kailį į vasarinį ir atvirkščiai.
mėsininkas - paniekinantis medžiotojo, kurio tikslas žvėriena, mėsa, vardas.
metastrongilioze - šernų plaučių liga, kurią sukelia plaučių kirminai. Sergantiems šernams sutrinka kvėpavimas, jie kosti. Seniai dažniausiai apsikrečia suėdę tarpinius parazito šeimininkus - sliekus.
metinukas - šernas, gimęs praėjusiais metais; vienerių metų šernas.
mindymas - paukščių lytinis aktas, kada patinėlis užšoka patelei ant nugaros.
milkus - patinas (elnias, briedis, stirninas) su ligos išklaipytais, netaisyklingais ir išsigimusiais ragais.
miunchauzenas - medžiotojas, linkęs pasakojimus gerokai atmiešti savo fantazijos vizijomis, kartais net neįtikėtinomis; mėgstantis pasigirti.
miuleriozė - parazitinių kirmėlių sukelta plaučių liga, kuria suserga briedžiai, elniai, stirnos, muflonai.
mokslinė medžioklė - medžioklė mokslo reikalams (ruošiant eksponatus, tiriant žvėrių ir paukščių išsivystymą, mitybą ir pan.).
multipletas - keli taiklūs vieno šaulio šūviai į skirtingus taikinius.
mušimas - šautuvo užtaiso pramušamoji galia; šūvio galingumas.
M
- Admin
- Administratorius
- Posts: 80
- Joined: 2006-Jul-04 21:02
- Location: Vilnius
- Contact: