Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Bal-29 17:00

Apie plaukiojimą Utenos regiono ežeruose

Pavasariui gerokai perkopus į antrą pusę ir šylant orams, mūsų regiono ežerai traukia vis daugiau turistų ir vandens pramogų pasiilgusių poilsiautojų. Kadangi šiais metais atsirado pakeitimų, pateikiame informaciją apie aplinkosaugos sąlygas plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, esančiuose Utenos regione.


Kaip skirstomos plaukiojimo priemonės?

Nesavaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklio neturinti plaukiojimo priemonė (burinė jachta, baidarė, kanoja, vandens dviratis, irklinė valtis, guminė valtis, kajakas, katamaranas ir kt.). Plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.

Savaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas ant oro pagalvės, oro sraigtu varomas laivas, vandens motociklas ir kt.


Plaukiojimo priemonių nuleidimas į vandens telkinį arba iškėlimas iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones galimas tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonių nuleidimui ar iškėlimui).


Kur draudžiama plaukioti?

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

- mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose;
- arčiau kaip 100 m (išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu) nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus atvejus, kai yra pažymėtos vietos, skirtos plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų;
- upėse;
- vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose.


Plaukiojimas vandens telkiniuose, kurie nepatenka į saugomas teritorijas

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti:

- kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW):
visą navigacijos sezoną – didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose;
nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose;
- visą navigacijos sezoną – ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)–20 AG (15 kW)
- nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)–20 AG (15 kW)
- nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)–150 AG (110 kW)
- kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW)–300 AG (220 kW) – nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.


Plaukiojimas vandens telkiniuose, kurie patenka į saugomas teritorijas

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti:

- kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;
- teikiant viešąsias paslaugas, kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą navigacijos sezoną tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai – nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija.


Utenos regiono ežerai, kuriuose taikomos specifinės plaukiojimo sąlygos

Nevėžos ež. (Anykščių r. sav.). Teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto pratybų, sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, metu leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis neribojant bendro variklių galingumo visą navigacijos sezoną. Nacionalinės sporto (šakos) federacijos apie šių renginių, pratybų datą, laiką ir vietą turi raštu informuoti Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą.

Alaušo ež. (Utenos r. sav.). Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas 301 AG (221 kW)–680 AG (500 kW), ir vandens motociklais. Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti arčiau kaip 200 m nuo ežero ir jame esančių salų krantų.

Luodžio ež. (Zarasų r. sav.). Vandens sporto tikslais (sportinių treniruočių ir varžybų metu) leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW) visą navigacijos sezono pradžios iki spalio 1 d. Sportinių treniruočių ir varžybų organizatoriai renginių laiką ir vietą turi suderinti su Gražutės RP direkcija ir Zarasų rajono savivaldybės administracija.

Zaraso ež. (Zarasų r. sav.). Nuo birželio 1 d. iki navigacijos sezono pabaigos savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), leidžiama plaukioti tik mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu.

Drūkšių ež. (Zarasų r. sav.). Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas 301 AG (221 kW)–680 AG (500 kW), išskyrus vandens motociklus, ne arčiau kaip 200 m nuo kranto šiaurinėje ežero dalyje nuo Mištautų miško rytinio pakraščio iki Padrūkšės kaimo, vakarinėje ežero dalyje – nuo Ignalinos atominės elektrinės išleidimo kanalo iki Mačionių kaimo.

Asvejos (Dubingių) ež. (Molėtų, Švenčionių r. sav.). Draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis Žalktynės ir Vyriogalos įlankose.

Kertuojų ež. (Molėtų r. sav.). Draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.

Šiurpio ež. (Zarasų r. sav.). Draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.

Švento ež. (Zarasų r. sav.). Draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.


Kokios sankcijos gresia už plaukiojimo sąlygų reikalavimų pažeidimus?
Sankcijos už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 562 straipsnyje:

Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 200 Lt.
Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 Lt.
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama,
užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Lt.
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 300 iki 600 Lt.
Plaukiojimas vandens motociklais vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 200 iki 400 Lt.
Plaukiojimas vandens motociklais saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 400 iki 800 Lt.
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.
Tokios pat veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už LR ATPK 562 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 400 iki 800 Lt.
Tokios pat veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už LR ATPK 562 straipsnio ketvirtojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 800 iki 2000 Lt.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Geg-06 10:07

Pranešimai telefonu 112 – aplinkosaugininkų reakcijos išbandymas


„Pranešimai bendruoju pagalbos telefonu 112 apie brakonierius – aplinkosaugininkų reakcijos išbandymas“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Šiandien ministras pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai skubiai patikrinti viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, kad vėlų gegužės 1-osios vakarą telefonu 112 apie įžūlius brakonierius, elektra užmušinėjusius žuvis prie Monio ežero netoli Elektrėnų, norėjęs pranešti žmogus nesulaukė aplinkos apsaugos pareigūnų atsako. Bendrojo pagalbos centro operatorius jam padiktavęs kelis aplinkosaugininkų numerius, tačiau iš jų atsiliepęs tik vienas. O ir tas pareigūnas atsisakęs atvykti, nes tai esą ne jo apylinkės.

„Jeigu paaiškėtų, kad brakonieriai nebuvo sulaikyti tik dėl mūsų darbuotojų aplaidumo, imsimės griežčiausių priemonių. Juo labiau kad žudyti elektra – itin sunkus nusikaltimas gamtai“, – pažymėjo ministras.

Planuojama, kad nuo liepos 1 d. Aplinkos ministerijoje bus įsteigtas analizės skyrius, kuris nagrinės visus gaunamus pranešimus apie gamtosauginius pažeidimus ir ieškos būdų, kaip greičiau ir veiksmingiau į juos reaguoti, kaip tobulinti darbą.

Šiuo metu regionuose visą parą budi tik po vieną aplinkosaugininkų ekipažą. Tai, pasak ministro, tik katino ašaros, bet kol kas Aplinkos ministerija viską daro iš savo vidinių išteklių. „Su tokiais ištekliais kalnų nepavyks nuversti, tačiau reikia pradėti nuo mažų žingsnelių. O tuos žingsnelius vis didinsime – ieškome lėšų, etatų, kad sukurtume gerai veikiančią sistemą“, – sako Valentinas Mazuronis.

Visuomenės informavimo skyrius

2014-05-05
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
šatas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 993
Užsiregistravo: 2008-Geg-12 18:26

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Geg-07 13:08

sujudo

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Geg-15 14:46

Aplinkos apsaugos inspektoriai gerokai dažniau lankysis medžioklės plotuose



Šiandien, gegužės 15 d., prasideda stirnų patinų, licencijuojamų gyvūnų, medžioklės sezonas. Sulig jo pradžia stiprinama šios medžioklės kontrolė. Aplinkosaugos pareigūnai gerokai dažniau lankysis medžioklės plotuose. Jie tikrins, kaip laikomasi medžioklės taisyklių – ar tvarkingi medžioklės dokumentai, ar sumedžioti gyvūnai žymimi specialios paskirties plombomis, ar laikomasi saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir pan.

Už medžiojimą be licencijų, už tai, kad jomis nepažymimi sumedžioti gyvūnai, ar kitus licencijuojamų gyvūnų neteisėto naudojimo atvejus numatyta administracinė atsakomybė – teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Už neteisėtai sumedžiotą gyvūną teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą: už briedžio, tauriojo elnio, danieliaus patiną – daugiau kaip 19 tūkst. Lt, patelę arba jauniklį – 11,5 tūkst. Lt, suaugusį šerną ar stirną – 5,5 tūkst. Lt, o jauniklį – 3,3 tūkst. Lt. Aplinkosaugininkai kviečia visuomenę apie pastebėtus medžioklės taisyklių pažeidimus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Medžiotojams šis sezonas prasidėjo gera naujiena – yra supaprastinta medžioklės dokumentų tvarkymo procedūra. Jiems nebereikės pildyti buvusios licencijos. Gyvūno sumedžiojimo vietoje reikės jį pažymėti specialia plomba su ant jos informacinės plokštelės užklijuota licencija ir perverti šios plombos dirželį per sumedžioto gyvūno ausį. Tai numato pakeistos medžioklės taisyklės.

Priimta ir daugiau šių taisyklių pakeitimų: prailginti kai kurių gyvūnų medžioklės terminai, išsamiau apibrėžti šiurkštūs medžioklės taisyklių pažeidimai ir kt.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-05-15
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Geg-16 10:09

Brakonieriai automobiliais nebevažinės

„Gerokai sugriežtinta atsakomybė už medžioklės reikalavimų pažeidimus ir didesnės baudos padės retinti brakonierių gretas, geriau apsaugoti mūsų gyvūniją“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apie Seimo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, kurias prieš pusantrų metų parengė Aplinkos ministerija.

Kaip numato patikslintos ATPK nuostatos, brakonierių ginklai ir automobiliai bus konfiskuojami visais atvejais – net ir tada, jeigu jie nėra pažeidėjų nuosavybė. Automobilis bus konfiskuojamas ir tuomet, kai juo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas.

Administracinės baudos už medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus padidintos iki 6 tūkstančių litų (buvo iki 4 tūkst. litų). Griežtesnės sankcijos nustatytos ir už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Jeigu pareigūnams, vykdantiems šią kontrolę, tyčia kliudoma tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus, piliečiams numatoma skirti nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt baudą (buvo nuo 200 Lt iki 400 Lt), o pareigūnams – nuo 1 tūkst. Lt iki 2 tūkst. Lt (buvo nuo 300 Lt iki 600 Lt). Už pasipriešinimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui ar neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui bus skiriama nuo 500 Lt iki 1 000 Lt bauda.

Priimtos ATPK pataisos numato ir daugiau su sankcijomis už gyvūnų apsaugos reikalavimų pažeidimus susijusių pakeitimų.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-05-16
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Geg-23 16:46

Utenos Krašuonos progimnazijos mokiniai lankėsi Utenos rajono agentūroje

2014 m. gegužės 21 d. Utenos RAAD Utenos rajono agentūroje lankėsi Utenos Krašuonos progimnazijos mokytojai ir jų auklėtiniai septintokai. Mokinių vizito tikslas buvo susipažinti su aplinkosaugininkų darbo specifiką, jų atliekamais darbais, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimu Utenos rajone. Agentūros darbuotojai papasakojo apie aplinkos apsaugos kontrolės sistemos organizavimą, aplinkos apsaugos kontrolės įtaką aplinkos kokybei, priminė kiekvieno pareigą rūpintis mus supančia aplinka. Buvo atsakyta į mokinių ir mokytojų užduotus klausimus, kurių buvo tikrai labai daug.

Utenos rajono agentūros informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Bir-02 13:01

Išgelbėta viena gyvybė
14-05-30 stirnaitė1.jpg
Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Gytautas Stukas gavo pranešimą, kad Matulionio gatvėje, Kupiškio mieste, buvusio autoserviso teritorijos tvoroje, yra įstrigusi stirnaitė. Nuvykus į vietą, nustatyta, kad pranešimas pasitvirtino. Nelaimėlės užpakalinė kūno dalis buvo užstrigusi tvoroje. Į pagalbą buvo pakviesti Kupiškio rajono agentūros pareigūnai. Prie gelbėjimo darbų prisidėjo ir vietiniai gyventojai: Mindaugas Paunksnis ir Gintautas Guginis. Jie pasirūpino įrankiais, nes norint išlaisvinti gyvūną, reikėjo nupjauti metalinį tvoros strypą. Ištraukta stirnaitė buvo apžiūrėta, ar neturi kokių nors sužeidimų, traumų. Nieko įtartino nenustačius, buvo nuspręsta ją paleisti į laisvę. Išgelbėtas gyvūnas nuvežtas į artimiausią Paketurių gyvenvietės miškelį ir paleistas. Stirnaitė vešlia žole apaugusia pieva nuskubėjo į savo namus. Visi, dalyvavę gelbėjant stirnaitę, jautėsi padarę gerą darbą. Išgelbėta dar viena gyvybė. Aplinkosaugininkai dėkoja kupiškėnams: M. Paunksniui ir G. Guginiui, kurie neliko abejingi į bėdą pakliuvusiam gyvūnui.

2014-05-30
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Bir-09 18:49

Prasidėjo akcija „Nešiukšlink miške“

Prasidėjus vasaros sezonui, prasidėjo ir akcija „Nešiukšlink miške“. Akcijos tikslas – miškų taršos atliekomis prevencija. Akcijos trukmė nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.
Primena, kad reikia būti atsakingais poilsiautojais - nepalikti susidariusių atliekų poilsiavietėse bei jų nedeginti, taip pat laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-849 „Dėl lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis šių Taisyklių 15 p. fiziniams asmenims lankantis miškuose draudžiama:
• kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;
• kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus, ardyti miško paklotę;
• gaudyti, naikinti laukinius gyvūnus, juos gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir kt.);
• gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius;
• paleisti miške šunį be antsnukio. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio;
• triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus;
• trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį; • plauti transporto priemones miške;
• teršti ar šiukšlinti mišką. Miško lankytojai privalo:
• pastebėję gaisrą, nedelsdami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VĮ miškų urėdijai;
• nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti;
• apie pastebėtus sužeistus, ligotus ar keistai besielgiančius laukinius gyvūnus pagal galimybę pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento agentūrai ar veterinarijos tarnybai.

Laiškas miško lankytojui

Apsidairyk, kur atėjai?
Gamta - visų antri namai.
Čia prieglobstį suras ir mažas
Paukštelis išsiritęs medy.
Žaltys saulutėj šildysis ramiai,
Šerniukai žais po ąžuolu smagiai.
Genys atskrido į svečius:
Tuk-tuk, jau beldžias į medžius.
Ir tu miške neatsitiktinai!
Pabodo miesto šurmulys, darbai.
Jau pasiilgote tylos,
Ramybės sklidinos gamtos.
Tai svečias būk tvarkingas, atidus,
Nešiukšlink, susirink ir butelius.
Atvažiavai ieškot tylos?
Tai muziką užsuk lig pabaigos.
Su nuorūka būk atsargus,
- Paragink ir kitus draugus.
Susiruošei važiuot mikliai,
O laužą ar užgesinai?
Užmerk akis, įkvėpk giliai,
Gamta juk mums - antri namai.
Šis laiškas tau nuo mūsų nuoširdžiai,
Lai primena, kad mes miške - svečiai.
Ir jei sugrįžt norėsi čia dažniau,
Šių patarimų tau prireiks, manau!

Antašavos pagrindinės mokyklos JMBB „Eiguliukai“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Bir-10 12:41

Pareigūnai pažeidimų nepadarė

Straipsnyje „Dėl brakonierių aplinkosaugininkai iš lovų nelips“, publikuotame 2014-05-03 portale lrytas.lt teigiama, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) pareigūnai nereaguoja į pranešimus apie daromus aplinkosauginius pažeidimus, pateikiama tikrovės neatitinkanti ir pareigūnus diskredituojanti informacija.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimą Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau -AAA) buvo pavesta patikrinti viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, kad vėlų gegužės 1-osios vakarą telefonu 112 apie įžūlius brakonierius, elektra užmušinėjusius žuvis prie Monio ežero netoli Elektrėnų, norėjęs pranešti žmogus nesulaukė aplinkos apsaugos pareigūnų atsako. Bendrojo pagalbos centro (toliau- (BPC) operatorius jam padiktavęs kelis aplinkosaugininkų numerius, tačiau iš jų atsiliepęs tik vienas. O ir tas pareigūnas atsisakęs atvykti, nes tai esą ne jo apylinkės.
2014-06-02 iš AAA gauta išvada dėl informacijos įvertinimo. Išvadoje teigiama, kad Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijios pariegūnai pažeidimų nepadarė ir teisės aktų reikalvimų nepažeidė, o minėto laikščio reporterė rėmėsi tik pranešėjo žodžiais (prielaidomis), kad vykdoma neteisėta žvejyba elektra, o ne pagrįstais įrodymais.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad Vilniaus RAAD budintys pareigūnai 2014-05-01 nebuvo sulaukę jokio pranešimo apie galimą brakonieriavimo atvejį Elektrėnų savivaldybėje Monio (Daugirdiškių) ežere. Pagal sudarytą 2014 m. gegužės mėn. darbo gyvosios gamtos apsaugos srityje grafiką, ketvirtadienį (gegužės 1 d.) nuo 0.00 val. iki 8.00 val. dirbo Trakų miškų urėdijos ekipažas, nuo 8.00 val. iki 16.00 val. dirbo Šalčininkų miškų urėdijos ekipažas, nuo 16.00 val. iki 24.00 val. dirbo Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ekipažas. Atsakingas budintis pareigūnas teigia jokio pranešimo apie galimą brakonieriavimo atvejį ar kitus aplinkosauginius pažeidimus Elektrėnų savivaldybėje Monio (Daugirdiškių) ežere nei iš BPC, nei iš kitų asmenų 2014-05-01 negavęs.
2014 m. gegužės mėnesio darbo gyvosios gamtos apsaugos srityje Vilniaus RAAD teritorijoje grafikas su visų budinčių ekipažų atsakingų pareigūnų pavardėmis ir kontaktais buvo pateiktas BPC. Mums nesuprantama, kodėl Bendrasis pagalbos centras apie įvykį nepranešė budinčio ekipažo atsakingam pareigūnui.
Apie pastebėtą aplinkosauginį pažeidimą BPC turėjo informuoti tik tuo metu dirbantį/budintį ekipažą, kuris būtų reagavęs į gautą informaciją apie aplinkosauginį pažeidimą ir atvykęs per 30 min. Kiti Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tuo metu turėjo poilsio dienas, todėl su savimi neturėjo tarnybinių mobiliųjų telefonų ir negalėjo atsiliepti į pranešėjo skambučius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Bir-16 13:24

Birželio mėnesio aplinkosauginės akcijos Kazlų Rūdoje

Prasidėjusi vasara, o kartu su ja ir atostogų sezonas pritraukia į gamtą vis daugiau poilsiautojų. Siekiant užkirsti kelią miškų lankymo taisyklių pažeidimams bei neteisėtam automobilių statymui vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, birželio mėnesį Kazlų Rūdos savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje prasidėjo akcijos „Nešiukšlink miške“ bei „Automobilį statyk atsakingai“. Šios akcijos tęsis iki rugsėjo 30 d, tad Kazlų Rūdos agentūros pareigūnai nuolat rengs reidus miškuose, poilsiavietėse bei prie vandens telkinių. Ir nors yra sakoma, kad gamta – visų namai, poilsiautojus raginame nepamiršti savo pareigų ir gamtoje elgtis atsakingai: atvykus į gamtą automobilius statyti tik tam skirtose vietose, laužus kurti tik įrengtose laužavietėse, nepalikti susidariusių atliekų poilsiavietėse bei jų nedeginti, taip pat laikytis „Lankymosi miške taisyklių“ (Žin., 2013, Nr. 119 – 6014). Na, o nenorintiems elgtis atsakingai primename, kad LR administracinio teisės pažeidimų kodekse yra numatyta ir administracinė atsakomybė


Kazlų Rūdos agentūros informacija 2014-06-13
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Bir-18 11:35

Aplinkos ministras V. Mazuronis apsisprendė dėl pavaldžių įstaigų vadovų rotacijos


Devynių Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai nuo liepos 1 d. nustos eiti savo pareigas, o trims vadovams kadencijos pratęstos dar ketveriems metams. Tokį sprendimą birželio 18 d. priėmė ministras Valentinas Mazuronis. Visiems tarnautojams, kuriems kadencijos laikas nebepratęsiamas, bus pasiūlytos darbo vietos jų institucijose. Vadovų pareigoms užimti artimiausiu metu bus organizuojami konkursai. Juose turi teisę dalyvauti ir atleisti pareigūnai.

„Visi kadenciją baigę vadovai daug nusipelnė aplinkos apsaugos sistemai, esu jiems labai dėkingas, tačiau rotacijos principas – ėjimo į priekį garantas“, – sako Valentinas Mazuronis.

Vyriausybės ir Valstybės tarnybos įstatymai numato, kad ministrai, pasibaigus ministerijai pavaldžios įstaigos vadovo darbo kadencijai (4 metai), turi teisę šią kadenciją pratęsti arba nepratęsti.

Aplinkos ministras dar ketveriems metams pratęsė Panevėžio ir Klaipėdos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) direktorių Valdemaro Jakšto ir Andriaus Kairio, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininkės Lauros Nalivaikienės kadencijas.

Nepratęstos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorės Vidos Augulienės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, Marijampolės ir Alytaus RAAD‘ų direktorių Vytauto Jaškevičiaus ir Česlovo Meržvinsko, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Raimondo Sakalausko, generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Rimanto Prūsaičio, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus Kastyčio Tumino ir Augalų genų banko direktoriaus Bronislovo Gelvonauskio kadencijos.



Visuomenės informavimo skyrius
2014-06-18
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Bir-23 14:43

Gyventojų prašoma pranešti apie Sosnovskio barščio paplitimą


Aplinkos ministerija renka duomenis apie Sosnovskio barščio paplitimą mūsų šalyje ir kviečia gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo augimo vietas. Labiausiai barščių plotai pastebimi dabar, kai jie žydi, todėl tinkamiausias laikas juos registruoti – iki vasaros vidurio. Duomenys apie Sosnovskio barščio paplitimą leis planuoti šios rūšies gausos reguliavimo darbus ir tam būtinas lėšas. Informacijos apie šio augalo augimo vietas laukiama iki birželio 27 d. elektroniniu paštu m.rimkeviciute@am.lt.

Gyventojų prašoma pagal galimybes Sosnovskio barščio augimo vietas apibūdinti kuo tiksliau – nurodyti rajoną, savivaldybę, seniūniją, kaimą, artimiausią gamtinį objektą (ežerą, upę, tvenkinį, mišką ir pan.). Taip pat reikėtų nurodyti, kokioje žemėje yra augavietė – valstybinėje ar privačioje, kur barščiai auga – pievoje, pamiškėje, dirbamuose laukuose ar vandens telkinio pakrantėje, kokia jų gausa – ar auga pavieniui, ar sudaro sąžalynus ir maždaug kokio dydžio tie sąžalynai, apytikriai kuriais metais jie čia pastebėti. Jeigu buvo naikinti – kokie būdai taikyti, kas ir kada tai darė.
Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo atvežtas apie 1950 m. Dėl gražios išvaizdos, didelio žiedyno jį žmonės pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai.

Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, išstumia vietines rūšis ir „užkariauja“ vis daugiau plotų. Ten, kur žemė paliekama dirvonuoti, o šio augalo gausos niekas nereguliuoja, kasmet galima pamatyti naujas augavietes. Kiekvienas žydintis skėtis – taip vadinamas barščio žiedynas – subrandina mažiausiai 10 tūkst. sėklų, o didžiausi – net iki 100 tūkstančių. Jos išlieka gyvybingos keletą metų. Sosnovskio barštį sunku išnaikinti dar ir todėl, kad jis atželia iš šaknų, kurias užaugina iki 10 cm storio ir įleidžia labai giliai į žemę.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-06-17
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Lie-04 16:11

Piliečiui teks atsakyti už aplinkos apsaugos inspektorių įžeidimą


Aplinkos apsaugos inspektorių garbės ir orumo įžeidimas Saločių miestelio (Pasvalio r.) gyventojui gali atsieiti iki 500 litų bauda. Be to, jam teks atsakyti ir už nepilnamečio sūnaus brakonieriavimą tinklais – tokia veikla baudžiama nuo 400 iki 1 000 litų bauda.

Liepos 1 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai gavo informaciją apie tai, kad nepilnamečiai asmenys Saločių miestelyje brakonieriauja tinklais. Jiems pateikti akivaizdūs įrodymai – pažeidimo nuotraukos.

Nustatę pažeidėjus pareigūnai nuvyko į jų gyvenamąją vietą. Juos pasitikęs neblaivus vyras paprašė pareigūnų parodyti turimą medžiagą. Pamatęs nuotraukas vyras puolė pareigūnus stumdyti, plūsti necenzūriniai žodžiais, bandė atimti ir sugadinti kompiuterį, apspardė pareigūnų automobilį ir užsidarė namuose.

Aplinkosaugininkai į pagalbą pasikvietė policijos pareigūnus, tačiau ir šių nurodymų pilietis nepaisė, nuolat juos įžeidinėjo. Dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūno garbės ir orumo įžeidimo. Už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar gestais, įžeidžiančiu, įžūliu ar provokuojančiu elgesiu, gresia bauda nuo 100 iki 500 litų.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad juos įžeidinėjusio vyro sūnus iš tiesų brakonieriavo tinklais. Kadangi jis dar nepilnametis, už jo veiklą teks atsakyti tėvams. Tyrime nepavyko nustatyti sugautos žuvies kiekio, todėl žala gamtai skaičiuojama nebus, tačiau už nelegalių žvejybos įrankių – tinklų – naudojimą tėvams teks sumokėti baudą nuo 400 iki 1 000 litų.



Visuomenės informavimo skyrius
2014-07-03
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Lie-11 11:16

Akcijos „Medžiok tvarkingai“ rezultatai


Visą gegužę ir birželį šalies regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai ypatingą dėmesį skyrė medžioklei. Tuo metu vyko akcija „Medžiok tvarkingai“.

Akcijos metu aplinkosaugininkai kartu su miškų urėdijų, Valstybinės miškų tarnybos, policijos pareigūnais ir neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tikrino, ar medžiotojai racionaliai naudoja medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir atsakingai tvarko medžioklės dokumentus.

Akcijos metu organizuota per 100 reidų ir patikrinta daugiau kaip 300 medžiotojų. Patikrinimų metu buvo nustatyti 5 pažeidimai, iš kurių 4 buvo šiurkštūs. Išaiškintas 1 atvejis, kuomet medžiojamųjų gyvūnų ištekliams padaryta apie 10 tūkst. Lt žala. Iš pažeidėjų paimti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės: 4 šautuvai su šoviniais, optinis taikiklis, naktinio matymo taikiklis, naktinio matymo žiūronai, tolimatis ir ausinės.

Gegužės pabaigoje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais Kauno medžiotojų klubo „Gynėvė“ medžioklės plotuose sulaikė neturintį teisės medžioti Grajauskų kaimo gyventoją, kuris medžiojo su neregistruotu, perdirbtu į mažo kalibro graižtvinį, šautuvu. Jam surašytas protokolas, paimtas nelegalus šautuvas, o Raseinių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už medžiojimą neturint tam teisės piliečiui gresia bauda nuo 2 000 Lt iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Vienas šiurkštesnių brakonieriavimo atvejų birželio pabaigoje buvo nustatytas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje. Varėnos rajone buvo sulaikyti du asmenys, neteisėtai sumedžioję stirnos patiną ir šerną. Pažeidėjams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, paimti du šautuvai bei automobilis.

Nuo gegužės 15 d. įsiteisėjus naujai Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijai, šiems piliečiams gresia griežtesnės sankcijos. Už neteisėtą medžioklę kiekvienam pažeidėjui gresia nuo 3 iki 6 tūkst. litų administracinė bauda. Jie taip pat turės atlyginti 10 tūkst. Lt gamtos ištekliams padarytą žalą.

Iš brakonierių buvo paimti abu šautuvai, o jų automobilis laikinai nugabentas į saugojimo aikštelę. Aplinkosaugininkai kreipėsi į teismą, kad ir ginklai, ir automobilis būtų konfiskuoti. Kaip numato naujosios ATPK nuostatos, brakonierių ginklai ir automobiliai konfiskuojami net ir tada, jeigu jie nėra pažeidėjų nuosavybė.

Visuomenės informavimo skyrius

2014-07-10
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18016
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

2014-Lie-14 21:20

medziotojas rašė:Gyventojų prašoma pranešti apie Sosnovskio barščio paplitimą


Aplinkos ministerija renka duomenis apie Sosnovskio barščio paplitimą mūsų šalyje ir kviečia gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo augimo vietas. Labiausiai barščių plotai pastebimi dabar, kai jie žydi, todėl tinkamiausias laikas juos registruoti – iki vasaros vidurio. Duomenys apie Sosnovskio barščio paplitimą leis planuoti šios rūšies gausos reguliavimo darbus ir tam būtinas lėšas. Informacijos apie šio augalo augimo vietas laukiama iki birželio 27 d. elektroniniu paštu m.rimkeviciute@am.lt.

Gyventojų prašoma pagal galimybes Sosnovskio barščio augimo vietas apibūdinti kuo tiksliau – nurodyti rajoną, savivaldybę, seniūniją, kaimą, artimiausią gamtinį objektą (ežerą, upę, tvenkinį, mišką ir pan.). Taip pat reikėtų nurodyti, kokioje žemėje yra augavietė – valstybinėje ar privačioje, kur barščiai auga – pievoje, pamiškėje, dirbamuose laukuose ar vandens telkinio pakrantėje, kokia jų gausa – ar auga pavieniui, ar sudaro sąžalynus ir maždaug kokio dydžio tie sąžalynai, apytikriai kuriais metais jie čia pastebėti.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-06-17


Kiekvieną dieną – į kovą su pavojingais barščiais

lrytas.lt
Arūnas Dumalakas 2014-07-14

Zarasų rajono Grybinės kaime gyvenanti Leokadija Pesliakienė kiekvieną dieną į rankas ima dalgį ar ilgą mačetę ir keliauja į laukus kirsti Sosnovskio barščių.
Jei tris hektarus pievos turinti moteris kasdien nekovotų su šiuo invaziniu augalu, ji greitai prarastų žemę, o Sosnovskio barščiai atkeliautų iki pat jos namų.
„Valdžia mums visai nepadeda. Sako, pinigų nėra. Kai kurie kaimynai nuleido rankas, nebepjauna tų barščių. Kiti dar bando kovoti“, – apžvelgusi didžiules Sosnovskio barščių plantacijas atsiduso L.Pesliakienė.

Vienas lašas apdegino lūpą

Lietuvoje Sosnovskio barščiai labiausiai išplitę būtent Zarasų rajone. Dėl to kalti kolūkiai, kurie sovietmečiu sėjo šiuos augalus ir gamino iš jų silosą gyvuliams.
Sovietmečio palikimą kiekvieną dieną naikinanti L.Pesliakienė saugo nuo deginančių šio augalo sulčių ne tik kojas. Kirsdama barščius ji apsimuturiuoja ir rankas.
Vis dėlto vienas deginantis lašelis jai buvo užtiškęs ant lūpos. Graužė kelias dienas.
„Kentėjo ir anūkas, kuris apsidegino rankas. O jei koks lašas patektų į akį, turbūt nebematyčiau“, – skundėsi moteris.

Skundėsi, kad nėra pinigų

Kovojanti dėl savo žemės Grybinės kaimo gyventoja neslėpė, kad naudos iš to tėra tik jai. Net ir kitiems kaimynams savo plotuose iškirtus barščius, jų pilnos pamiškės, palaukės.
Zarasų rajono Suvieko seniūnijoje, kurioje yra Grybinės kaimas, Sosnovskio barščiai jau užkariavo 200 hektarų plotą. Tai, galima sakyti, prarastos žemės. Daug šių invazinių augalų ir kitose rajono seniūnijose.
„Nėra finansavimo, chemikalai labai brangūs“, – aiškino Suvieko seniūnijos vyresnioji specialistė Audronė Verseckienė. Pernai buvo nušvitusi viltis gauti lėšų Sosnovskio barščiams naikinti, bet ji užgeso.
Anot A.Verseckienės, jeigu žmogus barščius pjaus tik prie savo namų, mažai gelbės – reikia visuotinio naikinimo.

Skaičiavo ir miškininkai

Didžiausias Sosnovskio barščių augimvietes mėgino savo valdose skaičiuoti ir miškininkai. Jų duomenimis, gausiausiai invazinis augalas išsisėjęs Zarasų (beveik 90 hektarų) ir Rokiškio miškų urėdijose (apie 70 hektarų). Gausiai Sosnovskio barštis paplitęs ir Kauno, Druskininkų, Jonavos urėdijose.
Sosnovskio barščiai plinta labai sparčiai, išstumia vietines rūšis ir užkariauja vis daugiau plotų. Kiekvienas žydintis skėtis (taip vadinamas barščio žiedynas) subrandina mažiausiai 10 tūkst. sėklų, o didžiausi – net iki 100 tūkstančių. Jos išlieka gyvybingos keletą metų.

Sosnovskio barštį sunku išnaikinti dar ir todėl, kad jis atželia iš šaknų, kurias užaugina iki 10 centimetrų storio ir įleidžia labai giliai į žemę.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 18 ir 0 svečių