Žvejyba - antra aistra !

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]

Iš Kauno marių žvejai traukia pasiligojusias žuvis: specialistas sako, kad problema tik gilės



Viktorija Dačinskaitė,
DELFI.lt
2022 m. birželio 23 d.



Kauno mariose žuvis gaudantys žvejai jau kurį laiką stebisi užkimbančiais laimikiais. Žuvys nė iš tolo neprimena sveikų. Specialistas sako, kad tai tik problemos pradžia.

Žuvis© Žvejo nuotr.


Kimba ligotos žuvys


Kauno mariose žvejojantis Vilius sako buvo girdėjęs, kad kimba ligotos žuvys ir visai neseniai tuo įsitikino pats. Vyras pasakoja, kad iš 12 sugautų žuvų vos 3 buvo sveikos. Jis pasidalino nuotrauka, kurioje matyti labiausiai pasiligojusi žuvis.
„Iš 12 žuvų tik trys buvo gražios. O kitos jau su raudonais pelekais ir kraujuotos, ir su nedideliais augliukais. Papildomai dar pastebėjome, kad jei tik sužalotas karosas, tai ant kiekvieno buvo karpių utėlių. Ir kur tik jos buvo, tai sužaloti pelekai arba kūno sužalojimai“, – pasakoja vyras.


Gali būti kelios priežastys

Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis įvertinęs nuotrauką sako, kad žuvų pokyčius galėjo sukelti viena iš kelių priežasčių.
„Tai galėtų būti ir pavasarinės karpių viremijos (PKV viruso sukeliama liga), tiek ir Aeromonozės atvejis (Aeromonas sp. bakterijų sukeltos ligos padarinys). Išaugęs gumbas žaizdos vietoje gali rodyti ir vėžinį susirgimą ar mechaniškai sukeltos žaizdos užkratą“, – teigia jis.
Anot jo, sergančių žuvų nevertėtų paleisti, o jeigu žvejybos metu pasitaikė ne vienas atvejis, kai sugauta pasiligojusi žuvis, racionalu būtų apie tai informuoti aplinkos apsaugą ar tiesiogiai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Problemos gali gilėti

Apie gaištančias žuvis Kauno mariose pašnekovas sako girdintis jau kelias savaites. Ypač daug yra gaištančių karpių.
„Natūralu, kad tam įtakos turėjo ir neįprastai šaltas užsitęsęs pavasaris išvarginęs šiltamėges karpines žuvis. Visgi ši problema dar tik prasideda, nes šiais metais panaikinus vienintelį valstybinį Karpių selekcinį ūkį (Šilavotą), mūsų vandenis vis dažniau pasieks iš užsienio atkeliavusios žuvys, ar vietinėms ligoms neatsparios karpių veislės. Tad masinių gaišimų tikrai galime sulaukti“, – prognozuoja Lietuvos hidrobiologų draugijos narys.

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]

Vėžiavimo sezono pradžia: kaip atpažinti vėžius, kuriuos galima gaudyti?




Mėgstantiems vėžiauti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad liepos 16 d. prasidėjus vėžiavimo sezonui galima gaudyti siauražnyplius vėžius. Šis sezonas truks iki spalio 14 d. Invazines vėžių rūšis, tokias kaip žymėtieji ir rainuotieji vėžiai galima gaudyti ištisus metus. Be to, juos gaudydami, padėsite išlikti Lietuvos vėžiams.

Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios rūšys vėžių: vietinės – plačiažnypliai, siauražnypliai ir invazinės – žymėtieji bei rainuotieji.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad invaziniai vėžiai išstumia vietines rūšis, užimdami jų buveines ir mažina jų populiaciją, keičia telkinio ekosistemą. Be to, invaziniai vėžiai atsparūs vėžių marui ir platina šią ligą, kuri yra mirtina vietiniams vėžiams.

Gaudant vietines vėžių rūšis svarbu vadovautis Mėgėjų žvejybos taisyklėmis, kurios nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.

Aplinkos apsaugos departamento parengė atmintinę, kurioje rasite svarbiausią informaciją apie vėžių gaudymą.

Kadangi vietinės vėžių rūšis yra lengvai pažeidžiamos, jų žvejybai taikomi apribojimai. Taigi, verta įsidėmėti:

plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta saugomų rūšių sąrašą, todėl juos draudžiama gaudyti;

siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;

vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti;

vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;

vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m arba ne didesnio kaip 1 m pagrindo skersmens ir ne aukštesnėmis kaip 0,5 m gaudyklėmis) bei samteliais;

vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;

gaudant bet kuriuos vėžius, reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą. Žvejoti be leidimų gali asmenys iki 18 m. ir valstybinio socialinio draudimo pensininkai, asmenys su negalia, jei turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą.

Invazinių rūšių vėžių gaudymas

Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais.

Šių invazinių rūšių vėžius galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi (jų skaičius ir dydis neribojamas).

Jei šios žvejybos metu sugaunami plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai, jie turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

Kaip atskirti vėžius

Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi  dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų. Pagavę ir apvertę vėžį pamatysite, kad žnyplių spalva raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20–200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.

Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.

Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.

Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius. Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus, netgi žiemą.

Facebook vėžiai.png 

Atsakomybė

Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą skiriama 30–90 eurų bauda.

Už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 90–170 eurų bauda.

Be to, už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.

[medziotojas]

[medziotojas]

[medziotojas]