Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Sužeistas Sibiro lokys puolė lietuvį, bet kulka buvo greitesnė



agroeta.lt
2019 Gruodžio 31
Autorius: Laima UŽUPĖ


Lokio medziokle ypatinga.jpg
Juozas Dainelis: "Lokio medžioklė ypatinga".

Tolimuosiuose rytuose, Rusijos Magadano srityje, medžiodamas lokius, vienas labiausiai patyrusių Lietuvos medžiotojų Juozas Dainelis (Šakių raj., Lukšiai) susidūrė su grėsmingais atšiaurios gamtos išbandymais, patyrė tikrą medžiotojo azartą ir ne kartą pateko į šiurpą keliančius nuotykius. Jam teko gintis nuo puolančių žvėrių bei patirti mirtiną akistatą: „Jei tuomet būčiau nepataikęs, lokys būtų mane užmušęs“.


Šovė iš septynių metrų, jėgeris spruko tolyn


„Ochotsko jūros pakrantėje pastebėjome šviežias lokio pėdas ir netrukus sulaukėme nuo jūros grįžtančio stambaus gyvūno. Šaudamas jį sužeidžiau, lokys vertėsi per galvą, parkrito. Visa laimė, vėl užsitaisiau šautuvą. Tądien mane lydėjęs jėgeris su savimi šautuvo neturėjo... Kartu priėjome prie, atrodė, jau mirtinai sužeisto žvėries. Staiga visai šalia, bemaž už 20 metrų tysantis lokys pasisuko ir ... puolė manęs link. Jėgeris riktelėjo: „Šauk, jobt...“ ir leidosi į kojas“, – prisimena stulbinančias akimirkas lukšietis.

„Bėgdamas stveriu nuo peties šautuvą, aplink žolės, jūros išplauti rąstai, sukuosi atgal, o lokys jau ore! Dar šuolis – ir pasiektų. Šoviau iš maždaug septynių metrų atstumo. Dėkui Dievui, pataikiau, žvėris krito man prie pat kojų“, – kalba apie visam gyvenimui įstrigusį įvykį medžiotojas, pridurdamas: „Nuo lokio nepabėgsi. Tai nenuspėjamas gyvūnas, kiekviena jų medžioklė išskirtinė. Tai rimta, tai – ne Lietuvos žvėrys“.

Rusijos platybėse nuo J. Dainelio kulkos jau krito septyniolika lokių, tačiau, prabudus pavasariui, jis vėl krausis kuprinę ir keliaus į dar vieną medžioklę tolimojoje Magadano srityje. „Afrikos trofėjai – tai tiesiog išleisti pinigai, o medžioklė Sibire – visai kas kita“, – sako jis.


Lokiai tampa vis drąsesni


Magadano sritis, kurios plotas septynis kartus didesnis nei Lietuvos, garsi savo brangiųjų metalų gavyba, tačiau joje belikę tik apie 140 tūkst. gyventojų ir jų nuolat mažėja. Nyksta ištisos gyvenvietės, tuo pačiu nebelieka vietinių medžiotojų, todėl čia drastiškai daugėja lokių.

„Žinantis padėtį ten neis be šautuvo žvejoti, uogauti ar grybauti. Ypač pavojinga jauniklių turinti meška. Žingeidūs meškiukai artinasi prie žmogaus, tačiau ji žmogų iškart įvertina kaip mirtiną pavojų savo vaikams“, – pasakoja J. Dainelis.

Naujienų portalas iz.ru šiemet rugpjūtį pranešė, kad pastebėtas net po patį Magadano miesto centrą vaikštinėjantis lokys. Jam atkeliavus iki vienos iš mokyklų pareigūnams teko lokį nušauti.

Nors daugelyje pasaulio šalių lokys yra saugotinas gyvūnas, tačiau Rusijos Tolimuosiuose rytuose dažni atvejai, kai žmonės nuo šių gyvūnų nukenčia, tad čia leidžiama nustatytais terminais ir nustatytą kiekį jų sumedžioti. Medžiotojus iš Lietuvos Rusijoje pasitinka lokių medžioklės organizatoriai, turintys būtinas licencijas.

Lokiai Magadano srityje medžiojami nuo balandžio pabaigos iki lapkričio, kai iš jūros įlankų išnešami povandeninių srovių suformuoti keletą metrų siekiantys ledo „kalnai“, o po žiemos miego pabudę gyvūnai, ieškodami maisto, pradeda traukti įlankų link.


„Viešbutis“, kurio „žvaigždutes“ matai per skylėtą stogą


Nors Rusijos rytiniai regionai vis labiau įdomūs Kinijai, kinai, pasak J. Dainelio‚ medžiokle ten nesidomi, o „tikri medžiotojai“ yra vokiečiai, austrai. „Tačiau vokiečiai labai pareigingi, jiems viskas turi būti reglamentuota, o Rusijoje „betvarkė“, nebus taip, kad iš anksto sutarsi ir nušausi lokį“. Situaciją gali nulemti daugelis aplinkybių. Išplaukus į medžioklę gali kilti tokia stipri audra, kad nepavyks net išlipti iš laivo. Nuo Ochotsko jūros potvynių ir atoslūgių vandens lygis keičiasi net devynis metrus, pakrantės uolėtos, laivybai čia daug pavojų. Lytys su medžiotojų valtimis nesyk „iškeliavusios“ į atvirą jūrą.

„Be rimto organizavimo medžioklė Rusijos Tolimuosiuose rytuose tiesiog neįmanoma. Tai sudėtingi medžioklės turai, nedaugelis susigundo į juos važiuoti“, – pastebi J. Dainelis.

Šiose vietovėse, viliojančiose medžiotojus ne tik lokiais, bet ir snieginiais avinais bei milžiniškais Kamčiatkos briedžiais
Juozo Dainelio trofeju kolekcija.jpg
(abu šie trofėjai puošia ir J. Dainelio namus) žiemą temperatūra gali pasiekti 50 laipsnių šalčio, o sekantiems gyvūnus medžiotojams gali tekti ne vieną parą praleisti sunkvežimio priekaboje ar palapinėje – „viešbutyje“, kuris „turi tiek žvaigždučių, kiek jų matai per skylėtą stogą“. Iš girios, kurioje sniego iki juosmens, sugedus technikai lengvai nesugrįši. Tad nelaimės atveju kils skubią medicininę pagalbą teikiantis malūnsparnis.


Kodėl vyrai medžioja?


„Medžioklė – tai azartas, tai pirma ir seniausia vyriška profesija“, – juokiasi garsus medžiotojas, kovo mėnesį švęsiantis savo septyniasdešimtmetį. „Jei reikia, dar ir šiandien medžiodamas lipu į kalnus“.

Nors bėgant metams azartas medžioti nemažėja, bet požiūris į medžioklę keičiasi: „Šiandien aš niekada nepaleisiu „karšto“, neapgalvoto šūvio. Pagaliau turi būti ir pagarba žvėriui, kad jis nesikankintų“, – sako jis.

„Gamtoje viskas yra teisinga. Tai žmonės padaro bet kaip, o gamtoje klaidų nedaug. Žvėrys ir išgyvena tik todėl, kad protingi, kiekviena minutė jiems yra išgyvenimo dalykas. Girioje žymėdamas savo teritoriją lokys atsistoja ant užpakalinių kojų ir per medžio kamieną kuo aukščiau braukia nagais. Jei kitas lokys nepasiekia šios žymės, suskliaudęs ausis eina šalin, suprasdamas, kad čia gyvena stambesnis“, – gyvūnų išmintimi žavisi nemažą patirtį sukaupęs medžiotojas.

Tuo pačiu jis pastebi, kad šiandien tarp medžiotojų vis mažiau belieka tikrosios medžioklės azarto. „Šių laikų medžiotojams nesunku surinkti kolekciją. Turėdamas lėšų gali važiuoti į Afriką, sumokėsi didelius pinigus ir parsiveši keliolika trofėjų. Bet ar tai medžioklė?“ – atvirai klausia jis.


Viena geriausių Lietuvoje


J. Dainelio medžioklės trofėjų kolekcija, ekspertų vertinimu, šiandien yra viena geriausių Lietuvoje. Joje – penki aukso medaliais įvertinti vien tik lokių trofėjai, o kur dar kiti gyvūnai. Kolekcijoje – vienas sunkiausiai sumedžiojamų Marco Polo avinas, pričiuptas Kirgizijoje, 4 kilometrų virš jūros lygio aukštyje. Taip pat ypač tankiu kailiu pasižymintys snieginiai avinai iš Magadano, gigantiškas Sibiro briedis, aštuoni vilkai, septyniolika lokių ir daugelis kitų įspūdingų gyvūnų.

Tik išvydus stulbinančią, apie 600 trofėjų skaičiuojančią kolekciją, pirmiausia savaime kyla klausimas, ar visa tai gali būti vieno medžiotojo laimikis. To klausia beveik visi, pirmą kartą užsukę į šią trofėjų salę, kurioje lankėsi ir daugelis garbių mūsų šalies žmonių.

Tačiau J. Dainelis tik nusišypso. Atsakymas paprastas – tikro medžiotojo trofėjų salėje svetimų trofėjų niekada nebus.

Šakių rajone, Šilininkuose visuomeninė gamta besirūpinanti organizacija „Gerumo ąžuolas“, kuriai priklauso ir J. Dainelio šeima, prieš dešimtmetį pasodino 3700 ąžuolų. Šiandien ten jau veši išlaki ąžuolų giraitė. Visuomenės labui J. Dainelis norėtų paskirti ir visą savo trofėjų kolekciją. Ją žada perduoti Šakių rajono Zanavykų muziejui.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Išaiškinta neleistina žvėrienos išpjaustymo veikla




2020 Sausio 10 d.
Autorius: Agroeta




Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Marijampolės departamento inspektoriai, vykdydami neplaninį maisto tvarkymo įmonės UAB „Gardulis“ patikrinimą, rado daugiau kaip 200 kg žvėrienos, dalis mėsos buvo neaiškios kilmės, be įsigijimo dokumentų.


Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje buvo vykdomas laukinių medžiojamų gyvūnų (stirnų, bebrų, šernų, danielių) mėsos išpjaustymas.

Įmonė negalėjo pateikti ir kitų atsekamumo bei apskaitos dokumentų. Nelegaliai išpjaustytą mėsą nurodyta saugiai sunaikinti šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje UAB „Gardulis“ bus taikomos administracinės nuobaudos ir rekomenduota kreiptis į Marijampolės VMVT dėl papildomo leidimo šiai veiklai.

VMVT primena, kad norintys gaminti mėsos gaminius iš asmeninio ūkio reikmėms naudojamos žvėrienos, privalo raštu informuoti teritorinį VMVT departamentą ir pateikti parengtą mėsos gaminių, gaminamų iš asmeninio ūkio reikmėms naudojamos žvėrienos, gamybos proceso aprašymą bei kitus su tokia veikla susijusius dokumentus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pristatydamas sumedžiotus gyvūnus perdirbimo įmonei maisto tvarkymo subjektas turi pateikti informaciją tiek apie pristatomą žvėrieną, atliktus jos tyrimus, tiek ir apie pristatantį asmenį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kiek toli gali nuklajoti šernai ir kas platina AKM?



2020 Sausio 16
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas
agroeta.lt

sutvarkyta.jpg
2020 m. sausio 11 d. Krakių medžiotojų klubo medžioklės plotuose buvo sumedžiotas 2018 m. gruodžio 26 d. Bargailių miške ženklintas šernas.

Kiek toli nuo savo gimtųjų vietų gali nuklysti šernai? Tarp medžiotojų sklando skirtingos nuomonės. Vieni teigia, kad suaugusios miškinės kiaulės, ypač patinai, nuo savo gimimo vietos gali nukeliauti ir 100 kilometrų ar dar daugiau, bet kiti mano, kad šernai yra labai sėslūs gyvūnai. Šernų gyvenamasis arealas labai platus ir beveik visur jų populiacijos yra labai gausios.

Šernas stambus žvėris, tad dabar, kai GPS (globalaus pozicionavimo sistema) siųstuvai pritaisomi paukščiams ar net stambesniems vabzdžiams, šernų migracijos klausimas, atrodo, galėjo būti seniai išspręstas. Matyt, kol taip masiškai neplito afrikinis kiaulių maras (AKM), mažai kam rūpėjo kokiais atstumais bastosi šie ilgašnipiai.

Vienok, tose valstybėse, kur AKM atsirado anksčiau nei Lietuvoje, kai kurie tyrimai šernų migracijos srityje buvo atliekami. 2017 m. kovo 14 d. Kaune vykusiame medžiotojams ir veterinarijos darbuotojams skirtame seminare AKM priežiūros ir laukinių gyvūnų kontrolės klausimais tarptautinės kategorijos ekspertas lenkas Tomasz Padgorski‘s pateikė informaciją apie Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje bei Italijoje atliktus bandymus, mėginant įvertinti šernų migraciją.
Suaugusiems šernams ant kaklų buvo uždedamos apykaklės su GPS siųstuvais, o jaunikliai žymimi įsagais ausyse. Nustatyta, kad suaugusios patelės, grupių vedlės, nuolatos gyvena toje pačioje teritorijoje (ar tame pačiame miške) apie 7 kv. km plote. Šernės dienoja irgi tose pačiose vietose, o naktimis kiek didesniais atstumais išeina pasimaitinti į laukus.

Iš viduryje Belovežo girios antkakliais pažymėtų 140 suaugusių šernų tik 10 proc. jų išsirengdavo į tolimesnes keliones, o likusieji gyveno grupėmis neišeidami iš girios. Anot lektoriaus, tik pavieniai šernai kartais nuklysta iki 20-28 km. Dažniausiai tai būna suaugę patinai rujos metu ar naujas grupes formuojančios patelės. Bet vėliau dauguma sugrįžta į senas nuolatinio gyvenimo vietas.

T. Podgorski pažymėjo, kad šernus didesniais atstumais nuklysti priverčia ir varyminės medžioklės. Tačiau po jų šernų grupės irgi sugrįžta į savo gyvenamąsias vietas. Kaip plačiai šernų kaimenės išsiblaško varyminių medžioklių metu, Lietuvos medžiotojai vieningos nuomonės neturi. Mano stebėjimai rodo, kad šernus, medžiojant su varovais ar netgi agresyviais šunimis, išvaryti iš gimtojo miško, jeigu, žinoma, jis užima bent 3 000-5 000 ha plotą, beveik neįmanoma. Varovų baidomi, šunų persekiojami, netgi apšaudomi šernai suka didesnius ar mažesnius ratus miške ir nebėga per laukus į kitus miškų masyvus.

Įvertinti šernų migracijos apimtis bandoma ir Lietuvoje. 2019 m. LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyrius išvystė temą „Šernų pasiskirstymas teritorijoje ir socialinis elgesys: GPS sekimo pranašumai“ (darbo vadovė dr. Olgrida Belova).

Panaudojant GPS įrangą bei termovizines kameras individualiam bei grupiniam šernų stebėjimui, šernų judėjimo ir pasiskirstymo teritorijoje tyrimai buvo atlikti lapuočių su eglėmis miškų teritorijoje Panevėžio apskrityje Garsteikių - Jotainių miškuose ir Kauno apskrityje VMU Dubravos regioninio padalinio Dubravos girioje mišrių pušynų su eglėmis miško masyve.

Bandyta rasti atsakymą, ar šernas yra kaltas dėl AKM plėtros. Nustatyta, kad šernų migracija labiausiai priklauso nuo trijų faktorių: mitybos išteklių, aplinkos saugumo ir giminės pratęsimo užtikrinimo.

Nepatenkinus šių poreikių, sutrinka prisitaikymas prie aplinkos sąlygų ir iššaukiamas poreikis migruoti į kitas teritorijas. Esant nepakankamiems pirmiems dviem faktoriams, šernai ieško teritorijų su geresniais maisto ištekliais ir saugesnių plotų, kur jie mažiau trikdomi.

Trečiasis faktorius lemia daugiausia patinų migraciją rujos laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar palankūs yra pirmieji du faktoriai. Siekiant sumažinti žvėrių trikdymą bei galimą traumavimą, šernams sugauti pirmą kartą buvo parengta ir pritaikyta tinklinė gaudyklė, statoma jaukinimo vietose, o migracijai sekti buvo panaudoti GPS siųstuvai Sprootex Ultra.

Kitose valstybėse siųstuvai tvirtinami antkakliuose. Tačiau antkakliai ant trumpų šernų kaklų laikosi blogai. Kai tarp antkaklio ir kaklo paliekamas nors ir mažas tarpelis, antkaklis lengvai pametamas, o kai antkaklis stipriai užveržiamas, sutrikdomas gyvūno elgesys, prastėja savijauta, ilgainiui žvėriui sukeliamas skausmas. Todėl po keleto siųstuvų praradimo buvo pabandyta juos įtaisyti ausų įsaguose. Šis metodas pasiteisino, tačiau jį dar reikia tobulinti.

Tyrimais nustatyta, kad Panevėžio apskrityje šernų migracija vyko maršrutais „miškas – laukas“ maisto paieškos tikslais. Žvėrių judėjimas vyko 16,5 kv. km teritorijoje, o nuo ženklinimo vietos šernai vidutiniškai nuklysdavo 5,5 km.

Kauno raj. Dubravos girioje analogiškai, kaip ir Panevėžio raj., ženklintų šernų, o su jais ir motininių grupių, judėjimas vyko iš dienojimo vietų miške į maitinimosi vietas laukuose ir atgal. Vidutinis nutolimo nuo ženklinimo vietų atstumas buvo 5,66 km.

Pasak dr. O. Belovos, nustatyta, kad šernai sudaro stabilias ir ilgalaikes motinines- šeimynines grupes, prie kurių prisijungia ir antramečiai patinai. Grupės vedlė yra dominuojanti patelė, paskui kurią seka visa šernų banda. Motininės šernų grupės nuolat laikosi tam tikroje apibrėžtoje šeimyninėje teritorijoje. Stebėjimų metu nustatyti judėjimo teritorijoje atstumai rodo apie šernų sėslumą ir neženklias klajones savo gyvenamosios teritorijos ribose. Kiek toliau gali nuklysti patinai rujos metu. Vienas Dubravos girioje ženklintas kuilys buvo perplaukęs Kauno marias ir nuklydęs į Kruonio mišką Kaišiadorių rajone.

Dėl šernų migracijos tyrimo ausų įsagais šernai buvo ženklinami ir Radviliškio raj. Bargailių miške VDU ŽŪA mokomuosiuose medžioklės plotuose. Kaip informavo Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Kastytis Šimkevičius, 2016-2018 m. Bargailių miške ausų įsagais buvo paženklinti 25 abiejų lyčių šernai, daugiausia jaunikliai iki vienų metų amžiaus ir keletas antramečių.

Šių metų sausio 11 d. Kėdainių raj. Krakių medžiotojų klubo medžioklės plotuose buvo sumedžiotas 2018 m. gruodžio 26 d. Bargailių miške 0008 numeriu ženklintas kuilys, kuris nuo ženklinimo vietos buvo nutolęs 21 km., matuojant tiesia linija. Ženklinimo metu šernas buvo apie 10 mėnesių amžiaus ir svėrė 40 kg.

Pasak K. Šimkevičiaus, 8 iš 25 Bargailių miške ženklintų šernų sumedžioti vietoje, o vienas 1,5 m. amžiaus patinas sumedžiotas nuklydęs 17 km. pietų kryptimi.

Dr. O. Belovos nuomone AKM transmisiją gali skatinti antramečiai patinai, pasitraukdami iš motininės grupės ir suformuodami mažas bendraamžių grupeles bei suaugę besiveisiantys kuiliai keliaudami rujos metu giminės pratęsimo reikalais.

Stebint GPS duomenis, nenustatyta, kad šernai būtų prisiartinę prie kiaulininkystės ūkių. Toliau tiriant, kiek prie AKM platinimo prisideda šernų migracija, ženklinti reikėtų tik patinus, nes patelės yra sėslios ir su šeimynomis klajoja tik gyvenamosios teritorijos ribose, daugiausia ieškant maisto išteklių.

Nemanau, kad AKM toli galėtų pernešti įvairūs vabzdžiai: nei musės, nei mėšlavabaliai, keršvabaliai bei kiti maita besidomintys vabzdžiai gali nuskristi dešimtis kilometrų. Nelabai toli migruoja ir plėšrieji žvėrys, išskyrus gal tik vilką. Virusą kiek toliau gal gali pernešti nebent varniniai ir plėšrieji paukščiai. Tačiau, vis tik, pagrindinis AKM platintojas yra žmogus, kuris su savo apranga, transporto priemonėmis, AKM virusu užkrėstais pašarais ar maisto produktais virusą gali pernešti šimtus ir tūkstančius kilometrų per labai trumpą laiką.

Keista, kad tiek daug žalos ūkiui padarantis AKM virusas vis dar yra menkai ištirtas, dar vis nustatinėjamos jo plitimo priežastys, nesukurta ir vakcina. Kai kurie AKM tyrinėtojai teigia, kad jau randama AKM persirgusių šernų, kurių organizmuose jau neaptinkamas virusas, tačiau aptinkami jo antikūniai. Taigi, ar tai negalėtų reikšti, kad vakcinos skiepijimui sukūrimas realiai galimas. Tačiau, kaip ir visose, ypač mokslo srityse, trūksta pinigų...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

(Ne)tikri brakonieriai



agroeta.lt
2020 Sausio 22 d.
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas



Nustebino buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sausio 20 d. LRT forume viešai pripažinęs, kas medžiotojams ir žvejams seniai buvo žinoma, kad aplinkosaugininkams daug paprasčiau ir maloniau kontroliuoti ir bausti medžiotojus ir žvejus nei upių pakrantėse ieškoti dvokiančių vamzdžių, neišvalytomis nuotėkomis teršiančių vandens telkinius ar tikrinti kitaip gamtą stambiais mastais nuodijančias įmones.

Ten – kur lengviau

Tačiau dabartinis Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikslino buvusįjį nurodydamas, kad aplinkosaugininkai yra pasidalinę veiklos sritimis: vieni tiria aplinkos teršimą, ieško visokių dvokiančių vamzdžių ir neteisingai rūkstančių kaminų, o kiti saugo gyvąją gamtą, kontroliuoja medžiotojus ir žvejus, gaudo brakonierius.

Tačiau po kurio laiko K. Mažeika pridūrė, kad smirdančių vamzdžių ieškotojai, turėdami laisvo laiko, gali pakontroliuoti ir medžiotojus bei žvejus. Ar gyvąją gamtą saugantys inspektoriai laisvu laiku gali talkininkauti aplinkos teršimą nustatinėjantiems aplinkosaugininkams, ministras nenurodė.

Matyt nelabai, nes sukontroliuoti gausią medžiotojų ir žvejų armiją, o dar kartais ir patykoti kokio tikro brakonieriaus užima daug laiko ir laisvo jo nelieka. O sprendžiant iš to, kiek užteršta mūsų aplinka, galima daryti išvadą, kad aplinkos teršėjų kontroliuotojai per daug nesivargina ieškoti taršos šaltinių ir jiems atsiranda to laisvo laiko. Gi tikrinti ir bausti šiaip jau gana tvarkingus medžiotojus ir žvejus daug maloniau nei turėti reikalų su gamtą teršiančių stambių įmonių vadovais. O ir smulkmeniškos medžioklės ir žūklės taisyklės bausti sudaro daug galimybių.

Taip ir gyvename. Meškeriotojai didelėmis baudomis baudžiami už sugautą centimetru trumpesnę lydeką nei nurodyta taisyklėse ar sumeškeriojus vieną kokį kilbuką daugiau nei leidžiama, o visokiu brudu vandenis nuodijančios įmonės žuvis žudo tonomis ir lieka nenubaustos. O tos žuvys, kurios išlieka gyvos, tampa netinkamos maistui.

Šiomis dienomis pratrūko ilgai kaupęsis vandenų teršimo pūlinys: Klaipėdoje teršiamos Kuršių marios ir Baltijos jūra, Vilniuje – Neris, Kaune smirdančiais vamzdžiais prifarširuotas Girstupio upelis, o kiek dar per visą Lietuvą dvokiančių vamzdžių suvesta į lietaus kanalizaciją, drenažą ar tiesiog į vandens telkinius.

„Popieriuose“ – paprasčiau

Dabar sujudo sukruto ir Seimo nariai, ir aplinkosaugininkai, visuomeninės organizacijos bei savivaldybių atstovai. Tačiau netruks praeiti ši totalinio švarinimosi banga ir aplinkosaugininkai vėl sugrįš knaisiotis po medžiotojų popierius, nes užkimšti visus vandenis teršiančius vamzdžius, paslėptus po žeme ir vandeniu, užduotis aplinkosaugininkams sunkiai įveikiama. O tikrinti popierius lengviausias darbas, nes medžioklės taisyklės yra labai smulkmeniškos, suteikiančios inspektoriams daug galimybių bausti medžiotojus, atrodo, kad specialiai tam ir sukurtos.

Nustatant įvairias medžioklės dokumentų pildymo klaidas inspektoriams net nereikia sekioti paskui medžiotojus miškuose – laikas nuo laiko surenkami viso sezono medžioklės lapai ir klaidos tikrinamos sėdint kabinetuose. Gal kur nesuraitytas ar ne vietoje suraitytas parašas, netinkamai nurodyta data, nesusumuoti medžioklėje sumedžioti žvėrys ir t.t.

O medžioklės plotuose pastebėtos tokios smulkmenos, kaip per daug horizonto link nulinkęs bokštelyje sėdinčio medžiotojo vamzdis, praėjus penketui minučių nuo medžioklės pabaigos į dėklą nesuspėtas įdėti šautuvas, kai medžiotojas laukia atvažiuojančio draugo, kurio mašinoje dėklas buvo paliktas.

Klausimai be atsakymų

Apmaudu tai, kad visus tokius pažeidimus susumavę aplinkosaugininkai skelbia, kad daugiausiai brakonieriauja patys medžiotojai. Bet ar tai tikri brakonieriai? Tikrus brakonierius ir gaudyti sunku, kartais net pavojinga, ir išieškoti baudas dažnai neįmanoma, o, sulaikius kokį valdžios atstovą, dar ir nemalonumų susilaukiama...

Kartais pasitaiko ir medžiotojams per klaidą nušauti kokį tuo metu medžioti neleidžiamą žvėrį. Tačiau, taip nutikus, ar reikia teisėtai medžiojantį ir padaryto netyčinio prasižengimo medžioklės taisyklėms neslepiantį medžiotoją prilyginti brakonieriui, kuris, savo neteisėtą veiką neretai pavertęs verslu, visus žvėris šaudo, nepaisant lyties ir sezono, visur, kur tik gali juos aptikti, naudojant ir neleistinus medžioklės būdus bei įrankius?

Ar teisinga vienodai bausti ir vieną, ir kitą? Juk ir žmonių nužudymo atveju skiriamos skirtingos bausmės, kai nužudoma tyčia, žmogų apiplėšiant ar iš kokių kitų savanaudiškų paskatų ir, kai žmogus pražudomas dėl neatsargumo autoavarijose, pažeidžiant saugumo taisykles darbe, medžioklėje, neatsargiai elgiantis su ginklais ir panašiai. Tad gal reikia numatyti skirtingas baudas ir sunaikinant laukinius gyvūnus, kada jie žudomi tyčia dėl savanaudiškų paskatų ir kada pražudomi dėl neatsargumo.

Kai Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis „pasišovė“ baudas už medžioklės ir žūklės taisyklių pažeidimus padidinti dešimtį kartų, sunkiai sekėsi jam įrodyti, kad padariusį klaidą medžiotoją nereikėtų lyginti su tikru brakonieriumi. Tačiau tai pavyko padaryti tik kai kuriems medžioklėse pasitaikantiems atvejams.

Taip atsirado aktų formos: „Dėl vieno varymo metu sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, skaičiaus nei nustatytas limitas šiems gyvūnams sumedžioti“ ir „Dėl sumedžioto ragus numetusio stirnos/briedžio patino, ne to amžiaus (amžiaus grupės) ar sužeisto gyvūno“. Kad vienu metu gyvūnų sumedžioti daugiau nei leista gali pasitaikyti medžiojant ne tik varymų medžioklėse, bet ir kitais būdais (tykojant, sėlinant), kai medžioja daugiau nei vienas medžiotojas, įrodyti nepavyko.

Taip pat absurdiška, kad sumedžiojus kokį vieną žvėrį daugiau nei leista, savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, nustatydama tos žvėrių rūšies sumedžiojimo limitą kitam sezonui, privalo medžiotojų prašomą leisti sumedžioti tų žvėrių skaičių vienetu sumažinti.

Absurdiška dėl to, kad žvėris savo medžioklės plotuose skaičiuoja patys medžiotojai ir nėra kam patikrinti, ar jie tuos žvėris suskaičiuoja teisingai, o visų žvėrių apskaitų metodų paklaida yra ne mažesnė nei 20 procentų. Tai ką reiškia limito sumažinimas vienu žvėrimi, kai dėl apskaitos metodų netobulumo medžioklės plotuose gali būti 20 procentų žvėrių daugiau ar mažiau nei nurodo medžiotojai?

Iš viso, kam reikalingi tokie komiški žaidimai, kai niekas tikrai nežino, kiek medžioklės plotuose žvėrių gyvena, o valdžios atstovai, aplinkosaugininkai kruopščiai skaičiuoja ir seka, kad žvėrių nebūtų sumedžiota daugiau nei leista? Kai dabar jau niekas negrasina išardyti medžioklės plotų vienetų, medžiotojų kolektyvai patys sugeba tinkamai šeimininkauti taip, kad žvėrių plotuose būtų gausu, kad medžioti būtų ką dabar ir ateities kartoms. Nereikalingi jokie žvėrių sumedžiojimo limitai (vėlgi, žvėris juk skaičiuoja patys medžiotojai) ir kruopšti aplinkosaugininkų kontrolė.

Daugelis medžiotojų kolektyvų žvėris tausoja netgi labiau nei to reikalauja žvėrių savininkė – valstybė. Visų tų žvėrių, kuriems, nors gana sunkiai, buvo atsisakyta sumedžiojimo licencijų, gausa tik didėja. O gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai galėtų daugiau užsiimti tikrų brakonierių, kurie, deja, dar neišnyko, gaudymu. Medžiotojai pasiruošę jiems talkininkauti šiame nelengvame darbe. Žinoma, ir tarp medžiotojų pasitaiko tikrų brakonierių, kaip ir tarp aplinkosaugininkų ir visų kitų, kartais aukšto rango, pareigūnų. Bet tokie piliečiai yra ne medžiotojai, o brakonieriai, besidangstantys medžiotojo vardu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patarėją Vytautą Černevičių vejasi skandalu virstanti medžioklė

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/l ... 736?copied
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Arūnas Milašius. Legalūs į akis nekrintantys klubai, dėl kurių galimai pradvokė visa Lietuva



delfi.lt
Arūnas Milašius
2020 m. sausio 30 d.



Žinote, kodėl visuomenė nuolat domisi, kas vyksta medžioklės būreliuose? Ne, ne todėl, kad ten žudomi gyvūnai ir kartais stumbras sumaišomas su šernu.
Priežastis kur kas proziškesnė – medžioklės būreliai vertinami kaip padidintos rizikos zonos, nes ten renkasi įtakingi ir turtingi piliečiai, turintys visas galimybes „suderinti klausimus“. Neformali aplinka, bendras pomėgis. Asmeniškai pažįstu ne vieną įtakingą žmogų, kurie reguliariai važiuoja medžioti (ne bet kur savaime suprantama), tačiau paprastai net neima šautuvo.
Rašydamos pažymas specialiosios tarnybos dalyvavimą medžioklės būreliuose kartais įvardina kaip potencialią riziką. Tačiau yra visiškai legalūs judėjimai, kur, kaip rodo paskutinių mėnesių ekologinės katastrofos, galima „išspręsti“ labai subtilius klausimus ir galimai susieti žmones ne tik tarnybiniais ryšiais.
Kalbu apie „Lions“ ir „Rotary“ klubus, kurie puikiai atlieka savo funkciją – sulydyti vietinį elitą.
Pradėkime nuo istorijos ir misijos su vizija. „Rotary“ vienija lyderius, kurie keičiasi idėjomis ir imasi veiklos tobulindami bendruomenes visame pasaulyje. Mes kuriame ilgalaikius ryšius. Mes gerbiame savo įsipareigojimus. Mes vienijame skirtingus požiūrius. Mes naudojame mūsų lyderystę ir kompetenciją socialinių problemų sprendimui.
Kaip rašoma klubo tinklalapyje, pirmasis Lietuvos „Rotary“ klubas įkurtas 1934 m. spalio 15 d. Kaune. 1935 m. gegužės 5 d. Kauno Rotušėje Tarptautinio „Rotary“ atstovas iš Suomijos F. Torval įteikė Kauno „Rotary“ klubui jo tarptautinio pripažinimo dokumentą – chartiją – ir ritualinį klubo atributą – medinį plaktuką su varpeliu.
Dėl to Kauno „Rotary“ klubo gairelę puošia Rotušės siluetas. 1938 m. balandžio 6 d. „Rotary“ klubas buvo įkurtas Šiauliuose.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vėl pradėti kurti „Rotary“ klubai. Pirmasis atsikūrė ir jau 1992 m. buvo įregistruotas Tarptautinėje „Rotary“ organizacijoje Vilniaus „Rotary“ Klubas.
Labai panašios ir „Lions“ deklaracijos.
Tikslas kilnus – jungti žmones ir remti silpnesnius. Ir organizacija tikrai vykdo šiuos tikslus. Ji sukurta kilniam tikslui. Tačiau yra ir kitas aspektas. Klubai, ypatingai provincijoje, tapo vietos elito susibūrimo, bendravimo ir reikalų sprendimo vieta. Tokia gelžbetonine uždanga, saugančia grupės vietinės reikšmės įtakingųjų interesus. Tai labai patogu. Jei verslininkai ir valdininkai susitikinės pirtyse ar vienas pas kitą namuose, tai bėgant laikui atkreips dėmesį.
Taip galima netgi patekti į atitinkamų tarnybų pažymas. Be to, reikalingo aukštesnes pareigas užimančio nepažįstamo tarnautojo taip lengvai į pirtį nepriviliosi. O medžioja toli gražu ne visi.
Kai susitinki klube ir metai po metų dalyvauji tuose pačiuose renginiuose, o po to renginį aptari neoficialioje dalyje, ateina tarsi koks dvasinis artumas. Tai paaiškėja analizuojant įvairių veikėjų tarpusavio ryšius, kurie pradėjo ryškėti po gaisro Alytuje.
Tiesą sakant, šie ryšiai nėra nei nuostabūs, nei keisti. Jie formuojasi dešimtmečiais, o mažose savivaldybėse aktyvesniems žmonėms nesisukti tame pačiame vietos elito ratelyje praktiškai neįmanoma. Kitaip tiesiog „liksi už borto“. Dėl to svetimi verslai ir partijos niekaip neįsitvirtina atokiose ir dažnai skurdžiuose regionuose.
Po „Grigeo Klaipėda“ nuotekų skandalo darbo netekęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys, po reformos sujungus 8 regioninius departamentus į Aplinkos apsaugos departamentą tapo jo direktoriaus pavaduotoju rotarietis.
A. Kairys praėjusią vasarą negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija dėl ryšių su verslo koncernu „MG Baltic“.
Dar aiškesnis ryšys Alytuje. Liepą išrinktas nau­ja­sis Aly­taus Ro­ta­ry klu­bo pre­zi­den­tas – Jau­nius Jano­nis, Aplinkos apsaugos departamento Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas. Tame pačiame klube ir velniai žino kaip padangas sandėliavęs buvęs „Rotary“ klubo prezidentas ir sudegusios „Ekologistikos“ savininkas Juozas Cicėnas. Alytaus verslininkų ir aplinkosaugininkų ryšiai© Asmeninio archyvo nuotr.
Mes negalime teigti, kad šie žmonės tarėsi ir darė kažką blogo, tačiau paneigti, kad jie buvo gana gerai pažįstami būtų sunku.
Tiesą sakant, šiuose klubuose nevengia dalyvauti ir pati aukščiausia savivaldybių valdžia. Pavyzdžiui, kai kurie merai savo veiklą atvirai deklaruoja. Skandalų persekiojamas Panevėžio miesto vadovas Rytis Mykolas Račkauskas, iškeltas visuomeninio rinkimų komiteto, yra Lietuvos šaulių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungų narys, taip pat priklauso Panevėžio „Lions“ klubui.
Neringos meras D. Jasaitis – Lietuvos policijos rėmėjas, Neringos savivaldybės ugniagesių savanorių draugijos, Klaipėdos „Rotary“ klubo „Klaipėda“, garsus nidiškas Arūnas Burkšas, buvęs apskrities viršininkas, ir Nidos „Lions“ klubo narys.
Pasvalio rajonui vadovaujantis konservatorius Gintautas Gegužinskas Pasvalio „Rotary“ klubo, Lietuvos teisininkų draugijos narys.
Plungės rajono meras liberalas Audrius Klišonis – Plungės „Rotary“ klubo narys.


Autorius feisbuke.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Žvėrių atrankinė medžioklė popieriuose ir medžioklės plotuose



agroeta.lt
2020 Vasario 5
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas

Gamtos apsaugos politikos grupė parengė „Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos aprašo“ projektą. Numatoma, kad elninių žvėrių trofėjų apžiūras organizuos asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius. Žvėrių ragus matuos ir vertins šių asociacijų sudarytos trofėjų vertinimo komisijos.

Dėl to Aplinkos ministras paruošė net 3 įsakymų projektus: 2002 m. sausio 20 d. įsakymo Nr.124 „Dėl medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“ pripažinimo netekus galios, „Dėl medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir „Dėl elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų patvirtinimo“.


Popierinėse „ganyklose“ medžioti paprasta


Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos apraše pateikiama trofėjų apžiūros protokolų, trofėjų sąrašų, pažymų formos, trofėjų paruošimo ir žvėrių atrankos vertinimas, nurodoma trofėjų apžiūrų tikslas. Kaip teigiama apraše, norima pagal trofėjus nustatyti, ar, medžiojant elninių žvėrių patinus, laikomasi jų atrankos reikalavimų, numatytų elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatuose.

Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai reglamentuoja laisvėje gyvenančių elninių žvėrių (briedžių, tauriųjų elnių, danielių ir stirnų) patinų atrankinį medžiojimą, siekiant pagerinti šių žvėrių bandos ir patinų užauginamų ragų kokybę. Nuostatuose pateikiamas žvėrių suskirstymas amžiaus grupėmis, pagal žvėrių rūšis nurodomas trofėjinės brandos ir tikslinis amžius bei žvėrių atrankinės grupės.

Popieriuje viskas išdėstyta gana sklandžiai. Žvėrių atrankinių grupių nustatymui centimetro tikslumu nurodoma ylaragių patinų ragų – ylų ilgiai, ragų ir pačių žvėrių svoriai, ragų šakų skaičiai ir t.t.


Medžioklės plotuose – sudėtingiau


Tačiau, kas tie asai, gal nuostatų kūrėjai, kurie tykojimo ar sėlinimo medžioklėse, kurios dažniausiai vyksta prieblandoje iš graištviniui šautuvui pasiekiamo atstumo, net ir naudojantis žiūronais bei optiniais taikikliais, gali tiksliai išmatuoti žvėries ragų ilgį, pasverti ragus ir patį žvėrį, norint prieš šūvį priskirti jį vienai ar kitai atrankos grupei? O kokia prasmė matuoti ir sverti po to, kai žvėris sumedžiotas?

Gerai, bus nustatyta, kad nušautas nemedžiotinas žvėris, bet ar medžiotojas iš to galės pasimokyti, kad kitą žvėrį galėtų sumedžioti teisingai? Medžiojant kitą žvėrį, matuoti ir sverti juk teks iš naujo.

Trofėjų vertinime yra ir trūkumų, jeigu jau viską norima atlikti preciziškai ir sąžiningai. Trofėjų vertinimo protokolo lentelėse pagal atrankines grupes žvėrys skirstomi tik į perspektyvius, brandžius ir atrankinius (selekcinius). Dėl perspektyvių ir atrankinių viskas aišku, bet kodėl į medžiotinus ir tausotinus neskirstomi brandūs žvėrys, nors atrankinės medžioklės nuostatuose nurodoma, kad gerai besivystantys žvėrys turi pasiekti tikslinį amžių ir šių žvėrių teigiama įtaka bandai truktų kuo ilgiau? Vadinasi, dalis gerai besivystančių žvėrių turėtų būti išskirta ir brandžių kategorijoje ir tokie žvėrys neturėtų būti medžiojami iki tikslinio amžiaus.

Todėl protokolų lentelėse turėtų būti nurodoma, kurie brandūs žvėrys sumedžioti teisingai, o kurie ne. Brandžių žvėrių sumedžiojimo teisingumas galėtų būti vertinimas ir medžioklės sezono eigoje. Nuostatuose nurodoma, kokie brandūs žvėrys medžiotini tik po rujos, o, vertinant protokoluose, į tai neatsižvelgiama. Pagal protokolinį vertinimą galima medžioti visus brandžius žvėris viso sezono metu, bet tai nėra teisinga. Jeigu vertinant trofėjus būtų nurodoma, kurie brandūs žvėrys sumedžioti neteisingai, medžiotojai galėtų padaryti išvadas, kokius brandžius žvėris reikia medžioti prieš rują, kokius po rujos ar viso sezono metu, o kokius nemedžioti iki tikslinio amžiaus.

Bet tai tik teorija. Medžiojame ne su rašikliu popierinėse ganyklose, o medžioklės plotuose, esant įvairioms aplinkos sąlygoms. „Iš akies“ nei tiksliai išmatuosi, nei pasversi, o ir ar reikia? Kol vilkai dar neatjunkyti nuo avienos, veršienos, šunienos ir kitų naminių gyvūnų mėsos ir nelabai domisi laukinių žvėrių sanitarine atranka, pirmiausia reikėtų sumedžioti tik paliegusius, sergančius. Juos nustatyti galima pagal tai, jei žvėrys sulysę, laiku nepakeitę savo kailio, laiku nenublizginę špagų – ragų, bei sužeistus medžioklėje ar kitaip traumuotus žvėris.

O, ar ragai svers kelis gramus mažiau, bus keliais centimetrais trumpesni, ar tai svarbu, jeigu žvėris yra sveikas, energingas, gerai įmitęs ir tinkamai pasiruošęs pratęsti giminę? Ar mes taip trokštame auksinių medalių? Mano nuomone, svarbiausia, kad žvėrys būtų sveiki ir jų populiacijos klestėtų. Ragų forma, matmenys ir svoris ne visada atspindi žvėries būklę.


Reikalingas ir ketvirtas ministro įsakymas


Keičiant trofėjų apžiūrų tvarką, aplinkos ministrui dabar yra gera proga parašyti dar ketvirtą įsakymą ir iš medžioklės taisyklių išbraukti medžiotojo selekcininko kategoriją su visomis tos kategorijos medžiotojams suteiktomis privilegijomis, juo labiau, kad visuose aukščiau paminėtuose dokumentuose žodis „selekcinis“ panaudotas tik vieną kartą ir tai skliausteliuose. Keista, kai visiems žvėrims medžioti užtenka išlaikyti stojimo į medžiotojus egzaminą, o elninių žvėrių patinų medžioklei dar reikia papildomų kursų ir egzaminų.

O gal dar sugalvojus atskirus kursus ir egzaminus ruošti medžiotojams, norintiems medžioti kitus gyvūnus pagal atskiras jų rūšis? Pavyzdžiui, daugelis medžiotojų, nors išlaikę stojamuosius egzaminus, visiškai neskiria ančių ir net žąsų, kurių pas mus aptinkama mažai, rūšių. Tai ruoškime atskirus ir paukščių medžiotojų kursus bei egzaminus, nes neretai sumedžiojami net į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai.

Medžiotojo stojamuosius egzaminus išlaikę šauliai galės medžioti tik beragius elninius žvėris, šernus, zuikius, graužikus bei plėšriuosius žvėris. Mūsų medžiotojai kantrūs: parašys ministras įsakymą dėl naujų kursų ančių ir žąsų medžiotojo kategorijai įsigyti ruošimo ir mokysimės, ir egzaminus laikysime, kaip kas išmano – juk turime patirtį, laikant selekcininkų egzaminus...

Bet ar nepajėgus Lietuvos pilietis visus medžioklės mokslus įsisavinti vienuose kursuose, išlaikant vieną egzaminą, taip sutaupant brangų laiką ir pinigus?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Tokio AAD vado Vaido Laukio argumentas, kad atseit vairuotojų kursus organizuoja "valdiški namai", ir visą medžioklės organizvimą, reikia "suvalstietinti" (čia matyt pagal AA ministro Mažeikos norą ir interesus), yra graudžiai juokinga :( Kaip tik Lietuvą okupavus TSRS - visos medžioklės funkcijos buvo suvalstybintos (suvalstietinos). Matyt p. ministeris medžiojantis 1000 ha turi savų interesų perskistyti visus Lietuvoje ęsamus medžioklės plotus, kad jo, medžioklės klubas prasiplėstų valdose. Kitaip p. Mažeikos norų sugriauti, dabar egzistuojantį medžioklės ūkį ir paskirtus medžioklės plotus klubams ir būreliams kaip "nacionalizavimą" aš nematau.
p. ministeris Mažeika matyt turi matyt interesą - pradedant medžiotojų sąvadu, plotų keitimu ir pan. turi "užsakymą" iš lobistų "medžiotojų", kurie neturi kur "pasireikšti" su savo blazeriais. Artėja laikas, kada plotų vienetai "pabaigs" 10 m. galiojimo terminą, o čia p. ministeris Mažeika mums
visiems plotų naudotojams, pateiks dovanėlę...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
šatas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 958
Joined: 2008-May-12 18:26

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by šatas »

Tai kad vairuotojus kaip tik ruošia privačios bendrovės,tik paskutinius egzus gal būt laikai valdiškoj įstaigoj :o
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Aš medžiotojas ir tuom didžiuojuosi!

- Pagaliau!
- Kas pagaliau?
- Pagaliau esame populiariausi Lietuvoje!!!
- Apie ką tu čia?
- Mes juk medžiotojai!!!

Taigi, ilgai lauktas rezultatas pagaliau pasiektas, medžiotojas šiai dienai yra populiariausias užsiėmimas Lietuvoje. Taip, tikrai, tai populiariausias užsiėmimas šiai dienai, tik gaila, kad ne dėl to jog mūsų būtų daugiausia ant šios žemelės ir tikrai ne dėl to, kad tai buvo pasiekta garbinga veikla. Nors ir aš medžiotojas, bet vistiek tuom didžiuojuosi!!!
Taigi, kas yra tas mistinis populiariausias medžiotojas? Visų pirma medžiotojas tai ne specialybė ar pareigos, tačiau medžiotoju gali būti bet kas, bet kurios specialybės ar pareigų žmogus. Tad, medžiotoju gali būti stalius, šaltkalvis, buhalteris ar net grožio specialistė, gali būti direktorius, brigadininkas, kariuomenės ar net kuopos vadas, gali būti miesto tarybos ar įmonės valdybos narys, politikas, verslininkas ar šiaip ant bačkos politikuojantis ir net influenceris. Taip, platus pasirinkimas tarp tų norinčių būti medžiotojais, jau nekalbant apie tikėjimą ar lytinę orientaciją. Taigi, šis užsiėmimas vienija daugelio specialybių, pareigų, ir net skirtingų tikėjimų ir gyvenimo būdų žmones, kuriuos vienija vienas pomėgis, tai medžioklė, tame tarpe ir mane. Ir ne medžiotojo vardas nusikalsta, ne specialybė, ne pareigos, ne tikėjimo pobūdis, o tiesiog žmogus. Todėl ir būti medžiotoju man ne gėda, atvirkščiai - aš tuom didžiuojuosi.
Ir man nesvarbu, kad koks politikas ar verslininkas neskirdamas žvėrių, bet save vadindami medžiotojais sumedžioja ne tą, aš juk ne toks. Ir man nesvarbu, kad visuomenė puse lūpų kreivai šypsosi, o iš nugaros bado pirštais, juk aš ne toks. Aš nesu medžiotojas tam, kad sutvarkyčiau savo reikaliukus, nesu medžiotojas tam, kad manęs badas nekankintų, nesu medžiotojas tam, kad man garbės trūktų. Aš esu medžiotojas, nes man tai patinka.
Medžioklė tai ne vien tik šūvis, po kurio paprastai romantika išgaruoja, medžioklė tai ne vien bokštelio sėdynės šildymas prie jaukyklos, medžioklė tai daug daugiau. Tai gamtos pažinimo ir supratimo menas, tu privalai mokėti skaityti jos ženklus, kurie tau viską sufleruoja. Rėkiantis kėkštas miške tau praneša, kad kažkas artėja, nors žingsnių traškesio dar negirdi. Aukštai nukąstos medelių viršūnės tau sufleruoja, jog kažkada čia buvo briedis, kaplių žymės ant nemažos nužievintos drebulės dažniausias elnio pėdsakas, o nužievintas ąžuoliukas dažniausiai briedžio darbas, prie išvartos jau renkasi visi ir stirna su vaikais ateina. Žiūrėk čia jaunas beržas, alksnis ar karklai nutrinta žieve tai ožio darbas, vestuvėms ruošėsi jisai. Nulaužta ir suniokota eglutė šalia biržės bei alksniai nemaži, kažkur šalia taurusis turėtų būti, aikštelė ištrypta čia pat, kur nors, ant šios kalvelės. Tik briedis keistas, jis vis kelionėje, turbūt šeivamedžio žievė jį veikia taip. Čia trakšt, čia triokšt, čia barkšt, čia pūkšt, pfuuū, čia švilpt, čia kvakt, čia muoū, visi garsai pažįstami. Čia skruzdėlynas išardytas, tai šerno darbas, širšių lizdas iškapstytas jau bus barsukas pasistengęs, čia paukščio lizdas išdraskytas, kažkur čia kiaunė aiškiai. Visi ženklai byloja jog esi ne vienas čia, tik perskaityti juos mokėti reikia. Čia elnio pėdos, štai ir stirnos, o va ir briedžio kanopa. Štai lapės įspaudas, usūrinio, o kas ta? Ilgais nagais lyg damos priaugintais, bet pėda panaši į lapės, na gal kiek didesnė, barsukas juk. Eini mišku, skaitai tau paliktus ženklus lyg knygą atverstą ir taip malonu, kad juos pažįsti.
Skirtingas metų laikas, skirtinga žvėrių elgsena ir skirtingi jų poreikiai sukuria skirtingus jų buvimo ženklus. Sumedžioti gyvūną pažįstant gamtą ir mokant ją skaityti nėra sudėtingas reikalas, bet reikalaujantis nemažo pasiruošimo ir žinių, o dar reikia sumedžioti ir korektiškai - čia žiūrėk jaunas, o šis perspektyvus, na pagaliau, šis yra tas!
Va, tai ir yra medžioklė - gamtos pažinimas, o jis, tas, kuris tai moka daryti ir yra medžiotojas. O tie, kurie save vadina medžiotojais, bet medžioja tik dėl savų reikaliukų sutvarkymo, kurie neskiria ne tik žvėrių paliekamų ženklų gamtoje, bet ir pačių žvėrių, tie, kurie medžioja tik dėl maisto, jie tiesiog - tik medžiotojo bilietą turi.

Aš medžiotojas ir tuom didžiuojuosi!

Fakjuboko ištrauka
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

B.Bradausko klubui panaikintas leidimas medžioti plote Vilniaus ir Širvintų rajonuose



Autorius: Milena Andrukaitytė
Šaltinis: BNS


Seimo nario socialdemokrato Broniaus Bradausko vadovaujamam medžiotojų klubui „Antanava“ dėl nesumokėtų mokesčių panaikintas leidimas medžioti klubo plote Vilniaus ir Širvintų rajonuose. Aplinkos apsaugos departamento laikinasis vadovas Vaidas Gricius tokį įsakymą pasirašė remdamasis patikrinimo išvada, kad medžiotojų klubas 2014–2016 metais daugiau nei šešis mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Klubas nesumokėjęs beveik 77 tūkst eurų.
Įsakymas, kuriuo naikinamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Antanava“, įsigalioja vasario 28 dieną. B.Bradauskas komentuodamas situaciją BNS teigė, kad 2014–2015 metais mokesčius už gamtos išteklių naudojimą buvo pavesta mokėti vienam klubo nariui, kuris pavedimą perdavė savo darbuotojui.
„Buvo pavesta mokėti mokesčius vienam iš klubo narių, jis visą laiką tikino, kad sumokėjo. Jis pasakydavo sumą, mes jam atiduodavom. Kai iškilo klausimas, mes paklausėm klubo nario, kaip čia yra, jis, pasirodo, buvo pavedęs mokėti kitam žmogui, savo darbuotojui. Dabar mes tikrinsim, be abejo, tas atseit sumokėjo, bet įvedė ne tą kodą, ir pasimetė tas mokestis. Kadangi tas žmogus išvykęs į komandiruotę, grįš kitą savaitę, mes užsiimsim paieškom to mokesčio“, – pasakojo B. Bradauskas.
Anot B.Bradausko, sužinoję apie nesumokėtą mokestį klubo nariai už jį atsiskaitė pernai, tačiau konkrečios sumos sakė neprisimenantis, tik kad delspinigiai siekė apie tūkstantį eurų.
„Tas mokestis buvo nesumokėtas 2014–2015 metais, bet mes už tuos metus pernai sumokėjom mokestį nelaukdami ir nesiknisdami, sumokėtas mokestis ar ne, pernai gegužės mėnesį atsiskaitėme, ir delspinigius priskaičiuotus, žodžiu, mes absoliučiai viską sumokėjom“, – aiškino parlamentaras.
Seimo narys teigė situaciją pavedęs aiškintis teisininkui, tačiau dar nežinantis, ar skųs Aplinkos departamento vadovo įsakymą dėl medžioklės leidimo panaikinimo.
Apie B.Bradausko klubui panaikintą medžioklės leidimą feisbuke penktadienį paskelbęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas tvirtina, kad klubas nesumokėjo 77 tūkst. 358 eurų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius.
„Tai lūžio taškas Lietuvos medžioklės istorijoje. Lietuvoje nuolat daugėja medžiotojų, tačiau būrelių uždarumas ir pažeidimų dengimas žeidė ne vieną ūkininką, miško savininką ir naują medžiotoją, kuris negalėjo jungtis į būrelius savo miške ar apylinkėse. Bronius Bradauskas buvo šios epochos simbolis. Įstatymai kol kas lieka tie patys, ginantys uždarumą. Tačiau dangstymasis jau nebetoleruojamas. Ačiū principingiems Aplinkos apsaugos departamento specialistams“, – savo pasisakyme teigia parlamentaras.
Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė BNS teigė, kad mokestis B.Bradausko vadovaujamam būreliui buvo paskaičiuotas didesniu tarifu, ir sprendimas apskųstas teismui.
B.Bradauskas dešimttūkstantinę sumą aiškino nesusipratimu, teigdamas, kad klubas nedeklaravo medžioklės plotų, kurie „paskirti ir nesikeičia dešimt metų“.
„Idiotizmas deklaruot tuos plotus, nurodyti, kiek miškų turim, kiek laukų turim, nors tie duomenys senų seniausiai ir Aplinkos ministerijoj, ir mokesčių inspekcijoj, tai už tai, kad mes nedeklaravom, mums paskaičiavo dešimteriopu tarifu, bet mes tai esam užginčiję, padavę į teismą“, – sakė B.Bradauskas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Jonas Talmantas: ar strumbrę sumedžiojusiam žmogui dabar eit pasikart?


agroeta.lt
2020 Kovo 4
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS

Pernai beveik 2 400 brakonierių buvo skirtos baudos už neteisėtą žvejybą ir medžioklę. Tokie yra Aplinkos apsaugos departamento duomenys. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad skandalingiausias šiemet stumbrės (o vėliau kritusio jos jauniklio) neteisėto sumedžiojimo atvejis pernelyg įaudrino visuomenę ir padarė daug žalos medžiotojų reputacijai. Tačiau J. Talmantas taip pat sako, kad niekas nėra apdraustas nuo klaidų, kurių daro ir kitos visuomenės grupės, todėl vertėtų reaguoti adekvačiai, neperspaudžiant.

Po to, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis Jonas Slapšinskas neteisėtai nušovė stumbrę, medžiotojų bendruomenė apskritai labai smerkiama. Ką, jūsų nuomone, reikėtų daryti, kad tas įvaizdis pagerėtų?

Smerkimas būna visada. Bet kodėl po automobilių vairuotojų padarytų klaidų, kai įvyksta įvykis, tokio didžiulio smerkimo nebūna. Juk medžiotojas ne specialiai taikėsi tam, kad nušautų stumbrę. Įvyko klaida, bet po tokio smerkimo, ką dabar tam žmogui daryti? Eiti pasikart? Ar dangus dabar griūva, kad nieko negalima padaryti? Pasižiūrėkime, kiek tų stumbrų žūva dėl kraujomaišos. Jau 5-10 metų kalbame, kad tam tikrus individus reikia išimti iš bandos, nes gyvūnai kankinasi ir t.t... Be to, prašoma dabar medžioklių sąrašus paviešinti. Kas tada mes per valstybė, jei pradėsime reikalauti, kas ir su kuo eina kavos gerti...

Manote, kad visuomenė reagavo per jautriai?

Koks čia jautrumas!? Tas jautrumas kažkodėl atsiranda pusmetis iki Seimo rinkimų ir būna pusmetį po Seimo rinkimų. Ar tas žmogus specialiai ėmė ir sumedžiojo stumbrę? Jis gi padarė klaidą, o klaidas darome visi. Nėra tokių žmonių, kurie nedaro klaidų. Sporte, medžioklėje, visur kitur. Ta reakcija, manau, yra didžiulis politikavimas ir sureikšminimas. Žmogus iš karto sumokėjo pinigus, o kritus stumbriukui, susimokės dar trigubai. „Facebook“ plaukioja palyginimas, kad tas, kur vos neužmušė jauną panelę, jam teks susimokėti tik 10 000 Eur, stumbrą nušovus – 36 000. Tai ko vertas pas mus žmogus? Kas bus, kai vilkas einantį į mokyklą vaiką sudraskys? Kas tada bus? Medžiotojai pateikiami dabar kaip visiškai nemąstantys, kraujo ištroškę asmenys.

Pernai už brakonieriavimą medžiojant buvo bausta per 800 asmenų, o už neteisėtą žvejybą – beveik 1600.

Tai labai liūdina, nes, be abejonės, tie atvejai gadina bendrą įvaizdį. Juk kiekvienas neatsakingas darbas įneša sumaištį visuomenėje. Jei žmogus brakonieriauja tinklais, žeberklais, jam pačiam reikėtų pagalvoti, ar verta jam turėti tą žvejo bilietą.

Bet jūs čia daugiau moralizuojate. Gal reikėtų tiesiog didesnių baudų?

Baudos pakankamai griežtos, bet turime kitų bėdų. Pavyzdžiui, medžioklėje iki šiol nėra įteisinti naktinio matymo prietaisai, nors juos galima naudoti net 17 Europos šalių. Kai klausimas paprastas, kas tokią įrangą dabar turi, tai atsakymas irgi paprastas – tai tie, kurie nelegaliai medžioja.

Kaip vertintumėte aplinkosaugininkų darbą, nes dabar labai daug apie tai diskutuojama?

Inspektoriai puikiai sutikrina visus kablelius ir taškus dokumentuose, bet negauto taip uoliai brakonierių ir nestebi, kad pila teršalus į vandenį. Juk ir dabar į Danės upę leidžiami teršalai, bet niekas nemato. O sako, kad Baltijos jūrą labiausiai teršia ūkininkai.

Bet gal aplinkosaugininkų pajėgos per menkos, gal atlyginimai per maži?

Jei mažas atlyginimas, nereikia eiti dirbti šio darbo. Jei visi taip darys, darbuotojams atlyginimai padidės. Neįsivaizduoju, kaip gaudamas 600 eurų atlyginimą vyras gali grįžti namo. Aš iš tokios algos nepragyvenčiau.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Trukt už vadžių ! Vėl iš pradžių ...


Elitinėje medžioklėje medžiojami savi interesai



2020-03-17
Jūratė Kielė
diena.lt




Nuo garsiai nuskambėjusios medžioklės, kurioje nušauta stumbrė, praėjo bemaž pustrečio mėnesio. Nusikaltimą tiria prokurorai, tačiau per tiek laiko beveik nieko nepaaiškėjo apie nusikaltimo aplinkybes. O visuomenę domina ir kita šio įvykio pusė – elitinis politikų ir verslininkų pomėgis burtis į pusiau slaptus būrelius, klubus ir pan. Kas vyksta už visų tų uždarų durų? Ten valdoma Lietuva.
Apie tai garsiai kalbama retai: išskirtinai elitiniai pomėgiai, vienijantys įtakingus politikus, didelių verslų savininkus, įtarimų sulaukusius asmenis, paslėpti nuo pašalinių akių. "Ne saviškių" nepageidauja ne tik medžiotojų būreliai, tačiau ir kiti galia, įtaka, turtais grįsti dariniai – filatelistų, meno kolekcininkų rateliai, "Rotary", "Lions" klubai.

Pomėgis su dvigubu dugnu

Medžioklė pati savaime nėra blogis. Istoriškai ji susiklostė kaip tam tikra aristokratiška veikla – medžiodavo karališkosios šeimos, kviesdavosi į svečius kitų šalių aristokratus, didikus, įžymybes. Ši tradicija perėjo ir į demokratijos politiko įpročius. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius kaip pavyzdį pateikia prezidentą Algirdą Brazauską. Šis buvo tapęs geru Suomijos prezidento Martti'io Ahtisaari'io draugu, kartu su juo medžioklėje yra praleidęs ilgas valandas. Taip pat medžiojo su Latvijos, Kazachstano ir Ukrainos prezidentais Gunčiu Ulmaniu, Nursultanu Nazarbajevu bei Leonidu Kučma.
"Tik kad tos medžioklės ne visada privesdavo prie protingų politinių sprendimų. Medžiodamas su Ulmaniu Brazauskas derėjosi dėl sienos žymėjimo, ir tos derybos buvo gerokai naudingesnės latviams negu lietuviams. Po to sienos delimitacijos procesas sustojo labai ilgiems metams, – priminė A.Krupavičius. – Bet apskritai su medžioklėmis turime skirtingų patirčių. Kalbant apie tarpvalstybinius santykius, jos gali būti instrumentu, kai tie santykiai tampa draugiškesni, valstybių vadovai vienas kitą geriau pažįsta, paprasčiau randa bendrą kalbą – tokie ryšiai būtų naudingi visuomenei bei valstybei. Bet yra ir kitokių pavyzdžių, ypač vidaus politikoje, kai priimami, švelniai tariant, abejotini sprendimai."
Šių laikų medžioklė nėra tiesiog hobis, nekaltas laisvalaikio praleidimo būdas. Toks vertinimas, sakė politologas, būtų tik viena medalio pusė. Antra, dažnai mažiau matoma, yra tai, kad šioje veikloje susitinka įtakingi skirtingų sričių žmonės, ir jų diskusijų objektu tampa praktiniai, dalykiniai, labai žemiški klausimai, kurie paskui sprendžiami valdžios, verslo organizacijose.
"Yra tam tikras dvigubas dugnas", – teigė A.Krupavičius.
Prie išskirtinių pomėgių jis priskiria ne tik medžioklę. To paties svorio asmenys, svarbūs, įtakingi, turtingi, tampa ir elitiniais filatelistais, meno kolekcininkais, pirties mėgėjais.
"Visa tai žiedai iš to paties darželio. Jeigu sakome, kad medžioklės pomėgis turi būti deklaruojamas, tai priklausymas galerijoms, kolekcininkų draugijoms, kurios užsiima tam tikra komercine veikla, juo labiau turėtų būti deklaracijų objektas, – neabejoja politologas. – Galima būtų sakyti, kaip biurokratiška, kiek daug tų taisyklių ir panašiai, tačiau senesnių demokratijos tradicijų šalyse tų, atrodytų, perteklinių taisyklių yra ne viena ir ne dvi, ir visi – politikai, verslo asmenys – stengiasi jų laikytis."

Elitas – iš skurdo ir krizių

Elitinę narystę, norą priklausyti grupei, viršesnei negu likusi visuomenė, – visa tai, kas reiškia privilegijas, anot profesoriaus, vis dar esame linkę vertinti per daug supaprastintai: oi, čia sovietinis paveldas. "Nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo trys dešimtmečiai, gimusieji 1990-aisiais – jau 30-mečiai. Tai kur kas daugiau laiko, negu reikia, ir visur įžvelgti sovietinį paveldą būtų tiesiog nesusipratimas. Dabar, per nepriklausomybės laikotarpį, prisikūrėme naujų privilegijų, naujų išskirtinumų. Ir užsiimame vaikiškais žaidimais. Sakome, kad mūsų idealas ir tikslas yra Šiaurės šalys, pasižyminčios lygybe, solidarumo tradicija. Bet kartu norime turėti ir labai daug elitiškumo elementų – kažkas turi būti geresnis, protingesnis, svarbesnis", – atkreipė dėmesį A.Krupavičius.
Anot jo, aukščiausių socialinių sluoksnių polinkis į elitiškumą rodo visuomenės skurdą. Materialinės vertybės, ceremoniniai, simboliniai ženklai, jų išaukštinimas – tai skurdo socializacijos požymiai, ypač išryškėjantys krizių laikais. Ir visa tai matome šiandien.
"Lietuva per pastaruosius 30 metų sėkmingų laikotarpių turėjo pernelyg mažai. Po nepriklausomybės atkūrimo ekonomiškai ir socialiai situacija buvo krizinė iki pat 1996–1997 m., paskui atsirito Rusijos finansinės krizės banga, kurios poveikį skaudžiai pajutome, toliau – 2008–2011 m. pasaulinė ekonominė krizė. Visuomenė, kuri gyveno sukrėtimuose, turi stiprų materialinės gerovės alkį, siekia simbolinių jos įrodymų", – pagrindines noro būti privilegijuotam priežastis nurodo A.Krupavičius.
Ar skurdo socializacijos suformuotas aukščiausias visuomenės sluoksnis – tai elitas? Kad ir su tokiais karališkais pomėgiais kaip medžioklė?
"Mums trūksta intelektualinio elito – nepriklausomo, savarankiško, turinčio balsą, nuomonę, požiūrį, argumentus. Mūsų elite per daug servilizmo, tai yra vergiško pataikavimo tam, kas yra aukščiau, kas turi daugiau galių, daugiau valdžios. Ta vergiškumo, prisitaikymo, pataikavimo DNR šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje kol kas labai stipri", – diagnozavo profesorius.
Pažeidžiamiausi, anot jo, dabartiniai 40–50-mečiai, turintys daugiausia prarastosios kartos bruožų. Tai Gariūnų karta, žengusi į gyvenimą 1991–1992 m. socialinio, ekonominio sunkmečio laikais, patyrusi visą to meto netikrumą, buvimą tarp kūjo ir priekalo, vertybių virsmą. Postai, pozicijos, valdžia, galia, materialinės gėrybės – jos gyvenimo epicentras.
"Ta stiklinė yra labiau pusiau tuščia šiuo požiūriu Lietuvoje negu pusiau pilna. Pasigendu tokios visuomenės, taip pat ir elito, kuri turi savo vertybes, nuostatas – ne savarankiškas, o bendruomeniškas, ne atskiriančias, o jungiančias", – sakė A.Krupavičius.

Tai – nusikalstamas veiksmas

Apžvalgininkas Česlovas Iškauskas dabartines medžioklės tradicijas, kai valstybinis elitas susiburia į medžioklės būrelius ir nieko į juos neįsileidžia, vis dėlto linkęs vertinti kaip sovietinį reliktą.
"Nuo Brazausko laikų paprastiems žmonėms patekti į juos neįmanoma, net ir varovu. Anuomet aš irgi esu bandęs įsirašyti į varovus, bet nieko iš to neišėjo. Nors tu ginklo nesinešioji, tik lakstai po miškus, tikrina tavo ir politinę, ir psichinę būklę, ir daugybę viso kito. Kodėl politinę? Kad neišduotum jų plepalų, sandėrių, suokalbių, kurie ten rezgami. Žinoma, yra ir paprastų medžiotojų, kurie nėra valdžios vyrai, niekam nevadovauja. Bet elitiniai būreliai nuo paprastų tuo ir skiriasi, kad į juos buriamasi ne pamedžioti, pailsėti, pasėdėti už stalo ir padainuoti, bet spręsti valstybės klausimų", – pastebėjo Č.Iškauskas. Iš esmės visi daro įtaką valstybės ūkinei, politinei veiklai ir tuose medžioklės pasivaikščiojimuose jie sprendžia sau naudingus reikalus ir tuo, be abejo, daro poveikį valstybei.
Kitaip tariant, ten valdoma Lietuva. Bet užkulisiuose vykstantys susitarimai slepiami, visuomenė apie juos nieko nežino. Oficialiuose susitikimuose tik užtvirtinama tai, dėl ko prieš tai sukirsta rankomis medžioklėje ar žvejyboje.
"Aš tau – tu man, ranka į ranką... Ir tai jau panašu į nusikaltimą valstybei. Jeigu aš slapta susitariu su tavimi ir paduodu ranką, tai čia suokalbis, sandėris. Tikrai ne susitarimas, o nusikalstamas veiksmas, tai faktas, – tvirtino apžvalgininkas. – Pažiūrėkite, kokie žmonės yra tų medžiotojų būrelių sąrašuose. Iš esmės visi daro įtaką valstybės ūkinei, politinei veiklai ir tuose medžioklės pasivaikščiojimuose jie sprendžia sau naudingus reikalus ir tuo, be abejo, daro poveikį valstybei".
Elitiniai medžioklės plotai mūsų teisėsaugai, anot Č.Iškausko, dar neįžengta žemė, tikra klampynė. Bandyti išsiaiškinti, dėl ko buvo susitarta, kaip jie ten vienas kitą dengia ar kokį savo atstovą nori siūlyti į vieną ar kitą svarbų postą, praktiškai neįmanoma.
"Nušaunama stumbrė, kyla rezonansinis skandalas – skraistė prasidengia, ima lįsti ir visi kiti galai. Bet šiaip tie reikalai vyksta tyliai, ramiai. Net tie medžiotojų būrelių vadovai ar nariai, kurie išeina iš aktyvios politikos ar verslo, nenori kištis ir prisiminti, ką ten veikė. Kodėl? Juk jie ne vieni. Patys atsitraukia nuo valstybės reikalų, bet lieka vaikai, giminaičiai. Verčiau patylėti ir apsaugoti juos nuo galimų grėsmių, keršto", – svarstė pašnekovas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Koronavirusas atėjo į Radviliškio rajoną: karantino nesilaikęs asmuo sudalyvavo medžioklėje

radviliskio naujienos.lt


Kovo 20 dieną buvo patvirtintas pirmasis susirgimo koronavirusu atvejis Radviliškio rajone. Labai apmaudu, bet iš užsienio grįžęs Radviliškio rajono gyventojas nusispjovė į karantino reikalavimus ir saviizoliacijoje išbuvo vos dvi dienas, o net ir prieš jas dar spėjo pasisvečiuoti Šiauliuose.

Pasak oficialių šaltinių, pirmasis koronaviruso sukelta liga Radviliškio rajone užsikrėtęs asmuo lėktuvu parskrido iš Meksikos Kankuno oro uosto su persėdimu Stambule (reisas: TK 181, sėdėjimo vieta - 34 eilė). Kovo 13 dieną Stambule jis persėdo į lėktuvą, skridusį į Vilniaus oro uostą (reisas TK 1407, sėdėjimo vieta 17E).

Tą pačią dieną iš Vilniaus oro uosto jis nuvyko pas giminaitę, gyvenančią Šiauliuose, į svečius, o po pietų grįžo į namus, esančius Radviliškio rajone.

Akivaizdu, jog šis asmuo žinojo, jog būtina dvi savaites būti saviizoliacijoje, tačiau iškentėjo vos porą dienų, nes kovo 15 dieną dalyvavo medžioklėje, kuri vyko Šniukonių kaime, Radviliškio rajone.

Kitą dieną po medžioklės pajuto koronaviruso sukeltos ligos simptomus, tačiau tik kovo 20 dieną apie 14 valandą nuosavu automobiliu nuvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Atlikus laboratorinius tyrimus, tą pačią dieną grįžo į namus.

Jei buvote šalia - stebėkite save.Jei pajusite ligos simptomus – kreipkitės nemokamu visą parą veikiančiu telefonu 1808.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Koronavirusas koreguoja ir medžiokles


agroeta.lt
2020 Kovo 23
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas

IMGP8223.jpg
Vytauto Ribikausko nuotr.

Dramblius, begemotus, raganosius, žirafas, buivolus, stumbrus, taurus, bizonus, net banginius žmogus gali išpyškinti visus. Išpyškinti arba išnaikinti, savo veikla keičiant aplinką. O įvairius vabzdžius, žmogaus pavadintus kenkėjais, erkes, nekalbant jau apie bakterijas ir virusus, žmogus išnaikinti yra bejėgis.

Net žiurkių ir pelių žmogus neįveikia – nebent tai galėtų padaryti kinai, kažkada išnaikinę žvirblius. O virusai išliko ir tada, kai pati gamta susidorojo su dinozaurais ir paparčių miškais... Tačiau šis niekingas karūnuotasis mažylis pasirodo besąs labai protingas. Ir kaip gamta sukūrė tokį padarą, kuris pasišildęs jaunuolių kūnuose, šluoja senus žmones? Esą ekonomiškai nuostolingus, kaip savo studentams aiškino viena dėstytoja, teigdama, kad reikalinga ekonomiškai nenaudingų piliečių priverstinė eutanazija. Virusas šią problemą išspręs ir be jos...

Daugiausia – individualios

Šalyje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas, tačiau gyvenimas vyksta toliau. Juk neįmanoma nutraukti visą žmonių veiklą – yra tik nustatyti tam tikri veiklos apribojimai. Tad ir medžiotojams bei žvejams nereikėtų kelti nepagrįstų klausimų dėl jų veiklos galimumo – būtina tik prisilaikyti visiems piliečiams taikomų veiklos apribojimų.

O ir laikas dabar toks, kad varymo medžioklės, į kurias paprastai renkasi daug šaulių, nevyksta. Šernų patykoti, jeigu kur jie dar nors kiek intensyviau medžiojami, renkasi mažai medžiotojų, nes ir šernų daug kur mažai belikę. Bebrus dar galima medžioti iki balandžio 15 d., tačiau tai daryti jau nevertėtų, nes didieji graužikai jau pradeda vesti jauniklius. Kiaunių ir šeškų medžioklės sezonas jau irgi baigiasi. Belieka ištisus metus medžioti leidžiami žvėreliai: lapės, mangutai, kanadinės audinės, paprastieji meškėnai, nutrijos ir ondatros.

Visus šiuos gyvūnus dažniausiai medžioja pavieniai medžiotojai individualiose medžioklėse ir karantino apribojimų nepažeidžia. Tai pripažįsta ir medžioklės proceso reguliuotojai. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Administravimo departamento Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Jasiūnienė nurodo, kad medžioklė ir žvejyba karantino metu nedraudžiama, prisilaikant karantino metu visiems piliečiams taikomų veiklos apribojimų. Tačiau šiuo metu į medžiokles išsiruošia tik pavieniai medžiotojai entuziastai, negalintys nusėdėti namuose ir nesugalvojantys, kaip galėtų prisidėti nelengvoje kovoje su karūnuotuoju virusu.

O prisidėti galima, net ir aukojant lėšas į kovos su virusu paramos fondą, ką daryti medžiotojus ir žvejus ragina ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Jonas Talmantas.

Kol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar nebuvo labai griežtai uždraudęs rinktis į didesnes kompanijas, Žemės ūkio akademijoje buvo organizuotas Aplinkos ministerijos vadovų ir specialistų susitikimas su visos Lietuvos medžiotojų atstovais. Jame aptarti medžiotojams svarbūs klausimai – medžioklės plotų vienetų ribų tikslinimo poreikis, Medžioklės taisyklių pakeitimai, elektroninė medžioklės registravimo sistema, galimybė finansuoti kurapkų, pilkųjų kiškių veisimo programas, mokomųjų šaudyklų įrengimas.

Į vienus vartus

Nors organizatoriai tikino laukią medžiotojų pasiūlymų ir pastabų teisės aktų tobulinimui, susitikime po kiekvieno pranešėjo kalbos nenutrūkstama srove liejosi tik aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos monologas, į kurį medžiotojams su pastabomis ir pasiūlymais įsiterpti buvo sudėtinga. Matyt, atsidūrus valdžioje, išsivysto gebėjimas ir noras kalbėti be pertraukos ištisas valandas, nors tose kalbose nieko esminio nepasakoma.

Taip kalbėdavo ir įvairias pareigas Seime bei Vyriausybėje turėjęs Bronius Bradauskas LMŽD visuotiniuose susirinkimuose, kai šiai organizacijai jis vadovavo. Kaip ir visada buvo, valdžiai nuo aukštų Vilniaus kalvų viskas matyti geriau, medžioklę reguliuojantys klerkai viską žino geriausiai, o į susitikimą jie atvyko ne diskutuoti, o tik paskelbti apie savo priimtus sprendimus.

Tad, nieko gero susitikime ir nepavyko išgirsti. Pasirodo, kad praėjus daug metų po medžioklės plotų vienetų sudarymo, dar atsiranda ribų nustatymo netikslumų, kai tarp atskirų būrelių ar klubų medžioklės plotų yra įsiterpę žemių be šeimininkų arba tie plotai persidengia.

Gana ilgą laiką dalyvavau Kauno rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo komisijos darbe ir sunkiai galiu suvokti, kaip tai galėjo atsitikti. Visi medžiotojų kolektyvai pateikdavo medžioklės plotų ribų aprašymus, suderintus su visais kaimyninių medžioklės plotų valdytojais. Žinoma, buvo ir nesutarimų, buvo net pasistumdymų teismuose, tačiau galop klausimai vis tiek būdavo išsprendžiami.

Priemiesčiuose medžioklės plotai keičiasi ir dėl teritorijų urbanizacijos, tačiau šiuos plotus išbraukti iš medžioklės plotų vienetų paprašo patys šių plotų valdytojai. Ši komisija dirba visuomeniniais pagrindais, tad įdomu, kaip bus vykdomas tas ribų patikslinimas, pasikeitusių plotų matavimai.

Numatoma iki 2023 m., kai baigsis medžioklės plotų nuomos sutarčių galiojimas, patikslinti ir medžioklės plotų kategorijas, nes per dešimtmetį keičiasi miškų struktūra. Tikimasi padidinti mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Dar būdamas Seimo Aplinkos komiteto pirmininku K. Mažeika buvo pasišovęs šį mokestį didinti net 6 kartus, kad medžiotojai nevalgytų labai pigią mėsą. Tačiau dabar ministras naikina Valstybinių miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotus, nes jie urėdijai neša nuostolius. Urėdija iš medžioklės patiria nuostolius, o medžiotajai, atseit, iš šios veiklos lobsta...

Medžioklės taisyklės keičiasi sunkiai

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios medžioklės taisyklėms prirašyta daugybė pasiūlymų jų tobulinimui, tačiau šis teisės aktas keitėsi nežymiai ir labai nenoromis, o jeigu ir keitėsi, tai dažniausiai ne medžiotojų naudai.

Ir dabar esminių pakitimų nebus. Gal kiek keisis kai kurių gyvūnų medžioklės terminai, bent jau pakeičiant sezono pabaigos datą tiems gyvūnams, kurių medžioklės terminas baigiasi mėnesio pirmą dieną, į mėnesio paskutinę – jei medžioklė baigdavosi balandžio 1 d., tai dabar baigsis kovo 31 d.

Gal bus atsižvelgta į daugybę kartų siūlytą medžioklinio prožektoriaus taikymo išplėtimą, leidžiant jį naudoti ir plėšriųjų žvėrių medžioklėse. Gal teisėtos medžioklės metu per klaidą sumedžiojus tuo metu medžioti neleidžiamą gyvūną, medžiotojas nebus apšauktas brakonieriumi ir nereikės atlyginti gamtai padarytos žalos, o tik sumokėti baudą.

Žinoma, jeigu medžiotojas nebandys įvykį nuslėpti. Ta nuostata negalios sumedžiojus saugomą, medžioti uždraustą gyvūną. Sumedžiojus tuo metu neleistiną medžioti gyvūną, kaip ir sumedžiojus daugiau gyvūnų nei nustatytas limitas, tas gyvūnų skaičius bus „išminusuotas“ iš kito medžioklės sezono limito.

Man nepavyko įrodyti, kad tai beprasmiškas dalykas, nes žvėrys medžiotojų suskaičiuojami apie 20 proc. tikslumu, o limitai nustatomi tų pačių medžiotojų prašymu, limitų nustatymo komisijai turint minimalias galimybes medžiotojų prašomo limito keitimui, nes komisija neturi jokių galimybių perskaičiuoti žvėris medžioklės plotų vienetuose. Pavyzdžiui, jeigu medžiotojai nurodo, kad plotuose gyvena 100 stirnų, tai ten jų gali būti nuo 80 iki 120. Norint sumedžioti 30 proc. populiacijos, limitas gali būti nustatomas nuo 24 iki 36 žvėrių, nes paklaidos būna su minuso ir pliuso ženklu. Jeigu medžiotojai prašo leisti sumedžioti 30 stirnų, tai reikėtų skaityti, kad limitas įvykdytas, sumedžiojus 24 žvėris ir neviršytas, sumedžiojus 36.

Žinoma, vienais metais sumedžiojus maksimumą žvėrių, kitais – reikėtų medžioti minimumą. O geriausia bent stirnoms visai nenustatinėti limitų. Tai jau buvo daryta kiek anksčiau ir dėl to stirnų populiacija tik gausėjo. Nepavyko įrodyti ir tai, kad vienu metu žvėrių galima sumedžioti daugiau nei leidžia limito likutis ir tykojimo bei sėlinimo medžioklėse, ne tik varymo.

Gal pagaliau bus atsisakyta medžiotojų selekcininkų privilegijų, sustiprinant atrankinių medžioklių principų dėstymą medžiotojų kursuose, kas taip pat buvo siūloma nuo pat selekcininko kategorijos atsiradimo medžioklės taisyklėse. Lašas po lašo ir akmenį pratašo, bet kapsėti reikia labai ilgai ir atkakliai...

Dėl elektroninės medžioklių registracijos, atrodo, kad pasiliks popierinė. Elektroninė daugiau aktuali miškų urėdijos profesionalios medžioklės atveju, tačiau profesionalios medžioklės plotai naikinami, tai ir ta registracija nereikalinga. Į klausimą dėl medžioklės bilieto formos aplinkos ministras atsakė, kad tai paliekama spręsti medžiotojų asociacijoms.

Kurapkų, zuikių ir šaudyklų finansavimas – tai tik europinių pinigų įsisavinimas, taip pat, kaip buvo lūšių, didžiųjų apuokų, niūriaspalvių auksavabalių veisimas, ketinimas rezervatu paversti Punios šilą ir daug kitų aplinkosauginių programų.

Netinkamas vilkų medžiojimo limito nustatymas

Nutaikęs momentą ir išdrįsęs pertraukti aplinkos ministrą K. Mažeiką, paklausiau, ar ministras sukvietė medžiotojus išklausyti jų problemas, padiskutuoti medžiotojams rūpimais klausimais, ar tik nenutrūkstamo monologo būdu išdėstyti savo ir taip žinomas tiesas, pasirodant, kad jis viską žino geriausiai.

Kadangi buvo kalbama apie vilkus, tuo pačiu paklausiau dėl vilkų medžioklės limitų nustatymo tvarkos – kodėl limitas buvo nustatytas iš apskaitų pagal pėdsakus, aptiktus sniege medžioklės plotų vienetų pastoviuose maršrutuose, nors duomenys buvo pateikti tik iš pusės visų Lietuvos teritorijoje esamų maršrutų, o ne pagal vilkų jauniklių genetiniais tyrimais nustatytų plėšrūnų šeimų skaičių.

Maršrutinis apskaitos metodas negali nustatyti vilkų ar bent jų šeimų skaičiaus, o gali parodyti tik žvėrių populiacijų pokytį – didėja ar mažėja. Tačiau, kad nustatyti tą pokytį, juk reikia žinoti, nuo kokio skaičiaus jis vyksta. O genetiniais tyrimais, jeigu tikime mokslu, nustatytas šeimų skaičius yra tikras, o ne išburtas iš buvusių-nebuvusių pėdsakų.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ministras neatsakė – klausimas pasirodė per daug sudėtingas. Tą patį klausimą pakartojau, kai mokslininkė pasakojo apie vilkienos, kurią medžiotojai privalėjo išsaugoti savo šaldytuvuose iki reikiamo momento, genetinius tyrimus. Ir tik padedant mokslo darbuotojai, pavyko ir ministrui išaiškinti, kad iš jauniklių genetinių tyrimų galima nustatyti šeimas, iš kurių jie sumedžioti ir, kad tai jau yra tikslūs duomenys. Tai kokio teisingo vilkų sumedžiojimo limito po to galima tikėtis?

Tačiau aplinkos ministras vis tiek turėjo pateisinimą – esą, genetiniai tyrimai neaprėpė visos Lietuvos teritorijos. Bet, juk, apskaita pagal pėdsakus apėmė taip pat tik pusę Lietuvos ploto. Suprask, kaip nori, o geriausia taip, kad ministrai visada teisūs...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply