Keturkojės aukos keliuose

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
Skelbti atsakymą
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Praėjusią savaitę į autoįvykius pakliuvo gerokai daugiau gyvūnų


Data
2020 09 14


Rugsėjo 7–13 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimų skyrius apie galimus pažeidimus gavo 359 pranešimus.

Pranešimų priėmimo skyriaus darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta 29 kartus, apie medžioklės – 13. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 31 kartą, netinkamo atliekų tvarkymo – 21, nuotekų – 22, vandens taršos – 14, pakrantės apsaugos juostų pažeidimų – 7, vandens transporto priemonių – 3, oro taršos – 11, neteisėtų kirtimų – 6 kartus.

Apie į autoįvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus pranešta 127 kartus, dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais kreiptasi 60 kartų (ankstesnę savaitę tokių pranešimų buvo 84 ir 45).

Reaguodami į pranešimus apie galimus pažeidimus aplinkosaugos pareigūnai ne darbo metu patikrinti informacijos vyko 46 kartus.

Apie žvejybos pranešimus buvo pranešta 14 kartų (11 pasitvirtino). 7 kartus buvo pranešta apie medžioklės pažeidimus – visi pranešimai pasitvirtino. Apie nuotekų ir vandens taršą buvo gauti 9 pranešimai (pasitvirtino 8). Gauti 1 pranešimas dėl pakrantės apsaugos juostų pažeidimų ir 1 dėl vandens transporto priemonių – abu pranešimai nepasitvirtino. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 9 kartus – nepasitvirtino 5.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dėkoja gyventojams už sąmoningumą ir apie pastebėtus gamtosaugos pažeidimus prašo pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Pagausėjus autoįvykių su laukiniais gyvūnais, aplinkosaugininkai primena važiuoti lėčiau



Data
2021 01 08


Žiemos laikotarpiu laukiniai gyvūnai dažniau iššoka į kelią ir atsitrenkia į automobilius, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena gyventojams būti budriems keliuose, saugoti save ir laukinius gyvūnus.

Viena priežasčių, kodėl autoįvykių su laukiniais gyvūnais pagausėja žiemą, yra druska barstomi keliai. Natūralioje gamtoje žvėrys gauna mažai mikroelementų, kurių druskoje gausu, todėl gyvūnai dažniau patraukia kelių ir pakelių link ir druską laižo.

2020 m. spalio–gruodžio mėn. Pranešimų priėmimo tarnyba gavo daugiau pranešimų apie autoįvykius su laukiniais gyvūnais (spalį – 686, lapkritį – 674, gruodį – 534 pranešimus). Didžiausias pranešimų skaičius apie autoįvykius su laukiniais gyvūnais išlieka 2020 m. gegužės mėnesį – 998. Tačiau žiemą, esant prastesniam matomumui ir ilgesniam tamsiam laikotarpiui, labai svarbu nepamiršti, kad grėsmė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu išauga.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria: pastebėję laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, sumažinkite greitį ir naudokite garsinį signalą. Transporto priemonę valdykite kuo švelniau ir tolygiau. Bet koks staigus judesys pedalu ar vairu automobilį gali padaryti nestabilų. Tuomet galite prarasti jo kontrolę ir kelionę baigti griovyje, nors gyvūnas ir nekels grėsmės. Svarbiausia – temstant ir naktį važiuokite lėčiau, vairuokite atidžiai, išlikite budrūs, ypač važiuodami miškingomis vietomis.

Jei per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Jeigu kliudėte ar sužeidėte miško žvėrį, svarbiausia būti atsargiems, tik įvertinus, kad gyvūnas nebegali jūsų sužeisti ir trukdo eismui, galite jį patraukti šalikelėn. Tokiais atvejais specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu arba klubu. Būtent medžiotojams, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodamas partrenktas gyvūnas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Panevėžio rajone „Volkswagen“ susidūrė su elniu


Tomo Markelevičiaus
Šaltinis: 15min


Ketvirtadienio vakarą Panevėžio rajone įvyko elnio ir automobilio susidūrimas. Jo metu žmonės rimčiau nenukentėjo, tačiau gyvūnas buvo smarkiai sužeistas. Incidentas įvyko kelyje Šiauliai–Panevėžys. Panevėžio link važiavęs „Volkswagen“ vairuotojas susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu elniu. Vairuotojo pusės kampu kliudytas gyvūnas persirito per automobilio stogą ir liko gulėti šalikelėje. Automobilio vairuotojui pavyko suvaldyti transporto priemonę ir išlaikyti ją ant kelio. Per avariją automobiliu važiavę du žmonės rimtų sužalojimų išvengė. Keleivė nenukentėjo visai, o vairuotojui dūžtantis stiklas supjaustė ranką. Tačiau vyras medikų pagalbos neprašė.
Per avariją smarkiai sužeistą maždaug septynerių metų amžiaus elnią atvykusiems medžiotojams teko nušauti.
Nuomotas „Volkswagen“ po avarijos buvo išgabentas techninės pagalbos automobiliu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Selemonas Paltanavičius apie į kelią išbėgančių laukinių gyvūnų pavojų: atsakomybę turi prisiimti patys vairuotojai, o ne kaltinti gamtą



Specialus projektas „Brangink gyvybę“
2021 m. kovo 25 d.
delfi.lt


Ne tik rudenį, bet ir pavasarį vis dažniau galime pamatyti miškingose vietovėse ar šalia kelio lūkuriuojančius ir važiuojamąją kelio dalį ketinančius kirsti laukinius gyvūnus. Tačiau dėl vairuotojų neapdairumo ir žinių stokos, iš po žiemos miego prabudę žvėrys tampa skaudžių avarijų priežastimi. Apie gyvūnų elgesį pavasarį, didžiausias vairuotojų klaidas ir kaip reikėtų elgtis, kelyje pastebėjus laukinį žvėrį, pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Kaip teigia S. Paltanavičius, Lietuvoje pavasarinį laukinių gyvūnų aktyvų judėjimą vadinti migracija nėra visiškai teisinga. Pasak jo, tai, veikiau, galima būtų įvardinti kaip persikraustymą iš vienos vietos į kitą.
„Dabar didelė dalis gyvūnų iš savo žiemos buveinių traukia link pelkynų, miško pakraščių, pievų, kuriose pavasarį jiems atsiranda naujo maisto. Visą žiemą maitinęsi grubiu, šakaliniu maistu, žvėrys ieško žolelių, žolių lapų. Tad visą šį pavasarinį judėjimą galima sieti su maisto ir naujos gyvenamosios vietos paieškomis“, – pasakoja gamtininkas.
Tačiau gyvūnams, norintiems pasiekti geresnius maitinimosi plotus, neretu atveju tenka kirsti važiuojamąją kelio dalį, todėl, kaip teigia S. Paltanavičius, jiems iškyla reali grėsmė būti partrenktiems.
„Dienos metu laukiniai žvėrys dažniausiai ilsisi, o judėti pradeda ankstyvą rytą, pavakarę ar net naktį. Kadangi gyvūnai juda tamsiuoju paros metu, vairuotojai, važiuodami pro miškingas vietas, jau turėtų natūraliai žinoti, kad kelyje gali pasirodyti netikėta „kliūtis“. Negano to, iš po žiemos miego pabudęs gyvūnas vis dar sunkiai orientuojasi aplinkoje, nepilnai veikia jo fiziologiniai procesais, todėl jis tampa ypač pažeidžiamas“, – sako pašnekovas.
Tad pirmiausia, kaip sako S. Paltanavičius, siekiant išvengti susidūrimo su žvėrimis, vairuotojai turėtų vadovautis sveiku protu: stebėti apie laukinius gyvūnus įspėjančius ženklus bei važiuoti saugiu greičiu.
„Automobilį vairuoja žmogus, kuris yra sąmoninga, mąstanti gyvybės forma, todėl būtent jo, o ne gyvūno veiksmai tokiose situacijose yra svarbiausi. Gyvūnas juk niekada nėra vairavęs transporto priemonės, jis nesupranta, kas tai, kokiu greičiu ji važiuoja: ar tai yra priešas, ar draugas. Todėl svarbiausia, keliaujant užmiesčiu, yra važiuoti ne leistinu, bet saugiu greičiu, o pastebėjus ženklą, įspėjantį apie laukinius žvėris, ne tik stebėti kelią, bet ir šalikeles“, – aiškina gamtininkas.
„Nereikia pamiršti ir to, kad šiuo metų laiku laukiniai žvėrys vis dar yra su žieminiais kailiais, kurie yra tamsiai rudi arba pilki, tad jei gyvūnas yra neatsigręžęs ir nežiūri tiesiai į automobilį, t. y., jo akys neatspindi šviesos, tai jį pamatyti tamsoje tampa dar sunkiau“, – priduria S. Paltanavičius. Deja, gamtininko teigimu, pamatę prie kelio stovinti žvėrį, dalis vairuotojų nesivargina mažinti greičio, o verčiau pradeda signalizuoti ilgosiomis šviesomis ir garso signalu. Tačiau, anot S. Paltanavičiaus, tai yra didžiausia klaida, kuri gali sukelti visiškai priešingą, nei norima, laukinio gyvūno reakciją.
„Pamatęs artėjančias šviesas ir išgirdęs didelį garsą, gyvūnas pasimeta, nežino, ką daryti, tampa neprognozuojamas ir vietoje to, kad nubėgtų atgal į mišką ar pievą, šoka po automobilio ratais“, – aiškina pašnekovas.
Jei patekote į tokią situaciją, kad ant kelio ar šalia jo pastebėjote gyvūną, S. Paltanavičius teigia, jog pirmiausia reikėtų sumažinti greitį iki tokio, kad bet kada galima būtų sustoti, ir tuomet pamažu bandyti apvažiuoti žvėrį arba palaukti, kol šis pasišalins nuo kelio.
„Jokiu būdu nereikėtų bandyti kažkaip nuvyti gyvūno. Jei jis šalia ar ant kelio, tai 30 km/val. ar mažesniu greičiu reikėtų jį tiesiog apvažiuoti. Jei tokios galimybės nėra, tuomet įsijunkite avarines šviesas, pasistatykite apie kliūtį įspėjanti trikampį ir palaukite, kol gyvūnas nueis nuo kelio“, – aiškina S. Paltanavičius.
Visgi, jei susidūrimo išvengti nepavyko, gamtininkas sako, kad nereikėtų bandyti nuo kelio patraukti didelio laukinio žvėries, o vėlgi – pasirūpinti įspėjamaisiais signalais kitoms transporto priemonėms bei skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Pranešus apie nelaimę, bendrojo pagalbos numerio specialistai informaciją, priklausomai nuo situacijos, perduos atitinkamoms institucijoms, t. y., tos vietovės medžiotojų būreliui, gyvūnų globos organizacijoms ar gamtos apsaugos tarnyboms“, – aiškina pašnekovas.
Gamtininkas sako, kad kiekvieno gyvūno gyvybė yra vienodai svarbi, todėl vairuotojams būtina priminti ir apie kitus, mažesnius, ant kelio pasirodyti galinčius gyvūnus: varles, ežius, kiškius.
„Susidūrimai su tokiais gyvūnais nepadaro žalos automobiliui ar jo važiuojantiems žmonėms, todėl apie juos yra kalbama kur kas mažiau. Tačiau yra padaroma didelė žala gamtai. Pavyzdžiui, iki Velykų tikrai prasidės varlių, kurios keliaus neršti, migracija. Jos pilnos ikrų, todėl juda labai lėtai, o pajutusios vibraciją ant kelio, tiesiog sustingsta. Žinoma, visų mažųjų gyvūnų neišsaugosime, tačiau būdami žmonėmis, turime rūpintis jais, nes ne patys gyvūnai, o mes esame atsakingi už jų gyvybes ir saugumą“, – teigia S. Paltanavičius.



Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Na va, eilinis briedis po avarijos lupykloje :(
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Nepasisekė kriuksiams perbėgti gelžkelio :(
sernai.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

KELIAS.jpg
barsukas.jpg



Atsargiai – gyvūnai keliuose ! Arba nepaskelbtas karas gyvūnams keliuose



Šitą straipsnį privertė parašyti šiandien, t.y. po Joninių nakties pamatytas numušto stirniuko vaizdas Vilniaus m. prieigose.
Jau beveik 9-tas mėnuo, kaip “maluosi” su autobusu po Šalčininkų ir Varėnos raj. vežiodamas keleivius.
Žiemą važiuojant buvo įdomu stebėti sniege paliktas žvėrių brydes, įgudusi medžiotojo akis greit atskirdavo, kur pėdsakus palikdavo žmogus, o kur buvo praeita žvėries. Žiemą teko kelis kartus sutikti Šalčininkų miesto priegose briedžius, apie matytas stirnas ir lapes, kiškius, tai nesuskaičiuoti ! O vat šernų tame krašte matyti neteko... Kelis kartus laukuose stebėjau elnius.
Pagal paliktas žvėrių brydes sniege, orientavausi kelyje, kur gali staiga į kelią netikėtai išbėgti laukinis gyvūnas, ten aišku greitį sulėtindavau ir akys „bėgiodavo“ po kelkraščius – o gal staiga į kelią iššoks žvėris ! Buvo keletą rimtų incidentų, kada galėjau tapti susidūrimo su žvėrimi dalyviu, bet, tfu... tfu... tfu... 3 kart nusispjauti per petį, to išvengiau.
Pagaliau atėjo pavasaris ir pradėjo ilgėti dienos, jau buvo galima iš toliau matyti žvėris laukuose.
Pastebėjau, ir dar kartą medžiotojo patirtis parodė, kad miško masyve susidurti su žvėrimi šansai minimalūs, didžiausia rizika – LAUKAI ! Ne kartą teko matyti, kaip laukuose, netoli kelkraščio stovi pvz. stirna ir dėl nesuprantamų priežąsčių metasi į kelio pusę, su jausmu, kad nori speciailiai žūti ! Mistika !
Buvo žiemą ir tokių momentų, kada sustikdavau rudąją šalikelėje, bet ta tik kelis kartus bandė „lenktyniauti“ su autobusu - kas greitesnis ! Kas gerai išmano žvėrių anatomiją, tai žino, kad žvėrių akys mato kitu kampu negu žmogus ir daleiskime kodėl „žvairys“ iššokęs į kelią bėga priešais automobilį mėtydamasis iš vieno kelkraščio į kitą, niekaip „nerasdamas“ progos iššokti į laukus ar mišką. O paaiškinimas labai paprastas – kadangi „žvairio“ akys šonuose, ir kada jis bėga priešais auto transporto priemonę, kurioje įjungtos DAR ir ilgosios šviesos, tai žvėrelis paprasčiausiai patenka į akinantį šviesos srautą ir nemato kelkraščio ! O tereikia tik mažmožio – persijungti iš ilgų šviesų į trumpasias ir sumažinus greitį ir padidinus atstumą tarp „persekiojamo“ žvėries ir automobilio, ir jis pamatęs kelkraštį sėkmingai nušoka nuo kelio. Berašydamas šį tekstą prisiminiau dar vieną nuotykį iš savo medžioklinės patirties. Važiuoju po palaukimo, jau sutemus, laimingas su sumedžiotu šernu bagažinėje laukų keliuku ir staiga priešais mašiną iššoka ožys, su kuriuo kontakto išvengiu ir ... Po kelių sekundžių smūgis į kairę automobilio pusę ! Pamatau tik per variklio dangtį skriejantį kito ožio siluetą ! Po velnių !!! Kas čia buvo ?! Sustoju ir lipu lauk. Ajopapa... Bamperis atsivėpęs ir sulaužytas, sparnas sulankstytas, lempa sudaužyta... Purtau galvą ir nesuprantu, kas čia įvyko ! Iš kur atsirado kitas ožys ?! Traukiu prožektorių ir einu žiūrėti kur tas nabagėlis sudaužęs man automobilį. O jis jau guli be gyvybės ženklų šalikelėje. Kraunu į bagažo skyrių šalia šerno ir važiuoju link medžiotojų namelio, kur jau manes laukia kolegos. Atvažiavus pasitinka kolegos ir su nuostaba žiūri į apgadintą automobilį ! Nieko nesakydamas, atidarau bagažinę ir rodau į avarijos kaltininką.
Vėliau be dorodami laimikius, aptarinėjome ir situaciją, į kurią patekau. O kiek pamenu buvo pats stirninų rujos įkarštis. Kitaip, kaip stirnino konkurento išvyjimas iš „savo plotų“, šitos situacijos kitaip paaiškinti negalima. „Senis“ ožys vijosi konkurentą ir visai nekreipė į aplinką dėmesio, todėl ir buvo šio incidento priežąstis.
Todėl noriu perspėti ir kitus – neužilgo stirninų ruja ir prasidės kova už „laisvas „mergas“, taip kad būkite atidūs keliuose !
Bet grįžtam vėl prie šių dienų realijų keliuose.
Atėjo pavasaris, jau ir šilta, atgijo gamta, sugrįžo paukštukai, žvėrys atsivedė palikuonis... Va čia ir “panevalniai“ (nenorom), kaip sakė mano močiutė, tapau kelių aukų statistu !
Važiuoju 4 vakarus ir grįžtu 4 rytus maršrutu Vilnius - Varėnos raj. – Vilnius. Atšilus orams pradėjau ankstyvais rytais matyti daugybę nakties metu suvažinėtų gyvūnų, pradedant paukštukais ir baigiant stirnomis. Vis šiltėjant orams, pradėjau matyti daugybę suvažinėtų ežių, kiaunių ir lapiukų, barsukų. Pastebėjau vieną tendenciją ir vietas kur tai dažniausiai matau. Ežiai ir kiaunės suvažinėjami daugiausiai gyvenviečių prieigose – viena iš tokių vietovių – Pirčiupiai, šalia paminklo Motinai. Ten vieną rytą suskaičiavau 3 “šviežius” lavonėlius !
Dar mane sukrėtė „vaizdzelis“ - vakarėjant ir važiuojant link Matuizų – matau kaip priešais suvinguriuoja tamsi mašina ir sustoja kelkraštyje. Privažiuoju, o ten ką tik juodas BMW X5 pervažiavo ežiui galinę kūno dalį, ir lėtai pravažiuodamas matau, kaip ežys kabindamas priekinėmis kojomis ir vilkdamas sutraiškytą galinę dalį, bando šliaužti į kelkraštį... Šiurpus vaizdas...
Kaip sakė gerb. Selemonas Paltanavičius, vairuotojas pamatęs kelyje plytą ją būtinai apvažiuos... Na, o ežys, kiaunė ir pan., NE PLYTA – galima ir sutraiškyti...
Vieną rytą jau grįžinėdamas į sostinę, už Trakų Vokės, ant tilto pamačiau gan nemažą maitą ! Privažiavus arčiau, pamačiau vidurį kelio neseniai suvažinėtą bebrą ! Ką jis veikė ant tilto, kai toks pylimas ir ten net žmogui užsiropšti būtu problematiška, belieka mįslė... Kelios pamainos atgal – neprivažiavus Trakų Vokės, matau kaip per kelią šmėstelį kažkokio gyvūno siluetas. Matau priešais sustojusį furgoną. Matyt kliudė. Mažinu greitį ir jau netoli iki furgono matau, kaip jis mirksi šviesomis. Už manes kolona „nekantrių“ važnyčiotojų naujomis mašinomis, tie vis bando lenkti „lėtą“ autobusą, tačiau pamatę šviesos signalus iš priekio, nelenkia. Privažiuoju arčiau ir matau po dešne kelio puse kaip ir stirną bėgančią kelkraščiu. Bet lėtai privažiavus arčiau pamatau besiblaškantį briedžio jauniklį. Na na, o kur vaikeli mamukė ? Dairausi aplink ir po kairei kelio pusei pamatau briedę, kuri karpydama ausimis seka savo atžalos laigymą šalia kelio. Kuo baigėsi jų kelionė kertant kelią nežinau.
Pradėjus vesti kelių aukų suvestines, pačiam tapo nejauku – kiek gi paukščių ir gyvūnų žūsta keliuose !? Pastebėjau, kad keliuose žūsta ir nemažai mažų paukščių ! Pačiam 2 kartus į autobuso priekį trenkėsi mažieji sparnuočiai.
Jeigu apie susidūrimus su stambiais gyvūnais dar yra vedama šiokia tokia statistika, tai apie smulkmę žūstančią keliuose, jokios statistikos niekur nerasime ...
Na ir finale – šį rašinį paskatino parašyti vaizdas pamatytas šį ankstų Joninių rytą – jau įsukant į Savanorių prosp. iš Galvės g. Šalikelėje pamačiau kažkokį gyvūno kūną. Pirma mintis iš tolo – vargšas katinėlis... Tačiau privažiavus arčiau, pamačiau gan ilgas kojas ir tik tada supratau, kad tai šių metų stirniukas, nepakliuvęs po šienapjovės dalgiu, tačiau sutraiškytas automobilio ...

P.s.
O šiandien, labai „simboliškas vaizdzelis“ – iškili pėsčiųjų perėja, o joje šviežiai sutraiškytas ežys ...



P.s.s. Šiandien, t.y. 2021.07.12 d. 6.10 val. ir 14.45 val per stotį GOLD FM transliuojamos laidos "Prie vairo" ...

Tiesioginis eteris gyvai - http://goldfm.lt/live/


Gerb. vairuotojai !

Medžiotojai įspėja ir pataria - jau po truputį įsibėgėja stirnų rujos metas, kuris tęsiasi liepos - rugpjūčio mėn. Stirninai iš meilės pametę galvas ieško patelių, iš savo užimtų plotų veja konkurentus, todėl būkite budrūs keliuose !
Tačiau šiuo terminu apsiriboti ir būti budriems šiuo laikotarpiu neužtenka, nes jau rugpjūčio viduryje į rujos vietas patrauks elniai , o rugsėjį ir briedžiai. Ir tai tęsis iki spalio mėn. Sparčiai judame link ankstyvų sutemų ir vėlyvų rytų, kada šie žvėrys yra aktyviausi. Todėl medžiotojai pataria būti labai atidiems keliuose įpusėjus vasarai ir atėjus auksiniam rudeniui. Tai metas kada rujoja didiejį elninai žvėrys. Pasekmės susidūrus su šiais žvėrimis gali būti labai skaudžios !
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

KELIAS.jpg

3 reisų ataskaita:


5 - ežiai
2 - kiaunės
1 - lapiukas
1 - barsukas
............
Vairuokit atsakingai !
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Aplinkosaugininkai primena: būkite atidūs kelyje


Data
2021 10 06
Kelionės finišas
Kelionės finišas

Ilgėjant vakarams vis sudėtingiau pastebėti į kelią iššokančius laukinius gyvūnus, todėl Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena būti atsargiems kelyje, saugoti save ir laukinius gyvūnus. Vairuotojui susidūrus su laukiniu gyvūnu privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Kiekvieną savaitę AAD Pranešimų priėmimo tarnyba gauna vis daugiau pranešimų apie į autoįvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus (praėjusią savaitę užfiksuota 160 pranešimų, rugsėjo 20–26 d. – 153, rugsėjo 13–19 d. – 146, o rugsėjo 6–12 d. – 131 pranešimas). Ilgėjant tamsiam paros metui, sąlygojančiam prastesnį matomumą, svarbu nepamiršti, kad grėsmė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu išauga.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria – pastebėję laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, sumažinkite greitį, naudokite garsinį signalą, o transporto priemonę valdykite kuo švelniau ir tolygiau.

Ką daryti jei susidūrėte su laukiniu gyvūnu?

Jei vis dėl to per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai kuo skubiau pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir informuoti apie gyvūno būklę bei nurodyti kuo tikslesnę įvykio vietą. Pagalbos centro perduotą informaciją Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistai įvertina ir perduoda pranešimą atitinkamai organizacijai.

Jei medžiojamasis laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone medžioklės ploto vienete, remiantis Medžioklės įstatymu, jis perduodamas už ploto vienetą atsakingo medžiotojų būrelio žiniai.

Tais atvejais, kada laukinis gyvūnas kliudomas transporto priemonės ne medžioklės ploto vienete, dėl sužeisto gyvūno pranešama Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios specialistai įvertina gyvūno būklę ir pagal poreikį skiria reikiamą gydymą.

Pranešus apie partrenktus nebegyvus laukinius gyvūnus miesto teritorijoje iškviečiami įmonės, su kuria miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, specialistai.

„Jeigu kliudėte ar sužeidėte laukinį gyvūną, svarbiausia būti atsargiems, tik įvertinus, kad gyvūnas nebegali jūsų sužeisti ir trukdo eismui, galite jį patraukti šalikelėn, kol atvyks specialistai. Tai pat svarbu atkreipti dėmesį, kad partrenkus bet kokį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ir sveikatos būklės, apie įvykį privaloma pranešti numeriu 112, kurie informaciją registruoja ir perduoda Aplinkos apsaugos departamentui ar kitoms tarnyboms“, – teigia AAD Pranešimų priėmimo skyriaus vadovas Mantas Arbūzas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Kai sutampa žmonių ir laukinių gyvūnų intensyvaus judėjimo laikas



agroeta.lt
2021 Spalio 20
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS




Spalį ženkliai padaugėjo laukinių gyvūnų susidūrimo su autotransportu atvejų. Baigėsi briedžių ir elnių ruja, tad dėl šios priežasties stambiųjų elninių migracija pasibaigė. Šiuo metu vyksta briedžių ir iš dalies elnių migracija į žiemos ganyklas, tačiau dėl to daug žvėrių susidūrimų su autotransportu nebūna, nors žiniasklaidoje tai būtent akcentuojama. Daugiausia automobilių susidūrimų su žvėrimis įvyksta kiekvienos paros laukinių gyvūnų judėjimo į maitinimosi vietas metu.

Susidūrimo su žvėrimis atvejų skaičius ypač padidėja, kai, trumpėjant ar ilgėjant dienai rudenį ir pavasarį, sutampa žmonių judėjimo keliais intensyvumo maksimumo laikas su žvėrių judėjimo į maitinimosi vietas ir iš jų laiku. Žvėrys maitintis į laukus pajuda vakare temstant, o į dienojimo vietas grįžta švintant. Rudenį ir pavasarį tas laikas sutampa su žmonių vykimu į darbus ir grįžimu iš jų.

Tuo metu susidūrimų su žvėrimis padaugėja didmiesčių priemiestinėse teritorijose, nes daug kaimų, sodų bendrijų gyventojų dirbti važinėja į miestus. Dažniausiai automobiliau susidūria su stirnomis, nes iš kanopinių žvėrių jų yra daugiausia, o maitinasi jos laukuose, į kuriuos patenkant turi pereiti kelius.

Stirnų populiacijos gausos sumažinimui nepadėjo, praėjusiame medžioklės sezone draudimai dėl karantino, bei uždraudimas stirnas šaudyti grankulkėmis, dėl ko problematiška jas sumedžioti tapo varymo medžioklėse, o daug medžiotojų kolektyvų stirnų pateles ir jauniklius medžiodavo tik šiuo būdu.

Dėl medžioklių apribojimų 2020–2021 m. medžioklės sezone buvo sumedžiota 7914 stirnų mažiau, nei ankstesniame. Be to stirnos gyvena ne tik miškuose, bet ir mažuose laukų miškeliuose, krūmynuose, apleistuose žemės ūkio paskirties ar kitose žemėse, kur nešienaujama žolė, želia krūmai ir medžių savaiminukai, dienoja netgi melioracijos griovių šlaituose. Todėl stirnas galima sutikti visuose keliuose, netgi miestų pakraščiuose, kaimų gyvenvietėse.

Taigi rudenį ir pavasarį, kai tamsoje tuo pačiu laiku žmonės važiuoja į darbus ir iš jų į namus, o žvėrys išeina maitintis ar grįžta į dienojimo vietas, vairuotojai turi būti itin atidūs. Būtina pripažinti, kad vairavimas yra darbas, nors ir į šventę važiuotume. O kiekvieną darbą reikia atlikti sąžiningai. Vairuojant būtina visą laiką stebėti kelią ir šalikeles, modeliuoti savo veiksmus, jeigu kelyje atsirastų kokios nors kliūtys, į važiuojamąją dalį iššoktų žvėrys. Blogiausia, kai vairuojant vairuotojo mintys sklando padebesiais, o staigaus susidūrimo su žvėrimis atveju pasielgiama automatiškai, nespėjus pagalvoti apie galimas to pasekmes, ir dažnai tas poelgis nebūna teisingas.

Kai susidūrimo išvengti nepavyksta

Kelyje užmušus ar sužalojus žvėrį, dauguma vairuotojų skambina 112 ir registruoja įvykį. Gana dažnai pasitaiko, kai žvėrį pražudęs vairuotojas nuvažiuoja iš įvykio vietos. Tuomet apie įvykį Pranešimų priėmimo tarnybą informuoja kiti pravažiuojantys piliečiai. Pasitraukimą iš įvykio vietos vairuotojai teisina tuo, kad, jeigu automobilis neapdraustas spec. draudimu, žalos niekas neatlygina, tad neverta gaišti laiko dėl pranešimų, o tuo labiau dar laukti atvykstančių policininkų ar medžiotojų.


Būna, kad užmuštą žvėrį, vairuotojas pasiima. Kartais žvėrį paima kiti pro įvykio vietą važiuojantys piliečiai ir tada atvykę gaišeną likviduoti medžiotojai jos neranda. Tiek pasitraukimas iš įvykio vietos, tiek užmušto žvėries paėmimas yra neteisėtos veikos. Ypač skaudžiai nukentėti gali žvėrį pasiėmęs pilietis. Jam gali tekti susimokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą, nors jis ir neprisidėjo.

Todėl žvėrį pražudę ar sužaloję vairuotojai turėtų elgtis atsakingai: skambinti Pranešimų priėmimo tarnybai 112 ir įvykį registruoti. Gerai būtų, kad žvėrį pražudęs vairuotojas įvykio vietoje palauktų ir gaišeną sutvarkyti atvykstančių medžiotojų, nes, jam pasitraukus iš įvykio vietos, tamsiuoju paros metu pagal kartais gana painiai nurodomą įvykio vietą medžiotojams sunku surasti pakelės žolynuose gulinti žvėrį. Medžiotojai į įvykio vietą atvyksta greitai, tad vairuotojui ilgai laukti netenka.

Medžioklės taisyklių kūrėjai ir tobulintojai į medžiotojų pastabas nereaguoja

Apmaudu, kad medžioklės taisyklių tobulintojai, patys su medžioklės reikalais menkai tesusipažinę, nekreipia dėmesio į medžiotojų pastabas. Jie matyt mislija taip, kad jeigu jau tapo svarbiais ar kad ir mažiau svarbiais aplinkosaugos pareigūnais, tai visą medžioklės procesą ir kitus su medžiokle susijusius reikalus išmano geriausiai. Kuris veikėjas sugalvojo, kad mašinos sutraiškyto, bet dar šiek tiek kvėpsinčio ir iš įvykio vietos nepajėgiančio pasitraukti žvėries pribaigimui reikalingas medžioklės lapas.

Ar tas veikėjas nors vieną sezoną buvo vykdęs tą procedūrą? Medžioklė ant asfalto... Ar tai medžioklė? Kam automobilio sunkiai sužalotą ir medžiotojų pribaigtą gyvūną reikalinga įrašyti į medžioklės lapą, kai jų apskaita vedama atskirai ir kai toks įrašymas nereikalingas, kai žvėris užmušamas negyvai? Jeigu medžioklės lapas reikalingas tik tam, kad galėtum iš dėklo išsitraukti šautuvą, tai lengviau taisyklėse dėl to padaryti išimtį, nei, norint kuo greičiau nutraukti sužaloto žvėries kančias, vidurnaktį blaškytis medžioklės lapo paieškose. Juk ne kiekvienas klubo ar būrelio medžiotojas tą lapą turi nuolatos, kaip ir ne kiekvienas jį gali išrašyti.

Keliuose sužalotų gyvūnų kančių nutraukimo tvarkoje nenurodoma nei tai, ar medžioklės lapas būtinas ir smulkesnį žvėrį pribaigiant peiliu ar durklu. Peilį iš kišenės gal galima išsitraukti ir be medžioklės lapo? Nenurodoma ir tai, kaip naudojant šaunamąjį ginklą žvėries kančias nutraukti, kai jis sužalotas guli vidurį gyvenvietės. Ir čia turėtų būti padaryta išimtis nesilaikyti tos 200 metrų taisyklės – negi ir taip kenčiantį nuo sužalojimo žvėrį dar tempsi, atsimatavęs tuos 200 metrų.

Vienai televizijos laidai rodant Vilniaus miesto teritorijoje šalikelėje gulintį sužalotą stirniną, keista buvo klausyti seno aplinkosaugos vilko Kęstučio Motiekaičio komentaro. Jis aiškino, kad automobiliui sužalojus žvėrį kažkas nustato, ar gyvūnas dar gali būti išgydytas, ar reikia nutraukti jo kančias. Jeigu gyvūną reikia pribaigti, tai vykdo medžiotojai. Pirmiausia miestų teritorijose medžiotojai pribaiginėti žvėrių neturi teisės. Tai vykdo gyvūnų globos organizacijos, su kuriomis tam darbui yra sudaromos sutartys.

Kitas reikalas, kad, bent Kaune, tos globėjų organizacijos ne visada tą kilnią misiją atlieka operatyviai. Pasiteisinimų sugalvoja įvairiausių, o automobilio užmuštos stirnos gatvių pakraščiuose kartais tyso kelias paras. Todėl budintys aplinkosaugininkai dažnai gražiai prašo medžiotojų sutvarkyti ir miestuose automobilių užmuštus žvėris. Medžiotojai drausmingi, jie tai atlieka negaišdami nesvarbu, kokia tai būtų savaitės diena ar paros metas. Medžiotojams nepriimtina, kad laukinis žvėris, jų medžioklių objektas, išniekintas rūgtų saulėje miesto gatvės pakraštyje.

Tačiau jeigu žvėris būna dar nors kiek gyvas, medžiotojai mieste jo kančių nutraukti negali. Antra, niekas nevertina, ar automobilio partrenktas žvėris dar gali išgyventi, tai sprendžia tie, kas privalo gyvūnui nutraukti kančias. Paprastai, jeigu sužalotas žvėris neįstengia pasišalinti iš įvykio vietos, išvada tik viena – reikia kuo greičiau nutraukti jo kančias. Tačiau medžiotojai turi būti labai atsargūs, norėdami nutraukti kančias medžioklės plotuose esančiam sužeistam ar ligotam žvėriui. Tas procesas sudėtingas, nepagrįstai išpūstas, su fotosesijomis, bei laiko intervalais, kokį veiksmą kada gali vykdyti.

Paprasčiau, jeigu aiškiai matosi, kad žvėris velka nulaužtą koją, jeigu jo kūne žiojėja didžiulė atvira žaizda arba šūviu iki pat akių nusprogdintas snukis. Tada yra ką fotografuoti ir siuntinėti įvairioms instancijoms. Bet jeigu žvėris ligotas ir jo negalios priežastys slepiasi giliai po kailiu, geriau nerizikuoti, norint nutraukti jo kančias. Fotografuoti nėra ką – kailis juk sveikas. Veterinarai gyvūną geriausiu atveju apžiūrės tik negyvą ir gal po savaitės, jeigu kas nors paskųs, suabejojęs, ar žvėris pribaigtas teisėtai, ar dėl kokių kitų priežasčių. Jie gali nepatikėti, kad žvėris elgėsi ne taip, kaip elgiasi sveiki gyvūnai ir pripažinti, kad pribaigti jo nederėjo.

O tada medžiotojas, lyg ir norėjęs atlikti gerą darbą, bus apšauktas aršiausiu brakonieriumi, įsisuks teismų karuselė ir didelė tikimybė, kad šaulys, nors tikrai besąs padorus pilietis, neteks brangaus šautuvo su visais jo priedais, užsimokės neadekvačiai didelę baudą, privalės atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri taip pat nesuprantamais metodais nustatyta, o svarbiausia nuskambės visose žiniasklaidos priemonėse kaip aršus gamtos priešas ir visada alkanas mėsėdis... Geriau sužalotus, bet sveiką kailį turinčius žvėris palikti vilkų selekcijai...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18698
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Keturkojės aukos keliuose

Standartinė medziotojas »

Tamsoje žybsinčios akys: dabar – ypač išaugusi tikimybė susidurti su gyvūnu kelyje


15min.lt
2021 spalio 28d.


Jei teko važiuoti tamsiu paros metu per miškingas vietoves, kaimo keliais šalia dirbamų laukų, kuriuose rudenį žvėrys randa auginamų kultūrų likučių, tikriausiai pastebėjote kelkraščiuose tarp krūmų ir medžių žybsinčias akis. Tai ženklas, kad netoliese slepiasi laukiniai gyvūnai, kurie netikėtai gali išbėgti į kelią. Kasmet nutinka labai daug skaudžių eismo įvykių, kai automobilis susiduria su žvėrimis. Patirti nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais, bet skaudžiausia, kai tokios avarijos pareikalauja ir žmonių aukų.
Artėja ilgasis Vėlinių savaitgalis, kai žmonės lanko artimųjų kapus ne tik šviesiu paros metu, bet ir sutemus. Tuo metu užmiestyje suintensyvėja automobilių eismas ir ne visi spėja saugiai grįžti į namus iki vakaro. Jei tenka važiuoti tamsoje, reikėtų būti ypač atidiems miškingose vietovėse, kur didesnė tikimybė susidurti su laukiniais gyvūnais.


Pavojų kelia rudeninė migracija


Į kelią netikėtai gali išbėgti briedžiai, stirnos, stumbrai, šernai, lapės, kiškiai, pasitaiko ir naminių gyvūnų, be priežiūros slampinėjančių pakelėse. Ypač skaudūs susidūrimai vyksta su stambiais miško gyventojais – briedžiais, kurie išnirę iš miško kerta kelią nesidairydami. Paprastai stirnos yra atsargesnės, pastaruoju metu rečiau pasitaiko ir šernų, nes jų populiacija sumažėjusi.
Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė primena, kad daugiausia susidūrimų su žvėrimis įvyksta rudeninės migracijos metu spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau daug skaudžių nelaimių įvyksta ir pavasarį – gegužės mėnesį. „Pavojingiausia važiuoti tamsiu paros metu naktį ar vėlyvą vakarą, nes sunku pastebėti gyvūnus“, – sako Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė.


Suniokoti automobiliai ir sužeisti žmonės


Statistikos duomenimis, praeitų metų spalio – gruodžio mėnesiais pranešta apie 1894 susidūrimus su laukiniais žvėrimis, arba 20 pranešimų kasdien. Didžiausias skaičius fiksuotais praeitų metų gegužės mėnesį – 998.
Policijos duomenimis, 2019 metais užregistruoti 3208 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė laukiniai žvėrys. Jų metu buvo sužaloti 23 žmonės, žuvo vienas vairuotojas.
Tokių nelaimių nuostoliai vidutiniškai siekia 1,8 tūkst. eurų. Skaudžiausios avarijos įvyksta susidūrus su briedžiais, kurie sveria 400–550 kg. Po smūgio dūžta ne tik priekiniai stiklai, sumaitojamas visas automobilio priekis. Skaudžiai gali nukentėti ir žmonės.
Kelyje pasipainiojus gyvūnui, automobilį gali sumėtyti ir atsidurti griovyje – tokių avarijų pasekmės taip pat finansiškai skausmingos, remonto darbai gali kainuoti kelis šimtus ar tūkstančius eurų.


Po susidūrimo su gyvūnu gelbsti draudimas


Jei automobilis susidūrė su laukiniu gyvūnu, draudimo bendrovė „If“ atlygina automobiliui padarytą žalą, turintiems kasko draudimą arba tiems, kurie kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu pasirenka papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje. „Ši apsauga galioja ir jei susidūrimas įvyksta kelio ruožuose, paženklintuose perspėjančiu ženklu „Atsargiai! Laukiniai žvėrys“,– teigia G.Jasaitė. „Susidūrus su laukiniu gyvūnu kelyje, apie tai būtina informuoti policiją ir savo draudimo bendrovę. Partrenktais gyvūnais paprastai pasirūpina vietos medžiotojų būrelio nariai arba savivaldybės, seniūnijos pareigūnai“, – primena G.Jasaitė.


Kaip išvengti lemtingo susidūrimo?


Lapkričio mėnesį keliuose, kurie kerta miškus ir laukus, didesnė rizika susidurti su stambiais kanopiniais laukiniais gyvūnais, migruojančiais iš plotų, kuriuose ganosi. Anksti ryte ar vėlai vakare jie keliauja iš ganyklų į mišką ir atgal, todėl šios valandos yra pačios pavojingiausios. Gyvūnus vilioja laukuose likę kukurūzų, runkelių likučiai ar žieminiai rapsai, kviečiai.
Gyvūnų migracijos vietovėse būna pažymėtos perspėjančiais ženklais „Laukiniai gyvūnai“, todėl vairuotojai turi būti itin atsargūs, ypač važiuojantys tamsiu paros metu. Būtina sumažinti greitį, kad spėtumėte sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, jei staiga į kelią išbėgtų miško gyventojas.
Laukinį gyvūną gali išduoti tamsoje žibančios akys, kuriuose atsimuša automobilių žibintų šviesa. Paprastai pastebėjus vieną gyvūną, jų gali būti ir daugiau – į kelią išbėga vienas paskui kitą.
Vairuotojai atidžiau turi važiuoti tokiais ruožais, kur kelkraščiai užžėlę krūmais ar medžiais. Būtent iš tokių vietų staiga į kelią gali išbėgti išbaidytas gyvūnas. Kartais jie nesiorientuoja ir tiesiog stovi tiesiai ant kelio – tokiais atvejais sulėtinkite greitį ar visai sustokite ir palaukite, kol gyvūnas pasitrauks. Patartina nenaudoti garsinio signalo ir nemirksėkite žibintų šviesomis, nes išgąsdintas gyvūnas gali pradėti blaškytis ir kelti dar didesnį pavojų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Skelbti atsakymą