MEDŽIOKLĖ AMŽINA — KEIČIASI TIK VARYMŲ KVARTALAI

facetas1 wrote:hunteri ziurek kad pats per klaida nenububytum kiaulas, o tai juoko butu, visi ziuretu ir zvengtu kai renki savo smutkes ir leki is klubo. pakalbekit paaiskinkit kad tep negerai. tegul bauda susimoka ir tiek. brakonieriai dar ne tiek nusauna. o jie tai jau tikrai neziuri ar kaule ar kuilys, deda kas juda.

medziotojas wrote:Kas blogiausia, kad skaitomi tik "raudoni" pranešimai, o kas parašyta prieš tai ....

Pastaraisiais metais, pradėjus plėšriuosius žvėrelius skiepyti oraliniu būdu nuo pasiutligės, lapės ir mangutai pradėjo mažiau sirgti šia baisia liga ir dėl šios bei eilės kitų priežasčių šių žvėrelių prisiveisė begalės. Medžiotojai, visur ir visada reikia ar nereikia, skelbiasi, kad iš medžioklės jiems jokios naudos nereikia, kad medžioklė jiems - poilsis gamtoje, būdas mylėti ir pažinti gamtą ir t.t. Tačiau, kai tik pradingo rusiškoji kailių rinka, susidomėjimas kailinių žvėrelių medžioklėmis subliuško kaip muilo burbulas. Dauguma šaulių taip priskreto prie šerniukų uodegų, kad neatplėši...
Tačiau, jeigu ne taip labai rūpi šernienos kepsnys, kaip mėgstame teigti, tad pasverkime, kokios medžioklės romantiškesnės.
Šerniukų šiuo metu populiariausios medžioklės: kas antra diena kibiro pašarų išpylimas jaukykloje ir savaitgalį, o neretai kas antra diena, sėdėjimas 2-3 val. bokštelyje žiemą-vasarą vienoje ir toje pačioje vietoje, nusitaikius į išpiltų kukurūzų krūvelę, kur įbes šnipą atbėgęs alkanas paršiukas. Šautuvas graištvavamzdis, optinis taikiklis galingas ir dar su kažkokiu raudonu tašku, atstumas nuo bokštelio iki pašarų krūvos parinktas optimalus pagal šautuvo prišaudymą ir išmatuotas centimetro tikslumu. Neretai, naudojant įvairius laikrodžius, tiksliai nustatytas šernų į šėryklą atsilankymo laikas... Jokios kūrybos, jokio žvėrių sekimo, gyvenimo būdo studijavimo. Ypač žiemą per speigus, kur dings tas šerniokas neatėjęs į maitinimo vietą...
Ir lapių medžioklė. Apsnigtų laukų platybės. Pavasarėjant skaisčios saulės spinduliai žaižaruoja sniego smiltyse, net akis rėžia. Bekraščių baltų dykynių erdvėje papurusių kailinių liepsnomis žaibuoja lapių pora, išrisnojusi žaisti vestuvinių žaidimų. Sniego dykuma, saulė, erdvė, gražuolės lapės ir tu – medžiotojas. Pabandyk priartėti prie žvėrelių šūvio atstumu (ir gerai būtų, kad rankose turėtum lygiavamzdį). Išmok maskuodamasis prie žvėrelių prisėlinti, pabandyk juos prisivilioti, pamėgdžiodamas pelėno cypimą, arba atspėk, kokiu taku prisižaidę lapės patrauks į artimiausią miškelį, kad galėtum jų ten patykoti. Pavyks tai padaryti toli gražu ne iš karto. Štai, kur romantika! Štai, kur reikia šiek tiek galvoti, gerai pažinti žvėrių elgseną ir savo medžioklės plotus. Mokėti ne tik medžioti, bet ir džiaugtis medžioklės malonumu...

giriu karalius wrote:Ką daryti su burelio nariais, kurie pyzdija pašarus iš jaukyklų?