Vilkų populiacijos būklė.

Jūs galite pasirinkti iki 29 variantus

 
 
Rodyti rezultatus
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17988
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-10 08:24

Obelių pašonėje vilkai išguldė ūkininko avis




Publikuota: 2019-10-04
Lina Dūdaitė - Kralikienė
rokiskiosirena.lt



Pačioje Obelių pašonėje esantis Audronių kaimas garsus dailininko Justino Vienožinskio sodyba. Visai šalia jos spalio 4-osios naktį vyko kruvinas vilkų išpuolis. Jo rezultatai – ūkininkas Petras Šiaučiūnas neteko penkių ėringų avių, o dar kelių gyvybė kabo ant plauko. Plėšrūnai įsisuko į genofondinę Lietuvos juodgalvių bandą. Keturios avys buvo papjautos vietoje, viena krito šiek tiek vėliau, o dar mažiausiai penki gyvūnai yra sužaloti. Pašnekovas įsitikinęs, kad dabar jo ūkiui iškilo reali grėsmė, nes pasidžiaugę lengvu grobiu, vilkai gali dar ne kartą čia apsilankyti.

Nebijo nieko

Ūkininkas P. Šiaučiūnas savo daugiau nei 400 avių bandą laiko visai netoli Obelių. Iš avių aptvaro puikiai matyti Obelių priemiesčio gamyklų kaminai. Dvi avių bandos ganosi sodybos pašonėje, iki namo – vos keliasdešimt metrų. Žinoma, ganyklos rūpestingai aptvertos tvora su elektriniu piemeniu.

Ėriukai jau pasverti ir suvaryti į tvartus. O štai didėlesnes avis pašnekovas ketino lauke laikyti dar savaitę. O kodėl gi ne? Orai nešalti, žolės iki valiai. Gyvūnai puikiai jaučiasi lauke. Jiems žiemojimui jau ruošiamos patalpos, tačiau pasirengimas žiemos sezonui dar užtruks dieną ar kitą...

Tačiau šiuos planus ūkininkui teko skubiai keisti po vilkų išpuolio, įvykusio spalio 4-osios naktį. Apie tai, kad aplink sodybą sukiojasi plėšrūnai, ūkininkas nežinojo. Vilkus šiose apylinkėse jis matė pernai ir šiemet, tačiau prie Obelių jie nesiartino, mieliau sliūkino iš Vieversynės miško, kur jų irštva, į Bagdoniškio pusę. Buvo matyti ne tik vilkų šeimyna, bet ir vilkas vienišius. Tačiau kurį laiką jie prie bandos nesiartino. Iki spalio 4-osios nakties.

Kad kažkas gali nutikti nemalonaus, signalizavo tik P. Šiaučiūno augintinis, gražuolis amerikiečių akita. Pasak pašnekovo, šuo nuolat sukiojosi apie langus, dairėsi...

O ryte buvo matyti, kokią didelę žalą padarė vilkai.

Išgriovė tvorą

Kelyje avių bandos link, vilkų nesustabdė nei aptvaras, nei elektrinis piemuo. Aptvarą vilkai keliose vietose tiesiog nugriovė. Nors jis yra toks, kokio vilkai turėtų nemėgti: ryškiai raudonas, o aptvaro tinklas juda vėjyje. Žodžiu, gana panašus į vilkams medžioti naudojamas vėliavėles. Taip pat aptvare veikia ir elektrinis piemuo.

Vilkai savo išpuoliui pasirininko naujausią ūkininko pirkinį – genofondinę bandą, kuriai neseniai įsigyta 140 avių ir dar pridėta dvi dešimtys savųjų. Visos papjautos avys – ėriavedės. Kurios už mėnesio-pusantro turėjo atsivesti jauniklius. Tarp penkių apdraskytų, bet kol kas dar gyvų – ir veislinis avinas, kuriam plėšrūnai perkando koją.

Nuostoliai milžiniški

Kokius nuostolius dėl vilkų išpuolio patyrė ūkis? Pasak P. Šiaučiūno, suskaičiuoti gana paprasta. Veislinė avis kainuoja 150 Eur. Už mėnesio ji būtų atvedusi po mažiausiai vieną ėriuką, kuris kainuoja 100 Eur. Dar 45 Eur yra mokama išmoka už avį. Taigi, prarasta mažiausiai po 300 Eur už gyvūną. O juk avys ne visuomet veda po vieną ėriuką, gana dažnai ir po du. Maža to, papjautosios avys turi būti utilizuotos, o ši paslauga, kaip ir gaišenų vežimas į Rietavą, kur veikia utilizacija užsiimanti įmonė, taip pat kainuos. Kompensacija už avį, lyginant su nuostoliais, pašnekovo teigimu, yra juokinga. Taigi, reziumuojant galima pasakyti, kad vilkų išpuolis P. Šiaučiūnui atnešė mažiausiai 1500 Eur nuostolio. Tačiau į tai neįtrauktas sužalotų avių gydymas, kuris taip pat kainuos, ir gali būti nesėkmingas...

Vaišinosi it restorane

Gal vilkai alkani, kad papjovė net kelis gyvūnus? Iš tiesų jie gana sotūs. Mat apgraužė tik vieną avį. Ir tą padarė lyg pasityčiodami iš šeimininko: tiesiai prieš namus, prie gražaus tvenkinėlio. It kokiame restorane, grožėdamiesi dailiai sutvarkyta aplinka. Kitos avys beveik neliestos: matyti tik mirtinos ilčių žymės gyvūnų gerklėse.

Apie tai, kad vilkai neturėtų būti alkani, mano ir ūkininkas P. Šiaučiūnas. Jis pastarosiomis dienomis savo laukuose matė didžiules stirnų bandas: po 30-40 gyvūnų. Kodėl vilkai atsisako stirnų ir puola avis? „Nes avį pagauti tiesiog lengviau. Stirnos atsargios, bailios. O avys aptvare – lengvas grobis“, – sakė pašnekovas.

Kodėl nesikalbama?

Po išpuolio pašnekovas kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, toje vietoje veikiančio medžiotojų būrelio narius. „Žinote, kas pikčiausia? Kad jie visi žinojo, jog šiose vietose pasirodė vilkai. Ir, žinodami, kad aš auginu avis, net neperspėjo. Kodėl tarpusavyje nesikalbama? Kai kas blogo nutinka, tada jau visi sako: mačiau, mačiau“, – kalbėjo P. Šiaučiūnas.

Jis mano, kad vilkų išpuoliai nesibaigs: jie užjuto, kad ūkininko aptvaruose galima rasti lengvo grobio. Taigi, jie tuo ir naudosis. P. Šiaučiūnas avis, kol bus baigti ruošti tvartai žiemojimui, sugins kiek galima arčiau namų.

Prevencinės priemonės neveikia

Kiek tai padės, nežinia. Nes vilkai, pašnekovo teigimu, nebijo nei aptvaro, nei elektrinio piemens, nei žmonių buvimo, nei miesto artumo. „Juk pas mus sodyboje visur dega šviesos, yra triukšmo, kurio vilkai turėtų bijoti. Turėtų. Bet nebijo“, – sakė P. Šiaučiūnas.

Jis daug „gražių“ žodžių turi pasakyti ir vilkų mylėtojams. Mat vienos organizacijos atstovai prieš porą metų lankėsi ūkyje, ir tesugebėjo duoti keletą absurdiškų patarimų. „Užkliuvo mano tvora. Esą ji turi būti dviejų metrų aukščio, ir dar pusmetris į žemę įkastas. Čia kas – aptvaras ar tvirtovė?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Jam juokingi ir kiti vilkų mylėtojų patarimai, pavyzdžiui, įsitaisyti aviganį šunį. „Pirmiausia, joks šuo bandos nuo vilkų neapgins. Vargšas gyvulėlis tik pasiaukos pats: jis pirmas atiduos gyvybę už ginamas avisׅ“, – sakė P. Šiaučiūnas. Be to, šunis vilkai pjauna be gailesčio, tad sudraskytos ne tik avys, bet ir brangus aviganis, tik dar labiau didins nuostolius.

Kokia išeitis? Pašnekovas mano, kad į bandą įsisukusius vilkus geriausia būtų sumedžioti. Nes jų kitomis priemonėmis vargu ar bepavyks atbaidyti nuo lengvo grobio. Kitas būdas būtų ne simbolinės, o tikros kompensacijos, kurios padengtų vilkų padarytus nuostolius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17988
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-15 11:58

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VILKŲ SUMEDŽIOJIMO PER 2019-2020 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONĄ LIMITO PATVIRTINIMO

2019 m. spalio 14 d. Nr. D1-608

Vilnius


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 42 punktu, taip pat į Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 36 punktą:


1. T v i r t i n u 120 vilkų sumedžiojimo per 2019-2020 m. medžioklės sezoną limitą.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. spalio 15 d.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17988
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-18 22:38

Ūkininkas – trumpas keleto „Gyvulių ūkio“ sąvokų ir stereotipų paaiškinimas


Žilvinas Augustinavičius Anykščių r. Ūkininkų Sąjungos pirmininkas,
www.DELFI.lt 2019 m. spalio 18 d.


Tenka konstatuoti, kad mes, ūkininkai, pralaimime informacinį „karą“, visais frontais, turbūt todėl, kad esame per daug įsitraukę į savo kasdienius darbus, ir klaidingai manome visas negandas pranyksiant savaime. Ūkis© Shutterstock SUSIJĘ STRAIPSNIAI Seimas ūkininkams davė nemokamo vandens (23) Garsus pienininkas pardavė karves: tenka pripažinti, kad pralaimėjome lenkams (494) Ūkininkai tai ne plunksnos meistrai, kaip žurnalistai, ir ne žodžio meistrai, kaip politikai. Jie ir tik eilinį kartą numoja ranka, kai žiniasklaidos kanalais pasipila purvo srovės. Ūkininkai visuomenės akyse dabar kalti beveik dėl visų šalies negandų – mažų pensijų, skurdžių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, dėl to, kad mėšlas turi savo kvapą, garsiai bliaunančių gyvulių ar to, kad tie gyvuliai trukdo vilkams laisvai veistis laisvoje Lietuvoje. Juk labai patogu, jaunimo žargonu tariant, „stumti“ ant tų, kurie apsiginti negali - nei eterio laiko gauna, nei savo laikraščių leidžia. Į šį „stūmimo“ žaidimą įsitraukė ir aukščiausi valdžios sluoksniai, pritaikę naują rafinuotą terminą - „Gyvulių ūkis“! Dabar jau nė vienas save gerbiantis valstybininkas ar apžvalgininkas nebevartoja ūkio šakos pavadinimo - žemės ūkis, bet rėžia “kiečiau”. Ir reitingai kyla dar labiau į viršų, nes visuomenei patinka, kai valstybės syvus bečiulpiančius parazitus ūkininkus ištraukia į dienos šviesą. Visi šie faktai rodo, kaip toli atsidūrė miestas nuo kaimo, kad nebeliko abipusio supratimo, kad miestiečių akyse kaimo žmonės ir liko kolūkiečiais ar dar blogiau - buožėmis, o buožes juk reikia išbuožinti, nes toks požiūris buvo per 50 metų suformuotas. Ir maisto produktai dabar jau auga prekybos centrų lentynose, tai jei to „gyvulių ūkio“ ir nebeliks, prekybininkai atgabens iš svetur. Įdomu būtų pamatyti, kaip dabar propaguojami ekologiški mažalitražiai automobiliai, už kuriuos, kalbama, netektų mokėti taršos mokesčio, iriasi per purvą arba tempia sunkią priekabą. Dažnai girdime sakant: „Juk jie turtingi - džipais važinėja!“ Taip tenka pripažinti, kad šioje srityje ūkininkai padarė pažangą, nes kol nebuvo džipų, tekdavo automobilį palikus pusiaukelėje pažliugusiais ar užpustytais keliais pėsčiomis klampoti. Laimei atsirado džipų. Mums jie yra darbo priemonė – ir krovinį parsivežti, ir pasėlius bei gyvulius gali apžiūrėti. Beje, juos kaimo žmonės naudoja pagal tikrąją paskirtį, skirtingai nuo miestiečių, nors mieste vizualiai jų lyg ir daugiau, ir naujesnių, ir gerokai prabangesnių... Įdomu būtų pamatyti, kaip dabar propaguojami ekologiški mažalitražiai automobiliai, už kuriuos, kalbama, netektų mokėti taršos mokesčio, iriasi per purvą arba tempia sunkią priekabą. Kita nesenai girdėta frazė: “jie gyvena, kaip arabų šeichai“. Taip, yra sėkmingų ūkių, kuriuose sunkiai ir sumaniai dirbdami ūkininkai susikūrė gerovę. Visai kaip ir versle, yra tie, kurie „prasimušė“ (gal po keletą kiekviename rajone) ir tie, kurie ne. O Lietuvoje yra per 120 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių. Taip jau yra, kad tie „pasimušusieji“ geriau matomi, nes juos žiniasklaida dažniau aplanko. Visai normalu, kad labiau norima pasakoti apie tuos, kuriems pasisekė, bet juk yra ir kiti, beveik neišlipantys iš guminių batų, nuo nuolatinės drėgmės suskirdusiomis rankomis, negalintys niekur išvykti, nes rytą vakarą tą pačią valandą turi būti prie savo augintinių. Dėl tokio sunkaus darbo, už pieną gaudami tik trupinius (patys mažiausi ūkiai tegauna 11-15 ct/l už bazinį riebumą), ūkininkai ir atsisako pienininkystės. Pieno ūkių skaičius kasmet nuosekliai mažėja. Siūlau miesto žmogui susimąstyti, kokia dalis iš pinigų, sumokėtų už pieno pakelį atitenka tokiems „šeichams“? O jei jau manoma, kad ši ūkio šaka tokia pelninga, kodėl būriai norinčių tapti ūkininkais nesiveržia į kaimą. Ūkininkų amžiaus vidurkis artėja prie 60 metų ribos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o jaunų į sektorių ateina tik vienetai. Jau nebe taip dažnai ir ūkininkų vaikai sutinka perimti tėvų ūkį, bet verčiau ir bėga į miestus. Mes ne bankai ir ne prekybos centrai, kurie, įvedus mokesčius, gali vienašališkai pasididinti įkainius ar pakeiti produkcijos kainas. Įtakos savo gaminamos produkcijos kainoms neturime. Pabandykime paspėlioti, kaip padidintas dyzelino akcizas paveiks skirtingo ekonominio pajėgumo ūkius. Negalės ūkininkai gyvuliams pašaro neruošti, vandens vasarą nenuvežti ar kitų pagrindinių agrotechnikos darbų nenudirbti. Tačiau bus priversti skaičiuoti ir rasti išeitį. Mes ne bankai ir ne prekybos centrai, kurie, įvedus mokesčius, gali vienašališkai pasididinti įkainius ar pakeiti produkcijos kainas. Įtakos savo gaminamos produkcijos kainoms neturime. Teks mažinti savikainą, t.y. pagalvoti, kokios technologinės operacijos atsisakyti, kuri ne taip ženkliai sumažintų produktyvumą, bet leistų sutaupyti pabrangusių degalų. Todėl planuotos pajamos valstybės biudžeto taip ir nepasieks. Padidinus akcizą, labiausiai nukentės tie, kurie neturi modernesnės technikos, galinčios vienu važiavimu atlikti kelias operacijas, gyvulininkystės ūkių savininkai, kurie ir iki šiol gaudavo mažesnę kuro normą, nes neturės iš ko sutaupyti. Manyčiau, kad ši plyta „gerovės valstybės pamatuose“ bus gerokai aptrupėjusi. Gerai apgalvotas žingsnis - „naikinant gyvulių ūkio apraiškas, mokesčius padidinti gyvulių ūkiui“ (įdomu, kas tai – ar garsiai skelbiama regionų plėtra, ar kaip tik atskirties didinimas?) – dėl to maisto produktų kainos prieš rinkimus nepakils. Bet egzistuoja tikimybė, kad padidėjus žaliojo dyzelino akcizui, pabrangs prekybos centrų lentynų išlaikymas ar perdirbimo savikaina maisto pramonės įmonėse, tuomet pakiltų ir kainos, o tai jau grėstų ir prarastais balsais per rinkimus. Norėčiau paaiškinti apie paramą mūsų sektoriui. Kaip „gyvulių ūkis“ Lietuvoje, taip ir žemės ūkis visame pasaulyje yra remiamas, tik skiriasi to rėmimo formos. ES Bendroji Žemės Ūkio Politika (BŽŪP) buvo sukurta tam, kad per ją būtų stimuliuojama visa Bendrijos ekonomika. Juk paramos pinigų judėjimas, jiems pasiekus ūkį nesustoja – su jų pagalba perkama nauja technika, o tai reiškia, kad darbo turi ją gaminančios įmonės, statomi gamybiniai pastatai, dirba transportas, perdirbamoji pramonė, statybų sektorius, ž. ū. aptarnaujančios prekybos įmonės, įrengimų, įrankių, medžiagų gamintojai, mokslo įstaigos ir t.t, ir t.t. Šis ratas gerai sukasi todėl, kad paramos dėka žemės ūkio perkamoji galia padidėjo. Šis ratas gerai sukasi todėl, kad paramos dėka žemės ūkio perkamoji galia padidėjo. O dar reikėtų įvertinti ir tai, kaip pasikeitė darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai. Tikrai nė vienas iš šiuolaikinio traktoriaus kabinos nebenorėtų persėsti į sovietinės gamybos sveikatą žalojančią techniką, o ką bekalbėti apie poveikį gamtai. Tikiu, kad jei ne ES parama, didžioji dalis mūsų technikos parko tebealsuotų senove. Technikos pardavimų svyravimai yra tiesiogiai susiję su paramos buvimu - vos tik nebėra paramos investicijoms, naujos technikos pardavimai ir krenta, įsigyjama dėvėta. Ir ne dėl to, kad ūkininkai išpuiko ir be paramos pirkti nenori, bet todėl, kad be paramos tokios investicijos ūkyje neatsiperka. Abejojantiems mano teiginiais siūlau pasidomėti ž. ū. technikos kainomis. Jau vidutinio galingumo traktoriaus kaina ženkliai lenkia prabangaus visureigio, o kur dar agreguojami padargai, kainuojantys dar du kartus tiek. Tokioms investicijoms jau imamos paskolos, o kai nukrinta kainos arba ateina blogų klimatinių sąlygų metai, pasiteisinimų vietoj įmokų bankai nepriima. Nėra kitos ūkio šakos, kuri būtų taip tiesiogiai priklausoma nuo klimato užgaidų. Neberašysiu apie dokumentų pildymą ir jų skaičių, bet norėdamas gauti, tarkim, 100 tūkst. Eurų paramą, turi paimti ir 200 tūkst. Eur paskolą. Derėtų visuomenei paaiškinti, ir tai, kaip veikia investicinės paramos mechanizmas, siekiant sugriauti stereotipą apie ūkininką, neva susižeriantį pinigus į kepurę, ir darantį su jais ką tinkamas. Neberašysiu apie dokumentų pildymą ir jų skaičių, bet norėdamas gauti, tarkim, 100 tūkst. Eurų paramą, turi paimti ir 200 tūkst. Eur paskolą, nes savo tokių lėšų neturi (bankas reikalaus 10-20 proc. nuosavų lėšų), padaryti planuojamas investicijas, po patikrinimo, jei viskas tvarkoje, gali gauti paramą ir per paskolos sutartyje numatytą terminą, gražinti likusius pinigus. Reikia priminti, kad dar yra penkerių metų projekto priežiūros laikotarpis, kurio metu reikia teikti ataskaitas ir atitikti numatytus projekto priežiūros kriterijus, kurių neįvykdžius, paramą gali tekti gražinti (būtent šių reikalavimų sušvelninimo ir pagalbos derantis su supirkėjais ir bankais, o ne kompensacijų ūkininkai prašo derlių pražudžius liūtims ar sausroms). Be viso kito, šių dienų visuomenė iš ūkininko reikalauja, kad gamindamas maisto produktus, jis saugotų aplinką, didintų bioįvairovę, prisidėtų prie kovos su klimato kaita ir rūpintųsi gyvūnų gerove. Be paramos visų šių tikslų pasiekti neįmanoma.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17988
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-23 03:47

75375612_2977620412266981_1266390468938170368_n.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17988
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-30 04:31

Išrankūs vilkai: jaunas ožkas suėdė, seną – paliko gyvą




agroeta.lt
2019 Spalio 29
Autorius: Dainius ŠEPETYS

Kėdainių rajono Šulaičių kaime vilkų gauja sudraskė tris ožkas, kurios buvo pririštos grandinėmis vos už 30-40 metrų nuo gyvenamojo namo. Liko tik viena – pati seniausia.

Didesni miškai nuo Šulaičių kaimo gerokai nutolę ir yra tik kitame Šušvės upės krante, tad iš kur čia atklydo plėšrūnai vietos gyventojams lieka mįsle. Tiesa, prieš dieną vienas sodietis matė šalia krūmų bidzenančius devynis vilkus, tačiau tuo metu negalėjo patikėti, kad tai buvo būtent šie miško grobuonys.

Ūkelio, kur vyko skerdynės, šeimininkė Diana Jankauskaitė „Agroetai“ pasakojo, kad iš viso ji laikė 4 ožkas. „Visos buvo pririštos vienoje vietoje. Vilkai tris žiauriai sudraskė, o vieną, pačią seniausią, paliko. Negalėjo jie mūsų „Senkos“ nematyti, juk visai šalia buvo, gal pagalvojo, kad mėsa per kieta“, – nelaimės akivaizdoje bandė pajuokauti moteris. Ji taip pat sakė, kad vieną ožką vilkai sudorojo beveik visą, kitai – išdraskė vidurius, o trečiajai nelaimėlei – kaklą perkando.

Kompensacijos už gyvulėlius moteris gauti nesitiki, nes šie buvo neženklinti. Didelės materialinės skriaudos šeima taip pat nepatyrė, nes ožkelės pridėtinės vertės beveik nekūrė, o buvo laikomos daugiau dėl „žolynų priežiūros“.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17988
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Lap-20 16:53

Nespėjo veršelių suginti į tvartą – prisistatė vilkai


DIENOS TEMA LIETUVA ŪKIS
agroeta.lt
2019 Lapkričio 20
Autorius: Daiva BARTKIENĖ



Veliuonos krašte (Jurbarko savivaldybė) nėra didelių miškų masyvų, tačiau kiekvieną rudenį vilkai išveda savo vaikus į ganyklas prasimanyti lengvo grobio. Iki lapkričio vidurio užsitęsus ganiavai Šiaulių kaimo ūkininkas neteko penkis mėnesius auginto veršio – nuostolis keli šimtai eurų.

Siautėja kiekvieną rudenį

Savaitgalį Tamošių apylinkių ūkininkai dalijosi baisia žinia apie pasirodžiusius vilkus. Tai jau ketvirtas atvejis seniūnijoje, kai gyvulius auginantys ūkininkai nukenčia nuo vilkų. Šiemet krito avys ir ožkos, bet veršis – pirmas didesnis vilko grobis. Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta įsitikinęs, kad Šiaulių kaimo ūkininko ganykloje apsilankė ne vienišas vilkas, o visa vilkų gauja.

Šiose apylinkėse vilkai savo grobio pareikalauja kiekvieną rudenį. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Pelučių kaime plėšrūnai papjovė dvi avis, kiek anksčiau Paalsio I kaime – ožką su dviem ožiukais.

Užpernai Pelutėlių kaime, lapkričio viduryje, vilkai užpuolė tolokai nuo miško besiganančių avių bandą. Ne vienas šio krašto ūkininkas pastaraisiais metais skundėsi, jog ganykloje gyvuliai apdraskomi, išgąsdinami.

Veliuonos seniūnas neslepia, jog vilkai – neįveikiama problema. Jų nesulaiko nei užtvarai, nei šunys. Apsisaugoti nuo šių plėšrūnų, seniūno nuomone, praktiškai neįmanoma. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių jau net nesiskundžia dėl vilkų daromos žalos.

Veliuonos apylinkėse vilkų daugėja

Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Martynas Kursevičius pripažįsta, jog Veliuonos, Šimkaičių, Juodaičių seniūnijos yra „karšta“ linija, kurioje ūkininkams didžiausia tikimybė nukentėti nuo vilkų.

Pasak vedėjo, skaičiai rodo, jog šiemet išpuolių būta daugiau. Jei pernai ir užpernai savivaldybė gavo tik po tris prašymus kompensuoti vilkų padarytą žalą, tai šiemet dėl to kreipėsi net septyni ūkininkai.



Šiais metais rytinėje Jurbarko rajono dalyje vilkai sudraskė penkiolika ėriavedžių, šešias avis, dvi avytes ir veršelį.

„Bet yra buvę ir daug didesnių nuostolių. Pavyzdžiui, 2016 metais užfiksuoti devyni atvejai, kai vilkai pjovė ūkininkų gyvulius“, – portalui „Agroeta.lt“ sakė M. Kursevičius.

Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas tikino dažnai girdintis ūkininkų skundus, kad apsisaugoti nuo miško žvėrių beveik neįmanoma.

Užaugs vilkiukai – padaugės problemų

Nors vilkų apsauga susirūpinę nevyriausybininkai baiminasi, kad plėšrūnai išnyks, Veliuonos seniūnas įsitikinęs, jog yra priešingai.

„Galiu patikinti, jog vilkų mūsų krašte daugėja. Gal šeima tik viena, bet kasmet ji užaugina po kelis vilkiukus, todėl plėšrūnų daugėja. Žmonės pasakoja metę ant kelio žaidžiančius vilkų mažylius. Kai jie užaugs, problemų dar padaugės“, – įsitikinęs E. Mikšta.

Didelių miškų panemunės krašte nėra, tačiau vilkui kelios dešimtys kilometrų – ne kliūtis. Veliuonos seniūno nuomone, plėšrūnai ateina iš toliau esančių Stakių, Burbinės miškų masyvų. Nors šiose apylinkėse medžioja net trijų klubų medžiotojai, pastaraisiais metais nebuvo sumedžiotas nė vienas vilkas.

„Pernai matėme tik pėdsakus. Pats esu medžiotojas, žinau, kaip sunku sumedžioti vilką. Tai žvėris, kuris sugeba pergudrauti žmogų. Pernai aplink Veliuoną nesumedžiojome nė vieno vilko. Šiemet varominės medžioklės dar tik prasidėjo, sunku pasakyti, kaip seksis“, – sakė E. Mikšta.

Daugiausiai vilkų yra vakarinėje Jurbarko rajono dalyje, kur plyti viena didžiausių Lietuvoje Karšuvos giria. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai mano, jog rezervato teritorijoje gali gyventi net šešios ar septynios vilkų šeimos.

Tačiau nederlingose, miškais apaugusiose Karšuvos krašto žemėse beveik nėra gyvulius auginančių ūkininkų, todėl vilkai žmonėms nepadaro žalos.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Jurbarko savivaldybės teritorijoje buvo sumedžioti trys vilkai, šiemet – vienas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 13 ir 0 svečių