370 PATARIMŲ ŠUNŲ AUGINTOJAMS.
Posted: 2008-Apr-11 17:41
Kam patariu įsigyti šunį
1. KAS MYLI GYVULIUS IR NORI ABIPUSĖS MEILĖS - TEGU TAS ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Joks gyvulys nesugeba taip mylėti, kaip šuo. Jis puikiai jaučia, kaip mes su juo elgiamės, ir už tai atsimoka ištikimybe, prisirišimu ir net savo gyvybe.
2. KAM REIKALINGAS ŠEIMOS IR BUTO, NAMO IR KIEMO SARGAS — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Mes — jo šeimininkas ir šeimynykščiai — esame jo bendrai. Butas, daržas, namas ir kiemas — jo valdos. Visa tai jis saugos ir gins. Dresuotas sarginis šuo sulaikys įsibrovelį, kambarinis šuo bent užkirs jam kelią, ir net mažas šuo, garsiai lodamas, atkreips šeimininko dėmesį ir perspės.
3. KAM GYDYTOJAS PATARIA ARBA LIEPIA JUDĖTI, BŪTI GRYNAME ORE, KASDIEN PASIVAIKŠČIOTI — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Kiek daug gerų gydytojo patarimų mielai išklausome, bet nevykdome. Prie jų priklauso patarimai daugiau buti gryname ore ir daugiau judėti. Ko nepasiekia gydytojas, ta dažnai padaro šuo. Mes privalėsime eiti pasivaikščioti vien todėl, kad to reikia šuniui, ir šie pasivaikščiojimai niekad nenusibos, o keturkojis bičiulis neleis ilgiau stovėti vienoje vietoje.
4. KAS IR TYLOS VALANDĄ NORI TURĖTI ŠALIA GYVĄ BŪTYBĘ — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Joks kitas gyvulys taip neprisiriša prie žmogaus, kaip šuo. Jei būsi šuniui nuoširdus, šuo puikiai jaus šeimininko nuotaiką ir dalinsis tiek džiaugsmu, tiek liūdesiu.
5. PAGYVENUSIAI PORAI, KURIŲ VAIKAI JAU IŠSISKIRSTĖ, ŠUO TIKRAI BUS GERAS NAMIŠKIS.
Jį reikia rūpestingai prižiūrėti, maitinti, glamonėti ir net palepinti. Bet tuo pačiu būtina šunį nuosekliai, tvirtai ir apgalvotai auklėti. Tam reikia darbo ir jėgų, bet šuo atsilygina meile, ištikimybe ir prieraišumu.
6. KAS NEMĖGSTA GYVULIŲ IR MANO, KAD JAIS NEREIKIA RŪPINTIS, IR GYVULĮ VERTINA TIKTAI KAIP INSTINKTŲ IR POLINKIŲ VALDOMĄ, PADARĄ — TAM NEREIKIA ŠUNS.
Žmogaus ir šuns geri santykiai yra pagrįsti abipusiu supratimu ir dėmesiu. Jei žmogus tokių savybių neturi, prie gyvulio prisirišti negali, nebus geras šuniui, ir abu nuo tokio gyvenimo tiktai kentės.
Prieš pirkdami šunį, apgalvokite
7. IŠ ANKSTO PAGALVOKITE, KODĖL PERKATE ŠUNĮ IR KAS IŠ TO IŠEIS.
Šunį reikia pasirinkti pagal tai, kur jūs gyvenate ir ko iš šuns norite. Kambariniai ir dekoratyviniai šunys netinka darbui. Tai mieli keturkojai draugai. Sarginiams ir tarnybiniams šunims reikia tvirtai vadovauti, ir jie turi turėti apibrėžtas užduotis. Medžiokliniai šunys turi gyventi pas medžiotojus. Miestas ar kaimas, atskiras ar daugiabutis namas — visa tai pateikia šuniui skirtingus reikalavimus.
8. ĮSITIKINKITE, KAIP SUMANYMĄ ĮSIGYTI ŠUNĮ VERTINS JŪSŲ ŠEIMA IR KAIMYNAI.
Kas gyvena kaime ar priemiestyje, atskirame name — tam kaimynų nuomone nerūpi. Taip pat gali elgtis ir tie, kurie gyvena nors ir dideliame mieste, bet vienai šeimai skirtame name, su sąlyga — jeigu jų šuo per garsiai ir per dažnai neloja. Bet kuo glaudžiau supa mus aplinkiniai, tuo labiau turime į juos atsižvelgti. Ir vis dėlto principinis klausimas yra ne tai, bet šuns išauklėjimas. Net mažiausiame, mažagabaritiniame bute galima laikyti gerai išauklėtą šunį.
9. NEAPTVERTAS KIEMAS TARP DIDELIŲ NAMŲ — NETINKAMA VIETA JŪSŲ ŠUNIUI IŠEITI BŪTINŲ REIKALŲ.
Kiemuose, kuriuose yra lysvės, vaikų žaidimo aikštelės, gazonai, jūsų šuo, atlikdamas tam tikrus savo reikalus, gali sukelti kaimynų priešiškumą ir net tapti kivirčų priežąstimi. To nebūna, jei šuo savo reikalus tokiame kieme atlieka tik vienoje, jam parinktoje vietoje, bet tai yra reta išimtis.
10. ŠUNS LOJIMAS, KAIP ATSAKAS Į APLINKOS TRIUKŠMĄ, KARTAIS GALI ATNEŠTI VISAI NEKOKIAS PASEKMES.
Kaime arba ten, kur aplinkui yra pakankamai daug erdves, šuo nedraudžiamas gali loti, kai pamato pastininką ar svečius. Jis laiku praneša apie ateinančius ir atstoja durų skambutj. Visai kitaip yra daugiabučiuose namuose. Tenai dažnai gyvena nervingi kaimynai, kuriuos dirgina garsėlesnis šuns lojimas. Kantriai auklėdami, galime vampsėtoją paversti maloniu namiškiu. Tačiau dar yra tarškesiai, svetimi žmonės, skambučiai, trenksmai ir telefonai, kurie, lydimi tylesnio ar garsesnio lojimo, drumsčia drauge gyvenančių ramybę.
11. ŠUNS DYDIS PRIKLAUSO NUO BUTO DYDŽIO.
Mažoje patalpoje arba labai baldų prigrūstame kambaryje didelis šuo yisur ir visada kiiūva. Šuo pats jaučiasi prislėgtas, kankinasi ir nenoromis padaro nemalonumų - ,,Geriau truputį per mažas, bet ne per didelis" — toks turi būti šūkis. Yra labai daug veislinių šunų, kuriuos jįsigiję, mažiausiame bute galime suteikti šuniui jo ,,nuosavą valdą".
12. KIEKVIENAM ŠUNIUI BŪTINA KASDIEN LAISVAI PABĖGIOTI.
Kiek šuniui reikia leisti pabėgioti — priklauso nuo jo dydžio ir veislės.
Miestuose, kur didelis judėjimas, parkuose ir skveruose, kur šunis reikalaujama vedžioti tik už pavadėlio, sunku šį reikalavimą įvykdyti. Bet šuniui būtina kasdien bent pusvalandjį pasivaikščioti.
13. KAS GYVENA VIENAS IR YRA LABAI UŽSIEMĘS, ĮSIGYDAMAS ŠUNĮ TURI GERAI PAGALVOTI.
Žinoma, tokiam žmogui ištikimas šuo gali būti mylimas draugas. Bet, kas išeina anksti ryte ir grįžta tik po pietų ar net vėlai vakare, gali įsigyti šunį tik tuo atveju, jei dieną bus kam šunimi pasirūpinti. Kiekviena šunį reikia kasdien du ar tris kartus išleisti pabėgioti, kad jis atliktų savo gamtinius reikalus. Šuo, nuolatos ir ilgai neturėdamas galimybės nusišlapinti, kankinasi. Tai kenkia šuns sveikatai.
14. VAIKAS TIK TADA GALI NEPRIŽIŪRIMAS ŽAISTI SU ŠUNIMI,
jeigu yra toks protingas ir supratingas, kad nesiduos šuns laižomas, žaisdamas nelies rankomis savo veido ir, pažaidęs su šunimi, rūpestingai nusiplaus rankas.
Šunų parazitai žmogui nepavojingi, išskyrus mažą kaspinuotį. Juo užsikrečiama per gleivines, ir tai gali sukelti rimtus susirgimus. Todėl kūdikiui glaustytis su šunimi negalima leisti.
15. ŽMONĖS, KURIE PIRMA KARTĄ ĮSIGYJA ŠUNĮ, DAŽNIAUSIAI PERKA PATINĄ, O NE KALĘ.
Kalė rujoja du kartus per metus. Rujojanti kalė gali ištepti savo guolį. Be to iš arti ir toli pas ją subėgę šunys, aišku, gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Rujos metu ją reikia atidžiau ir griežčiau prižiūrėti, tada neatsiras nepageidaujamo prieauglio. Bet tai lengviau patarti, negu praktiškai padaryti.
16. KAS TURI PAKANKAMAI LAIKO IR TIKRAI MĖGSTA ŠUNIS, BŪTINAI ĮSIGYJA JAUNA ŠUNIUKĄ.
Dviejų trijų mėnesių šuniukas lengvai pasiduoda auklėjamas ir nuo pirmųjų dienų užkariauja šeimininko širdį. Bet, jį auginant, kyla įvairių uždavinių, ir tai atima nemažai laiko. Kas to nenori ar negali sau leisti, gali įsigyti šešių - dešimties mėnesių šunį, buvusį pas gerą šeimininką, kuris jj tinkamai auklėjo ir išvarė visokius nikius.
17. VISADA NAUDINGIAU ĮSIGYTI GRYNAVEISLĮ, O NE NEŽINOMOS KILMĖS ŠUNĮ.
Šunų veislės — tai ilgo ir kruopštaus žmogaus darbo, galima sakyti, net meno rezultatas. Tai pasiekta atrenkant ir paveldėjimo keliu ugdant tam tikras tiek šunų būdo, tiek išorės savybes, kurios buvo pripažintos gražiomis arba naudingomis. Įsigijus jauną šuniuką, be abejo, sunku pasakyti, kas iš jo išaugs. Veislei būdingi bruožai išryskėja tik po pusės metų, todėl įsigykite šunį tik iš žinomo lizdo.
18. VENKITE ĮSIGYTI SENĄ ŠUNĮ.
Kuo šuo senesnis, tuo sunkiau pakeisti jo būdą. Seno šuns įpročiai yra taip įsišakniję ir įsitvirtinę, kad vargiai juos pavyks pakeisti. Kiekviena nauja aplinka jam yra ir lieka ilgą laiką svetima. Toks šuo labai sunkiai taps tikrai ištikimas naujam šeimininkui.
19. KAS NORI ŠUNĮ DOVANOTI, TENESITIKI DĖKINGUMO.
Grynaveisliai šunys retai dovanojami. Bet kada krepsyje juda penki ar šeši šunyčiai, kurių tėvas nežinomas, o šeimininkas iš meilės ar klaidingai suprasto gailestingumo nenori jų visų ar dalies sunaikinti, jam belieka juos dovanoti. Net ir toks nežinomos kilmės mišris gali būti ištikimas, prieraišus, vertas meiles. Net gražus, kaip ir grynaveislis šuo! Bet dažniausiai — išryškėja jo atsitiktine kilmė. Kas gi norėtų eiti gatve su špico ir dogo mišriu?
20. APSKAIČIUOKITE IŠLAIDAS, KURIŲ PRIREIKS ŠUNIUI ĮSIGYTI IR JĮ IŠLAIKYTI.
Apsvarstykime:
1. Kiek kainuos šuo, kurio kainą nustato šunų mėgėjų klubai ir kuri priklauso nuo šuns veisles ir amžiaus.
2. Kiek kainuos kasdieninis šuns maistas. Tai priklauso nuo suns dydžio ir amžiaus.
3. Kai kuriij veisliij sunims reikia daryti. kosmetines operacijas. O tai
irgi reikia tureti galvoje, skaiciuojant suns isiaikymo ka§tus.
21. PASIRENKANT SUNS VEISLE, REIKIA BOTINAI ATSIZVELGTI,
KOKIO DYDZIO SUO REIIKALINGAS ESAMOMIS SALYGOMIS.
Kiekvienai veislei budingi matai nustatomi pagai suaugusj Sunj. Per-kant maz^ suniukg, is jo augintojo reikia suzinoti, kokio dydzio bus su-auges suo. Suns aukstis matuojamas nuo ismes iki gugos, esancios tarp menc'iij, ant nugarkaulio.
22. KAS NORIT {SIGYTI LABAI DIiDELI SUNJ -- APSKAICIUOKITE
KIEK KAINUOS J[ ISMAlflNTI.
Sisaugusiam serbernarui reikia per dien^ dvieju, kilograrnij mesos, niu faundlendui ne k<j maziau. Gauti pigios arklienos labai sunku. Suniui rei-ka!ing4 mesos kiekj tik is dalies galima pakeisti kitais produktais: kaulais rnesos atliekomis, aviziniais dribsniais, ryziais.
23. ILGAPLAUKIS AR TRUMPAPLAUKIS SUO — TURI NUSPREST1
NAMV SElMININiKE.
ligaplaukiai sunys sta~iasi pavasarj ir rudenj, be to, tam tikras plaukij kiekis krinta istisus metus. Prie ju. lengvai limpa ir gatves nesvarumai, ir sniegas, ypac prie kojij pirsttj. Ilgapiaukio Suns paliktus plaukus nelengva nurinkti dulkiij siurbliu nuo kilimij, apmuSalij ir apdangali;, bet tai nebus didele blogybe, jeigu suni reguliariai su:kuositc. Prikibusj snieg^ ir nesvaru mas nuo suns nesunku nuvalyti siurksclu skudureliu.
24. PASIRENKANT SUNS VEISLE, REIKIA ATSIZVELGTI NE VIEN
I TAI, KOKS SUO JUMS PATINRA. BET IR I LAIKOTARPIO SKON{.
O kickvierias laikotarpis turi savo skonj, kuris keiciasi. Sio siimtmeCio pradzioje Vokietijoje buvo madingiausi taksai, 1930 metais — foksterjerai, 1958 metais — aviganiai. Pagal suniuku. jrasymo j kilmes knygas statisti-k^ galima nustatyti tokig siuo metu madingiausii} veisliq eile: 1. vokie-ciij aviganiai, 2. taksai, 3. pudeliai, 4. bokseriai, 5. spanieliai, 6. foksterjerai, 7. evergsnauceriai.
25 GERIAUSI SARGINIAI SUNYS: VOKISKIEJI AVIGANIAI, SPICAI DOGAI, BOKSERIAI, SENBERNARAI, ROTVEILERIAI, LEONBERGE RIAL
Sarginis suo turi buti nepatiklus ir budrus. Pasirenkant sunj siarn tiks lui, pirmenybe teikiama judriems, sargiems Sunims, kurie, pajute ka non jtartino, akimirksniu sugeba apzvelgti savo valdas, greitai ir priesiska reaguoja j isorinio pasaulio dirgiklius ir garsiai lodarni jspeja Seiminink%.
26, IR MAZAS GALI BOTI PUIKUS SARGAS.
*tsisakytij savo keslij, nes vien 13 faalso jis negali a4*kirti, kick ..pavojin-gas ir piktas suo" ant jo loja.
27. KAS NORI TUO PACIU TURETI IR ZIURKIU BEI PELIU GAUDY-TOJA. - TEGUL {SIGYJA PINCER}, FQKSTeRJERsi ARBA SNAUCER{. Mazijjt} veisliu. pinceriai ir Snauceriai yra*' ptiikus -'Zalingu. grauiiku. nai-kintojai. Jt| net nereikia ypatingai dresuoti. iDarzoyli} rusiuose, didesniuo-se maisto sandeliuose ir kitose panasiose vietose Stifiys - ziurkiu. gaudyto-Jai hutini.
328. LABAI DIRGLIEMS. TROKSTANTIEMS RAMYBES IR NERVIN-GIEMS 2MONEMS NETINKA SIOS SUNU VEISLES:
foksterjerai, bulterjerai,, airiij ir velso terjerai. Siq veisliij sunys yra ypac iinksmi, temperamentingi ir nepapastai judrus. Su jais reikia elgtis iabai vienodai ir islaikytai.
•29. KAS NORI VIDUTINIO TEMPERAMENTO, VIDUTINISKAI JUD-RAUS, VIDUTINISKAI ATKAKLAUS IR VIDUTINISKAI LOJANCIO SUNS, PASIRENKA SIAS VEISLES:
kai kuriuos spanielius, prancuzij buldoga, pudelj, italij kurta, skotij ter-jera arba taksa (trumpaplaukj arba siurksciaplaiikj). Aisku, ne kiekvienos siij veisliij suo yra visiskai ,,vidutiniskas", bet tinkamai auklejami jie daz-niausiai tokie buna.
30. JEIGU REIKALINGAS SUO NAMUOSE, NESVYRUOJANT GALIMA
PASIRINKTI VIENA GAUSiy TARNYBINIU SUNy VEISLiy.
Is siij gausiij ir jvairiij veisliij reikia pasirinkti tokj sunj, kuris po grieztos dresuros tinka vienai, tarn tikrai tarnybai ir to atitinkamai moko-mas. Bet tai nereiskia, kad toks suo ir be kryptingos dresuros nebus puikus namiskis. Neisskaiciuojami terjerai, koli, afganij kurtai, rusij knrtai, miuns-terlenderiai, jvairus sarginiai sunys puikiai pasiteisina ir kaip ,,bedarbiai". Daugeliu atvejij sie sunys buna labai inteligentiski ir gabus. Medziokliniu. veisliy sunis turi auginti tik medziotajai.
31. JEIGU ISIGYS1TE TARNYBINJ SUNJ. KAIP NAMy SUN{, NEGA-
LESITE REIKALAUTI, KAD JOSy PACiy METODAIS JIS [GYTy SPE^
CIALIA. DRESOR4.
Sunkiausia yra pati dresavimo pradzia. Ir tai paprastai atlieka specia-listai. Reikia atsizvelgti ir j tai, kad paveldejimo keliu jgytos savybes dau-giau ar maziau apriboja suns darbo sritj. Afganinio suns nepadarysite me-dziokliniu, sargj.nio suns nepaversite medziokliniu pjudymo sunimi.
32 KAS IGYJA GERAI DRESUOTA TARNYBIN{ SUN[, TURI NUOSEK-
LIAI LAIKYTIS DRESUOTES REIKALAVIMy.
Kiekvieng dresuotg reikia nuolatos kartoti, atlikineti reikiamus pratimus. Jei toks suo ilgai nejaucia savo seianininko grieztu reikalavimij, jis greitai apsileidzia. Sargumas ar medziokles aistra islieka, bet pritruksta paklusnu-mo, tarp 5uns ir jo seimininko kyla nesutarimai ir nemalonumai.
33 KAI KURiy VEISLiy SUNIMS REIKIA DAUG JUDETI, KITAIP JIE
BLOGAI JAUCIASI IR TAMPA LIODNI.
Jie turi priklausyti tokiems zmonems, kurie patys toli eitij su jais pa-sivaikscioti arba leistij jiems begti salia dviraCio. Didelis, ramus plotas, kur jie vieni galetij pakankamai pabegioti, — neblogas pasivaiksciojimu pakaita-!as, taciaii visiskai jij atstoti — negali. Tai ypac svarbu^sioms veislems: airiij terjerams, dogams, dobermanams, airiu, seteriams ir snauceriams.
MEDZIOK-
84. 2EMIAU ISVARDINTy VEISLiy SUNYS TtNKft
lA.ll .
kurtsharai, dratharai, langharai, Stichelharai, vokfskiejt ferakai, vokiSkaa medzioklinis terjeras, vokiskas Wachtel, grifonai, veimaranertai, Honovershet Schweisshund, Bayrischer Gebirgs schweisshund, pointeriai ir pudeliniai pointeriai. Siij veislitj sufiys .gerai jauciasi tik tada, jeigu su jais mediio-jama. (2inoma, musuose ne visos sios veisies papldtu§i6g. Red.).
^^ AP1E
Pudelio ..sukuosena" keiciasi pagal ,,mada", o be to, yra skirtinga ivairio-se Salyse. Ja reikia aptarti su sio klausimo specialistu, kuris patars kokia forma visu. tmkamiausia. Si ..sukuosena" reikalauja rupestingos ir dafno$ pneziuros.
36 AR SUO GRYNAVEISLIS, GALIMA NUSTATYTI TIK PAGAL KIL-MES DOKUMENT4 KURIAME SURASYTI VISI SUNS PROTEVIAI.
Kilmes dokumentas, kurj gauname pirkdami grynaveislj suniuka, yra i5-irauka is kilmes knygij. Paprastai jrasomi proproseneliai, t. y 30 prote-vnj. Kilmes dokumenta turi pasirasyti suns augintojas ir asmuo ' tvarkantis kilmes knygas.
37. SUO, PRIPAZINTAS GRYNAVEISLIU, KILMES KNYGOJE JRASO-
MAS SPECIALIU VARDU.
Sio vardo pirmoji raide priklauso nuo laidos. Viso lizdo suniukij vardai prasides is vienos raides, greta to vardo rasomas vietoves arba augintojo nustatytas vardas. Pvz.: ,,Boldiunas is Leichenbergo". Sis kilmes knygij vardas musij nevarzo ir galime savo sunj pavadinti kaip norime.
38. DVIEjy VEISLINiy SUNy PALIKUONYS VOKIETIJOJE TIK TADA
BUNA PRIPA2INTI GRYNAVEISLIAIS, JEI KILMES KNYGOJE YRA
TOKIE IRASAI:
Sukergimo aktas pagal padengusio suns savininko pazymejimg.
Kales savininko pazymejimas apie vada.
Vados apziurejimo (ekspertizes) jrasas ir veislei netinkamij suniukij
sunaikinimo aktas, kuriuos pasirase sunij veislininkystes specialistas.
Kas nori, kad suniukai butij pripazinti veisliniais,. turi laikytis sii| nuro-
39. KAS NORI SU2INOTI VEISLINIO SUNS V1SUS PROTEVIUS TURI PER2IORETI KILMES KNYGAS.
knygose yra surasyti net simtmecio senumo proteviai, o veisliij, Tcurios dar neturi simto metij, kilmes knygos surasytos nuo tij veisliij pripa-zinimo datos. Vokietijoje daugelio veisliij kilmes knygos yra spausdintos.
40. SUNYS, KURIE SAVO ISVAIZDA ARBA KITOMIS SAVYBEMIS YRA NUKRYPE NUO VEISLES STANDARTO, NEGALI BOTI IRASOMI I KILMES KNYGAS IR NEPRIPAZiSTAMI KAIP VEISLINIAI.
Tai kai kada atsitinka, nors suniukij tevai buna tikri grynaveisliai. Todel renkantis suniukq nors ir is vienos vados, reikia ziureti, kad su-niuko isvaizda labiausiai atitiktij konkrecios veisies standart^.
1. KAS MYLI GYVULIUS IR NORI ABIPUSĖS MEILĖS - TEGU TAS ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Joks gyvulys nesugeba taip mylėti, kaip šuo. Jis puikiai jaučia, kaip mes su juo elgiamės, ir už tai atsimoka ištikimybe, prisirišimu ir net savo gyvybe.
2. KAM REIKALINGAS ŠEIMOS IR BUTO, NAMO IR KIEMO SARGAS — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Mes — jo šeimininkas ir šeimynykščiai — esame jo bendrai. Butas, daržas, namas ir kiemas — jo valdos. Visa tai jis saugos ir gins. Dresuotas sarginis šuo sulaikys įsibrovelį, kambarinis šuo bent užkirs jam kelią, ir net mažas šuo, garsiai lodamas, atkreips šeimininko dėmesį ir perspės.
3. KAM GYDYTOJAS PATARIA ARBA LIEPIA JUDĖTI, BŪTI GRYNAME ORE, KASDIEN PASIVAIKŠČIOTI — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Kiek daug gerų gydytojo patarimų mielai išklausome, bet nevykdome. Prie jų priklauso patarimai daugiau buti gryname ore ir daugiau judėti. Ko nepasiekia gydytojas, ta dažnai padaro šuo. Mes privalėsime eiti pasivaikščioti vien todėl, kad to reikia šuniui, ir šie pasivaikščiojimai niekad nenusibos, o keturkojis bičiulis neleis ilgiau stovėti vienoje vietoje.
4. KAS IR TYLOS VALANDĄ NORI TURĖTI ŠALIA GYVĄ BŪTYBĘ — TAS TEGUL ĮSIGYJA ŠUNĮ.
Joks kitas gyvulys taip neprisiriša prie žmogaus, kaip šuo. Jei būsi šuniui nuoširdus, šuo puikiai jaus šeimininko nuotaiką ir dalinsis tiek džiaugsmu, tiek liūdesiu.
5. PAGYVENUSIAI PORAI, KURIŲ VAIKAI JAU IŠSISKIRSTĖ, ŠUO TIKRAI BUS GERAS NAMIŠKIS.
Jį reikia rūpestingai prižiūrėti, maitinti, glamonėti ir net palepinti. Bet tuo pačiu būtina šunį nuosekliai, tvirtai ir apgalvotai auklėti. Tam reikia darbo ir jėgų, bet šuo atsilygina meile, ištikimybe ir prieraišumu.
6. KAS NEMĖGSTA GYVULIŲ IR MANO, KAD JAIS NEREIKIA RŪPINTIS, IR GYVULĮ VERTINA TIKTAI KAIP INSTINKTŲ IR POLINKIŲ VALDOMĄ, PADARĄ — TAM NEREIKIA ŠUNS.
Žmogaus ir šuns geri santykiai yra pagrįsti abipusiu supratimu ir dėmesiu. Jei žmogus tokių savybių neturi, prie gyvulio prisirišti negali, nebus geras šuniui, ir abu nuo tokio gyvenimo tiktai kentės.
Prieš pirkdami šunį, apgalvokite
7. IŠ ANKSTO PAGALVOKITE, KODĖL PERKATE ŠUNĮ IR KAS IŠ TO IŠEIS.
Šunį reikia pasirinkti pagal tai, kur jūs gyvenate ir ko iš šuns norite. Kambariniai ir dekoratyviniai šunys netinka darbui. Tai mieli keturkojai draugai. Sarginiams ir tarnybiniams šunims reikia tvirtai vadovauti, ir jie turi turėti apibrėžtas užduotis. Medžiokliniai šunys turi gyventi pas medžiotojus. Miestas ar kaimas, atskiras ar daugiabutis namas — visa tai pateikia šuniui skirtingus reikalavimus.
8. ĮSITIKINKITE, KAIP SUMANYMĄ ĮSIGYTI ŠUNĮ VERTINS JŪSŲ ŠEIMA IR KAIMYNAI.
Kas gyvena kaime ar priemiestyje, atskirame name — tam kaimynų nuomone nerūpi. Taip pat gali elgtis ir tie, kurie gyvena nors ir dideliame mieste, bet vienai šeimai skirtame name, su sąlyga — jeigu jų šuo per garsiai ir per dažnai neloja. Bet kuo glaudžiau supa mus aplinkiniai, tuo labiau turime į juos atsižvelgti. Ir vis dėlto principinis klausimas yra ne tai, bet šuns išauklėjimas. Net mažiausiame, mažagabaritiniame bute galima laikyti gerai išauklėtą šunį.
9. NEAPTVERTAS KIEMAS TARP DIDELIŲ NAMŲ — NETINKAMA VIETA JŪSŲ ŠUNIUI IŠEITI BŪTINŲ REIKALŲ.
Kiemuose, kuriuose yra lysvės, vaikų žaidimo aikštelės, gazonai, jūsų šuo, atlikdamas tam tikrus savo reikalus, gali sukelti kaimynų priešiškumą ir net tapti kivirčų priežąstimi. To nebūna, jei šuo savo reikalus tokiame kieme atlieka tik vienoje, jam parinktoje vietoje, bet tai yra reta išimtis.
10. ŠUNS LOJIMAS, KAIP ATSAKAS Į APLINKOS TRIUKŠMĄ, KARTAIS GALI ATNEŠTI VISAI NEKOKIAS PASEKMES.
Kaime arba ten, kur aplinkui yra pakankamai daug erdves, šuo nedraudžiamas gali loti, kai pamato pastininką ar svečius. Jis laiku praneša apie ateinančius ir atstoja durų skambutj. Visai kitaip yra daugiabučiuose namuose. Tenai dažnai gyvena nervingi kaimynai, kuriuos dirgina garsėlesnis šuns lojimas. Kantriai auklėdami, galime vampsėtoją paversti maloniu namiškiu. Tačiau dar yra tarškesiai, svetimi žmonės, skambučiai, trenksmai ir telefonai, kurie, lydimi tylesnio ar garsesnio lojimo, drumsčia drauge gyvenančių ramybę.
11. ŠUNS DYDIS PRIKLAUSO NUO BUTO DYDŽIO.
Mažoje patalpoje arba labai baldų prigrūstame kambaryje didelis šuo yisur ir visada kiiūva. Šuo pats jaučiasi prislėgtas, kankinasi ir nenoromis padaro nemalonumų - ,,Geriau truputį per mažas, bet ne per didelis" — toks turi būti šūkis. Yra labai daug veislinių šunų, kuriuos jįsigiję, mažiausiame bute galime suteikti šuniui jo ,,nuosavą valdą".
12. KIEKVIENAM ŠUNIUI BŪTINA KASDIEN LAISVAI PABĖGIOTI.
Kiek šuniui reikia leisti pabėgioti — priklauso nuo jo dydžio ir veislės.
Miestuose, kur didelis judėjimas, parkuose ir skveruose, kur šunis reikalaujama vedžioti tik už pavadėlio, sunku šį reikalavimą įvykdyti. Bet šuniui būtina kasdien bent pusvalandjį pasivaikščioti.
13. KAS GYVENA VIENAS IR YRA LABAI UŽSIEMĘS, ĮSIGYDAMAS ŠUNĮ TURI GERAI PAGALVOTI.
Žinoma, tokiam žmogui ištikimas šuo gali būti mylimas draugas. Bet, kas išeina anksti ryte ir grįžta tik po pietų ar net vėlai vakare, gali įsigyti šunį tik tuo atveju, jei dieną bus kam šunimi pasirūpinti. Kiekviena šunį reikia kasdien du ar tris kartus išleisti pabėgioti, kad jis atliktų savo gamtinius reikalus. Šuo, nuolatos ir ilgai neturėdamas galimybės nusišlapinti, kankinasi. Tai kenkia šuns sveikatai.
14. VAIKAS TIK TADA GALI NEPRIŽIŪRIMAS ŽAISTI SU ŠUNIMI,
jeigu yra toks protingas ir supratingas, kad nesiduos šuns laižomas, žaisdamas nelies rankomis savo veido ir, pažaidęs su šunimi, rūpestingai nusiplaus rankas.
Šunų parazitai žmogui nepavojingi, išskyrus mažą kaspinuotį. Juo užsikrečiama per gleivines, ir tai gali sukelti rimtus susirgimus. Todėl kūdikiui glaustytis su šunimi negalima leisti.
15. ŽMONĖS, KURIE PIRMA KARTĄ ĮSIGYJA ŠUNĮ, DAŽNIAUSIAI PERKA PATINĄ, O NE KALĘ.
Kalė rujoja du kartus per metus. Rujojanti kalė gali ištepti savo guolį. Be to iš arti ir toli pas ją subėgę šunys, aišku, gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Rujos metu ją reikia atidžiau ir griežčiau prižiūrėti, tada neatsiras nepageidaujamo prieauglio. Bet tai lengviau patarti, negu praktiškai padaryti.
16. KAS TURI PAKANKAMAI LAIKO IR TIKRAI MĖGSTA ŠUNIS, BŪTINAI ĮSIGYJA JAUNA ŠUNIUKĄ.
Dviejų trijų mėnesių šuniukas lengvai pasiduoda auklėjamas ir nuo pirmųjų dienų užkariauja šeimininko širdį. Bet, jį auginant, kyla įvairių uždavinių, ir tai atima nemažai laiko. Kas to nenori ar negali sau leisti, gali įsigyti šešių - dešimties mėnesių šunį, buvusį pas gerą šeimininką, kuris jj tinkamai auklėjo ir išvarė visokius nikius.
17. VISADA NAUDINGIAU ĮSIGYTI GRYNAVEISLĮ, O NE NEŽINOMOS KILMĖS ŠUNĮ.
Šunų veislės — tai ilgo ir kruopštaus žmogaus darbo, galima sakyti, net meno rezultatas. Tai pasiekta atrenkant ir paveldėjimo keliu ugdant tam tikras tiek šunų būdo, tiek išorės savybes, kurios buvo pripažintos gražiomis arba naudingomis. Įsigijus jauną šuniuką, be abejo, sunku pasakyti, kas iš jo išaugs. Veislei būdingi bruožai išryskėja tik po pusės metų, todėl įsigykite šunį tik iš žinomo lizdo.
18. VENKITE ĮSIGYTI SENĄ ŠUNĮ.
Kuo šuo senesnis, tuo sunkiau pakeisti jo būdą. Seno šuns įpročiai yra taip įsišakniję ir įsitvirtinę, kad vargiai juos pavyks pakeisti. Kiekviena nauja aplinka jam yra ir lieka ilgą laiką svetima. Toks šuo labai sunkiai taps tikrai ištikimas naujam šeimininkui.
19. KAS NORI ŠUNĮ DOVANOTI, TENESITIKI DĖKINGUMO.
Grynaveisliai šunys retai dovanojami. Bet kada krepsyje juda penki ar šeši šunyčiai, kurių tėvas nežinomas, o šeimininkas iš meilės ar klaidingai suprasto gailestingumo nenori jų visų ar dalies sunaikinti, jam belieka juos dovanoti. Net ir toks nežinomos kilmės mišris gali būti ištikimas, prieraišus, vertas meiles. Net gražus, kaip ir grynaveislis šuo! Bet dažniausiai — išryškėja jo atsitiktine kilmė. Kas gi norėtų eiti gatve su špico ir dogo mišriu?
20. APSKAIČIUOKITE IŠLAIDAS, KURIŲ PRIREIKS ŠUNIUI ĮSIGYTI IR JĮ IŠLAIKYTI.
Apsvarstykime:
1. Kiek kainuos šuo, kurio kainą nustato šunų mėgėjų klubai ir kuri priklauso nuo šuns veisles ir amžiaus.
2. Kiek kainuos kasdieninis šuns maistas. Tai priklauso nuo suns dydžio ir amžiaus.
3. Kai kuriij veisliij sunims reikia daryti. kosmetines operacijas. O tai
irgi reikia tureti galvoje, skaiciuojant suns isiaikymo ka§tus.
21. PASIRENKANT SUNS VEISLE, REIKIA BOTINAI ATSIZVELGTI,
KOKIO DYDZIO SUO REIIKALINGAS ESAMOMIS SALYGOMIS.
Kiekvienai veislei budingi matai nustatomi pagai suaugusj Sunj. Per-kant maz^ suniukg, is jo augintojo reikia suzinoti, kokio dydzio bus su-auges suo. Suns aukstis matuojamas nuo ismes iki gugos, esancios tarp menc'iij, ant nugarkaulio.
22. KAS NORIT {SIGYTI LABAI DIiDELI SUNJ -- APSKAICIUOKITE
KIEK KAINUOS J[ ISMAlflNTI.
Sisaugusiam serbernarui reikia per dien^ dvieju, kilograrnij mesos, niu faundlendui ne k<j maziau. Gauti pigios arklienos labai sunku. Suniui rei-ka!ing4 mesos kiekj tik is dalies galima pakeisti kitais produktais: kaulais rnesos atliekomis, aviziniais dribsniais, ryziais.
23. ILGAPLAUKIS AR TRUMPAPLAUKIS SUO — TURI NUSPREST1
NAMV SElMININiKE.
ligaplaukiai sunys sta~iasi pavasarj ir rudenj, be to, tam tikras plaukij kiekis krinta istisus metus. Prie ju. lengvai limpa ir gatves nesvarumai, ir sniegas, ypac prie kojij pirsttj. Ilgapiaukio Suns paliktus plaukus nelengva nurinkti dulkiij siurbliu nuo kilimij, apmuSalij ir apdangali;, bet tai nebus didele blogybe, jeigu suni reguliariai su:kuositc. Prikibusj snieg^ ir nesvaru mas nuo suns nesunku nuvalyti siurksclu skudureliu.
24. PASIRENKANT SUNS VEISLE, REIKIA ATSIZVELGTI NE VIEN
I TAI, KOKS SUO JUMS PATINRA. BET IR I LAIKOTARPIO SKON{.
O kickvierias laikotarpis turi savo skonj, kuris keiciasi. Sio siimtmeCio pradzioje Vokietijoje buvo madingiausi taksai, 1930 metais — foksterjerai, 1958 metais — aviganiai. Pagal suniuku. jrasymo j kilmes knygas statisti-k^ galima nustatyti tokig siuo metu madingiausii} veisliq eile: 1. vokie-ciij aviganiai, 2. taksai, 3. pudeliai, 4. bokseriai, 5. spanieliai, 6. foksterjerai, 7. evergsnauceriai.
25 GERIAUSI SARGINIAI SUNYS: VOKISKIEJI AVIGANIAI, SPICAI DOGAI, BOKSERIAI, SENBERNARAI, ROTVEILERIAI, LEONBERGE RIAL
Sarginis suo turi buti nepatiklus ir budrus. Pasirenkant sunj siarn tiks lui, pirmenybe teikiama judriems, sargiems Sunims, kurie, pajute ka non jtartino, akimirksniu sugeba apzvelgti savo valdas, greitai ir priesiska reaguoja j isorinio pasaulio dirgiklius ir garsiai lodarni jspeja Seiminink%.
26, IR MAZAS GALI BOTI PUIKUS SARGAS.
*tsisakytij savo keslij, nes vien 13 faalso jis negali a4*kirti, kick ..pavojin-gas ir piktas suo" ant jo loja.
27. KAS NORI TUO PACIU TURETI IR ZIURKIU BEI PELIU GAUDY-TOJA. - TEGUL {SIGYJA PINCER}, FQKSTeRJERsi ARBA SNAUCER{. Mazijjt} veisliu. pinceriai ir Snauceriai yra*' ptiikus -'Zalingu. grauiiku. nai-kintojai. Jt| net nereikia ypatingai dresuoti. iDarzoyli} rusiuose, didesniuo-se maisto sandeliuose ir kitose panasiose vietose Stifiys - ziurkiu. gaudyto-Jai hutini.
328. LABAI DIRGLIEMS. TROKSTANTIEMS RAMYBES IR NERVIN-GIEMS 2MONEMS NETINKA SIOS SUNU VEISLES:
foksterjerai, bulterjerai,, airiij ir velso terjerai. Siq veisliij sunys yra ypac iinksmi, temperamentingi ir nepapastai judrus. Su jais reikia elgtis iabai vienodai ir islaikytai.
•29. KAS NORI VIDUTINIO TEMPERAMENTO, VIDUTINISKAI JUD-RAUS, VIDUTINISKAI ATKAKLAUS IR VIDUTINISKAI LOJANCIO SUNS, PASIRENKA SIAS VEISLES:
kai kuriuos spanielius, prancuzij buldoga, pudelj, italij kurta, skotij ter-jera arba taksa (trumpaplaukj arba siurksciaplaiikj). Aisku, ne kiekvienos siij veisliij suo yra visiskai ,,vidutiniskas", bet tinkamai auklejami jie daz-niausiai tokie buna.
30. JEIGU REIKALINGAS SUO NAMUOSE, NESVYRUOJANT GALIMA
PASIRINKTI VIENA GAUSiy TARNYBINIU SUNy VEISLiy.
Is siij gausiij ir jvairiij veisliij reikia pasirinkti tokj sunj, kuris po grieztos dresuros tinka vienai, tarn tikrai tarnybai ir to atitinkamai moko-mas. Bet tai nereiskia, kad toks suo ir be kryptingos dresuros nebus puikus namiskis. Neisskaiciuojami terjerai, koli, afganij kurtai, rusij knrtai, miuns-terlenderiai, jvairus sarginiai sunys puikiai pasiteisina ir kaip ,,bedarbiai". Daugeliu atvejij sie sunys buna labai inteligentiski ir gabus. Medziokliniu. veisliy sunis turi auginti tik medziotajai.
31. JEIGU ISIGYS1TE TARNYBINJ SUNJ. KAIP NAMy SUN{, NEGA-
LESITE REIKALAUTI, KAD JOSy PACiy METODAIS JIS [GYTy SPE^
CIALIA. DRESOR4.
Sunkiausia yra pati dresavimo pradzia. Ir tai paprastai atlieka specia-listai. Reikia atsizvelgti ir j tai, kad paveldejimo keliu jgytos savybes dau-giau ar maziau apriboja suns darbo sritj. Afganinio suns nepadarysite me-dziokliniu, sargj.nio suns nepaversite medziokliniu pjudymo sunimi.
32 KAS IGYJA GERAI DRESUOTA TARNYBIN{ SUN[, TURI NUOSEK-
LIAI LAIKYTIS DRESUOTES REIKALAVIMy.
Kiekvieng dresuotg reikia nuolatos kartoti, atlikineti reikiamus pratimus. Jei toks suo ilgai nejaucia savo seianininko grieztu reikalavimij, jis greitai apsileidzia. Sargumas ar medziokles aistra islieka, bet pritruksta paklusnu-mo, tarp 5uns ir jo seimininko kyla nesutarimai ir nemalonumai.
33 KAI KURiy VEISLiy SUNIMS REIKIA DAUG JUDETI, KITAIP JIE
BLOGAI JAUCIASI IR TAMPA LIODNI.
Jie turi priklausyti tokiems zmonems, kurie patys toli eitij su jais pa-sivaikscioti arba leistij jiems begti salia dviraCio. Didelis, ramus plotas, kur jie vieni galetij pakankamai pabegioti, — neblogas pasivaiksciojimu pakaita-!as, taciaii visiskai jij atstoti — negali. Tai ypac svarbu^sioms veislems: airiij terjerams, dogams, dobermanams, airiu, seteriams ir snauceriams.
MEDZIOK-
84. 2EMIAU ISVARDINTy VEISLiy SUNYS TtNKft
lA.ll .
kurtsharai, dratharai, langharai, Stichelharai, vokfskiejt ferakai, vokiSkaa medzioklinis terjeras, vokiskas Wachtel, grifonai, veimaranertai, Honovershet Schweisshund, Bayrischer Gebirgs schweisshund, pointeriai ir pudeliniai pointeriai. Siij veislitj sufiys .gerai jauciasi tik tada, jeigu su jais mediio-jama. (2inoma, musuose ne visos sios veisies papldtu§i6g. Red.).
^^ AP1E
Pudelio ..sukuosena" keiciasi pagal ,,mada", o be to, yra skirtinga ivairio-se Salyse. Ja reikia aptarti su sio klausimo specialistu, kuris patars kokia forma visu. tmkamiausia. Si ..sukuosena" reikalauja rupestingos ir dafno$ pneziuros.
36 AR SUO GRYNAVEISLIS, GALIMA NUSTATYTI TIK PAGAL KIL-MES DOKUMENT4 KURIAME SURASYTI VISI SUNS PROTEVIAI.
Kilmes dokumentas, kurj gauname pirkdami grynaveislj suniuka, yra i5-irauka is kilmes knygij. Paprastai jrasomi proproseneliai, t. y 30 prote-vnj. Kilmes dokumenta turi pasirasyti suns augintojas ir asmuo ' tvarkantis kilmes knygas.
37. SUO, PRIPAZINTAS GRYNAVEISLIU, KILMES KNYGOJE JRASO-
MAS SPECIALIU VARDU.
Sio vardo pirmoji raide priklauso nuo laidos. Viso lizdo suniukij vardai prasides is vienos raides, greta to vardo rasomas vietoves arba augintojo nustatytas vardas. Pvz.: ,,Boldiunas is Leichenbergo". Sis kilmes knygij vardas musij nevarzo ir galime savo sunj pavadinti kaip norime.
38. DVIEjy VEISLINiy SUNy PALIKUONYS VOKIETIJOJE TIK TADA
BUNA PRIPA2INTI GRYNAVEISLIAIS, JEI KILMES KNYGOJE YRA
TOKIE IRASAI:
Sukergimo aktas pagal padengusio suns savininko pazymejimg.
Kales savininko pazymejimas apie vada.
Vados apziurejimo (ekspertizes) jrasas ir veislei netinkamij suniukij
sunaikinimo aktas, kuriuos pasirase sunij veislininkystes specialistas.
Kas nori, kad suniukai butij pripazinti veisliniais,. turi laikytis sii| nuro-
39. KAS NORI SU2INOTI VEISLINIO SUNS V1SUS PROTEVIUS TURI PER2IORETI KILMES KNYGAS.
knygose yra surasyti net simtmecio senumo proteviai, o veisliij, Tcurios dar neturi simto metij, kilmes knygos surasytos nuo tij veisliij pripa-zinimo datos. Vokietijoje daugelio veisliij kilmes knygos yra spausdintos.
40. SUNYS, KURIE SAVO ISVAIZDA ARBA KITOMIS SAVYBEMIS YRA NUKRYPE NUO VEISLES STANDARTO, NEGALI BOTI IRASOMI I KILMES KNYGAS IR NEPRIPAZiSTAMI KAIP VEISLINIAI.
Tai kai kada atsitinka, nors suniukij tevai buna tikri grynaveisliai. Todel renkantis suniukq nors ir is vienos vados, reikia ziureti, kad su-niuko isvaizda labiausiai atitiktij konkrecios veisies standart^.