LMD – burė besiblaškančiam medžiotojų laivui
agroeta.lt
Irma ĄŽUOLĖ
Dailininko Algimanto SNARSKIO piešinys
(Vilnius, balandžio 11 d.) Kitų metų pabaigoje minėsime šimtą metų, kai prof. Tadas Ivanauskas su bendraminčiais įkūrė Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugiją. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) laiko save senųjų tradicijų tęsėja. Rūpintis gamtosauga, vienyti medžiotojus, puoselėti patriotinius jausmus – svarbiausi principai, tačiau jų ne visai paisoma. Išties šiandieninė LMŽD nėra vienijanti visuomeninė organizacija. Apie 30 tūkst. medžiotojų bendruomenė – susiskaidžiusi.
Atskirai veikia, tai yra atskirai nuo LMŽD medžioklės trofėjų parodas rengia Sūduvos medžiotojų sąjunga (įkurta 1998), Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ (veikia nuo 1999 m.).
Pernai spalio mėnesį buvo įsteigta Lietuvos medžiotojų draugija (LMD).
Vakar vakare LMD rinkosi į pirmąją konferenciją ir iki pat vėlumos kalbėjo apie medžiotojų bendruomenės problemas, LMŽD „ligas“. Juk kaip tik dėl jų nutarta kurti alternatyvią draugiją.
Naujosios draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas kol kas yra ir LMŽD tarybos narys. Pasak jo, daugelį metų mėginta „dalykus pakreipti teisinga linkme“, tačiau tai beviltiška, nes įsitvirtinusios vadovybės siauras ratelis yra labai uždaras.
Dar yra vilties, kad galimai LMŽD ryšis atsinaujinti. Kitą savaitę kviečiamas jos narių visuotinis suvažiavimas turėtų būti labai įdomus. Kovo pradžioje paskelbta, kad nutarė atsistatydinti draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas, tad suvažiavimas turės apsispręsti, kas jį pakeis. Žmonės svarsto: jeigu bus atviras balsavimas – nieko gero, tačiau slaptasis balsavimas galėtų atnešti reikalingų permainų.
LMD konferencijoje dalyvavo vienas iš pretendentų į LMŽD pirmininkus – žinomas verslininkas Virginijus Kantauskas. Jis pateikė savo viziją, kaip reikėtų išgryninti medžiotojo sampratą, gerinti visuomenėje medžiotojo įvaizdį.
Medžiotojų įvaizdis visuomenės akyse ypač aktualus, ir LMŽD priekaištaujama, kad ji tam skiria nepakankamą dėmesį. Pasigendama bendravimo su žiniasklaida, gamtosauginės veiklos akcentavimo.
Ne mažiau aktualus patriotinių dalykų, medžiotojų kaip potencialių šalies gynėjų pripažinimas. To kol kas nėra. Esame toje pačioje vietoje kaip ir 1990-aisiais. Krašto apsaugos struktūroje iki šiol neegzistuoja medžiotojai, jų milžiniškas ginklų rezervas. Net ir savanoriai šauliai, kurių nemažai esama tarp medžiotojų, neturi jokio supratimo, ką reikėtų daryti pavojaus valstybės saugumui akimirką – kur kreiptis patiems ar kaip elgtis su ginklais.
LMŽD yra įtakingiausia organizacija, turi išlaikomus darbuotojus. Tačiau jos veikloje pasigendama skaidrumo, noro atstovauti bei ginti medžiotojų interesus, o to reikia ir teismuose, ir valdžios institucijose.
Bendruomenės interesų gynimo dabar imasi LMD. Ji turi viziją tapti medžiotojų organizacijas vienijančia grandimi, svarstoma galimybė vienijimo tikslais keistis organizacijų valdybos nariais.
Bendravimo labai trūksta, jis gyvybiškai reikalingas norint tobulinti teisinę aplinką, sprendžiant kitus visai bendruomenei aktualius dalykus. LMD valdybos narys Gytis Misiukevičius, kalbėdamas apie medžioklėtvarkos problemas, pareiškė, jog medžiotojų ir visuomenės santykiai taptų nuoširdesni, jei politikai būtų europietiškesni, suteiktų galimybę naudotis naktine optika.
Pasak jo, tik vienintelis iš kandidatų į šalies prezidentus Vytenis Andriukaitis savo programoje iškėlė šiuos klausimus.
G.Misiukevičius pacitavo jo programinį dokumentą, kuriame numatyta optimizuoti elninių žvėrių populiaciją mažinant jų daromą žalą perspektyviems medynams, įgyvendinus mokslu paremtas europines praktikas, t.y. legalizavus civilinių standartų naktinę optiką, reguliuoti miškui ir pasėliams žalą darančių bebrų, invazinių gyvūnų mangutų skaičių šalyje. Medžiotojų organizacijoms suteikti daugiau savivaldos teisių, harmonizuoti medžiotojų ir ūkininkų santykius. Kartu su aplinkosaugos, ūkininkų ir medžiotojų draugijomis išnagrinėti pagal atskirus regionus šalyje esantį vilkų skaičių ir nustatyti būdus, kaip sumažinti šių plėšrūnų daromą žalą gyvulių augintojams bei miško faunai. Afrikiniam kiaulių marui išnaikinus Lietuvoje šernų populiaciją, vilkų mitybos bazė iš esmės pasikeitė. Stiprinti visuomenės ir medžiotojų bendruomenės ryšius, taip pat jų ryšius su šauliais ir savanoriais.
Toliau G. Misiukevičius kalbėjo apie Lietuvos medžiotojams keliamus perteklinius reikalavimus, kurių nėra ES šalyse. Vienas pavyzdžių – veterinariniai reikalavimai sumedžiotų gyvūnų atliekoms dorojimo aikštelėje tvarkyti. Buvo nustatyti neįmanomi reikalavimai, pusė Lietuvos medžiotojų jų nepajėgė įgyvendinti.
Pasak vieno iš LMD kūrėjų Gyčio Misiukevičiaus, raštas VMVT buvo bene pirmasis jų veiklos žingsnis. Kad būtų leista atliekas laidoti dorojimo vietoje, yra suinteresuoti visi medžiotojai, tačiau rašto nesutiko pasirašyti nė viena kita medžiotojų asociacija.
Laukia kiti darbai. Iki šiol nuo sovietmečio yra išlikę keistų dalykų. Antai medžioklės trofėjų apžiūros organizuojamos aplinkos ministro įsakymu.
Artėja medžiotojų bendruomenei svarbūs 2023-ieji, kai reikės patvirtinti naujas medžioklės plotų naudojimo sutartis. LMD sieks atstovauti visus šalies medžiotojus, ginti visos bendruomenės interesus ir ją vienyti.