Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

[medziotojas]

Galutine ir neskundžiama LAT nutartimi už žiaurų elgesį su gyvūnais atsakys 7 nuteistieji

Data: 2024-02-22



Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė 7 nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus bei paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Gyvam šernui iltis karpiusiems, audinę ir vietnamietišką kiaulę medžiokliniais šunimis pjudžiusiems nuteistiesiems teks sumokėti bendrai beveik 29 tūkst. eurų siekiančią baudą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas.


Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai, tiriant visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, liudytoju apklausto 54 metų Telšių gyventojo G. S. telefone buvo aptikta daugybė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti galimai žiauraus elgesio su gyvūnais epizodai.

2017 metų vasarą nufilmuota, kaip keli vyrai laiko surištą gyvą šerną ir, jį pražiodę, kerpa bei traukia besimuistančiam gyvūnui iltis. 2018 metų gegužę padarytame įraše matyti, kaip iš narvelio paleista audinė užpjudoma dviem medžiokliniais šunimis. Šie bejėgį gyvūną tampo ir drasko. Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip šunimis užpjudoma pririšta vietnamietiška kiaulė, o vėliau G. S. jai perpjauna gerklę ir gyvūnas nukraujavęs nugaišta. Ši egzekucija truko daugiau nei 40 minučių. Dėl šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoto trijų gyvūnų žalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.


Atliekant tyrimą, buvo nustatyti 7 įtariamieji – 23–60 metų Telšių, Šiaulių ir Radviliškio gyventojai. Visi jie, išskyrus 23 metų telšiškį – medžiotojai. Manoma, kad iltys šernui buvo šalinamos, kad jį pjudant medžiotojų šunimis, šie nenukentėtų nuo besiginančio laukinio gyvūno. Audinę ir vietnamietišką kiaulę draskyti trys G. S. šunys buvo paleisti dresiruojant ir mokant juos medžioti.

Tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas žiaurus elgesys su minėtais gyvūnais, patvirtino ir kompetentingi gyvūnų gerovės specialistai, ir aplinkosaugininkai. Jų išvadose konstatuota, kad šunų draskoma audinė buvo suluošinta ir galėjo mirti, o vietnamietiška kiaulė – kankinama, suluošinta ir, perpjovus gerklę, palikta šunims toliau draskyti, kol nugaišo. Specialistų nuomone, dėl tos pačios priežasties – medžioklinių šunų dresavimo tikslais, buvo šalinamos ir šerno iltys. Tokiu būdu laukinis gyvūnas buvo sužalotas, o koks jo tolimesnis likimas – nežinia.


2022 metų gegužės 20 dieną Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai visus septynis kaltinamuosius išteisino kaip nepadariusius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Šį teismo nuosprendį Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras M. Fokas apskundė aukštesniajam teismui. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, tendencingai ir selektyviai, iškraipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, neanalizavo ir visiškai nevertino pagrindinių objektyvių duomenų šaltinio šioje baudžiamojoje byloje – vaizdo įrašų ir jų turinio, todėl padarė neteisingas ir šališkas išvadas.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuratūros apeliacinį skundą, 2023 metų gegužės 15 dieną nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir visus 7 asmenis pripažino kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Telšiškiui G. S. dėl visų trijų gyvūnų kankinimo epizodų skirta 9 tūkst. 876 eurų bauda. Kartu su juo kankinant skirtingus gyvūnus bendrininkų grupėse veikusiems trims nuteistiesiems teismas skyrė po 3 tūkst. 766, dviem – po 2,5 tūkst., o vienam – 1 tūkst. 883 eurų dydžio baudas.

LAT galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad byloje nustatyti faktai atitinka visus būtinus Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos požymius ir apeliacinės instancijos teismas šią baudžiamojo įstatymo normą pritaikė tinkamai. Nuteistųjų bei gynėjų skundai atmesti ir dėl pagrindo nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, o ne baudžiamąjį nusikaltimą.

Prokuratūros inf.

[medziotojas]

Šovė į bebrą, pataikė į žmogų: Aukščiausiasis Teismas nesutiko išteisinti brakonierių nušovusio medžiotojo



LRYTAS.LT
2024 m. birželio 21 d.



Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą ir atmetė nuteistojo Donato Rutkausko gynėjo kasacinį skundą.
Šiuo skundu prašyta palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. Rutkauskas buvo išteisintas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant medžioklės taisykles, nenustačius priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, o įvykį įvertinant kaip kazusą (lot. casus – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento).
Bylos esmė – medžiodamas tamsiu paros metu tvenkinyje bebrus, D.Rutkauskas šovė į vandenyje esantį žmogų manydamas, kad tai bebras; žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė.
Ši byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama jau antrą kartą, nes ankstesne nutartimi Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas galioti išteisinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir įpareigojo apeliacinės instancijos teismą ištaisyti įrodymų vertinimo trūkumus.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo apeliacine tvarka, pripažino D.Rutkauską kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant medžioklės taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi šiai išvadai pritarė ir konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, jog šauta buvo į neatpažintą ir aiškiai matomą vandenyje esantį taikinį, medžiotojui neįsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas kitiems asmenims.
Iš D.Rutkausko šautuvo iššauta kulka pataikė ne į norimą sumedžioti bebrą, o neteisėta povandenine žūkle tvenkinyje užsiimančiam nukentėjusiajam į galvą ir sukėlė šio žmogaus žūtį. Esminis neatsargus ir neteisėtas medžiotojo poelgis, lėmęs žalingus padarinius, buvo tas, kad šauta buvo į tvenkinyje esantį neatpažintą taikinį, medžiotojui neįsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas.
Apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytas kazuso aplinkybes, kad medžiotojas nenumatė daromos veikos pavojingumo bei padarinių kilimo galimybės ir neturėjo, negalėjo to numatyti, ir nustatė, kad jeigu nuteistasis medžiodamas būtų pareigingai laikęsis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytų pareigų, kurių viena svarbiausių yra tiksliai nustatyti medžioklės taikinį, būtų šovęs į atpažintą ir aiškiai matomą gyvūną – bebrą, o ne į neteisingai nustatytą vandenyje esantį objektą, šiuo atveju tvenkinyje nardantį žmogų, mirtimi pasibaigę padariniai nebūtų kilę.
Vienas svarbiausių medžioklės saugumo principų yra šauti į aiškiai matomą taikinį, tačiau medžiotojas D.Rutkauskas saulei nusileidus, esant vakaro sutemai, atidžiai medžioklės aplinkos netyrė, ilgai netykojęs, prisėlinęs šovė į plaukiantį vandenyje objektą, gerai jo neatpažinęs, taigi pasielgė nusikalstamai nerūpestingai.
Nutartyje pabrėžiama, kad įvykio metu nuteistasis buvo medžiotojas, todėl, užsiimdamas tokia didesnės rizikos veikla, susijusia su medžioklinio ginklo naudojimu, privalėjo būti itin atsargus ir laikytis visų tokiai veiklai keliamų reikalavimų, kad būtų išvengta žalos kitiems asmenims ar jų turtui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai nutarus, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, kasacinis skundas atmestas.

[medziotojas]

Aktualus video Šilalės medžiotojams !


https://www.youtube.com/watch?v=Hm11_Ch ... ldyb%C4%97

[medziotojas]

Liepta išsivežti medžioklės deivę Medeinę iš Stiklių 6 kiemo, nors ji Kultūros paveldo aprašo nuotraukose. Nusifotografuokite, kol galite.

p.s. Nereikia jokio "Tarpinstitucinės komisijos išvados" ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimo, kaip cvirkoms ir salemutėms, pakanka "ūkvedžio sprendimo", kad iškeldinti deivę Мedeinę.

Gal Vilniui nevertėtų rūstinti medžioklės dievės Medeinės ?

[medziotojas]

Medžiotojams bus kompensuoti medžioklės plotų praradimai dėl Tauragės ir Šilalės poligonų



https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... -poligonu/

[medziotojas]

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui leisti medžiotojams paveldėti medžioklės plotus



ELTA
2024.10.30


Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) trečiadienį pritarė siūlomoms Medžioklės įstatymo pataisoms, kurios leistų medžiotojams paveldėti fiziniam asmeniui priklausiusius medžioklės plotus.

Posėdžio metu buvo sutarta, kad paveldėjimo atveju būtų galima ne tik pratęsti galiojantį leidimą naudotis medžioklės plotais, bet ir pateikti prašymą išduoti naują leidimą, įpėdinių palikimas atsirado dar iki įstatymo įsigaliojimo.
„Tais atvejais, kai įpėdinių palikimas atsirado iki įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 1 str. 3 dalyje nustatytas 3 mėn. terminas pateikti prašymą išduoti leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete yra taikomas nuo šiol įstatymo įsigaliojimo datos“, – komiteto pasiūlymą įgarsino KRK patarėja Simantė Kairienė.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša tikina, kad tokių atvejų, kai medžioklės plotų paveldėtojams reikėtų pateikti prašymą išduoti naują leidimą nėra daug, vos 10, tačiau šis pasiūlymas leistų juos sureguliuoti.

„Tokiu atveju mes sureguliuotume santykius iki tol iškilusių problemų dėl fizinių asmenų mirties ir medžioklės plotų tęstinumo. (...) Turi būti apibrėžta ta dalis, kada tas leidimas yra naujai išduodamas“, – teigė L. Daukša.
Šiam pasiūlymui ir Medžioklės įstatymo pataisoms komitetas pritarė bendru sutarimu.
Kaip rašoma įstatymo projekte, tokiais pakeitimais būtų nustatoma, kad mirus medžioklės plotų naudotojui, turinčiam leidimą, naujas galėtų būti išduotas jo įpėdiniams. Šis leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame plote būtų išduodamas jei buvo tinkamai vykdyti įsipareigojimai.
Šiuo metu įstatymas tiesiogiai nenumato pagrindo, kad asmens leidimas medžioti būtų be konkurso perduodamas jo įpėdiniams, paveldintiems jo nuosavybę pagal įstatymą. Tai reiškia, kad mirusio asmens įpėdiniai negali gauti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.




Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2024/ ... s-34873475

[medziotojas]

Siūloma leisti žemės ir miškų savininkams medžioti savo valdose




ELTA ir lrytas.lt inf.



Siūloma sudaryti galimybę ūkininkams, žemės ar miško plotų savininkams vykdyti medžioklės veiklą savo valdomoje žemėje.

Tai numatančias Medžioklės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, šiuo projektu siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų teises visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje.
Įstatymo pataisomis siūloma sudaryti sąlygas suformuoti ne mažesnius kaip 1000 ha medžioklės ploto vienetus, kuriuose nuosavybės ar kita teisine forma valdoma žemė turi sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų medžioklės ploto vieneto.
Kartu būtų užtikrinama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vieneto naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje.

„Norima užtikrinti efektyvesnį medžioklės ūkio tvarkymą, kai pats savininkas gyvena teritorijoje, kurioje vykdoma medžioklės veikla. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, sumažės prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, nes patys savininkai užtikrins medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus reguliavimą.
Žemės ir miško savininkai turės galimybę plėtoti turizmui palankią verslo aplinką, pvz., kaimo turizmo sodybos galės pateikti ne tik savo išaugintus žemės ūkio produkcijos gaminius, bet ir medžioklės veiklos produktus. Tai papildoma priemonė verslo plėtrai regionuose“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad šiuo metu beveik 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir apie 50 proc. miškų paskirties žemės sklypų nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims.
„Tačiau medžioklės veiklą Lietuvoje iki šiol vykdo dar sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai, kurie pagal 2002 m. priimto Medžioklės įstatymo nuostatas įgijo teisę tęstinumo būdu vykdyti medžioklę pagal sovietmečiu galiojusią medžioklės organizavimo tvarką. Jie neturi ir neprivalo turėti žemės nuosavybės; nemoka jokio mokesčio žemės sklypų savininkams ar naudotojams už tai, kad naudoja šias privačias žemes medžioklei.

Valstybė ima medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo mokestį, kuris yra apskaičiuojamas pagal medžiotojų būrelių naudojamų medžioklės ploto vieneto dydį, kuriam yra priskirtos žemės sklypų savininkų ir naudotojų žemės, bet nesidalija šiuo gautu mokesčiu už medžioklės išteklių naudojimą su žemės savininkais ir naudotojais“, – sako projektą įregistravęs E.Gentvilas.
Jis taip pat pastebi, kad šiuo metu atlyginimo už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą tvarka yra sunkiai įgyvendinama, biurokratizuota, ilgai trunkanti ir realiai neveikia.
„Atlyginimo už nemedžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą tvarka neleidžia žemės savininkams gauti jų žemės ūkio pasėliams ar gyvuliams padarytos žalos atlyginimo. Žemės savininkai negauna jokios kompensacijos už tai, kad jų žemės sklypai yra realiai naudojami su medžiokle susijusiai komercinei veiklai“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Šiuo metu žemės savininkai neturi teisės burtis į būrelius, vykdyti medžioklės veiklą savo žemėse.

Privačios žemės savininkas gali būti priimtas į medžioklės veikla užsiimančią asociaciją (Medžiotojų būrelį), jei pats turi medžiotojo bilietą, jei medžioklės būrelio naudojamoje teritorijoje turi ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės.
Tačiau, pasak E.Gentvilo, medžiotojų būrelis turi teisę nepriimti į savo asociacijos narius žemės savininkų, kurie praranda galimybę medžioti savo žemėje arba naudoti ją komercinei medžioklei ir neturi jokių teisių medžioklės organizavime.
„Žinoma, žemės savininkai ar naudotojai gali uždrausti medžioklę savo nuosavybėje, bet tai labai reta praktika, nes tokiu atveju žemės savininkai netenka teisės į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą. Esama padėtis neužtikrina žemės savininkų konstitucinės teisės visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe.
Dalį šių teisių perima medžioklės plotų naudotojai. Labai dažna situacija, kai šiame medžioklės plote nė vienas medžiotojų būrelio narys neturi savo nuosavybės, bet nė vienas šiame plote nuosavybę turintis asmuo neturi teisės medžioti savo nuosavybėje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.



Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2021/ ... e-21531426