Nuomonės. Panaikinti stirnų limitai
Gegužės pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė Medžioklės taisyklių pakeitimus, po kurių kilo didžiausias Lietuvos medžioklės istorijoje skandalas žiniasklaidoje ir tiek medžiotojų, tiek aplinkos aktyvistų protestai, ir visa tai baigėsi daugelio pakeitimų atšaukimu. Naujosios Medžioklės taisyklės apskritai buvo vertinamos labai prieštaringai, tačiau lankų ir arbaletų leidimo (šis pakeitimų punktas buvo atšauktas) šešėlyje gyvūnų teisių gynėjų nepastebėtas liko stirnų medžioklės limitų panaikinimas.
Bet kokiu atstumu, bet kokiomis sąlygomis. Tolimačių apžvalga
Medžioklėje svarbu nustatyti atstumą – faktas. Kad ne visada galima pasikliauti savo akimi, irgi faktas. Šiais laikais yra daug būdų nustatyti atstumą iki objekto – galima naudoti įvairias telefono programėles, vis dažniau ir žiūronuose būna integruotas tolimatis.
Žvėrienos vertė
Prie šio klausimo ir vėl grįžtame, ypač kai pradedame galvoti, kuo žvėriena sveikesnė už pramoninę mėsą. Žvėriena turi palyginti mažai riebalų, be to, baltymų kiekiu beveik prilygsta žuviai. Baltymų verte žvėriena visiškai pranoksta naminių galvijų mėsą – šių baltymų biologinė vertė yra virš vidutinės, o tai reiškia, kad mūsų organizmas juos gali sėkmingai įsisavinti. Žvėrienos struktūra tanki, ryškūs raumenų raiščiai.
Fontanas, bala ar paties kastas tvenkinys – draudžiama zona švinui!
„Švinas jau dešimtmečius yra dažnai naudojamas šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse. Skaičiuojama, kad dėl tokio naudojimo atvejų į aplinką ES per metus patenka apie 21–27 tūkst. tonų švino. Nustatyta, kad švininiuose šaudmenyse, kulkose ar žvejybos reikmenyse naudojamu švinu apsinuodija laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai. Švininiais šaudmenimis nužudytų medžiojamųjų gyvūnų mėsoje esančios švino liekanos gali turėti įtakos ir žmonių sveikatai.“
Modesta Ukanytė: svarbiau medžioklė ar visgi grožis?
