Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
Skelbti atsakymą
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18437
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

Medžioklės taisyklės ir toliau kelia aistras: politikai norėtų drausti medžioti ne tik su lankais, bet ir su šunimis


Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt
2021.04.12




Prieš metus visuomenė sukilo dėl tuomečio ministro pasirašyto įsakymo, leidžiančio medžioklę lankais. Nors lankų ir buvo atsisakyta, kai kurios įsakyme buvusios nuostatos liko nepakeistos, pavyzdžiui, leidžiama invazinių žvėrelių medžioklė su šunimis. Seimo nariai sako, kad tokią medžioklę reikėtų drausti įstatymu, tačiau medžiotojai atkerta, kad politikams trūksta žinių tiek apie medžioklę, tiek apie šunų dresūrą.
Praėjusių metų gegužę tuometis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo parašu patvirtino medžioklės taisykles, kuriomis būtų įteisinta medžioklė lankais, invazinių žvėrelių medžioklė su šunimis, taip pat medžioklė su naktiniais prožektoriais.
Kilus visuomenės pasipiktinimui, nuostatos, kad nuo 2022 metų Lietuvoje bus galima medžioti lankais, neliko. Visgi nuostatos dėl medžioklės su prožektoriais ir šunimis išbrauktos nebuvo, o kai kurie politikai tvirtina, kad tokia medžioklė ne mažiau žiauru nei lankais. Seime jau planuojamos pataisos, kurios tokią medžioklę draustų ir tai nepriklausytų nuo besikeičiančių ministrų valios.
Tačiau medžiotojų atstovai tvirtina, kad jei šuo yra tinkamai dresuotas, jis bet kokio gyvūno nepuls. Be to, anot jų, tokią medžioklę su šunimis vadinti nehumaniška – neteisinga.

Dalį išbraukė, dalis liko


Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė portalui LRT.lt komentavo, kad medžioklė su šunimis buvo leidžiama visuomet ir turi gilias kultūringos medžioklės tradicijas.
„Kai kurios medžioklės rūšys, pavyzdžiui, paukščių medžioklė, netgi laikomos prasilenkiančiomis su medžioklės etika, jeigu vykdomos neturint šuns. Šuo yra nepamainomas medžiotojo pagalbininkas ir ieškant sužeisto žvėries“, – komentavo J. Urbelionytė.
Pasak jos, praėjusių metų gegužės 8-ąją ministro pasirašytu įsakymu buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės ir leista medžiokliniu prožektoriumi medžiojant apšviesti ne tik tykojamus šernus, bet ir lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Taip pat leista naudoti medžioklinius prožektorius medžiojant su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių.
„O draudime tamsiuoju paros metu medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno, papildyta, kad tai leistina ir tais atvejais, kai su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos, ondatros)“, – nurodė ministerijos atstovė.
Praėjusių metų spalio 14-ąją, vis dar vadovaujant buvusiai ministerijos vadovybei, medžioklės taisyklės vėl buvo pakeistos. Šiuo įsakymu leista medžioti su šunimis tamsiu paros metu anksčiau minėtus žvėrelius, tačiau įvestas laikotarpis, kai galima medžioti su šunimis tamsiu paros metu – nuo spalio 15-osios iki kovo 31-osios.

„Ir apribotas šunų, kuriuos gali naudoti vienu metu vienas medžiotojas, skaičius – vienas medžiotojas gali vienu metu naudoti ne daugiau kaip du šunis“, – teigė J. Urbelionytė.
Ministerijos vyriausiosios specialistės teigimu, kanadines audines, mangutus, paprastuosius meškėnus, ondatras ir nutrijas medžioti naktį su prožektoriumi leista, nes tai invazinės žvėrių rūšys, jų plitimą reguliuoti būtina, tai daryti įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai.
„Kita vertus, Aplinkos ministerija pripažįsta, kad medžiojant naktį su šunimis, nors medžiokliniai šunys apmokyti ir paruošti tokiai medžioklei, gali būti trikdomi ir kiti medžiojamieji gyvūnai, kurie tuo metu nemedžiojami. Aplinkos ministerija atnaujins aplinkos ministrui patariančios Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos sudėtį ir šiuos medžioklės reguliavimo klausimus aptars su į šią tarybą įtrauktais ekspertais“, – teigė Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė J. Urbelionytė.


Kontroliuoti – neįmanoma


Vis dėlto tokios galiojančios medžioklės taisyklės neįtikina parlamentarų. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė portalui LRT.lt komentavo, kad taisyklėse nepasakyta, jog tokią medžioklę būtų galima vykdyti su vienu šunimi.
„Taip pat nėra nurodyta, kad tie šunys turėtų būti specialiai apmokyti medžioti ar persekioti atitinkamus gyvūnus. Tokiu atveju, kada šunelis nėra paruoštas tokiai medžioklei, jis gali užsivyti visai ne tuos gyvūnus, kuriuos taisyklės leidžia medžioti“, – kalbėjo parlamentarė.
Taip pat šiame komitete dirbantis Linas Jonauskas komentavo, kad medžioklė su šunimis kelia ir kitų problemų. Jis sakė, kad medžioklėje šunis naudoti įprasta, pavyzdžiui, medžioklėje su varovais ar ieškant žvėrių pagal pėdas.
„Tačiau buvęs aplinkos ministras įtvirtino ir labai keistą punktą, kad galima medžioti naktį su šunimis invazinius gyvūnus. Sukontroliuoti, kad naktį paleisti į mišką šunys gaudys tik invazinius gyvūnus, yra visiškai neįmanoma, nė vienas gyvūnas nėra apmokytas medžioti invazinių rūšių – šunims visi gyvūnai yra vienodi.

Kitas dalykas, naktis yra gyvūnų poilsio metas. Net ir medžioklė naktį neturėtų vykti dėl paprasto dalyko – turi būti pagarba medžiojamam objektui. Jis turi turėti teisę pasislėpti, pailsėti ir tas metas neturi būti trikdomas“, – sakė Seimo narys.
Be to, anot L. Jonausko, tokia invazinių žvėrių medžioklė yra tiesiog žiaurus elgesys su gyvūnais. Jis kalbėjo, kad į mišką paleisti medžiokliniai šunys čiumpa pirmą pasitaikiusį gyvūną ir jį įsikabinę drasko, kol šis nugaišta.
„Tai yra geriausiu atveju. Dar kitas variantas, kad brutaliai, kaip anksčiau ir darydavo ar kaip iki šiol kai kuriose atsilikusiose šalyse yra daroma, gyvūnas tiesiog uždaužomas kuoka. Šauti į tokį gyvūną, ypač naktį, medžiotojas neturi jokių galimybių, nes ne tik nematytų, kur šauna, bet ir galėtų sužeisti savo šunis. Toks brutalus medžioklės būdas turi būti uždraustas“, – teigė politikas.
L. Jonauskas pirmadienį įregistravo pataisas, kuriomis medžioklė su šunimis tamsiuoju paros metu būtų draudžiama, išskyrus atvejus, kai su šunimis ieškoma sužeisto gyvūno. Pasak jo, tai numačius įstatyme, medžioklė su šunimis negalės būti grąžinta vos pasikeitus ministrui. Pataisoms dar turės pritarti Seimas.


Medžiotojų atstovas: viskas priklauso nuo šuns dresūros

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas su Seimo nariais nesutinka. Jo teigimu, medžioklei naudojami šunys, jei yra tinkamai dresuoti, sugeba atskirti, kokį žvėrelį gaudo. O ir apie sumedžiotų gyvūnų uždaužymą, R. Ribačiausko teigimu, kalbėti negalima.

„Viskas priklauso nuo šuns dresūros. Vieni šunys yra skirti grynai paukščių medžioklei, kiti mokomi persekioti šernus, yra specialios treniruotės. Kai kurie šunys treniruojant baudžiami kaip maži vaikai, jiems neleidžiama daryti tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, jei treniruojami pulti šernus, kad nesivaikytų stirnų.
Priešingu atveju jie negalėtų atlikti funkcijų, kurioms reikalingi“, – komentavo Lietuvos medžiotojų sąjungos vadovas.
Pasak medžiotojų sąjungos vadovo, jei šuo dresuotas paukščių medžioklei, jis niekuomet negaudys, pavyzdžiui, kiaunių ar mangutų. Jis taip pat kalbėjo, kad yra urviniai šunys, kurie specialiai dresuojami iš urvų ištraukti gyvūnus.
„Yra tam tikros šunų specializacijos ir niekur nuo to nedingsi. Jie skirtingai auklėjami, mokomi, yra skirtinga dresūra, skirtingi lauko bandymai. Aišku, jeigu mes paleisime paprastą kiemsargį šunį, kuris be dresūros, tai jam bus tas pats – ar stirna, ar šernas, ar kiaunė. Jis bet ką paims ir arba sudoros, arba vaikysis“, – kalbėjo medžiotojų atstovas.

R. Ribačiausko teigimu, šunų gebėjimu medžioklėje atskirti medžiojamus gyvūnus abejoti gali tik su medžiokle ir šunų auklėjimu nieko bendro neturintys žmonės.
Paklaustas, ar tiesa, kad, šunims sumedžiojus gyvūną, medžiotojas turi jį pribaigti, R. Ribačiauskas sakė, kad medžiotojas turi paleisti šūvį, tačiau gyvūnas nėra užtrankomas ar atiduodamas šuniui sudraskyti.
„Bet kokiu atveju invazinės rūšies nepasmaugsi. Jei šuo gyvūną sulaiko, medžiotojas nori ar ne, turės paleisti šūvį. Tačiau sakyti, kad gyvūną uždaužysim, nėra tiesa. <...> Žudymų ar kankinimų tikrai nėra. <...> Galima tai laikyti gailestingumo šūviu, bet tai vis tiek susives į šūvį, neapgaudinėkime vieni kitų“, – tvirtino medžiotojų atstovas.

Anot R. Ribačiausko, sakyti, kad invazinių žvėrelių medžioklė su šunimis yra nehumaniška, nebūtų teisinga. Medžiotojas kalbėjo, kad invazinių rūšių atstovus reikia medžioti, nes šie gyvūnai daro didelę žalą vietinėms gyvūnų rūšims.

„Net jei mes gyvūną pagautume gyvagaudžiais spąstais, tai vis tiek susivestų į šūvį, tos invazinės rūšys daro didelę žalą vietinėms rūšims. Jūs man pasakykite, koks skirtumas, jei tą gyvūną suranda šuniukas ir jei jis pagaunamas spąstais? Mes vis tiek turime atimti jam gyvybę, siekdami išsaugoti vietines rūšis“, – komentavo Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Medzioklis1
Naujokas
Pranešimai: 3
Užsiregistravo: 2021-Sau-28 16:10

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė Medzioklis1 »

Medžioklės tradicijos Lietuvoje



Projektas „Miško istorijos“
2021 m. balandžio 6 d.


Medžioklė – nevienareikšmiškai vertinama tema. Natūralu, juk vienoje svarstyklių pusėje yra rūpinimasis miškų gyventojais, kitoje – būtinybė reguliuoti žvėrelių populiaciją. Kuria linkme svarstyklės pakryps, priklauso tik nuo mūsų požiūrio ir atsakomybės jausmo.

Gamtoje turi vyrauti pusiausvyra

Medžioklė – pats seniausias žmonijos užsiėmimas, garantavęs išlikimą. Medžioklės tradicijos susiklostė per tūkstantmečius, sudarydamos tam tikrų dėsningumų grandinę, nepažeidžiant bendrojo Gamtos dėsnio.

„Dabartinė medžioklė turi būti ne tik akies taiklumas, bet pirmiausia gamtos puoselėjimas, faunos gausinimas, gamtoje vykstančių procesų suvokimas, – sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Dainius Taukis. – Gamtoje, kaip ir visur, turi vyrauti pusiausvyra. Visi grožimės žvėreliais ir jų gailime, tačiau žvėrelių populiaciją būtina reguliuoti.“
Statistikos duomenimis, laukinių žvėrių mūsų miškuose daugėja. Vien elninių žvėrių populiacija per pastarąjį dešimtmetį padidėjo kone dvigubai. Miške neišsitenkantys laukiniai gyvūnai vis dažniau pasirodo pakelėse ar privačių valdų teritorijose. Esant pernelyg didelei laukinių žvėrelių gausai natūraliose buveinėse, dalis jų tinkamų buveinių ieškosi už miško ribų.
„Be specialių repelentų, kuriais saugomi naujai pasodinti sodmenys, miško ateitiems kartoms neužaugintume – viskas būtų suvalgyta elninių žvėrelių, juk jiems taip pat reikia maitintis. Žvėrelių tankumas turi būti toks, koks apskaičiuotas mokslininkų – tik taip įmanoma išsaugoti būtiną pusiausvyrą. Šiai dienai populiacijos reguliavimu Lietuvoje užsiima tik medžiotojai, todėl žiūrėti vien neigiamai į medžioklę nereikėtų“ – apie medžioklės svarbą pasakoja miškininkas.


Tradicijos – neatskiriama medžioklės dalis

Pasakodamas apie medžioklės tradicijas, miškininkas mini šventąjį Hubertą – medžiotojų globėją. Lapkričio 3 švenčiamų šventojo Huberto varduvių diena nuo seno Lietuvoje skelbė didžiojo medžioklės sezono pradžią.
„Šiuolaikinės medžioklės etika ir kultūra, kuriai nemažai įtakos padarė ir Hubertinės medžioklės, pradėjo formuotis prieš kelis šimtus metų. Pažvelgus atgalios, medžioklės kultūra iš tiesų labai pasikeitė: anksčiau į mišką medžioti eidavo kone tiesiai iš tvarto – užsimetė šautuvą ant pečių ir eina, dabar medžiotojai turi specialiai medžioklei skirtą aprangą, medžiotojų būreliai turi savo vėliavas, garbės kodeksus, susiformavusias tradicijas, – pasakoja Dainius Taukis.
Valstybinių miškų urėdija valdo aštuoniolika vienetų profesionalios medžioklės plotų. Siekiant išlaikyti optimalų ekologinį žvėrių skaičių, žiemą vykdomi biotechniniai kirtimai, gerinantys šakelinių pašarų bazę. Kasmet įrengtuose pašariniuose laukeliuose sėjamos grūdinės kultūros, žvėrys papildomai šeriami, vasarą šienaujamos pievos.


Profesionalios medžioklės plotuose įrengti tvarkingi stacionarūs medžioklės bokšteliai. Medžioklėms su varovais yra įrengtos technologinės linijos. Siekiant užtikrinti medžioklės saugumą, medžiotojai žvėrių laukia specialiuose varymams skirtuose bokšteliuose.

„Profesionalios medžioklės plotuose Valstybinių miškų urėdija organizuoja profesionalias medžioklėse ne tik šalies, bet ir užsienio medžiotojams. Manome, kad organizuojant tvarkingas, pavyzdines medžiokles užsienio svečiams, yra reprezentuojamas ne tik šalies miškų ūkis, medžioklės tradicijos, bet ir valstybė. Medžioklių organizavimas Valstybinių miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotuose – tai miškų urėdijos veikla, tęsianti ir plėtojanti senas ir gilias medžioklės tradicijas Lietuvoje, taip pat numatyta ir įmonės veiklos strategijoje“ – pasakoja Dainius Taukis.

VMU profesionalios medžioklės plotuose organizuojamas medžiokles visada lydi medžioklės rago pūtimas. Kaip pasakoja miškininkas, medžioklės rago pūtimas – tai savita kalba, kuria medžiotojams ir medžioklės dalyviams pranešama apie medžioklės pradžią ir pabaigą, skirtingomis melodijomis pagerbiami medžioklės metu kritę gyvūnai.
„Medžioklė visuomet prasideda medžioklės rago pūtimu, kuris kviečia medžiotojus ir medžioklės dalyvius susiburti. Tuomet vyksta instruktažas, medžiotojai ir medžioklės dalyviai supažindinami su saugaus elgesio taisyklėmis, medžioklės eiga, leistinais medžioti gyvūnais ir nustatytais medžioklės limitais. Visi susirinkusieji pasveikinami medžioklės ragu, kuriuo skelbiama medžioklės pradžia“, – apie vieną iš svarbiausių medžioklės atributų pasakoja miškininkas.

Užkišdamas eglės šakelę už kepurės, medžioklės vadovas visuomet pasveikina laimikį sumedžiojusius medžiotojus, o medžioklei pasibaigus skirstytis neskubama. Laikantis tradicijų, būtina pagerbti medžioklėje kritusius laukinius žvėris.

„Sumedžioti žvėrys suguldomi į Huberto kapą – aikštelę, paruoštą iš eglišakių, kurios kampuose uždegami laužai. Kiekvienam žvėreliui į nasrus įdedama eglės šakelė – paskutinio kąsnio simbolis. Pagerbdami kritusius žvėris, medžiotojai išsirikiuoja ir nusiima kepures, kiekvienas žvėrelis pagerbiamas medžioklės ragu pučiant jam skirtą melodiją“, – apie šiuolaikinės medžioklės tradicijas pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Dainius Taukis.


Svarbios ne tik medžioklės tradicijos, bet ir etiškas požiūris į medžioklę

Pirmiausia medžiotojas turi ne imti, o duoti gamtai, – pastebi Dainius Taukis, primindamas šiuolaikinės medžioklės tikslus ir etikos principus puikiai iliustruojančius Eugenijaus Tijušo žodžius: „Šiuolaikinis medžiotojas į medžioklę eina ne bado ar materialinių nepriteklių genamas. Tikrą šiuolaikinį medžiotoją į medžioklę traukia ne pirmykščio žmogaus instinktas ar viduramžių didžiūno, nesvarsčiusio apie medžioklės pasekmes gamtai, nežabota aistra. Šiuolaikinis medžiotojas medžioklėje teieško poilsio ir atgaivos gamtos prieglobstyje. Šiandien medžiotojas šautuvo nuleistuką nuspaudžia tik tada, kai būna visiškai tikras, jog sumedžiojęs gyvūną nepažeis trapios, nusistovėjusios gamtoje pusiausvyros. Atimti gyvybę žvėriui ar paukščiui moralinę teisę įgyja tik nuolat ir nuoširdžiai rūpindamasis gamta. Pagrindinis šiuolaikinės medžioklės principas įvairiomis pasaulio kalbomis labai paprastai ir aiškiai skelbia: negloboji – nemedžioji.“


Miškininkas pasakoja, kad neretai riba tarp etiško ir neetiško elgesio medžioklėje yra labai plona, tad vienų ar kitų medžiotojų veiksmų vertinimas labiausiai priklauso nuo požiūrio. Neetiška medžioti žvėris jiems įrengtose šėryklose, į kurias gyvūnai ateina pasimaitinti. Tačiau ar etiška maistu vilioti žvėrelius prie bokštelio ir jų ten tykoti? Juk žvėrys nesupranta, kad ten yra šėrykla, o čia – medžioklės plotai. Įstatymai to nedraudžia, o ar leidžia etika – kiekvieno savitas supratimas ir požiūris.

„Viena iš svarbiausių etiškos medžioklės taisyklių – ypatingai pasirengti šūviui ir prieš šaunant įvertinti, ar šūvis tikrai bus mirtinas. Užtikrinti, kad žvėriui nebus sukeltos kančios, yra pagrindinė medžiotojo atsakomybė. Tačiau tai vėlgi yra paties medžiotojo etiškumas ir kultūra, kuri, kaip ir visame kame, matyt, perduodama kartu su motinos pienu, – sako miškininkas. – Apmaudu, kad vis dar pasitaiko atvejų, kuomet medžiotojai leidžia sau užsidėti koją ant sumedžioto žvėries ar vaikštinėti tarp Huberto kape suguldytų žvėrių – taip elgtis nepagarbu ir to daryti nevalia. Gaila, kad medžiotojų reputaciją gadina ir šaukštas deguto statinėje – neatsakingi, brakonieriaujantys medžiotojai, kurie nėra verti šio vardo. Šalyse, kuriose gyvuoja senos medžioklės tradicijos, medžiotojai labai gerbiami. Norėtųsi, kad ir mes daugiau šviestume visuomenę ir kalbėtume apie medžioklės kultūrą, jos svarbą bei tradicijų puoselėjimą.“
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18437
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

Ūkininkų laukai – laukinių gyvūnų restoranas



Ūkininko patarėjas

Asta ŠUKIENĖ, ŪP korespondentė

2021-04-28


Kasmet ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasėliai tampa laukinių gyvūnų „maitinimosi aikštele“. Žiemą ne vienas žemdirbys stebėjo savo laukuose besiganančias stirnų ir elnių bandas, kurios pridarė žalos žiemkenčiams. Pasėlių laukus nusiaubia ir pavasarį sugrįžę paukščiai, ypač žąsys ir gervės. Ganyklas ir žirnių pasėlius mėgsta paknaisioti šernai. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala tampa „galvos skausmu“ ne tik ūkininkams, bet ir medžiotojams, kurie daugeliu atveju būna įpareigoti ją atlyginti. Kartais abiem pusėms pavyksta susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau dažnai tenka įsikišti savivaldybių specialistų komisijoms, kurios vyksta į žalos vietą ir įvertina padarytus nuostolius.

Kompensuojama nepakankamai

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis pastebi, kad be stirnų, elnių, vilkų daromos žalos ūkininkai vis labiau nukenčia nuo danielių. Jie gyvena ir keliauja didelėmis bandomis, jų kanopos žymiai didesnės, todėl ištrypiami ir pakenkiami didesni pasėlių plotai. Be to, danieliai yra pusiau prijaukinti, nebijo žmonių, todėl ir išgąsdinti, nuvyti juos yra sunkiau.

Pirmininkas yra įsitikinęs, kad dažniausiai ūkininkams ir medžiotojams pavyksta patiems susitarti dėl gyvūnų padarytos žalos kompensavimo, apsieinama be specialios komisijos. „Tačiau medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensavimo tvarka yra neadekvati padarytai žalai – ūkininkai visada žymiai daugiau patiria žalos, negu jiems yra kompensuojama pagal galiojančią tvarką“, – apgailestaudamas konstatuoja V. Janušonis.

Konfliktų mažiau

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Rimantas Misevičius džiaugiasi, kad pastaruoju metu žymiai sumažėjo konfliktų tarp ūkininkų ir medžiotojų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Anot jo, daugiau skundų medžiotojai sulaukia vasaros pabaigoje, arba dėl bebrų daromos žalos. Tada operatyviai reaguojama, sprendžiama. „Medžiotojai yra taikūs žmonės, visada linkę susitarti dėl žalos kompensavimo, ir ūkininkų nemažai tapo medžiotojais“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia Panevėžio krašto medžiotojų „vadas“.

Anksčiau šiame regione daug žalos pasėliams pridarydavo stumbrai bei šernai, kurių populiacija yra stipriai sumažėjusi dėl afrikinio kiaulių maro. R. Misevičius prisimena, kad ir iki teismų buvo priėję ūkininkų ir medžiotojų ginčai, kai žala siekdavo didesnes sumas. „Patys ūkininkai tapo rūpestingesni ir modernesni – naudodamiesi įvairių programų parama, perkasi oro patrankas žvėrims baidyti, repelentus augalų apsaugai“, – pasidžiaugė medžiotojas.


Kompensavimo tvarka taisytina

Pasvalio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Justo Zabėlos teigimu, savivaldybė prašymų apskaičiuoti žalai negavo, tik žodžiu teko girdėti iš ūkininkų, kad stirnos pridarė šiek tiek nuostolių. „Ką gali kompensuoti medžiotojai, jei stirnos medžiojamos iki gruodžio 31 d.? Mes, žmonės, veržiamės į gamtą, ne gamta į mūsų gyvenimą veržiasi“, – komentuoja J. Zabėla. Jo nuomone, esant dabartiniam medžiotojų ir visuomenės supriešinimui, negalima medžiotojams užkrauti visos atsakomybės už pasėliams padarytą žalą.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė „Ūkininko patarėjui“ teigia, kad yra gauti 4 prašymai dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žieminiams rapsams. Dalis laukų jau komisijos apžiūrėti, juose aiškiai matyti gyvūnų išmindyti ir nugriaužti pasėlių plotai, tačiau žala nevertinta, nes dar neprasidėjusi augalų vegetacija. Vedėjos teigimu, iš ūkininkų gaunama informacija apie padarytą žalą, fiksuojant gyvūnų bandų judėjimus skraidyklių pagalba. Gali būti, kad šiemet prašymų dėl žalos bus gauta daugiau nei praėjusiais metais dėl didelio kiekio sniego žiemos metu.

Z. Bakanienės teigimu, žala vertinama vadovaujantis patvirtinta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Gavus ūkininko prašymą jis registruojamas seniūnijoje pagal žalos padarymo vietą. „Rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 dienas įvertina žalą vietoje surašydama medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apžiūros aktą“, – aiškina Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Panevėžio rajone yra dideli VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio komercinės medžioklės plotai, tad ir žalos paskaičiuojama daug. Z. Bakanienės nuomone, medžiotojų būreliams kompensuoti žalą ūkininkams kai kada būna nepakeliama finansinė našta, tad šiuo metu galiojanti kompensavimo tvarka taisytina. „Ūkininkai, medžiotojų būreliai turėtų drausti savo plotus“, – įsitikinusi vedėja.

Kartu su pasėlių draudimu

Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio teigimu, ūkininkai gali apdrausti savo pasėlius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Du Lietuvos draudikų asociacijos nariai – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ siūlo pasėlių draudimo paslaugą. „Ūkininkai, rudenį drausdami žieminius augalus nuo žiemos rizikų ir miško žvėrių padarytos žalos rizikos, gali apsidrausti savo pasėlius ir dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos“, – aiškina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius. Draudimo apsauga suteikiama nuo lapkričio 1 d. ir galioja iki gegužės 1 d.

Savivaldybėse – programos

Kiekvienos savivaldybės administracija įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Pagal šią programą žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai gali įsigyti prevencinių priemonių ir tokiu būdu sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą.

Prevencinėmis priemonėmis gali būti želdinių apdorojimas repelentais, sklypų aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, apsaugų jauniems medeliams įsigijimas ir uždėjimas, bebrų užtvankų ardymo darbai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18437
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

ŪKININKAI KENČIA: ŠIEMET KAIP NIEKAD PADAUGĖJO LAUKINIŲ ŽVĖRIŲ


2021-05-10
valstietis.lt




Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Medžiotojai atkerta, kad dėl visko kalta pandemija – dėl ribojimo suvaržymų jie šį sezoną sumedžiojo tik pusę leistino gyvūnų limito. Pagausėjus kanopinių žvėrių populiacijai, jų daugėja ir keliuose, dėl to žmonės patiria vis daugiau avarijų.

Ūkininkai skundžiasi, kad dėl ypač pagausėjusios kanopinių žvėrių populiacijos, neberasdami ėdesio miškuose elniai, stirnos ir briedžiai maisto ieško jų laukuose ir daro milžinišką žalą.

Ūkininkai mano, kad dėl to kalti savo pareigų nevykdantys medžiotojai. „Purškiau lauką 5 valandą vakaro išėjo 30 eilių elnių pasiganyti. Nu jie turi ėst, turi žvėreliai kažką paėsti. Didžiulė bėda ir kuo toliau, dar šernų populiacija atsigaus, tai tikrai reikia užsidaryti viską, nes nesusitvarko jie“, – sako ūkininkas Gintaras Špokauskas.

„Karvių ganyt nebegaliu, nes elektrinį piemenį nutraukia kiekvieną dieną, kiekvieną naktį. Šalia eina autostrada, gyvuliai išbėga į kelią. Dabar aš turiu gyvulius laikyti tvarte. Žiemą, vasarą. Taip ramiau. Man išbėgtų gyvuliai į autostradą, aš nežinau, turėčiau viską parduot turbūt ir neišsimokėčiau“, – pasakoja ūkininkas Alfredas Galminas.

„Buvo duotas limitas apie 110 sumedžioti elnių. Kiek aš žinau, tai apie 50 sumedžiota yra. Aišku, visi pasakys: tai pandemija neleido išmedžioti. Šitiems plotams priskaičiuota žala apie 52 tūkst. eurų, tai mums įdomu visiems, kaip čia švaistomas valstybės turtas, tokią žalą daro, kiek gali egzistuoti tokios organizacijos“, – teigia ūkininkas Juozas Staliūnas.

Ūkininkams tik belieka skėsčioti rankomis. Mat atsiginti nuo kanopinių žvėrių nepadeda nei į juos mėtomos petardos, nei tvoros, nei juos turintys sumedžioti medžiotojai. Kad tauriųjų elnių, stirnų, briedžių, danielių populiacija Lietuvoje yra padidėjusi pripažįsta ir patys medžiotojai.

Stirnų dabar daugiau kaip 2,5 karto nei prieš 20 metų, 1,5 karto daugiau nei prieš 10. Tauriųjų elnių 4 kartus daugiau negu buvo prieš 20 metų ir beveik 3 kartus daugiau nei prieš 10-mt. Briedžių daugiau kaip 3,5 karto nei prieš 20 metų ir 3 kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Medžiotojai sako, šiemet per pandemiją valdžia neleido daliai medžiotojų atlikti pareigos, tad jie sumedžiojo tik pusė limito. Mat kitose savivaldybėse gyvenantys medžiotojai dėl judėjimo suvaržymų negalėjo atvykti į savo klubų ir būrelių medžioklės plotus.

„Tos kvotos vat dabar suskirstymo yra padidintos, tikrai, kiek kas prašė buvo paskirta ir pusmečio bėgyje, 8 mėnesiai gal praeis, kol bus leidžiama medžioti. Manau greitai ta populiacija bus sureguliuota ir nuostoliai bus minimalūs kaip ir anksčiau“, – kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Ūkininkai verkia ir verks. Jie verks, jeigu bus 1 šernas, verks, kai bus 100 šernų. Ir verks, kai bus 2 šernai arba du elniai ir kai bus 200 elnių. Nuo to niekas nepasikeis. Bet iš kitos pusės 200 truputėlį per daug. Neturėtų šito būti. Turėtų iš tikrųjų sutarti ūkininkai su medžiotojais“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kanopiniai žvėrys nuostolių pridaro ne tik ūkininkams, bet ir daro didžiulę žalą ką tik pasodintiems jauniems medžiams.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkas Laimonas Daukša apžiūrinėja stirnų ar elnių nugraužtas medžių viršūnes ir ūglius, ieško sulaužytų medžių, į kuriuos žvėrys mėgsta pasitrinti ragais. Miškininkas sako, kad kanopinių žvėrių pažeisti medžiai nyksta, blogai auga, į juos įsimeta ligos.

„Jų gyvenimas būna sudėtingesnis, sulėtėja augimo stadija ir vadinkim gerų našių medynų iš tokių pažeistų medelių neužauginsime“, – pasakoja miškininkas Laimonas Daukša. Dėl to ką tik pasodintas egles miškininkams tenka saugoti ir tepti suspensijomis su smėliu, individualiai tverti ąžuolus, o didesnius jaunuolynų plotus juosti tvoromis.

Padaugėjus kanopinių žvėrių populiacijai, atidesniems reikėtų būti ir vairuotojams. Šių metų pirmą ketvirtį palyginti su pernai dėl ant kelio išbėgusių žvėrių automobilius apdaužė mažiausiai 997 vairuotojai, tai yra 100 avarijų daugiau nei pernai tuo pat metu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 18437
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

Standartinė medziotojas »

Medžiotojai – stilingi ir tvirti, bet nemylimi. Kodėl ?


agroeta.lt
2021 Gegužės 14
Autorius: Dainius ŠEPETYS


Lietuvoje daugėjant žvėrių, Kėdainių r. Krakių medžiotojų klubo vadovo Jono Būdos retoriškai klausėme kas nutiktų, jei medžiotojų visai neliktų? Juk dalis visuomenės mano, kad šautuvais apsiginklavę vyrai ir moterys elnius, briedžius, stirnas ar lapes su bebrais šaudo šiaip sau, dėl malonumo ar tik norėdami žvėrienos kepsnio.

Patyręs medžiotojas teigia, kad nereguliuojant žvėrių populiacijos, kai kurios ūkio šakos patirtų didžiulių nuostolių.

„Pirmiausiai, būtų suduotas skaudus smūgis miškininkams, nes pulkai elnių nepataisomai suniokotų miško jaunuolynus, o kartu ir ūkininkų pasėliams padarytų labai daug žalos“, – sakė J. Būda.

Pašnekovas sako galįs vardyti kokią žąlą daro beveik kiekvienas gyvūnas, jei jų yra per daug, tačiau apsiriboja bebrais.

„Ženkliai išaugęs bebrų skaičius konkrečiame ploto vienete, dirbamas žemes gali paversti neįvažiuojamomis pelkynėmis, nes šie „statybininkai“ darbuojasi itin našiai“, – juokavo klubo vadovas.

Kalbant apie didžiausią pleištą tarp ūkininkų ir medžiotojų – žalos už medžiojamų žvėrių padarytą žalą atlyginimą – J. Būda pripažino, kad vis tik nuostoliai nepadengiami visu 100 proc.

„Su nuo žvėrių nukentėjusiu ūkininku visada stengiamės susitarti gražiuoju ir dažniausiai mums pavyksta, gal todėl klubo istorijoje nėra nutikę taip, kad reikalas nukeliautų iki teismo“, – dėstė Krakių medžiotojų klubo pirmininkas. Jis tikina, kad medžiotojai labai stengiasi, jog apsaugotų pasėlius nuo žvėrių, o nesutarimų su žemių naudotojais būtų kuo mažiau.

Paklaustas apie žalos kompensavimo būdą, medžiotojas teigė, kad dažniausiai atsiskaitoma pinigais, kartais užtenka ir medžioklės laimikiu pasidalyti.

„Jei reikia, sumokam nuostolių įvertinimo komisijos nustatytą sumą, lankstesniam ūkininkui ir žvėrienos kepsnio pakanka, juk šie dalykai yra labai žmogiški ir daugumai suprantami“, – tikino J. Būda.

Pasak pašnekovo, visi ūkininkai nori, kad laukiniai žvėrys nepridarytų nuostolių jų pasėliams, tačiau ne visi sudaro galimybes pasistatyti bokštelius medžioklei, neretai suaria žemes iki pat griovio ir medžiotojai negali privažiuoti iki reikiamos vietos.

„Jei nėra privažiavimo, stengiamės važiuoti technologinėmis vėžėmis, bet ir čia ne visada yra galimybės, ir tikrai joks medžiotojas specialiai nemindo pasėlių“, – atsakydamas į dažną kritiką dėl išvažinėtų laukų kalbėjo J. Būda.

Dalis visuomenės medžiotojų nemėgsta vien už tai, kad šie demonstruoja ne visiems priimtiną prabangą, laisvę, gal net nebaudžiamumą. Atsakydamas į tai, klubo vadovas sakė: „Medžioklė nėra pigus hobis, čia apranga, ginklai, automobiliai kainuoja nemažus pinigus, bet juk kiekvienas – laisvas pasirinkti pagal norus ir galimybes“.

Paklausėme kokią galimybę tapti, pavyzdžiui, Krakių medžiotojų klubo nariu turi eilinis, medžiotojo bilietą turintis, tautietis? J. Būda paaiškino, kad šiuo metu klube yra 3 kandidatai į narius ir dar 3 vietos yra laisvos.

„Laisvų klubo narių vietų atsirado iš jo pasitraukus grupei senjorų“, – sakė Krakių medžiotojų vadovas, patikslindamas, kad šiuo metu, įskaitant kandidatus, yra 32 klubo nariai, o pagal klubo įstatus jų gali būti 35.

O koks gi stojamasis mokestis?

„Įstoti į mūsų klubą kainuoja 4 tūkst. eurų, ir nors tai nemaža pinigų suma, bet ji labai atsilieka nuo Vilniaus krašto medžiotojų klubų stojamojo mokesčio, kuris siekia ir 7, ir 10 tūkstančių“, – lyg ir teisinosi J. Būda.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Skelbti atsakymą