Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Gru-21 22:23

Žmonių mėgstamą pramogą gamtininkai vertina skeptiškai: taip gyvūnams tik pakenkiame



Justina Maciūnaitė,
DELFI turinio projektų žurnalistė
www.GRYNAS.lt
2018 m. gruodžio 20 d.


Kai kurios Lietuvos mokyklos ar vaikų užimtumo centrai turi gražią, tačiau gamtai ne visai naudingą tradiciją: prieš Kalėdas švenčių stalą paruošti ir miško žvėrims. Vaikai, kartu su mokytojais ir gamtos mylėtojais keliauja į mišką nešini daržovių, uogų krepšiais, kuriuos palieka miško gyvūnams. Tačiau, ką apie tokią švenčių dovaną žvėrims mano gamtininkai?
Beveik kasmet prieš šventes viešojoje erdvėje pasirodo žinių apie gražią vaikų, mokytojų ir tėvų iniciatyvą apsilankyti miške ir atnešti miško žvėrims dovanų – uogų, daržovių. Idėjos esmė – ne tik padėti miško gyvūnams, bet ir padėti vaikams pažinti gamtą. Tiesa, kai kurie gyventojai linkę ir dažniau padėti laukiniams gyvūnams, vos tik iškritus sniegui, nešdami jiems įvairaus pašaro. Ugdymo įstaigos skelbia akcijas, kurių metu mokytojai kartu su vaikais ir po švenčių į mišką neša maisto žvėrims teigdami, kad žiemą gyvūnams sunku susirasti, kuo maitintis, tad reikia jiems pagelbėti.

Žmonės per daug kišasi į gamtos procesus

Tačiau gamtininkai tokią, iš pirmo žvilgsnio, gražią ir nekaltą iniciatyvą vertina skeptiškai. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė sako, kad kartais, norėdami padėti gamtai, pernelyg kišamės į natūralius jos procesus.
„Gyvūnai pripranta. Ir tada mes tiesiog iškreipiame visą natūralią miško žvėrių elgseną“, – apie miško gyvūnų šėrimą sako gamtininkas.
M. Lapelė aiškina, kad miško žvėrių šėrimas pateisinamas tik tuo atveju, jeigu gamtoje matoma ekstremali situacija, pavyzdžiui, dėl atlydžio susiformavusi stora ir kieta ledo pluta trukdo kanopiniams žvėrims migruoti ir ieškoti, kuo maitintis. Paprastai kanopiniai žvėrys maitinasi žole, sultingais šakniastiebiais, o atėjus šaltajam metų laikui pereina prie drebulių, karklų ir kitų skanių medžių bei krūmų žievės, briedžiai patraukia į jaunus pušynus. Stirnos laikosi kur nors šlaituose, kur geras matomumas ir šlaite paprastai būna mažiau sniego. Jos tiesiog atsikasa iš po sniego žolės.
„Kai būna atlydys, susiformuoja ledo pluta ir kanopiniai žvėrys, pavyzdžiui, stirnos, sunkiai braunasi per tas kliūtis, jos slysta, braižosi jų kanopos. Tokiais atvejais aš suprasčiau šėrimą kaip vienkartinę, būtiną pagalbą. Bet pastoviai šerti, po to medžioti – man nelabai priimtina“, – aiškina Biologinės įvairovės specialistas.
Pašnekovas pažymi, kad į laukinių gyvūnų gyvenimą reikėtų kištis kuo mažiau. Jis primena sąvoką „baltasis badas“, kuri yra gerai žinoma besidomintiems laukine gamta, kai ilgą laiką laikosi stora sniego danga ir žvėrims apsunkinamos sąlygos susirasti maisto. Anot jo, ir toks laikotarpis gali būti traktuojamas kaip gamtos reiškinys, kurį lydį natūrali, gamtinė stipriausiųjų atranka.
„Tas „baltasis badas“ turi ir kitą pusę. Pavyzdžiui, kada krankliai vedasi vaikus? Žiemos pabaigoje, kada jau būna jiems maisto, kritusių gyvūnų, kuriais gali maitintis krankliai. Gamtoje niekas neprapuola. Ir sakyčiau, tokiais atvejais, kai kažkokios išskirtinės klimatinės sąlygos, šėrimas pateisinimas, esant kitoms aplinkybėms – mano nuomone, nėra toks būtinas“, – komentuoja M. Lapelė.

Žvėrių šėrimas neturi būti pramoga

Nors laukinius žvėris žiemą šeria ir medžiotojai, norėdami gyvūnus prisivilioti, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas laikosi nuomonės, kad miško gyvūnų šėrimas neturėtų tapti pramoga.
„Šėrimas aktualus tada, kai kyla ekstremalios gamtinės sąlygos, nes paskutinio laikotarpio sąlygomis šėrimas aktualus nebent tam tikrose vietose viliojant žvėris. Taip pat šeriant galima juos sulaikyti tam tikroje vietoje ne tik medžioklės tikslais, bet ir atitraukiant žvėris nuo ten, kur jie gali padaryti žalos žemės ūkiui ar miškams. Dabartinės klimatinės sąlygos tikrai nekelia jokių problemų išgyventi bet kokiam mūsų gyvūnui miške“, – tikina medžiotojas.

Pašnekovas tęsia, kad lengvesnio klimato šalyse laukinių gyvūnų šėrimas dažniausiai yra praktikuojamas tik bandant juos prisivilioti arba nuvilioti nuo vietų, kur jie gali pridaryti žalos. Tiesa, pasak E. Tijušo, jei jau yra būtinybė miško žvėris pašerti, reikia žinoti, kokį pašarą jiems duoti.
„Gyvūnus šerti galima žemės ūkio kultūromis, kurias jie naudoja maistui ir natūraliai, tai yra, išėję ganytis į laukus. Bet, žinoma, kokybiškas kultūras, ne atliekas. Dar iš senesnių laikų yra tas įvaizdis arba įprotis susiklostęs, kad į mišką galima bet kokias atliekas išgabenti. Bet gyvūnai maistui irgi naudoja kokybišką pašarą ir tas natūralus pašaras iš tikrųjų negali būti lygiavertis tam, ką gyvūnai natūraliai gamtoje randa ir minta“, – aiškina medžiotojas.
Anot E. Tijušo, elniams, stirnoms, danieliams, kurie dabar sparčiai plinta, pats natūraliausias ir geriausias pašaras yra drebulių ir karklų giminės medžių šakelės ir žievė. Pašnekovas skaičiuoja, kad vienos brandžios drebulės, kelių stirnų būreliui užtektų dviem – trims savaitėms: „Bet vėlgi, taip padėti žvėrims reikia tik tada, kai yra ekstremalios gamtinės sąlygos. Taip, kaip yra dabar, tikrai nėra ekstremalu.“

Svarbi šėrimo vieta

Jeigu jau susiruošta šerti laikinius gyvūnus, esant ekstremalioms gamtinėms sąlygoms, reikia žinoti, kur žvėrims palikti pašarą. E. Tijušas pasakoja, kanopiniai gyvūnai yra prisitaikę prie žieminio maisto. Jų virškinimo sistema veikia taip, kad žiemą šie žvėrys minta žieve ir šakelėmis. Todėl jei planuojama žvėris šerti šakniavaisiais (bulvėmis, morkomis, cukriniais runkeliais), juos palikti reikia ne jaunuolynuose.
„Kada mes nenatūraliai ir per dideliais kiekiais žiemą šalia jaunuolyno papilame sultingųjų pašarų, tai kanopiniai, paėdę skaniai, saldžiai ir minkštai, dar ir žievės užkrims, kas mums atrodytų nenatūralu. Bet tai yra šitų žvėrių fiziologija ir tuomet padaroma pati didžiausia klaida, kai šėrimo vieta įrengiama šalia miško jaunuolyno, ypač spygliuočių jaunuolyno arba lapuočių“, – aiškina medžiotojas.
E. Tijušas sako, kad tokios ekstremalios sąlygos, kada laikiniams žvėrims reikia parūpinti pašaro, buvo jau seniai. Anot pašnekovo, paprastai pagalbos prireikia jautriausiems kanopiniams – stirnoms: „Jų populiacija dabar yra tikrai labai išaugusi ir mes tikrai nė vienas nežinome, ko tikėtis iš šitos žiemos ir jei susiklostys aplinkybės, kad susidarys gili, kieta, sušalusi sniego danga, kuri pradeda trukdyti prieiti prie pašarinių išteklių, tai pirmiausia kentėti pradeda stirnos. Medžiotojai, kai yra ekstremalios sąlygos, nors jau gana seniai jos tokios buvo, šeria jautriausią kanopinį žvėrį – stirną.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Gru-21 23:20

Šernus paklojęs užkratas smogė ir ginklų parduotuvėms – vyksta „optimizacija“


(Vilnius, gruodžio 21 d.)
agroeta.lt
sernu-neberrrr_Fotor.jpg
dailininko Algimanto SNARSKIO piešinys

Nuo 2014 metų Lietuvoje siaučiantis afrikinio kiaulių maro (AKM) užkratas dalyje mūsų šalies teritorijos visiškai išnaikino šernų populiaciją. Grandininės reakcijos neteko ilgai laukti. Po nuostolius skaičiuojančių kiaulių augintojų, ištuštėjo ir ginklų parduotuvės. Medžiotojai keičia kryptį.


Sunyko šernų populiacija


Medžiotojai kai kuriuose Lietuvos regionuose nenušauna nė vieno šerno, todėl pagrindiniai medžioklės laimikiai kol kas yra gausiai išsiplėtusi elninių žvėrių populiacija.
„Kai kur šernų sumažėjo iki nulio. Jei padalintume Lietuvą perpus, tai rytinėje dalyje visiškai išnyko šernai, o vakarinėje dalyje jų dar kažkiek yra“, – „Agroetai“ sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

Pasak jo, kur kas ankščiau už Lietuvą medžiotojai šernų nenušauna jau ir Latvijoje bei Estijoje, kur taip pat siaučia AKM.

E.Tijušas mitu pavadino situaciją, esą šernai į Lietuvą gali atklysti iš Baltarusijos. „Tai visiška nesąmonė, nes šernas pernelyg sėslus žvėris, todėl šernų populiacija iš Baltarusijos, kur, beje, jie taip pat beveik išnykę, negali reikšmingai papildyti Lietuvoje gyvenančių šernų“, – aiškino E. Tijušas.
Pašnekovo teigimu, Baltarusija apskritai skelbė, jog kovojant su AKM, šernams išnaikinti buvo pasitelkta kariuomenė.

Ginklų parduotuvėse slogios nuotaikos


AKM užkratas jau kurį laiką ištuštino ir ginklų parduotuves. Bendrovės „Oksalis“ vadovo Gyčio Misiukevičiaus teigimu, medžiotojai jau retokai užeina gausiau apsipirkti.

„Šernai buvo pagrindinis medžioklės laimikis. Kai jų neliko, klientai parandą ūpą medžioti, o tai reiškia, kad jie nepameta žiūronų, pirštinių, kitų reikmenų. Savo ruožtu ir pas mus nebeužeina“, – sakė G. Misiukevičius.

„Oksalis“ valdo dvi parduotuves Lietuvoje, o dar devynios ginklų parduotuvės dirba pagal „Oksalio“ frančizę.

„Pavyzdžiui, šovinių pardavimai smuko apie 50 proc.“, – kalbėjo G. Misiukevičius.

Paklaustas, kaip sprendžiama klientų trūkumo problema, G. Misiukevičius sakė, jog ginklų parduotuvėms tenka optimizuotis, tai yra atleisti darbuotojus.
„O ką daryti, juk reikia mažinti sąnaudas. Kitas dalykas, mėginame maksimaliai plėsti prekių asortimentą“, – teigė „Oksalis“ vadovas G. Misiukevičius.


Nuo medžioklės prie žūklės


Kitos įmonės – „Vilniaus ginklai“ – direktorius Raimundas Toločka „Agroetai“ irgi patvirtino, kad įmonės pardavimai sumenko dėl retesnio medžiotojų apsilankymo.
„Žmonės kurį laiką dar ateidavo iš įpročio, bet kai šernų medžioklėje nepamatai, tai tas klientų ratas traukiasi“, – sakė R. Toločka.

Jis atkreipė dėmesį, kad AKM liga pakeitė ir pačių klientų įpročius. Dabar esą medžiotojai vis dažniau persimeta į žūklę.

„Žmonės turi pinigų ir nori pramogos. Žūklėje bent jau žuvį gali pagauti ir taip suteikti sau pramogą“, – kalbėjo „Vilniaus ginklai“ direktorius R. Toločka.

Pasak jo, anksčiau klientai užeidavo įsigyti ne tik šovinių, bet ir kitų medžioklei skirtų reikmenų – drabužių, optikos bei kitko.

„Sunku pasakyti, kaip bus ateityje, nes net jei afrikinis kiaulių maras ir baigsis, šernų populiaciją atstatyti nebus taip paprasta“, – pabrėžė pašnekovas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 30 tūkst. medžiotojų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Gru-25 07:26

Medžioklės taisyklės vis keičiamos ir keičiamos


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2018-12-11

Praėjusią savaitę vyko Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos posėdis. Pagrindinį pranešimą padarė aplinkosaugininkas Tadas Andruška. Jis irgi yra medžiotojas, tad gerai susipažinęs su medžioklės kolegų gyvenimu.
Valdyba nusprendė pavyzdinę medžioklę surengti „Purvaičių“ būrelyje gruodžio 15 dieną.
Bene valandą trukusiame T. Andruškos pranešime kalbėta apie nuolat besikeičiančias medžioklės taisykles. Šiemet jos koreguotos net aštuonis kartus. Tad visai nekeista, kad būreliuose ar klubuose ne visi benori būti tos dienos medžioklės vadovu. Neretai tos taisyklės pakeičiamos penktadienį ir informacija dar nebūna pasiekusi medžiotojų.
Nuo šiol tykant ar sėlinant sumedžiotą žvėrį būtina iš karto įrašyti į medžioklės lapą.
Medžioklėse su varovais jau būtini raudoni raiščiai ar liemenės šunims.
Ne visi būreliai ir klubai pasidarę metinę žvėrių apskaitą.
Medžiotojai apie rastą plėšrūnų sudraskytą kanopinį žvėrį turi pranešti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Būtina rinkti ir tarnybai teikti informaciją apie pasirodžiusius vilkus, lūšis, meškas ar aptikus jų pėdsakų.
Nuo 2021 metų balandžio 1 dienos nebebus galima šratais ir grankulkėmis šaudyti paukščių dėl užtaise esančių švino junginių.
Medžiotojai aplinkosaugininkui uždavė daug įvairių klausimų dėl nuolatos besikeičiančių taisyklių. Pavyzdžiui, dabar patiesus vilką patiną būtina pristatyti iltį. Akivaizdžiai gadinamas vertingas trofėjus. Jei bus paguldyta patelė, tai teks pristatyti gimdą. Pasipiktinę medžiotojai net pajuokavo, kad teks eiti į kursus – kitaip tos gimdos nerasi.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2018-Gru-25 07:30

To dar neteko matyti…



laikrastisplunge.lt
Parašė: 2018-12-11



Medžioju vos ne pusšimtį metų. Bet šį kartą ne apie sumedžiotus žvėris kalbėsiu, o apie jų daromą žalą kaimo žmonėms. Vienas skundžiasi, kad bebrai užtvindė pievas, dirbamas žemes, kitas – kad avį ar net jautį vilkai papjovė, trečias ne juokais širsta, kad šernai įsisuko į pasėlius, iškniso pievas.
Tokių skundų, kaip „Plungės“ laikraščiui sakė Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška, kuris vadovauja žalos nustatymo komisijai, šiemet jau buvo dešimt. Iš jų keturi – dėl vilkų padarytų nuostolių.
Taip, nusiskundimų dėl žvėrių eibių yra įvairių. Tačiau ne visi pagrįsti. Kartais žmogus kviečiasi komisiją tikėdamasis nuostolių padengimo, bet, deja, jie padaryti pačioje sodyboje arba jų nėra tiek, kad būtų (yra įstatymu nustatytas procentas) kompensuoti.
Pagal Medžioklės įstatymą sodyboje ir 200 metrų aplink ją negali vykti jokia medžioklė. Ir štai žalos nustatymo komisiją išsikviečia Žlibinų seniūnijos Saušilio kaimo gyventoja Janina Stanienė – šernai iškniso visą sodybą. Išknista net aplink gyvenamojo namo pamatus. Aplink visus ūkinius pastatus. Negalėjau patikėti net savo akimis pamatęs, kas ten vyksta – tiesiog beveik arimas padarytas. Ir šunelis yra. Tačiau, regis, šernų buvo tiek, kad tas nė iš būdos nelindo.
Komisijos nariai viską apžiūrėjo. Aplink sodybą pievos besančios seniai artos. Kaip šeimininkę patikino V. Januška, žinoma, kad tada žemėje būna daugybė grambuolių lervų, kurios šernams – delikatesas. Žemė nedirbama, ir jos įsitaiso žiemoti.
O dar greta tos sodybos Telšių rajonas. Pasirodo, jog visai netoli žvėrys papildomai maitinami, tačiau medžiojama retai ir jie po sodybas slampinėja be baimės, niekieno netrukdomi. Kita problema – itin padidėjus vilkų populiacijai, kanopiniai žvėrys telkiasi arčiau sodybų.
Žalos padengti dėl minėtojo įstatymo nėra kaip. Beliko sutarti, kad J. Stanienė pasirašytų sutikimą, jog „Kontaučių“ klubo medžiotojai gali surengti medžiokles su varovais ir tykant aplink pačią sodybą, tik prieš tai su ja suderinę. Tikėjomės, kad tai kažkiek padės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-13 19:39

Rimanto Benečio išlikimo medžioklė

agroeta.lt
Kostas SLIVSKIS

(Plungė, sausio 13 d.) Baisokai skamba toks pasakymas, bet, kaip patikino mano kraštietis, profesorius, kardiochirurgas, Plungės garbės pilietis Rimantas Benetis, medžioklę Kirgizijoje tik taip ir galima pavadinti. Tokiame safaryje jis dalyvavo 2018 metų lapkritį.
benetis-knygai_Fotor.jpg
„Kai esi daugiau kaip 4 kilometrų aukštyje ir trūksta oro, kai šaltis 20-25 laipsniai su vėjeliu ir keturias paras gyveni palapinėje, kas rytą reikia išjoti, o vakare po 20-30 km kelionės parjoti prie palapinės. Mano nejauname amžiuje tai tikrai išlikimo medžioklė. Jau šešis kartus medžiojau Kirgizijos kalnuose. Tad gerai žinau, kaip elgtis, kur statyti koją, kad nenulėktum į prarają. Nebepametu galvos pamatęs medžiojamą žvėrį, o vietiniai medžiotojai yra itin azartiški. Neretai šauna iš bet kokio atstumo. Aš taip negaliu. Tu prieik, prisėlink, ilgai stebėk ar kitaip apgauk žvėrį, ir tada pajusi tikrą medžioklės skonį. Ten medžiojau Marko Polo avinus, ožiaragius“, – apie medžioklę kalnuose kalba prof. R. Benetis.

Medžiokle jis susižavėjo dar vaikystėje, o nuo 1976 metu medžioja jau oficialiai. Aš vis stebiuosi, kaip toks pasaulinio lygio medikas, profesorius, kuris kardiochirurgines operacijas daro įvairiausiose pasaulio šalyse, sugeba rasti laiko savo pomėgiui. Dar daugiau – paskatintas medžiotojų, jis 2006 metais tapo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovu ir juo buvo pusantros kadencijos. Didžiausias skatintojas tapti draugijos vadovu buvo Jo Ekscelencija Prezidentas Algirdas Brazauskas. Pasak prof. R. Benečio, Jo Ekscelencija visada troško kuo didžiausios sėkmės medžiotojų draugijai ir norėjo, kad jos vadovu taptų koks kilnus medžiotojas verslininkas, sugebantis rasti lėšų draugijos veiklai. Kiekvienas supranta, jog nuo to priklauso ir draugijos sėkmė: rengiamos parodos, trofėjų vertinimas, dar daug kas, ir yra žurnalas, kuris turi pasiekti visus medžiotojus.

„Pastaruoju metu medžioklė Lietuvoje gerokai pasikeitė. Nebelieka tų senų laikų medžioklės dvasios. Jau ne visada ir selekcija atliekama. Medžiotojų moralinės savybės blanksta. Dažnai nusiviliu medžioklės kolegomis.

Manau, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nusipelno kritikos. Ji ne visada atlieka savo funkcijas. Mes nepakankamai valdome žvėrių populiacijos procesus. Vienų žvėrių jau gal per daug, o kiti naikinami. Elnių jau daug.

Štai medžiojame elnius. Visi nori paguldyti trofėjinį, o selekciniai pratęsia populiaciją. Taip neturi būti. Tų selekcinių elnių dabar yra labai daug. Mes negeriname šių žvėrių populiacijos.

Stebina vilkų gausa, o medžioti juos ribojama. Vis nepavyksta įtikinti šalyje aukštas pareigas einančiųjų, nuo kurių priklauso medžioklės, įsiklausyti į šalies medžiotojų nuomonę, į tai, kas dabar darosi gamtoje. Aš dabar gyvenu už Kauno, aplink ūkininkai, jau daugelis, ir aš tarp jų, vilkus matome prie namų, o juk Kaunas visai šalia. Ar tikrai mums reikia tiek vilkų? O dabar jau jie konkuruoja su žmogumi.

Kad draugijos veikla susilpnėjo yra ir išorinės objektyvios priežastys, bet daug priekaištų turime išsakyti ir sau. Liūdna dėl tokios situacijos. Kita vertus, Lietuvos valdžios žmonėms nevalia pamiršti, jog medžioklė šalyje yra ūkio šaka.

Mano medžioklės pastaruoju metu darosi vis įdomesnės. Jau gerai atsirenku partnerius, vietas, kur ir su kuo vyksiu į kokią medžioklę. Kreipiu dėmesį į sugebėjimą bendrauti, požiūrį į medžioklę. Nesmagu medžioti su kolegomis, kurie pyškina bet kur ir bet kaip ir negerbia žvėries“, – pasakoja prof. R. Benetis.

Dabar jis gyvena puikioje sodyboje netoli Babtų. Šalia Nevėžis, o ir Kaunas netoli. Sodyboje yra svečių ir medžioklės namas, kuriame puikuojasi įvairiose pasaulio šalyse, aišku, ir Lietuvoje, sumedžioti trofėjai. Savo žemės valdoje profesorius augina danielius. Ir patikėkit – ne dėl kokio galimo pelno, o dėl malonumo matyti žvėrį, juo džiaugtis.

Kostas SLIVSKIS
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-13 19:51

Vyras ir žmona – prisiekę medžiotojai


laikrastis plunge
Parašė: 2019-01-08

Neseniai Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovu išrinktas Saulius Vengalis medžiotoju tapo 1987-aisiais. Nors niekas iš artimųjų, giminių nemedžiojo, jis su medžiokliais bendravo nuo pat vaikystės – greta gyvenęs kaimynas Ignas Alminas (su kuriuo Saulius dabar kartu traukia žvėrių takais) jį kviesdavo pabūti varovu. Prabėgo kiek metų, Saulius atitarnavo armijoje, ir vėl jį gyvenimas suvedė su medžiotoju – Vytautu Riepša. Šis vis pašnekindavo užsikabinti ant peties šautuvą. Vėlgi Saulius pradėjo eiti varovu ir galiausiai išlaikė egzaminus. Medžioja „Medingėnų“ būrelio plotuose.
Su tais egzaminais, pasak Sauliaus, buvo visa istorija. Anksčiau varovu reikėjo išbūti dvejus metus. O dar nežinia, ar medžiotojų kolektyve naujam nariui atsiras vieta. Saulius tada varovu ėjo antrus metus. Visai netikėtai kolektyvo vadovas Adomas Simonavičius pasakė, jog vienas iš turėjusiųjų laikyti egzaminus atsisakė, tad Saulius galįs pabandyti. Per naktį jis vos ne atmintinai išmoko taisykles ir „tomis pačiomis akimis“ nuėjo laikyti. Pasisekė!
Pirmas patiestas žvėris buvo šernas, kurio iltys – 21 centimetro ilgumo. Tebeturi tas iltis, nors tapęs medžiotoju nepuolė kaupti trofėjų. Tik stirninų ragų turi gal penkiasdešimt…
1.jpg
Gyvenimo kelias Saulių suvedė su Vida – jiedu tapo šeima. Vyras jau buvo patyręs medžiotojas. Dirbo parduotuvėje, prekiaujančioje žūklės įranga. Paskui su žmona nutarė imtis savo verslo – Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos patalpose įkūrė medžioklės ir žūklės reikmenų parduotuvę ir tuo neatsidžiaugia.
Iš pradžių į medžioklę skeptiškai žiūrėjusi Vida, raginama tapti medžiotoja, tuo pomėgiu besižavintiems vyrams atšaudavo: tykodama žvėries, uodų nešers. Pagaliau priraginta po kiek laiko taip įsijautė, jog tapo aistringa medžiotoja, ypač mėgsta tykoti bebrų.
Kaip sakė Vengaliai, būna, kad jau, regis, atsibodo ta medžioklė, bet praeina kelios dienos, vienas su kitu susižvalgo ir be žodžių griebia šautuvus. Tačiau Vida patikino, jog niekada nešaus į briedį – jai esanti per didelė gyvybė.
Su parduotuvės klientais moteris visada randa kalbą, nes yra medžiotoja, o dar viską žino ir apie žūklę. Anot jos, reikia suprasti šių gamtos žmonių poreikius.
Neretai abu sukinėjasi parduotuvėje. Saulius apie tai sako: „Susirask mėgstamą darbą, ir nereikės nė vienos dienos dirbti.“ O Vida, kaip pati patikino, apie šovinius daugiau išmano nei apie kokius kremus moterų grožiui.
„Šiandieninė medžioklė tapo techniškesnė. Puikūs šautuvai, apie kuriuos anksčiau galėjai tik pasvajoti, graži apranga, pritaikyta bet kokiam orui, įvairūs žiūronai, optika ir visa kita. Be to, itin pakilo medžioklės kultūra“, – vienas per kitą pasakojo Vida ir Saulius Vengaliai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-13 20:01

Iš dienoraščio

laikrastisplunge
Parašė: 2019-01-08



2018 12 22

Parsiradęs iš medžioklės prie Tauragės, „Ąžuolo“ klubo plotuose, rašau dienoraštį. Turbūt „Plungės“ laikraščio puslapio „Gamta. Medžioklė. Žūklė“ skaitytojai pastebėjo, kad jau kelintame numeryje nėra mano dienoraščio. Kaip pradėjau nuo Šiaulių medžiotojų kasmet rengiamo Šv. Huberto dienos minėjimo Kurtuvėnuose, taip ir bastausi po medžiokles visoje šalyje – renku medžiagą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtai knygai apie medžiotojus.
2.jpg
Medžiojau įspūdingoje Labanoro girioje prie Kupiškio ir Skuodo rajone, Barstyčiuose. Pastaroji medžioklė yra jau tradicinė, į kurią susirenka Lietuvos medikai. Joje turėjo dalyvauti ir Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius, bet jam teko išvykti į kitą renginį. Taip pat medžiojau klaipėdiškių plotuose prie Varnių, dar dalyvavau mūsų rajone 35-ąjį kartą surengtoje pavyzdinėje medžioklėje. O dabar – prie Tauragės.
Nuo Tauragės iki pat Jubarko yra miškų masyvas. Bent jau toje vietoje, kur medžiojau, daugiausia pušys. Miškas neapsakomai gražus. Kvėpuoji grynu oru ir vis pagalvoji, kaip smagu gyventi, kas per mūsų krašto grožis. Ir Kalėdos šiemet su sniegeliu. Medžių šakos sniegu apdribusios. Dar pamatai kokį prabėgantį žvėrį ir niekaip neatsidžiaugi – juk tikrai nebūtina paleisti šūvio, nors tas žvėris medžiojamas. Jau eidamas į numerį išvydau keliuką perbėgančią šernų bandą. Knisliai nuskuodė į tą kvartalą, kuriame bus varoma. Keli šerneliai krito.
Per kitą varymą savo numeryje stovėjau prisiglaudęs prie kelis kartus už mane storesnės pušies iš varomo miško pusės. Seniai nustačiau, kad taip stovint, nors žvėrims turėtum būti matomas, yra atvirkščiai. Atėjo trys stirnos. Sustojo už kokių 15 metrų. Sukioja galveles ir klausosi varovų. Manęs nemato. Dar paeina kelis žingsnius ir vėl stovi. Šauk, jei nori, bet aš nenoriu – tegu sau gyvena.
Šiaip tai medžiotojai retai kada pasigaili šerno. O aš šioje medžioklėje vis tiek į didelį nešoviau, nors turėjau galimybę. Turi likti motininė banda. Viską išmedžiosi ir miškas liks tuščias, nebeturėsi jokio žvėries. Šernų, anot daugelio mano kalbintų Lietuvos medžiotojų, jau ir taip daug kur nebėra – išguldė maras.
2018 12 23
Vakar buvau Tauragėje, o šiandien vėl ten nukakau. Esu apimtas euforijos. Vietinis gydytojas, prisiekęs medžiotojas, gamtos žmogus Vaclovas Strauka taip prisijaukino šernus, kad be baimės sukinėjasi jų bandoje, net glosto, už uodegų patampo, ir tie nebėga šalin.
Tiesa, Vaclovas pistoletą visada turi patogiai pritvirtintą prie specialaus diržo. Tai, pasak jo, yra būtina. Juk žvėris neprognozuojamas. Ir šernai ne kokie aptvariniai (nors ir ten visko būna), o laisvėje gyvenantys, nežinia, kas kuriam šaus į galvą, ypač per rują, kai bandoje sukinėjasi kuilys ir atlieka giminės pratęsimo darbą.
Buvau apie tą medžiotoją girdėjęs, buvau matęs jį tarp šernų per televizorių, DVD filmuose, bet vis maniau, jog tai aptvariniai žvėrys, ir ilgai tuo netikėjau.
Nuvažiavome su Vaclovu į mišką, kur jis maitina šernus. Knislių nematyti. Vaclovas pašaukė: „Kriu, kriu, kriu, kriu, ateikit, valgyt atvežiau!“ Pakriuksėjo, pakriuksėjo ir ėmė lįsti iš tankmės į atvirą vietą kriuksiai.
Beje, į šėryklas ateina ir elniai. Ir tie nebėga pamatę Vaclovą. Bet iš mašinos man patarė nelipti – svetimas esu ir žvėrys išsibėgios, tad teko fotografuoti per atidarytą langą. Ir dar liepė nejudėti. Šernai nuo manęs sukinėjosi per metrą, o Vaclovas – tarp jų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-13 20:04

Nei plauko, nei tauko…


laikrastisplunge
Parašė: 2019-01-08

Gruodžio viduryje „Purvaičių“ būrelyje vyko karališka medžioklė. Joje dalyvavo 36 medžiotojai. Patiestos septynios stirnos ir dvi lapės. Karaliumi tapo Česlovas Kerpauskas, paguldęs stirną ir lapę. Jam taurę įteikė praėjusios medžioklės karalius Tadas Andruška.
Karališkos medžioklės draugijoje vyksta 35-eri metai ir kasmet rengiamos vis kitų būrelių ar klubų plotuose. Valdybos nutarimu kitais metais jau bus nauja taurė.
3.jpg
Susirinkusiuosius pasveikino „Purvaičių“ būrelio vadovas Tadas Žilevičius. Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Saulius Vengalis sveikinimo kalbos pabaigoje palinkėjo: nei plauko, nei tauko…
Medžioklė buvo tikrai karališka. Jai vadovavo Tadas Žilevičius su talkininkais. Pernykštės medžioklės karalius T. Andruška pakėlė vėliavą. Medžioklės ragą pūtė Lietuvos karinio orkestro narys Arvydas Dirginčius.
Itin tvarkingai vykusioje medžioklėje buvo paleisti 27 šūviai. Jai pasibaigus, po žvėrių pagerbimo, vėliavą nuleido karaliumi tapęs Č. Kerpauskas.
Nežinančiam pasakysiu, jog pirmoje tokioje medžioklėje, irgi vykusioje „Purvaičių“ būrelio plotuose, karaliumi buvo išrinktas Antanas Gailius, paguldęs briedį ir kiškį. O juk tai buvo prieš 35 metus!
Visiems dalyviams įteikti atminimo medaliai ir kitų metų Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos kalendoriai su medžioklės terminais. Kalendoriuje yra ir žuvų gaudymo terminai bei leistini sugaunamų žuvų dydžiai.
Pabaigoje nuskambėjo karališkos medžioklės dalyvių šūkis: „Medžioklei valio!“
Pobūvis vyko Žlibinų kultūros namuose. Ten renginio organizatoriai dar įteikė krūvą įvairių prizų. Veikė mano paroda „Gamta – visų namai“.
Žinoma, kaip visose tokiose sueigose, neapsieita be palinkėjimų kitiems metams, be padėkų už puikią medžioklę.
Man įsimintinas buvo panevėžiečio „Mažemių“ būrelio pirmininko Lauryno Samoškos pasisakymas. Svečias šiltai kalbėjo ir stebėjosi, kad Plungės rajone vyksta tokios medžioklės.
Smagu, kad ši tradicija, pradėta prieš daugybę metų, vis tęsiama. O jos sumanytojai buvo Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Aleksandras Grigaitis ir tuometinis aplinkos inspektorius Justinas Balsys.
Pabaigoje galiu pasigirti, jog iš visų tų medžioklių dalyvavau 34-iose, tad turiu sukaupęs puikų fotografijų ir tekstų archyvą, laukiantį savo valandos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-13 20:13

Dvi paskutinės dienos – du vilkai



Darius KRASAUSKAS,
www.panskliautas.lt
2019 sausio 12 d. 12:07

4.jpg
T.Gudonio laimikiu tapo suaugusi vilkė. Skiemonių medžiotojų būrelio nuotr.

Anykščių rajone medžiotojams pavyko patiesti du suaugusius vilkus. Jei aplinkos ministras užvakar nebūtų pratęsęs vilkų medžioklės, po taiklių anykštėnų šūvių metų medžioklė būtų buvusi užbaigta.


Du sugebėjo pasprukti

Prieš savaitę Skiemonių būrelio medžiotojai surengė medžioklę ties Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų riba.

Ką tik pasnigus, sniege gerai matėsi žvėrių palikti pėdsakai. Patyrę medžiotojai iškart pastebėjo, kad po jų medžioklės plotus Anykščių rajone slankioja trys vilkai. Du plėšrūnai medžioja kartu, o trečiasis vaikščioja atsiskyręs.

Ne vienas ūkininkas skundėsi, kad plėšrūnai išpjovė veršius ir avis.

Į pilkių medžioklę išsirengė 20 medžiotojų. Baltušavos miške, netoli Skiemonių, jie aptiko vilkų pėdsakus.

„Iš sniege paliktų pėdsakų supratome, kad du vilkai patraukė į Molėtų rajoną. Kito būrelio medžioklės plotuose medžioti negalėjome, tad ėmėme ieškoti mūsų krašte likusio trečio vilko“, – sakė Skiemonių medžiotojams vadovaujantis Almantas Žvirblis.

Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
sausio 12 d. numeryje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-22 06:16

Iš dienoraščio


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-01-17

az.jpg
2018 12 27

Iš anksto buvo suplanuota, kad antrąją šv. Kalėdų dieną medžiosime. Girdi, nėra čia ko prie gausiai vaišėmis apkrauto stalo sėdėti kelias dienas, geriau pasivaikščioti po gamtą.
O gamta buvo nuostabi: šviesu, jokio vėjelio, storokas poros dienų sniego sluoksnis. Pėdsakai puikūs – gali neabejodamas nustatyti, kur tie šerneliai dienoja. Tačiau mūsų „Kontaučių“ klubo vadovas Mindaugas Preibys užgarantavo, kad jo nurodytame miške nereikia nė žvalgybos – knislių ten tikrai yra.
Prieš pat medžioklę Mindaugą pasveikinome gimtadienio proga, įteikėme šovinį su užrašu „Taiklaus šūvio“. Ir taikliai šovė jis į šerną. Tik štai kiškeliui nekliuvo. Paskui sakė, jog buvo mažas ir dėl to nepataikė.
O tos dienos medžioklės vadovas Arūnas Garbenčius tai jau pasižymėjo kaip reikiant – per vieną varymą paguldė net penkis šernus.
Galėjau ir aš pasižymėti. Į liniją išbėgo didžiausias būrys, gal dešimt, elnių patelių su jaunikliais. Pyliau į jauniklį, bet… pro šalį, nors atstumas karabinui buvo geras, tik kiek toliau nei šimtas metrų. Paskui save teisinau, jog elnės, šunų vejamos, bėgo labai smarkiai.
Na, ir „pasigavo“ mane medžioklės vadovas – „klišiu“ išvadino. Jis gana taiklus ir humorą mėgstantis medžiotojas. Man, besiteisinančiam dėl prašauto šūvio, sakė: „Pasižiūrėk į pasą, juk reakcija jau ne ta…“
„Ak, tu, velnie, – pagalvojau, – palauksiu tavo klaidos ir atkeršysiu.“ Ir buvo klaidelė… Išvažiavo jis patyrinėti pėdsakų kitam varymui ir nustatyti, kur šernai. Nustatė… Dar, kai vienas kolega paklausė, kiek ten jų yra, pasakė: „Tik pataikykit, didžiausia banda yra.“ Deja, tyrinėdamas pėdsakus suklydo Arūnas, nebuvo tame miške šernų. Beliko man atkeršyti jam – paleisti liežuvį. Tokie juokeliai medžioklei visada suteikia smagumo.

2019 01 06

Mes dažniausiai apie žmogų gerą žodį pasakome tik tada, kai jis išeina amžinybėn.
Su didžiuliu grauduliu rašau šios dienos dienoraštį. Vakar palaidojome netikėtai šį pasaulį palikusį turbūt visų klubo narių mėgtą Rimantą Adomavičių. „Kontaučių“ klubui jis priklausė nuo 1991 metų. Buvo itin aktyvus medžiotojas ir gerbiamas už tai, kad be reikalo nepaleisdavo šūvio. Medžiotoju tapo ir jo sūnus Marius.
Nesigilinsiu, kodėl taip netikėtai nutrūko jo gyvenimas. Svarbu, kad klubo medžiotojai dėl to nekalti, ir neabejoju, kad visada šiltais žodžiais apie jį kalbės ir tikrai atsimins net po daugelio metų.
Rimantas visuomet buvo tarp tų, kurie talkindavo įvairiausiuose klubo renginiuose, prie visokių kolektyvo atliekamų darbų, dalyvaudavo šventėse.
Jis į savo pomėgį žiūrėjo rimtai. Daugybę stirninų yra sumedžiojęs, ir visi būdavo sulaukę brandos amžiaus arba neabejotinai selekciniai.
Itin mėgo ančių medžiokles. Jo sodyboje prieš ančių medžioklę ir susirinkdavome. Dar paauglystėje užpelkėjusioje dauboje pasidarė didžiulę pelkę. Ji visuomet būna pilna vandens paukščių. Pelkės viduryje ant vandenin sukaltų polių pasistatė namelį. Jo vidus išpuoštas paukščių nuotraukomis. Ne kartą lankiausi tame namelyje. Buvo itin įdomu – aplink be baimės plaukioja įvairių rūšių antys, gulbės.
Jį Paukštuku ir vadindavo. Ir ne be reikalo, nes buvo baigęs ornitologijos kursus. Dar kartais pavadindavo Indėnu, nes jautė gamtą ir ją puikiai išmanė. Jis, padedamas poros medžiotojų, rengdavo Paukščių dieną, kurioje dalyvaudavo būrys vaikų. Visi keldavo į klubo teritorijoje esančius medžius įvairaus dydžio inkilus. Ar tai klube bebus kada?..
Medžiojo Rimantas tik su lygiavamzdžiu šautuvu ir bemaž visada sugebėdavo prie žvėries prislinkti per šūvio atstumą. Klube net yra tapęs medžioklės sezono karaliumi.
Ko gero, dar daug gerų žodžių galima pasakyti apie šį anapilin išėjusį mūsų klubo medžiotoją. Mačiau, kad per laidotuves kai kurie kolegos slapčia nubraukė ašarą.
Prieš šios dienos medžioklę išsirikiavę vyrai tylos minute pagerbė Rimanto atminimą. Dar jo garbei nuaidėjo šūvių salvė. Dabar jau jis, kaip teigia indėnai, po mirties medžios amžinuosiuose medžioklės plotuose.
O medžioklė visai nepavyko. Bene pirmas kartas, kad medžioklėje su varovais nepatiestas joks žvėris, nors ir sniegelio buvo, ir žvėrių pėdos gerai matėsi. Šūvis į kiškį – pro šalį. Ne vienas šūvis į lapę – tas pats. Ir šernai išnešė sveikus kailius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-22 06:19

Prof. Petras Vyšniauskas: „Didžiuojuosi, kad tapau medžiotoju“


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-01-17

(Iš spaudai rengiamos mano knygos „100 medžiotojų ir… medžioklė, medžioklė“)

„Mano tėvas Zenonas Vyšniauskas buvo medžiotojas. Priklausė Plungės rajono „Purvaičių“ būreliui. Po įtikinamo pokalbio su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi 2006 metais užsikabinau šautuvą ir išėjau į mišką…
Man medžioklė labai padėjo pamatyti Lietuvą iš vidaus. Puikus kraštas! Kai žmonės pasako, kad pervažiavo visą Lietuvą nuo Vilniaus iki pajūrio greitkeliu, tai reiškia, kad kraštas liko nepamatytas.
Mano safaris daugiau buvo ne su šautuvu, o su saksofonu. Lankiausi apie 70 valstybių ir „sumedžiojau“ gausybę aplodismentų pasaulio koncertų scenose nuo Plungės iki Melburno, Tokijo, Niujorko, Londono…
Man patinka visų rūšių medžioklės. Kartą Kretingos rajone per vieną varymą su lygiavamzdžiu šautuvu paguldžiau šešis šernus. Medžioklėse sutikau puikių žmonių, patyriau nuostabių akimirkų ir labai didžiuojuosi, kad tapau medžiotoju – mano gyvenimas tapo prasmingesnis“, – kalba prof. Petras Vyšniauskas.
a-b.jpg
Pasak jo, mes turime šviesti visuomenę ir aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime gerindami medžioklės įvaizdį visais įmanomais būdais. Prof. P. Vyšniauskas tai daro kultūros priemonėmis. „Tik nuo pačių medžiotojų priklauso, kaip visuomenė žiūrės į mus“, – patikina jis.
Esu giliai įsitikinęs, kad jei nori pažinti žmogų, tai pabendrauk su juo medžioklėje. Kartu pavaikščiok po miškus, pamatyk, ar grožisi Lietuvos gamta, ar gerbia žvėrį, išgirsk, ką mano apie medžioklę.
Tik vienoje medžioklėje su prof. P. Vyšniausku, kuris, kaip ir aš, yra žemaitis, gimęs ir augęs Plungėje, teko būti kartu. Pamačiau, jog jis su pagarba žiūri į sumedžiotą žvėrį, sugeba bendrauti su kolegomis. Medžioklė jį tikrai pavergė.
Aš didžiuojuosi savo kraštiečiu, pasiekusiu aukščiausią lygį muzikos srityje. Sukūrusiu ragais pučiamus medžioklės signalus. Aš didžiuojuosi, kad per mano knygos „Pabaigos niekada nebus“ pristatymą Vilniuje sveikinimą medžioklės ragais pūtė profesorius ir jo sūnus Dominykas.
Prof. P. Vyšniauskas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos garbės medžiotojas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-25 21:41

Šiaulių rajone vienas po kito pleška medžioklės bokšteliai


Ričardas Vitkus
2019-01-25
lrytas.lt

Šiaulių medžiotojų draugijai priklausančio Šelvėnų būrelio medžiotojai suka galvą, kas sistemingai naikina jiems priklausantį turtą. Pastarąją savaitę savo medžioklės plotuose Šelvėnų būrelio nariai rado net keturis sudegintus medžioklės bokštelius.

Rado keturis sudegintus bokštelius

Sekmadienį policijai buvo pranešta apie greta Šiupylių kaimo, Daugmaudžių miško pamiškėje, sudegintą stacionarų medžioklės bokštelį. Vietoj jai priklausančio bokštelio degėsių krūvą radusi 41 metų moteris patirtus nuostolius įvertino 1 tūkstančiu 200 eurų. Kitą dieną pareigūnai gavo pranešimą apie to paties miško pašonėje sudegintą Šelvėnų medžiotojų draugijai priklausantį bokštelį.
Dar du sudeginti medžiotojų bokšteliai Ratkūnų kaimo pamiškėje buvo rasti ketvirtadienį. Vienas medžiotojas jam priklausiusio bokštelio netektį įvertino 400 eurų, kitas – nurodė patyręs tūkstančio eurų žalą. Dėl turto sunaikinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Padegėjai – brakonieriai?

Šalia sudegintų bokštelių pareigūnai rado automobilio padangų žymių. Spėjama, kad visi keturi medžiotojų bokšteliai padegti naktį į sekmadienį. Nors pareigūnai ikiteisminio tyrimo detalių neatskleidžia, Šelvėnų medžiotojų būrelio nariai įsitikinę, kad jų turtą niokoja brakonieriai. „Ženklų, kad mūsų medžioklės plotuose siautėja brakonieriai, buvo ir anksčiau. Šiais įtarimai mes pasidalinome su aplinkosaugininkais“, – portalui lrytas.lt sakė Šelvėnų medžiotojų būrelio vadovas Algirdas Strainys.

Tikisi, kad kaltininkai bus rasti

Šelvėnų medžiotojų būrelio vadovas suabejojo, kad bokšteliai buvo padegti kerštaujat. A.Strainio nuomone, tokiu būdu brakonieriai galėjo siekti parodyti savo galią. „Tiesiogiai su brakonieriai mes nebuvome susidūrę, taigi ir kerštauti mums kaip ir nebuvo dėl ko. Numanome, kas galėjo mūsų medžioklės plotuose brakonieriauti. Mus buvo pasiekusios kalbos esą brakonieriai apie mus, medžiotojus, kalbėjo: „Tegul tie p... netrukdo mums medžioti“. Tikiuosi, kad policijos pareigūnai nustatys, kas padegė medžioklės bokštelius, ir kaltininkai už tai turės atsakyti“, – sakė A.Strainys.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-31 17:38

Kviečia stoti į medžiotojų gretas


Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Sausio 31d. 2019
rinkosaikste.lt



Šiuo metu Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija vienija per šešis šimtus medžiotojų. Medžiotojai susibūrę į 11 medžiotojų klubų bei būrelių. Kėdainių medžiotojų ir draugija plečia savo bendraminčių ratą ir kviečia visus norinčius tapti medžiotojais.

Būtina žinoti

Medžiotoju tapti nėra taip lengva. Pirmiausia reikia išklausyti kursus, tada išlaikyti egzaminą.

„Šiais metais kursus vykdysime vasario 1 dieną Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijoje. Išklausius mokomąją programą bus išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę laikyti stojamuosius egzaminus, o sėkmingai išlaikiusiems stojamąjį egzaminą iškilmingai įteiksime medžiotojo bilietą ir teisę nemokamai žvejoti Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos nuomojamuose vandens telkiniuose 1 metus“, – sakė Jovita Bielskienė, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė.

Padeda pasirošti

Norint laikyti stojamuosius egzaminus būtina surinkti nemažai dokumentų, patvirtinančių stojančiojo tinkamumą tapti medžiotoju.

„Pageidaujančius tapti medžiotojais kviečiame registruotis Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijoje arba telefonu 8 671 81 122. Atvykus į draugiją ar telefonu suteiksime reikalingą informaciją ir padėsime užpildyti reikiamus dokumentus. Mes pasiruošę šiuo klausimu suteikti visapusišką pagalbą bei kvalifikuotą apmokymą tiek teorijos, tiek praktikos srityje“, – patikino J. Bielskienė.

Atsakingas užsiėmimas

Būti medžiotoju – labai atsakingas užsiėmimas, mat medžiotojas ne tik medžioja, bet turi ir begalę įsipareigojimų gamtai.

„Džiaugiamės, kad turime tokį didelį medžiotojų ratą. Daug atsakingų, mylinčių gamtą ir gyvūnus vyrų ir moterų yra mūsų draugijoje. Džiaugiamės, kad mūsų medžiotojai aktyviai dalyvauja veikloje, prisideda prižiūrint žvėris ir medžioklės plotus. Medžiotojas – tai ne tik žmogus, kuris dalyvauja medžioklėje – sumedžioja gyvūną, bet ir tas, kuris esant sunkmečiui padeda gyvūnams, esant ligoms – vykdo jų prevenciją, esant per didelei populiacijai – ją reguliuoja. Medžiotojas – tai žmogus, mylintis gamtą, mylintis bei gerbiantis gyvūną – tiek gyvą, tiek sumedžiotą“, – kalbėjo Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Lionius Stanevičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Sau-31 17:42

Josvainiuose sumedžioti du užsikrėtę šernai


Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Sausio 18d. 2019
rinkosaikste.lt


Sakoma, kad per šalčius afrikinis kiaulių maras plinta lėčiau. Kėdainių rajone paskutinius keletą mėnesių buvo fiksuojamas žymus maro atvejų sumažėjimas. Tačiau Naujieji metai prasidėjo naujais maro atvejais. Šį kartą maras užfiksuotas Josvainių seniūnijoje.

Du užsikrėtę

Josvainių seniūnijoje šių metų pirmąją savaitę užfiksuotas afrikinio kiaulių maro atvejis. Apie jį informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. Maras užfiksuotas dviem sumedžiotiems šernams Josvainių seniūnijoje esančiuose miškuose. Šernų gaišenos utilizuotos, kaip numato patvirtinti reikalavimai.

Pastebimas mažėjimas

Kėdainių rajone jau kurį laiką pastebimas afrikinio kiaulių maro atvejų mažėjimas. Pasak medžiotojų, taip yra dėl to, kad miškuose labai sumažėjo šernų. Praėjusių metų pabaigoje buvo mėnesių, kai po ilgo laikotarpio iš viso nebuvo fiksuojama naujų kiaulių maro židinių.

Ankstesniais mėnesiais jų būdavo fiksuojama net po keliolika atvejų per savaitę. Žmonės net ėmė kalbėti, kad galbūt maras traukiasi. Tačiau medžiotojai ir specialistai šias kalbas paneigė. Žmonėms buvo paaiškinta, kad užkrato perdavimas labai priklauso nuo jų populiacijos tankio. Todėl suderintas atsakingų institucijų veiksmų planas yra vienas pagrindinių sėkmingos ligos kontrolės veiksnių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Vas-08 11:28

Šiaulių rajone nustatyti medžiotojų bokštelius sudeginę vyrai


BNS
2019 m. vasario 7 d.


Policija išaiškino Šiaulių rajone medžiotojų bokštelius sudeginusius tris jaunuolius.
Sausio priešpaskutinę savaitę Šiaulių apskrities policiją vienas po kito pasiekė pranešimai apie Šiaulių rajone, Daugmaudžių miške, sudegintus medžioklės bokštelius.
Į pareigūnus kreipėsi Šelvėnų būrelio nariai. Jie savo medžioklės plotuose rado net keturis sudegintus bokštelius. Dėl turto sunaikinimo iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo įtariama, kad visi keturi statiniai padegti tą pačią naktį.
Šalia sudegintų bokštelių pareigūnai rado automobilio padangų žymių, o Šelvėnų medžiotojų būrelio nariai pasidalino turima informacija apie pastebėtą čia važinėjusį automobilį. Medžiotojų būrelio vadovas išsakė įtarimus, kad jų turtą, ko gero, niokoja kerštaudami brakonieriai. Apie juos, pastebėję brakonieriavimo ženklus, medžiotojai informavo aplinkosaugininkus.
Po savaitės trys tyčiniu turto sunaikinimu bei sugadinimu įtariami Šiaulių rajono gyventojai atsidūrė pareigūnų rankose. Į areštinę buvo uždaryti trys jauno amžiaus vaikinai, iš jų du – ne kartą teisti už už plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, paaiškėjo, kad medžiotojų iškelta versija dėl keršto pasitvirtino.
Sulaikytieji, anot jų, ugnimi sunaikino medžiotojų bokštelius už medžiotojų skleidžiamas kalbas apie jų brakonieriavimą.
Gaisrą jie sukeldavo, padegdami bokštelyje rastus degius daiktus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 21 ir 0 svečių