Vilkų populiacijos būklė.

Jūs galite pasirinkti iki 29 variantus

 
 
Rodyti rezultatus
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1233
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Vilkai

2019-Lie-02 12:43

Vilkų skaičiavimas – it pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžlį


ukininkopatarejas.lt
Monika KAZLAUSKAITĖ


Vilkų skaičius mūsų miškuose žinomas tik apytikris. Ūkininkai saugodami gyvulius aiškina, kad Lietuvoje vilkų per daug, gamtos mylėtojai – kad pilkių per mažai, o gamtosaugininkai santūriai nurodo tik minimalų vilkų šeimų skaičių. Taigi, susiorientuoti, kiek ir kur šių žvėrių yra daugiausia, keblu. Konkretesnių atsakymų laukiama tik gavus genetinių tyrimų rezultatus.

Skaičiuoja visus metus

Remiantis Europos Komisijos turimais duomenimis, Europoje suskaičiuota apie 13 tūkst. vilkų. Kadangi Lietuvoje kelerius metus iš eilės vilkų apskaita nevyko dėl nepalankių klimato sąlygų, mūsų miškuose žinomas tik apytikris vilkų skaičius. 2015 ir 2016 metų žiemos praktiškai buvo besniegės, vilkų populiacijos apskaitos metodika pagal jų pėdsakus sniege tapo nebeaktuali, todėl nuo praėjusiųjų metų vilkų apskaita pakeista ir vedama pagal Vilko apsaugos plane nurodytus principus, t. y. šie ir kiti plėšrūnai pradėti skaičiuoti apskritus metus. Svarstant, kaip skaičiuoti lūšis ir ruduosius lokius, buvo priimtas sprendimas taikyti tuos pačius vilkų apskaitos principus.

Pagal Vilko apsaugos planą, medžioklės plotų naudotojai medžiojamųjų gyvūnų apskaitas atlieka nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausį–kovą, patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, atsižvelgdami į vietines orų sąlygas, kai sniego danga ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. Kaip ŪP pasakoja Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, 2018 m. pradėta taikyti nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, leidžia nustatyti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų nuolat lankomas teritorijas ir santykinę vilkų gausą, išreiškiamą pėdsakų dažnumo indeksu.

Sutaria tik dėl minimalaus skaičiaus

Deja, kol kas nauja metodika nustatyti tikslesnio vilkų skaičiaus nepadėjo. Tačiau V. Graičiūnas to nesureikšmina argumentuodamas, kad net ir daug stambesnių gyvūnų, tokių kaip stumbrai, gyvenančių bandomis, tikslus skaičius gamtosaugininkams nežinomas. „Gamtoje praktiškai nieko negalima suskaičiuoti tiksliai. Tas pats ir su vilkais. Žinomas tik apytikslis jų skaičius. Praėjusiais metais atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, dabar visi sutinka, kad Lietuvoje yra mažiausiai 34 vilkų šeimos. Jeigu nesame tikri, ar vilkai suformavę šeimą, jų neskaičiuojame. Mūsų tikslas – išsaugoti vilkų populiaciją saugiose ribose, t. y. nuo 32 iki 62 besiveisiančių šeimų. Tai būtų maždaug 250–500 individų žiemos pabaigoje. Žinoma tai, kad praėjusiais metais vilkai lankėsi 48 iš 60 savivaldybių“, – pabrėžia AM atstovas.

Gamtosaugininkai sutinka, kad, remiantis nauja metodika, apskaita gali neapimti dalies šeimų, be to, erdvinė apskaitos duomenų analizė gali lemti tai, kad nedideliu atstumu pamatytos atskiros šeimos būtų pripažintos viena šeima.

„Paraginome visus medžioklės plotų naudotojus pradėti apskaitą, nelaukiant medžioklių su varovais pabaigos. Kad duomenis būtų galima palyginti, apskaita vykdoma tuo pačiu maršrutu, kaip ir pernai, nustatant pėdsakų dažnį“, – dėsto V. Graičiūnas.

Tačiau ŪP kalbinti medžiotojai neabejoja, kad Lietuvoje gyvenančių vilkų yra kur kas daugiau, negu jų esant nurodo AM, tačiau ši informacija esą nuo visuomenės slepiama. Didesnėje dalyje Europos šalių pereinama prie pilkių skaičiavimo šeimomis, tačiau medžiotojai tvirtina, kad šiuos plėšrūnus reikia skaičiuoti atskirais individais.

Gaunami abejonių keliantys rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė sutinka, kad nustatyti tikslų vilkų skaičių yra labai sudėtinga, mat tai reikalauja daug bendro darbo ir pastangų. Nors vilkų skaičiui nustatyti yra sukurta daugybė metodikų, vienas patikimiausių būdų išsiaiškinti kuo tikslesnį jų skaičių – pėdsakų skaičiavimas ant šviežiai iškritusio sniego. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai“, – pripažįsta VDU ŽŪA mokslininkė.

Mokslininkė pripažįsta, kad kol kas žinome tik labai apytikslį vilkų skaičių Lietuvoje. Nors, kita vertus, kiekviename regione ar net seniūnijoje yra žmogus ar žmonių, kurie tuo domisi ir savo iniciatyva nuolat renka informaciją apie toje vietovėje gyvenančius vilkus. Susisteminus tokių žmonių turimą informaciją, būtų galima gauti gana išbaigtą ir tikslų situacijos vaizdą visos šalies mastu.


Renata Špinkytė-Bačkaitienė: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai.“

Gyvulius pjauna, bet apie vilkus nepraneša

Praėjusiais metais patvirtinta ir šiuo metu naudojama vilkų apskaitos metodika, anot R. Špinkytės-Bačkaitienės, yra optimali Lietuvos sąlygoms ir finansinėms galimybėms. „Noriu atkreipti visų dėmesį, kad taikomos metodikos rezultatų kokybė labai priklausys nuo to, kiek žmonių prisidės prie šio darbo, tai yra nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl norėčiau paraginti ir informuoti, kad bet kuris asmuo, pamatęs vilkų ar jų veiklos pėdsakų, jaustų pareigą atsiversti interneto puslapį http://www.vstt.lt ir skiltyje „Žvėrių apskaita“ užregistruoti stambiųjų plėšrūnų stebėjimo atvejį bei pridėtų nuotrauką, vaizdo ar garso įrašą. Taip bendromis pastangomis, dirbdami ištisus metus, gautume tikrąjį vilkų pasiskirstymo žemėlapį“, – tikino ji.

Graičiūnas atkreipia dėmesį, kad pradėta vilkus skaičiuoti visus metus, tačiau daugiausia duomenų surenkamą žiemą. „Specialistai gautą informaciją apdoroja ir paskui ją arba patvirtina, arba atmeta. Vilkų skaičiavimas visus metus yra tik papildomas metodas prie vilkų apskaitos pagal jų pėdsakus sniege“, – sako AM atstovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas teigia, kad nuo pat vilkų medžioklės pradžios iki sausio 21 d. tarnyba gavo 132 pranešimus, kad pamatyta vilkų. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę numatyta atlikti vieną kartą per metus iki gegužės 1 dienos. „Matome paradoksą, kai tose savivaldybėse, kuriose vis pranešama apie vilkų paskerstus galvijus ir kitus gyvulius, mes negauname pranešimų apie ten matytus vilkus. Taigi, vilkų skaičiavimas labai priklauso ir nuo žmonių aktyvumo“, – pabrėžia R. Varanauskas.

Pasak VDU ŽŪA mokslų daktarės R. Špinkytės-Bačkaitienės, vilkų skaičiavimas dažnai virsta manipuliacijų objektu, nes žmonės, kalbėdami apie vilkus, gina savo interesus, todėl jų pateikiama informacija yra neobjektyvi. „Situacija labai primena pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžlį – visi kalba sparnuotomis frazėmis ir siekia tik savų tikslų“, – ironizuoja mokslų daktarė.

Pasitelks genetinius tyrimus

Vis dažniau ir vis didesniu mastu naudojamas vilkų skaičiaus ir pasiskirstymo nustatymas taikant genetinius tyrimus. Anot mokslininkės, šiais metais bus tiriami visi sumedžioti vilkai. Bus nustatytas tikslus sumedžiotų vilkų amžius pagal metines rieves dantyse, ištirta, kiek tais metais jauniklių buvo atsivedusios sumedžiotos patelės. Taip pat bus atliekami ir genetiniai tyrimai. Šie tyrimai atskleis, ar mūsų vilkų populiacijoje nesikryžmina giminiškai artimi vilkai. Bus nustatyta, kiek toli vilkai nukeliauja: tarkime, tyrimų rezultatai gali parodyti, kad mama buvo sumedžiota Varėnos rajone, o jos sūnus – Širvintų rajone. Bus atsakyta į ilgai teoriškai diskutuotą klausimą – ar Lietuvoje sutinkama vilko ir šuns hibridų. „Jei pavyks surinkti tyrimų pavyzdžius dėl visų sumedžiotų vilkų, turėsime pakankamą imtį, kad galėtume daryti svarias išvadas“, – įsitikinusi R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Brakonierius bando atgrasyti baudomis

Tiksliai suskaičiuoti vilkų praktiškai neįmanoma, tad kaip nustatomos jų medžioklės kvotos? Pasak V. Graičiūno, aritmetika paprasta: vilkų šeimų skaičių reikia padauginti iš 3,25 (prieauglio skaičius), ir taip gaunamas medžiojamų vilkų skaičius. AM duomenimis, sausio 21 d. Lietuvoje buvo sumedžiotas 81 vilkas.

Kai kuriuose rajonuose vilkų medžioklės kvotos jau padidintos, tačiau aišku, kad ne visi vilkai sumedžiojami legaliai. Tokia informacija gerai žinoma ir AM. Kaip dažnai tokie medžiotojai nubaudžiami? Praėjusį rudenį, anot V. Graičiūno, medžiotojas nušovė vilką jau prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau dar nebuvo nustatyta vilkų kvota, todėl apie tai pranešusiam medžiotojui paskirta administracinė bauda – 870 Eur, o jeigu nušaunama patelė, bauda dviguba.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17994
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Lie-08 20:05

Zosinos kaime vilkai papjovė keturias avis ir du ėriukus



ŠIRVINTOS / 2019-07-07
krastonaujienos.lt
NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /



Šiąnakt Zosinos kaime puotavo vilkai. Ryte avių šeimininkė atėjusi į ganyklą, esančią vos šimtas metrų nuo namų, rado net keturias suaugusias avis ir du ėriukus papjautus bei gerokai apgriaužtus. Dar keli ėriukai išsigandę sugebėjo pabėgti ir išsigelbėjo. Net elektrinis piemuo, kuriuo buvo aptvertos avys, nesulaikė alkanų vilkų. Tiesa, moteris aptvėrusi avis, suaugusias dar ir pririšo. Tai ir lėmė, kad jos buvo sudorotos – negalėjo pabėgti.

Nukentėjusios moters dukra Liudmila pasakoja, kad labai skaudu matyti taip suniokotus gyvūnus. Juk auginama tam, kad naudos duotų. „Sausrą iškentėme, o čia…“ – skaudžiai atsidūsta moteris.

Dabar šalia mamos gyvenanti dukra kalba, kad šeima nutarė gyvus likusius jauniklius nakčiai uždarinėti tvarte. Svarsto, ką daryti su telyčia. Greičiausiai ir jai teks vasaros naktis leisti tvarte. Kad vilkai negrįš, garantijų nėra.

66232122_489664405170521_59325442661810176_nLiudmila pasakoja, kad visai netoliese ūkininkas, auginantis hailendų veislės karves pasakojo, jog prieš gerą savaitę kelias dienas iš eilės jo karvės parlėkdavo namo išsigandusios. Spėjama, kad jas galėjo išgąsdinti vilkai.

Moters tikslas, įspėti kaimynus ir apylinkių gyventojus, jog šie pasirūpintų savo auginamais gyvūnais. „Gal žmonės nakčiai juos uždarys, gal kitaip apsaugos. Bent nuostolių neturės,“ – kalbėjo susikrimtusi moteris.

Medžiotojai tvirtina, kad tokiu atveju jie niekuo negali padėti, o gyventojams tokiais atvejais reikėtų kreiptis į Širvintų rajono savivaldybę dėl žalos atlyginimo.

To priežastis – kasmet yra nustatomas Aplinkos ministerijos leidžiamas nušauti vilkų skaičius Lietuvoje. Tiesa, yra galimybė gauti leidimą nušauti vilką išimties būdu. Bet kreiptis į Aplinkos ministeriją gali tik patys gyventojai.

Medžiotojai teigia, kad dažniau pranešimų apie vilkų žalą sulaukia vasaros antroje pusėje, kai vilkės veda jauniklius mokytis medžioti. Tuomet itin nukenčia gyventojų gyvulių prieauglis.

Vienintelis išsigelbėjimas ūkininkams – apsitverti ganyklas arba nakčiai gyvulius uždarinėti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17994
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Lie-11 20:53

Pasaka be galo apie vilką ir avelę


etaplius.lt
Valda Patinskienė

Jonams skirtas laisvadienis. Smagiai gražią, šiltą dieną Rasose leido svečiai atvykę į Kernavę. Tačiau ne Joninės ar Rasos rūpėjo Honoratos Kajotienės šeimai. Kaip visada, ryte išleidusi avių bandą į ganyklą, ėmėsi kasdienių darbų, kai sulaukė skambučio iš šalia ganyklos gyvenančių kaimynų: „Ganykloje papjautos jūsų avys“. Kaip? Tik šeštą valandą ryte avys išgintos, šviesu, netoli gyvenamas namas, o be penkiolikos dešimtą valandą jau papjautos? Nuskubėjo į ganyklą. Vaizdas šiurpus. Aštuonios sudraskytos avytės, vieną leisgyvę teko pripjauti, o dar viena smarkiai sužalota, tikriausiai nepasitaisys ir ją teks papjauti. Užpultos pačios geriausios jaunos avys, viena neseniai atsivedusi jauniklių. Keturi ėriukai liko be mamų. Iš bado dabar skabo žolę, tačiau geromis avytėmis jos jau nebeužaugs.

Ne pirmą kartą vilkai įsisuka į H. Kajotienės avių kaimenę. 2012 metais sudorotos septynios avys, po trijų metų – vienuolika. Kurį laiką buvo ramu, o šiemet ir vėl pasirodė miško „sanitarai“. „Jokie jie ne sanitarai, – kalba Jonas Kajota, – sanitarai naikina senus, paliegusius gyvūnus, o čia išsirenka pačias geriausias jaunas avis, senų nepjauna, jas tik prismaugia, išplėšia tešmenį ir palieka. Tokias sužeistas, nukraujavusias reikia pripjauti. Naktį avys atvaromos prie namų, čia jas saugo du aviganiai, o štai dieną elektrinis piemuo jų neapsaugojo. Pastaruoju metu vilkai visai įsidrąsino“. Ne tik Kajotų kaimenę nusiaubė.

Neliko „neaplankytos“ S. Skinderio, J. Kalesnyko, Ž. Adžgausko, Gudačiaus, M. Vilkevičiaus bandos. Visų avių augintojų nemenki nuostoliai. Kaip jaustis, kai atėjęs ryte netoli namų, ganykloje, randi tris sudraskytas jaunikles – tokį vaizdą pamatė Stasys Skinderis, po nakties dviejų jauniklių ir vienos vaikingos avytės neteko Jonas Kalesnykas, trijų didelių suaugusių ir dviejų mažų avyčių neberado Žilvinas Adžgauskas. Pas pastarąjį avių augintoją jau buvo apsilankę vilkai kiek anksčiau, nuo to laiko avys nakčiai buvo uždaromos tvarte. Praėjus kiek laiko, tarytum viskas nurimo, ir vėl avys buvo paliktos lauke. Vilkai to tik ir laukė. Vėl pakartojo antpuolį.

Ypač skaudžiai nukentėjo Mariaus Vilkevičiaus avių ūkis. Vilkų grobiu tapo net šešiolika suaugusių avių. Itin apsaugotos, gerai įrengtas aptvaras turėjo apsaugoti avis. Tačiau alkaniems vilkams joks aptvaras ne kliūtis. Negalėdami patekti pas avis dėl gerai įrengtos tvoros, jie pasikasė po tvora. Netgi šeimininkas, ieškodamas spragos, pro kur vilkai galėjo patekti į bandą, nepastebėjo vilkų gudrybės, tik šuo surado tris vietas, pro kurias pasikasdami vilkai pralindo į aptvarą. Dabar su avimis kartu ganosi lama. Lama rėksnė, garsiai bliauna, savo bliovimu ji atbaido vilkus, taip apsisaugodama pati ir apsaugodama avis.

Kaip apsisaugoti nuo vilkų?

Pasirodo, skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Kaip apsisaugoti nuo vilkų puolimo, jei net aptvarai neapsaugo – pačių ūkininkų rūpestis. O kokia eiga dėl žalos atlyginimo, į ką, šokui atslūgus, turi kreiptis ūkininkas, nuo ko pradėti ir ką būtina daryti? Pasiklausius ūkininkų skundų, pačiai parūpo sužinoti, ką privalo daryti avių augintojai, kai pasitaiko tokie dalykai.

Pirmiausia apsilankiau Širvintų seniūnijoje. Čia Rima Gudeikienė, šiuo metu pavaduojanti atostogaujančią seniūnę, parodė šūsnį pažymų, nuotraukų, prašymų, kuriuos pateikė nukentėję ūkininkai. Dokumentai jau surinkti, jie bus perduoti Savivaldybėje esančiai komisijai. Dėl žalos, kurią ūkininkams padaro laukiniai gyvūnai, Savivaldybėje yra sudaryta komisija. Ji apžiūri įvykio vietą, tikrina, ar tinkamai buvo apsaugotos ganomos avys. (Jei neatitiks reikalavimų, išmokos nėra?) Po komisijos apsilankymo sprendžiama, ar skirti ir kokio dydžio suma atlyginti ūkininkui patirtą žalą. Šie aptarimai, kai jau viskas sutvarkyta, kai ūkininkai praėjo visus kryžiaus kelius.

O nuo ko pradėti? To paklausiau Širvintų rajono savivaldybės ir Širvintų maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, valstybinės veterinarijos inspektoriaus Leonardo Šmaukštos. Pasak inspektoriaus, pirmiausia reikia kviesti privatų veterinarijos gydytoją, kuris apžiūri, jei reikia, skrodžia ir nustato, dėl ko krito avis. Gydytojas surašo apžiūros aktą. Būtina, kaip įrodymą turėti sudraskytų avių nuotraukas. Po to gyvūnų gaišenas būtina utilizuoti. Šią paslaugą atlieka „Rietavo veterinarinė sanitarija“. (Informuoju, kad šios įstaigos tel. Nr. (8 448) 70 248). Ši įmonės specialia mašina atvyksta gana greitai. Mokestis už gaišenų toną 348 eurai, tačiau, jei ūkininkas ne PVM mokėtojas, mokėti visai nereikia Tačiau būna tokių atsitikimų, „kaip tyčia“.

Aprašomi dalykai vyko kaip tik prieš pat Jonines ar jų metu. Todėl straipsnio pradžioje rašiau, jog Honoratai ne Joninės rūpėjo, nors namie vyras Jonas. Ką daryti? Rietavo įmonė švenčių dienomis nedirba. Oras karštas, avies gaišenos likučiai puolami musių. Vėl nauji rūpesčiai avių augintojams. Išeitis yra. Išimties tvarka galima gauti leidimą gaišenoms utilizuoti. Veterinarijos ir maisto tarnybos viršininkas leidžia patiems ūkininkams užkasti gaišenas, kai pristatoma pažyma dėl ko negali savo paslaugų atlikti „Rietavo veterinarijos sanitarija“: atsisakė, nes toli nuo kelio ir negali privažiuoti, pažliugę keliai, mašina klimpsta, išeiginės ar švenčių dienos ir kitos rimtos priežastys. Tokią pažymą parašo vietinis veterinarijos gydytojas.

Kai utilizuojama vietoje, būtina laikytis atitinkamų reikalavimų. Tam, kad šunys, vilkai ar kiti gyvūnai neiškastų gaišenų, jos turi būti užkastos ne aukščiau kaip 1,5 metro gylyje.

Širvintų rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kompensacija mokama už vilkų padarytus nuostolius pareiškėjams, kurie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.

Vilkus vasarą draudžiama medžioti

Pasidomėjau, ką veikia medžiotojai, kodėl nepadeda ūkininkams apsiginti nuo vilkų? Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros viršininkas Kęstutis Urbonavičius atsakė, jog tai ne šios įstaigos kompetencija. Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkas Vygandas Buzys paaiškino, kad medžioti vilkus bus galima tik rudeniop, nes dabar vilkai augina vaikus, juos moko medžioti.

Ūkininkai patiria nuostolius, o vilkai puotauja

Labai mes mylim gamtą. Anot Jono Kajotos, vilkams miške nebeliko šernų, stirnos laukuose, o misti kažkuo reikia, tad ir traukia prie gyvenviečių, įsidrąsino taip, kad pjauna avis net dienos metu. Ūkininkas, pamatęs, kad vilkai velka avį, jo nušauti negali. Jo lauks teismai, baudos.

Dėl didelių biurokratinių kliūčių daugelis mano kalbintų ūkininkų neieškos kompensacijų, nerašė jokių prašymų. O tie, atkaklieji, kurie pateikė visą reikalingą medžiagą seniūnijai, laukia apsilankančios komisijos ir jos sprendimų. Atlygins žalą ar ne, kokio dydžio ji bus? Kaip ilgai avių augintojai maitins vilkus ir jų jauniklius? Kada galų gale medžiotojai galės sumažinti taip įsidrąsinusių vilkų gaujas? Kodėl taip daug reikalavimų įrodant vilkų padarytą žalą? Kitose šalyse tereikia pristatyti avių nuotraukas, kuriose matoma, jog avis sudraskyta ir skaičiuojamas žalos dydis. Manau, kai ne visi avių augintojai kreipiasi dėl kompensacijų žalai atlyginti, galima susidaryti nuomonę, jog nelabai daug tokių nukentėjusių yra, todėl vilkai jaučiasi saugūs.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17994
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Lie-25 19:53

Estijos saloje vilkas užpuolė ir sunkiai sužeidė moterį


Alfa.lt
BNS
2019-07-25
FacebookMessengerTwitter

Estijos Hyjumos saloje vilkas trečiadienį užpuolė vieną moterį ir ją sunkiai sužeidė, pranešė šalies Medžiotojų draugija (EJS).

Pasak nukentėjusiosios, gyvenančios vienoje sodyboje Tahkunos rajone, ji paryčiais išleido į kiemą savo didelį baltą šunį, bet po kurio laiko išgirdo augintinio įnirtingą lojimą ir iš karto suprato, kad nutiko kažkas negera.

Ji nusprendė įleisti šunį į namus ir atidarė duris, o vilkas tuo pat metu užpuolė moterį ir įkando jai į veidą. Moteris buvo sunkiai sužeista, jai prireikė medikų pagalbos. Šiuo metu ji gydosi namuose.

Medžiotojai aiškinosi,, ar moterį užpuolė vilkas, ar didelis šuo. Įvertinę aplinkybes ir moters auginamo šuns elgseną, jie padarė išvadą, kad tai veikiausiai buvo vilkas, pranešė EJS.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir ekspertai, atsižvelgę į užpuolimo agresyvumą, šuns reakciją, nukentėjusiosios pasakojimą ir faktą, kad aplink sodybą nėra jokių į vilkus panašių šunų.



EJS prašo žmonių elgtis ramiai, o valdžios institucijos žada imtis prevencijos priemonių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17994
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-11 10:04

Vilkai įsidrąsino: skerdžia gyvulius ir žmones lanko dieną


tv3,lt
2019.08.09


Vilkai savo jauniklius pradėjo vesti į „žudymo mokyklą“ ir ėmė skersti pievose besiganančias avis. Tačiau šie plėšrūnai aktyvūs ne tik naktį. Pasirodo, vilkai mėgsta dieninius pasivaikščiojimus kaimo keliukais.
Pievose, esančiose palei Nevėžio upę, ketvirtadienį papjovė vieną avį, o naktį iš ketvirtadienio į penktadienį – penkias. Dar šešias avis miško plėšrūnai gana smarkiai apkandžiojo.


Vilkai darbuojasi nebe pirmą kartą

Veterinaras Algimantas Lūža portalui tv3.lt pasakojo, kad tos pievos pamėgtos avių augintojų, nes ten esanti žemė nėra tinkama dirbimui, bet avių ganykloms – puikiai tinkama. Netoli pievų yra miškas, kuriame vilnuotų gyvulių ir tyko plėšrūnai. „Jau kelerius metus žinome, kad ten veisiasi vilkai ir jiems parūpo avys“, – pasakojo A. Lūža. Praėjusiais metais tose apylinkėse vilkai pasidarbavo dar gausiau – vienu metu paskerdė net 26 avis. Šį kartą nuostolis mažesnis, tačiau jis gali padaugėti. A. Lūža teigė, kad, kai grįš gyvulių šeimininkai, bus sprendžiamas smarkiai apkandžiotų avių likimas. „Mes rekomenduojame užmigdyti ir išvežti utilizacijai“, – tvirtino veterinaras.
Anot pašnekovo, tokie yra veterinariniai reikalavimai – jei gyvūnas apdraskytas plėšrūno, jį reikia arba paskiepyti nuo pasiutligės ir kelias dienas stebėti, arba, jei apdraskytas labai smarkiai, užmigdyti.


Veda jauniklius į žudymo mokyklą

Tačiau šį kartą, pasak A. Lūžos, vilkai nebuvo pasiutę, nes avys buvo tvarkingai išėstos, nuo užpakalio iki pat galvos. „Pasiutęs vilkas nedrasko, neėda, nes jam sutrinka smegenų veikla ir jis negali normaliai ėsti“, – pasakojo pašnekovas. A. Lūžos teigimu, jau prasidėjo tas laikotarpis, kai vilkai nebepajėgia pakankamai išmaitinti savo jauniklių, dėl to vedasi juos į vadinamąją „mokyklą“ – moko juos medžioti. Anot veterinaro, iš paskerstos avies galima pasakyti, kokio amžiaus plėšrūnas taikėsi į gyvulį. „Matosi, kur vilkas senas, jei jau griebia avį už gerklės, tai jai jau viskas. O kur jauniklis, tai į šoną, šalia kaklo, už ausies kando, matosi, kad mokosi. Tokia jų žudymo mokykla“, – dėstė A. Lūža. Veterinaro teigimu, likusią bandą dar galima išgelbėti, jei jų ganymosi vietoje naktimis būtų sargas, degtų laužai ar būtų įrengtos šviesos, kurios turėtų jutiklinius sensorius.


Vilkai socializavosi


A. Lūža pasakojo, kad vilkai iš miško išlenda ne tik nakties metu. Veterinaras buvo sulaukęs skambučio, kad Ąžuolytės kaime dienos metu keliu ėjo trys vilkai. „Nebebijo jie nieko. Socializuoti labai pasidarė“, – juokėsi pašnekovas. Veterinaro teigimu, vilkai žmogų gali užpulti tik keliais atvejais. Pirma, jei vilkas yra pasiutęs. Antra, jei žmogus prieina per arti vilkų irštvos, kur yra vilkiukai. „O šiaip nepuola, nereikia jų bijoti. Vilkas per 3–4 kilometrus pajus, kad ateina žmogus“, – sakė A. Lūža. Tačiau veterinaras pasakojo, kad vilkai akylai stebi po mišką vaikštančius žmones. „Dažnai vaikštau po miškus, tai pajuntu, kada vilkas žiūri, o kada elnias žiūri į mane. Nors aš to vilko net nematau“, – pasakojo A. Lūža.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17994
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-14 13:46

Visiškai suįžulėjusius vilkus ekspertas ragina medžioti be jokių apribojimų ir dar mokėti premijas


agroeta.lt
2019 Rugpjūčio 14
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS



Vilkų atakos nesiliauja, tačiau šie plėšrūnai jau visiškai nebijo žmonių. Violeta Inčiūrienė "Facebook" tinkle paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas ramiai Rokiškio rajono pasėliuose šlitinėjantis vilkas, nebijantis net veikiančio traktoriaus.

„Du paslankiojo aplink. Perkarę ir išėjo. Kitą dieną jie buvo pastebėti netoli namų“, – nuotrauką pakomentavo V. Inčiūrienė.

Medžioklės ekspertas Vytautas Ribikauskas teigia, kad tokie atvejai, kai vilkai prisiartina prie žmogaus gyvenamųjų namų, lenda net į kiemus, prasikasa po elektriniais piemenimis buvo ir bus.

„Viskas tik todėl, kad vilkų medžioklė yra limituojama ir vilkai nebebijo žmonių. Tokia Aplinkos ministerijos politika vilkų atžvilgiu yra absoliuti nesąmonė“, – įsitikinęs V. Ribikauskas.

Jis nė kiek nesistebi, kad pilkiai nieko nebijo. „O ko jiems bijoti? Juk jų praktiškai niekas nemedžioja. Kai kalbama apie tai, kad pjaudami avis vilkai moko vilkiukus, tai jie tuos mokslus tęsia visus metus. Užaugę vilkiukai vėliau to paties moko ir savo vaikus. Tad jiems išugdomas instinktas nebijoti žmogaus“, – teigė pašnekovas.

V. Ribikauskas atvirai užjaučia ūkininkus, kurių ganyklose šeimininkauja pilkiai.

„Juk jų net šaudyti negalima. Ūkininkai neturi tam teisės. Niekas tos teisės neturi, nes kažkas Aplinkos ministerijoje prisiklausė kostiumuotų vilkų mylėtojų, nors neturėtų būti jokių limitų medžiojant vilkus“, – aiškina V. Ribikauskas.

Specialistas „Agroetai“ priminė laikus, kuomet vilkų medžioklė nebuvo limituojama.

„Net tais laikais, kai vilkiukus traukdavo iš urvų dėl premijos, vilkai neišnyko. Tai kodėl jie turėtų išnykti, jei medžioklė nebus ribojama?“ – retoriškai klausė V. Ribikauskas.

Sovietmečiu už nušautą vilką buvo mokama 100 rublių premija, už jauniklį – 50 rublių.

„Kai vilkas žinos, jei patekęs į aptvarą gali gauti švino, jis nesiartins prie ūkininkų sodybų ir ganyklų“, – nė kiek neabejoja V. Ribikauskas. Pasak jo, per kelis metus vilkai vėl pradėtų bijoti žmonių.

Šiuo metu galiojantis Medžioklės įstatymas leidžia medžioti visus plėšriuosius žvėris, prisiartinusius prie ūkinių priklausinių, išskyrus – vilkus.

Praėjusiais metais vilkai papjovė 1 866 gyvulius. Tai sudaro 0,43 proc. nuo viso laikyto gyvulių skaičiaus. Ūkininkams kompensuojama tik už tuos gyvulius, jei jie randami su įsagais. Dažnu atveju vilkai grobį nusitempia ir už juos ūkininkai kompensacijos negauna.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17994
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-14 16:03

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17994
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-21 10:39

Kodėl vilkas nebijo žmogaus ?


agroeta.lt
2019 Rugpjūčio 20
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Pastaruoju metu daug žmonių stebisi ir klausia, kas atsitiko vilkams, kad jie visai nustojo bijoti žmonių. Jeigu anksčiau mažai kam, išskyrus vieną kitą medžiotoją ir gamtos fotografus, pasitaikydavo pamatyti laisvėje gyvenantį pilkį, netgi dažnai lankantis miškuose (buvo vilkų ne taip mažai ir anksčiau, bet jie buvo atsargūs), tai dabar daug kas mato vilkus slampinėjančius pakelėse, ūkininkų laukuose, kartais netgi dienos metu arti gyvenviečių. O naktimis pilkasermėgiai įžūliai braunasi į įvairiausiomis priemonėmis apsaugotas naminių gyvulių ganyklas, slampinėja gyventojų kiemuose, pjauna, kiek pajėgia, avis, ožkas ir veršelius, nuo grandinių nuplėšia ir sudrasko šunis. Žmonių užklupti avis dorojantys vilkai neskuba nešdintis į miškus, o nuo juos baidančių žmonių traukiasi nenoriai.

Mitai apie vilkus ir kitokie aiškinimai

Kai prieš keletą metų vilkų grupė apuostinėjo kaimo keliu dviračiu važiavusią paštininkę, vilkų gynėjai, netgi ir rimti gamtininkai, teigė, kad moteriškė paprasčiausiai nesugebėjo atskirti šunis nuo vilkų. Kad kelių galvų grupėje būtų vienodos vilkiškos kailio spalvos ir vilko dydžio visi šunys, tikimybė labai maža: bent vienas atsirastų margas, trumpaplaukis ar nulėpusiom ausim. Be to, puldami žmogų šunys lotų. Manau, kad vilkus (ypač didesnėje grupėje) nuo šunų atskirtų kiekvienas žmogus – ne tik paštininkė. Paštininkai kaip tik yra geri šunų ekspertai, nes su jais susiduria nuolatos, ypač važiuodami dviračiais. Be to, teritorijos, kurioje paštininkas dirba, kiekvienas šuo jam yra pažįstamas asmeniškai.

Vienukart buvo plačiai eskaluojamas mitas, kad naminius gyvulius agresyviai puldinėjantys ir žmonėms pasirodyti nevengiantys padarai yra ne vilkai, o vilko – šuns mišrūnai. Tačiau kai vilkų pilna visose pašalėse, tokiems hibridams atsirasti nėra jokios tikimybės. Jeigu vienišas vilkas patinas ir vieniša vilkė patelė bastytųsi vienas nuo kito nutolę bent per 100 kilometrų, gal tada ir vienas, ir kitas susidomėtų ir šunimis rujos metu. Kam dabar vilkams meilės reikalais užsiimti su šunimis, kai tokia gausi pačių vilkų populiacija, o šuniena vilkams – skanus patiekalas.

Taip pat labai populiaru plačiai aiškinti, taip tarsi pateisinant jų elgesį, kad vilkai naminius gyvulius pjauna tik medžioti mokydami jauniklius. Tačiau kai tie mokslai tęsiasi visus metus (vasarą galvijai ganyklose, o žiemą šunys kiemuose), vargu ar verta taip pateisinti vilkų gyvulių augintojams daromą žalą. Susidaro užburtas ratas: suaugę vilkiukai medžios tai, ko buvo išmokyti, to mokys ir savo vaikus ir taip – be pabaigos.

Internetinėje erdvėje vis dar pasirodo kiek anksčiau buvęs labai populiarus komentatorių teiginys, kad Lietuvoje miškininkai iškirto visus miškus, o medžiotojai iššaudė visus žvėris, todėl vilkams nėra nei kur gyventi, nei ko ėsti, todėl jie pjauna naminius gyvūnus ir šlaistosi pakelėse. Tiesa, kad nepriklausomoje Lietuvoje padidėjo plynų miško kirtaviečių plotai dėl visiems žinomų priežasčių: būdama sovietų sąjungoje Lietuva galėjo pataupyti savo miškus, medieną įsiveždama iš Rusijos. Tačiau ir dabar pas mus miškų kirtimas gerokai mažiau intensyvus nei kitose Europos valstybėse, o kirtavietėse veši miško želdiniai, padidėjo miško jaunuolynų, kas žvėrims sudaro palankias sąlygas ir maitintis, ir slėptis. O kanopinių žvėrių ir bebrų (pagrindinis vilkų maistas) dabar Lietuvoje yra tiek, kiek niekada anksčiau nebuvo.

Dar keistesnis teiginys ("Baltijos vilko" sugalvotas), kad tais metais, kai pavasariop Lietuvoje nebūna sniego dangos, mūsų vilkai nesidaugina ir jų populiacijos dydis metai iš metų (sniego Lietuvoje dažnai nebūna) nekinta. Tačiau, kai sniego būna, vilkų priskaičiuojama tiek daug, jog aplinkosaugininkai jų skaičiaus netgi nedrįsta skelbti visuomenei. Apie vilkų medžioklę netgi nesinori kalbėti. Tokios medžioklės tvarkos Lietuvoje niekada nėra buvę ir, matyt, niekur kitur nėra: tai kažkoks juodo jumoro, medžioklę reguliuojančių pareigūnų nekompetencijos, nepagarbos medžiotojams ir gyvulių augintojams bei pataikavimo asfaltiniams vilkų mylėtojams mišinys.

Kodėl vilkas nebijo žmogaus?

Kai tokia vilkų medžioklės tvarka, to ir reikėjo tikėtis. Kodėl žvėrys bijosi žmogaus? Kai žmonės bėgiojo pasiremdami į žemę ir priekinėmis galūnėmis, vėliau tapsiančiomis rankomis, buvo gerokai daugiau apaugę plaukais, kvepėjo panašiai kaip ir kiti žvėrys – natūraliais gamtiniais kvapais, jie buvo lygūs su kitais žvėrimis: silpnesnius galabijo ir valgė, nuo stipresnių bėgo, ropštėsi į medžius, lindo į siauresnius uolų plyšius ar nuo žvėries apsigindavo susitelkę didesnėmis grupėmis. Būsimasis žmogus tada buvo ir grobis stambiesiems plėšrūnams. Tvirtai atsistojęs ant dviejų kojų, žmogus į priekines galūnes, tapusias rankomis, išmoko pasiimti įvairius įrankius, prisijaukino ugnį, pasigamino vis sudėtingesnius ginklus, iki paties ugnimi spjaudančio šautuvo, išmoko apdirbti kailius ir iš kitokių medžiagų pasisiūti aprėdus. Keitėsi žmogaus kvapas, keitėsi jo santykiai su žvėrimis. Dalį jų jis prisijaukino, paversdamas naminiais gyvūnais, ir naudoja iki šiol savo poreikiams tenkinti. Su modernesniais ginklais žmogus galėjo nudobti bet kokį žvėrį, ir žvėrys, įsiminę žmogaus kvapą ir išvaizdą, pradėjo jo bijoti, vengti susitikimų su juo, nes dažnas toks susitikimas baigdavosi žvėries mirtimi. Žmogus taip įsijautė į gamtos valdovo vaidmenį, kad daugybę laukinių gyvūnų rūšių iš viso išnaikino, o pas žvėris išsivystė žmogaus baimės instinktas. Tačiau šis instinktas nėra prigimtinis. Paimtas iš irštvos, tik gimęs vilkiukas ir užaugintas namuose, žmogaus nebijo, jo skleidžiamo kvapo nelaiko sau pavojingu. Bijoti žmogaus jis išmoktų augdamas ir stebėdamas tėvų elgesį. Tačiau ar to jie dabar gali išmokti? Susitikimai su žmonėmis dabar Lietuvoje ir beveik visoje Europos Sąjungoje vilkams niekuo negresia, išskyrus išimtinius atvejus, kai vilkai medžiojami. Tai ko jiems bijoti, nors ir negamtiškais kvapais kvepiančio padaro, kuris be šautuvo nei stipresnis, nei greitesnis už vilką. Kai suaugę vilkai rodo jaunikliams, kad žmogaus nėra reikalo bijoti, karta iš kartos vilkai taps dar įžūlesni.

Ar gali vilkai užpulti žmogų?

Kaip maisto šaltinis žmogus vilkams niekada nebuvo mėgstamas patiekalas. Ilgiausią laikotarpį, turbūt, dėl to, kad žmogaus bijojo. Dabar vilkai žmogaus pradėjo nebijoti, tačiau išmėginti jo mėsos skonį nesiryžta, galbūt, kaip tik dėl to vilko uoslei nemalonaus žmogaus kvapo. Žmogų vilkai gali užpulti ir sužeisti nebent kaip konkurentą. Žmonių ganyklose vaikštinėjančius riebius avinus vilkai laiko savo teisėta nuosavybe vien dėl to, kad jie skanūs, o privačios nuosavybės teisių peripetijų vargu ar jie žino.

Jei vilkai atsliūkinę, į jų supratimu teisėtą medžioklę, susiduria su jiems trukdančiu žmogumi, kuris, neturėdamas teisės panaudoti šaunamojo ginklo, jiems nepavojingas, kodėl nepabandžius juo atsikratyti. Belieka tik kartą kitą pasipriešinti beginkliam žmogui ir ilgainiui tai gali tapti įprastu reiškiniu. Galbūt gali vilkai apkandžioti žmogų ir kur nors su juo susidūrę nuošalioje vietovėje iš smalsumo arba tada, jei žmogus neužleido takelio girių sanitarui, tačiau nemanau, kad žmogus vilkui gali tapti maisto šaltiniu, kai miškuose gausu žvėrių, o ganyklose galvijų.

Ką daryti, kad vilkai bijotų ir vengtų žmogaus?

Kai žmogus išnaikino daug gyvūnų rūšių, o kitas privedė prie išnykimo ribos, atsirado įvairios organizacijos, judėjimai už laukinių gyvūnų išsaugojimą, globą, rūšių gausos atstatymą. Ir tai buvo teigiamas reiškinys, išgelbėjęs daug gyvūnų nuo išnykimo. Tačiau dabar su ta gyvūnų globa, liguista meile laukiniams gyvūnams perlenkiama lazda, nukrypstama į kitą kraštutinumą, kai siekiama visiškai atsisakyti laukinių gyvūnų gausos reguliavimo. Pabrėšiu – reguliavimo abiem kryptimis, pagal reikalą gausą mažinant ar didinant. Kai žmogus tiek daug įsikišo į gamtos procesus ir be to jau niekaip neišsiversi. Manau, kad dviračio išradinėti ir vilkų atveju tikrai nereikėtų. Reikia tik normaliai pradėti vilkus medžioti. Nesakau, kad juos naikinti reikėtų ištisus metus ir dar mokėti premijas už vilko skalpą. Jokius žvėris, netgi invazinius, nereikėtų medžioti jauniklių auginimo metu – galimi tik išimtiniai atvejai dėl įvairių priežasčių. Kol tarp įvairių organizacijų laužomos ietys dėl vilkų apskaitų, užtektų atsisakyti vilkų sumedžiojimo limitų ir jų populiacijos gausą reguliuoti, visoje Lietuvos teritorijoje leidžiant medžioti dabar galiojančiais terminais. Taip pat reikia kiek pataisyti Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 punktą, kad sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose (reikėtų pridėti, kad ir aptvertose ganyklose, žardžiuose) būtų leidžiama sunaikinti (ne gaudyti, nes vilkus gaudyti draudžia Medžioklės taisyklės) ir vilkus, kaip visokius ten šeškus, kiaunes, mangutus bei lapes. Pagal įstatymą tai gali vykdyti objektų savininkai, valdytojai bei naudotojai, net nebūdami medžiotojais, naudojant medžioklės taisyklėse leidžiamas žvėrių gaudymo priemones (reikėtų pridėti ir teisėtai laikomus šaunamuosius ginklus).

Manau, kad tai pasiekti galima, ES Komisijos biurokratams pateikiant realų gyvenančių Lietuvoje vilkų skaičių ir jų daromos žalos apimtis. Bebrai taip pat yra ES saugomi gyvūnai, tačiau tai netrukdo Lietuvoje juos medžioti be jokių limitų per visą nepagrįstai ilgą jų medžioklės sezoną (kai medžioti pradedama, bebrų šeimose esant dar mažiems jaunikliams, o baigiama, kai jau būna atvesti nauji jaunikliai, kurie neišgyvena sumedžiojus jų tėvus).

Vilkus medžiojant be limitų per keletą metų paaiškėtų tikroji jų gausa, o gal po kiek ilgesnio laiko pas pilkius vėl išsivystytų žmogaus baimės instinktas ir praeitų noras misti ėriena bei vaikus medžioklės mokslų mokyti gyvulių ganyklose. Nei vilkasmaugiai šunys, nei elektriniai ar gyvi piemenys čia negelbės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 14 ir 0 svečių