Vilkai

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.

Vilkų populiacijos būklė.

You may select up to 29 options

 
 
View results

User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by 30-06 »

:) Truputi paskaitinejau sita tema.Taigi,2008 metais lapkricio 28d,buvo idetas sstraipsnis, kuriame rasoma,kad Lietuvoje suskaiciuoti 273 vilkai.Praejo desimt saugojimo metu,bet ir po siai dienai klykiama,kad turim tik apie tris simtus vilku.Turbut i pietus ziemot jie isskrenda.Klounai :D .
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Aplinkos ministerija skundžiasi nepajėgsianti atlyginti vilkų padarytos žalos

agroeta.lt

(Vilnius, lapkričio 21 d.) Aplinkos ministerija tvirtina, kad jei liks galioti įstatymo projektas įpareigojantis ne tik savivaldybes kaip buvo iki šiol atlyginti vilkų padarytą žalą jau nuo kitų metų, ministerija pritrūks lėšų gamtos apsaugai arba liks skolinga žemdirbiams.

Seimo Kaimo reikalų komitete Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius prašė leisti ministerijai prisidėti prie ūkininkams padarytos žalos atlyginimo nuo 2020 m., o ne nuo 2019 m. kaip numatyta teikiame įstatyme, neliks pinigų kovai su brakonieravimu. „Kitiems metams turime 350 tūkst. eurų. Jei iš surinkto fondo reikėtų kompensuoti tik stumbrų ir vilkų žalą, vis tiek pritrūktume 55 tūkst. eurų“, – teigė jis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai nesutiko su šiais argumentais. „Gal nebus tokios žalos, bus stimulas ieškoti būdų mažinti žalos dydį“ – sakė komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Savivaldybių asociacijos atstovai irgi teigė, kad savivaldybės neturi pakankamai lėšų ir joms reikalinga valstybės parama.

Komitetas trečiadienį paliko nuostatą, kad Aplinkos ministerija turės kompensuoti ūkininkams padarytą žalą nuo kitų metų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkai prie Vilniaus nevaldomi: mamos su vaikais bijo išeiti į lauką


2018.12.04

Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/983 ... ti-i-lauka


https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/983 ... BvHZQ0MRxs
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkų medžioklė didesnėje dalyje Lietuvos nutraukiama


2018-12-05

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą dėl vilkų medžioklės sezono nutraukimo didesnėje Lietuvos dalyje, išnaudojus įsakymo Nr. D1-897 2.2 punkto limitą:

Įsakymas Nr. D1-1047
am-isak-d1-1047.pdf
(105.15 KiB) Downloaded 164 times
​Nors ​gerbiamas ​ministras Kęstutis Navickas per savo 2 metų kadenciją nėra atsakęs nei į vieną oficialų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimąsi, vis dėl to kviečiame ir raginame​ ​visus, suprantančius protingo vilkų populiacijos gausos reguliavimo svarbą, dar kartą asmeniškai kreiptis į postą paliekantį ministrą, kad jis nepamirštų pažiūrėti, kuriame stalčiuje guli viešai pažadėtas rezervinis 50 vilkų limitas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Vilkai

Post by medzioklis »

Dalyje Lietuvos nutraukiama vilkų medžioklė


http://www.GRYNAS.lt
2018 m. gruodžio 6 d.


Gruodžio 5 dieną Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nutraukė vilkų medžiojimą 2018-2019 m. medžioklės sezono metu dalyje šalies teritorijos – ten, kur jau išnaudotas leistų sumedžioti 30 vilkų limitas, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Kaip buvo nustatyta, per šį medžioklės sezoną leista sumedžioti 30 vilkų tose savivaldybėse, kuriose iki rugsėjo 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos ir registruotos žalos atvejų buvo ne mažiau kaip 5. Dar 30 vilkų buvo leista sumedžioti likusioje šalies teritorijoje.
Kadangi pastaroji limito dalis, medžioklės plotų naudotojų pateiktais duomenimis, jau išnaudota, šioje teritorijoje vilkų medžioklė nutraukta.
Vilkus dar leidžiama medžioti Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Kaišiadorių, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų bei Kalvarijos ir Elektrėnų savivaldybėse, nes jų teritorijose iš leistų sumedžioti 30 vilkų iki gruodžio 5 d. sumedžiota 18.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

- Красная Шапочка, чувствую в сумочке у тебя пирожки – можно мне?
- Ну ладно, волк - ешь!
- Алло! Мама, он их съел. Нет, я посмотрела – нормальный волк, не линяет, две шапки выйдет!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Pėdos... Pėdos... Vien vilkų pėdos... :( Miškas tuščias...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vytautas Ribikauskas: netikę vilkiukų mokslai

agroeta.lt
2018.12.22


(Kaunas, gruodžio 19 d.) Jau keletas metų kaip vyksta batalijos dėl vilkų apsaugos ir populiacijos gausos reguliavimo. Vilkų gynėjai piktinasi, kad vilkų apsaugos planas jų nuomone iš tikrųjų yra reguliavimo planas ir atspindi tik medžiotojų ir gyvulių augintojų interesus. Tačiau koks šlėkta tarp visų laukinių padarų yra vilkas, kad jam netinka sąvoka „žvėrių populiacijų gausos reguliavimas“? Ši sąvoka taikoma visiems medžiojamiems žvėrims netgi girių karaliams briedžiams bei elniams. Ar kiti žvėrys prastesni vien dėl to, kad neįsisteigė asociacijos „Baltijos briedis“ ar „Baltijos zuikis“? Pastarųjų saugotojų asociacija tikrai būtų reikalinga, nes ilgaausiams išnykti, ko gero, gresia didesnis pavojus nei vilkams.

Bebrų statusas ES yra panašus į vilkų, tačiau jų populiacijų gausa reguliuojama be jokių limitų, o aštriadančių medžioklės sezonas vienas iš ilgiausiai trunkančių tarp visų Lietuvoje medžiojamų žvėrių. Ar tai vyksta tik todėl, kad neįsisteigė „Baltijos bebro“ asociacija? Bebrus skaičiuoja medžiotojai, kuriais Aplinkos ministerija kai nori pasitiki, o kai nenori ne. Įsisteigęs „Baltijos bebras“ galėtų šaukti, kad visoje Lietuvoje gyvena tik 500 bebrų. Ir ką, Aplinkos ministerija pultų kurpti bebrų apsaugos planą, nustatinėti jų sumedžiojimo limitus? Kyla abejonių, ar tikrai nuoširdi meilė vilkams subūrė piliečius į „Baltijos vilko“ asociaciją. Panašiau į tai, kad į šią organizaciją susibūrė tik mėgstantys pašūkauti asmenys, radę nišą kaip save išreikšti, atkreipti į save dėmesį, o vadai, žiūrėk, ilgainiui ir kokią karjerą per tai susikurps.

Apskaitos metodai tobulinami, bet vilkų Lietuvoje vis dar 292

Ko vertas vilkų populiacijos gausos nustatymas? Vilkų globėjų dėka pilkių skaičius Lietuvoje kaip užbuksavo ties nepilnais 300 (tiksliau -292) galvų, taip ir stovi toje pačioje vietoje jau keletą metų. Nemanau, kad Baltijos vilko vadovai nežino, kad vilkai dauginasi ir kad 300 vilkų per metus užaugina daugiau nei 60 jauniklių. Tačiau jų teigimu, tiek sumedžiojus vilkų vėl lieka tik 300.

Absurdiška, kad niekas negali visiems priimtinu tikslumu vilkus suskaičiuoti. Tie 292 taip pat, galima sakyti, ištraukti „iš kepurės“, o ne suskaičiuoti, taikant kokią tai patikimesnę apskaitos metodiką. Tad gal laikas vilkų apskaitą patikėti medžiotojams, kaip ir visų kitų žvėrių.

Medžiotojai skaičiuoja briedžius, elnius, stirnas, šernus, skaičiuoja ir teikia pasiūlymus dėl jų sumedžiojimo limitų nustatymo. Ir tie limitai dažniausiai patvirtinami be didesnių korekcijų. Bet ar sumažėjo šių žvėrių populiacijų gausa? Priešingai, elninių žvėrių dabar gausu, kaip niekada Lietuvoje nebuvo.

Šiais metais medžiotojai žvėris skaičiavo pagal naują metodiką. Tiksliau skaičiavo tik pėdsakus, o toliau duomenis turėjo apdoroti Aplinkos ministerija. Tačiau ministerijos tinklapyje 2018 m. žvėrių apskaitos duomenų nėra. Nepasivarginta netgi susumuoti medžiotojų prašymuose – pasiūlymuose dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateiktų duomenų. Vienok, iš medžiotojų aptiktų vilkų pėdsakų gimė kažkoks keistai persmaugtas vilkų sumedžiojimo limitas.

Keisčiausia, kad vilkų skaičiaus nenustatė, o pėdsakai iš karto virto sumedžiojimo limitu. Be pėdsakų sniege apskaitos metu jau kuris laikas registruojami ir visus metus pastebėti vilkai, jų veiklos požymiai.

Apibendrinus apskaitą ir stebėjimus, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena daugiau kaip 500 vilkų (L. Balčiauskas). Tačiau oficialiai šis skaičius nepatvirtintas. Nors yra daug argumentų, kad vilkų Lietuvoje tikrai yra daugiau nei 500 ir mažai argumentų, kad jų dar vis tik tie 292.

Aplinkos ministerija geriau linkusi klausyti „Baltijos vilko“ rėksnių. Teigti, kad vilkų populiacija negausėja vien dėl to, jog šiek tiek sumažėjo pilkių daroma žala gyvulių augintojams, negalima, neįvertinus, kiek padidėjo nuo plėšrūnų apsaugotų ganyklų.

Nesąmonė, kad Lietuvoje yra tik kiek daugiau nei 30 vilkų šeimų. Ar gali būti, kad iš 300 pilkių susiporuoja tik apie 70 (23 proc.) ir užaugina tik po 2 jauniklius. Juk negali būti, kad ir vilkai, mėgdžiodami žmones, pradėjo sudarinėti tos pačios lyties poras. O jeigu priimti, kad yra ne 300, o mažiausiai 500, tai klausimas, kokie gudruoliai taip gerai suskaičiavo vilkų šeimas?

Tačiau Baltijos vilko veikėjų labai neapkaltinsi. Jų tokia paskirtis – šūkauti ir postringauti įvairias nesąmones. Sprendimus dėl vilkų sumedžiojimo limitų priima Aplinkos ministerija ir visiškai nesuprantama jos klerkų pozicija. Negi ir šios ministerijos specialistai yra išeiviai iš panašių į „Baltijos vilko“ gatvės aplinkosaugininkų organizacijų? Ar jie bijosi veltis į konfliktus su rėksmingais žaliūkais ir teisiais pripažįsta tuos, kurie garsiau šaukia ir geriau sugeba naudotis elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis bei žino, kaip sukurpti skundus ES institucijoms. Ką ten su jais lygintis galvijų augintojams ar kaimo moterėlėms, braukiančioms ašaras prie vilkų nugalabintų ožkų su ištąsytomis žarnomis. O reikėtų Aplinkos ministerijos mūrus apjuosti vilkų subjaurotų naminių gyvulių lavonais, surišant vieną su kitu žarnomis. Vaizdas būtų geresnis nei žurnalistų nuotraukos laikraščiuose, dėl kurių taip piktinasi „Baltijos vilko“ vadai. Jų nuomone, vilkai čia nė prie ko – kalti žurnalistai, kad išpučia vilkų problemą ir patys gyvulių augintojai, kad priveisė per daug avių.

Persmaugtas vilkų sumedžiojimo limitas

Visą vasarą kalbėjus, kad vilkų sumedžiojimo limitas bus padidintas iki 110 gyvūnų, galiausiai prie šio limito prilipdyta išlyga, kaip Eglei sunešioti geležines kurpes – 60 vilkų turi būti sumedžioti per trumpą laiką, o tada bus pridėta dar 50. Nustatant tokią sąlygą tikimasi, kad per trumpą laiką (kas nustatys kada jis bus laikomas trumpu) pirmoji limito dalis nebus įvykdyta.

Pirmiausia dėl nesibaigiančios demagogijos vilkų sezono atidarymas jau suvėlintas savaite, bet yra daug ir kitų priežasčių. Nėra sniego dangos ir sunku susekti vilkų dienojimo vietas ir perėjimų maršrutus, o sniegas atsiras gal tik po Naujųjų metų. Medžiotojai beveik visai netaiko specialių vilkų medžioklės būdų: medžioklės su vėliavėlėmis ir tykojimo prie masalo. Tačiau medžioklei su vėliavėlėmis būtina sniego danga. Tykant prie masalo neleidžiama naudoti prožektorių ar naktinio matymo taikiklių. Vilkai, kaip taisyklė, sumedžiojami tik atsitiktinai medžiojant kitus žvėris. „Baltijos vilko“ veikėjai įsitikinę, kad vilkas yra geidžiamiausias medžiotojo laimikis. Deja, yra ne taip. Kodėl sovietmečiu už vilko sumedžiojimą mokėjo premiją, kai beveik visiems kitiems žvėrims reikėjo ne visada lengvai gaunamų licencijų?

Atsakymas paprastas: ypač tada, o daugumai medžiotojų dar ir dabar daugiau rūpi mėsa, o ne ragai, nagai ir dantys. Kas iš to gan sunkiai sumedžiojamo vilko? Garbė įdėti nuotrauką į laikraštį ar kokią tai veidaknygę, kad sulauktum bjaurių komentarų iš save tituluojančių gyvūnų teisių gynėjais piliečių. O dabar, kad medžiotojai visai nenorėtų šauti vilko, „šviesūs“ protai sugalvojo, kad vilką sumedžiojus jau iš miško reikia skambinti aplinkosaugininkams, po to per 12 valandų net poilsio ir švenčių dienomis jiems įteikti raštišką pranešimą.

Šiais metais dar pridėjo, kad šaldytuve pusę metų iki vilkų medžioklės sezono pabaigos turėsi saugoti vilko patino mėsos gabalą, o patelės gimdą (kad tik šeimininkė, supainiojus su kokia stirniena, kotletams nesumaltų, kaip yra nutikę vienoje šeimoje, kai šeimininkė pietums pateikė mangutą, kurį medžiotojas įdėjo į šaldytuvą ketindamas pasiūlyti šunims), kol koks kurjeris teiksis tuos mėsgalius pasiimti. Dar daugiau, kas beliks iš to geidžiamo trofėjaus, kai ekspertams privalėsi iš kaukolės išlupti vieną iltį? Taigi, vilkus medžioti verčia tik noras pagelbėti gyvulių augintojams ir, kur vilkų daug, išsaugoti stirnų (žinoma, ir šernų, kur dar jų neišguldė afrikinis atėjūnas) populiacijas.

Medžiotojai apkrauti daugybe įpareigojimų, moka Valstybei mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kurie jau greitai padidės dvigubai, turi daug įvairių kitų išlaidų, tad kodėl jie turi ženklią dalį savo galimų laimikių supenėti vilkams?

Vilkai laikomi miško sanitarais, bet tai nereiškia, kad jie nemedžioja sveikų žvėrių, ypač jauniklių. Dėl sanitarijos, kad išgaudytų paliegusius ar medžiotojų bei brakonierių ar transporto priemonių sužalotus žvėris, pilkių tikrai nereikia tiek daug, kiek dabar jų gyvena Lietuvoje. Vilkų gynėjai teigia, kad ir sumedžiojus tuos 110 pilkių, vilkų gyvulių augintojams daroma žala nesumažės. Ir jie teisūs, nes reikia sumedžioti ženkliai daugiau. „Baltijos vilko“ veikėjai įsikandę tuos 300 pilkių ir rauda, kad sumedžiojus 100, bus sunaikinta trečdalis populiacijos. Įsitikinęs, kad jie patys puikiai suvokia, jog užsiima demagogija, kad vilkų jau seniai ne 300 gyvena Lietuvoje.

Jeigu iš gaujos nušausi vieną vilką, likusieji papjaus tikrai nemažiau avių. Juk jie (nors ir labai protingi) nepjauna tiek, kiek reikia paėsti, o pjauna tiek, kiek pajėgia papjauti. Todėl ten, kur vilkų gauja ar šeima yra įnikusi maitintis galvijų ir šunų mėsa, reikia išmedžioti visą šeimą, o tegul daugiau vilkų pasilieka didžiųjų girių masyvuose, teritorijose kur pamiškėse mažiau auginama avių.

Taigi, kol vilkų nesugebame bent kiek tiksliau suskaičiuoti, jų populiacijos reguliavimą reikėtų vykdyti ne nustatant nežinia kokiais kriterijais pagrindžiamą limitą, o medžioklės sezono trukme. Vilkai gudrūs ir atsargūs, sugebantys savimi pasirūpinti žvėrys, tad neverta baimintis, jog be limitų bus jų populiacijai padaryta ženkli žala. Taip pamedžiojus keletą metų, prie vilkų gausos nustatymo būtų galima pridėti dar vieną kriterijų – vertinimą pagal faktiškai sumedžiotų žvėrių skaičių per tam tikrą laikotarpį, palyginti, kaip šis skaičius kistų metai iš metų. Tačiau greitai paaiškėjo, kad vilkų sumedžiojimo limitas ne tik persmaugtas, bet ir supančiotas. Kai per trumpą laiką buvo sumedžiotas pilkių skaičius, leistas sumedžioti tuose rajonuose, kuriuose nebuvo nustatytas konkretus vilkų skaičius, ten vilkų medžioklė uždrausta lyg tai nebūtų dar 50 vilkų sumedžiojimo limito rezervas.

Visiškas absurdas rajonuose, kur vilkai daro didžiausią žalą, skirti vieno vilko sumedžiojimo limitą. Tai galėtų pasiteisinti tik tada, jeigu būtų žinoma, kad avis pjauna koks nors ne visai sveikas vienišas vilkas. Kai gyvulius drasko vilkų gauja, tai ką gali pakeisti vieno plėšrūno sumedžiojimas? Be to vilkai vasarą gali laikytis tuose rajonuose, kur yra daug avininkystės ūkių, o gyvulius suvarius į tvartus, pasitraukti ten, kur daugiau yra laukinių gyvūnų, tinkančių vilkų maistui. Ir tada tą vieną pilkį, kurį sumedžiojus, atseit bus išgelbėtos tame rajone auginamos avys ir ramiai galės ganytis pievose ateinančią vasarą, gali nesumedžioti per visą žiemą. Kadangi visi (ir vilkų gynėjai) pripažįsta, kad vilkai ieškodami grobio pusšimtį kilometrų gali sukarti net per naktį, tai toks sumedžiojimo limito nustatymas atskirų savivaldybių teritorijose (ir dar po vieną žvėrį) visiškai ydingas, kaip ir dalyje rajonų vilkų medžioklės stabdymas, sezonui neįpusėjus. Tokios manipuliacijos tiktai parodo Aplinkos ministerijos pareigūnų norą žūtbūt įtikti vilkų mylėtojams iš „Baltijos vilko“ asociacijos ir pasiekti, kad nereikėtų vilkų sumedžiojimo limitą padidinti tais 50 žvėrių.

Nepilnaverčiai vilkiukų mokslai

Vilkų teisių gynėjai ir ne tik jie visomis progomis teigia, kad naminius gyvūnus vilkai daugiausia pjauna mokydami medžioklės meno jauniklius. Taip tarsi pateisinamas vilkų siautėjimas ganyklose ir sodybų kiemuose. Tačiau dabar tas „mokymas“ jau trunka ištisus metus: kai vėlai rudenį nelieka gyvulių ganyklų aptvaruose, pilkiai galabija kiemuose prie būdų pririštus šunis. Alovės apylinkėse mano medžioklių draugo aptvertame kieme nakčiai paliktas avis vilkai išpjovė per Kalėdas. Tad iš tikrųjų, kiek gi tęsiasi tie vilkiukų mokslai? Be to, ar teisingi tie mokslai. Ko suaugę vilkai moko savo vaikus? O moko, kaip lengviausiu būdu, niekuo nerizikuojant prasimanyti skanios mėsos. Žinant, kad blogi mokiniai gamtoje neišgyvena, kyla klausimas, o ką po tokių mokslų medžios suaugę jaunikliai? Savaime peršasi atsakymas, kad jie medžios tai, ką juos išmokė tėvai ir vyresni broliai bei seserys – naminius gyvūnus.

Visi pabrėžia, kad vilkai labai protingi, tad jie greitai suvokė, kad užpuldami naminius gyvūnus jie niekuo nerizikuoja. Kol galvijai ganosi pievose, vilkų medžioklė dar nebūna prasidėjusi. Gyvulių augintojai gintis taip, kad vilkams skaudėtų, negali. Elektrinis piemuo mirtinai netrenkia, o tik kiek padilgina kailį. Veršio dydžio šunys didesnės vilkų gaujos irgi įveikiami: rizika, ko gero, mažesnė nei būti užkabintam šerno ilčių ar gauti „sprigtą“ į tarpuakį briedžio kanopa, o stirnos greitos – lauk kol privers sniego.

Visokios garsinės patrankos vilkus gali nebent tik privilioti, o ne nubaidyti. Kai vilkai praktiškai nemedžiojami, jie neįvertina šūvio garso pavojingumo. Dar daugiau, kitų žvėrių medžioklių metu išgirdę šūvius miške pilkiai slampinėja netoliese, tikėdamiesi nugvelbti kokį tai medžiotojų pašautą žvėrį. Būta atvejų, kai vilkai medžioklių metu sudrasko medžioklinius šunis. Man pačiam teko dalyvauti medžioklėje, kai kartu tą pačią tauriųjų elnių bandą medžiojo ir medžiotojai, ir vilkai. Įvairių skudurų kabinimas ant tvorų irgi tampa beprasmis, nes vilkai nustojo bijotis žmonių kvapo. Tad, gal prie vilkiukų mokymų gali prisidėti ir žmogus. Kiemuose, 200 metrų zonoje apie sodybas, gyvulių aptvaruose bei įvairiais būdais apsaugotose ganyklose vilkus šaudyti reikia leisti ištisus metus ir tai daryti galėtų ne tik medžiotojai, bet ir asmenys legaliai turinys ginklus. Medžioklės įstatymas tai numato visų kitų medžioti leidžiamų plėšriųjų žvėrių atžvilgiu, tik jie leidžiami ne šaudyti, o gaudyti.

Vilką gaudyti neleidžia medžioklės taisyklės, todėl įstatyme reikalinga pataisa. Mokslus einantys vilkiukai turi žinoti, kad kiemuose, ganyklų aptvaruose jų laukia ne tik skani mėsa ir neribota galimybė patenkinti žudymo azartą (70 avių per vieną išpuolį Raseinių rajone), bet ir skaudžiai geliančios švininės „bitės“. Tada ir suaugę vilkai jauniklius gal geriau pradėtų mokyti medžioti stirnas, bebrus, mangutus, galų gale, pelėnus ar šerniukus, kur dar jų yra. Kadangi visi sutartinai pabrėžia, kad vilkai labai protingi žvėrys, manau, jog daug vilkų kiemuose ir aptvaruose, ginant gyvulius ir šunis, nušauti neprireiktų. Kai vilkai buvo persekiojami ištisus metus, jie žinojo, kaip vertinti žmogų ir jo gyvulius. Dabar su kiekviena diena pilkiai tampa vis įžūlesni, nes supranta, kad žmogus jiems nepavojingas.

Ar teisinga linkme keičiasi žmonių ir gyvūnų santykiai

Kažkokia sentimentalios meilės gyvūnams banga ritasi per žmoniją. Apie šunis ir kates iš viso kalbėti neverta – jie paversti kažkokiais dievukais. Tačiau ir laukiniai… Miestų šiukšliadėžėse maitinasi meškos. Viena kita netgi išsigudrina žiemą praknarkti retai lankomų namų rūsiuose ar įsibrovus į neužrakintą automobilį išbandyti vairuotojo sosto patogumus – gerai, kad dar neišmoko užvesti motoro.

Miestų skverus aria ir akėja šernai, varto šiukšlių konteinerius ir reikalauja skanėstų iš gyventojų. Australijoje atsibeldę į žmonių kiemus su šeimininkais boksuotis lenda kengūros. Vilkai, užuot ganę miško žvėris, slampinėja aplink sodybas, minta naminių gyvūnų mėsa ir šių gyvūnų medžioklės moko savo jauniklius. Ar reikalingi tokie žmonių ir žvėrių santykiai žmonėms ir patiems gyvūnams? Ar gali tikru laukinio miško „prokuroru“ būti šiukšlyne mintantis ir rūsyje miegantis lokys? Ar laisvojo medžiotojo, žvėrių populiacijų reguliuotojo ir miško sanitaro, gudraus ir atsargaus žvėries turėtą statusą išlaikyti miestelių kiemuose pjaunantis pririštus šunis ir ganyklų aptvaruose galabijantis kvailas nei pabėgti, nei priešintis negebančias avis vilkas? Galų gale, ar patiems vilkų gynėjams ir mylėtojams bus mielas toks valkata ir vagis? Vilkai turi išgyventi laukinių gyvūnų sąskaita ir žinoti, kad bus baudžiami, kai mėgins kėsintis į žmonių augintinius naminius gyvūnus.

Dabar laukinių žvėrių populiacijos Lietuvoje gausios kaip niekada nėra buvę, tad vilkams badas negresia. Žinoma, laukinių žvėrių populiacijų gausos reguliavimą vilkai turi dalintis su medžiotojais. Teorija, kad vilkai, reguliuodami elninių žvėrių gausą, prisideda prie miško biomasės didėjimo dabar, kai žmogus vysto labai intensyvų miškų ūkį ir šių žvėrių gausą reguliuoja medžiokle, prarado prasmę. Taip, mes žmonės, būdami tokie patys gyvūnai, kaip ir visi kiti, įsigalėjome Žemėje ir labai apribojome laukinių gyvūnų gyvenamąsias teritorijas. Todėl mes privalome, kiek įmanoma daugiau, palikti žvėrims tinkamų gyventi natūralių buveinių. Tačiau žmogus turi užimti savo vietą ir gyventi savo gyvenimą, o žvėrys – savo. Iš per daug glaudžios bičiulystės nebus naudos nei žvėrims, nei žmonėms. Laukiniai gyvūnai turi vengti susidūrimų su žmogumi, o žmogus, kiek įmanoma, neturi trikdyti jų gyvenimo, tačiau žmogus, vis tik, išliks laukinių gyvūnų populiacijų gausos reguliuotoju, mėsos valgytoju ir medžiotoju.

Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės ekspertas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Jau paskirstyta ir likusi leistų sumedžioti vilkų limito dalis


am.lt
2019 01 10


Savivaldybėms išnaudojus joms paskirstytą leistų sumedžioti vilkų limito dalį per šį vilkų medžioklės sezoną, kuris dar tik įpusėjo, aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paskirstė ir likusią limito dalį.

Siekiant tinkamai apsaugoti vilkų rūšį ir užtikrinti gerą populiacijos būklę, praėjusį rudenį 2018-2019 m. medžioklės sezonui buvo nustatyta maksimali 110 vilkų sumedžiojimo kvota. Tuomet buvo paskirstyta tik dalis šios kvotos ir leista sumedžioti 60 vilkų. Likusią limito dalį buvo nuspręsta skirstyti priklausomai nuo jo panaudojimo greičio sezono metu.

Šiuo metu šalyje jau sumedžiota daugiau kaip 60 vilkų. Šis skaičius viršytas todėl, kad kai kurie medžiotojų būreliai vėlavo pateikti pranešimus apie sumedžiojimą.

Skirstant likusią limito dalį, dabar leista sumedžioti dar 45 vilkus. Iš jų, turimais duomenimis, jau sumedžiota 12 vilkų.

Atsižvelgus į vilkų daromą žalą, juos medžioti dar leista 15 savivaldybių: Alytaus r., Anykščių r,. Elektrėnų, Ignalinos r., Kaišiadorių r., Kalvarijos, Šalčininkų r., Šilalės r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus r. ir Zarasų r. Be to, šis sąrašas dėl didelės rugsėjo-spalio mėnesiais vilkų padarytos žalos papildytas 7 savivaldybėmis – Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio ir Šilutės rajonų.

Sprendimą dėl likusio 5 vilkų sumedžiojimo limito numatyta priimti sezono metu.

Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių pridaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Ryšių su visuomene skyrius
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Sumedžiojo seną, patyrusį ir didelį vilką

siaure.lt
Simonas Gudas
2019-01-15


Aplinkos ministerija vos tik spėjo patvirtinti naują vilkų medžioklės kvotą, Biržų rajono medžiotojai išsyk pasinaudojo proga sumedžioti pilkį.
php8e33do.gif
„Agluonos“ medžiotojų būrelio neeiliniu trofėjumi tapo Svilių kaimo
miškuose nušautas didžiulis vilkas.

Šeštadienį „Agluonos“ medžiotojų būrelis surengė medžioklę su varovais. Joje dalyvavo 18 medžiotojų, 6 varovai su 3 šunimis. Medžioklės laimikis nebuvo didelis, tačiau neeilinis. Vienam medžiotojui pavyko nušauti didelį pilkąjį vilką.

„Būrelio medžioklėse dalyvauju kone 20 metų, tačiau per varominę medžioklę vilko sumedžioti nebuvo pavykę. Prieš keletą metų mūsų plotuose buvo nušautas vienas vilkas, tačiau tai nebuvo medžioklė su varovais. Negana to, nušautas vilkas yra įspūdingo dydžio. Tikras trofėjus tiek medžiotojui, tiek visam būreliui“, - sakė medžiotojų būrelio „Agluona“ vadas Audrius Stačkūnas.
Anot jo, jau ne pirmoje medžioklėje buvo pastebėti vilkų pėdsakai. Tai liudija, kad būrelio medžioklės plotuose vilkų yra ir, ko gero, nemažas būrys.
Sumedžioti neeilinio dydžio vilką pavyko būrelio nariui, 30 metų medžiotojo stažą turinčiam Zigmui Stankevičiui.

„Medžioklės metu buvo tekę kelissyk pamatyti vilką, tačiau reali situacija jį sumedžioti pasitaikė pirmą kartą. Ristele atbėgantį vilką pastebėjau jau miške. Kuomet jis pasirodė ant linijos, truputėlį palaukiau, kol žengs į saugią šūviui zoną, ir paspaudžiau gaiduką. Šūvis iš maždaug 35 metrų buvo tikslus. Vilką matė ir kiti medžiotojai, tačiau atstumas jiems buvo didesnis ir jie nebuvo įsitikinę, ar tai nebuvo varovų šunys. Man jokių dvejonių nebuvo, nes vilkas buvo dydžio lyg trys medžioklinės laikos“, - sakė laimingasis medžiotojas.
Specialistų vertinimu, vilkas buvo senas ir labai didelis. Jo amžius galėjo siekti per 10 metų, o svoris apie 70 kilogramų.

„Tiksliai vilko svorio nepasakysiu, bet įkelti į mašiną dviem vyrams buvo reikalų. Pagal dydį galima spėti, kad svėrė apie 70 kg. Trofėjus ruošiantys žmonės Panevėžyje sakė, kad tokio dydžio kaukolės dar nebuvo matę. Pagal požymius manoma, kad vilkui buvo 10-12 metų. Tokie vilkai yra pavojingiausi naminiams gyvūnams, nes nebegali lygiaverčiai lakstyti su banda, todėl ieško lengvesnio grobio“, - sakė Z. Stankevičius.

Patiesus vilką būrelio vyrai turėjo daug kalbos ir juokavo, kad sumedžiojus vilką šiemet 70-metį švęsiantis kolega gali sau ramiai kabinti šautuvą ant vinies.
„Traukė per dantį šaunūs būrelio vyrai. Su jais medžioklė visuomet būna smagi. Ir iš tiesų trofėjus neeilinis, tačiau medžioklę mesti gal dar ne laikas. Yra dar ko siekti. Neteko sumedžioti nei elnio, nei briedžio“, - sakė „Agluonos“ medžiotojų būrelio senbuvis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Klaipėdos r. gyventojai įbauginti: grobio neberandantys vilkai pradėjo galabyti žmonių šunis



Alvydas Ziabkus
„Lietuvos rytas“
2019-01-23



Judrėnų seniūnijos (Klaipėdos r.) gyventojai sunerimę: grobio laukuose neberandantys vilkai pradėjo galabyti žmonių sodybose prie būdų pririštus šunis. Pastaruoju metu judrėniškiai susiduria su keistu reiškiniu – naktimis dingsta grandinėmis prirakinti sarginiai šunys. Rytais žmonės randa tik antkaklius arba nutrauktas grandines. Gyventojai įsitikinę, kad sodyboms saugoti laikomų mišrūnų šunų niekas nevogtų, o nutrūkę keturkojai toli nenubėgtų ir vis tiek šmirinėtų aplinkui. Žmonės vis labiau linkę manyti, kad dingstantys šunys – išbadėjusių vilkų darbas.

Savo šunį rado apgraužtą

Pastarasis atvejis verčia įtarti, kad žmonės dėl vilkų neklysta. Vienas Judrėnų miestelio gyventojas praėjusį penktadienį kieme neberado prirakinto kiemsargio šuns. Prie būdos buvo likusi tiktai nutraukta grandinė. Naktį buvo nustoję snigti, todėl žmogus sniege aiškiai pamatė gyvūno pėdsakus, kurie vedė iki daržinės. Čia jis rado pusę apgraužto šuns, o kitą dalį kūno – užkastą daržinėje. Prieš tai savo šuns sodyboje prie būdos nerado kita judrėniškė Rima Auškalnienė. Šypsenėle vadintas augintinis buvo tiesiog ištrauktas iš antkaklio. Moteris svarstė, kad jei šuo būtų pats ištrūkęs, būtų atbėgęs iki daugiabučio namo, kuriame ji gyvena. Niekas jo nebūtų ir vogęs, juo labiau porą metrų iš vietos nepastumtų sunkios būdos.

Miškuose vilkų neaptinka

Kad dingstantys šunys – vilkų darbas, neabejoja ir Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas. „Vilkai vietoje savo grobio nedrasko, todėl ir kraujo nematyti. Jie pasmaugia savo auką sugriebę už kaklo, o tada nutempia atokiau“, – teigė jis. Anot seniūno, per pastarąjį pusmetį Judrėnuose šitaip yra pradingę jau per 10 šunų. Z.Siminauskas girdėjo, kad gretimoje Šilalės rajono Kvėdarnos seniūnijoje jau užfiksuota apie 20 tokių atvejų. Praėjusį rudenį, kol žmonių gyvuliai dar ganėsi laukuose, vilkai Judrėnų seniūnijoje sudraskė 10 galvijų. Visame Klaipėdos rajone pernai nuo vilkų krito 18 galvijų ir 2 avys. Per pastaruosius trejus metus dėl vilkų siautėjimo rajono ūkininkų patirti nuostoliai įspūdingi – 45 galvijai ir 15 avių bei ožkų. Tačiau per visą šį laikotarpį rajono medžiotojai nėra nušovę nė vieno vilko. Ankstesniais metais, kai savivaldybėms dar buvo dalijamos vilkų sumedžiojimo kvotos, Klaipėdos rajonui buvo skiriama nušauti vos po vieną vilką, tačiau rajone veikiantiems medžiotojų klubams ir to nepavykdavo padaryti.

Medžiotojus kaltina tingėjimu

Šiais metais medžiotojams Judrėnų apylinkėse leista nušauti 5 vilkus. Ši kvota dar neišnaudota. Rajono Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Algirdas Vaitkus medžiotojus teisino sakydamas, kad čia vilkų nėra daug. „Mūsų rajonas nėra labai miškingas. Didesnė tikimybė, kad vilkai medžioti pas mus atbėga iš aplinkinių Šilalės, Plungės rajoų miškų. Juk vilkui per parą įveikti 60 kilometrų – juokų darbas“, – tvirtino aplinkosaugininkas. Judrėnų seniūno Z.Siminausko nuomone, medžiotojams sunkiau pasiekiamų vilkų tykoti tiesiog neapsimoka – iš to jiems nei mėsos, nei kokių premijų. Tiesa, sakoma, kad nušauti gudrumu pasižymintį vilką medžiotojams yra garbės reikalas. Bet, seniūno manymu, tuščia tos garbės. „Nežinau, kokio paskatinimo reikėtų, kad Judrėnuose būtų pradėti medžioti vilkai, nes užpernai paties ūkininkaujančio medžiotojo sodyboje vilkai sudraskė 5 ūgtelėjusius veršius“, – numojo ranka seniūnas.

Vilkų nepergudrauja

Virgilijus Gaižauskas
Judrėnų seniūnijoje veikiančio medžiotojų klubo „Darius“ vadovas „Vilkai – per daug protingi padarai, kad juos būtų galima sumedžioti. Tada, kai jie tampa mažiau atsargūs, jau būna pasibaigęs medžioklei skirtas laikotarpis. Nušauti vilką nori kiekvienas medžiotojas, tačiau mūsų klubo nariams tai padaryti yra pavykę jau senokai.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Už ką nubaudė vargšą šalčininkietį, jei pagal MT sezonas prasideda spalio 15 d. ? Kad buves ministeris nesugebėjo laiku patvirtinti limito ? Čia ne medžiotoją reik bausti, o klerkus. Manau Navickas buvo išgrūstas iš ministro posto labai laiku ir gėdingai :good:


"Kai kuriuose rajonuose vilkų medžioklės kvotos jau padidintos, tačiau aišku, kad ne visi vilkai sumedžiojami legaliai. Tokia informacija gerai žinoma ir AM. Kaip dažnai tokie medžiotojai nubaudžiami? Praėjusį rudenį, anot V. Graičiūno, medžiotojas nušovė vilką jau prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau dar nebuvo nustatyta vilkų kvota, todėl apie tai pranešusiam medžiotojui paskirta administracinė bauda – 870 Eur, o jeigu nušaunama patelė, bauda dviguba."
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkų saugojimui – iš to paties tuštėjančio krepšelio

((Vilnius, vasario 4 d.)
agroeta.lt


Kilus žemdirbių nepasitenkinimui dėl vilkų daromos žalos, žemės ūkio ir aplinkos ministrai rudenį pradėjo derėtis dėl prevencinių priemonių nuo šių plėšrūnų bei finansavimo. Rezultatai paaiškėjo šį sausį.

Aplinkos ministerijai mūru stojant už vilkus, tačiau nerandant lėšų padėti dėl to kenčiantiems gyvulių augintojams, dosnumą pademonstravo ŽŪM. Nors Kaimo plėtros programai skirtas krepšelis sparčiai tuštėja, perskirsčius paramos lėšas tarp priemonių, nutarta atseikėti papildomą duoklę aplinkosaugai. Tiksliau, vilkų apsaugai. Milijoną eurų.

Tam pritarė Stebėsenos komitetas, nors aktyvių žemdirbių organizacijos, kurios šiame komitete sudaro mažumą, tuo išties nesidžiaugia: pirmiausia vilkų gynėjai turėtų rūpintis žalos nuo plėšrūnų prevencija, o ne taip, kaip nutiko: kad ŽŪM su kaimo plėtros programos lėšomis sieks mažinti visuomenėje dėl vilkų kilusią įtampą ir kartu palaikyti šių plėšrūnų rūšies apsaugą.

KPP Investicijų į materialųjį turtą paramos priemonė bus papildyta nauja veiklos sritimi „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Paramos lėšomis ūkininkams bus mokama kompensacija už prevencines apsaugos nuo vilkų priemones: elektrinio piemens ir elektrinių tvorų įsirengimą ar aviganių šunų įsigijimą.

Tačiau parama galės pasinaudoti ne visi gyvulių augintojai, o tik tie, kurie ūkininkauja šiuo atžvilgiu didesnės rizikos teritorijose.

Remiantis AM duomenimis, išskirtos trys tokių savivaldybių grupės (vilkų žala ūkiniams gyvūnams fiksuojama ne mažiau kaip penkis kartus per penkerius metus): Šilalės ir Vilkaviškio r. (100-150 žalos atvejų); Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų bei Lazdijų r. (50-100 žalos atvejų); Kalvarijos, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Elektrėnų, Molėtų, Širvintų bei Prienų r. (bent vienais metais daugiau kaip 10 atvejų).

Be to, bus numatyta ir daugiau apribojimų – pvz., reikės įsipareigoti apsaugoti ne mažesnį kaip 1 ha plotą.

Taigi smulkiesiems gyvulių augintojams ar tiems, kurių bandos galimai nukentės nuo pavienių vilkų, nuklydusių į „ne savo“ teritorijas, nebus jokių šansų gauti paramą. Taip pat ir tinkami pareiškėjai, surikiavus į eilę pagal visus kriterijus, O ir tiems, kurie bus tinkami pareiškėjai, pasiūlytas įrankis taip pat toli gražu bus prieinamas ne visiems.

Daugiausiai balų, papildomų argumentų diskusijose užsidirbs ne kas kitas, o vilkų didžiausi gynėjai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

:o :shock: :crazy:


Neapsikentė: mūsų miškai tampa labiau panašūs į skerdyklas, nei į prieglobstį laukiniams gyvūnams


Lina Sedra
2019 m. vasario 6 d.
delfi.lt


Stambieji plėšrūnai, o mūsų atveju – vilkai, yra laikomi kertine rūšimi ekosistemoje. Jie taip vadinamų trofinių kaskadų procesų metu valdo santykį tarp ekosistemos sudėtinių dalių. Išnaikinus ar per daug destabilizavus vilkų populiaciją, ekosistemoje lyg krioklys pasipila destruktyvūs įvykiai, palaipsniui pasiekdami visus gamtoje tarpstančius mitybos piramidės lygius – ekosistema praranda pusiausvyrą, išnyksta gyvūnų ir augalų rūšys, paveikiami vandens telkiniai ir dirvožemis, o tuo pačiu ir atmosfera.
Tai, kad be vilkų ekosistema griūva, lyg kortų kaladė – mokslo įrodytas faktas. Trofinių kaskadų tyrimai vyko daugelyje pasaulio šalių – Kanadoje Banfo nacionaliniame parke, JAV saugomose teritorijose – Josemičio, Zajono, Vind Keivo, Jeloustouno nacionaliniuose parkuose. Daugumoje minėtų teritorijų dominuojantis plėšrūnas yra vilkas. Australijoje trofinės kaskados buvo stebimos įveisus laukinius šunis Dingo. Visose šiose teritorijose plėšrūnų grįžimas davė panašius rezultatus. Trofinių kaskadų hipotezė pasitvirtino, ir tyrimų sėkmė nustebino net didžiausius entuziastus. Japonijoje taip pat jau kalbama apie vilkų įveisimą, nes elniai baigia suniokoti gamtą. Europoje galime paminėti Lenkijos patirtį. Trofinių kaskadų tyrimų Belovežo girioje rezultatai neprieštarauja JAV ir Kanados mokslininkų išvadoms dėl kertinio vilkų vaidmens ekosistemose.
Tai yra natūralus gamtos vyksmas, kuris žmogui nieko nekainuoja. Gamta pati sutvarko, kad ekosistemoje visko būtų tiek, kiek reikia jos klestėjimui. Daugelio šalių vyriausybės tai supranta ir draudžia vilkų medžioklę. Akivaizdu, kad labiau apsimoka kompensuoti ūkininkams už vilkų padarytą žalą ir remti juos įsigyjant apsaugos įrangą bei aviganius šunis, nei išnaikinti natūraliai pusiausvyrą gamtoje palaikančią plėšrūnų rūšį.
Vilkų ūkiams padaryta žala, palyginus su nuostoliais, kurie patiriami destabilizavus ekosistemas, yra tikrai nedidelė. Kada išlaidos, patiriamos bandant dirbtiniu būdu atgaivinti be plėšrūnų suirusias ekosistemas ir padengti kanopinių padarytą žalą, yra šimteriopai didesnės. Be to, jei pažvelgsime į šį reikalą plačiau, sutrikus ekosistemoms, stipriai išauga natūralių katastrofų – sausrų, uraganų, potvynių, erozijos rizika, jau nekalbant apie tai, kad spartinamas klimato atšilimas. Įsisiautėjusios gamtos stichijos padarytiems nuostoliams padengti valstybės išleidžia milijardus.
Sutaupyti ženklias sumas šalies biudžetui galime be jokių pastangų – tiesiog palikdami ekosistemose jų natūralias reguliavimo priemones. Lietuvos atveju tai reiškia – nebenaikindami vilkų.

Vilkų nebus daugiau, nei reikia

Tik užsiminus apie vilkų medžioklės ribojimą ar uždraudimą, mažiau informuotuose sluoksniuose tuoj kyla panika – ką darysime, kai vilkų prisiveis per daug?! Atsakymas paprastas: nedarysime nieko, nes jų per daug neprisiveis. Mokslininkų įrodyta, kad vilkai, esantys aukščiausioje ekosistemų mitybos grandinių pakopoje, ne tik garantuoja tinkamą visos sistemos funkcionavimą, bet turi savybę apspręsti savo pačių populiacijos skaičių, priklausomai ne tik nuo pramitimo galimybių, bet ir teritorijos talpos.
Pirmiausia, vilkai reguliuoja gimstamumą šeimoje. Jie monogramai – tik alfa pora gali susilaukti jauniklių. Ekstremaliomis sąlygomis vilkų patelių organizmas geba reguliuoti brendimo laikotarpį bei vaisingumo ciklus, nes mitybos stresas bei įtampos faktorius įtakoja jų endokrininę sistemą ir ovuliacijos ciklą. Jei, pavyzdžiui, teritorijoje trūksta grobio ar vilkų tankumas per daug padidėja, brendimo laikas gali išaugti, o vaisingumo periodai tapti retesni. Be to, jei teritorijoje populiacijai tampa ankšta, vyksta kovos tarp šeimų, o ekstremalios įtampos sąlygomis - net tarp šeimos narių.
Bet šie procesai netrikdomai veikia, jei išlaikomas ekosistemos socialinis stabilumas. Kai į natūralų vilkų gyvenimą įsikiša žmogus, savireguliacijos mechanizmas sutrinka. Tuomet atsiranda daugiau jauniklius vedančių porų ir dėl to plėšrūnų skaičius gali net išaugti. Be to, suirus šeimoms, sutrinka vilkų emocinė pusiausvyra, o tai veikia jų elgseną ir fiziologiją. Kai kurie prigimtiniai instinktai tiesiog nustoja veikti. Be to, netekę patyrusių šeimos narių, vilkai praranda natūralų gebėjimą susimedžioti stambų grobį savo teritorijose. Kadangi vilkui šeima yra svarbiau už jį patį ir emocinis ryšys tarp šeimos narių yra be galo didelis, šeimos nario ar narių praradimas juos destabilizuoja emocionaliai.
Taigi, medžioklė ne tik nesumažina antpuolių ūkiuose rizikos, bet turi atvirkštinį poveikį. Kuo labiau drumsčiama vilkų populiacijos gyvenimas, tuo didesnė jų skaičiaus augimo ir rizika, o tuo pačiu išpuolių už teritorijų ribų apimtis. Lietuvos situacija yra akivaizdus to įrodymas. Kuo vilkai intensyviau medžiojami, tuo jie aršiau puola ūkius net tada, kai jų skaičius yra nedidelis. Be to, naikinant vilkus, pavojus iškyla ir kitų žvėrių sveikatai. Jei Lietuvoje vilkai nebūtų medžiojami pasismaginimo tikslais, ir, beje, jei kanopiniai nebūtų dirbtinai šeriami (leidžiama palikti po 100 kg pašaro prie kiekvieno medžiotojų bokštelio) - šernų maras nebūtų paplitęs, kaip jis neplinta vilkų gausiai gyvenamose teritorijose kitose šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje.
Medžiotojai žino, kad vilkai – didžiausi jų konkurentai. Kai nėra vilkų, kanopiniai žvėrys dauginasi didžiuliais tempais ir pradeda naikinti ne tik savo buveinių augmeniją, bet ir augalus ūkinės paskirties žemėse. Vėl kreipiamasi į medžiotojus. Jie su džiaugsmu puola šaudyti dėl jų pačių kaltės prisidauginusius ir susirgusius kanopinius. Taip susiformuoja uždaras vis intensyvesnio gyvosios gamtos naikinimo ratas. Kuo daugiau žvėrių, tuo didesnis malonumas ir tuo daugiau trofėjų.

„Vilko apsaugos planas“? Ne. Vilko naikinimo planas.

Aišku, kad vilkai ne veltui yra saugoma rūšis daugelyje civilizuoto pasaulio šalių, įskaitant Europos Sąjungą. Jau nekalbant apie ekologines šios būtinybės priežastis, tai tiesiog apsimoka. Sutartis dėl šių plėšrūnų apsaugos su EK pasirašė ir Lietuva. Tačiau, įsipareigojimai saugoti vilkus ir sudaryti jiems sąlygas netrukdomai gyventi savo buveinėse, nevykdomi. Galbūt, tiesiog mentalitetas dar nepasiekė tokio lygio. Prisikimškim kišenes kuo skubiau, o kad vėliau patirsime gamtos kerštą ir valstybei tai kainuos milijonus – kam gi svarbu, ar ne? Sako, protingas mokosi iš svetimų klaidų, kvailys – iš savų. Kaip vadinsim tą, kuris ir iš savų nepasimoko?
Šio metų medžioklės sezono metu jau išnaikinta gal pusė, o gal nepalyginamai daugiau vilkų, gyvenusių Lietuvoje. Jų, oficialiais duomenimis, 2018 metais buvo 34 šeimos, vadinasi, apie 300, labai optimistiniu atveju - 400 vilkų. Šis sezonas, įskaitant brakonierių siautėjimą, ypač aršus. Jau kyla klausimas, ar apskritai vilkų populiacija po jo sugebės atsigauti.
Pernai rudenį, kai į Aplinkos ministeriją buvo nunešta daugiau nei 13000 žmonių pasirašyta peticija, reikalaujanti nedidinti vilkų medžioklės kvotos, kuri pernai buvo 60, buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo ar ne savo noru sužaidė taip: iš pirmo žvilgsnio lyg ir užfiksavo limitą ties 60, bet įsakymas buvo taip gudriai susuktas, kad įgalino medžioklės metu skaičių keisti iki 110. Pirmiausia K. Navicko įsakymu, 60 leistų nušauti vilkų kvota buvo padalinta į dvi dalis. 30 vilkų buvo skirta rajonams (Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijų, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonai), matyt, patyrusiems didesnę vilkų žalą. Likusi pusė liko visai kitai Lietuvos teritorijai, kur žymesnės žalos nebuvo.
Deja, deja. Pirmasis limitas buvo greitai išnaudotas ir net viršytas daugiau nei trisdešimties tūkstančių vietinių medžiotojų (neskaitant gausių svečių iš užsienio ir brakonierių) entuziastingomis pastangomis. Beje, dalis vilkų buvo sumedžioti prieš spalio 20 d., dar neprasidėjus sezonui, o po to įtraukti į pirmųjų medžioklės dienų sąrašus. Neprobleminėse teritorijose buvo nušauti 39 vilkai, bandant pasiteisinti, kad pranešimai „nespėjo“ pasiekti ministerijos, prieš sustabdant medžioklę toje šalies dalyje. Juokinga.
Sužongliruota buvo ne tik skaičiais. Net paskirstymas rajonams buvo mikliai pakeistas ir pritaikytas augančiam medžiotojų apetitui. Limitas padvigubėjo ir net tie 9 nelegaliai nušauti vilkai tuoj pat tapo legaliais. Mat Aplinkos ministerija, net be ministro, sausio 9 d. įsakymu tą 30 pakeitė į 39. Be to, dalis bendrosios teritorijos, kur ypatingų žalos atvejų nebūta, buvo „suinteresuotų šalių prašymais“ (kaip atsirado tie prašymai matysime vėliau), perskirstyta ir prijungta prie problematinių rajonų dalies, įtraukiant Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio ir Šilutės rajonus. Kitaip tariant ten, kur medžioklė K. Navicko įsakymu buvo sustabdyta, ji tęsiama toliau, vėl paliekant neaiškią galutinę ribą, kuri priklausys nuo tokių itin „mokslinių“ ir „vilkų populiacijos stabilumą“ palaikančių argumentų, kaip „nustatyto vilkų sumedžiojimo limito panaudojimo greičio ir kitų naujų vilkų populiacijos stebėsenos duomenų“.
Taigi, K. Navicko gruodžio 5 d. sustabdyta vilkų medžioklė neproblematiniuose rajonuose tęsiasi pilnu tempu ir neaišku, ar išvis baigsis, kol bus likęs nors vienas gyvas vilkas. Labai aiškiai ši situacija išdėstyta Baltijos Vilko organizacijos straipsnyje: „Papildžius išskiriamų rajonų sąrašą šis skaičiavimas tapo dvilypis, nes dalis rajonų savo limitą dabar skaičiuoja ir rajonuojamoje, ir nerajonuojamoje dalyje, pavyzdžiui, Rokiškio rajonas buvo nerajonuojamoje dalyje ir jame buvo sumedžioti 6 vilkai, dabar medžioklė jame tęsiama kaip rajonuojamame, tačiau minėti 6 vilkai į rajonuojamą limitų sumą neįskaičiuojami. Iš paskutiniu įsakymu išskirtų rajonų daugiausia vilkų – šiuo metu 7 – sumedžioti Rokiškio rajone. Po 5 vilkus sumedžiota Biržų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šilalės ir Anykščių rajonuose (įskaitant sumedžiotus su specialiais leidimais iki sezono pradžios). Po 4 vilkus sumedžiota Šalčininkų ir Tauragės rajonuose. Tokia intensyvi medžioklė dalyje rajonų reiškia, kad smarkiai paveikiamos juose gyvenančios vilkų šeimos – jos išardomos. Likę pavieniai vilkai gali daryti dar didesnę žalą gyvulių ūkiams, neįstengdami pilnavertiškai medžioti miške. Nuo sausio 16 d. iki šiol, t.y. 12 pastarųjų dienų, Aplinkos ministerija negavo pranešimų apie sumedžiotus vilkus, tad medžioklės intensyvumas smarkiai sumažėjo. Tai gali reikšti beveik visų kai kuriose teritorijose buvusių vilkų išmedžiojimą. Tokios pasekmės reikštų, kad medžioklės limitas buvo smarkiai per didelis ir priešingas gamtosaugos tikslams."
Gražu? Belieka paklausti, kodėl buvo nustatytas naujas limitas sausio mėnesį, kai visi gyvuliai jau tvartuose, o 2019-2020 metų apskaitos ne tik kad nebaigtos, bet didžioje dalyje teritorijų net nepradėtos?
O dabar apie tai, kokiu „pagrindu“ buvo tie limitai didinami ir mėtomi. Gruodžio mėnesį vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) inicijuotas susirašinėjimas tarp miestų ir rajonų medžiotojų draugijų ir savivaldybių. Buvo kalbama apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštą Aplinkos ministrui dėl papildomo vilkų limito. LMŽD paplatino iš raseiniškių gautą rašto kopiją į kitas miestų ir rajonų medžiotojų draugijas bei savivaldybes. Štai šio 2018 metų gruodžio 6 d. elektroniniu paštu išplatinto elektroninio laiško tekstas : „Gerbiami kolegos, dalinamės Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštu Aplinkos ministrui dėl papildomo vilkų limito. Sveikiname šį gestą ir raginame visus imtis panašių iniciatyvų.“
Taip visi galai gražiai ir susiveda. Iniciatyva didinti medžioklės limitus priklauso medžiotojams, o kadangi tie patys medžiotojai dirba Aplinkos ministerijoje ir vadovauja aplinkos apsaugos tarnyboms, ministerijos, aišku ilgai raginti nereikėjo.


Ar tikrai Lietuva ne Afrikoje?

Kaip įsakyme įrašyta sąlyga dėl „vilkų sumedžiojimo limito panaudojimo greičio ir kitų naujų vilkų populiacijos stebėsenos duomenų“ yra susijusi su bendro vilkų populiacijos stabilumo palaikymu ar, galų gale, žala, padaryta ūkiams? Tik įsigilinkite: tolesnis nykstančios saugomos rūšies aukų skaičius priklauso nuo to, kaip greitai iššaudys leistą dalį bei nuo medžiotojų „stebėsenos“ duomenų. Kokios stebėsenos? Kokių duomenų? Gyvuliai - tvartuose, o duomenų apie vilkų populiaciją nėra. Tai ne gatvės analfabetų rašliava, o oficialaus valstybės teisės akto, tekstas, sukurtas „profesionalių aplinkosaugininkų“, dirbančių Aplinkos ministerijoje! „Vilko apsaugos planas“, kuris pagal tarptautines sutartis buvo sukurtas saugoti nykstančiai vilkų rūšiai, tampa jų naikinimo planu. Medžiotojai skiriami aplinkos apsaugos tarnybų vadovais. Laukinių gyvūnų apskaitą, pagal naują nustatytą tvarką ne tik vykdo, bet ir prižiūri medžiotojai. Apskaitų rezultatus taip pat tiria ir patvirtina medžiotojai. Medžiotojai inicijuoja ir organizuoja į ministeriją rašomus raštus, reikalaudami naujų aukų, nes jiems vis maža. O ministerijoje dirbantys tų pačių medžiotojų būrelių medžiotojai tvirtina naujas kvotas.
Bet tai dar ne viskas. Čia tik paviršinė – oficialioji – medžioklės pusė. Į medžioklės lapus patenka tik nedidelis skaičius sumedžiotų žvėrių. Nušovus žvėrį, medžioklės lapai paliekami tušti ir paskubomis užpildomi tik tuomet, kai pasirodo reali patikrinimo grėsmė. Pakliūna tik neįgudę ar nesusimokėję duoklės. Miškuose siautėja visokio plauko brakonieriai, kurie gaudomi toli gražu ne visose apskrityse. Dažni medžioklės neblaiviame stovyje atvejai. Beje, žvėrys skaičiuojami taip pat susėdus prie buteliuko. Lietuvos miškai tampa labiau panašūs į skerdyklas, nei į prieglobstį laukiniams gyvūnams. Tokia necivilizuota veikla kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonėms, kurie gali būti sužeisti ar nužudyti neblaivaus medžiotojo. Tokių atvejų buvo net pernai metais.
„Vilkus Viešvilės rezervate stebiu eilę metų“, sako Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato Aplinkos apsaugos inspektorius Saulius Bartminas. „Žinau jų maršrutus ir laiką, maždaug kada jie vienur ar kitur pasirodys. Esu ir kelis kartus akis į akį susitikęs. Apima kartais toks jausmas, kad einant pelkynais jie tyliai stebi. Kartą teko tuo ir įsitikinti. Karšuvos girioje gyveno didelė vilkų šeima. Dar pernai šeimą sudarė 10 individų. Turiu ją užfiksuotą video įrašuose. Po rujos, kuri vyksta žiemą, vilkai išsiskirstydavo į pošeimius 2-3-5 ir gyvendavo savarankiškai. Pošeimiai yra ta pati sudėtinė visos šeimos dalis ir jie yra visi giminingi. Iki šių metų, per kelis metus buvo nušautas tik vienas šeimos vilkas ir tuo džiaugiausi. Jų migracija gana paprasta - išeina kokiai dešimčiai dienų į kitą girios kraštą, ir žinai, kad po maždaug tiek laiko sugrįš ir tiek pat laiko čia išbus. Rujos metu daugiausia laiko praleidžia rezervate. Rezervate ir apsaugos zonoje jie nemedžiojami, bet jie keliauja po visą Karšuvos girią. Rezervatas tik įeina į jų teritorijos dalį. Iš 10 vilkų šiemet liko 3 ar 4. Kur dingo kiti? Ministerijos "mirusiųjų" sąrašuose jų nėra. Labiausiai tikėtinas atsakymas - brakonieriavimas, nes vilkai nebūtų išėję už savo teritorijos ribų dėl to, kad apylinkės priklauso kitoms šeimoms.” Patikslinu, kad Karšuvos giria, kurioje yra Viešvilės rezervatas, tęsiasi per du rajonus – Tauragės ir Jurbarko. Tauragėje oficialiai nušautas vienas vilkas, Jurbarke – du. Kartoju Sauliaus klausimą : Kur dingo kiti septyni?...
Tai, kas vyksta dabar Lietuvoje neturi nieko bendro su vilkų populiacijos apsauga ir reguliavimu ir jokiais apsaugos planais. Tai tiesiog nevaldomas ir įstatymais pridengiamas žudymo azarto apakintų ir trofėjų ištroškusių medžiotojų siautėjimas, kurį įgalina, reglamentuoja ir palaiko elitinių medžiotojų būrelių nariais knibždančios valstybinės aplinkos apsaugos institucijos. Kur mes gyvename, mielieji? Kas tai – teisinė valstybė, ar korumpuotų valdininkų-medžiotojų-verslininkų kartelis? Vidury dienos įžūliai prieš mūsų visų akis yra vykdomas dar Lietuvoje nuo nepriklausomybės metų nematytas nusikaltimas prieš gamtą, plynėmis šniojami miškai saugomose teritorijose ir naikinamos nykstančios gyvūnų rūšys. Rinkome juk žaliuosius.
Ar tokią veiklą įgalinanti ir palaikanti valdžia verta savo mandatų?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vilkai gyventojus gąsdina, o medžiotojus pergudrauja


Posted By: Loreta Ežerskytė
05/02/2019
gzeme.lt



Taujėnų seniūnijos Balelių kaimo gyventojai sunerimę – aplinkui siaučia vilkai. Pastaruoju metu šie plėšrūnai ypač suįžūlėjo, nes nesibaimina atsėlinti net į gyvenvietę, o į kiemus užklysta ir dieną. Sausio 26-ąją buvo papjautas kieme bėgiojęs šunelis. Kiek anksčiau tokia lemtis ištiko prie būdos pririštą sargį. Praėjusią savaitę žmonės netoli autobusų stotelės matė tris vilkus, praėjus vos kelioms dienoms prekes vežęs vairuotojas išvydo dar vieną vilką…

„Jei jau dabar vilkai pasiekia gyvenvietę, kas darysis vasarą? Kaip reikės apsaugoti gyvulius, kai juos išleisime iš tvartų į ganyklas? Pagaliau ir patys nesijausime saugūs. Baugu bus ir koją į mišką įkelti…“ – su baime kalba baleliškiai.

Aplinkos ministerijos duomenimis, iki vasario 4 dienos šalyje buvo sumedžioti 92 vilkai. Dalyje šalies teritorijos 2018-2019 m. vilkų medžioklės sezonas jau nutrauktas. Šiuos saugomus gyvūnus medžioti dar leista 15 savivaldybių, tarp jų – ir Ukmergės. Rajono miškuose šį sezoną kol kas nepavyko sumedžioti nė vieno vilko.

Baleliuose, Ūkininkų gatvėje, gyvenanti Rasa Žemaitienė pasakojo, kad turi vieną nuosavą šunį – namuose laikomą labradorą. Antrą šunelį, senutėlį kudlių, šeima priglaudė prieš trejetą metų, kai Anapilin iškeliavo viena gyvenusi jo šeimininkė.

Šiltuoju metų laiku gyvūnas buvo laikomas kieme, o atvėsus orams nakčiai naujieji šeimininkai visada įleisdavo į vidų…

Visą straipsnį skaitykite trečiadienio laikraštyje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply