MEDŽIOKLĖ AMŽINA — KEIČIASI TIK VARYMŲ KVARTALAI

Aciu visiems uz gerus ir negerus komentarus
Su kai kuo sutinku, su kitais nelabai. Bajeris tame kad per siandien diena nora dalyvauti medziokleje pareiske dalyvauti 35 zmones. Maxmumas - 40
Ryt turbut teks stabdyt registracija i kiskine ir daryt rezervini sarasa.

petiune wrote: kainos kaip sernu medzioklei komerciniuose plotuose

Igori, pofik tie sernai, jau pilni miskai sako, tik spek rinkt, nemokamai

nu cia tik sako:D o Vilkaviskis laukia manes sestadieni su kruva kiskiu

petiune wrote:nu cia tik sako:D o Vilkaviskis laukia manes sestadieni su kruva kiskiu

ne visai teisingai perskaiciau

Briedis wrote:

petiune wrote:nu cia tik sako:D o Vilkaviskis laukia manes sestadieni su kruva kiskiu

ne visai teisingai perskaiciau

Kas kam galvoj

NU KA vakar vel apsilankiau Vilkavisky. Medziojom kiskius - viso buvo 40 zmoniu. sumedziota 27 zvairiai. Mano 3 ir dveju mano kolegu, dar po 3, tai mes trise sumedziojom 9 kiskius per savo ziopluma sukruvinau 4 kiski kraujo buvo daug, bet neberadau tai va medziokle buvo super .tiesa 26 kiskiai buvo sumedzioti iki 13 h., po pietu sumedziojo tik viena ir viena lape.

Sveikinimai,baltai pavydziu .Ateinanti sestadieni ir mes organizuojam zuikine

Sveiki,kaip ir zadejom,sestadieni darem"zuikine".Orelis- kaip pasakoj,vienu momentu saules net per daug buvo-apakino .Zuikiu,net nustebau,koki tik krumyna bepajudinom,visur po ilgaausi tupejo.Nors pries menesi ju ne zenklo nesimate,ka reiskia saltukas.

Sveiki, mieli medžiotojai. Gal kas šiuo metu turi Vilniuje parduoti kiškio taukų?

Gyvūnai, kurių niekada netrūko, nyksta tiesiog akyse

Rūta Levickaitė,
GRYNAS.lt
2015 m. balandžio 10 d.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, jau keli dešimtmečiai pastebima tendencija, kad mažėja kiškių populiacija. Medžiotojai vardija keletą to priežasčių, tačiau pabrėžia, kad kiškių medžioklė prie to jei ir prisideda, tai labai nežymiai. Kur kas didesnę kaltę jie linkę suversti pasikeitusiems gamtiniams ciklams, išaugusioms kitų plėšrūnų, tarp jų ir paukščių, populiacijoms. Tarp galimų kiškių nykimo priežasčių minimos net ir šiltos žiemos.

Mini šienapjūtę ir lengvas žiemas

Lietuvos medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas sutinka, kad kiškių Lietuvoje tikrai mažiau nei buvo prieš 20-30 metų, tačiau vienos konkrečios šio reiškinio priežasties jis įvardyti negali, nes jų daug. Kartu jis pabrėžia, kad su šių žinduolių skaičiaus mažėjimu susiduriame ne mes vieni. Nuo to kenčia visa Europa.
„Šitos tendencijos, deja, nėra lietuviškos, tai labai plataus mastelio procesas visoje Europoje. Tai vyksta nebe pirmą dešimtmetį. Vienos priežasties tikrai nėra, tai yra didžiulis kompleksas. Kiškiais domiuosi ir kaip medžiotojas, ir kaip gamtininkas. Gali būti, kad yra dideli gamtiniai ciklai, kurių mes nepajėgiame suvokti ir suprasti. Priežasčių vardijama labai daug – įvairūs plėšrūnai (ne tik vilkai ar lapės), bet ir varniniai paukščiai, plėšrieji paukščiai, tarp jų ir gandrai, dėl kurių kiškių populiacija patiria didžiulius nuostolius. Taip pat įtakos turi šienapjūtė“, - kalbėjo E. Tijušas.
Anot jo, šienapjūtė itin didelės įtakos turi antrajai kiškių vadai, kuri atsiranda birželio mėnesį, o kaip tik tuo metu didelėje dalyje Europos vyksta masiniai laukų šienavimai.
„Lietuvoje nei tyrimų, nei stebėjimų, nei apibendrinimų nėra atlikta, tačiau europiniu mastu tokios informacijos yra surinkta ir kalbama apie didžiulius nuostolius, kurie pas mus per menkai vertinami“, - sakė medžiotojų atstovas.
Jis teigė iš kolegų lenkų išgirdęs ir dar vieną įdomų paaiškinimą, kodėl kiškių populiacija europiniu mastu mažėja. Prie to prisideda šiltos žiemos.
„Mūsų klimato zonoje, kur yra Lenkija ir Lietuva, yra lengvos žiemos. Atrodo, kad lengva žiema gyvūnams yra gerai. Kai kuriems - taip, bet kiškiai yra labai neatsparūs drėgmei, netgi lietinga vasara gali stipriai paveikti kiškiukų vadas. Esant perteklinei drėgmei kiškių patelės negloboja ir nešildo savo jauniklių, kaip mes įsivaizduojame, kaip višta savo viščiukus aptūpusi laiko. Jeigu vasara labai lietinga, vasarinė kiškių vada gali vien dėl to pražūti. O kalbant apie lengvas žiemas, anksčiau būdavo taip, kad lapkritis užtrukdavo vieną mėnesį, o dabar - tris-keturis, turint galvoje drėgną, šlapią orą, kuris tęsiasi ir lapkritį, ir gruodį, ir sausį ir net vasarį. Šių metų žiema kaip tik tokia ir buvo. Taigi toks drėgnas ir pakankamai šaltas klimatas irgi kiškiams gali būti pražūtingas“, - aiškino E. Tijušas.

O gal kiškiai apskritai išnyks?

Paklaustas, ar gali nutikti taip, kad kiškių populiacijoms mažėjant, ilgaausių ilgainiui miškuose apskritai nebeliks, medžiotojas tuo abejojo. Jo teigimu, kiškiai labai vislūs gyvūnai, todėl geba greitai atstatyti sumažėjusius skaičius.
„Visiškas išnykimas dar tikrai negresia. Gyvūnas yra pakankamai vislus ir ryškių jo gyvenamosios aplinkos pokyčių pas mus Lietuvoje tikrai nevyksta. Kol kas pavojaus varpais, kad rūšiai gresia išnykimas, tikrai dar nereikia skambinti. Tačiau susirūpinimas yra“, - sutiko pašnekovas.
E.Tijušo teigimu, medžioklė kiškių skaičiaus mažėjimui įtakos turi minimaliai. Anot jo, taip yra dėl to, kad kiškiai nebėra medžiotojų toks geidžiamas grobis, koks buvo anksčiau. E. Tijušas aiškino, kad greičiau jie sumedžiojami atsitiktinai nei tikslingai.
„Mano jaunystės laikais, prieš 30 metų, kiškių medžioklės buvo super populiarios ir turbūt nebuvo įmanoma rasti vietos, kur garsusis kiškių medžioklės atidarymas lapkričio 3 dieną nebūtų didelė šventė. Dabar tokios medžioklės seniai pamirštos ir specialiai kiškių medžioklių niekas neorganizuoja. Būna vienetiniai kiškių sumedžiojimai, kurie didesnės įtakos populiacijai nepadaro“, - tikino E. Tijušas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2010 m. buvo sumedžioti 2493 pilkieji kiškiai, 2011 m. – 2850, 2012 – 4760, 2013 -3859. 2014 m. duomenys dar apibendrinami ir bus pateikiami viešai tik gegužės viduryje.
Kiek Lietuvoje gali gyventi kiškių, niekas pasakyti negali, todėl jų mažėjimo tendencija nustatoma tik pagal jų sumedžiojimo skaičius.
„Kiškių populiacijos sumažėjimą galima stebėti per jų sumedžiojimo tendencijas. Prieškarinėje Lietuvoje buvo vedama statistika pagal sumedžiotų ir parduotų kiškių kailiukų kiekį. Per vieną medžioklės sezoną galėjo būti sumedžiojama iki 200 tūkst. kiškių, dabar belikę – tik 5 tūkst.“, - sakė Lietuvos medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Neigia sklandančius mitus, kad kiškius sulesa gandrai

Visuomenėje gana plačiai paplitusi nuomonė, kad kiškių populiaciją mažina ir gandrai, kurie sulesa kiškių jauniklius. Disertaciją apie baltuosius gandrus apsigynusi Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Daiva Vaitkuvienė sako, kad ši nuomonė labiau mitas nei tiesa.
„Mano disertacijos tema nebuvo gandrų mityba, bet domėjausi, kokie moksliniai tyrimai yra padaryti šia tema kitose šalyse. Lietuvoje mitybos tyrimai nėra atlikti. Jau vien tai neleidžia nei vienai specialistų grupei teigti, kad gandrai išnaikina kiškių populiaciją. Remiantis kitų šalių mokslininkų tyrimais, galėčiau pakomentuoti tiek, kad maži kiškučiai, perintys ant žemės, paukščių jaunikliai yra atsitiktinis gandrų grobis. Didžiausią gandrų raciono dalį sudaro įvairūs dideli vabalai, sliekai, peliniai graužikai. Jeigu tais metais pelinių graužikų populiacija labai padidėjusi, gandras yra tas, kuris reguliuoja jų gausumą“, - aiškino D. Vaitkuvienė.
Anot jos, gandras yra ypatingas paukštis dar ir tuo, kad maitinasi tokiu maistu, kuris jam lengviausiai paimamas ir kurio tuo metu gausiausia. Taigi kiškių jaunikliai negali būti pagrindiniu gandro maistu.
„Kiškiai yra didelis grobis, o gandrui būtų sunku nuolat jų susimedžioti. Jeigu gausi pelinių graužikų populiacija, ypač kirstukų, jie gali sudaryti net iki 90 proc. gandro mitybos raciono dalies. Tokie yra atlikti tyrimai ne vienoje šalyje“, - sakė Gamtos tyrimų centro specialistė.

Kodėl skaičiuojame vilkus ir lūšis, o kiškių ne?

Lietuvoje yra vykdomos apskaitos tik dviejų gyvūnų – vilkų ir lūšių. Naujausiais duomenimis, mūsų šalies miškuose gyvena ne mažiau kaip 292 vilkai ir ne mažiau kaip 97 lūšys. O kiek turime kiškių? To pasakyti, deja, niekas negali.
Anot Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Aliaus Ulevičiaus, faktas, kad smulkius žinduolius suskaičiuoti žymiai sudėtingiau nei stambius. Be to, Lietuvoje daugelio žinduolių apskaitos nėra vykdomos – nei audinių, nei šeškų, nes tai priskiriama smulkiajai medžiojamajai faunai.
„Aišku, kad kiškius būtų suskaičiuoti sunkiau. Aš tikrai nežinau, kiek tų kiškių pas mus gali gyventi. Bet, pavyzdžiui, žinau, kiek kiškių bėgioja mano sodyboje. Bet tai daugiau stebėjimo dalykai. Tačiau yra metodai, kaip tokią apskaitą galima daryti“, - pastebėjo mokslininkas.
Paklaustas, kuo kiškiai yra svarbūs ekosistemoje, A. Ulevičius pabrėžė, kad jie yra viena iš mitybinių grandžių plėšrūnams. Žinoma, plėšrūnai gali apsieiti ir be kiškių. Jeigu kiškių sumažėja, jie gali susirasti sau kitokio grobio.
„Lietuvoje turime dvi kiškių rūšis – baltąjį, kuris yra įrašytas į Raudonąją knygą, ir pilkąjį, kuris labiau yra palaukių, krūmynų gyventojas. Pilkasis kiškis pas mus atsirado prieš kokius 600 metų - atėjo iš Vakarų ir Pietų Europos, nes pas mus buvo daug miškų. Anksčiau gyveno daugiau baltųjų kiškių. Tačiau dabar pilkasis kiškis laikomas mūsų faunos rūšimi. Dėl ko kiškių mažėja? Sunku pasakyti. Matyt, savo daro plėšrūnai, nes be vietinių plėšrūnų yra ir atėjūnų, pavyzdžiui, usūriniai šunys, kurie gali kiškiukus, pasislėpusius žolėje, sumedžioti. Yra ir plėšriųjų paukščių. Pasikeitusi žemėnauda irgi gali turėti įtakos. Kai kas linksniuoja ir gandrus, bet aš sakyčiau, kad tai nebūtų pagrindinė priežastis. Kiškiai taip pat labai imlūs užkrečiamosioms ligoms, taigi būna ligų protrūkių, kurie populiaciją sumažina. Yra kompleksas priežasčių“, - sakė A. Ulevičius.

Paklaustas, ar kiškių ateityje galime ir visai netekti, mokslininkas nenorėjo su tuo sutikti. Jo teigimu, kiškiai tikrai neišnyks, atvirkščiai – klimatui šiltėjant, pilkųjų kiškių paplitimo arealas gali slinkti labiau į Šiaurę.

Vyrai yra proga sukurti GAA "Baltijos kiškis" ir pabandyti gauti evrosojuzo babkes

Ka siemet ryskiai pastebejau,kad labai plotuose atsigavo kiskiai.Nu nebuvo dienos,kad ju nematyciau bent dvieju triju.Vienoj vietoj maciau tikra giganta ant zelmenu prigulusi .Atsigavo zemes ukis ,atsigavo zvairiai

30-06 wrote: Ka siemet ryskiai pastebejau,kad labai plotuose atsigavo kiskiai.Nu nebuvo dienos,kad ju nematyciau bent dvieju triju.Vienoj vietoj maciau tikra giganta ant zelmenu prigulusi .Atsigavo zemes ukis ,atsigavo zvairiai

na kad žinok su tuo žemės ūkio atsigavimu kiškiams tik blogiau Sūduvos kraštuose tas žemės ūkis visais laikais klestėjo, bet su kiškučiais tikrai ne kažką pastaruoju metu, pavasarį-vasarą tikrai matosi ir po kelis vienoje vietoje ir taip kaip tu sakai nebūna dienos, kad laukuose nepamatytum vieno kito "agronomo" , bet va tik atėjo ruduo- žiema ir kiškiai dingsta ir mano giliu įsitikinimu bent jau pas mus tam didžiausią įtaką daro būtent intensyvus ir progresyvus žemės ūkis

kelias vasaras iš eilės mėginau džiaugtis zuikiu gausa,bet atėjus rudeniui kaip visada... šiuo metu laiku,ant želmenų,kasvakar vėl matau po 2-4 zaicus vienam lauke

Tai kiškių visada daugiau pasimato, kai kutentis jie pradeda (gan nemažai gegužę matėsi - musiet antrų rozą šiemet kutenosi jau), paskui vėl - vienas kitas ant želmenų. Paskum vėl liepos gale matyt smegenis paspaus - vėl krūvom laukais lakstys. O va kai reikia rast kandidatą į taukų donorus - jau sunkiau, o jei ir randu, tai man kažkaip prieš agronomą tik kepurę norisi nusikelt Geriau jamc šernas - tai bent aCipirks