Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžioklės taisyklės ir toliau kelia aistras: politikai norėtų drausti medžioti ne tik su lankais, bet ir su šunimis


Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt
2021.04.12




Prieš metus visuomenė sukilo dėl tuomečio ministro pasirašyto įsakymo, leidžiančio medžioklę lankais. Nors lankų ir buvo atsisakyta, kai kurios įsakyme buvusios nuostatos liko nepakeistos, pavyzdžiui, leidžiama invazinių žvėrelių medžioklė su šunimis. Seimo nariai sako, kad tokią medžioklę reikėtų drausti įstatymu, tačiau medžiotojai atkerta, kad politikams trūksta žinių tiek apie medžioklę, tiek apie šunų dresūrą.
Praėjusių metų gegužę tuometis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo parašu patvirtino medžioklės taisykles, kuriomis būtų įteisinta medžioklė lankais, invazinių žvėrelių medžioklė su šunimis, taip pat medžioklė su naktiniais prožektoriais.
Kilus visuomenės pasipiktinimui, nuostatos, kad nuo 2022 metų Lietuvoje bus galima medžioti lankais, neliko. Visgi nuostatos dėl medžioklės su prožektoriais ir šunimis išbrauktos nebuvo, o kai kurie politikai tvirtina, kad tokia medžioklė ne mažiau žiauru nei lankais. Seime jau planuojamos pataisos, kurios tokią medžioklę draustų ir tai nepriklausytų nuo besikeičiančių ministrų valios.
Tačiau medžiotojų atstovai tvirtina, kad jei šuo yra tinkamai dresuotas, jis bet kokio gyvūno nepuls. Be to, anot jų, tokią medžioklę su šunimis vadinti nehumaniška – neteisinga.

Dalį išbraukė, dalis liko


Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė portalui LRT.lt komentavo, kad medžioklė su šunimis buvo leidžiama visuomet ir turi gilias kultūringos medžioklės tradicijas.
„Kai kurios medžioklės rūšys, pavyzdžiui, paukščių medžioklė, netgi laikomos prasilenkiančiomis su medžioklės etika, jeigu vykdomos neturint šuns. Šuo yra nepamainomas medžiotojo pagalbininkas ir ieškant sužeisto žvėries“, – komentavo J. Urbelionytė.
Pasak jos, praėjusių metų gegužės 8-ąją ministro pasirašytu įsakymu buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės ir leista medžiokliniu prožektoriumi medžiojant apšviesti ne tik tykojamus šernus, bet ir lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Taip pat leista naudoti medžioklinius prožektorius medžiojant su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių.
„O draudime tamsiuoju paros metu medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno, papildyta, kad tai leistina ir tais atvejais, kai su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos, ondatros)“, – nurodė ministerijos atstovė.
Praėjusių metų spalio 14-ąją, vis dar vadovaujant buvusiai ministerijos vadovybei, medžioklės taisyklės vėl buvo pakeistos. Šiuo įsakymu leista medžioti su šunimis tamsiu paros metu anksčiau minėtus žvėrelius, tačiau įvestas laikotarpis, kai galima medžioti su šunimis tamsiu paros metu – nuo spalio 15-osios iki kovo 31-osios.

„Ir apribotas šunų, kuriuos gali naudoti vienu metu vienas medžiotojas, skaičius – vienas medžiotojas gali vienu metu naudoti ne daugiau kaip du šunis“, – teigė J. Urbelionytė.
Ministerijos vyriausiosios specialistės teigimu, kanadines audines, mangutus, paprastuosius meškėnus, ondatras ir nutrijas medžioti naktį su prožektoriumi leista, nes tai invazinės žvėrių rūšys, jų plitimą reguliuoti būtina, tai daryti įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai.
„Kita vertus, Aplinkos ministerija pripažįsta, kad medžiojant naktį su šunimis, nors medžiokliniai šunys apmokyti ir paruošti tokiai medžioklei, gali būti trikdomi ir kiti medžiojamieji gyvūnai, kurie tuo metu nemedžiojami. Aplinkos ministerija atnaujins aplinkos ministrui patariančios Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos sudėtį ir šiuos medžioklės reguliavimo klausimus aptars su į šią tarybą įtrauktais ekspertais“, – teigė Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė J. Urbelionytė.


Kontroliuoti – neįmanoma


Vis dėlto tokios galiojančios medžioklės taisyklės neįtikina parlamentarų. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė portalui LRT.lt komentavo, kad taisyklėse nepasakyta, jog tokią medžioklę būtų galima vykdyti su vienu šunimi.
„Taip pat nėra nurodyta, kad tie šunys turėtų būti specialiai apmokyti medžioti ar persekioti atitinkamus gyvūnus. Tokiu atveju, kada šunelis nėra paruoštas tokiai medžioklei, jis gali užsivyti visai ne tuos gyvūnus, kuriuos taisyklės leidžia medžioti“, – kalbėjo parlamentarė.
Taip pat šiame komitete dirbantis Linas Jonauskas komentavo, kad medžioklė su šunimis kelia ir kitų problemų. Jis sakė, kad medžioklėje šunis naudoti įprasta, pavyzdžiui, medžioklėje su varovais ar ieškant žvėrių pagal pėdas.
„Tačiau buvęs aplinkos ministras įtvirtino ir labai keistą punktą, kad galima medžioti naktį su šunimis invazinius gyvūnus. Sukontroliuoti, kad naktį paleisti į mišką šunys gaudys tik invazinius gyvūnus, yra visiškai neįmanoma, nė vienas gyvūnas nėra apmokytas medžioti invazinių rūšių – šunims visi gyvūnai yra vienodi.

Kitas dalykas, naktis yra gyvūnų poilsio metas. Net ir medžioklė naktį neturėtų vykti dėl paprasto dalyko – turi būti pagarba medžiojamam objektui. Jis turi turėti teisę pasislėpti, pailsėti ir tas metas neturi būti trikdomas“, – sakė Seimo narys.
Be to, anot L. Jonausko, tokia invazinių žvėrių medžioklė yra tiesiog žiaurus elgesys su gyvūnais. Jis kalbėjo, kad į mišką paleisti medžiokliniai šunys čiumpa pirmą pasitaikiusį gyvūną ir jį įsikabinę drasko, kol šis nugaišta.
„Tai yra geriausiu atveju. Dar kitas variantas, kad brutaliai, kaip anksčiau ir darydavo ar kaip iki šiol kai kuriose atsilikusiose šalyse yra daroma, gyvūnas tiesiog uždaužomas kuoka. Šauti į tokį gyvūną, ypač naktį, medžiotojas neturi jokių galimybių, nes ne tik nematytų, kur šauna, bet ir galėtų sužeisti savo šunis. Toks brutalus medžioklės būdas turi būti uždraustas“, – teigė politikas.
L. Jonauskas pirmadienį įregistravo pataisas, kuriomis medžioklė su šunimis tamsiuoju paros metu būtų draudžiama, išskyrus atvejus, kai su šunimis ieškoma sužeisto gyvūno. Pasak jo, tai numačius įstatyme, medžioklė su šunimis negalės būti grąžinta vos pasikeitus ministrui. Pataisoms dar turės pritarti Seimas.


Medžiotojų atstovas: viskas priklauso nuo šuns dresūros

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas su Seimo nariais nesutinka. Jo teigimu, medžioklei naudojami šunys, jei yra tinkamai dresuoti, sugeba atskirti, kokį žvėrelį gaudo. O ir apie sumedžiotų gyvūnų uždaužymą, R. Ribačiausko teigimu, kalbėti negalima.

„Viskas priklauso nuo šuns dresūros. Vieni šunys yra skirti grynai paukščių medžioklei, kiti mokomi persekioti šernus, yra specialios treniruotės. Kai kurie šunys treniruojant baudžiami kaip maži vaikai, jiems neleidžiama daryti tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, jei treniruojami pulti šernus, kad nesivaikytų stirnų.
Priešingu atveju jie negalėtų atlikti funkcijų, kurioms reikalingi“, – komentavo Lietuvos medžiotojų sąjungos vadovas.
Pasak medžiotojų sąjungos vadovo, jei šuo dresuotas paukščių medžioklei, jis niekuomet negaudys, pavyzdžiui, kiaunių ar mangutų. Jis taip pat kalbėjo, kad yra urviniai šunys, kurie specialiai dresuojami iš urvų ištraukti gyvūnus.
„Yra tam tikros šunų specializacijos ir niekur nuo to nedingsi. Jie skirtingai auklėjami, mokomi, yra skirtinga dresūra, skirtingi lauko bandymai. Aišku, jeigu mes paleisime paprastą kiemsargį šunį, kuris be dresūros, tai jam bus tas pats – ar stirna, ar šernas, ar kiaunė. Jis bet ką paims ir arba sudoros, arba vaikysis“, – kalbėjo medžiotojų atstovas.

R. Ribačiausko teigimu, šunų gebėjimu medžioklėje atskirti medžiojamus gyvūnus abejoti gali tik su medžiokle ir šunų auklėjimu nieko bendro neturintys žmonės.
Paklaustas, ar tiesa, kad, šunims sumedžiojus gyvūną, medžiotojas turi jį pribaigti, R. Ribačiauskas sakė, kad medžiotojas turi paleisti šūvį, tačiau gyvūnas nėra užtrankomas ar atiduodamas šuniui sudraskyti.
„Bet kokiu atveju invazinės rūšies nepasmaugsi. Jei šuo gyvūną sulaiko, medžiotojas nori ar ne, turės paleisti šūvį. Tačiau sakyti, kad gyvūną uždaužysim, nėra tiesa. <...> Žudymų ar kankinimų tikrai nėra. <...> Galima tai laikyti gailestingumo šūviu, bet tai vis tiek susives į šūvį, neapgaudinėkime vieni kitų“, – tvirtino medžiotojų atstovas.

Anot R. Ribačiausko, sakyti, kad invazinių žvėrelių medžioklė su šunimis yra nehumaniška, nebūtų teisinga. Medžiotojas kalbėjo, kad invazinių rūšių atstovus reikia medžioti, nes šie gyvūnai daro didelę žalą vietinėms gyvūnų rūšims.

„Net jei mes gyvūną pagautume gyvagaudžiais spąstais, tai vis tiek susivestų į šūvį, tos invazinės rūšys daro didelę žalą vietinėms rūšims. Jūs man pasakykite, koks skirtumas, jei tą gyvūną suranda šuniukas ir jei jis pagaunamas spąstais? Mes vis tiek turime atimti jam gyvybę, siekdami išsaugoti vietines rūšis“, – komentavo Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Medzioklis1
Naujokas
Posts: 6
Joined: 2021-Jan-28 16:10

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by Medzioklis1 »

Medžioklės tradicijos Lietuvoje



Projektas „Miško istorijos“
2021 m. balandžio 6 d.


Medžioklė – nevienareikšmiškai vertinama tema. Natūralu, juk vienoje svarstyklių pusėje yra rūpinimasis miškų gyventojais, kitoje – būtinybė reguliuoti žvėrelių populiaciją. Kuria linkme svarstyklės pakryps, priklauso tik nuo mūsų požiūrio ir atsakomybės jausmo.

Gamtoje turi vyrauti pusiausvyra

Medžioklė – pats seniausias žmonijos užsiėmimas, garantavęs išlikimą. Medžioklės tradicijos susiklostė per tūkstantmečius, sudarydamos tam tikrų dėsningumų grandinę, nepažeidžiant bendrojo Gamtos dėsnio.

„Dabartinė medžioklė turi būti ne tik akies taiklumas, bet pirmiausia gamtos puoselėjimas, faunos gausinimas, gamtoje vykstančių procesų suvokimas, – sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Dainius Taukis. – Gamtoje, kaip ir visur, turi vyrauti pusiausvyra. Visi grožimės žvėreliais ir jų gailime, tačiau žvėrelių populiaciją būtina reguliuoti.“
Statistikos duomenimis, laukinių žvėrių mūsų miškuose daugėja. Vien elninių žvėrių populiacija per pastarąjį dešimtmetį padidėjo kone dvigubai. Miške neišsitenkantys laukiniai gyvūnai vis dažniau pasirodo pakelėse ar privačių valdų teritorijose. Esant pernelyg didelei laukinių žvėrelių gausai natūraliose buveinėse, dalis jų tinkamų buveinių ieškosi už miško ribų.
„Be specialių repelentų, kuriais saugomi naujai pasodinti sodmenys, miško ateitiems kartoms neužaugintume – viskas būtų suvalgyta elninių žvėrelių, juk jiems taip pat reikia maitintis. Žvėrelių tankumas turi būti toks, koks apskaičiuotas mokslininkų – tik taip įmanoma išsaugoti būtiną pusiausvyrą. Šiai dienai populiacijos reguliavimu Lietuvoje užsiima tik medžiotojai, todėl žiūrėti vien neigiamai į medžioklę nereikėtų“ – apie medžioklės svarbą pasakoja miškininkas.


Tradicijos – neatskiriama medžioklės dalis

Pasakodamas apie medžioklės tradicijas, miškininkas mini šventąjį Hubertą – medžiotojų globėją. Lapkričio 3 švenčiamų šventojo Huberto varduvių diena nuo seno Lietuvoje skelbė didžiojo medžioklės sezono pradžią.
„Šiuolaikinės medžioklės etika ir kultūra, kuriai nemažai įtakos padarė ir Hubertinės medžioklės, pradėjo formuotis prieš kelis šimtus metų. Pažvelgus atgalios, medžioklės kultūra iš tiesų labai pasikeitė: anksčiau į mišką medžioti eidavo kone tiesiai iš tvarto – užsimetė šautuvą ant pečių ir eina, dabar medžiotojai turi specialiai medžioklei skirtą aprangą, medžiotojų būreliai turi savo vėliavas, garbės kodeksus, susiformavusias tradicijas, – pasakoja Dainius Taukis.
Valstybinių miškų urėdija valdo aštuoniolika vienetų profesionalios medžioklės plotų. Siekiant išlaikyti optimalų ekologinį žvėrių skaičių, žiemą vykdomi biotechniniai kirtimai, gerinantys šakelinių pašarų bazę. Kasmet įrengtuose pašariniuose laukeliuose sėjamos grūdinės kultūros, žvėrys papildomai šeriami, vasarą šienaujamos pievos.


Profesionalios medžioklės plotuose įrengti tvarkingi stacionarūs medžioklės bokšteliai. Medžioklėms su varovais yra įrengtos technologinės linijos. Siekiant užtikrinti medžioklės saugumą, medžiotojai žvėrių laukia specialiuose varymams skirtuose bokšteliuose.

„Profesionalios medžioklės plotuose Valstybinių miškų urėdija organizuoja profesionalias medžioklėse ne tik šalies, bet ir užsienio medžiotojams. Manome, kad organizuojant tvarkingas, pavyzdines medžiokles užsienio svečiams, yra reprezentuojamas ne tik šalies miškų ūkis, medžioklės tradicijos, bet ir valstybė. Medžioklių organizavimas Valstybinių miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotuose – tai miškų urėdijos veikla, tęsianti ir plėtojanti senas ir gilias medžioklės tradicijas Lietuvoje, taip pat numatyta ir įmonės veiklos strategijoje“ – pasakoja Dainius Taukis.

VMU profesionalios medžioklės plotuose organizuojamas medžiokles visada lydi medžioklės rago pūtimas. Kaip pasakoja miškininkas, medžioklės rago pūtimas – tai savita kalba, kuria medžiotojams ir medžioklės dalyviams pranešama apie medžioklės pradžią ir pabaigą, skirtingomis melodijomis pagerbiami medžioklės metu kritę gyvūnai.
„Medžioklė visuomet prasideda medžioklės rago pūtimu, kuris kviečia medžiotojus ir medžioklės dalyvius susiburti. Tuomet vyksta instruktažas, medžiotojai ir medžioklės dalyviai supažindinami su saugaus elgesio taisyklėmis, medžioklės eiga, leistinais medžioti gyvūnais ir nustatytais medžioklės limitais. Visi susirinkusieji pasveikinami medžioklės ragu, kuriuo skelbiama medžioklės pradžia“, – apie vieną iš svarbiausių medžioklės atributų pasakoja miškininkas.

Užkišdamas eglės šakelę už kepurės, medžioklės vadovas visuomet pasveikina laimikį sumedžiojusius medžiotojus, o medžioklei pasibaigus skirstytis neskubama. Laikantis tradicijų, būtina pagerbti medžioklėje kritusius laukinius žvėris.

„Sumedžioti žvėrys suguldomi į Huberto kapą – aikštelę, paruoštą iš eglišakių, kurios kampuose uždegami laužai. Kiekvienam žvėreliui į nasrus įdedama eglės šakelė – paskutinio kąsnio simbolis. Pagerbdami kritusius žvėris, medžiotojai išsirikiuoja ir nusiima kepures, kiekvienas žvėrelis pagerbiamas medžioklės ragu pučiant jam skirtą melodiją“, – apie šiuolaikinės medžioklės tradicijas pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Dainius Taukis.


Svarbios ne tik medžioklės tradicijos, bet ir etiškas požiūris į medžioklę

Pirmiausia medžiotojas turi ne imti, o duoti gamtai, – pastebi Dainius Taukis, primindamas šiuolaikinės medžioklės tikslus ir etikos principus puikiai iliustruojančius Eugenijaus Tijušo žodžius: „Šiuolaikinis medžiotojas į medžioklę eina ne bado ar materialinių nepriteklių genamas. Tikrą šiuolaikinį medžiotoją į medžioklę traukia ne pirmykščio žmogaus instinktas ar viduramžių didžiūno, nesvarsčiusio apie medžioklės pasekmes gamtai, nežabota aistra. Šiuolaikinis medžiotojas medžioklėje teieško poilsio ir atgaivos gamtos prieglobstyje. Šiandien medžiotojas šautuvo nuleistuką nuspaudžia tik tada, kai būna visiškai tikras, jog sumedžiojęs gyvūną nepažeis trapios, nusistovėjusios gamtoje pusiausvyros. Atimti gyvybę žvėriui ar paukščiui moralinę teisę įgyja tik nuolat ir nuoširdžiai rūpindamasis gamta. Pagrindinis šiuolaikinės medžioklės principas įvairiomis pasaulio kalbomis labai paprastai ir aiškiai skelbia: negloboji – nemedžioji.“


Miškininkas pasakoja, kad neretai riba tarp etiško ir neetiško elgesio medžioklėje yra labai plona, tad vienų ar kitų medžiotojų veiksmų vertinimas labiausiai priklauso nuo požiūrio. Neetiška medžioti žvėris jiems įrengtose šėryklose, į kurias gyvūnai ateina pasimaitinti. Tačiau ar etiška maistu vilioti žvėrelius prie bokštelio ir jų ten tykoti? Juk žvėrys nesupranta, kad ten yra šėrykla, o čia – medžioklės plotai. Įstatymai to nedraudžia, o ar leidžia etika – kiekvieno savitas supratimas ir požiūris.

„Viena iš svarbiausių etiškos medžioklės taisyklių – ypatingai pasirengti šūviui ir prieš šaunant įvertinti, ar šūvis tikrai bus mirtinas. Užtikrinti, kad žvėriui nebus sukeltos kančios, yra pagrindinė medžiotojo atsakomybė. Tačiau tai vėlgi yra paties medžiotojo etiškumas ir kultūra, kuri, kaip ir visame kame, matyt, perduodama kartu su motinos pienu, – sako miškininkas. – Apmaudu, kad vis dar pasitaiko atvejų, kuomet medžiotojai leidžia sau užsidėti koją ant sumedžioto žvėries ar vaikštinėti tarp Huberto kape suguldytų žvėrių – taip elgtis nepagarbu ir to daryti nevalia. Gaila, kad medžiotojų reputaciją gadina ir šaukštas deguto statinėje – neatsakingi, brakonieriaujantys medžiotojai, kurie nėra verti šio vardo. Šalyse, kuriose gyvuoja senos medžioklės tradicijos, medžiotojai labai gerbiami. Norėtųsi, kad ir mes daugiau šviestume visuomenę ir kalbėtume apie medžioklės kultūrą, jos svarbą bei tradicijų puoselėjimą.“
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Ūkininkų laukai – laukinių gyvūnų restoranas



Ūkininko patarėjas

Asta ŠUKIENĖ, ŪP korespondentė

2021-04-28


Kasmet ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasėliai tampa laukinių gyvūnų „maitinimosi aikštele“. Žiemą ne vienas žemdirbys stebėjo savo laukuose besiganančias stirnų ir elnių bandas, kurios pridarė žalos žiemkenčiams. Pasėlių laukus nusiaubia ir pavasarį sugrįžę paukščiai, ypač žąsys ir gervės. Ganyklas ir žirnių pasėlius mėgsta paknaisioti šernai. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala tampa „galvos skausmu“ ne tik ūkininkams, bet ir medžiotojams, kurie daugeliu atveju būna įpareigoti ją atlyginti. Kartais abiem pusėms pavyksta susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau dažnai tenka įsikišti savivaldybių specialistų komisijoms, kurios vyksta į žalos vietą ir įvertina padarytus nuostolius.

Kompensuojama nepakankamai

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis pastebi, kad be stirnų, elnių, vilkų daromos žalos ūkininkai vis labiau nukenčia nuo danielių. Jie gyvena ir keliauja didelėmis bandomis, jų kanopos žymiai didesnės, todėl ištrypiami ir pakenkiami didesni pasėlių plotai. Be to, danieliai yra pusiau prijaukinti, nebijo žmonių, todėl ir išgąsdinti, nuvyti juos yra sunkiau.

Pirmininkas yra įsitikinęs, kad dažniausiai ūkininkams ir medžiotojams pavyksta patiems susitarti dėl gyvūnų padarytos žalos kompensavimo, apsieinama be specialios komisijos. „Tačiau medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensavimo tvarka yra neadekvati padarytai žalai – ūkininkai visada žymiai daugiau patiria žalos, negu jiems yra kompensuojama pagal galiojančią tvarką“, – apgailestaudamas konstatuoja V. Janušonis.

Konfliktų mažiau

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Rimantas Misevičius džiaugiasi, kad pastaruoju metu žymiai sumažėjo konfliktų tarp ūkininkų ir medžiotojų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Anot jo, daugiau skundų medžiotojai sulaukia vasaros pabaigoje, arba dėl bebrų daromos žalos. Tada operatyviai reaguojama, sprendžiama. „Medžiotojai yra taikūs žmonės, visada linkę susitarti dėl žalos kompensavimo, ir ūkininkų nemažai tapo medžiotojais“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia Panevėžio krašto medžiotojų „vadas“.

Anksčiau šiame regione daug žalos pasėliams pridarydavo stumbrai bei šernai, kurių populiacija yra stipriai sumažėjusi dėl afrikinio kiaulių maro. R. Misevičius prisimena, kad ir iki teismų buvo priėję ūkininkų ir medžiotojų ginčai, kai žala siekdavo didesnes sumas. „Patys ūkininkai tapo rūpestingesni ir modernesni – naudodamiesi įvairių programų parama, perkasi oro patrankas žvėrims baidyti, repelentus augalų apsaugai“, – pasidžiaugė medžiotojas.


Kompensavimo tvarka taisytina

Pasvalio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Justo Zabėlos teigimu, savivaldybė prašymų apskaičiuoti žalai negavo, tik žodžiu teko girdėti iš ūkininkų, kad stirnos pridarė šiek tiek nuostolių. „Ką gali kompensuoti medžiotojai, jei stirnos medžiojamos iki gruodžio 31 d.? Mes, žmonės, veržiamės į gamtą, ne gamta į mūsų gyvenimą veržiasi“, – komentuoja J. Zabėla. Jo nuomone, esant dabartiniam medžiotojų ir visuomenės supriešinimui, negalima medžiotojams užkrauti visos atsakomybės už pasėliams padarytą žalą.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė „Ūkininko patarėjui“ teigia, kad yra gauti 4 prašymai dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žieminiams rapsams. Dalis laukų jau komisijos apžiūrėti, juose aiškiai matyti gyvūnų išmindyti ir nugriaužti pasėlių plotai, tačiau žala nevertinta, nes dar neprasidėjusi augalų vegetacija. Vedėjos teigimu, iš ūkininkų gaunama informacija apie padarytą žalą, fiksuojant gyvūnų bandų judėjimus skraidyklių pagalba. Gali būti, kad šiemet prašymų dėl žalos bus gauta daugiau nei praėjusiais metais dėl didelio kiekio sniego žiemos metu.

Z. Bakanienės teigimu, žala vertinama vadovaujantis patvirtinta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Gavus ūkininko prašymą jis registruojamas seniūnijoje pagal žalos padarymo vietą. „Rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 dienas įvertina žalą vietoje surašydama medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apžiūros aktą“, – aiškina Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Panevėžio rajone yra dideli VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio komercinės medžioklės plotai, tad ir žalos paskaičiuojama daug. Z. Bakanienės nuomone, medžiotojų būreliams kompensuoti žalą ūkininkams kai kada būna nepakeliama finansinė našta, tad šiuo metu galiojanti kompensavimo tvarka taisytina. „Ūkininkai, medžiotojų būreliai turėtų drausti savo plotus“, – įsitikinusi vedėja.

Kartu su pasėlių draudimu

Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio teigimu, ūkininkai gali apdrausti savo pasėlius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Du Lietuvos draudikų asociacijos nariai – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ siūlo pasėlių draudimo paslaugą. „Ūkininkai, rudenį drausdami žieminius augalus nuo žiemos rizikų ir miško žvėrių padarytos žalos rizikos, gali apsidrausti savo pasėlius ir dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos“, – aiškina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius. Draudimo apsauga suteikiama nuo lapkričio 1 d. ir galioja iki gegužės 1 d.

Savivaldybėse – programos

Kiekvienos savivaldybės administracija įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Pagal šią programą žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai gali įsigyti prevencinių priemonių ir tokiu būdu sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą.

Prevencinėmis priemonėmis gali būti želdinių apdorojimas repelentais, sklypų aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, apsaugų jauniems medeliams įsigijimas ir uždėjimas, bebrų užtvankų ardymo darbai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

ŪKININKAI KENČIA: ŠIEMET KAIP NIEKAD PADAUGĖJO LAUKINIŲ ŽVĖRIŲ


2021-05-10
valstietis.lt




Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Medžiotojai atkerta, kad dėl visko kalta pandemija – dėl ribojimo suvaržymų jie šį sezoną sumedžiojo tik pusę leistino gyvūnų limito. Pagausėjus kanopinių žvėrių populiacijai, jų daugėja ir keliuose, dėl to žmonės patiria vis daugiau avarijų.

Ūkininkai skundžiasi, kad dėl ypač pagausėjusios kanopinių žvėrių populiacijos, neberasdami ėdesio miškuose elniai, stirnos ir briedžiai maisto ieško jų laukuose ir daro milžinišką žalą.

Ūkininkai mano, kad dėl to kalti savo pareigų nevykdantys medžiotojai. „Purškiau lauką 5 valandą vakaro išėjo 30 eilių elnių pasiganyti. Nu jie turi ėst, turi žvėreliai kažką paėsti. Didžiulė bėda ir kuo toliau, dar šernų populiacija atsigaus, tai tikrai reikia užsidaryti viską, nes nesusitvarko jie“, – sako ūkininkas Gintaras Špokauskas.

„Karvių ganyt nebegaliu, nes elektrinį piemenį nutraukia kiekvieną dieną, kiekvieną naktį. Šalia eina autostrada, gyvuliai išbėga į kelią. Dabar aš turiu gyvulius laikyti tvarte. Žiemą, vasarą. Taip ramiau. Man išbėgtų gyvuliai į autostradą, aš nežinau, turėčiau viską parduot turbūt ir neišsimokėčiau“, – pasakoja ūkininkas Alfredas Galminas.

„Buvo duotas limitas apie 110 sumedžioti elnių. Kiek aš žinau, tai apie 50 sumedžiota yra. Aišku, visi pasakys: tai pandemija neleido išmedžioti. Šitiems plotams priskaičiuota žala apie 52 tūkst. eurų, tai mums įdomu visiems, kaip čia švaistomas valstybės turtas, tokią žalą daro, kiek gali egzistuoti tokios organizacijos“, – teigia ūkininkas Juozas Staliūnas.

Ūkininkams tik belieka skėsčioti rankomis. Mat atsiginti nuo kanopinių žvėrių nepadeda nei į juos mėtomos petardos, nei tvoros, nei juos turintys sumedžioti medžiotojai. Kad tauriųjų elnių, stirnų, briedžių, danielių populiacija Lietuvoje yra padidėjusi pripažįsta ir patys medžiotojai.

Stirnų dabar daugiau kaip 2,5 karto nei prieš 20 metų, 1,5 karto daugiau nei prieš 10. Tauriųjų elnių 4 kartus daugiau negu buvo prieš 20 metų ir beveik 3 kartus daugiau nei prieš 10-mt. Briedžių daugiau kaip 3,5 karto nei prieš 20 metų ir 3 kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Medžiotojai sako, šiemet per pandemiją valdžia neleido daliai medžiotojų atlikti pareigos, tad jie sumedžiojo tik pusė limito. Mat kitose savivaldybėse gyvenantys medžiotojai dėl judėjimo suvaržymų negalėjo atvykti į savo klubų ir būrelių medžioklės plotus.

„Tos kvotos vat dabar suskirstymo yra padidintos, tikrai, kiek kas prašė buvo paskirta ir pusmečio bėgyje, 8 mėnesiai gal praeis, kol bus leidžiama medžioti. Manau greitai ta populiacija bus sureguliuota ir nuostoliai bus minimalūs kaip ir anksčiau“, – kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Ūkininkai verkia ir verks. Jie verks, jeigu bus 1 šernas, verks, kai bus 100 šernų. Ir verks, kai bus 2 šernai arba du elniai ir kai bus 200 elnių. Nuo to niekas nepasikeis. Bet iš kitos pusės 200 truputėlį per daug. Neturėtų šito būti. Turėtų iš tikrųjų sutarti ūkininkai su medžiotojais“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kanopiniai žvėrys nuostolių pridaro ne tik ūkininkams, bet ir daro didžiulę žalą ką tik pasodintiems jauniems medžiams.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkas Laimonas Daukša apžiūrinėja stirnų ar elnių nugraužtas medžių viršūnes ir ūglius, ieško sulaužytų medžių, į kuriuos žvėrys mėgsta pasitrinti ragais. Miškininkas sako, kad kanopinių žvėrių pažeisti medžiai nyksta, blogai auga, į juos įsimeta ligos.

„Jų gyvenimas būna sudėtingesnis, sulėtėja augimo stadija ir vadinkim gerų našių medynų iš tokių pažeistų medelių neužauginsime“, – pasakoja miškininkas Laimonas Daukša. Dėl to ką tik pasodintas egles miškininkams tenka saugoti ir tepti suspensijomis su smėliu, individualiai tverti ąžuolus, o didesnius jaunuolynų plotus juosti tvoromis.

Padaugėjus kanopinių žvėrių populiacijai, atidesniems reikėtų būti ir vairuotojams. Šių metų pirmą ketvirtį palyginti su pernai dėl ant kelio išbėgusių žvėrių automobilius apdaužė mažiausiai 997 vairuotojai, tai yra 100 avarijų daugiau nei pernai tuo pat metu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžiotojai – stilingi ir tvirti, bet nemylimi. Kodėl ?


agroeta.lt
2021 Gegužės 14
Autorius: Dainius ŠEPETYS


Lietuvoje daugėjant žvėrių, Kėdainių r. Krakių medžiotojų klubo vadovo Jono Būdos retoriškai klausėme kas nutiktų, jei medžiotojų visai neliktų? Juk dalis visuomenės mano, kad šautuvais apsiginklavę vyrai ir moterys elnius, briedžius, stirnas ar lapes su bebrais šaudo šiaip sau, dėl malonumo ar tik norėdami žvėrienos kepsnio.

Patyręs medžiotojas teigia, kad nereguliuojant žvėrių populiacijos, kai kurios ūkio šakos patirtų didžiulių nuostolių.

„Pirmiausiai, būtų suduotas skaudus smūgis miškininkams, nes pulkai elnių nepataisomai suniokotų miško jaunuolynus, o kartu ir ūkininkų pasėliams padarytų labai daug žalos“, – sakė J. Būda.

Pašnekovas sako galįs vardyti kokią žąlą daro beveik kiekvienas gyvūnas, jei jų yra per daug, tačiau apsiriboja bebrais.

„Ženkliai išaugęs bebrų skaičius konkrečiame ploto vienete, dirbamas žemes gali paversti neįvažiuojamomis pelkynėmis, nes šie „statybininkai“ darbuojasi itin našiai“, – juokavo klubo vadovas.

Kalbant apie didžiausią pleištą tarp ūkininkų ir medžiotojų – žalos už medžiojamų žvėrių padarytą žalą atlyginimą – J. Būda pripažino, kad vis tik nuostoliai nepadengiami visu 100 proc.

„Su nuo žvėrių nukentėjusiu ūkininku visada stengiamės susitarti gražiuoju ir dažniausiai mums pavyksta, gal todėl klubo istorijoje nėra nutikę taip, kad reikalas nukeliautų iki teismo“, – dėstė Krakių medžiotojų klubo pirmininkas. Jis tikina, kad medžiotojai labai stengiasi, jog apsaugotų pasėlius nuo žvėrių, o nesutarimų su žemių naudotojais būtų kuo mažiau.

Paklaustas apie žalos kompensavimo būdą, medžiotojas teigė, kad dažniausiai atsiskaitoma pinigais, kartais užtenka ir medžioklės laimikiu pasidalyti.

„Jei reikia, sumokam nuostolių įvertinimo komisijos nustatytą sumą, lankstesniam ūkininkui ir žvėrienos kepsnio pakanka, juk šie dalykai yra labai žmogiški ir daugumai suprantami“, – tikino J. Būda.

Pasak pašnekovo, visi ūkininkai nori, kad laukiniai žvėrys nepridarytų nuostolių jų pasėliams, tačiau ne visi sudaro galimybes pasistatyti bokštelius medžioklei, neretai suaria žemes iki pat griovio ir medžiotojai negali privažiuoti iki reikiamos vietos.

„Jei nėra privažiavimo, stengiamės važiuoti technologinėmis vėžėmis, bet ir čia ne visada yra galimybės, ir tikrai joks medžiotojas specialiai nemindo pasėlių“, – atsakydamas į dažną kritiką dėl išvažinėtų laukų kalbėjo J. Būda.

Dalis visuomenės medžiotojų nemėgsta vien už tai, kad šie demonstruoja ne visiems priimtiną prabangą, laisvę, gal net nebaudžiamumą. Atsakydamas į tai, klubo vadovas sakė: „Medžioklė nėra pigus hobis, čia apranga, ginklai, automobiliai kainuoja nemažus pinigus, bet juk kiekvienas – laisvas pasirinkti pagal norus ir galimybes“.

Paklausėme kokią galimybę tapti, pavyzdžiui, Krakių medžiotojų klubo nariu turi eilinis, medžiotojo bilietą turintis, tautietis? J. Būda paaiškino, kad šiuo metu klube yra 3 kandidatai į narius ir dar 3 vietos yra laisvos.

„Laisvų klubo narių vietų atsirado iš jo pasitraukus grupei senjorų“, – sakė Krakių medžiotojų vadovas, patikslindamas, kad šiuo metu, įskaitant kandidatus, yra 32 klubo nariai, o pagal klubo įstatus jų gali būti 35.

O koks gi stojamasis mokestis?

„Įstoti į mūsų klubą kainuoja 4 tūkst. eurų, ir nors tai nemaža pinigų suma, bet ji labai atsilieka nuo Vilniaus krašto medžiotojų klubų stojamojo mokesčio, kuris siekia ir 7, ir 10 tūkstančių“, – lyg ir teisinosi J. Būda.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžiotojams – elektroninės priemonės vietoje kalno popierių



2021 Gegužės 20
Autorius: Agroeta



Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje (BIIP). Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu.

„Pagrindinis mūsų siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkelti visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Pasak jo, medžioklės limitų planavimas bus gerokai paprastesnis. Juos nustatančioms savivaldybių komisijoms nereikės gaišti laiko posėdžiams, pildyti dokumentų, jų siuntinėti, sukti galvą, kaip pranešti apie savo sprendimus medžiotojams. Viskas bus matoma vienoje informacinėje sistemoje. Siūloma, kad medžiotojai prašymą nustatyti žvėrių limitus galėtų įkelti tiesiai į BIIP medžioklės modulį. Po komisijos posėdžio jie joje matytų, kiek ir kokių žvėrių gali sumedžioti sezono metu.

Yra ir kitų privalumų – šiuos procesus galės stebėti visi besidomintys, vienoje vietoje bus matomi duomenys apie visus pastaraisiais metais nustatytus medžioklės limitus atskirų medžioklės plotų naudotojams, bendras leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičius. Todėl ši informacija bus patikimesnė, skaidresnė.

Tai palengvins darbą medžiokles kontroliuojantiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Užuot tikrinę informaciją ir siuntinėję ataskaitas, jie galės užsiimti svarbesne veikla. Be to, pasak Algirdo Klimavičiaus, bus užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžioklę kontroliuojančių institucijų.

Tikimasi, kad BIIP padės sumažinti brakonieriavimo mastą, palengvins vykdomų medžioklių registraciją ir sumedžiotų žvėrių apskaitą. Svarstoma galimybė pasitelkti mobilias aplikacijas, panašias į naudojamas automobiliams parkuoti. Medžiotojas ir prieš medžioklę, ir ją baigęs, ir prieš kraudamas į automobilį sumedžiotą žvėrį apie tai praneštų SMS žinutėmis į specialų serverį.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šią informaciją matytų savo mobiliuosiuose telefonuose. Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo. Ne paslaptis, kad kai kurie medžiotojai laimikį medžioklės lape pažymi, tik kai juos sustabdo gamtos apsaugos inspektoriai. Nebebūtų įmanoma padidinti ir sumedžiotų sezono metu žvėrių skaičiaus, siekiant priartinti jį prie limitų ir taip vengiant medžiojamų gyvūnų miškui padarytos žalos atlyginimo.

Medžioklės modulis apimtų ir didžiųjų plėšrūnų apskaitą, sudarytų galimybes prie jos prisijungti plačiajai visuomenei ir teikti informaciją apie šiuos gyvūnus. Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo apskaita bus patikimesnė ir kokybiškesnė.

„Pasenęs ir neefektyvus medžioklės apskaitos būdas bus pakeistas skaitmeniniu“, – teigia Laimis Runkevičius, BIIP projekto IT grupės vadovas. Be to, turėsime išsamią statistiką apie medžiokles, sumedžiotus žvėris realiu laiku – žinosime, kiek ir kur vyksta medžioklių. Tai leis efektyviau jas kontroliuoti, bus aišku, kokiu metų laiku kokiuose miškuose ir kiek sumedžiota žvėrių.“

Medžioklės modulis – tai tik vienas iš daugiau kaip dešimties būsimos BIIP modulių. Planuojama, kad jis pradės veikti 2023 metais.

BIIP sukurti skirta 1,8 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų lėšų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Aštriadančiai Lietuvos medžiotojai su kuokomis prieš mangutus


AGROETA.LT
2021 Gegužės 24
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Kai smegeninėje “tik vėjas žarsto baltą smėlį” ir nieko protingo negali pasiūlyti Lietuvos piliečių gyvenimo pagerinimui, o taip norisi patekti į Seimą, ko tik žmogeliai neprisigalvoja. Vieni iki sąmonės netekimo gina miškus ir “veisia” sengires, kiti gerina augintinių gyvenimo sąlygas, treti rūpinasi gėjų reikalais ar šaukia prieš juos “už Lietuvą, vyrai”...

Šiukšlių rinkimas padėjo – gal padės ir medžioklės suvaržymas

Iki patekdamas į Seimą socialdemokratas Linas Jonauskas lakstė paupiais rankiodamas šiukšles. Ir tai būtų labai šaunu, jeigu būtų lakstęs be filmavimo kamerų ir korespondentų palydų. Švarinti Lietuvą labai kilnus darbas, bet daug geriau, kai tai daroma nuoširdžiai, nuolatos ir be pompastikos, o ne tik siekiant atkreipti rinkėjų dėmesį. Dabar, kai jau įsitvirtinta Seime, reikia imituoti ir kokią tai veiklą, o, be to, bus juk ir kiti rinkimai. Ir tada L. Jonauskui užkliuvo medžiotojai ir jų kankinami žvėrys – tema aktuali, daugelio, norinčių sugraudinti sentimentalių lietuvaičių širdis ir atkreipti į save dėmesį, taip vadinamų gamtos mylėtojų pamėgta.

Ponui L. Jonauskui nepatiko medžioklės būdas, leidžiantis invazinius žvėrelius su šunimis medžioti nakties metu. Laki Seimo nario vaizduotė nupiešė žiaurų tokios medžioklės vaizdą: naktimis aštriadančiai medžiotojai, apsiginklavę kuokomis, durklais ir peiliais, padedant koviniams šunims, galabys visus žvėris: ne tik invazinius mangutus, meškėnus, kanadines audines, ondatras ir nutrijas, bet ir briedžius, elnius, stirnas, šernus, nes, atseit, šunys nesugebės atskirti leidžiamų tokiu būdu medžioti žvėrių nuo visų kitų.

Šunys draskys žvėris, o kai mirtinai užsmaugti nepajėgs, gyvūnus talžydami kuokomis pribaiginės medžiotojai. Nupiešus tokį vaizdelį, apsiašaroja ne viena sentimentali moteriškė. Internete jau gali rasti komentarų, kad Seime pagaliau atsirado nors vienas dirbantis narys L. Jonauskas…

Ar medžiokliniai šunys kvailesni už tarnybinius?

Ar gali L. Jonauskas įsivaizduoti pasieniečių darbą, jeigu jų šuo, paleistas sulaikyti kontrabandininką, vaikytųsi šernus ar voveres, o vietoje narkotikų nuolatos aptiktų dešrą? Tarnybiniai šunys sugeba atlikti daugybę sudėtingų operacijų, per trumpą laiką netgi išmoksta aptikti koronovirusu apsikrėtusį žmogų, kai liga nerodo jokių simptomų.

Tai ar medžiokliniai šunys (beje, ir tarp tarnybinių šunų yra daug medžioklinių veislių) tiek kvailesni už tarnybinius, kad jų negalima būtų išmokyti mangutą atskirti nuo šerno? Kai kurios medžioklinių šunų veislės, pavyzdžiui, visų veislių laikos, ir be specialaus mokymo pirmenybę teikia persekioti švelniakailius žvėris, o ne kanopinius. O ir kokie invaziniai žvėreliai tamsiuoju paros metu medžiojami su šunimis? Meškėnų praktiškai Lietuvoje dar nėra, sunku įsivaizduoti, kaip šunys galėtų sugauti prie vandens gyvenančias kanadines audines, ondatras ir nutrijas. Kai uždraudė medžioklėje naudoti gyvūną už galūnių sulaikančius spąstus (nepripažįstama, kad vandenyje statant tokius spąstus, į juos papuolęs gyvūnas greitai prigeria ir nesikankina), vandeninių invazinių žvėrelių medžioklė tapo problematiška. Belieka tik mangutas, kurio gausos mažinimą vykdyti ir yra svarbiausia.

Kaip vyksta naktinė mangutų medžioklė su šunimis?

Jeigu teisingai pavaizduotum naktinę mangutų medžioklę su šunimis, ašarų būtų mažiau. Tokia medžioklė daugiausia vyksta rudenį, kai žvėrelių kailiai jau būna pasidabinę žieminiu plauku.
Vakaro sutemose ar paryčiais, paleidęs nuo pavadėlio šunį, vaikštinėji pamiškėmis, ražienų laukuose, prie sodų, vandens telkinių pakrantėmis – visur, kur mangutai ieško maisto. Šuo bėgioja savo keliais, kur jį vedžioja jautri uoslė. Suradęs mangutą šuo kiek pakrato jį, nustvėręs už kailinių ir pradeda loti. Loja šuo, čerškia dantis iššiepęs mangutas, o medžiotojas pagal šiuos garsus lengvai suranda žvėrelio ir šuns susidūrimo vietą.
Tada iškyla problema, kaip kuo humaniškiau žvėrelį pribaigti (numarinti). Jeigu šuo būtų toks agresyvus, kad žvėrelį užsmaugtų negyvai, su juo medžioti mangutus būtų neįmanoma, nes medžiotojas, negirdėdamas šuns lojimo, negalėtų rasti mirtinai užtąsyto žvėrelio, nes gyvūno ir šuns susidūrimo vieta dažnai būna toli nuo medžiotojo buvimo vietos.

Kad žvėrelį būtų galima humaniškiau numarinti, jau 20 ar daugiau metų valdžiai siūliau įteisinti medžioklėje trumpųjų ginklų naudojimą. Daug prireikė metų, kad šis siūlymas prasimuštų į įstatymų leidėjų smegenines, bet dabar gyvus sugautus žvėrelius numarinti ar pribaigti sužeistus jau galima trumpaisiais ginklais. Tačiau nėra jau tokia didelė blogybė smulkų žvėrelį numarinti ir taikliu stipriu lazdos smūgiu.

Taip būdavo numarinami gaudyklėmis gyvi sugauti bebrai ir ondatros, šuns sulaikyti mangutai. Zuikius numarindavome, net delno briauna suduodant į sprandą už ausų. Negi į vos krutantį žvėrelį dar suvarysi saują švino šratų. O kaip numarina triušius šių gyvūnų augintojai, auginantys savo šeimos reikmėms nedidelį ilgaausių skaičių? Manau, kad neneša pas veterinarijos gydytoją, kad numarintų nuodais – mėsa juk bus naudojama maistui. Triušis paprasčiausia užmušamas lazdele, o gaidžiui nukertama galva – tokios smulkių gyvūnų numarinimo tradicijos Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) kaime.

Iškreiptas gyvūnų gerovės vaizdas

Sentimentalūs piliečiai gali ašaroti, kiek tinkami, bet kol žmogus maistui dar vis naudoja mėsą, o kailius aprėdams gaminti ir kitiems dirbiniams, gyvūnų žudymas yra neišvengiamas. Apmaudu, kad dabar vis gausėja žmonių, kurie pasisako prieš gyvulininkystę, žemdirbystę, žvejybą ir medžioklę. Viso to nereikia, nereikia gyvūnų žudyti, nes visko juk gali nusipirkti parduotuvėse. Ir nesuprasi – negi jie tikrai galvoja, kad visos gėrybės kažkaip be jokių, kartais ir nemalonių darbų, savaime atsiranda parduotuvėse?

Įdomu, ar mokyklose vaikams aiškinama, ant kokių medžių noksta kotletai? O tarp naminių gyvūnų apibrėžimo atsirado nauja gyvūnų kategorija – augintiniai. Jiems priskiriami šunys, katės ir šeškai. Na, šios kategorijos gyvūnams (nuo kada šešką galima vadinti naminiu gyvūnu ir dar augintiniu?) net Seime skiriamas daug didesnis dėmesys nei piliečiams. Tik paprastam piliečiui vis dar yra neaiškumų. Ar augintiniai tik tie šunys ir katinai, kurie miega po patalais lovose, ar ir tie, kurie sargauja pririšti prie būdų ar aptriušę bastosi be namų, be šeimininkų.

Jeigu augintiniu laikomas šeškas, tai kodėl juo negali būti triušis, na, tas kurį kai kurios damos vedžiojasi su pavadėliu, kaip šunelį ar katiną. Yra ir daug kitų gyvūnų, kurie galėtų pretenduoti į augintinių statusą: žiurkės, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, vėžliai, žalčiai, smaugliai ir daugybė paukščių bei žuvų. Čia Seimui dar yra gražaus ir labai svarbaus darbo: reikia apibūdinti, kas tai yra augintinis: ar augintinis kartu turi būti ir naminis gyvūnas, ar, kaip tik, neturi būti naminiu gyvūnu; ar šuo su katinu yra ir naminiai gyvūnai, ar tik augintiniai, o jei yra ir naminiai, tai kuo jų padėtis skiriasi nuo triušio ir ožio. Žinoma, kaip elgtis su ožiu, triušiu ir paršeliu Lietuvoje yra susiklostę skirtingos tradicijos, nei kaip elgtis su katinais ir šunimis. Tačiau už tradicijų pažeidimą iki šiol dar nebuvo baudžiama, bet dabar pabandyk su katinu ar šunimi pasielgti taip, kaip su paršeliu ar triušiu – gali ir į “cypę” papulti.

Ar medžiotojams labai reikalingi mangutai?

Kokia nauda medžiotojams iš mangutų? Kailių niekas neperka, mėsa nevalgoma. Gamtininkai padejuoja, kad nyksta smulkioji fauna. To nykimo priežasčių yra daug. Ko gero, didžiausios įtakos tam turi įvairi žmonių veikla. Daug migruojančių paukščių pražudo vis dar smulkių paukščiukų valgymo negalintys atsisakyti pietų europiečiai ir afrikiečiai. Tačiau smulkiąją fauną gerokai retina ir mūsų nuosavi, ir invaziniai plėšrieji žvėrys. Tad reikėtų tik džiaugtis, kad dar atsiranda vienas kitas medžiotojas, praktiškai tik sportiniais sumetimais vykdantis plėšriųjų žvėrelių, o ypač invazinių mangutų populiacijų gausos mažinimą, o ne uždrausti efektyviausią jų medžioklę.

Neužtenka tik ašaroti, kad nyksta kurtiniai, tetervinai, jerubės, kurapkos, didieji apuokai ir daugybė ant žemės perinčių paukščių rūšių. Apriboti ūkinę žmogaus veiklą galimybių nedaug, tad leiskime medžiotojams bent kiek sumažinti smulkiosios faunos nykimą, efektyviausiais medžioklės būdais mažinant plėšriųjų žvėrelių skaičių. Kad ir kokį medžioklės būdą betaikytum, visais atvejais trikdoma laisvų laukinių gyvūnų ramybė: jie nepaliekami ramiai bastytis naktimis; keliami iš guolių dienomis; medžiojant su urviniais šunimis, trikdomas ramus snaudulys net žvėrelių miegamuosiuose; kai šauni, gyvūnui skauda; kai netaikliai šaudai, sužeistas dar ir kankinasi. Viena išeitis – visiškai uždrausti medžioklę, nes nuo tokių Seimo narių, kaip ponas L. Jonauskas, pagraudenimų ašarose paskęs visa Lietuva... Tačiau, kas nutiktų medžioklę uždraudus, jau kito pokalbio tema.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Ūkininkui iš Šakių r. ES parama padėjo suteikti saugų prieglobstį smulkiems gyvūnams



LRYTAS.LT
2021.05.27


Didelis ariamos žemės masyvas, kuriame auginamos ir cheminėmis priemonėmis tręšiamos žemės ūkio kultūros, gali stipriai pakenkti vabzdžiams, smulkiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.
Gamtai draugiškesnio ūkio siekęs ūkininkas Albertas Navarskas gavo Europos Sąjungos (ES) teikiamą paramą ir savo ūkyje užaugino medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostas, kuriose prieglobstį randa kiškiai, lapės, danieliai ir kiti iš miškų atklystantys gyvūnai. Anot ūkininko, ši parama – puiki paskata visiems, kurie nori prisidėti prie gyvūnijos gerovės.


Svarbu prisidėti prie smulkių gyvūnų išsaugojimo


Prieš trejus metus paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos sričiai „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ pateikęs ir paramą gavęs Šakių regiono ūkininkas A.Navarskas džiaugiasi sprendimu savo dirbamą žemę papildyti ramybės oaze smulkiems laukiniams gyvūnams.

„Šiuo metu rūpinuosi 13,5 ha medingųjų augalų ir daugiamečių žolių plotu. Mano ariamojoje žemėje auga facelijos, rausvieji bei baltieji dobilai, liucernos, taip pat auginu grūdines kultūras. Kol nebuvo įrengtos augalų juostos ir prižiūrėjau tik ariamą žemę, ją apdirbant po pjaunamąja papuldavo kiškiai, stirnos, danieliai, lapės, o dabar šie gyvūnai turi kur pasislėpti“, – pasakoja ūkininkas ir priduria, jog medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostoms nenaudoja jokių chemikalų ar trąšų, nes tai kenktų kaimynystėje gyvenančio ūkininko bitėms.
Pats kadaise auginęs bites šakietis žino, kiek daug laiko ir pastangų atima bitininkystė bei kaip malonu kopinėti ekologišką medų.
A.Navarskas atskleidžia, kad vis dar dirba ties paramos įsipareigojimų įgyvendinimu, kuriems buvo skirtas 5-erių metų laikotarpis, o pati parama suteikė daug galimybių ir paskatino sukurti tokį ūkį, apie kurį svajojo.
„Raginčiau didelius plotus dirbamos žemės turinčius ūkininkus kreiptis dėl paramos, kuri gali prisidėti prie gyvūnijos išsaugojimo. Aš apie paramą sužinojau iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) internetinės svetainės bei regioninės spaudos, tad tikiu, kad tą patį gali padaryti kiekvienas norintis. Paraišką užpildyti visai nesunku, juolab kai yra specialistų ir konsultantų, visuomet pasiruošusių padėti“, – pažymi ūkininkas A.Navarskas. NMA Žemės ūkio paramos departamento vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė paaiškina, jog dirbamos žemės masyvai, kuriuose auginama viena žemės ūkio kultūra, gali tapti tarsi biologinėmis dykynėmis.
Taip atsitinka todėl, kad naudojant chemines augalų apsaugos priemones, sumažėja vabzdžių, smulkių stuburinių gyvūnų, besislepiančių vystomoje žemės ūkio kultūroje.

„Įrengus medingųjų augalų ar daugiamečių žolių juostas, jos gali tapti puikiu prieglobsčiu gyvūnams bei augalus apdulkinantiems vabzdžiams, jauniklius vedantiems paukščiams. Čia įsikūrusios rūšys natūraliai prisideda ir prie žemės ūkio kultūrų kenkėjų skaičiaus sumažinimo“, – sako specialistė.
Kaip turi atrodyti medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostos arba laukai dirbamoje žemėje?
Iki birželio 7 dienos ūkininkai raginami pretenduoti į KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“.
Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 2 d., bet S.Stakvilevičienė pataria nelaukti termino pabaigos, nes skubant dažniau priveliama klaidų.
Ankstesniais metais priemonės įgyvendinimo įsipareigojimai buvo ilgalaikiai – trukdavo 5–7 metus, tačiau nuo šių metų visoms priemonės veikloms bus skirtas 3 metų įgyvendinimo laikotarpis.
Anot specialistės, siekiant gauti paramą pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, paraiškos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus.
Pavyzdžiui, ne mažesniame nei 5 ha ariamosios žemės plote privalo būti įveista ne mažesnė kaip 0,5 ha medingųjų augalų juosta arba laukas, tačiau tai – minimalus medingųjų augalų plotas.
Ūkininkai, deklaravę ne mažesnį nei 5 ha ariamosios žemės plotą, gali auginti bei rūpintis neribojamo dydžio medingųjų augalų plotu.

„Ūkininkai įsipareigoja pasėti medingųjų augalų mišinį savo dirbamoje žemėje, tačiau jis būtinai turi susidėti iš trijų skirtingų augalų rūšių. Šiais augalais reikia apsėti atskirus laukus arba ne siauresnes nei 6 m pločio juostas. Svarbu ir tai, kad vizualiame sėjamo lauko arba juostos vaizde atsispindėtų, jog nė vienas iš medingųjų augalų nesudaro daugiau kaip 70 proc. mišinio. Jokiems medingiesiems augalams negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, įskaitant mineralines ir organines trąšas“, – įvardija S.Stakvilevičienė ir priduria, kad ūkininkai taip pat įsipareigoja birželį nupjauti pusę ploto, o rugsėjį – visą likusį ir iki pastarojo mėnesio pabaigos nupjautą žolę išvežti, o ne paskleisti ar susmulkinti – tai naujas reikalavimas, įsigaliosiantis nuo šių metų.
Kalbant apie veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, reikalaujama, kad ne mažesniame kaip 10 ha ariamosios žemės plote būtų įvesta ne mažiau nei 2 ha ir ne daugiau nei 5 ha daugiamečių žolių juosta ar laukas.
Taip pat privalu pirmaisiais metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje pasėti daugiametes žoles, o jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, to daryti nereikia.

Visgi, tokiu atveju, šienavimas yra būtinas jau pirmaisiais veiklos vykdymo metais.

„Pagal šią veiklos sritį dirbantiems ūkininkams taip pat būtina nenaudoti augalų apsaugos produktų, o antraisiais ir trečiaisiais metais po žolių sėjimo, šienavimo procesus pradėti ne anksčiau, kaip liepos mėnesio viduryje, t. y. 15 d. ir visą nupjautą žolę išvežti iki rugsėjo 30 d., jos nesmulkinant ir nepaskleidžiant po ariamą žemę“, – priduria NMA atstovė.

Ji taip pat pasidalija praėjusių metų statistika pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: 2020 metais buvo pateiktos 58 paraiškos, o deklaruotas plotas siekė 315 ha.

Daugiausiai medingųjų augalų plotų buvo vystoma Marijampolės, Vilniaus bei Šiaulių apskrityse.


Papildoma informacija


Nuo balandžio 12 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius.
Deklaruoti galima savarankiškai, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus, ar atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas.
Deklaravimas vyks iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos dar bus priimamos iki liepos 2 d. Šiais metais, vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kėdainių rajono miškuose daugėja žvėrių


Dimitrijus KUPRIJANOVAS
rinkos aikste.lt



Kiekvienais metais Kėdainių rajono medžiotojai atlieka skaičiavimus ir pateikia informaciją, kiek medžiojamų gyvūnų gyvena mūsų rajone. Šių metų analizė rodo, kad žvėrių populiacija Kėdainių rajoną supančiuose miškuose – 39 tūkst. 320 ha plote – didėja. Skaičiai medžiotojus ne tik džiugina, bet ir nuteikia nerimastingai.


Populiacija didėja


„Kėdainių rajono miškų teritoriją sudaro 39 tūkst. 320 ha ploto. Rajone medžioklės veiklą vykdo 23 medžiotojų kolektyvai.
Sausio–kovo mėnesiais iškritus sniegui, medžiotojų kolektyvai atlieka stambiųjų plėšrūnų, elninių gyvūnų apskaitą.
Šiųmetės apskaitos duomenimis, žvėrių populiacija Kėdainių rajoną supančiuose miškuose didėja.
Pasak Lioniaus Stanevičiaus, šių metų analizė rodo, kad žvėrių populiacija Kėdainių rajoną supančiuose miškuose – 39 tūkst. 320 ha plote – didėja.
Elninių gyvūnų populiacijai didėjant, Aplinkos ministerija daugiau atsakomybės už stirnų ir danielių populiacijos išlaikymą palieka medžiotojų klubams-būreliams. Šiuo metu yra limituojamas briedžių ir tauriųjų elnių sumedžiojimas“, – informavo Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Žvėrys skaičiais


Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija jau turi tikslius šių metų skaičius.
„Kėdainių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija patvirtino 2021–2022 metų sumedžiojimo limitus.
Palyginus limitus su 2019–2020 metų, šie padidėjo 40 procentų. Tai lėmė praeitais metais ribotos kolektyvinės medžioklės.
Analizuojant žvėrių statistiką atrodo, kad reikėtų susirūpinti dėl didėjančios žvėrių populiacijos. Šiuo metu priskaičiuojama 2 tūkst. 833 tauriųjų elnių patelių ir jauniklių, 927 tauriųjų elnių patinai.

305 briedžių patelės ir jaunikliai, patinų – 166.

Be elninių gyvūnų, buvo pateikti stambiųjų plėšrūnų duomenys. Vilkų priskaičiuota 71, lūšių – 73. Šernų suskaičiuota 438“, – dėstė L. Stanevičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Sveiką stirniuką Pakruojo r. nušovusį medžiotoją teismas pripažintas kaltu


2021 June 4
Autorius: Agroeta

Aplinkos apsaugos departamento Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad šių metų sausį Pakruojo r. „Sukmedžio“ medžioklės plotų vienete nušautas stirnos jauniklis nesirgo. Įvertinę visas aplinkybes, Šiaulių apylinkės Pakruojo teismo rūmai pripažino stirniuką nušovusį asmenį kaltu.

Jam skirta 1000 eurų bauda, atimta teisė vienus metus medžioti, konfiskuotas graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu. Taip pat asmuo turės atlyginti aplinkai padarytą žalą – 1052,7 euro.

Primename, kad 2021 m. sausio 31 d. „Facebooke“ pasirodžius vaizdo įrašui apie stirniuką, Pakruojo aplinkosaugininkai tą pačią dieną surinko pirminius duomenis ir apklausė medžiotoją. Asmuo tikino, kad gyvūnas akivaizdžiai sirgo, buvo išsekęs ir agresyvus, todėl stirnos jauniklį ir teko sumedžioti. Taip pat medžiotojas teigė, kad pirminė informacija gauta iš Pranešimų priėmimo tarnybos, todėl jis atvykęs ir nutraukęs gyvūno kančias. Visgi nustatyta, kad konkretus nurodymas sumedžioti gyvūną duotas nebuvo. Situaciją ir aplinkybes turėjo įvertinti medžiotojas.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatyta, kad stirnos pateles ir jauniklius medžioti leidžiama nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Pranešėjo pateiktame vaizdo įraše buvo matyti, kad stirnos jauniklis nebuvo išsekęs, sužeistas ar akivaizdžiai sergantis, kaip teigė medžiotojas. Kad įsitikintų, ar tikrai sumedžiotas stirnos jauniklis nesirgo, Pakruojo aplinkosaugininkai perdavė jo vidaus organus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniam skyriui.

Minėta institucija, atlikusi patologinius tyrimus, pateikė išvadą, kad stirnos jauniklis ligoms būdingų požymių neturėjo.

Medžioklės taisyklėse apibrėžta sąvoka, kas yra akivaizdžiai sergantis gyvūnas: tai gyvūnas, kurio ligos požymiai matyti kūno išorėje.

Be to, asmuo, sumedžiojęs stirniuką, turėjo vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą. Medžiotojas nebuvo gavęs pareigūno leidimo doroti sumedžiotą gyvūną ir nesilaikė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Taip pat aplinkosaugininkai išaiškino, kad šauta buvo iš arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų ir taip medžiotojas pažeidė dar vieną Medžioklės įstatymo punktą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

LNK Žinios: Pasieniečiams pagalbos ranką tiesia medžiotojai


https://lnk.lt/video/lnk-zinios-pasieni ... gj8bLdv81A
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Medžiotojai – migrantų gaudytojai ?


Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas
2021-07-22


Keletas medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų kreipėsi į Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Vidaus reikalų ministeriją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) ir Policijos departamentą, siūlydamos savo paslaugas tvarkantis su nelegalių migrantų srautais. Tačiau kreipimosi nepasirašė gausiausia jų organizacija – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), nes niekas jai ir nesiūlė to padaryti. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kaip šią šalies medžiotojų iniciatyvą vertina pasieniečiai?


Siūlo pagalbą



Savo kreipimesi medžiotojai rašo, kad galėtų padėti valdžios institucijoms tvarkytis su nelegalių migrantų srautais. „Jeigu būtų reikalinga, galėtume kreiptis į pasienio medžiotojų klubus, kad dalyvautų pasienio stebėjime, padėtų patruliuojant ar rengiant pasalas“, – sakoma kreipimesi.

Kalbinti pasirašiusių medžiotojų organizacijų atstovai sakė suprantantys padėties rimtumą ir siūlė įvairiapusę pagalbą. „Jei reikėtų, kalbėtume su atskirais klubais, nes jie geriausiai pažįsta vietovę, arba ieškotume savanorių iš kitur. Manome, kad mokame elgtis miške, pažįstame gamtą, galime ramiai, tyliai sėdėti ir stebėti. Turime žiūronų, termovizorių, kitų stebėjimo priemonių. Galime, aišku, tą veiklą vykdyti ir kartu su patruliais, tiesiog reikia bendradarbiauti. Dabar kviečiasi žmones iš užsienio, dar iš kažkur. Manau, kad galima ir vietinius resursus išnaudoti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas.

Jam antrino ir Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis. „Klubų, esančių pasienyje, prašytume, kad jie pagal poreikį padėtų stebėti, patruliuoti. Sunku pasakyti, kokioms funkcijoms pritartų ir kokias numatytų, realiai galėtume talkinti bet kokiu būdu – nuo stebėjimo iki patruliavimo ir saugojimo. Kiek mūsų žmonių tame procese galėtų dalyvauti, sunku pasakyti, organizacijoje yra tūkstantis narių. Tiesa, dažnas turi darbą, todėl realiai galėtų prisidėti savaitgaliais, atostogų metu ar tiesiog vakarais ir naktimis. Kadangi teisėtai turime ginklų, esant poreikiui galime būti ir ginkluoti. Mūsų naktinio matymo prietaisai nėra profesionalūs kaip kariuomenėje, bet jų kokybės tokiems veiksmams pakaktų“, – medžiotojų galimybes atskleidė R. Mažėtis.


Jaučiasi ignoruojami


Paklausti, ar sulaukė atsakymo iš tarnybų, į kurias kreipimasis siųstas, ir vienas, ir kitas kalbintas medžiotojų atstovas sakė, kad ne. „Mus ignoruoja. Prieš porą metų Seime buvo bandymas priimti įstatymą, kad nepaprastosios padėties atveju iš piliečių, o tai reiškia ir iš medžiotojų, būtų paimti visi ginklai. Ginkluoti žmonės galėtų priešintis agresoriui, bet ginklus iš jų paimtų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tą įstatymą vetavo. Po šio mūsų kreipimosi iš visuomenės informavimo priemonių teko girdėti, kad pareigūnai bandys kontaktuoti su vietos medžiotojais, tačiau kokio nors oficialaus atsakymo dar nesulaukėme“, – ŪP teigė G. Vaitiekūnas.

„Man, dalyvavusiam 1991–1993 metų akcijose ir renginiuose, šiandien labai juokingai atrodo, kad dabar daugelis į tokią eilinių piliečių pagalbą žiūri skeptiškai, pašaipiai. Mano galva, taip neturėtų būti, turėtume būti įtraukti į ekstremalios padėties valdymą“, – įsitikinęs R. Mažėtis.


Nepasirašė, bet pritaria


Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi nėra LMŽD naujojo vadovo Virginijaus Kantausko pavardės. Tai ir suprantama – išsiunčiant raštą jis dar nevadovavo draugijai, nes juo išrinktas tik praėjusios savaitės antroje pusėje. Vis dėlto pasiteiravome, kaip jis būtų pasielgęs, jei draugijai jau būtų vadovavęs.

„Jei tai vyktų šiandien ar rytoj, prie to kreipimosi prisidėčiau. Manau, tai padaryti nėra vėlu, nes problema netrumpalaikė, situacija greitai nepasikeis. Aišku, medžiotojų pagalba būtų derinama su pasieniečiais, nežinia, kokie būtų oficialių tarnybų pageidavimai ir kokius įgaliojimus mums suteiktų“, – atsakė „Ūkininko patarėjui“ V. Kantauskas.

O Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas G. Vaitiekūnas prisipažino, kad jie LMŽD ir nekvietė pasirašyti kreipimosi, nes esą jie ir anksčiau nepalaikė kitų jų iniciatyvų.


Prioritetas – profesionalams


„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į VSAT. Tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis sakė žinantis apie pasiūlymą, bet atsakymas medžiotojams dar neparengtas.

„Iniciatyva labai vertinga, ypač dabartinėje situacijoje. Bendradarbiavimas užkardų lygyje prie pačios sienos, pasienio rajonuose, yra nusistovėjęs ir anksčiau, pasieniečiai susitinka su medžiotojais ir aptaria jiems aktualius klausimus. Gavę minėtą kreipimąsi užkardas orientuojame į tai, kad būtų galima susitikti su medžiotojais, įtraukti juos gaunant įvairios informacijos. Jie tose vietose lankosi, kažką pastebi, gali ta informacija pasidalyti – ir tai būtų pagrindinis dalykas. Esame sulaukę pareigūnų iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex), yra atvažiavę Estijos pasieniečiai, patruliuoja kariuomenė. Tad tokių priemonių su medžiotojais kol kas nėra numatyta, nes padeda profesionalios pajėgos, žada ir daugiau jų atsiųsti. Na, o su medžiotojais regioniniame lygyje keičiamės informacija, tas bendradarbiavimas vyks ir toliau. Užkardos pačios pagal savo sienos ruožo specifiką, nes ne visur vienoda situacija, pamatys, kada medžiotojai gali būti įtraukti ir kitomis formomis. Sienos kontrolės reikalai yra daugiau profesionalų veikla, kita vertus, medžiotojai turi savo darbą ir į tokią tarnybą negali eiti nuolat, gal tik savaitgaliais ar kitomis tam tikromis dienomis“, – padėtį paaiškino VSAT patarėjas G. Mišutis.

Mat pasieniečių pagrindinis uždavinys – sulaikyti sienos pažeidėjus. Pareigūnai neturi teisės jų fiziškai ar bauginimais paveikti, išstumti iš šalies, jeigu šie į ją pateko. Tokie veiksmai laikomi Europos Sąjungos (ES) teisės ir žmogaus teisių pažeidimu ir galėtų būti skundžiami nacionaliniams bei tarptautiniams teismams.

Migrantų antplūdis


Atvejų, kai į Lietuvą atvykdavo neteisėtų migrantų, pasitaikydavo kiekvienais metais. Pavyzdžiui, pernai per sieną su Baltarusija neteisėtai atvyko 81, o 2019 metais – 46 žmonės. Ankstesniais metais šis skaičius taip pat svyruodavo nuo kelių dešimčių iki šimto. Tai rodo, kad migrantų kelias į Lietuvą egzistuoja jau ilgai. Tačiau šiemet sulaikyta neįprastai daug – per 2 tūkst. neteisėtų migrantų. Vien tik šį mėnesį – apie 1,5 tūkst. Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Lietuvos politikai teigia, kad tai nėra įprasta migrantų krizė, bet tikslinga Baltarusijos hibridinė agresija prieš Lietuvą, kaip atsakas į ES sankcijas. Pati Baltarusija tvirtina nebestabdanti į ES norinčių patekti migrantų dėl Bendrijos įvestų sankcijų, kuriomis režimas baudžiamas dėl susidorojimo su opozicija. Tai darytų tik tuo atveju, jeigu jai už tai būtų atsilyginama.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su Frontex vykdomuoju direktoriumi Fabrice’u Leggeri (Fabrisu Liažeriu) ir aptarė tolesnį pagalbos dėl išaugusių neteisėtų migrantų skaičiaus priemonių planą.

„Vienas pagrindinių mano vizito tikslų – pamatyti tikrą situaciją ir įvertinti, kokios pagalbos reikia Lietuvai. Suprantame, kad šalis patiria nelegalios migracijos pasekmes. Mes savo ruožtu galime suteikti ekspertinę pagalbą migracijos bei migrantų grąžinimo klausimais. Esame čia tam, kad padėtume šioje nelengvoje situacijoje ir parodytume, jog solidarizuojamės su
jumis“, – kalbėjo F. Leggeris.

Šiuo metu Lietuvos pasienį kartu su Valstybės sienos apsaugos pareigūnais saugo 26 Frontex pareigūnai, iš viso planuojame, kad jų atvyks 60. Bendrai Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos regionui ketinama skirti iki 200 žmonių.

Taip pat su Europos prieglobsčio paramos biuru buvo pasirašytas paramos Lietuvai priemonių planas. Artimiausiu metu į Lietuvą turėtų atvykti migracijos ekspertų ir vertėjų, kurie padės Migracijos departamento specialistams greičiau nagrinėti prieglobsčio prašymus, bendrauti su migrantais ir tartis dėl jų grąžinimo į kilmės šalis. Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson yra pažadėjusi 10–12 milijonų finansinės paramos iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, kuris turėtų Lietuvą pasiekti jau rugpjūčio mėnesį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Kauno aplinkosaugininkams nustačius, kad medžiotojų klubas klastojo dokumentus, pradėtas ikiteisminis tyrimas

Data
2021 07 30


Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai, atlikdami planinį vieno Kėdainių medžiotojų klubo patikrinimą, pastebėjo galimą dokumentų klastojimo atvejį. Atlikus tyrimą ir įtarimams pasitvirtinus, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Per patikrinimą Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams kilo įtarimas, kad medžiotojų klubas pasigamino savo antspaudą su užrašu „Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijas Medžioklės lapas įregistruotas“. Tokiu būdu pasigamino ir naudojo suklastotus dokumentus medžioklės metu.

Policijai atlikus dokumentų ekspertizę, įtarimai, kad dokumentai buvo klastojami, pasitvirtino.

Taip pat, policijos pareigūnai kartu su Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnais, atliko kratą gyvenamosiose patalpose ir medžiotojų klubo buveinėje. Po kratos buvo pareikšti įtarimai Kėdainių rajono medžiotojų klubo buvusiajam pirmininkui.

Ikiteisminiame tyrime pateiktas žalos skaičiavimo aktas, gamtai padaryta žala siekia 113 tūkst. eurų.

Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 272 str. 1 d. ir 301 str. 1 d.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Bet kokia agresija prieš pareigūną sulauks griežto teisinio atsako

Data
2021 08 02


Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, per reidą Kelmės rajone viename medžioklės plote tikrindami medžiotojų dokumentus, susidūrė su pasipriešinimu. Dėl pasipriešinimo pareigūnams aplinkosaugininkai kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str.

Kaip informavo Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, vykdant reidą Kelmės rajone, buvo nuspręsta patikrinti medžiotojus. Visi medžioklės dokumentai, taip pat ir medžioklės lapas buvo medžiotojų namelyje – medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpose.

Aplinkosaugininkams paprašius pateikti medžioklės lapą, medžioklės vadovas jį galimai bandė paslėpti, kad pareigūnai nepastebėtų neįrašytų gyvūnų. Vienas Šiaulių GGAI pareigūnas sureagavo žaibiškai ir lapą spėjo pasiimti. Medžioklės vadovas lapą pabandė atimti ir įplėšė. Kitas Šiaulių GGAI pareigūnas buvo jėga išstumtas iš medžiotojų namelio, kad negalėtų į patalpas patekti su vaizdo kamera ir neužfiksuotų įvykio.

Per reidą nustatyta, kad du pirmamečius šernus sumedžiojo vienas iš medžioklėje dalyvavusių medžiotojų.

Nustatyta, kad sumedžioti šernai į medžioklės lapą nebuvo įrašyti. Medžioklės vadovui ir medžiotojui gresia administracinė atsakomybė ir bauda nuo 800 iki 1800 eurų.

Po įvykusio pasipriešinimo aplinkosaugininkai kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Post by medziotojas »

Migrantus miškuose aptinka medžiotojai


Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
2021-08-07

Kasdien į mūsų šalį per Baltarusijos ir Lietuvos valstybinę sieną plūsta nelegalūs imigrantai. Ir nors teigiama, kad pasienio ruože drauge su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais budi Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Lietuvos kariuomenės reguliariosios pajėgos bei Karo policija, migrantai kerta sieną ir ramiai traukia per Lietuvą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informuoja, kad nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą, jiems talkina pajėgos ne tik iš Lietuvos institucijų, bet ir Europos sienų bei pakrančių apsaugos agentūros, Estijos pareigūnai. Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 4 026 migrantai.

Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją paskambinęs medžiotojas G. K. (redakcijai pavardė žinoma) pasakojo, kad jų klubo medžioklės plotai yra pasienio zonoje, Švenčionių rajone. Prieš kelias dienas, 6 valandą ryto, kai vyras medžiojo ir apžiūrinėjo medžioklės plotus, sutiko vienuolika migrantų, žygiuojančių Lietuvos teritorijoje. „Atstumas iki jų buvo apie 400 m. Mobiliojo telefono ryšys neveikė. Aš prie jų nevažiavau ir su jais nekalbėjau. Mašinoje buvau vienas, su ginklu. Šiuo metu vienam vaikščioti po mišką yra nejauku. Stengiamės po vieną nevaikščioti, tačiau juk susikibę rankomis nemedžiosime. O po važiuojančios mašinos ratais, manau, kad pabėgėliai nepultų. Tad apsisukau, nuvažiavau į ryšio zoną ir paskambinau pasieniečiams į postą. Pranešiau jiems, kad pasiimtų dovaną“, – pasakojo vyras.

Anot pašnekovo, nelegalų būrys mojavo rankomis ir angliškai šaukė: „Help! Help!“ („Padėkite! Padėkite!“). Nuo valstybės sienos jie buvo nuėję apie puskilometrį. Medžiotojas mano, kad migrantai, kirtę sieną, nebežinojo, kur toliau eiti. Tad pamatę, į kurią pusę jis nuvažiavo, ir jie pasuko ta pačia kryptimi.

„Po 15 min. iš Adutiškių užkardos atvyko pasieniečių ir kareivių mašinos. Valstybės sienos pažeidėjai jau buvo atkulniavę arčiau. Juos ir paėmė. Aš pasiūliau savo pagalbą, tačiau pasieniečiai atsisakė, tik padėkojo“, – savo nuotykį papasakojo medžiotojas.


Pašnekovas pabėgėlių amžiaus neįvardijo. Mano, kad jie – irakiečiai. Dauguma jų – vyrai ir, matyt, kelios moterys, nes jos buvo apsimuturiavusios skudurais. Stebino tai, kad migrantai neturėjo jokių kuprinių ar kitokių nešulių.

Medžiotojas ŪP teigė, kad didžioji valstybės sienos dalis – atvira. Tad migrantams patekti į mūsų šalies teritoriją nėra jokių kliūčių. Ar kas nors saugo valstybės sieną? Vyras tvirtino, kad Antanuose ir Adutiškyje stovėjo kareivių mašinos. Matyt, jie budi tik pagrindiniuose keliuose.

„Jei nebūčiau pastebėjęs pabėgėlių, jie sėkmingai būtų nukeliavę miškais tolyn ir pasiekę Ignaliną. Žmonėms, gyvenantiems pasienyje, nėra saugu. Juk yra daug negyvenų namų, sodybų. Jie gali ten įsikurti. Neramu. Vienam žmogui juos sulaikyti būtų absurdų teatras. Telieka operatyviai skambinti ir informuoti pasieniečius“, – mintimis pasidalijo medžiotojas.

Vyras atviravo, kad pabėgėliai medžioklės plotuose – ne naujiena. Prieš trejus metus jis pasieniečiams perdavė 9 vietnamiečius ir du čečėnus. Čečėnai buvo vedliai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply