TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
- Zaibas
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 879
- Joined: 2007-May-18 22:32
- Location: Vilnius-kaunas
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Strelcius ir mano draugai pažystami ten buvo, valgė, dalis susirgo dalis ne. Naq o kas kaltas tai tikrai kaip ir jie patys sako neaišku ir kas keisčiausia kad dalis susirgusių vartojo degų skystį, bet dėja ir jis nepadėjo. sako gal veterinorius sumaisė mėginius ir vieno neištyrė o iš kito du kart paėmė, gal fabrikas paėmė neištirtą šerną ir jį į bendrą katilą imetė, bet faktas kad chebrai nepasisekė, ir sakė rūkytose dešrelėse knibžda tricinos
visada prisiekes medziotojas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Po šernų medžioklės joniškiečiai pajuto trichineliozės simptomus
2014-02-10
etaplius.lt
Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo raštą iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro apie įtariamą trichineliozės protrūkį. Aštuoni žmonės pajuto šios ligos požymius, tačiau į ligoninę paguldyti nebuvo.
Atlikus tyrimą, nustatyta, kad užsikrėsti trichinelioze žmonės galėjo nuo penkių šernų, sumedžiotų Vilkiaušio miške (Joniškio r.) planinės medžioklės metu.
Iš medžiotojų, dalyvavusių tą dieną medžioklėje, surinkti paaiškinimai apie šernų mėsos pasidalinimą tarp būrelio narių.
Keturi mėsos (dešros) likučių mėginiai surinkti ir išsiųsti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją ištirti dėl trichineliozės.
Medžiotojams nurodyta turimų šernienos likučių nenaudoti maistui, kol nebus gauti tyrimų rezultatai.
Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko privataus veterinarijos gydytojo, tyrusio sumedžiotų šernų mėsą, patikrinimą, paėmė tyrimams pristatytų ir ištirtų šernų kontrolinius mėginius.
Apie esamą situaciją informuotas Šiaulių visuomenės sveikatos centro Joniškio skyrius, perduoti medžiotojų kontaktiniai telefonai.
Tyrimas tęsiamas.
2014-02-10
etaplius.lt
Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo raštą iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro apie įtariamą trichineliozės protrūkį. Aštuoni žmonės pajuto šios ligos požymius, tačiau į ligoninę paguldyti nebuvo.
Atlikus tyrimą, nustatyta, kad užsikrėsti trichinelioze žmonės galėjo nuo penkių šernų, sumedžiotų Vilkiaušio miške (Joniškio r.) planinės medžioklės metu.
Iš medžiotojų, dalyvavusių tą dieną medžioklėje, surinkti paaiškinimai apie šernų mėsos pasidalinimą tarp būrelio narių.
Keturi mėsos (dešros) likučių mėginiai surinkti ir išsiųsti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją ištirti dėl trichineliozės.
Medžiotojams nurodyta turimų šernienos likučių nenaudoti maistui, kol nebus gauti tyrimų rezultatai.
Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko privataus veterinarijos gydytojo, tyrusio sumedžiotų šernų mėsą, patikrinimą, paėmė tyrimams pristatytų ir ištirtų šernų kontrolinius mėginius.
Apie esamą situaciją informuotas Šiaulių visuomenės sveikatos centro Joniškio skyrius, perduoti medžiotojų kontaktiniai telefonai.
Tyrimas tęsiamas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- Strelcius
- Super Men
- Posts: 3719
- Joined: 2006-Aug-01 21:30
- Location: Kaunas
- Contact:
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
tai kad fabrikas namuose buvoZaibas wrote:gal fabrikas paėmė neištirtą šerną ir jį į bendrą katilą imetė, bet faktas kad chebrai nepasisekė, ir sakė rūkytose dešrelėse knibžda tricinos
Lietuvis
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Dėl trichineliozės gali būti kaltas šernas
2014 m. vasario 11 d.
Natalija KONDROTIENĖ
skrastas.lt
Joniškio rajone užregistruotas trichineliozės židinys – susirgo 10 asmenų, visi gydomi ambulatoriškai. Įtariama, kad žmonės susirgo pavalgę rūkytos šernienos dešros.
Atvejis tiriamas
Šiuo metu aiškinamasi, kaip ir kodėl pavalgius rūkytos šernienos dešros susirgo 10 žmonių. Trichineliozės židinys užregistruotas vasario 7 dieną.
Asmenims, valgiusiems šernienos rūkytas dešras ar kitus gaminius, rekomenduojama kreiptis konsultacijai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė sakė, pagrindinė trichineliozės protrūkių priežastis – sumedžiotos šernienos vartojimas maistui prieš tai neištyrus dėl trichinelių.
„Trichineliozės susirgimai registruojami ne kasmet, tačiau vis dar neišvengiama grupinių susirgimų“, – pasakojo vedėja.
2008 metais Šiaulių rajone susirgo 6 vienos šeimos asmenys, valgę šernienos šašlykus, 2012 metais – Kelmės rajone susirgo 16 asmenų, kurie vartojo rūkytas šernienos dešras.
Mėsą vartoti tik ištirtą
Pasak E. Samulytės, namuose paskerstą kiaulę ar sumedžioto šerno skerdieną būtina ištirti dėl trichineliozės.
„Nupjauti apie 100 gramų sveriantį gabaliuką raumenų, geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų ir nunešti ištirti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą tyrimo atsakymą galima vartoti mėsą maistui“, – sakė E. Samulytė.
Medikės teigimu, trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai: vilkai, lapės, šernai, nutrijos, katės, šunys, pelės, žiurkės, kiaulės ir kiti.
„Žmonės trichinelioze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų“, – aiškino vedėja.
Per kiek laiko pasirodys simptomai, priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo, patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Lervos migruoja po organizmą
E. Samulytė pasakoja, kad ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, atsiranda vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, kai praeina 1–2 savaitės po užsikrėtimo, atsiranda veido ir akių pabrinkimai, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga.
„Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams trichineliozės eiga būna lengva“, – kalbėjo vedėja.
Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į būdingus ligos požymius, epidemiologinius duomenis, atliekami kraujo serologiniai tyrimai.
Nuo kito žmogaus trichinelioze užsikrėsti negalima. Laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę sergantį grobį, medžiotojų numestus skerdienos likučius. Naminės kiaulės dažniausiai užsikrečia suėdusios peles, žiurkes, žiemai prisiglaudusias tvarte.
Trichineliozės profilaktikos priemonės
* Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos.
* Tinkamai paruošti mėsą. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. Rekomenduojama 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus virti apie 1–1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūva greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gali likti gyvos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai.
* Vengti kryžminės taršos. Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę reikia gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui.
* Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje, todėl ūkiuose būtina naikinti graužikus.
* Nešerti kiaulių žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis.
* Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.
2014 m. vasario 11 d.
Natalija KONDROTIENĖ
skrastas.lt
Joniškio rajone užregistruotas trichineliozės židinys – susirgo 10 asmenų, visi gydomi ambulatoriškai. Įtariama, kad žmonės susirgo pavalgę rūkytos šernienos dešros.
Atvejis tiriamas
Šiuo metu aiškinamasi, kaip ir kodėl pavalgius rūkytos šernienos dešros susirgo 10 žmonių. Trichineliozės židinys užregistruotas vasario 7 dieną.
Asmenims, valgiusiems šernienos rūkytas dešras ar kitus gaminius, rekomenduojama kreiptis konsultacijai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė sakė, pagrindinė trichineliozės protrūkių priežastis – sumedžiotos šernienos vartojimas maistui prieš tai neištyrus dėl trichinelių.
„Trichineliozės susirgimai registruojami ne kasmet, tačiau vis dar neišvengiama grupinių susirgimų“, – pasakojo vedėja.
2008 metais Šiaulių rajone susirgo 6 vienos šeimos asmenys, valgę šernienos šašlykus, 2012 metais – Kelmės rajone susirgo 16 asmenų, kurie vartojo rūkytas šernienos dešras.
Mėsą vartoti tik ištirtą
Pasak E. Samulytės, namuose paskerstą kiaulę ar sumedžioto šerno skerdieną būtina ištirti dėl trichineliozės.
„Nupjauti apie 100 gramų sveriantį gabaliuką raumenų, geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų ir nunešti ištirti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą tyrimo atsakymą galima vartoti mėsą maistui“, – sakė E. Samulytė.
Medikės teigimu, trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai: vilkai, lapės, šernai, nutrijos, katės, šunys, pelės, žiurkės, kiaulės ir kiti.
„Žmonės trichinelioze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų“, – aiškino vedėja.
Per kiek laiko pasirodys simptomai, priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo, patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Lervos migruoja po organizmą
E. Samulytė pasakoja, kad ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, atsiranda vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, kai praeina 1–2 savaitės po užsikrėtimo, atsiranda veido ir akių pabrinkimai, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga.
„Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams trichineliozės eiga būna lengva“, – kalbėjo vedėja.
Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į būdingus ligos požymius, epidemiologinius duomenis, atliekami kraujo serologiniai tyrimai.
Nuo kito žmogaus trichinelioze užsikrėsti negalima. Laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę sergantį grobį, medžiotojų numestus skerdienos likučius. Naminės kiaulės dažniausiai užsikrečia suėdusios peles, žiurkes, žiemai prisiglaudusias tvarte.
Trichineliozės profilaktikos priemonės
* Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos.
* Tinkamai paruošti mėsą. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. Rekomenduojama 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus virti apie 1–1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūva greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gali likti gyvos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai.
* Vengti kryžminės taršos. Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę reikia gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui.
* Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje, todėl ūkiuose būtina naikinti graužikus.
* Nešerti kiaulių žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis.
* Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Trichineliozės židinys užminė mįslę
2014 m. vasario 12 d.
Loreta RIPSKYTĖ
skrastas.lt
Trichineliozė Joniškio rajone užminė mįslę: atlikus pakartotinius tyrimus, veterinarijos gydytojo tikrintuose mėginiuose trichinelių nerasta, tačiau jų aptikta medžiotojų dar turėtoje šernų mėsoje ir rūkytoje dešroje.
Tyrimas tęsiamas, medžiotojai šešėlio kratosi. Abi pusės – ir medžiotojų būrelis, ir Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – neatmeta galimybės dėl įvykio kreiptis į prokuratūrą.
Tiria speciali komisija
Joniškio vaistinėse šiomis dienomis šluojami vaistai nuo trichineliozės. Susirgo dešimt žmonių, įtariama, valgiusių rūkytos šernienos dešros.
Joniškio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas iš trijų tarnybos specialistų sudarė komisiją atvejui tirti.
Paaiškėjo, kad 2013 metų gruodžio 21 dieną per planinę medžioklę Vilkiaušio miške „Žiemgalos“ būrelio nariai nušovė penkis šernus. Mėsos mėginiai buvo ištirti gydytojo Nerijaus Vaitkaus individualioje įmonėje Joniškyje. Juose užkrato nerasta.
Gruodžio 22-ąją medžiotojai laimikį pasidalino. 15 medžioklėje dalyvavusių žmonių liudija, kad jiems atiteko po 8–10 kilogramų mėsos.
Pirmasis trichinelioze susirgęs asmuo buvo užregistruotas vasario 6-ąją. Tai – „Žiemgalos“ medžiotojų būrelio vadovas Raimondas Motuzas.
Vyriškis komisijai paaiškino nesąs tikras, ar užkratas galėjo patekti iš gruodžio 19-ą, ar iš gruodžio 21-ą dieną vykusios medžioklės metu nušautų šernų mėsos.
Vienur užkratas yra, kitur ne
Atliktas pakartotinis tyrimas, per kurį patikrinti minėtų abiejų dienų medžiotojų nušautų šernų kontroliniai mėginiai, tirti veterinarijos gydytojo Nerijaus Vaitkaus individualioje įmonėje, bei likusi pas medžiotojus rasta mėsa. Mėginius tikrino Nacionalinio maisto rizikos vertinimo instituto (NMRVI) Šiaulių skyrius.
Paaiškėjo, kad gruodžio 21-osios dienos mėginiuose, du mėnesius saugomuose veterinarijos įmonėje, trichinelizės užkrato nėra. Tačiau užkratas rastas medžiotojų iš šernienos gamintoje rūkytoje dešroje bei dar likusioje mėsoje.
Surinkti daugiau kaip 38 kilogramai mėsos su galimu užkratu išvežti utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Paaiškinimuose yra neatitikimų
Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas sako, kad nustatyti neatitikimai medžioklėje dalyvavusių būrelio narių liudijimuose. Sutampa duomenys, kas mėginius pristatė į veterinarijos kabinetą, tačiau nesutampa, kas juos paėmė. Taip pat medžiotojai skirtingai įvardina šernų amžių ir svorį.
Į klausimą, gal medžiotojai tiksliai nebepamena detalių, nes medžioklė vyko prieš pusantro mėnesio, ir nušauti buvo ne vienas ar du, bet penki šernai, Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Giedrius Kuolas negalėjo atsakyti.
Pasak jo, tyrimas dar tęsiamas, o „kaltininkas arba tas, kuris paėmė ir pristatė mėginiui mėsą, arba tas, kas tyrė“. Kol kas šešėlis krenta „Žiemgalos“ būreliui.
Medžiotojai šešėlį gena į šalį
„Žiemgalos“ medžiotojų būrelio vadovas Raimondas Motuzas vakar „Šiaulių kraštui“ teigė, kad įtarimų negali būti, visada tiriama visų sumedžiotų šernų mėsa.
„Mėginyje užkrato nebuvo. Vadinasi, jis iš dangaus nukrito?“ – ironizavo R. Motuzas.
Vyras sakė neatmetąs galimybės dėl įvykio kreiptis į prokuratūrą, nes dabar akmuo metamas į medžiotojų daržą, o tarp jų pačių nemažai susirgusių.
Anot R. Motuzo, nė vienas žmogus nerizikuos savo ir artimųjų sveikata ar net gyvybe valgydamas netikrintos mėsos.
Apie tai, kad paaiškėjus įvykio detalėms galbūt kreipsis į prokuratūrą, užsiminė ir Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Reikia Šerloko Holmso
Šernieną tikrinęs veterinarijos gydytojas Nerijus Vaitkus juokavo, kad tik Šerlokas Holmsas dabar galėtų nustatyti, kas kaltas.
„Per mano ketverių metų darbo praktiką klaidų nebuvo. Jei tyrimas rodydavo, kad trichinelių mėsoje nėra, niekas ir nesusirgdavo. Klastoti duomenis gal būtume suinteresuoti tik norėdami kuo greičiau užsidaryti ir nutraukti veiklą,“ – teigė N. Vaitkus.
Nemato tikslo meluoti
Joniškio medžiotojų ir žvejų būrelio medžioklės žinovo Sigito Šimkevičiaus nuomone, medžiotojams slėpti nušautą šerną nėra prasmės. Už tokį poelgį gresia 5000 litų bauda.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros vedėjas Romas Baltramaitis irgi įsitikinęs, kad medžiotojai neturėjo tikslo meluoti apie laimikio kiekį.
Pasak jo, šernų medžioklei licencija nereikalinga, nušautas gyvūnas tik pažymimas medžioklės lape. Ypač kilus ažiotažui dėl afrikinio kiaulių maro, šių žvėrių medžioklė netgi skatintina, jokių apribojimų nėra.
Tad kol kas trichineliozės židinio atsiradimo istorijoje daug klaustukų.
Užsikrėtusių laukinių gyvūnų daugėja
Pasak Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos inspektorės Reginos Liudvinaitienės, nuo 2004 iki 2009 metų Joniškio rajone trichineliozės registruota nebuvo. 2009 metais užfiksuotas vienas šernų užsikrėtimo trichinelėmis atvejis.
Pastaruoju metu užsikrėtusių laukinių gyvūnų skaičius kasmet didėja. 2013 metais Joniškio rajone dėl trichineliozės ištirtos 324 kiaulės, iš jų dviems nustatytos Trichinella lervos ir 530 šernų, iš kurių 4 buvo užsikrėtę minėtomis lervomis.
Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės.
Žmonės užsikrečia vartodami žalią ar per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra trichinelių lervų.
Lietuvoje žmonės trichinelioze dažniausiai užsikrečia nuo kiaulienos ir šernienos. Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir patekusių lervučių gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo.
2014 m. vasario 12 d.
Loreta RIPSKYTĖ
skrastas.lt
Trichineliozė Joniškio rajone užminė mįslę: atlikus pakartotinius tyrimus, veterinarijos gydytojo tikrintuose mėginiuose trichinelių nerasta, tačiau jų aptikta medžiotojų dar turėtoje šernų mėsoje ir rūkytoje dešroje.
Tyrimas tęsiamas, medžiotojai šešėlio kratosi. Abi pusės – ir medžiotojų būrelis, ir Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – neatmeta galimybės dėl įvykio kreiptis į prokuratūrą.
Tiria speciali komisija
Joniškio vaistinėse šiomis dienomis šluojami vaistai nuo trichineliozės. Susirgo dešimt žmonių, įtariama, valgiusių rūkytos šernienos dešros.
Joniškio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas iš trijų tarnybos specialistų sudarė komisiją atvejui tirti.
Paaiškėjo, kad 2013 metų gruodžio 21 dieną per planinę medžioklę Vilkiaušio miške „Žiemgalos“ būrelio nariai nušovė penkis šernus. Mėsos mėginiai buvo ištirti gydytojo Nerijaus Vaitkaus individualioje įmonėje Joniškyje. Juose užkrato nerasta.
Gruodžio 22-ąją medžiotojai laimikį pasidalino. 15 medžioklėje dalyvavusių žmonių liudija, kad jiems atiteko po 8–10 kilogramų mėsos.
Pirmasis trichinelioze susirgęs asmuo buvo užregistruotas vasario 6-ąją. Tai – „Žiemgalos“ medžiotojų būrelio vadovas Raimondas Motuzas.
Vyriškis komisijai paaiškino nesąs tikras, ar užkratas galėjo patekti iš gruodžio 19-ą, ar iš gruodžio 21-ą dieną vykusios medžioklės metu nušautų šernų mėsos.
Vienur užkratas yra, kitur ne
Atliktas pakartotinis tyrimas, per kurį patikrinti minėtų abiejų dienų medžiotojų nušautų šernų kontroliniai mėginiai, tirti veterinarijos gydytojo Nerijaus Vaitkaus individualioje įmonėje, bei likusi pas medžiotojus rasta mėsa. Mėginius tikrino Nacionalinio maisto rizikos vertinimo instituto (NMRVI) Šiaulių skyrius.
Paaiškėjo, kad gruodžio 21-osios dienos mėginiuose, du mėnesius saugomuose veterinarijos įmonėje, trichinelizės užkrato nėra. Tačiau užkratas rastas medžiotojų iš šernienos gamintoje rūkytoje dešroje bei dar likusioje mėsoje.
Surinkti daugiau kaip 38 kilogramai mėsos su galimu užkratu išvežti utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Paaiškinimuose yra neatitikimų
Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas sako, kad nustatyti neatitikimai medžioklėje dalyvavusių būrelio narių liudijimuose. Sutampa duomenys, kas mėginius pristatė į veterinarijos kabinetą, tačiau nesutampa, kas juos paėmė. Taip pat medžiotojai skirtingai įvardina šernų amžių ir svorį.
Į klausimą, gal medžiotojai tiksliai nebepamena detalių, nes medžioklė vyko prieš pusantro mėnesio, ir nušauti buvo ne vienas ar du, bet penki šernai, Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Giedrius Kuolas negalėjo atsakyti.
Pasak jo, tyrimas dar tęsiamas, o „kaltininkas arba tas, kuris paėmė ir pristatė mėginiui mėsą, arba tas, kas tyrė“. Kol kas šešėlis krenta „Žiemgalos“ būreliui.
Medžiotojai šešėlį gena į šalį
„Žiemgalos“ medžiotojų būrelio vadovas Raimondas Motuzas vakar „Šiaulių kraštui“ teigė, kad įtarimų negali būti, visada tiriama visų sumedžiotų šernų mėsa.
„Mėginyje užkrato nebuvo. Vadinasi, jis iš dangaus nukrito?“ – ironizavo R. Motuzas.
Vyras sakė neatmetąs galimybės dėl įvykio kreiptis į prokuratūrą, nes dabar akmuo metamas į medžiotojų daržą, o tarp jų pačių nemažai susirgusių.
Anot R. Motuzo, nė vienas žmogus nerizikuos savo ir artimųjų sveikata ar net gyvybe valgydamas netikrintos mėsos.
Apie tai, kad paaiškėjus įvykio detalėms galbūt kreipsis į prokuratūrą, užsiminė ir Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Reikia Šerloko Holmso
Šernieną tikrinęs veterinarijos gydytojas Nerijus Vaitkus juokavo, kad tik Šerlokas Holmsas dabar galėtų nustatyti, kas kaltas.
„Per mano ketverių metų darbo praktiką klaidų nebuvo. Jei tyrimas rodydavo, kad trichinelių mėsoje nėra, niekas ir nesusirgdavo. Klastoti duomenis gal būtume suinteresuoti tik norėdami kuo greičiau užsidaryti ir nutraukti veiklą,“ – teigė N. Vaitkus.
Nemato tikslo meluoti
Joniškio medžiotojų ir žvejų būrelio medžioklės žinovo Sigito Šimkevičiaus nuomone, medžiotojams slėpti nušautą šerną nėra prasmės. Už tokį poelgį gresia 5000 litų bauda.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros vedėjas Romas Baltramaitis irgi įsitikinęs, kad medžiotojai neturėjo tikslo meluoti apie laimikio kiekį.
Pasak jo, šernų medžioklei licencija nereikalinga, nušautas gyvūnas tik pažymimas medžioklės lape. Ypač kilus ažiotažui dėl afrikinio kiaulių maro, šių žvėrių medžioklė netgi skatintina, jokių apribojimų nėra.
Tad kol kas trichineliozės židinio atsiradimo istorijoje daug klaustukų.
Užsikrėtusių laukinių gyvūnų daugėja
Pasak Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos inspektorės Reginos Liudvinaitienės, nuo 2004 iki 2009 metų Joniškio rajone trichineliozės registruota nebuvo. 2009 metais užfiksuotas vienas šernų užsikrėtimo trichinelėmis atvejis.
Pastaruoju metu užsikrėtusių laukinių gyvūnų skaičius kasmet didėja. 2013 metais Joniškio rajone dėl trichineliozės ištirtos 324 kiaulės, iš jų dviems nustatytos Trichinella lervos ir 530 šernų, iš kurių 4 buvo užsikrėtę minėtomis lervomis.
Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės.
Žmonės užsikrečia vartodami žalią ar per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra trichinelių lervų.
Lietuvoje žmonės trichinelioze dažniausiai užsikrečia nuo kiaulienos ir šernienos. Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir patekusių lervučių gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Joniškio r. - negirdėtas trichineliozės protrūkis
Šiaulių apskrities televizija
2014 m. vasario 13 d.
Joniškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas patvirtino, kad tokio trichineliozės protrūkio, koks Joniškio rajone fiksuojamas šiomis dienomis- nėra buvę per pastaruosius 10 metų.
Nustatyta, kad trichinelioze susirgo 12 žmonių. Visi jie maždaug 30-45 metų amžiaus. Beveik neabejojama, kad visi jie susirgo suvalgę pernai gruodžio 19- 21 dienomis sumedžiotų šernų mėsos.
Tarp gruodžio 19 d. ir gruodžio 21 d. Joniškio r., Vilkiaušio miške, vykusių planinių medžioklių metu buvo sumedžioti 6 šernai. Medžiotojai teigia paėmę mėginius ir tyrimui pristatę veterinarijos gydytojui.
Atlikus kontrolinį šernienos mėginių tyrimą pas veterinarijos gydytoją trichineliozės lervų nerasta. Tačiau šiemet vasario 6 dieną gautas pranešimas, kad į gydymo įstaigas dėl užsikrėtimo trichinelioze kreipėsi vienas asmuo.
Vasario 10-tą dieną dėl užsikrėtimo trichinelioze į gydymo įstaigas kreipėsi dar dešimt asmenų. Po medikų apžiūros jie gydosi ambulatoriškai.
Dar vienas žmogus į medikus dėl trichineliozės kreipėsi vakar. Visi jie yra arba medžiotojai, arba jų šeimos nariai ir draugai, valgę, kaip nurodo medžiotojai, minėtomis dienomis sumedžiotų šernų mėsos.
Joniškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai iš medžiotojų paėmė 4 mėsos likučius ir tyrimams išsiuntė į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Šiaulių teritorinį skyrių trichineliozės tyrimui, vasario 10 dieną gauta išvada, kad trijuose šernienos mėginiuose rastos Trichinellų lervos.
Joniškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į policiją, kad pareigūnai ištirtų, kaip galėjo išplisti užkrečiama liga, kurios įmanoma lengvai išvengti. Joniškio PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimo.
Trichinelioze užsikrečiama nuo sergančių kiaulių ir šernų mėsos. Kad to būtų išvengta, visa maistui vartojama kiaulių ir šernų mėsa turi būti tikrinama. Pernai tiriant rasti 4 šia liga užsikrėtę šernai. Jų mėsa sunaikinta ir ant žmonių stalo nepateko.
Žmogui trichineliozė pasireiškia praėjus kelioms ar keliolikai dienų nuo užsikrėtimo. Inkubacinis laikotarpis gali būti ir ilgesnis. Liga pasireiškia karščiavimu, būdingas požymis - raumenų skausmai.
Šiaulių apskrities televizija
2014 m. vasario 13 d.
Joniškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Giedrius Kuolas patvirtino, kad tokio trichineliozės protrūkio, koks Joniškio rajone fiksuojamas šiomis dienomis- nėra buvę per pastaruosius 10 metų.
Nustatyta, kad trichinelioze susirgo 12 žmonių. Visi jie maždaug 30-45 metų amžiaus. Beveik neabejojama, kad visi jie susirgo suvalgę pernai gruodžio 19- 21 dienomis sumedžiotų šernų mėsos.
Tarp gruodžio 19 d. ir gruodžio 21 d. Joniškio r., Vilkiaušio miške, vykusių planinių medžioklių metu buvo sumedžioti 6 šernai. Medžiotojai teigia paėmę mėginius ir tyrimui pristatę veterinarijos gydytojui.
Atlikus kontrolinį šernienos mėginių tyrimą pas veterinarijos gydytoją trichineliozės lervų nerasta. Tačiau šiemet vasario 6 dieną gautas pranešimas, kad į gydymo įstaigas dėl užsikrėtimo trichinelioze kreipėsi vienas asmuo.
Vasario 10-tą dieną dėl užsikrėtimo trichinelioze į gydymo įstaigas kreipėsi dar dešimt asmenų. Po medikų apžiūros jie gydosi ambulatoriškai.
Dar vienas žmogus į medikus dėl trichineliozės kreipėsi vakar. Visi jie yra arba medžiotojai, arba jų šeimos nariai ir draugai, valgę, kaip nurodo medžiotojai, minėtomis dienomis sumedžiotų šernų mėsos.
Joniškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai iš medžiotojų paėmė 4 mėsos likučius ir tyrimams išsiuntė į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Šiaulių teritorinį skyrių trichineliozės tyrimui, vasario 10 dieną gauta išvada, kad trijuose šernienos mėginiuose rastos Trichinellų lervos.
Joniškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į policiją, kad pareigūnai ištirtų, kaip galėjo išplisti užkrečiama liga, kurios įmanoma lengvai išvengti. Joniškio PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimo.
Trichinelioze užsikrečiama nuo sergančių kiaulių ir šernų mėsos. Kad to būtų išvengta, visa maistui vartojama kiaulių ir šernų mėsa turi būti tikrinama. Pernai tiriant rasti 4 šia liga užsikrėtę šernai. Jų mėsa sunaikinta ir ant žmonių stalo nepateko.
Žmogui trichineliozė pasireiškia praėjus kelioms ar keliolikai dienų nuo užsikrėtimo. Inkubacinis laikotarpis gali būti ir ilgesnis. Liga pasireiškia karščiavimu, būdingas požymis - raumenų skausmai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Sumedžiotus šernus būtina tirti dėl trichineliozės
(2014-02-26)
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad sumedžiotų šernų mėsą privaloma tikrinti dėl trichineliozės. Nors kiaulienoje trichineliozė nustatoma pavieniais atvejais, tačiau būtina tikrinti ir savo reikmėms skerdžiamas kiaules. Kasmet Lietuvoje šernuose nustatoma vidutiniškai po 100 šios ligos atvejų (2012 m. – 95, 2013 m. – 107).
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje 2013 metais buvo ištirti 3 085 šernų mėginiai, iš kurių 107 atvejais buvo patvirtinta trichineliozė. Nuo šių metų pradžios ištirti 509 mėginiai, iš jų 19 patvirtinta šios ligos diagnozė.
Nuo šių metų pradžios trichinelioze apsikrėtusių šernų sumedžiota: 4 – Kėdainių, po 2 – Kaišiadorių ir Tauragės, po 1 – Vilniaus, Prienų, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Anykščių, Ukmergės, Vilniaus, ir kituose miškinguose rajonuose.
Naujausias trichineliozės atvejis šią savaitę buvo patvirtintas Jurbarko rajono Globių miške medžiotojų būrelio „Mituva“ sumedžiotam šernui. Žmonės nenukentėjo, nes žvėries skerdenos ir dorojimo atliekos buvo saugiai sunaikintos gyvūninių atliekų utilizavimo įmonėje.
,,Patvirtinus, kad sumedžiotas šernas ar paskersta kiaulė buvo užsikrėtę trichinomis (apvaliųjų kirmėlių nematoda tipui priskiriamos parazitinės kirmėlės), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ar privatūs veterinarijos gydytojai atlieka galimus ligos židinių tyrimus. Daugeliu atvejų trichineliozės užkratas būna gamtinės kilmės, tačiau visada ligos židinio teritorijoje turi būti imamasi privalomų saugos priemonių ir apribojimų, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių po trichineliozės atvejo nustatymo“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė – Petrauskienė.
Pasak veterinarijos gydytojos, žmonės trichinelioze gali užsikrėsti vartodami nepatikrintą šernieną ar kiaulieną. Žmonės šia liga užsikrečia dėl namų ūkiuose užaugintų ir nepatikrintų dėl trichineliozės kiaulių mėsos. Tokie židiniai dažniausiai gana sparčiai plinta, todėl A.Leščinskaitė – Petrauskienė pataria gyventojams nerizikuoti ir nenaudoti maistui sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsos, nepatikrintos veterinarijos gydytojo.
(2014-02-26)
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad sumedžiotų šernų mėsą privaloma tikrinti dėl trichineliozės. Nors kiaulienoje trichineliozė nustatoma pavieniais atvejais, tačiau būtina tikrinti ir savo reikmėms skerdžiamas kiaules. Kasmet Lietuvoje šernuose nustatoma vidutiniškai po 100 šios ligos atvejų (2012 m. – 95, 2013 m. – 107).
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje 2013 metais buvo ištirti 3 085 šernų mėginiai, iš kurių 107 atvejais buvo patvirtinta trichineliozė. Nuo šių metų pradžios ištirti 509 mėginiai, iš jų 19 patvirtinta šios ligos diagnozė.
Nuo šių metų pradžios trichinelioze apsikrėtusių šernų sumedžiota: 4 – Kėdainių, po 2 – Kaišiadorių ir Tauragės, po 1 – Vilniaus, Prienų, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Anykščių, Ukmergės, Vilniaus, ir kituose miškinguose rajonuose.
Naujausias trichineliozės atvejis šią savaitę buvo patvirtintas Jurbarko rajono Globių miške medžiotojų būrelio „Mituva“ sumedžiotam šernui. Žmonės nenukentėjo, nes žvėries skerdenos ir dorojimo atliekos buvo saugiai sunaikintos gyvūninių atliekų utilizavimo įmonėje.
,,Patvirtinus, kad sumedžiotas šernas ar paskersta kiaulė buvo užsikrėtę trichinomis (apvaliųjų kirmėlių nematoda tipui priskiriamos parazitinės kirmėlės), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ar privatūs veterinarijos gydytojai atlieka galimus ligos židinių tyrimus. Daugeliu atvejų trichineliozės užkratas būna gamtinės kilmės, tačiau visada ligos židinio teritorijoje turi būti imamasi privalomų saugos priemonių ir apribojimų, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių po trichineliozės atvejo nustatymo“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė – Petrauskienė.
Pasak veterinarijos gydytojos, žmonės trichinelioze gali užsikrėsti vartodami nepatikrintą šernieną ar kiaulieną. Žmonės šia liga užsikrečia dėl namų ūkiuose užaugintų ir nepatikrintų dėl trichineliozės kiaulių mėsos. Tokie židiniai dažniausiai gana sparčiai plinta, todėl A.Leščinskaitė – Petrauskienė pataria gyventojams nerizikuoti ir nenaudoti maistui sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsos, nepatikrintos veterinarijos gydytojo.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Nuteistųjų skundai atmesti, o štai draudikų džiaugsmui bendrovė iš balos išlipo sausa
„Širvintų krašto“ informacija
2014.07.09
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nuteistųjų Juozo Jasiukevičiaus, Marijono Apanavičiaus, nuteistojo juridinio asmens UAB „Alekniškis“ atstovo ir gynėjo advokato kasacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 metų gruodžio 3 dienos nuosprendžio, kuriuo buvo paskelbtas verdiktas plačiai išgarsėjusioje trichineliozės byloje. Tada už trichineliozės užkrato paskleidimą bendrovėje gamintose šernienos dešrose, kai susirgo kelios dešimtys žmonių, bendrovės direktoriui Juozui Jasiukevičiui buvo skirtas 20 parų areštas ir 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, o veterinarijos gydytojui Marijonui Apanavičiui – 20 parų areštas ir 30 MGL (3900 Lt) bauda. Be to, juridiniam asmeniui UAB „Alekniškis“ teismas skyrė 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. Tuo pačiu iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 64 733,73 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kėdainių skyriui – 1417,97 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Ukmergės skyriui – 21 684,41 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Jonavos skyriui – 1145,94 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui – 2208,30 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui – 556,18 Lt turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiojo A. J. 340 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistieji ir AB „Lietuvos draudimas“ su kasaciniais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau jų skundai buvo atmesti.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipęsis AB „Lietuvos draudimas“ prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir civilinius ieškinius atmesti, kadangi, draudikų manymu, teismai neteisingai nuteisė UAB „Alekniškį“, nes nebuvo nustatyto juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindo – fizinio asmens veikimo juridinio asmens naudai ir interesais, teismų praktikoje siejamo su materialios naudos ir kitų (ne materialių) juridinio asmens siekių įgyvendinimu. Skunde nurodoma, kad UAB „Alekniškyje“ žvėriena buvo patikrinta ir perdirbta į dešras ne kaip rinkai skirta juridinio asmens produkcija, o direktoriui Juozui Jasiukevičiui sutikus padaryti paslaugą brolio Vinco Jasiukevičiaus (dabartinio Širvintų rajono mero, – red. past.) pažįstamų medžiotojų asmeninėms reikmėms.
Anot apeliacinio skundo motyvo, pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudikui tik tais atvejais ir ta apimtimi, kiek tokią pareigą nustato draudimo sutartis. AB „Lietuvos draudimas“ sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį su UAB „Alekniškis“ dėl oficialios produktų gamybos, o žala kilo dėl veiklos, kurios įmonė neturėjo teisės vykdyti, dėl to įvykis pagal draudimo sutartį turi būti laikomas nedraudžiamuoju. Be to, draudėjas UAB „Alekniškis“ netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas draudimo sutartyje, nes apie jam pareikštus įtarimus, ikiteisminį tyrimą ir nukentėjusiųjų asmenų pretenzijas pranešė pavėluotai, tik tada, kai teismas pripažino AB „Lietuvos draudimas“ civiliniu atsakovu. AB „Lietuvos draudimas“ teigia esąs įsitikinęs, kad neprivalo mokėti draudimo išmoką.
Nuteistieji Juozas Jasiukevičius, Marijonas Apanavičius ir UAB „Alekniškis“ atstovas savo kasaciniuose skunduose prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jie teigė, kad teismai išvadas padarė neatlikę išsamaus įrodymų tyrimo ir nenustatę visų baudžiamojoje byloje įrodinėtinų aplinkybių, o Vilniaus apygardos teismas šių trūkumų neištaisė ir neatsakė į skundų argumentus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų Juozo Jasiukevičiaus ir Marijono Apanavičiaus kasacinius skundus, kadangi pripažino Širvintų rajono apylinkės teismą juos nuteisus teisingai ir skyrus tinkamą bausmę, o štai juridinio asmens UAB „Alekniškis“ atstovo skundą tenkino iš dalies ir visiškai patenkino AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą.
Kolegijos manymu, teismai tik formaliai konstatavo, kad nuteistieji nusikalstamą veiką veikė UAB „Alekniškis“ naudai ir interesams, nepaaiškindami tokios savo išvados. Šernienos dešros naudojant UAB „Alekniškis“ įrangą buvo gaminamos teikiant asmeninę paslaugą pažįstamiems ir byloje nėra duomenų apie tai, kad tai buvo daroma bendrovės naudai arba interesais. Kadangi Juozo Jasiukevičiaus ir Marijono Apanavičiaus nusikalstami veiksmai nagrinėjamoje byloje negali būti laikomi veikimu bendrovės naudai ar interesais, nėra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų. Taigi byla UAB „Alekniškis“ nutrauktina, nes nebuvo padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
Nutraukiant bylą juridiniam asmeniui UAB „Alekniškis“, kurį su civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ sieja draudimo teisiniai santykiai, draudimo bendrovės civilinės atsakomybės pagrindas išnyksta. Dėl to Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo skyrių regresiniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, o civilinio atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl draudimo sutarties sąlygų taikymo tampa nebeaktualūs ir kolegija dėl jų nepasisakė. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nukentėjusiajam A. J. padaryta žala priteistina solidariai iš nuteistųjų Juozo Jasiukevičiaus ir Marijono Apanavičiaus.
„Širvintų krašto“ informacija
2014.07.09
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nuteistųjų Juozo Jasiukevičiaus, Marijono Apanavičiaus, nuteistojo juridinio asmens UAB „Alekniškis“ atstovo ir gynėjo advokato kasacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 metų gruodžio 3 dienos nuosprendžio, kuriuo buvo paskelbtas verdiktas plačiai išgarsėjusioje trichineliozės byloje. Tada už trichineliozės užkrato paskleidimą bendrovėje gamintose šernienos dešrose, kai susirgo kelios dešimtys žmonių, bendrovės direktoriui Juozui Jasiukevičiui buvo skirtas 20 parų areštas ir 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, o veterinarijos gydytojui Marijonui Apanavičiui – 20 parų areštas ir 30 MGL (3900 Lt) bauda. Be to, juridiniam asmeniui UAB „Alekniškis“ teismas skyrė 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. Tuo pačiu iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 64 733,73 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kėdainių skyriui – 1417,97 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Ukmergės skyriui – 21 684,41 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Jonavos skyriui – 1145,94 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui – 2208,30 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui – 556,18 Lt turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiojo A. J. 340 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistieji ir AB „Lietuvos draudimas“ su kasaciniais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau jų skundai buvo atmesti.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipęsis AB „Lietuvos draudimas“ prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir civilinius ieškinius atmesti, kadangi, draudikų manymu, teismai neteisingai nuteisė UAB „Alekniškį“, nes nebuvo nustatyto juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindo – fizinio asmens veikimo juridinio asmens naudai ir interesais, teismų praktikoje siejamo su materialios naudos ir kitų (ne materialių) juridinio asmens siekių įgyvendinimu. Skunde nurodoma, kad UAB „Alekniškyje“ žvėriena buvo patikrinta ir perdirbta į dešras ne kaip rinkai skirta juridinio asmens produkcija, o direktoriui Juozui Jasiukevičiui sutikus padaryti paslaugą brolio Vinco Jasiukevičiaus (dabartinio Širvintų rajono mero, – red. past.) pažįstamų medžiotojų asmeninėms reikmėms.
Anot apeliacinio skundo motyvo, pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudikui tik tais atvejais ir ta apimtimi, kiek tokią pareigą nustato draudimo sutartis. AB „Lietuvos draudimas“ sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį su UAB „Alekniškis“ dėl oficialios produktų gamybos, o žala kilo dėl veiklos, kurios įmonė neturėjo teisės vykdyti, dėl to įvykis pagal draudimo sutartį turi būti laikomas nedraudžiamuoju. Be to, draudėjas UAB „Alekniškis“ netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas draudimo sutartyje, nes apie jam pareikštus įtarimus, ikiteisminį tyrimą ir nukentėjusiųjų asmenų pretenzijas pranešė pavėluotai, tik tada, kai teismas pripažino AB „Lietuvos draudimas“ civiliniu atsakovu. AB „Lietuvos draudimas“ teigia esąs įsitikinęs, kad neprivalo mokėti draudimo išmoką.
Nuteistieji Juozas Jasiukevičius, Marijonas Apanavičius ir UAB „Alekniškis“ atstovas savo kasaciniuose skunduose prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jie teigė, kad teismai išvadas padarė neatlikę išsamaus įrodymų tyrimo ir nenustatę visų baudžiamojoje byloje įrodinėtinų aplinkybių, o Vilniaus apygardos teismas šių trūkumų neištaisė ir neatsakė į skundų argumentus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų Juozo Jasiukevičiaus ir Marijono Apanavičiaus kasacinius skundus, kadangi pripažino Širvintų rajono apylinkės teismą juos nuteisus teisingai ir skyrus tinkamą bausmę, o štai juridinio asmens UAB „Alekniškis“ atstovo skundą tenkino iš dalies ir visiškai patenkino AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą.
Kolegijos manymu, teismai tik formaliai konstatavo, kad nuteistieji nusikalstamą veiką veikė UAB „Alekniškis“ naudai ir interesams, nepaaiškindami tokios savo išvados. Šernienos dešros naudojant UAB „Alekniškis“ įrangą buvo gaminamos teikiant asmeninę paslaugą pažįstamiems ir byloje nėra duomenų apie tai, kad tai buvo daroma bendrovės naudai arba interesais. Kadangi Juozo Jasiukevičiaus ir Marijono Apanavičiaus nusikalstami veiksmai nagrinėjamoje byloje negali būti laikomi veikimu bendrovės naudai ar interesais, nėra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų. Taigi byla UAB „Alekniškis“ nutrauktina, nes nebuvo padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
Nutraukiant bylą juridiniam asmeniui UAB „Alekniškis“, kurį su civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ sieja draudimo teisiniai santykiai, draudimo bendrovės civilinės atsakomybės pagrindas išnyksta. Dėl to Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo skyrių regresiniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, o civilinio atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl draudimo sutarties sąlygų taikymo tampa nebeaktualūs ir kolegija dėl jų nepasisakė. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nukentėjusiajam A. J. padaryta žala priteistina solidariai iš nuteistųjų Juozo Jasiukevičiaus ir Marijono Apanavičiaus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Iššūkis medžiotojams: sustabdyti šernų trichineliozę
jurbarkosviesa.lt
2014-09-10
Net ir gresiant afrikiniam kiaulių marui didžiausia Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų galvos skausmo priežastis – išplitusi šernų trichineliozė. Pasikvietę medžiotojus veterinarai svarstė,ką daryti, kad užkrečiama ir žmonėms labai pavojinga liga neplistų.
Išplito visame rajone
Pastaraisiais metais išaiškėdavo po 4–6 trichineliozės židinius, paskutinį kartą ši pavojinga liga namuose užaugintai kiaulei nustatyta 2012 m. Šių metų pabaiga dar toli, o rudeninis kiaulių skerdimas net neprasidėjo, tačiau Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys rodo, kad jau užfiksuoti devyni trichineliozės židiniai.
„Liga apėmusi beveik visą rajoną – tiek atvejų iki šiol dar niekada nebuvo nustatyta. Kol kas trichineliozė neužfiksuota tik miškuose prie Dubysos upės, bet tai, mūsų nuomone, laikinas dalykas. Rizika didžiulė, turime numatyti priemones ir kartu jas įgyvendinti“, – sakė medžiotojams Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis.
Daugiau skaitykite laikraštyje.
"Šviesos" inf.
jurbarkosviesa.lt
2014-09-10
Net ir gresiant afrikiniam kiaulių marui didžiausia Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų galvos skausmo priežastis – išplitusi šernų trichineliozė. Pasikvietę medžiotojus veterinarai svarstė,ką daryti, kad užkrečiama ir žmonėms labai pavojinga liga neplistų.
Išplito visame rajone
Pastaraisiais metais išaiškėdavo po 4–6 trichineliozės židinius, paskutinį kartą ši pavojinga liga namuose užaugintai kiaulei nustatyta 2012 m. Šių metų pabaiga dar toli, o rudeninis kiaulių skerdimas net neprasidėjo, tačiau Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys rodo, kad jau užfiksuoti devyni trichineliozės židiniai.
„Liga apėmusi beveik visą rajoną – tiek atvejų iki šiol dar niekada nebuvo nustatyta. Kol kas trichineliozė neužfiksuota tik miškuose prie Dubysos upės, bet tai, mūsų nuomone, laikinas dalykas. Rizika didžiulė, turime numatyti priemones ir kartu jas įgyvendinti“, – sakė medžiotojams Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis.
Daugiau skaitykite laikraštyje.
"Šviesos" inf.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- andrysa
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 925
- Joined: 2006-Oct-08 16:53
- Location: Jurbarko raj.
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Pas mus burely, nuo pavasario jau 3 trichineliozes atvejai sernuose nustatyti. Vienas rastas ir mano sumedziotam serne
I medziokle nebutinai su sautuvu...
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Kėdainių rajone – trichineliozės protrūkis
(2015-01-23)
vmvt.lt
Keturi asmenys susirgo trichinelioze, pasivaišinę giminaičio pagaminta šernienos dešra. Kėdainių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) tiriant šį įvykį, paaiškėjo, kad šernienos Kėdainių rajono gyventojas įsigijo iš ūkininko, kuris teigia, jog mėsa buvo patikrinta ir trichinelių neaptikta.
Kėdainių VMVT surinko šernienos likučius, paėmė mėginį veterinarinei ekspertizei patvirtinti ir tęsia tyrimą.
Be susirgusiųjų trichinelioze, rūkyta šernienos dešra dar vaišinosi 16 žmonių. Jiems rekomenduota kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.
VMVT primena, kad trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus dažniausiai užsikrečia valgydamas kiaulieną ar šernieną, kurioje yra gyvybingų trichinelių lervų.
Pirmieji trichineliozės simptomai pasireiškia karščiavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu. Vėliau, lervoms patekus į raumenis, ligonį krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis judant, kramtant. Taip pat patinsta vokai, išberia odą, akių junginėse ir po nagais atsiranda kraujosruvų.
Tai pavojinga liga, tad visa kiauliena ir šerniena privalo būti patikrinta dėl trichineliozės. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, mėsa turi būti sunaikinama.
Trichinelių lervos yra labai atsparios. Sūdant ar rūkant mėsą, jos žūsta tik viršutiniuose sluoksniuose. Net verdant ar kepant didelio gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.
(2015-01-23)
vmvt.lt
Keturi asmenys susirgo trichinelioze, pasivaišinę giminaičio pagaminta šernienos dešra. Kėdainių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) tiriant šį įvykį, paaiškėjo, kad šernienos Kėdainių rajono gyventojas įsigijo iš ūkininko, kuris teigia, jog mėsa buvo patikrinta ir trichinelių neaptikta.
Kėdainių VMVT surinko šernienos likučius, paėmė mėginį veterinarinei ekspertizei patvirtinti ir tęsia tyrimą.
Be susirgusiųjų trichinelioze, rūkyta šernienos dešra dar vaišinosi 16 žmonių. Jiems rekomenduota kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.
VMVT primena, kad trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus dažniausiai užsikrečia valgydamas kiaulieną ar šernieną, kurioje yra gyvybingų trichinelių lervų.
Pirmieji trichineliozės simptomai pasireiškia karščiavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu. Vėliau, lervoms patekus į raumenis, ligonį krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis judant, kramtant. Taip pat patinsta vokai, išberia odą, akių junginėse ir po nagais atsiranda kraujosruvų.
Tai pavojinga liga, tad visa kiauliena ir šerniena privalo būti patikrinta dėl trichineliozės. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, mėsa turi būti sunaikinama.
Trichinelių lervos yra labai atsparios. Sūdant ar rūkant mėsą, jos žūsta tik viršutiniuose sluoksniuose. Net verdant ar kepant didelio gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Trichineliozės protrūkis Telšių rajone
(2015-02-18)
vmvt.lt
Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi informaciją iš Visuomenės sveikatos centro apie dviem Tryškių miestelio (Telšių r.) gyventojams patvirtintą trichineliozę, pradėjo tyrimą.
Tiriant žmonių užsikrėtimo trichinelėmis atvejį, paaiškėjo, kad susirgusieji šeimos nariai vaišinosi šernienos patiekalais. Šernienos vyras gavo iš Tryškių – Linkuvos medžiotojų būrelio nario ir nežinodamas medžiojimo taisyklių bei nesulaukęs privalomų trichineliozės tyrimų rezultatų, panaudojo užkrėstą mėsą maistui. Šernas buvo sumedžiotas Pagelžių miške (Tryškių sen. Telšių r.).
Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikę medžiotojų būrelio veiklos patikrinimą dėl veterinarinės priežiūros reikalavimų laikymosi ir nustatę pažeidimų, šio būrelio vadovui surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir priėmė sprendimą – laikinai uždrausti būrelio nariams medžioti.
Šerno mėsa surinkta ir sunaikinta šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Tyrimo medžiaga perduota Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, siekiant išaiškinti, ar šiuo trichineliozės protrūkio atveju nėra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų.
,,Bendraujame su medžiotojais ir kiekvieną kartą primename, kad tik tvarkingai elgiantis ir laikantis medžioklės taisyklių, galima užkirsti kelią šiai ligai plisti. Stengiamės ugdyti ir gyventojų supratimą, jog naudodami maistui veterinarijos gydytojo nepatikrintą sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, jie rizikuoja net tik savo sveikata, bet gali užsitraukti ir teisinę atsakomybę. Nuolat aiškiname žmonėms, auginantiems gyvulius ir skerdžiantiems juos savo reikmėms, jog dėl trichineliozės būtina tirti kiekvieną skerdžiamą kiaulę”, – komentavo Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Nevardauskas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šernams nustatytų trichineliozės atvejų Lietuvoje nemažėja, kasmet užregistruojama daugiau nei po 100 šios ligos atvejų (2013 m. – 107, 2014 m. – 135). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje praeitais metais buvo ištirti 5 699 šernų mėginiai, iš kurių 135 atvejais buvo patvirtinta trichineliozė.
Veterinarijos specialistai atlieka galimus šios ligos židinių tyrimus, kurie rodo, kad trichineliozės užkratas natūraliai plinta gamtoje. Nustačius ligos židinio vietą, joje privaloma imtis saugos priemonių ir apribojimų, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių.
Žmonės trichinelioze užsikrečia suvalgę nepatikrintos, termiškai tinkamai neapdorotos kiaulienos, šernienos, arklienos ar nutrijų mėsos, kuriose būna šių kirmėlių lervų. Trichineliozės sukėlėjos yra smulkios, 2–4 mm ilgio kirmėlės (trichinella spiralis). Žmonių žarnyne lervos greitai subręsta, o patekusios į limfą ir kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersiniuose raumenyse (dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių). Lervos gali išlikti gyvybingos 40–50 metų.
(2015-02-18)
vmvt.lt
Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi informaciją iš Visuomenės sveikatos centro apie dviem Tryškių miestelio (Telšių r.) gyventojams patvirtintą trichineliozę, pradėjo tyrimą.
Tiriant žmonių užsikrėtimo trichinelėmis atvejį, paaiškėjo, kad susirgusieji šeimos nariai vaišinosi šernienos patiekalais. Šernienos vyras gavo iš Tryškių – Linkuvos medžiotojų būrelio nario ir nežinodamas medžiojimo taisyklių bei nesulaukęs privalomų trichineliozės tyrimų rezultatų, panaudojo užkrėstą mėsą maistui. Šernas buvo sumedžiotas Pagelžių miške (Tryškių sen. Telšių r.).
Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikę medžiotojų būrelio veiklos patikrinimą dėl veterinarinės priežiūros reikalavimų laikymosi ir nustatę pažeidimų, šio būrelio vadovui surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir priėmė sprendimą – laikinai uždrausti būrelio nariams medžioti.
Šerno mėsa surinkta ir sunaikinta šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Tyrimo medžiaga perduota Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, siekiant išaiškinti, ar šiuo trichineliozės protrūkio atveju nėra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų.
,,Bendraujame su medžiotojais ir kiekvieną kartą primename, kad tik tvarkingai elgiantis ir laikantis medžioklės taisyklių, galima užkirsti kelią šiai ligai plisti. Stengiamės ugdyti ir gyventojų supratimą, jog naudodami maistui veterinarijos gydytojo nepatikrintą sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, jie rizikuoja net tik savo sveikata, bet gali užsitraukti ir teisinę atsakomybę. Nuolat aiškiname žmonėms, auginantiems gyvulius ir skerdžiantiems juos savo reikmėms, jog dėl trichineliozės būtina tirti kiekvieną skerdžiamą kiaulę”, – komentavo Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Nevardauskas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šernams nustatytų trichineliozės atvejų Lietuvoje nemažėja, kasmet užregistruojama daugiau nei po 100 šios ligos atvejų (2013 m. – 107, 2014 m. – 135). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje praeitais metais buvo ištirti 5 699 šernų mėginiai, iš kurių 135 atvejais buvo patvirtinta trichineliozė.
Veterinarijos specialistai atlieka galimus šios ligos židinių tyrimus, kurie rodo, kad trichineliozės užkratas natūraliai plinta gamtoje. Nustačius ligos židinio vietą, joje privaloma imtis saugos priemonių ir apribojimų, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių.
Žmonės trichinelioze užsikrečia suvalgę nepatikrintos, termiškai tinkamai neapdorotos kiaulienos, šernienos, arklienos ar nutrijų mėsos, kuriose būna šių kirmėlių lervų. Trichineliozės sukėlėjos yra smulkios, 2–4 mm ilgio kirmėlės (trichinella spiralis). Žmonių žarnyne lervos greitai subręsta, o patekusios į limfą ir kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersiniuose raumenyse (dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių). Lervos gali išlikti gyvybingos 40–50 metų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- italjanec
- Patyręs medžiotojas
- Posts: 850
- Joined: 2006-Aug-20 15:42
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Is tiesu sioje istorijoje niekas neserga trichinelioze, kodel tokia info skelbiama nezinaumedziotojas wrote:Trichineliozės protrūkis Telšių rajone
(2015-02-18)
vmvt.lt
Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi informaciją iš Visuomenės sveikatos centro apie dviem Tryškių miestelio (Telšių r.) gyventojams patvirtintą trichineliozę, pradėjo tyrimą.
Tiriant žmonių užsikrėtimo trichinelėmis atvejį, paaiškėjo, kad susirgusieji šeimos nariai vaišinosi šernienos patiekalais. Šernienos vyras gavo iš Tryškių – Linkuvos medžiotojų būrelio nario ir nežinodamas medžiojimo taisyklių bei nesulaukęs privalomų trichineliozės tyrimų rezultatų, panaudojo užkrėstą mėsą maistui. Šernas buvo sumedžiotas Pagelžių miške (Tryškių sen. Telšių r.).
Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikę medžiotojų būrelio veiklos patikrinimą dėl veterinarinės priežiūros reikalavimų laikymosi ir nustatę pažeidimų, šio būrelio vadovui surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir priėmė sprendimą – laikinai uždrausti būrelio nariams medžioti.
Šerno mėsa surinkta ir sunaikinta šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Tyrimo medžiaga perduota Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, siekiant išaiškinti, ar šiuo trichineliozės protrūkio atveju nėra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų.
.
Jei nezinai ka daryti- nedaryk nieko.
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Paskui kiaulių marą – ir trichineliozė
Laimis KAVOLIŪNAS,
panskliautas.lt
2015 rugpjūčio 22 d.
Mirabelio miške sumedžiotas šernas sirgo trichinelioze. Asociatyvi nuotr.
Kupiškio rajone aptiktas trichineliozės židinys – sumedžiotas šia žmonėms pavojinga liga užsikrėtęs šernas.
Kupiškio rajono Mirabelio miške netoli Skapiškio prieš gerą savaitę sumedžiotas antrametis šernas sirgo trichinelioze. Tai nustatė gyvūno skerdieną ištyrę veterinarijos specialistai.
Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Jagminas sakė, kad šiemet tai pirmas rajone medžiotojų nušautas šia liga sirgęs šernas.
Siaučiant afrikiniam kiaulių marui, jam ką tik pasireiškus ir Kupiškio rajone, visi sumedžioti šernai išdorojami, o skerdenos kabinamos specialiuose šaldikliuose. Šernų organai iš pradžių pristatomi Kupiškio veterinarams, šie paskui organus veža tirti į Vilnių.
Paaiškėjus, kad Mirabelio miške sumedžiotas šernas sirgo trichinelioze, atvyko gyvūninės kilmės atliekų perdirbimu ir utilizavimu užsiimančios Rietavo veterinarinės sanitarijos specialistai ir šerno skerdieną sunaikino.
Laukelių kaimo teritorija yra paskelbta trichineliozės židiniu, o gretimi Čivų, Cegelnės, Juozapavos, Vėželių, Jurėniškių, Mikiškių, Dailiūnų ir Mirabelėlio kaimai – trichineliozės priežiūros zona.
Rajono valdžia Kupiškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų eiguliui-jėgeriui Žygimantui Bakanui ir medžiotojų klubo „Gojus“ pirmininkui Gaudentui Baikauskui nurodė rengti savo medžioklės plotuose šernų, lapių ir mangutų medžiokles.
Visi nušauti ne maistui skirti gyvūnai dėl trichineliozės turės būti ištirti Kupiškio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, o rasti nugaišę gyvūnai sunaikinti.
K.Jagmino teigimu, būtent mangutai bei lapės ir platina trichineliozę.
Laimis KAVOLIŪNAS,
panskliautas.lt
2015 rugpjūčio 22 d.
Mirabelio miške sumedžiotas šernas sirgo trichinelioze. Asociatyvi nuotr.
Kupiškio rajone aptiktas trichineliozės židinys – sumedžiotas šia žmonėms pavojinga liga užsikrėtęs šernas.
Kupiškio rajono Mirabelio miške netoli Skapiškio prieš gerą savaitę sumedžiotas antrametis šernas sirgo trichinelioze. Tai nustatė gyvūno skerdieną ištyrę veterinarijos specialistai.
Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Jagminas sakė, kad šiemet tai pirmas rajone medžiotojų nušautas šia liga sirgęs šernas.
Siaučiant afrikiniam kiaulių marui, jam ką tik pasireiškus ir Kupiškio rajone, visi sumedžioti šernai išdorojami, o skerdenos kabinamos specialiuose šaldikliuose. Šernų organai iš pradžių pristatomi Kupiškio veterinarams, šie paskui organus veža tirti į Vilnių.
Paaiškėjus, kad Mirabelio miške sumedžiotas šernas sirgo trichinelioze, atvyko gyvūninės kilmės atliekų perdirbimu ir utilizavimu užsiimančios Rietavo veterinarinės sanitarijos specialistai ir šerno skerdieną sunaikino.
Laukelių kaimo teritorija yra paskelbta trichineliozės židiniu, o gretimi Čivų, Cegelnės, Juozapavos, Vėželių, Jurėniškių, Mikiškių, Dailiūnų ir Mirabelėlio kaimai – trichineliozės priežiūros zona.
Rajono valdžia Kupiškio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotų eiguliui-jėgeriui Žygimantui Bakanui ir medžiotojų klubo „Gojus“ pirmininkui Gaudentui Baikauskui nurodė rengti savo medžioklės plotuose šernų, lapių ir mangutų medžiokles.
Visi nušauti ne maistui skirti gyvūnai dėl trichineliozės turės būti ištirti Kupiškio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, o rasti nugaišę gyvūnai sunaikinti.
K.Jagmino teigimu, būtent mangutai bei lapės ir platina trichineliozę.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
- medziotojas
- Administratorius
- Posts: 19472
- Joined: 2006-Jul-07 00:32
- Location: Vilnius
Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!! Diskusijos.
Po pertraukos – vėl trichineliozės protrūkis
"Šviesos" inform.
2015-08-19
Po septynerių metų pertraukos Jurbarke vėl nustatyta tricheneliozė – liga, kuria žmonės užsikrečia valgydami veterinarų neištirtą mėsą. Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyrius rugpjūčio 3 d. gavo informaciją iš Jurbarko maisto ir veterinarijos tarnybos, kad Jurbarko gyventojos pristatytame kiaulienos mėginyje rasta trichinelių ir galimai yra susirgusių asmenų.
Užkrėsta kiauliena į jurbarkietės namus pateko iš Šakių rajono Rocičkių kaime esančio ūkio, kuriame buvo pirkta paskersta kiaulė. Visa užkrėsta mėsa buvo surinkta sunaikinti, informacija apie nesaugią mėsą pardavinėjančius ūkininkus perduota Šakių rajono maisto ir veterinarijos tarnybai.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriuje nedelsiant buvo pradėtas epidemiologinis tyrimas, kuriuo nustatyta, kad jurbarkietė paskerstos kiaulės mėsą parsivežė namo birželio viduryje. Neatlikus tyrimo dėl trichineliozės, namų sąlygomis kiauliena buvo ruošiama maistui – sūdoma, ruošiami rūkyti gaminiai, dalis mėsos užšaldyta.
Po keleto dienų namiškiai pradėjo ragauti sūdytų lašinukų, kiek vėliau – rūkytų gaminių. Pirmoji negalavimus pajutusi namų šeimininkė liepos pirmomis dienomis kreipėsi į gydymo įstaigas. Ligonė buvo gydoma Jurbarko ligoninėje, po to Kauno klinikose, kur buvo įtartas parazitologinės kilmės susirgimas. Ir tik liepos 31 d. Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje, įtarus trichineliozę, buvo skirtas atitinkamas gydymas nuo trichineliozės ir moteriai nurodyta patikrinti turimą mėsą dėl trichinelių.
Visą straipsnį rasite laikraštyje.
"Šviesos" inform.
2015-08-19
Po septynerių metų pertraukos Jurbarke vėl nustatyta tricheneliozė – liga, kuria žmonės užsikrečia valgydami veterinarų neištirtą mėsą. Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyrius rugpjūčio 3 d. gavo informaciją iš Jurbarko maisto ir veterinarijos tarnybos, kad Jurbarko gyventojos pristatytame kiaulienos mėginyje rasta trichinelių ir galimai yra susirgusių asmenų.
Užkrėsta kiauliena į jurbarkietės namus pateko iš Šakių rajono Rocičkių kaime esančio ūkio, kuriame buvo pirkta paskersta kiaulė. Visa užkrėsta mėsa buvo surinkta sunaikinti, informacija apie nesaugią mėsą pardavinėjančius ūkininkus perduota Šakių rajono maisto ir veterinarijos tarnybai.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriuje nedelsiant buvo pradėtas epidemiologinis tyrimas, kuriuo nustatyta, kad jurbarkietė paskerstos kiaulės mėsą parsivežė namo birželio viduryje. Neatlikus tyrimo dėl trichineliozės, namų sąlygomis kiauliena buvo ruošiama maistui – sūdoma, ruošiami rūkyti gaminiai, dalis mėsos užšaldyta.
Po keleto dienų namiškiai pradėjo ragauti sūdytų lašinukų, kiek vėliau – rūkytų gaminių. Pirmoji negalavimus pajutusi namų šeimininkė liepos pirmomis dienomis kreipėsi į gydymo įstaigas. Ligonė buvo gydoma Jurbarko ligoninėje, po to Kauno klinikose, kur buvo įtartas parazitologinės kilmės susirgimas. Ir tik liepos 31 d. Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje, įtarus trichineliozę, buvo skirtas atitinkamas gydymas nuo trichineliozės ir moteriai nurodyta patikrinti turimą mėsą dėl trichinelių.
Visą straipsnį rasite laikraštyje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas