Vilkai

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
Skelbti atsakymą

Vilkų populiacijos būklė.

Jūs galite pasirinkti iki 29 variantus

 
 
Rodyti rezultatus

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Obelių pašonėje vilkai išguldė ūkininko avis




Publikuota: 2019-10-04
Lina Dūdaitė - Kralikienė
rokiskiosirena.lt



Pačioje Obelių pašonėje esantis Audronių kaimas garsus dailininko Justino Vienožinskio sodyba. Visai šalia jos spalio 4-osios naktį vyko kruvinas vilkų išpuolis. Jo rezultatai – ūkininkas Petras Šiaučiūnas neteko penkių ėringų avių, o dar kelių gyvybė kabo ant plauko. Plėšrūnai įsisuko į genofondinę Lietuvos juodgalvių bandą. Keturios avys buvo papjautos vietoje, viena krito šiek tiek vėliau, o dar mažiausiai penki gyvūnai yra sužaloti. Pašnekovas įsitikinęs, kad dabar jo ūkiui iškilo reali grėsmė, nes pasidžiaugę lengvu grobiu, vilkai gali dar ne kartą čia apsilankyti.

Nebijo nieko

Ūkininkas P. Šiaučiūnas savo daugiau nei 400 avių bandą laiko visai netoli Obelių. Iš avių aptvaro puikiai matyti Obelių priemiesčio gamyklų kaminai. Dvi avių bandos ganosi sodybos pašonėje, iki namo – vos keliasdešimt metrų. Žinoma, ganyklos rūpestingai aptvertos tvora su elektriniu piemeniu.

Ėriukai jau pasverti ir suvaryti į tvartus. O štai didėlesnes avis pašnekovas ketino lauke laikyti dar savaitę. O kodėl gi ne? Orai nešalti, žolės iki valiai. Gyvūnai puikiai jaučiasi lauke. Jiems žiemojimui jau ruošiamos patalpos, tačiau pasirengimas žiemos sezonui dar užtruks dieną ar kitą...

Tačiau šiuos planus ūkininkui teko skubiai keisti po vilkų išpuolio, įvykusio spalio 4-osios naktį. Apie tai, kad aplink sodybą sukiojasi plėšrūnai, ūkininkas nežinojo. Vilkus šiose apylinkėse jis matė pernai ir šiemet, tačiau prie Obelių jie nesiartino, mieliau sliūkino iš Vieversynės miško, kur jų irštva, į Bagdoniškio pusę. Buvo matyti ne tik vilkų šeimyna, bet ir vilkas vienišius. Tačiau kurį laiką jie prie bandos nesiartino. Iki spalio 4-osios nakties.

Kad kažkas gali nutikti nemalonaus, signalizavo tik P. Šiaučiūno augintinis, gražuolis amerikiečių akita. Pasak pašnekovo, šuo nuolat sukiojosi apie langus, dairėsi...

O ryte buvo matyti, kokią didelę žalą padarė vilkai.

Išgriovė tvorą

Kelyje avių bandos link, vilkų nesustabdė nei aptvaras, nei elektrinis piemuo. Aptvarą vilkai keliose vietose tiesiog nugriovė. Nors jis yra toks, kokio vilkai turėtų nemėgti: ryškiai raudonas, o aptvaro tinklas juda vėjyje. Žodžiu, gana panašus į vilkams medžioti naudojamas vėliavėles. Taip pat aptvare veikia ir elektrinis piemuo.

Vilkai savo išpuoliui pasirininko naujausią ūkininko pirkinį – genofondinę bandą, kuriai neseniai įsigyta 140 avių ir dar pridėta dvi dešimtys savųjų. Visos papjautos avys – ėriavedės. Kurios už mėnesio-pusantro turėjo atsivesti jauniklius. Tarp penkių apdraskytų, bet kol kas dar gyvų – ir veislinis avinas, kuriam plėšrūnai perkando koją.

Nuostoliai milžiniški

Kokius nuostolius dėl vilkų išpuolio patyrė ūkis? Pasak P. Šiaučiūno, suskaičiuoti gana paprasta. Veislinė avis kainuoja 150 Eur. Už mėnesio ji būtų atvedusi po mažiausiai vieną ėriuką, kuris kainuoja 100 Eur. Dar 45 Eur yra mokama išmoka už avį. Taigi, prarasta mažiausiai po 300 Eur už gyvūną. O juk avys ne visuomet veda po vieną ėriuką, gana dažnai ir po du. Maža to, papjautosios avys turi būti utilizuotos, o ši paslauga, kaip ir gaišenų vežimas į Rietavą, kur veikia utilizacija užsiimanti įmonė, taip pat kainuos. Kompensacija už avį, lyginant su nuostoliais, pašnekovo teigimu, yra juokinga. Taigi, reziumuojant galima pasakyti, kad vilkų išpuolis P. Šiaučiūnui atnešė mažiausiai 1500 Eur nuostolio. Tačiau į tai neįtrauktas sužalotų avių gydymas, kuris taip pat kainuos, ir gali būti nesėkmingas...

Vaišinosi it restorane

Gal vilkai alkani, kad papjovė net kelis gyvūnus? Iš tiesų jie gana sotūs. Mat apgraužė tik vieną avį. Ir tą padarė lyg pasityčiodami iš šeimininko: tiesiai prieš namus, prie gražaus tvenkinėlio. It kokiame restorane, grožėdamiesi dailiai sutvarkyta aplinka. Kitos avys beveik neliestos: matyti tik mirtinos ilčių žymės gyvūnų gerklėse.

Apie tai, kad vilkai neturėtų būti alkani, mano ir ūkininkas P. Šiaučiūnas. Jis pastarosiomis dienomis savo laukuose matė didžiules stirnų bandas: po 30-40 gyvūnų. Kodėl vilkai atsisako stirnų ir puola avis? „Nes avį pagauti tiesiog lengviau. Stirnos atsargios, bailios. O avys aptvare – lengvas grobis“, – sakė pašnekovas.

Kodėl nesikalbama?

Po išpuolio pašnekovas kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, toje vietoje veikiančio medžiotojų būrelio narius. „Žinote, kas pikčiausia? Kad jie visi žinojo, jog šiose vietose pasirodė vilkai. Ir, žinodami, kad aš auginu avis, net neperspėjo. Kodėl tarpusavyje nesikalbama? Kai kas blogo nutinka, tada jau visi sako: mačiau, mačiau“, – kalbėjo P. Šiaučiūnas.

Jis mano, kad vilkų išpuoliai nesibaigs: jie užjuto, kad ūkininko aptvaruose galima rasti lengvo grobio. Taigi, jie tuo ir naudosis. P. Šiaučiūnas avis, kol bus baigti ruošti tvartai žiemojimui, sugins kiek galima arčiau namų.

Prevencinės priemonės neveikia

Kiek tai padės, nežinia. Nes vilkai, pašnekovo teigimu, nebijo nei aptvaro, nei elektrinio piemens, nei žmonių buvimo, nei miesto artumo. „Juk pas mus sodyboje visur dega šviesos, yra triukšmo, kurio vilkai turėtų bijoti. Turėtų. Bet nebijo“, – sakė P. Šiaučiūnas.

Jis daug „gražių“ žodžių turi pasakyti ir vilkų mylėtojams. Mat vienos organizacijos atstovai prieš porą metų lankėsi ūkyje, ir tesugebėjo duoti keletą absurdiškų patarimų. „Užkliuvo mano tvora. Esą ji turi būti dviejų metrų aukščio, ir dar pusmetris į žemę įkastas. Čia kas – aptvaras ar tvirtovė?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Jam juokingi ir kiti vilkų mylėtojų patarimai, pavyzdžiui, įsitaisyti aviganį šunį. „Pirmiausia, joks šuo bandos nuo vilkų neapgins. Vargšas gyvulėlis tik pasiaukos pats: jis pirmas atiduos gyvybę už ginamas avisׅ“, – sakė P. Šiaučiūnas. Be to, šunis vilkai pjauna be gailesčio, tad sudraskytos ne tik avys, bet ir brangus aviganis, tik dar labiau didins nuostolius.

Kokia išeitis? Pašnekovas mano, kad į bandą įsisukusius vilkus geriausia būtų sumedžioti. Nes jų kitomis priemonėmis vargu ar bepavyks atbaidyti nuo lengvo grobio. Kitas būdas būtų ne simbolinės, o tikros kompensacijos, kurios padengtų vilkų padarytus nuostolius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2019-2020 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO PATVIRTINIMO

2019 m. spalio 14 d. Nr. D1-608

Vilnius


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 42 punktu, taip pat į Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 36 punktą:


1. T v i r t i n u 120 vilkų sumedžiojimo per 2019-2020 m. medžioklės sezoną limitą.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. spalio 15 d.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas


Žilvinas Augustinavičius Anykščių r. Ūkininkų Sąjungos pirmininkas,
www.DELFI.lt 2019 m. spalio 18 d.


Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt todėl, kad esame per daug įsitraukę į savo kasdienius darbus, ir klaidingai manome visas negandas pranyksiant savaime. Ūkis© Shutterstock SUSIJĘ STRAIPSNIAI Seimas ūkininkams davė nemokamo vandens (23) Garsus pienininkas pardavė karves: tenka pripažinti, kad pralaimėjome lenkams (494) Ūkininkai tai ne plunksnos meistrai, kaip žurnalistai, ir ne žodžio meistrai, kaip politikai. Jie ir tik eilinį kartą numoja ranka, kai žiniasklaidos kanalais pasipila purvo srovės. Ūkininkai visuomenės akyse dabar kalti beveik dėl visų šalies negandų – mažų pensijų, skurdžių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, dėl to, kad mėšlas turi savo kvapą, garsiai bliaunančių gyvulių ar to, kad tie gyvuliai trukdo vilkams laisvai veistis laisvoje Lietuvoje. Juk labai patogu, jaunimo žargonu tariant, „stumti“ ant tų, kurie apsiginti negali - nei eterio laiko gauna, nei savo laikraščių leidžia. Į šį „stūmimo“ žaidimą įsitraukė ir aukščiausi valdžios sluoksniai, pritaikę naują rafinuotą terminą - „Gyvulių ūkis“! Dabar jau nė vienas save gerbiantis valstybininkas ar apžvalgininkas nebevartoja ūkio šakos pavadinimo - žemės ūkis, bet rėžia “kiečiau”. Ir reitingai kyla dar labiau į viršų, nes visuomenei patinka, kai valstybės syvus bečiulpiančius parazitus ūkininkus ištraukia į dienos šviesą. Visi šie faktai rodo, kaip toli atsidūrė miestas nuo kaimo, kad nebeliko abipusio supratimo, kad miestiečių akyse kaimo žmonės ir liko kolūkiečiais ar dar blogiau - buožėmis, o buožes juk reikia išbuožinti, nes toks požiūris buvo per 50 metų suformuotas. Ir maisto produktai dabar jau auga prekybos centrų lentynose, tai jei to „gyvulių ūkio“ ir nebeliks, prekybininkai atgabens iš svetur. Įdomu būtų pamatyti, kaip dabar propaguojami ekologiški mažalitražiai automobiliai, už kuriuos, kalbama, netektų mokėti taršos mokesčio, iriasi per purvą arba tempia sunkią priekabą. Dažnai girdime sakant: „Juk jie turtingi - džipais važinėja!“ Taip tenka pripažinti, kad šioje srityje ūkininkai padarė pažangą, nes kol nebuvo džipų, tekdavo automobilį palikus pusiaukelėje pažliugusiais ar užpustytais keliais pėsčiomis klampoti. Laimei atsirado džipų. Mums jie yra darbo priemonė – ir krovinį parsivežti, ir pasėlius bei gyvulius gali apžiūrėti. Beje, juos kaimo žmonės naudoja pagal tikrąją paskirtį, skirtingai nuo miestiečių, nors mieste vizualiai jų lyg ir daugiau, ir naujesnių, ir gerokai prabangesnių... Įdomu būtų pamatyti, kaip dabar propaguojami ekologiški mažalitražiai automobiliai, už kuriuos, kalbama, netektų mokėti taršos mokesčio, iriasi per purvą arba tempia sunkią priekabą. Kita nesenai girdėta frazė: “jie gyvena, kaip arabų šeichai“. Taip, yra sėkmingų ūkių, kuriuose sunkiai ir sumaniai dirbdami ūkininkai susikūrė gerovę. Visai kaip ir versle, yra tie, kurie „prasimušė“ (gal po keletą kiekviename rajone) ir tie, kurie ne. O Lietuvoje yra per 120 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių. Taip jau yra, kad tie „pasimušusieji“ geriau matomi, nes juos žiniasklaida dažniau aplanko. Visai normalu, kad labiau norima pasakoti apie tuos, kuriems pasisekė, bet juk yra ir kiti, beveik neišlipantys iš guminių batų, nuo nuolatinės drėgmės suskirdusiomis rankomis, negalintys niekur išvykti, nes rytą vakarą tą pačią valandą turi būti prie savo augintinių. Dėl tokio sunkaus darbo, už pieną gaudami tik trupinius (patys mažiausi ūkiai tegauna 11-15 ct/l už bazinį riebumą), ūkininkai ir atsisako pienininkystės. Pieno ūkių skaičius kasmet nuosekliai mažėja. Siūlau miesto žmogui susimąstyti, kokia dalis iš pinigų, sumokėtų už pieno pakelį atitenka tokiems „šeichams“? O jei jau manoma, kad ši ūkio šaka tokia pelninga, kodėl būriai norinčių tapti ūkininkais nesiveržia į kaimą. Ūkininkų amžiaus vidurkis artėja prie 60 metų ribos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o jaunų į sektorių ateina tik vienetai. Jau nebe taip dažnai ir ūkininkų vaikai sutinka perimti tėvų ūkį, bet verčiau ir bėga į miestus. Mes ne bankai ir ne prekybos centrai, kurie, įvedus mokesčius, gali vienašališkai pasididinti įkainius ar pakeiti produkcijos kainas. Įtakos savo gaminamos produkcijos kainoms neturime. Pabandykime paspėlioti, kaip padidintas dyzelino akcizas paveiks skirtingo ekonominio pajėgumo ūkius. Negalės ūkininkai gyvuliams pašaro neruošti, vandens vasarą nenuvežti ar kitų pagrindinių agrotechnikos darbų nenudirbti. Tačiau bus priversti skaičiuoti ir rasti išeitį. Mes ne bankai ir ne prekybos centrai, kurie, įvedus mokesčius, gali vienašališkai pasididinti įkainius ar pakeiti produkcijos kainas. Įtakos savo gaminamos produkcijos kainoms neturime. Teks mažinti savikainą, t.y. pagalvoti, kokios technologinės operacijos atsisakyti, kuri ne taip ženkliai sumažintų produktyvumą, bet leistų sutaupyti pabrangusių degalų. Todėl planuotos pajamos valstybės biudžeto taip ir nepasieks. Padidinus akcizą, labiausiai nukentės tie, kurie neturi modernesnės technikos, galinčios vienu važiavimu atlikti kelias operacijas, gyvulininkystės ūkių savininkai, kurie ir iki šiol gaudavo mažesnę kuro normą, nes neturės iš ko sutaupyti. Manyčiau, kad ši plyta „gerovės valstybės pamatuose“ bus gerokai aptrupėjusi. Gerai apgalvotas žingsnis - „naikinant gyvulių ūkio apraiškas, mokesčius padidinti gyvulių ūkiui“ (įdomu, kas tai – ar garsiai skelbiama regionų plėtra, ar kaip tik atskirties didinimas?) – dėl to maisto produktų kainos prieš rinkimus nepakils. Bet egzistuoja tikimybė, kad padidėjus žaliojo dyzelino akcizui, pabrangs prekybos centrų lentynų išlaikymas ar perdirbimo savikaina maisto pramonės įmonėse, tuomet pakiltų ir kainos, o tai jau grėstų ir prarastais balsais per rinkimus. Norėčiau paaiškinti apie paramą mūsų sektoriui. Kaip „gyvulių ūkis“ Lietuvoje, taip ir žemės ūkis visame pasaulyje yra remiamas, tik skiriasi to rėmimo formos. ES Bendroji Žemės Ūkio Politika (BŽŪP) buvo sukurta tam, kad per ją būtų stimuliuojama visa Bendrijos ekonomika. Juk paramos pinigų judėjimas, jiems pasiekus ūkį nesustoja – su jų pagalba perkama nauja technika, o tai reiškia, kad darbo turi ją gaminančios įmonės, statomi gamybiniai pastatai, dirba transportas, perdirbamoji pramonė, statybų sektorius, ž. ū. aptarnaujančios prekybos įmonės, įrengimų, įrankių, medžiagų gamintojai, mokslo įstaigos ir t.t, ir t.t. Šis ratas gerai sukasi todėl, kad paramos dėka žemės ūkio perkamoji galia padidėjo. Šis ratas gerai sukasi todėl, kad paramos dėka žemės ūkio perkamoji galia padidėjo. O dar reikėtų įvertinti ir tai, kaip pasikeitė darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai. Tikrai nė vienas iš šiuolaikinio traktoriaus kabinos nebenorėtų persėsti į sovietinės gamybos sveikatą žalojančią techniką, o ką bekalbėti apie poveikį gamtai. Tikiu, kad jei ne ES parama, didžioji dalis mūsų technikos parko tebealsuotų senove. Technikos pardavimų svyravimai yra tiesiogiai susiję su paramos buvimu - vos tik nebėra paramos investicijoms, naujos technikos pardavimai ir krenta, įsigyjama dėvėta. Ir ne dėl to, kad ūkininkai išpuiko ir be paramos pirkti nenori, bet todėl, kad be paramos tokios investicijos ūkyje neatsiperka. Abejojantiems mano teiginiais siūlau pasidomėti ž. ū. technikos kainomis. Jau vidutinio galingumo traktoriaus kaina ženkliai lenkia prabangaus visureigio, o kur dar agreguojami padargai, kainuojantys dar du kartus tiek. Tokioms investicijoms jau imamos paskolos, o kai nukrinta kainos arba ateina blogų klimatinių sąlygų metai, pasiteisinimų vietoj įmokų bankai nepriima. Nėra kitos ūkio šakos, kuri būtų taip tiesiogiai priklausoma nuo klimato užgaidų. Neberašysiu apie dokumentų pildymą ir jų skaičių, bet norėdamas gauti, tarkim, 100 tūkst. Eurų paramą, turi paimti ir 200 tūkst. Eur paskolą. Derėtų visuomenei paaiškinti, ir tai, kaip veikia investicinės paramos mechanizmas, siekiant sugriauti stereotipą apie ūkininką, neva susižeriantį pinigus į kepurę, ir darantį su jais ką tinkamas. Neberašysiu apie dokumentų pildymą ir jų skaičių, bet norėdamas gauti, tarkim, 100 tūkst. Eurų paramą, turi paimti ir 200 tūkst. Eur paskolą, nes savo tokių lėšų neturi (bankas reikalaus 10-20 proc. nuosavų lėšų), padaryti planuojamas investicijas, po patikrinimo, jei viskas tvarkoje, gali gauti paramą ir per paskolos sutartyje numatytą terminą, gražinti likusius pinigus. Reikia priminti, kad dar yra penkerių metų projekto priežiūros laikotarpis, kurio metu reikia teikti ataskaitas ir atitikti numatytus projekto priežiūros kriterijus, kurių neįvykdžius, paramą gali tekti gražinti (būtent šių reikalavimų sušvelninimo ir pagalbos derantis su supirkėjais ir bankais, o ne kompensacijų ūkininkai prašo derlių pražudžius liūtims ar sausroms). Be viso kito, šių dienų visuomenė iš ūkininko reikalauja, kad gamindamas maisto produktus, jis saugotų aplinką, didintų bioįvairovę, prisidėtų prie kovos su klimato kaita ir rūpintųsi gyvūnų gerove. Be paramos visų šių tikslų pasiekti neįmanoma.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

75375612_2977620412266981_1266390468938170368_n.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Išrankūs vilkai: jaunas ožkas suėdė, seną – paliko gyvą




agroeta.lt
2019 Spalio 29
Autorius: Dainius ŠEPETYS

Kėdainių rajono Šulaičių kaime vilkų gauja sudraskė tris ožkas, kurios buvo pririštos grandinėmis vos už 30-40 metrų nuo gyvenamojo namo. Liko tik viena – pati seniausia.

Didesni miškai nuo Šulaičių kaimo gerokai nutolę ir yra tik kitame Šušvės upės krante, tad iš kur čia atklydo plėšrūnai vietos gyventojams lieka mįsle. Tiesa, prieš dieną vienas sodietis matė šalia krūmų bidzenančius devynis vilkus, tačiau tuo metu negalėjo patikėti, kad tai buvo būtent šie miško grobuonys.

Ūkelio, kur vyko skerdynės, šeimininkė Diana Jankauskaitė „Agroetai“ pasakojo, kad iš viso ji laikė 4 ožkas. „Visos buvo pririštos vienoje vietoje. Vilkai tris žiauriai sudraskė, o vieną, pačią seniausią, paliko. Negalėjo jie mūsų „Senkos“ nematyti, juk visai šalia buvo, gal pagalvojo, kad mėsa per kieta“, – nelaimės akivaizdoje bandė pajuokauti moteris. Ji taip pat sakė, kad vieną ožką vilkai sudorojo beveik visą, kitai – išdraskė vidurius, o trečiajai nelaimėlei – kaklą perkando.

Kompensacijos už gyvulėlius moteris gauti nesitiki, nes šie buvo neženklinti. Didelės materialinės skriaudos šeima taip pat nepatyrė, nes ožkelės pridėtinės vertės beveik nekūrė, o buvo laikomos daugiau dėl „žolynų priežiūros“.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Nespėjo veršelių suginti į tvartą – prisistatė vilkai


DIENOS TEMA LIETUVA ŪKIS
agroeta.lt
2019 Lapkričio 20
Autorius: Daiva BARTKIENĖ



Veliuonos krašte (Jurbarko savivaldybė) nėra didelių miškų masyvų, tačiau kiekvieną rudenį vilkai išveda savo vaikus į ganyklas prasimanyti lengvo grobio. Iki lapkričio vidurio užsitęsus ganiavai Šiaulių kaimo ūkininkas neteko penkis mėnesius auginto veršio – nuostolis keli šimtai eurų.

Siautėja kiekvieną rudenį

Savaitgalį Tamošių apylinkių ūkininkai dalijosi baisia žinia apie pasirodžiusius vilkus. Tai jau ketvirtas atvejis seniūnijoje, kai gyvulius auginantys ūkininkai nukenčia nuo vilkų. Šiemet krito avys ir ožkos, bet veršis – pirmas didesnis vilko grobis. Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta įsitikinęs, kad Šiaulių kaimo ūkininko ganykloje apsilankė ne vienišas vilkas, o visa vilkų gauja.

Šiose apylinkėse vilkai savo grobio pareikalauja kiekvieną rudenį. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Pelučių kaime plėšrūnai papjovė dvi avis, kiek anksčiau Paalsio I kaime – ožką su dviem ožiukais.

Užpernai Pelutėlių kaime, lapkričio viduryje, vilkai užpuolė tolokai nuo miško besiganančių avių bandą. Ne vienas šio krašto ūkininkas pastaraisiais metais skundėsi, jog ganykloje gyvuliai apdraskomi, išgąsdinami.

Veliuonos seniūnas neslepia, jog vilkai – neįveikiama problema. Jų nesulaiko nei užtvarai, nei šunys. Apsisaugoti nuo šių plėšrūnų, seniūno nuomone, praktiškai neįmanoma. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių jau net nesiskundžia dėl vilkų daromos žalos.

Veliuonos apylinkėse vilkų daugėja

Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Martynas Kursevičius pripažįsta, jog Veliuonos, Šimkaičių, Juodaičių seniūnijos yra „karšta“ linija, kurioje ūkininkams didžiausia tikimybė nukentėti nuo vilkų.

Pasak vedėjo, skaičiai rodo, jog šiemet išpuolių būta daugiau. Jei pernai ir užpernai savivaldybė gavo tik po tris prašymus kompensuoti vilkų padarytą žalą, tai šiemet dėl to kreipėsi net septyni ūkininkai.



Šiais metais rytinėje Jurbarko rajono dalyje vilkai sudraskė penkiolika ėriavedžių, šešias avis, dvi avytes ir veršelį.

„Bet yra buvę ir daug didesnių nuostolių. Pavyzdžiui, 2016 metais užfiksuoti devyni atvejai, kai vilkai pjovė ūkininkų gyvulius“, – portalui „Agroeta.lt“ sakė M. Kursevičius.

Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas tikino dažnai girdintis ūkininkų skundus, kad apsisaugoti nuo miško žvėrių beveik neįmanoma.

Užaugs vilkiukai – padaugės problemų

Nors vilkų apsauga susirūpinę nevyriausybininkai baiminasi, kad plėšrūnai išnyks, Veliuonos seniūnas įsitikinęs, jog yra priešingai.

„Galiu patikinti, jog vilkų mūsų krašte daugėja. Gal šeima tik viena, bet kasmet ji užaugina po kelis vilkiukus, todėl plėšrūnų daugėja. Žmonės pasakoja metę ant kelio žaidžiančius vilkų mažylius. Kai jie užaugs, problemų dar padaugės“, – įsitikinęs E. Mikšta.

Didelių miškų panemunės krašte nėra, tačiau vilkui kelios dešimtys kilometrų – ne kliūtis. Veliuonos seniūno nuomone, plėšrūnai ateina iš toliau esančių Stakių, Burbinės miškų masyvų. Nors šiose apylinkėse medžioja net trijų klubų medžiotojai, pastaraisiais metais nebuvo sumedžiotas nė vienas vilkas.

„Pernai matėme tik pėdsakus. Pats esu medžiotojas, žinau, kaip sunku sumedžioti vilką. Tai žvėris, kuris sugeba pergudrauti žmogų. Pernai aplink Veliuoną nesumedžiojome nė vieno vilko. Šiemet varominės medžioklės dar tik prasidėjo, sunku pasakyti, kaip seksis“, – sakė E. Mikšta.

Daugiausiai vilkų yra vakarinėje Jurbarko rajono dalyje, kur plyti viena didžiausių Lietuvoje Karšuvos giria. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai mano, jog rezervato teritorijoje gali gyventi net šešios ar septynios vilkų šeimos.

Tačiau nederlingose, miškais apaugusiose Karšuvos krašto žemėse beveik nėra gyvulius auginančių ūkininkų, todėl vilkai žmonėms nepadaro žalos.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Jurbarko savivaldybės teritorijoje buvo sumedžioti trys vilkai, šiemet – vienas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Kaip pasityčiodami iš medžiotojų, paliko ant kelio į namelį "dovanų" :P
IMG_20191123_154430.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Daukšiuose laukiniai plėšrūnai siaučia nevaldomi


https://www.agroeta.lt/dauksiuose-lauki ... 3XFtQuIbd8
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Vilkai karaliauja ne vien miškuose - ką daryti sutikus


Eglė Kuktienė,
www.rinkosaikste.lt
2019 m. lapkričio 28 d.

Apie tai, kad vilkų populiacija Kėdainių rajone stipriai ūgtelėjusi, liudija ir gyventojų pastebėjimai apie pamatytus laukinius žvėris.
VilkasVilkas© Algimantas Barzdžius

Jei anksčiau retam kuriam gyvenime pasisekdavo pamatyti tikrą vilką savo akimis, dabar, panašu, nemaža dalis kraštiečių jau gali pasigirti matę tikrų

Kaip „Rinkos aikštei“ pasakojo kraštietė Inga, kuri savo akimis net du kartus matė, kaip spėjama, vilkę su dviem jaunikliais.

„Vilkę Babėnų miške pastebėjome tris kartus. Gyvename šalia miško, tai šuniuką ten ir vedžiojame du kartus per dieną, o dabar baisu paleisti jį laisvai palakstyti. Pirmą kartą vilkę pastebėjo broliai, o dar du kartus teko įsitikinti savo akimis. Manau, kad ten vilkė, nes vedėsi du jauniklius.

Vilkę matėme 15–16 valandą, kaskart beveik toje pačioje vietoje, kur buvusi raketinė bazė.

Pulti – nepuolė, bet iš paskos krūmais ėjo kelis šimtus metrų“, – pasakoja kraštietė.

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius perspėja, kad, jeigu miške pamatėte vilką, elgtis reikia ramiai, sustoti, palaukti, kol vilkas pasitrauks, arba atsargiai ir ramiai išeiti iš tos teritorijos.


Išlikti ramiam

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius perspėja, kad jeigu miške pamatote gyvūną ir įtariate, kad tai – vilkas, jokiu būdu nerodykite agresijos, nebaidykite jo. Į agresiją vilkas, tikėtina, atsakys taip pat agresija.

„Kiekvienas gyvūnas reaguoja į žmogaus agresiją, todėl žmogus griežtai neturi pulti, baidyti nuo savęs. Elgtis reikia ramiai, sustoti, palaukti, kol vilkas pasitrauks, arba atsargiai ir ramiai išeiti iš tos teritorijos. Panašu, kad ten dabar vilkės teritorija ir ji tą teritoriją, žinoma, saugo. Bet šiuo metu jaunikliai paauginti, tad tikėtina, kad vilkė nusiteikusi gana ramiai žmonių atžvilgiu. Juolab nėra buvę, kad miške vilkas žmogų užpultų“, – rekomendavo medžiotojas.

Šeimyną užfiksavę

Pašnekovas teigia, jog visai tikėtina, kad moteris matė tikrą vilkę, mat medžiotojai Surviliškio teritorijoje buvo užfiksavę gyvenant vilkę su dviem jaunikliais, ir ji iš tos teritorijos neseniai pasitraukė.

„Kyla klausimas, kodėl tokioje vietoje vilkai atsirado. Surviliškio seniūnijoje pastebėta vilkė su dviem jaunikliais. Ji iš tos teritorijos pasitraukė, taigi panašu, kad gali būti, jog į Babėnų mišką ir persikėlė. Ten krūmynai palei upę – na, tikėtina, kad tai tikrai galėjo būti vilkė, nes nupasakotą šeimyną mes esame užfiksavę“, – kalbėjo medžiotojas.

Sumedžiojo jau penkis

Medžiotojas pasakoja, kad rajone per kiek daugiau nei mėnesį jau sumedžioti penki vilkai, o visoje šalyje – 58.

„Visi mūsų rajone sumedžioti vilkai buvo atsiskyrėliai, vienišiai. Vadinas, kažkas jiems nėra gerai, jeigu jie prie savo būrio nepritapo. Norime, kad liktų sveikų ir stiprių vilkų populiacija, taigi, manome, kad populiacijos reguliacija mūsų rajone einasi sklandžiai“, – kalbėjo L. Stanevičius.

www.rinkosaikste.lt
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

VILKAI PJAUDAMI AVIS NEŽINO, KAD KOMISIJAI POILSIO DIENOS



2019-12-05
valstietis.lt
Violeta GUSTAITYTĖ


Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro pastaraisiais metais itin sumažėjo šernų miškuose, todėl ieškodami maisto vilkai vis dažniau lankosi netoli sodybų

Pastaraisiais metais vilkai vis dažniau kėsinasi į gyventojų auginamus gyvulius. Plėšrūnų išpuoliai registruojami visoje Lietuvoje, daugiausia nukenčia avys. Ūkininkus į neviltį varo ne tik vilkų daroma žala, bet ir tvarka, reglamentuojanti, kaip jie gali pretenduoti į vilkų padarytos žalos atlyginimą. Komisija savaitgaliais nedirba, o vilkai, matyt, „nežino“, kad yra nedarbo dienos, tad ūkininkų gyvulius pjauna visomis dienomis. Šeštadienį ryte radę papjautus gyvulius, ūkininkai turi dvi tris paras saugoti greitai pradedančias dvokti maitas, nes tai pagrindinis įrodymas komisijai, kuri vertina vilkų padarytą žalą.

Ūkininkai tapo įkaitais

„Visoje Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai vilkai avis, kitus ūkinius gyvūnus papjauna savaitgaliais. Ūkininkai dėl dabar galiojančios tvarkos priversti gyvūnų gaišenas laikyti ir smardinti savo sodybą bei visą kaimą iki pirmadienio, nes tik tada gali atvykti vilkų padarytą žalą nustatanti komisija, turinti įvykio vietoje pamatyti papjautas avis ar kitus gyvūnus, jų įsagus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Nors gyvuliai jau nebe laukuose, o uždaryti tvartuose, fermose, tačiau jei problema nebus sprendžiama, ji, kaip ir kiekvienais metais, vėl iškils pavasarį prasidėjus galvijų ganymo ir intensyviam vilkų medžioklės sezonui.

„Baisi netvarka! Ūkininkai yra tapę įkaitais. Vilkams papjovus avis ar kitus gyvulius savaitgalį, ypač ilgąjį, ūkininkai priversti sudraskytų gyvūnų maitas saugoti dvi tris paras iki pirmadienio, kada galės atvažiuoti komisija ir užfiksuoti padarytą žalą. Ūkininkas kelias dienas turi saugoti maitas nuo vilkų, kad jie vėl atėję jų nenuneštų, nuo užklystančių lapių, būriais besikėsinančių kranklių, valkataujančių šunų, kačių, nes jei komisija neras avies arba įsago, tai ūkininkas negaus kompensacijos už padarytą žalą, nors ta kompensacija yra daugiau simbolinė ir nepadengia visų kaštų“, – piktinosi Lazdijų rajone ūkininkaujantis Ramūnas Buinauskas.

Dabar toks metų laikas, kad sudraskytų gyvūnų maitos ne taip greitai pašvinksta, tačiau jei vilkai papjauna gyvulius vasarą, kai karščiai siekia dvidešimt ar trisdešimt laipsnių, ūkininkai tiek laiko saugodami „įkalčius“ priversti kęsti dvoką. Be to, maitos po dienos kitos kruta nuo kirminų, taip susidaro sąlygos užkrečiamosioms ligoms plisti.

„Tvarka, kuri reglamentuoja komisijos darbą ir žalos nustatymą, tikrai keistina. Gal tokiais atvejais užtektų iš pradžių vieno ar dviejų komisijos narių, kurie savaitgaliais iš karto po pranešimo apie vilkų išpuolį atvyktų ir užfiksavę faktą, kol viskas šviežia, yra visi įkalčiai, pjovimo žymės, kad tai tikrai vilkų nakties darbas, surašytų pradinį aktą, o po to susirinkusi komisija įvertintų, kokia žala padaryta ir kokią kompensaciją skirti“, – tvirtino R. Buinauskas.

Ūkininkas atkreipė dėmesį, jog tvarka reglamentuoja, kad gyventojas apie vilkų papjautus gyvulius turi pranešti seniūnui per tris dienas, o komisija gali atvažiuoti per septynias darbo dienas. Tad jei ji tokia teise pasinaudotų ir atvyktų tik septintą darbo dieną, būtų visiškas absurdas.

„Kokią medžiagą komisija gali surinkti praėjus kelioms paroms po to, kai vilkai sudraskė gyvulius, ir kai tos maitos švinko, pavyzdžiui, karštyje? Ir ką tuomet daryti su maita? Juk, pagal galiojančią tvarką, privalu vežti maitą utilizuoti į Rietavą. Kaip nuvežti tokį dvoką?“, – klausė R. Buinauskas.

Tikisi permainų

Lazdijų rajono avių augintojas R. Buinauskas pats buvo pakliuvęs į minėtas situacijas. Prieš porą savaičių visai greta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų aptvertoje pievoje vilkai sudraskė penkias jo avis.

Plėšrūnai darbavosi ankstų šeštadienio rytą. Apie vilkų papjautas avis jų savininkas pranešė Lazdijų seniūnijos seniūnui, medžiotojų būreliui. Į R. Buinausko sodybą geranoriškai ne darbo metu atvyko seniūnas Aidas Simanynas, po to ir medžiotojų būrelio atstovas. Visos komisijos sukviesti nepavyko, nes savaitgalis, žmonėms nedarbo dienos, kas kur išvykęs, turi savų planų.

„Atvejai, kai vilkai gyvulius išpjauna savaitgaliais, yra labai reti, bet pagal galimybes organizuojamės ir vykstame į įvykio vietą. Nustatytą tvarką galbūt reikėtų keisti, kad netektų kelias paras papjautų gyvulių maitų laikyti ir saugoti, o operatyviau viską sutvarkyti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lazdijų seniūnijos seniūnas A. Simanynas.

Pasak seniūno, šiemet Lazdijų rajone vilkai kaip niekada anksti pradėjo puldinėti gyventojų gyvulius.

„Dažniausiai išpuoliai prasidėdavo rugpjūtį, o šiemet nuo gegužės mėnesio vilkų išpuolių buvo kone kas savaitę. Plėšrūnai pjovė avis, veršelius, ožkas“, – sakė A. Simanynas.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėjo, savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti pirmininko Algio Balčiaus, komisija vadovaujasi aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymais nustatyta tvarka.

„Visoje Lietuvoje žmonės susiduria su problema, kai vilkai ūkinius gyvūnus papjauna savaitgalį. Komisija dirba darbo dienomis, o jų darbas savaitgaliais niekaip nereglamentuotas. Kaip jiems apskaičiuoti darbo užmokestį poilsio dienomis, kaip kompensuoti prarastą laiką, iš kur savaitgalį gauti transportą, kad komisija galėtų nuvykti į vilkų išpuolio vietą? Gal tai skamba biurokratiškai, bet komisijos narys poilsio dienomis gali būti susiplanavęs savo laiką, gali būti išvykęs į pajūrį ar kur kitur. Reikėtų, kad dėl komisijos darbą reglamentuojančios tvarkos sprendimus priimtų žemės ūkio ir aplinkos ministrai“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Balčius.

Dabar, pasak A. Balčiaus, kai vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, ūkininkams jie pataria uždengti sudraskytų gyvulių gaišenas brezentu ar kažkuo kitu ir laukti komisijos.

„Pagal galiojančią tvarką, nuo vilkų nukentėjęs žmogus pirmiausia privalo pateikti prašymą, kuriuo vadovaudamasi komisija turi išvykti į įvykio vietą. Dėl prašymo jis turi kreiptis į seniūną, kuriam šeštadienis taip pat poilsio diena, bet jis geranoriškai stengiasi nuvažiuoti pas nukentėjusį ūkininką, nufotografuoti sudraskytus galvijus“, – sakė A. Balčius.

Saugoti gaišenas kelias paras

„Vilkų išpuolių vasaromis, per karščius, beveik nebūna. Savaitgaliais tokie atvejai labiau gali pasitaikyti vėlyvą rudenį, kai vilkai pradeda mokyti jauniklius medžioti. Tada jau orai būna atvėsę. Svarbiausia vilkų papjautus gyvulius gerai apdengti, kad nekiltų pavojaus aplinkai, kol atvyks komisija“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos l. e. p. vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Rolandas Muliuolis.

Pernai Lietuvoje vilkai papjovė daugiau nei 1 700 gyvulių. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už papjautus gyvulius sumokėta beveik 170 tūkst. eurų kompensacijų. Nuostolius patiria visų rajonų ūkininkai. Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė gyventojams iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos atlygino vilkų padarytą žalą už 5 275 eurus. Judrėnų, Veiviržėnų ir Endriejavo seniūnijų teritorijose vilkai papjovė ir sudraskė 20 naminių gyvūnų: 2 avis, 8 buliukus, 7 telyčaites ir 3 veršelius.

„Kai vilkai papjauna ūkinius gyvūnus, savivaldybės sudaryta komisija nuvyksta į vietą, surašo aktą, nufotografuoja, pateikia gyvūnų gaišenų važtaraštį. Jei vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, stengiamės žiūrėti lanksčiai ir padėti ūkininkui. Tokiu atveju svarbu, kad kas nors iš seniūnijos – seniūnas ar žemės ūkio specialistas – užfiksuotų vilkų išpuolio faktą, nufotografuotų gyvūnų gaišenas, būtų pasirūpinta veterinaro pažyma, o komisija aktą gali surašyti ir pirmadienį. Jei reikia kažkokių papildomų duomenų, komisija gali nuvažiuoti pirmadienį apžiūrėti, ar yra aptvaras, elektrinis piemuo, atbaidančios priemonės, ir tai užfiksuoti, bet tikrai nereikalaujame, kad ūkininkas laikytų gaišenas kelias paras. Visur reikia vadovautis logika, sveiku protu ir lanksčiai reaguoti“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė.

Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro pastaraisiais metais itin sumažėjo šernų miškuose, todėl ieškodami maisto vilkai vis dažniau lankosi netoli sodybų, nevengia net gyvenviečių ir čia puola gyvulius. Siekiant reguliuoti vilkų populiaciją ir atsižvelgus į išaugusią šių plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams per šį vilkų medžioklės 2019–2020 m. sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 dieną, leista sumedžioti 120 vilkų. Per praėjusį vilkų medžioklės sezoną nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų kovo Lietuvoje buvo leista sumedžioti 110 vilkų, tačiau medžioklė buvo baigta neišnaudojus viso limito – buvo sumedžioti 103 vilkai. Nuo šio sezono pradžios šalyje jau sumedžioti 64 plėšrūnai. Beje, Lazdijų rajone netoli avių augintojo R. Buinausko sodybos buvo sumedžiotas vienas vilkas tuoj po šių plėšrūnų išpuolio, per jį buvo papjautos ūkininko avys. R. Buinauskas mano, jog tikėtina, kad sumedžiotas vienas iš jo avis užpuolusių vilkų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Vilkas sugebėjo įveikti net dvi aukštas tvoras, nepaleisdamas iš nasrų veršelio (video)


https://www.agroeta.lt/vilkas-sugebejo- ... elio-video
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VILKŲ MEDŽIOJIMO 2019-2020 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONO METU NUTRAUKIMO

2020 m. sausio 16 d. Nr. D1-27

Vilnius

Atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 15.2.6 papunktį, Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 37 ir 39 punktus ir į tai, kad, pateiktais duomenimis apie vilkų sumedžiojimą per 2019-2020 metų medžioklės sezoną, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. D1-608 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2019-2020 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas yra išnaudotas,

n u s t a t a u, kad

1. Vilkų medžiojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje 2019-2020 metų medžioklės sezono metu nutraukiamas.

2. Leidimai paimti vilkus iš gamtos išduodami Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika



vilku+teisinio+reguliavimo+2020-01-14+III.pdf
(161.38 KiB) Atsisiųsta 35 kartus(ų)
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Jau nutraukiamas vilkų medžioklės sezonas


Data
2020 01 16


Aplinkos ministro įsakymu nutraukiamas 2019-2020 m. vilkų medžioklės sezonas, išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, ir nuo rytojaus, sausio 17 d., šiuos žvėris draudžiama medžioti.

Vilkų medžiojimo sezonas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles prasideda spalio 15 d. ir trunka iki balandžio 1 d., tačiau jis užbaigiamas anksčiau tuo atveju, kai išnaudojamas sumedžiojimo limitas. Šį sezoną buvo leista sumedžioti 120 vilkų.

Tarptautiniai teisės aktai įpareigoja Lietuvą užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną jos terminą, bet ir sumedžiojimo limitą. Panašiai vilkų populiacijų gausumas reguliuojamas ir Latvijoje, Estijoje. Lenkijoje vilkų apsaugai steigiamos „Natura 2000“ teritorijos, o sumedžioti leidžiama tik probleminius individus.

Tai, kad limitas išnaudotas taip anksti, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno, leidžia manyti, kad vilkų populiacija šalyje yra geros būklės. Šiai būklei išsaugoti pasitarnaus ir anksčiau pasibaigusi jų medžioklė – nebus trikdoma ruja, kuri trunka nuo sausio pabaigos iki kovo vidurio, nebus medžiojamos ir kitaip netrikdomos vaikingos vilkų patelės, kurios balandžio pabaigoje jau atsiveda jauniklių.

Vilkai ekosistemose atlieka labai svarbų vaidmenį. Naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis (kurtinius, tetervinus, jerubes). Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus.

Šį medžioklės sezoną buvo atsisakyta limito skirstymo pagal rajonus, kai daugiau vilkų leidžiama sumedžioti tose savivaldybėse, kuriose jie daro didesnę žalą ūkiniams gyvūnams. Vilkai buvo medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai. Todėl sumažėjo tikimybė, kad bus sumedžioti visi vienos šeimos individai, nuskurdinant genetinę įvairovę. Sudarius vienodas galimybes medžioti vilkus visoje šalies teritorijoje, šiemet mokslininkai galės tiksliau įvertinti jų užimamą arealą, gausumą ir kitus populiacijos būklę atspindinčius duomenis.

Aplinkosaugininkai primena medžiotojams, kad jie privalo kiekvieną medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege ir visus metus teikti informaciją apie pastebėtus vilkus, lūšis ir ruduosius lokius.

Už neteisėtai sumedžiotą vilką tektų sumokėti nuo 800 iki 1800 eurų baudą ir atlyginti laukiniams gyvūnams padarytą 1046,6 Eur žalą. Be to, konfiskuojami ginklai, transporto priemonės, panaudotos neteisėtai medžioklei ar neteisėtai sumedžiotiems gyvūnams gabenti. Tokį nusižengimą padaręs asmuo netenka teisės medžioti nuo vienų iki penkerių metų.

Ryšių su visuomene skyrius
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Gamtininkas: vilkai nebe tie, kaip prieš kelis dešimtmečius




Arūnas Milašius
DELFI Agro redaktorius
2020 m. sausio 20 d.



Vilkų Lietuvos miškuose daugėja ir jau gaunami pirmieji pranešimai apie tai, kad šis žvėris galimai puolė, ar bent išgąsdino žmones. r.
Pilkių gynėjai visomis jėgomis šaukia, kad tai netiesa ir dėl įvairių susidūrimų kalti tik patys piliečiai, kurie elgiasi neatsakingai ir trukdo miško žvėrims. Medžiotojai įžvelgia pavojų ir su malonumu vykdo vilkų medžioklės kvotas.
Savo ruožtu spalį pranešta, kad Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija gavo net du pranešimus apie tai, kad vilkai užpuolė žmones.
Vienas iš atvejų, kai buvo užpulta garbaus amžiaus moteris, apibūdinamas taip: „Mes užpuolimo vietoje nebuvome, tiesiog gavome skambutį iš moters sūnaus. Jis pasakojo, kad anksti ryte buvo užpulta moteris. Laimė, moteris buvo netoliese tvarto, šalia rado lentų padėtų, kuriomis ir atsigynė nuo žvėries. Žmonės nesistebi, kad vilkas ėmė puldinėti gyventojus – jų teigimu, jie kas rytą mato vilko apsilankymo ženklus. Kas kartą randa apdraskytas vis kito tvarto duris. Sunku patikėti, kad šuo taip veržtųsi į tvartą, galų gale, žmonės pasakoja, jog šunys to žvėries bijo. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko prašymu kreipėmės į atsakingas institucijas prašydami suteikti leidimą paimti vilką iš teritorijos. Nors medžioti vilkus galima nuo spalio 15, tačiau L. Stanevičius teigė, kad jau buvo trys progos, kai jis tą vilką galėjo nušauti, tačiau kol leidimo nėra, to daryti negalima“, – komentavo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė Žaneta Lydekienė
Po kelių savaičių tame pačiame rajone pilkieji išgąsdino į mokyklą einančius vaikus. Laimei, nuo žvėrių gintis pagalbinėmis priemonėmis šį kartą neteko.
Visgi gamtininkai sako – vilkai jau nebe tie, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius ir susidūrimas su jais gali baigtis tragiškai.
„Vilkų gynėjų vertinimus turime girdėti, tačiau tai nėra atsakymas apie šio žvėries būklę. Aš, kaip gamtininkas, šios rūšies būklę vertinčiau kaip labai gerą. Tai, kad jų nematome vaikščiodami po mišką, tai ne rodiklis, kad jų nėra“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad vilkai ir jų elgsena keičiasi. Žvėris tapo drąsesniu ir netgi akiplėšišku. Jie įprato prie žmogaus. Bet kuris plėšrūnas geba išnaudoti bet kokias detales, kurios jam naudingos.
„Daugybė paskutiniais metais užfiksuotų faktų liudija apie elgsenos pokyčius. Prieš 50 metų visi žinojo, kad jei yra 1,2 m aptvaras, žvėris per tvorą nelips, ne galvos, kad tai spąstai ir kelia pavojų. Šiandien jis kabarojasi per tvorą. Buvo atvejų, kai vidury baltos dienos žvėris atėjo į fermą ir papjovė 30 avių. Anksčiau tai buvo neregėtas dalykas. Plėšrūnas tiesiog prisitaikė prie pasikeitusių aplinkos sąlygų“, – dėlioja S. Paltanavičius ir pabrėžia, kad dėl to reikia keisti teisinę bazę, kuri jau paseno, nes buvo kuriama „senajam vilkui“, kuris bijojo žmogaus.
S. Paltanavičius sako, kad laimė, jog pas mus žmonės, kurie nieko nesupranta nepradeda patarinėti chirurgams. Tačiau tokie žmonėms mielai kovoja už gyvūnų, kurių jie akyse nėra matę, teises.
„Reikia dar daugiau tyrimų ir turime suprasti, kad gamtoje žvėrims sienų nėra. Vilkai tai ne Lietuvos problema. Jų populiacija ir gyvenimo arealas didelis. Baltarusijoje jie aktyviai medžiojami ir po didesnių medžioklių keliauja pas mus. Taip pat ir Latvijoje. Lenkijoje vilkai nemedžiojami ir populiacija nekontroliuojami. Lietuvoje pavasarį pirmieji papjauti gyvūnai fiksuojami Suvalkijoje, kur miškingumas mažiausias, tačiau greta Lenkija, kurie jie nemedžiojami“, – aiškina S. Paltanavičius, pripažįstantis, kad tik matydami pilną vaizdą galime kalbėti apie vilkus ir susikalbėti.
Gamtininkas neneigia, kad vilkas yra mielas ir švelnus žvėrelis, nekeliantis niekam pavojaus. Tai stambus ir stiprus plėšrūnas, kuris vis mažiau bijo žmonių.
„Netoli Vilniaus į sodų bendriją atėjo vilkas. Galbūt jis buvo augintas žmonių, nes buvo labai jaukus. Laimei, šį kartą niekas nenukentėjo. Tačiau įsivaizduokite, kad ūkininkas tvarte pamėgins užspeisti avis pjaunantį vilką. Pasekmės neprognozuojamos. Taip pat ir sodų bendrijų gatvėje, jei žvėris bus užspeistas ir neturės kur dėtis. Tačiau tai nėra unikalu. Tokia pat reakcija gali būti ir karvės ar arklio. Jie gali sužaloti žmogų“, – aiškina S. Paltanavičius, visgi sakantis, kad vargu ar bus taip, kad vilkas tykotų ir pultų žmogų kaip grobį.
Išimtis jei žmogus gamtoje suras į grobio dorojimą įsijautusį žvėrį, kuris gali nepastebėti besiartinančio žmogaus. Žvėriui grobis yra vienas svarbiausių objektų, kuriuos jie gina.
„Turime suprasti, kad prieš mus yra plėšrus žvėris ir elgtis atitinkamai“, – dėlioja S. Paltanavičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18269
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas »

Vilkų medžioklės limitą siūloma didinti iki 150 vienetų


agroeta.lt
2020 Sausio 24
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS



Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) penktadienį kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetus, taip pat aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, siūlydama artimiausiu metu skubiai svarstyti maksimalaus vilkų medžioklės limitą visoje Lietuvos teritorijoje ir padidinti jį iki 150 vnt. per medžioklės sezoną.

Nuo 2020 m. sausio 17 d. yra draudžiama medžioti vilkus, nes išnaudotas Aplinkos ministro patvirtintas 120 vilkų medžioklės limitas 2019–2020 m. medžioklės sezonui.

Ministro įsakymu Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., tačiau jų medžioklė nutraukiama anksčiau, jeigu išnaudojamas nustatytas sumedžiojimo limitas. Šių metų sausio 7 d. šis limitas 2019-2020 m. sezonui buvo pasiektas.

Rašte teigiama, kad LŪS dar 2018 m. rugsėjį kreipėsi į minėtas institucijas dėl vilkų daromos žalos ir jų skaičiaus reguliavimo.

„Įvertinę visą esamą situaciją, siūlė riboti vilkų populiacijos individų skaičių 150-200 ribose, ankstinti vilkų medžioklę nuo spalio 1 d. ir didinti sumedžiojamų vilkų limitą iki 150 vnt.“, – skelbia LŪS.

Tiesa, tuomet į LŪS argumentus buvo neatsižvelgta. Vilkų medžioklės limitas buvo padidintas tik iki 120 vnt.

"Dar kartą norime atkreipti dėmesį, jog vilkininkystė Lietuvoje ir toliau išlieka prioritetu prieš gyvulininkystę, o vilkų nuolat padaromos žalos gyvuliams ir jų augintojams problemos esamu metu sprendžiamos tik iš dalies, kai vilkų limitas paskutiniam sezonui buvo padidintas iki 120 vnt. Patvirtintas vilkų medžiojimo teritorijų nustatymas tam tikrose savivaldybėse irgi buvo nelogiškas. Mokslininkų įrodyta, kad vilkas greitai migruojantis gyvūnas ir per parą gali nueiti ne vieną šimtą kilometrų“, – dėsto argumentus LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

„Agroeta“ primena, kad J. Talmantas 2019 m. tapo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku. Jis teigė, kad per trumpą laiką padėjo rasti konstruktyvų dialogą tarp ūkininkų ir medžiotojų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Skelbti atsakymą