Žvėris paguldomas ant nugaros ,galva pakeliama aukščiau ,ragai pakišami po sprandu.Oda nuo krūtinkaulio iki žandikaulio perpjaunama ,kairiąja ranka paimama gerklė ir stemplė ,abi patraukiamos ,peiliu išlaisvinamos nuo pasaitų iki pat krūtinės ertmės .Gerklė ties krūtine ir galva nupjaunama ,padedama šalin, stemplė nupjaunama prie pat galvos, per 15 cm nuo stemplės laisvojo galo išilgai padaromas 1 - 2 cm pjūvis ,per kurį du tris kartus perkišamas laisvasis stemplės galas ir užveržiamas .
Stemplės mazgas ,ją perdūrus
Stemplės mazgas ,nugramdžius nuo jos raumenų sluoksnį.
Tai mazgas ,neleidžiantis ištekėti skrandžio turiniui . Taip sutvarkyta stemplė įkišama į krūtinės ertmę.
Po to perpjaunama oda tarp sėklidžių iki apyvarpės ,ištraukiamos sėklidės ir lytinė varpa. Čia atskirai reikia pora žodžių tarti dėl šernų patinų apdorojimo . Labai stiprų specifinį kvapą turi papilvės ir aplink apyvarpę esanti oda ,ypač prieš rują ir rujos metu. Idėmiau pasižiūrėjus ,joje galima pamatyti nedidelių pūslelių. Iš jų išsiskiriantis skystis ilgai nepraranda kvapo .Todėl verta ,platoka juosta ,net iki 10 - 15 cm ,apipjauti odą su poodiniu riebalų sluoksniu aplink apyvarpę ir tolyn iki paslėpsnių ,kartu žiūrint ,kad toji išpjova neprisiliestų prie likusios mėsos.
Poto peiliu praduriama maža angelė pilvo sienoje,į ją ikišami du kairės pusės pirštai ,tarp jų peiliu rėžiama pilvo siena iki krūtinkaulio ir atgal,iki gaktikaulio,stropiai žiūrint ,kad nebūtų įdurta į skrandį ,žarnas ar šlapimo pūslę.
Tarp užpakalinių kojų oda perpjaunama iki išeinamosios angos ,raumenys perpjaunami iki pat gaktikaulio.
Perkertamas gaktikaulis ,praskečiamos užpakalinės kojos, peiliu išpjaunama išeinamoji anga,tiesioji žarna atlaisvinama nuo raumenų.
Abi rankos įkišamos tarp skrandžio ir kepenų ,dešniąja ranka stemplė paimama toje vietoje,kur ji išeina iš krūtinės ertmės per diafragmą į skrandį ,ir visi viduriai su skrandžiu ir žarnomis verčiami lauk dešnėn žvėries pusėn.Kepenys neliečiamos ir paliekamos pilvo ertmėje.
Po to prie šonkaulių apipjaunama diafragma ,rankos įkišamos giliai į krūtinės ertmę ,kol pavyksta sugriebti gerklę. Išimami plaučiai ,širdis ,kepenys ,inkstai, per visą ilgį perpjaunamos kraujagyslės ,einančios nuo strėnų išilgai stuburo iki pilvo ertmės vidaus.
Baigus pirminį apdorojimą ,stirnos ,mažesni šernai pakabinami už priekinių kojų arba paguldomi taip ,kad nutekėtų kraujas . Stambesniems žvėrims reikia atskirti mentis.Užbaigiamas odos pjūvis nuo krūtinkaulio iki kaklo pjūvio ,taip pat oda perpjaunama išilgai priekinių kojų ,šiek tiek palupamas kaklo ir krūtinės link ; iš vidinės kojų pusės nuo krūtinės lastos šiek tiek atpjaunamos mentys ,išskečiamos ir taip užfiksuojamos smailiu skersiniu kuoliuku.Analogiškai atlupus odą , praskečiamos ir užfiksuojamos užpakalinės kojos bei pilvo ertmė - SVARBU ,KAD ŽVĖRYS GREIČIAU IR TOLYGIAU ATVĖSTŲ .
Stambesnių žvėrių negalima laikyti paguldytų tiesiai ant žemės ,nes gali sušusti mėsa. Po jais padedamos pliauskos ar šakos ,kad tarp žemės ir žvėries būtų vietos ventiliacijai.
Jeigu šūvis kliuvo į pilvo ertmę,pažeistas žarnynas ,skrandis ,jų turinys ištekėjęs ,nešvarumai atsargiai nugramdomi peiliu.
Žvėries vidaus negalima plauti vandeniu ar šluostyti šlapiu skuduru.Patogiausias ir steriliausias valymas - sausu skuduru .
Kad ir kaip nebūtų laiko ,negalima pasitenkinti vadinamuoju mažuoju apdorojimu,kai išimamas tik virškinamasis traktas , o juo labiau vadinamu vėdinimu ,kai atveriama pilvo ertmė .Taip apdoroto žvėries mėsa netrunka sugesti .
Jeigu žvėris po šūvio tik sužeidžiamas ir aptinkamas nebegyvas praėjus kelioms valandoms ar net kitą dieną ,išdorojus būtina labai atidžiai apžiūrėti .Nors neišskrosti žvėrys sušunta ne taip greitai,kaip naminiai gyvuliai,bet ir jų mėsa ,ypač šiltesniu metu ,netrunka pasidaryti netinkama maistui.
Specas 