Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17998
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-08 13:03

Valstybės dieną Kauno regione sulaikytas neblaivus medžiotojas su užtaisytu šautuvu


www.GRYNAS.lt
2019 m. liepos 8 d.



Šeštadienį, Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, apie 23 valandą būdraujantis aplinkos apsaugos pareigūnas iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie Jonavos rajone Bukonių kaime policijos pareigūnų sulaikytą neblaivų medžiotoją, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Skubiai nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad sulaikytas medžiotojas organizavo šventinę medžioklę. Taip pat paaiškėjo, kad medžiotojas ne tik medžiojo neblaivus, bet ir vaikščiojo su užtaisytu medžiokliniu šautuvu pagrindine Bukonių kaimo gatve, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams patikrinus asmens blaivumą, nustatytas vidutinis – 1,56 promilės – girtumas.
Šiam asmeniui gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų kartu su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų bei medžioklės įrankių konfiskavimas. Sprendimą šioje byloje priims teismas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17998
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-10 17:38

J. Talmantas mėgins suvienyti medžiotojus ir aiškiau apibrėžti vilkų medžioklę


DIENOS TEMA MEDŽIOKLĖ
2019 Liepos 10
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
agroeta.lt



Likus apie pusantrų metų iki kadencijos pabaigos, šių metų liepos 31 dieną Kaune, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus salėje, šaukiamas visuotinis neeilinis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) suvažiavimas. Jo darbotvarkėje numatoma atšaukti esamą draugijos tarybą, susidedančią iš 39 narių ir išrinkti naują tarybą likusiai kadencijos daliai. Taip pat bus keliamas klausimas dėl LMŽD nario mokesčio padidinimo. Prieš suvažiavimą "Agroeta" pakalbino naująjį LMŽD pirmininką Joną Talmantą.

LMŽD pirmininką Joną Talmantą kalbino Kauno medžiotojų sąjungos narys medžiotojas Vytautas Ribikauskas.

Pasiteiravus, kaip naujasis LMŽD vadas suspėja suktis, vadovaujant dviem organizacijoms (J.Talmantas yra ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas), pašnekovas patikino, kad kol kas suspėja, o po pusmečio, pasibaigus jo, kaip LŪS pirmininko, kadencijai, numato atsidėti tik veiklai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje. Joje yra tikrai ką veikti, nes buvusios LMŽD vadovybės palikimas – apgailėtinas.

Paprašius patikslinti, kuo tai pasireiškia, pirmininkas paaiškino, kad pirmiausiai nebuvo tinkamai komunikuojama tarp LMŽD "centro" ir draugijos skyrių, tarp draugijos vadovybės ir valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų. Mažai buvo bendraujama su naujai susikūrusiomis medžiotojų būrelius vienijančiomis organizacijomis. Esminiai sprendimai būdavo priimami draugijos vadovų, mažai atsižvelgiant į draugijos skyrių nuomonę. Toks bendravimas su regionų medžiotojais, veikiausiai, ir inicijavo naujų medžiotojų draugijų ir sąjungų steigimąsi. Viena tokių organizacijų – Lietuvos medžiotojų draugija, vadovaujama Gedimino Vaitiekūno. Ji įsteigta tuo metu, kai keitėsi LMŽD pirmininkai.

Naujojo LMŽD pirmininko galvos skausmas yra likusios nemažos skolos, kurias jis žada padengti ne iš lėšų, surinktų padidinus medžiotojų nario mokestį, o iš kitų šaltinių, kurių jis kol kas neįvardija.

Paklaustas, kodėl reikia keisti LMŽD tarybą, J. Talmantas paaiškino, kad taryba buvo neveikli dėl per didelio narių skaičiaus (39). Dėl tokio didelio jų skaičiaus neįmanoma būdavo sukviesti jų į posėdžius. Net 11 tarybos narių nesiteikė atvykti nė į vieną posėdį.



Suvažiavime bus siūloma išrinkti 20 tarybos narių (pirmininkas dvidešimt pirmas). Keisis ir tarybos narių rinkimo tvarka. Tarybos nariai proporcingai regionuose (apskrityse) esančių medžiotojų pirminių organizacijų ir medžiotojų skaičiui bus renkami vietose ir tokiu būdu draugijos valdyme dalyvaus visi LMŽD nariai. Pirmininkas kelis kartus pabrėžė, kad jam vadovaujant, LMŽD valdymas, veiklos iniciatyvos eis iš apačios, sprendimai bus priimami taryboje, o ne pirmininko vienasmeniškai, kai neretai būdavo iki šiol. Paklaustas, koks pirmininko pavaduotojų likimas, J.Talmantas atsakė, kad pavaduotojų nebus (jau nėra), o vietoje jų yra suburta iniciatyvinė grupė, susidedanti iš penkių asmenų, su kuriais ir konsultuosis pirmininkas.

Paklausus, kodėl reikia didinti LMŽD nario mokestį, pirmininkas paaiškino, kad šis mokestis nekeistas jau 20 metų ir draugijos administracijos normalios veiklos užtikrinimui reikia daugiau lėšų.

Prie dabartinio mokesčio, pasak draugijos vadovo, finansų srityje "nesueina galai". Pabandžius diskutuoti, kad pakėlus nario mokestį, kurį centrui moka draugijos skyriai, neišvengiamai reikės didinti ir skyrių medžiotojų nario mokestį, kuris atskiruose skyriuose yra skirtingas (Kauno medžiotojų sąjungoje šiuo metu nario (medžiotojo) mokestis yra 15 eurų), J. Talmantas priminė, kad Europos valstybių medžiotojų vidutinis nario mokestis yra 67 eurai, tad didinti Lietuvos medžiotojo nario mokestį yra didelis rezervas, o medžiotojai nėra patys neturtingiausi Lietuvos gyventojai.

Į klausymą, kaip klostosi santykiai su kitomis Lietuvos medžiotojų klubus ir būrelius vienijančiomis organizacijomis, pašnekovas atsakė, kad buvo organizuotas šių organizacijų (LMŽD, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Medžiotojų sąjunga "Gamta", Ginklų pirklių asociacija bei Lietuvos medžiotojų draugija) atstovų susitikimas, kuriame aptarta bendradarbiavimo galimybės, veiklos strategija, tačiau numatyta priimti bendradarbiavimo deklaraciją. Tiesa, ji dar nepasirašyta. Gerai ir tai, kad dabar šių organizacijų vadovai bent normaliai pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Taip pat, kad medžiotojų klubai ir būreliai nebūtų viliojami klajoti iš vienos medžiotojų kolektyvus vienijančios organizacijos į kitą, bus siekiama įvesti visose organizacijose nario mokestį.

Panašu, kad J.Talmanto per rinkiminę kompaniją skelbtas medžiotojų organizacijų vienijimo lozungas pamažu įgauna pagreitį. Pasak LMŽD pirmininko, tik susivienijus visoms medžiotojų organizacijoms, bus galima produktyviau bendrauti su medžioklės procesą reguliuojančiomis valstybinėmis įstaigomis dėl visų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų priėmimo, nes dabar tie aktai ne visada yra racionalūs, įvairūs draudimai ir reikalavimai yra pertekliniai.

Paklaustas, kodėl nepavyksta normalizuoti vilkų medžioklės, J.Talmantas atsakė, kad kaip tik dėl nepakankamo racionalaus komunikavimo tarp medžiotojų organizacijų ir medžioklę reguliuojančių valstybinių įstaigų pareigūnų (su „Baltijos vilku“ bendravimas keblus). Išsakė pirmininkas priekaištus ir savivaldybėms, kad nesugeba tinkamai įvertinti, įforminti vilkų daromą žalą ir laiku paprašyti papildomo vilkų sumedžiojimo (išėmimo iš gamtos) limito ne vilkų medžioklės sezono metu.

Dėl vilkų padarytos žalos gyvulių augintojams atlyginimo, pasak pirmininko, du kartus padidinus medžiotojams mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, savivaldybės gaus daugiau lėšų. O iš tos mokesčių dalies, kuri teks Aplinkos ministerijai, LMŽD vadas žadėjo siekti, kad būtų skiriama medžiotojams už įvairius darbus medžioklės plotuose, ypač kompensavimui už patirtas išlaidas, vykdant profilaktines priemones dėl afrikinio kiaulių maro plitimo bei maro padarinių likvidavimo.

Džiugu, kad rinkimų LMŽD pirmininko postui užimti metu J.Talmanto išsakyti pažadai tampa realiais darbais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17998
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-19 13:26

Per aplinkosaugos reidus Kauno regione – galimai neblaivus vairuotojas




Kėdainių rajone vykdant medžioklės kontrolę, kai buvo sustabdytas visureigis Nissan Terrano. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, jog asmuo su medžiokle susijęs nebuvo, bet aplinkos apsaugos pareigūnams kilo įtarimas dėl automobilio vairuotojo blaivumo, kadangi nuo visureigio vairuotojo sklido alkoholio kvapas bei buvo pastebėti nekoordinuoti judesiai. Todėl į vietą buvo iškviestas policijos pareigūnų ekipažas. Policininkams patikrinus asmens blaivumą, pirmą kartą nustatytas 1,70 promilės girtumas, o asmens blaivumą patikrinus antrą kartą – 1,67 promilės girtumas. Šį įvykį taip pat toliau tiria policija.

Aplinkosaugos reidai vykdyti liepos 9 ir liepos 17 dienomis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17998
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Lie-30 10:52

Vytautas Ribikauskas: kotletai ant žilvičių neauga


agroeta.lt
DIENOS TEMA MEDŽIOKLĖ 2019 Liepos 30
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Įrašas „Agroetoje“ su kiškutį ryjančio baltojo gandro nuotraukomis tarp skaitytojų sukėlė audringą reakciją. Įraše keliamas klausimas: "O kaip galvojate jūs?“ Nuotraukas jas mačiusieji vertina prieštaringai: vieni teigia, kad tai natūralaus vyksmo gamtoje pavaizdavimas, o kiti, kad dėl poros kruvinų gandro plunksnų prie snapo nuotraukos yra neetiškos, galbūt net provokuojančios smurtą tarp paauglių.

Keistai dabar auklėjami vaikai

Reikia manyti, kad truputį kruvinas gandro plunksnas neigiamai vertinantys piliečiai labiausiai pergyvena dėl šio vaizdo įtakos vaikams. Senyvo amžiaus žmonėms dabartinis vaikų auklėjimas sunkiai suprantamas. Vaikai dabar turi daugybę teisių, o pareigų jokių. Iki tam tikro amžiaus jų negalima palikti namuose vienų, suaugusieji privalo palydėti į mokyklą ir iš mokyklos ir t.t.

Į pradinę mokyklą ėjau apie 4 km. Dalį kelio kulniavau geležinkelio pabėgiais. Norint šiek tiek sutrumpinti kelią per upę, kol nėra ledo, tekdavo perbristi, ledu pereiti paprasta, o ledams pajudėjus pavasarį, kartais skersai patvinusios upės persikeldavome plaukdami ledo lytimi. Vos persiritęs per penkerius, pradėjau dirbti kolūkyje. Buvo toks darbas, kai arkliniu purentuvu purenant cukrinių runkelių tarpueilius, reikėdavo joti ant arklio ir vairuoti jį, kad eitų tiesiai ir nepereitų į kitą tarpueilį (tokį darbą negi dirbs suaugę žmonės, o mažiems vaikams kaip tik. Net arkliui lengva tokį darbininką nešti).

Keldavau anksti. Jojau, žinoma, be balno su nuo arklio prakaito iššutusiu tarpkoju ir ten pat iki kraujo nutrinta oda, nes kolūkio arkliai buvo labai liesi – vieni kaulai. Kepinant saulei ant arklio dažnai užmigdavau ir, kai gyvulys perropodavo į kokį trečią tarpuvagį, prižadindavo purentuvo rankenas laikančio dėdulės keiksmažodis.

O runkeliai eilę metų nuo kolektyvizacijos pradžios būdavo taip apžėlę garstukais, varpučiu ir visokiomis kitomis piktžolėmis, kad sėdint aukštai ant arklio, įžiūrėti runkelių vagas tikrai buvo sunku. Po metų kitų sekė darbas su arkliniu grėbliu.

Ir taip darbai pamažu sunkėjo. Galop karjerą kolūkio laukuose baigiau kartu su vidurinės mokyklos užbaigimu, tapęs lygiaverčiu su suaugusiais kolūkio darbininkais, dirbančiu su arklių pora visus reikalingus darbus. Namuose nuo pat mažų dienų auginau beveik 100 triušių, reikėjo dalyvauti ir kitų naminių gyvūnų priežiūros darbuose. Šeima, kiek leido kolūkinė santvarka, augino gyvulius ir paukščius, laikui atėjus, juos skerdė, valgė ir vaikai visame šiame procese aktyviai dalyvavo.

Būdamas šešerių aš pats užmušdavau triušius (triušiai taip skerdžiami). Nudirdavau ir paruošdavau pardavimui kailių paruošų kontorai jų kailiukus. Kaimo vaikai lydėdavo tėvus, gabenančius gyvulius į skerdyklas, ir stebėjo visus ten vykstančius procesus, kur kraujas liejosi upeliais.

T Hegvita agro

Dalyvaujant tuose procesuose nei mums vaikams, nei mūsų tėvams net mintis nekildavo, kad darome kažkokius nusikaltimus, kad žiauriai elgiamės su gyvūnais, kad vaikai dėl to gali tapti nusikaltėliais - tai buvo normalūs gyvenimo procesai, kai vaikai padėdavo išgyventi šeimoms.

O kaip paršeliai ir veršeliai virsta kotletais, dešromis, žinojo ne tik kaimo, bet ir miestelių, ir miestų vaikai, nes sovietmečiu, negalėdami išgyventi iš atlyginimų, gyvulius augino dauguma piliečių. Ir ką? Gal sakysite, kad iš mano kartos (1944) vaikų išaugo daugiau plėšikų, žmogžudžių ar gyvūnų kankintojų, nei jų yra dabar tarp jaunesnių piliečių?

Nors dabar mažamečiai kruopščiai saugomi nuo visokių kruvinų vaizdų, nors daugelis jų nesuvokia ryšio tarp mėsinių patiekalų ir ganyklose matomų simpatiškų ėriukų ar veršelių (gyvo paršelio, esu tikras, kad nėra matęs dažnas miesto vaikas), nusikaltėlių, net žmogžudžių amžius mažėja, daug nusikaltimų įvykdo nepilnamečiai. Tad ar viso to priežastis tik nuotraukose matomos kruvinos gandro plunksnos? Gal vaikai per daug smurto mato televizorių, išmaniųjų telefonų ar kompiuterių ekranuose? Gal jiems suteikiama per didelė laisvė naudotis šiais prietaisais ir laisvė nieko neveikti?

Gamtoje vykstančius procesus būtina pažinti

Vaikai turi žinoti ne tik tai, kad kotletai ir dešrelės neprinoksta ant karklų šakų, bet ir laukinėje gamtoje vykstančius procesus. Turi žinoti, kad gamtoje gyvenantys mėsėdžiai gyvūnai minta kitais gyvūnais, neretai prarydami juos nesuplėšytus.

Plėšriuosius žvėris ir paukščius reikia vertinti adekvačiai. Suprasti jų gyvenimo būdą ir nesmerkti vienų, kai garbinami kiti. Reikia žinoti, kad liguistų gamtos mylėtojų garbinami ir liaupsinami vilkai nėra tik švelnūs, gražūs, protingi girių sanitarai. Tūlas paauglys gali suprasti, kad jie lyg kokie daktarai Aiskaudos sanitariniais krepšeliais apsikarstę bėginėja po mišką ir "gydo" paliegusius žvėrelius (žinoma, juos suėsdami)? Tad gal verta vaikams ir visiems piliečiams parodyti, kokius vaizdelius tie protinguoliai pilkiai po naktinių išpuolių palieka ganyklose. Beje, ir kur tas protas, kai vieno naktinio išpuolio metu papjaunama ir sužalojama 70 avių, nors suėsti įstengiama tik vieną? Gal tada "Baltijos vilko" vadams bus sunkiau kvailinti naivius jaunuolius ir jaunuoles bei kelti sumaištį vilkų populiacijos reguliavimo procese.

Tas pats ir su baltaisiais gandrais. Išrinkome nacionaliniu paukščiu ir gerai - tegul ir būna tokiu. Bet tegul išlieka laukiniu padaru. Ar verta gandrą paversti namine višta ant ilgų kojų? Ar būtina gandrams lizdus kelti ant kiekvieno stogo? Kol dar gandrai neprarado instinkto susikrauti lizdus, gal ir palikime jiems šį darbą. Norėdami jie sugeba lizdus susikrauti net medžiuose. Nebūtina ir stengtis išslaugyti kiekvieną paliegusį gandriuką, nes žmogaus užaugintas, dažnai likęs invalidu, jis nepritampa prie kitų gandrų ir jo gyvenimas tampa beprasmis.

Gamta pati puikiausiai susitvarko su ligotais, negalinčiais išgyventi gyvūnais. O kad gandrai ryja kiškučius, anokia čia naujiena: jie ryja visus gyvius, kuriuos tik sugeba pagauti ir įstengia praryti. Tačiau ar visa tai reikia slėpti nuo vaikų? Gerai būtų, kad gamtos dėsnius suprastų visi. Suprastų santykius tarp gyvūnų bei santykius tarp žmogaus ir gyvūnų. Kada galima laukinių gyvūnų gausos savireguliacija ir kada privalo įsikišti žmogus. Tada iškyla reikalas žinoti ir kokį vaidmenį gamtoje vykstančiuose procesuose atlieka medžiotojas.

Absurdiška kliedėti, kad plėšrieji žvėrys (vilkai) gali sėkmingai reguliuoti žolėdžių gausą dabar, kai žmogus taip reikšmingai įsibrovė į laukinėje gamtoje vykstančius procesus. Jeigu žolėdžiai negalėtų maitintis žmonių auginamose žemės ūkio kultūrose, jeigu nedirbami laukai ir nešienaujamos pievos apaugtų miškais (Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tai įvyktų labai greitai), tada daug kartų sumažėjusių žolėdžių skaičių galėtų sėkmingai ganyti ir vilkai. Bet ar gali taip nutikti? Geriau, kad negalėtų, nes tada ir žmogui, apsiginklavusiam lazda, tektų konkuruoti su vilkais, o gal net iš naujo mokytis nuo keturių atsistoti ant dviejų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 28 ir 0 svečių