Aplinkos apsaugos naujienos.

[medziotojas]

Tauriųjų elnių rujos metu – griežtesnė medžioklės kontrolė



Kaip informavo Aplinkos apsaugos departamentas, tauriųjų elnių rujos metu tris savaites – nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 15 d. – aplinkosaugos pareigūnai giežčiau kontroliavo šių gyvūnų medžioklę. Jie dažniau tikrino medžiokles tykojant ir sėlinant, žvėrių apdorojimo aikšteles, intensyviau stabdė galimų pažeidėjų transporto priemones. Buvo organizuoti 146 reidai.
Pareigūnai nustatė 14 medžioklės taisyklių pažeidimų, iš kurių trys buvo šiurkštūs – jų metu neteisėtai sumedžioti du tauriojo elnio patinai. Pažeidėjams iškeltos administracinių nusižengimų bylos, iš jų paimti pažeidimų padarymo įrankiai ir priemonės, medžioklės dokumentai.

Ryšių su visuomene skyrius

2018-10-25

[medziotojas]

Sustiprinta medžioklės su varovais kontrolė


2018 12 04



Nuo spalio 15 d., prasidėjus šių metų medžioklėms su varovais sezonui, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos sustiprino medžioklių kontrolę.

Pareigūnų organizuojamų reidų metu, tikrinama, ar medžiotojai laikosi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų. Ypatingas dėmesys skiriamas saugiam elgesiui medžioklės metu bei teisėtam medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimui.

Praėjusį savaitgalį, per Kauno Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų vykdytus reidus, jau užfiksuoti ir pirmieji 8 administraciniai nusižengimai. 7 medžiotojai nubausti už saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų nesilaikymą, o 1 medžiotojas netinkamai vykdė medžioklės vadovo pareigas.

Iš viso, Kauno Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrino 8 medžiotojų klubus (būrelius) – Verdėnė, Šilainė, Gynėvė, Iltis, Kulva, Taujanka bei Kauno Tado Ivanausko ir VĮ Kauno miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų vienetus – arba 130 medžiotojus.

Aplinkos apsaugos pareigūnai gyventojus, pastebėjusius Medžioklės taisyklių reikalavimų ar kitus aplinkos apsaugos pažeidimus, ragina nieko nelaukiant pranešti apie tai bendruoju pagalbos numeriu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 8 (5) 2732995.

[medziotojas]

AAD primena apie galiojančias medžioklės taisykles


2018 11 29



Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD), reaguodamas į praėjusią savaitę Jurbarko rajone užfiksuotą pažeidimą (šiuo metu vyksta tyrimas), kai automobilyje ir jo priekaboje buvo rasti galimai neteisėtai sumedžioti: 1 stirnos patinas, 1 taurusis elnias ir 2 pilkieji kiškiai, bei į kitus panašius šį ir praėjusį mėnesį fiksuotus pažeidimus, primena apie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį.

Medžioklės lapas

Medžiotojas, kuriam yra išduotas medžioklės lapas, visada privalo pasitikrinti, ar medžioklės lapas jam yra išduotas vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, t. y., ar medžioklės lapą išduodantis asmuo pasirašė ant lapo ir jame nurodė medžioklės ploto vieneto pavadinimą, medžioklės lapo išdavimo datą, medžioklės lapo galiojimo laiką, savo pareigas, savo vardą ir pavardę. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar medžioklės lapas yra pažymėtas medžioklės ploto vieneto antspaudu (jeigu medžioklės klubas tokį turi).

Medžioklės terminai ir limitai

Medžiojant visada privalu atkreipti dėmesį į leistinus medžioklės terminus, t. y. kada ir kokius medžiojamuosius gyvūnus galima medžioti. Be to, medžiojant briedžius, tauriuosius elnius, danielius ar stirnas – svarbūs ir leistini medžioklės limitai. Limitai yra nustatomi komisijų, kurios sudaromos kiekvienam rajonui atskirai. Savo ruožtu, komisijos paskirsto limitus kiekvienam medžioklės ploto vienetui, atsižvelgdamos į gamtines sąlygas, pavyzdžiui, miškingumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į naujausią Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimą, kuris nurodo, kad tykojant arba sėlinant sumedžiojus limituojamą gyvūną (nepriklausomai nuo lyties), prieš jį pajudinant iš sumedžiojimo vietos, jis privalo būti įrašytas į medžioklės lapą. Jeigu gyvūnas yra iškart pakraunamas į transporto priemonę, laikoma, kad gyvūnas tampa sumedžiotas neteisėtai, padarant žalą gamtai.

Medžioklės būdas

Prieš medžioklę, medžioklės vadovas turi nurodyti, kokiu būdu bus medžiojama. Jeigu bus medžiojama tyliuoju būdu, kai varovai gena medžiojamuosius gyvūnus nekeldami triukšmo, o medžiotojai laukia vienoje linijoje, stovėdami bokšteliuose, privaloma šį medžioklės būdą nurodyti medžioklės lape (kitų būdų nurodyti neprivaloma). Šiuo medžioklės būdu galima medžioti elninių žvėrių patinus.

Per lapkričio mėnesį, be anksčiau minėto atvejo Jurbarke, fiksuoti kiti du panašūs pažeidimai Vilniaus ir Šiaulių rajonuose. Abiem atvejais nustatyta, kad neteisėtai buvo sumedžioti briedžiai. Šių metų spalio mėnesį panašūs pažeidimų atvejai fiksuoti Šalčininkų ir Kelmės rajonuose. Šalčininkų rajone neteisėtai sumedžiotas vilkas, o Kelmės rajone – elnias ir stirna.

Už tokius pažeidimus gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų kartu su pažeidimo padarymo įrankių ir kitų priemonių konfiskavimu. Be to, pažeidėjai gali netekti teisės medžioti nuo 1 iki 5 metų. Taip pat visais atvejais skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Visas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles galite rasti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct ... EHGtOTsjET

[medziotojas]

Neteisėta stirnino medžioklė


Data
2018 12 13


Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gruodžio 10 d. nustatė galimai neteisėtą stirnino sumedžiojimo atvejį Kaišiadorių rajone, medžiotojų klubo „Diana“ teritorijoje.

Aplinkosaugininkų sulaikytas pažeidėjas kaltinamas galimai neteisėta medžiokle, nes Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nustato, kad stirnos patinus galima medžioti nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. Be to, asmuo teigė šovęs į jauniklį, o ragų neįžiūrėjęs dėl prietemos ir šlapdribos. Tačiau medžioklės taisyklėse taip pat nurodyta, jog yra draudžiama šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus.

Dėl galimai neteisėtai sumedžioto laukinio gyvūno ir jo gabenimo pradėtas tyrimas. Iš įtariamojo paimtas nusikaltimo ginklas, transporto priemonė ir medžiotojo bilietas. Už tokį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą asmeniui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų su nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimu bei teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų. Jei bus nustatyta, kad stirnos patinas laikomas sumedžiotu neteisėtai, bus skaičiuojama ir laukinės gyvūnijos ištekliams padaryta žala.

[medziotojas]

Kaip nepatapti brakonieriumi lygioje vietoje


Iš pažiūros menkas medžioklės taisyklių nesilaikymas gali kainuoti labai brangiai

2019 01 04


Naujųjų metų išvakarėse Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Lietuvos policijos pareigūnais, užfiksavo neteisėtos medžioklės atvejį Jonavos rajone.

Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad stirną sėlinant medžiotojų būrelio „Kulva“ medžioklės teritorijoje sumedžiojęs asmuo, prieš pradėdamas gyvūno gabenimą, nepažymėjo jo medžioklės lape.

Įstatymų nesilaikiusiam medžiotojui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų bei ginklo ir automobilio konfiskavimas. Be to, už neteisėtai sumedžiotą gyvūną gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia 1450 eurų.

AAD primena, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kai medžioklė vyksta sėlinant, būtina pažymėti gyvūną medžioklės lape prieš pradedant jo gabenimą.

[medziotojas]

Neteisėta tauriojo elnio medžioklė Raseinių rajone


2019 01 09

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos praneša, kad Raseinių rajone, medžiotojų klubo „Paupys“ medžioklės teritorijoje 2018 m. gruodžio 29 d. buvo užfiksuota neteisėta tauriojo elnio medžioklė. Gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai, nes medžiotojų klubas „Paupys“ jau buvo išnaudojęs jiems skirtą tauriųjų elnių patinų sumedžiojimo limitą.

Tyrimą dėl šio neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio patino atliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaunos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija.

[medziotojas]

Reide ,,Medžiok saugiai“ – neblaivus medžiotojas ir medžioklės lape nepažymėti gyvūnai


Data
2019 01 18


Sausio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnais vykdė gyvosios gamtos apsaugos reidą ,,Medžiok saugiai“.

Per vykusį reidą tikrinta, ar medžiotojai laikosi Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių. Pavyzdžiui, ar medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai turi reikiamus medžioklės dokumentus. Be to, ypač didelis dėmesys skirtas medžiotojų blaivumui patikrinti.

Iš viso reido metu patikrinti 47 medžiotojai ir nustatyti 3 Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimai. Vienas iš patikrintų asmenų medžiotojų būrelio ,,Dubysa“ teritorijoje medžiojo būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,61 promilės girtumas. Už tai asmeniui gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Taip pat informacija bus perduota policijai, kuri už tokį pažeidimą gali atimti leidimus laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus.

Be to, nustatyta, kad tame pačiame būrelyje sumedžiotus gyvūnus (tauriojo elnio patelę, šerno jauniklį ir lapę) medžiotojai išvežė už savo medžioklės plotų ribų ir jų neatžymėjo medžioklės lape, nors tai padaryti yra būtina. Už šį nusižengimą gresia bauda nuo 800 eurų iki 1800 eurų. Taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti net 4050 eurų.

[medziotojas]

Reide ,,Medžiok saugiai“ – medžioklėje neblaivus medžiotojų klubo pirmininkas

2019 01 23



Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija praėjusį savaitgalį dar kartą vykdė reidą ,,Medžiok saugiai“. Reido metu aplinkosaugininkai kartu su policijos pareigūnais tikrino, ar medžiotojai laikosi Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių.

Patikrinus Kauno medžiotojų klubo ,,Sitkūnai“ organizuotą medžioklę, nustatyta, kad medžiotojų klubo pirmininkas ir dar vienas medžiotojų klubo narys medžiojo neblaivūs. Medžioklės klubo pirmininkui nustatytas 1,23 promilės girtumas, o kitam klubo nariui – 1,14 promilės girtumas. Už tai asmenims gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Savo ruožtu, policija svarstys, ar atimti leidimus laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus.

Tikrinant minėto medžiotojų klubo medžioklę taip pat užfiksuota, kad medžioklės vadovas nepatikrino visų medžioklėje dalyvavusių asmenų dokumentų, nes vienas iš medžiotojų nebuvo pasiėmęs ginklo kortelės. Patikrinus kito medžiotojų klubo – ,,Bukonys“ – organizuotą medžioklę, nustatyta, kad medžioklės vadovas neužtikrino, jog visi varovai dėvėtų ryškios spalvos liemenes. Abiem atvejais, jeigu asmenys už šiuos pažeidimus anksčiau nebausti, jie atsipirks įspėjimu. Už pakartotinį tokio tipo pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Iš viso sausio 19 d. patikrinta 20 medžiotojų ir nustatyti 6 pažeidimai.

[medziotojas]

Teismui perduota byla dėl pažeidimų „Kabelių“ medžiotojų būrelio teritorijoje

2019 02 04


Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) informuoja, kad dviems „Kabelių“ medžiotojų būrelio medžiotojams surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl neteisėto gyvūno sumedžiojimo, gabenimo ir dorojimo.

Už šiuos pažeidimus asmenims gresia baudos nuo 800 iki 1800 eurų, pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų. Taip pat už neteisėtai sumedžiotą briedžio patiną teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri siekia 7483,32 eurų. Kokias baudas skirti toliau spręs Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai.

Tyrimas dėl minėtų nusižengimų pradėtas po to, kai Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. galimai neteisėtai „Kabelių“ medžioklės teritorijoje Varėnos rajone sumedžioto briedžio patino.

Tyrimo metu nustatyta, kad „Kabelių“ medžiotojų būrelis, 2018–2019 metų medžioklės sezonui turėjo limitą sumedžioti 2 briedžio patinus, kurie jau buvo sumedžioti rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 10 d. vykusių medžioklių metu. Todėl rugsėjo 13 dieną sumedžiotas briedžio patinas laikomas sumedžiotu neteisėtai, nes buvo viršytas turėtas briedžių patinų sumedžiojimo limitą, padarant žalą gamtai. Be to, neteisėtai sumedžiotą briedžio patiną buvo bandomas nuslėpti, jis nebuvo įrašytas į medžioklės lapą.

[medziotojas]

Žala gamtai už pažeidimus Vilniaus regione siekia daugiau nei 10 tūkstančių eurų

2019 02 12


Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) informuoja, kad Vilniaus valdybos pareigūnai baigė 2 tyrimus dėl neteisėtų briedžių patelių medžioklių Švenčionių rajone. Bendra gamtai padarytos žalos suma už šiuos neteisėtai sumedžiotus gyvūnus siekia beveik 10 800 eurų.

Pirmasis pranešimas, kuriuo buvo įtariama, kad Švenčionių rajone neteisėtai sumedžioti 2 briedžiai, gautas sausio 14 dieną. Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams nuvykus į įvykio vietą, rastos dviejų išdorotų briedžių liekanos (briedžio jauniklio ir patelės). Tačiau tuo metu, kai vykdyta medžioklė, buvo galima medžioti tik briedžio jauniklius, o briedžių pateles, pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, medžioti buvo draudžiama.

Tyrimo metu nustatytas neteisėtai briedžio patelę sumedžiojęs asmuo, kuris savo kaltę pripažino. Už tokį pažeidimą šiam medžiotojui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų ir teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų bei pažeidimo padarymo įrankio (šautuvo) konfiskavimas. Taip pat jam reikės atlyginti žala laukinės gyvūnijos ištekliams, kuri siekia beveik 3600 eurų.

Antrasis pranešimas, kuriuo įtariama, kad Švenčionių rajone buvo neteisėtai sumedžiota dar viena briedžio patelė, gautas vasario 1 dieną. Aplinkos apsaugos pareigūnams nedelsiant išvykus į įvykio vietą, rasta ant sniego gulinti negyva briedžio patelė.

Tiriant įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog negyva briedžio patelė buvo vaikinga, taip pat išaiškintas ir briedžio patelę neteisėtai sumedžiojęs asmuo. Jis teigė, kad įvykio išvakarėse, persekiodamas per medžioklę sužeistą tauriojo elnio patiną, krūmais apaugusioje vietovėje pamatė didelio gyvūno siluetą. Pagalvojęs, kad tai – persekiotas sužeistas elnias, ir gerai neįsitikinęs, šovė į gyvūną. Medžiotojas žinojo, kad briedžio pateles pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles tuo metu medžioti yra draudžiama. Dėl šio įvykio gailisi ir savo kaltę pripažįsta.

Už šį pažeidimą medžiotojui gresia tos pačios poveikio priemonės, o už neteisėtai sumedžiotą vaikingą briedžio patelę žala laukinės gyvūnijos ištekliams jau kur kas didesnė, ji siekia beveik 7200 eurų.

[medziotojas]

Geriausiems metų aplinkosaugininkams – apdovanojimai ir padėkos



Data
2019 06 06


Per iškilmingą Pasaulinės aplinkos dienos minėjimą vakar buvo pagerbti ir apdovanoti geriausi Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai ir aplinkosaugai itin nusipelnę žmonės.

Vienu garbingiausių apdovanojimų aplinkosaugininkų bendruomenėje – Viktoro Bergo premija –įvertintas Vytautas Jusys, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas.

Šiemetinę Juozo Virbicko premiją už žuvų išteklių tyrimus ir tausaus žuvų išteklių naudojimo propagavimą pelnė dr. Tomas Virbickas, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas.

Išskirtiniu Aplinkos ministerijos apdovanojimu –„Garbės ženklu“ – pažymėti Marijos Jankauskienės, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologės, ir Kazio Mikalausko, Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, nuopelnai.

Ženklu „Už visuomeninę veiklą“ pagerbtas žinomas gamtininkas, rašytojas ir fotografas Selemonas Paltanavičius. Šis ženklas taip pat įteiktas Aleksandrui Dolgovui, UAB „Ignalinos butų ūkis“ vyriausiajam inžinieriui.

Geriausiais aplinkos apsaugos inspektoriais šiemet paskelbti ir apdovanoti šie Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai: Tomas Godvaiša, Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, Almantas Vaičiūnas, Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, ir Jadzė Lukšaitė, Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė.

Šventės metu pagerbti ir visuomenės atstovai – aktyviausi aplinkosauginių pilietinių akcijų iniciatoriai. Jiems įteiktos gervių, kurios jau yra tapusios neoficialiu mūsų gamtosaugos simboliu, skulptūrėlės. Klaipėdos miesto vietos bendruomenių asociacija apdovanota už atkaklumą ginant teisę į į švarią bei sveiką aplinką, o advokatas Saulius Dambrauskas – už lyderystę saugant miestų žaliąsias erdves ir reikšmingą asmeninį indėlį atliekant visuomeninę kontrolę.

Ministras Kęstutis Mažeika Pasaulinės aplinkos dienos proga už gerus tarnybos rezultatus pareiškė padėkas ir jas įteikė daugiau kaip dvidešimčiai Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų:

Aušrai Balsytei – Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiajai specialistei,

Dainorai Bernotavičienei – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM (VTPSI) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjai,

Česlovui Blažiui – Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus miškotvarkos inžinieriui,

Linai Čeičytei – AM Klimato kaitos valdymo grupės patarėjai,

Linai Daniūnienei – VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistei,

Ramūnui Dulinskiui – Ventos regioninio parko direkcijos vyriausiajam specialistui,

Mariui Gecevičiui – VTPSI Informacinių sistemų valdymo skyriaus vedėjui,

Vytautui Antanui Januškai – Lietuvos geologijos tarnybos prie AM Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vedėjui,

Danguolei Kazlauskienei – Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos skyriaus vedėjai,

Petrui Kutulskui – VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šalčininkų regioninio padalinio Panerių girininkijos girininkui,

Ritai Liepaitei – AM ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento ES investicijų planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei,

Neringai Liudavičienei – AM Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus patarėjai,

Linai Marmaitei – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Edukacinio skyriaus vedėjai,

Indrei Mažeikienei – AM Administravimo departamento Organizacijos vystymo ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei,

Elmutui Mikaičiui – VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyresniajam specialistui,

Dariui Mikalajūnui – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM (LHMT) Stebėjimų departamento Matavimų technikos skyriaus vyriausiajam specialistui,

Linai Mikuckienei – AM Administravimo departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei,

Kęstučiui Mikulskui – VMU Trakų regioninio padalinio Ropėjų girininkijos girininkui,

Kristinai Misikonienei – AAA Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiajai specialistei,

Orintai Naudžiūnei – AM ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyriausiajai specialistei,

Edvardui Petrauskui – BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjui,

Tomui Ragaišiui – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyriausiajam specialistui,

Liudmilai Seigo – LHMT Stebėjimų departamento Aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausiajai technikei,

Gintautui Sventickui – VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus patarėjui,

Vitalijai Šukytei – VTPSI Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorei,

Dianai Urbonei – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei,

Laurai Zukei – AM Atliekų politikos grupės vyriausiajai patarėjai.




Ryšių su visuomene skyrius

[medziotojas]

Konsultacinė taryba aptarė medžioklės tvarkymo aktualijas


2019 07 12

posedis.png


Šiandien Aplinkos ministerijoje susirinkusi Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba aptarė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų projektus ir medžiotojų bendruomenei rūpimus klausimus.

Tarybos nariai nutarė nepritarti, kad būtų grįžtama prie licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, tačiau, jų požiūriu, nereikia atsisakyti kai kurių medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Taip pat, Tarybos siūlymu, medžioklės taisykles reikėtų keisti rečiau, bet aprėpiant daugiau nuostatų.

Sutarta neatsisakyti medžioklėtvarkos projektų, tačiau juos supaprastinti, kad jie būtų labiau funkcionalūs ir realiai naudojami. Šiuo tikslu planuojama suburti darbo grupę.

Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba – tai Aplinkos ministerijos patariamoji institucija medžioklės ūkio tvarkymo ir plėtros klausimais. Ji teikia pasiūlymus, išvadas ir rekomendacijas, susijusias su medžioklės ūkio tvarkymo programomis, projektais, teisės aktų rengimu, tobulinimu ir įgyvendinimu.

Ryšių su visuomene skyrius

[medziotojas]

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui – šimtas metų



2019 07 15

zoo.jpg

Šiandien Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus mini savo veiklos šimtmetį. Vidudienį jame vyks šiai sukakčiai skirtas renginys.

Muziejaus pradžia laikoma 1919 m. liepos 15-oji, kai prof. Tadas Ivanauskas Kaune įkūrė Gamtos tyrimo stotį. Joje, be paties Tado Ivanausko, dar dirbo taksidermistas Feliksas Jomantas. Jų abiejų darytas šimtametes paukščių, žinduolių iškamšas galima pamatyti šimtmečiui skirtoje parodoje.

Be parodos, supažindinančios su šimtamečiais eksponatais ir paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžia, atidarytos dar trys naujos parodos. Skirtoji taksidermijos raidai Lietuvoje demonstruoja įvairius gyvūnų iškamšų gamybos metodus – nuo XX a. pradžios iki šiuolaikinių technologijų. Rodomi ir pasauliniuose konkursuose apdovanoti šalies taksidermistų darbai. Parodoje „ Baltijos gintaro inkliuzai“ galima pamatyti privačių kolekcininkų paruoštą inkliuzinių gintarų kolekciją. Dailininko, biologo doc. Kęstučio Žuko pastelių ir piešinių paroda yra skirta gyvūnams.

Lankytojai muziejaus ekspoziciją ir parodas galės apžiūrėti nuo liepos 16 d. 10 val.

Muziejaus istorija neatskiriama nuo jį įkūrusio prof. Tado Ivanausko. Jis buvo ir vienas iš Lietuvos universiteto Kaune įkūrimo iniciatorių. Tad 1922 m. muziejus perėjo universiteto žinion, gavo didesnes patalpas. Čia buvo sutelkti visi Lietuvos faunos tyrimai. Užmegzti ryšiai su 18 Europos šalių aukštosiomis mokyklomis, gamtos tyrimo stotimis, zoologijos muziejais ir sodais, keičiamasi eksponatais. Muziejų gerokai praturtino atogrąžų faunos rinkiniai, surinkti 1931 m. per žymiausią jo istorijoje surengtą trijų mėnesių ekspediciją į Braziliją. Ją organizavo prof. T. Ivanauskas, kurio vardas muziejui suteiktas 1970-aisiais.

Kaip sako muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis, ekspozicijų plotas gerokai padidėjo po 1975-1981 m. vykusios didžiulės rekonstrukcijos. 2011-aisiais rekonstruoti ir išplėsti moksliniai fondai. Jie šiuo metu užima 422 kv. metrų plotą. Pernai rekonstruota ekspozicija, užimanti 2 658 kv. metrų. Jos salėse dabar rodoma apie 15 tūkst. eksponatų, o iš viso moksliniuose rinkiniuose saugoma apie 300 tūkst. eksponatų. Per metus muziejų aplanko 50-60 tūkst. žmonių.

Ryšių su visuomene skyrius

[medziotojas]

Vilniaus valdyba kviečia norinčius tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais


2019 08 13



Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Vilniaus valdyba kviečia saugoti gamtą kartu ir tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais (NAAI).

NAAI gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje (per paskutiniuosius septynerius metus nebausti už šiurkščius medžioklės ar verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimus, taip pat mėgėjų ar limituotos žvejybos reikalavimų pažeidimus, padarytus draudžiamais žvejybos įrankiais ar draudžiamu būdu; taip pat asmenys, kuriems per paskutiniuosius septynerius metus nebuvo panaikinti NAAI įgalinimai dėl NAAI vardo diskreditavimo ar dėl piktnaudžiavimo suteiktais įgalinimais arba tie, kurie nėra netekę institucijos, kuriai atstovavo, pasitikėjimo) ir neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai. Taip pat tie, kuriems per paskutiniuosius vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai bei nebausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje.

Visi norintys kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos ir tapti NAAI, Vilniaus valdybai (adresu S. Konarskio g. 35, Vilnius) iki 2019 m. rugsėjo 2 d. turi pateikti:

nustatytos formos prašymą (formą rasite https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct ... abAKRXnNMj);
asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
dvi 3x4 cm formato nuotraukas;
statutinio pareigūno pažymėjimo kopiją (jeigu neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi nori tapti statutinis pareigūnas).
Priėmimo į NAAI komisijos posėdis vyks rugsėjo 5 d. 9 valandą, adresu S. Konarskio g. 35, Vilnius. Visiems pretendentams (išskyrus statutinius pareigūnus) posėdžio metu reikės išlaikyti pretendentų į NAAI žinių patikrinimo testą, kurį sudaro 50 klausimų. Žinių patikrinimo teste pateikti klausimai sudaromi iš pagrindinių aplinkos apsaugos reikalavimų bei NAAI veiklą, administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančių ir kitų teisės aktų, kurių nuostatas privalo žinoti kiekvienas norintis tapti NAAI.

Laikoma, kad egzaminas išlaikytas, jeigu atsakoma į ne mažiau kaip 80 procentų pateiktų klausimų.

Asmenims, išlaikiusiems minėtą egzaminą, arba statutiniams pareigūnams, išklausiusiems įvadinius mokymus, yra išduodamas NAAI pažymėjimas.

Metų pabaigoje už aktyvų ir gerą darbą teikiant pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, NAAI, vadovaujantis Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 16 d. įsakymu „Dėl Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, gali būti skatinami pinigine išmoka, padėka ar dovana.

[medziotojas]

Patapo baisiu brakonieriumi


Šalčininkų rajone sulaikytas saugomą paukštį sumedžiojęs asmuo



Data
2019 08 22


Praėjusią savaitę per Šalčininkų rajone vykdytą aplinkosaugos reidą sulaikytas šaukštasnapės anties – įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą – jauniklį sumedžiojęs asmuo.

Už padarytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą asmeniui buvo surašytas protokolas, jam gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų bei pažeidimo padarymo įrankio, t. y. medžioklinio šautuvo, konfiskavimas. Taip pat asmuo turės atlyginti Lietuvos saugomoms rūšims padarytą žalą, kuri siekia kiek daugiau nei 340 eurų.

Kiti medžioklės taisyklių pažeidimai per vykusią ančių medžioklę nefiksuoti.