Vilkų populiacijos būklė.

Jūs galite pasirinkti iki 29 variantus

 
 
Rodyti rezultatus
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1233
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Vilkai

2019-Lie-02 12:43

Vilkų skaičiavimas – it pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžlį


ukininkopatarejas.lt
Monika KAZLAUSKAITĖ


Vilkų skaičius mūsų miškuose žinomas tik apytikris. Ūkininkai saugodami gyvulius aiškina, kad Lietuvoje vilkų per daug, gamtos mylėtojai – kad pilkių per mažai, o gamtosaugininkai santūriai nurodo tik minimalų vilkų šeimų skaičių. Taigi, susiorientuoti, kiek ir kur šių žvėrių yra daugiausia, keblu. Konkretesnių atsakymų laukiama tik gavus genetinių tyrimų rezultatus.

Skaičiuoja visus metus

Remiantis Europos Komisijos turimais duomenimis, Europoje suskaičiuota apie 13 tūkst. vilkų. Kadangi Lietuvoje kelerius metus iš eilės vilkų apskaita nevyko dėl nepalankių klimato sąlygų, mūsų miškuose žinomas tik apytikris vilkų skaičius. 2015 ir 2016 metų žiemos praktiškai buvo besniegės, vilkų populiacijos apskaitos metodika pagal jų pėdsakus sniege tapo nebeaktuali, todėl nuo praėjusiųjų metų vilkų apskaita pakeista ir vedama pagal Vilko apsaugos plane nurodytus principus, t. y. šie ir kiti plėšrūnai pradėti skaičiuoti apskritus metus. Svarstant, kaip skaičiuoti lūšis ir ruduosius lokius, buvo priimtas sprendimas taikyti tuos pačius vilkų apskaitos principus.

Pagal Vilko apsaugos planą, medžioklės plotų naudotojai medžiojamųjų gyvūnų apskaitas atlieka nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausį–kovą, patys pasirinkdami apskaitos vykdymo dieną, atsižvelgdami į vietines orų sąlygas, kai sniego danga ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. Kaip ŪP pasakoja Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, 2018 m. pradėta taikyti nauja apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, leidžia nustatyti vilkų ir kitų stambiųjų plėšrūnų nuolat lankomas teritorijas ir santykinę vilkų gausą, išreiškiamą pėdsakų dažnumo indeksu.

Sutaria tik dėl minimalaus skaičiaus

Deja, kol kas nauja metodika nustatyti tikslesnio vilkų skaičiaus nepadėjo. Tačiau V. Graičiūnas to nesureikšmina argumentuodamas, kad net ir daug stambesnių gyvūnų, tokių kaip stumbrai, gyvenančių bandomis, tikslus skaičius gamtosaugininkams nežinomas. „Gamtoje praktiškai nieko negalima suskaičiuoti tiksliai. Tas pats ir su vilkais. Žinomas tik apytikslis jų skaičius. Praėjusiais metais atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, dabar visi sutinka, kad Lietuvoje yra mažiausiai 34 vilkų šeimos. Jeigu nesame tikri, ar vilkai suformavę šeimą, jų neskaičiuojame. Mūsų tikslas – išsaugoti vilkų populiaciją saugiose ribose, t. y. nuo 32 iki 62 besiveisiančių šeimų. Tai būtų maždaug 250–500 individų žiemos pabaigoje. Žinoma tai, kad praėjusiais metais vilkai lankėsi 48 iš 60 savivaldybių“, – pabrėžia AM atstovas.

Gamtosaugininkai sutinka, kad, remiantis nauja metodika, apskaita gali neapimti dalies šeimų, be to, erdvinė apskaitos duomenų analizė gali lemti tai, kad nedideliu atstumu pamatytos atskiros šeimos būtų pripažintos viena šeima.

„Paraginome visus medžioklės plotų naudotojus pradėti apskaitą, nelaukiant medžioklių su varovais pabaigos. Kad duomenis būtų galima palyginti, apskaita vykdoma tuo pačiu maršrutu, kaip ir pernai, nustatant pėdsakų dažnį“, – dėsto V. Graičiūnas.

Tačiau ŪP kalbinti medžiotojai neabejoja, kad Lietuvoje gyvenančių vilkų yra kur kas daugiau, negu jų esant nurodo AM, tačiau ši informacija esą nuo visuomenės slepiama. Didesnėje dalyje Europos šalių pereinama prie pilkių skaičiavimo šeimomis, tačiau medžiotojai tvirtina, kad šiuos plėšrūnus reikia skaičiuoti atskirais individais.

Gaunami abejonių keliantys rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė sutinka, kad nustatyti tikslų vilkų skaičių yra labai sudėtinga, mat tai reikalauja daug bendro darbo ir pastangų. Nors vilkų skaičiui nustatyti yra sukurta daugybė metodikų, vienas patikimiausių būdų išsiaiškinti kuo tikslesnį jų skaičių – pėdsakų skaičiavimas ant šviežiai iškritusio sniego. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai“, – pripažįsta VDU ŽŪA mokslininkė.

Mokslininkė pripažįsta, kad kol kas žinome tik labai apytikslį vilkų skaičių Lietuvoje. Nors, kita vertus, kiekviename regione ar net seniūnijoje yra žmogus ar žmonių, kurie tuo domisi ir savo iniciatyva nuolat renka informaciją apie toje vietovėje gyvenančius vilkus. Susisteminus tokių žmonių turimą informaciją, būtų galima gauti gana išbaigtą ir tikslų situacijos vaizdą visos šalies mastu.


Renata Špinkytė-Bačkaitienė: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios metodikos taikymas labai paprastas, tačiau, vykdant tokią apskaitą, dažnai vilkų pėdsakai, buvę kitų žvėrių brydėse ar keliuose, lieka neįžvelgti, netiksliai nustatomas individų skaičius brydėje, apskaitininkų pasirinktas maršrutas nesutampa su tos dienos vilkų buvimo vieta ir t. t. Vėliau, analizuojant tokius duomenis visos Lietuvos mastu, neretai tenka interpretuoti, kyla abejonių, ar atskirus registracijos atvejus reikėtų sujungti į vienos gaujos, ar palikti kaip atskirą grupę. Atlikus, atrodo, didžiulį darbą, gaunami abejonių keliantys rezultatai.“

Gyvulius pjauna, bet apie vilkus nepraneša

Praėjusiais metais patvirtinta ir šiuo metu naudojama vilkų apskaitos metodika, anot R. Špinkytės-Bačkaitienės, yra optimali Lietuvos sąlygoms ir finansinėms galimybėms. „Noriu atkreipti visų dėmesį, kad taikomos metodikos rezultatų kokybė labai priklausys nuo to, kiek žmonių prisidės prie šio darbo, tai yra nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl norėčiau paraginti ir informuoti, kad bet kuris asmuo, pamatęs vilkų ar jų veiklos pėdsakų, jaustų pareigą atsiversti interneto puslapį http://www.vstt.lt ir skiltyje „Žvėrių apskaita“ užregistruoti stambiųjų plėšrūnų stebėjimo atvejį bei pridėtų nuotrauką, vaizdo ar garso įrašą. Taip bendromis pastangomis, dirbdami ištisus metus, gautume tikrąjį vilkų pasiskirstymo žemėlapį“, – tikino ji.

Graičiūnas atkreipia dėmesį, kad pradėta vilkus skaičiuoti visus metus, tačiau daugiausia duomenų surenkamą žiemą. „Specialistai gautą informaciją apdoroja ir paskui ją arba patvirtina, arba atmeta. Vilkų skaičiavimas visus metus yra tik papildomas metodas prie vilkų apskaitos pagal jų pėdsakus sniege“, – sako AM atstovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas teigia, kad nuo pat vilkų medžioklės pradžios iki sausio 21 d. tarnyba gavo 132 pranešimus, kad pamatyta vilkų. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę numatyta atlikti vieną kartą per metus iki gegužės 1 dienos. „Matome paradoksą, kai tose savivaldybėse, kuriose vis pranešama apie vilkų paskerstus galvijus ir kitus gyvulius, mes negauname pranešimų apie ten matytus vilkus. Taigi, vilkų skaičiavimas labai priklauso ir nuo žmonių aktyvumo“, – pabrėžia R. Varanauskas.

Pasak VDU ŽŪA mokslų daktarės R. Špinkytės-Bačkaitienės, vilkų skaičiavimas dažnai virsta manipuliacijų objektu, nes žmonės, kalbėdami apie vilkus, gina savo interesus, todėl jų pateikiama informacija yra neobjektyvi. „Situacija labai primena pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžlį – visi kalba sparnuotomis frazėmis ir siekia tik savų tikslų“, – ironizuoja mokslų daktarė.

Pasitelks genetinius tyrimus

Vis dažniau ir vis didesniu mastu naudojamas vilkų skaičiaus ir pasiskirstymo nustatymas taikant genetinius tyrimus. Anot mokslininkės, šiais metais bus tiriami visi sumedžioti vilkai. Bus nustatytas tikslus sumedžiotų vilkų amžius pagal metines rieves dantyse, ištirta, kiek tais metais jauniklių buvo atsivedusios sumedžiotos patelės. Taip pat bus atliekami ir genetiniai tyrimai. Šie tyrimai atskleis, ar mūsų vilkų populiacijoje nesikryžmina giminiškai artimi vilkai. Bus nustatyta, kiek toli vilkai nukeliauja: tarkime, tyrimų rezultatai gali parodyti, kad mama buvo sumedžiota Varėnos rajone, o jos sūnus – Širvintų rajone. Bus atsakyta į ilgai teoriškai diskutuotą klausimą – ar Lietuvoje sutinkama vilko ir šuns hibridų. „Jei pavyks surinkti tyrimų pavyzdžius dėl visų sumedžiotų vilkų, turėsime pakankamą imtį, kad galėtume daryti svarias išvadas“, – įsitikinusi R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Brakonierius bando atgrasyti baudomis

Tiksliai suskaičiuoti vilkų praktiškai neįmanoma, tad kaip nustatomos jų medžioklės kvotos? Pasak V. Graičiūno, aritmetika paprasta: vilkų šeimų skaičių reikia padauginti iš 3,25 (prieauglio skaičius), ir taip gaunamas medžiojamų vilkų skaičius. AM duomenimis, sausio 21 d. Lietuvoje buvo sumedžiotas 81 vilkas.

Kai kuriuose rajonuose vilkų medžioklės kvotos jau padidintos, tačiau aišku, kad ne visi vilkai sumedžiojami legaliai. Tokia informacija gerai žinoma ir AM. Kaip dažnai tokie medžiotojai nubaudžiami? Praėjusį rudenį, anot V. Graičiūno, medžiotojas nušovė vilką jau prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau dar nebuvo nustatyta vilkų kvota, todėl apie tai pranešusiam medžiotojui paskirta administracinė bauda – 870 Eur, o jeigu nušaunama patelė, bauda dviguba.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Lie-08 20:05

Zosinos kaime vilkai papjovė keturias avis ir du ėriukus



ŠIRVINTOS / 2019-07-07
krastonaujienos.lt
NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /



Šiąnakt Zosinos kaime puotavo vilkai. Ryte avių šeimininkė atėjusi į ganyklą, esančią vos šimtas metrų nuo namų, rado net keturias suaugusias avis ir du ėriukus papjautus bei gerokai apgriaužtus. Dar keli ėriukai išsigandę sugebėjo pabėgti ir išsigelbėjo. Net elektrinis piemuo, kuriuo buvo aptvertos avys, nesulaikė alkanų vilkų. Tiesa, moteris aptvėrusi avis, suaugusias dar ir pririšo. Tai ir lėmė, kad jos buvo sudorotos – negalėjo pabėgti.

Nukentėjusios moters dukra Liudmila pasakoja, kad labai skaudu matyti taip suniokotus gyvūnus. Juk auginama tam, kad naudos duotų. „Sausrą iškentėme, o čia…“ – skaudžiai atsidūsta moteris.

Dabar šalia mamos gyvenanti dukra kalba, kad šeima nutarė gyvus likusius jauniklius nakčiai uždarinėti tvarte. Svarsto, ką daryti su telyčia. Greičiausiai ir jai teks vasaros naktis leisti tvarte. Kad vilkai negrįš, garantijų nėra.

66232122_489664405170521_59325442661810176_nLiudmila pasakoja, kad visai netoliese ūkininkas, auginantis hailendų veislės karves pasakojo, jog prieš gerą savaitę kelias dienas iš eilės jo karvės parlėkdavo namo išsigandusios. Spėjama, kad jas galėjo išgąsdinti vilkai.

Moters tikslas, įspėti kaimynus ir apylinkių gyventojus, jog šie pasirūpintų savo auginamais gyvūnais. „Gal žmonės nakčiai juos uždarys, gal kitaip apsaugos. Bent nuostolių neturės,“ – kalbėjo susikrimtusi moteris.

Medžiotojai tvirtina, kad tokiu atveju jie niekuo negali padėti, o gyventojams tokiais atvejais reikėtų kreiptis į Širvintų rajono savivaldybę dėl žalos atlyginimo.

To priežastis – kasmet yra nustatomas Aplinkos ministerijos leidžiamas nušauti vilkų skaičius Lietuvoje. Tiesa, yra galimybė gauti leidimą nušauti vilką išimties būdu. Bet kreiptis į Aplinkos ministeriją gali tik patys gyventojai.

Medžiotojai teigia, kad dažniau pranešimų apie vilkų žalą sulaukia vasaros antroje pusėje, kai vilkės veda jauniklius mokytis medžioti. Tuomet itin nukenčia gyventojų gyvulių prieauglis.

Vienintelis išsigelbėjimas ūkininkams – apsitverti ganyklas arba nakčiai gyvulius uždarinėti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Lie-11 20:53

Pasaka be galo apie vilką ir avelę


etaplius.lt
Valda Patinskienė

Jonams skirtas laisvadienis. Smagiai gražią, šiltą dieną Rasose leido svečiai atvykę į Kernavę. Tačiau ne Joninės ar Rasos rūpėjo Honoratos Kajotienės šeimai. Kaip visada, ryte išleidusi avių bandą į ganyklą, ėmėsi kasdienių darbų, kai sulaukė skambučio iš šalia ganyklos gyvenančių kaimynų: „Ganykloje papjautos jūsų avys“. Kaip? Tik šeštą valandą ryte avys išgintos, šviesu, netoli gyvenamas namas, o be penkiolikos dešimtą valandą jau papjautos? Nuskubėjo į ganyklą. Vaizdas šiurpus. Aštuonios sudraskytos avytės, vieną leisgyvę teko pripjauti, o dar viena smarkiai sužalota, tikriausiai nepasitaisys ir ją teks papjauti. Užpultos pačios geriausios jaunos avys, viena neseniai atsivedusi jauniklių. Keturi ėriukai liko be mamų. Iš bado dabar skabo žolę, tačiau geromis avytėmis jos jau nebeužaugs.

Ne pirmą kartą vilkai įsisuka į H. Kajotienės avių kaimenę. 2012 metais sudorotos septynios avys, po trijų metų – vienuolika. Kurį laiką buvo ramu, o šiemet ir vėl pasirodė miško „sanitarai“. „Jokie jie ne sanitarai, – kalba Jonas Kajota, – sanitarai naikina senus, paliegusius gyvūnus, o čia išsirenka pačias geriausias jaunas avis, senų nepjauna, jas tik prismaugia, išplėšia tešmenį ir palieka. Tokias sužeistas, nukraujavusias reikia pripjauti. Naktį avys atvaromos prie namų, čia jas saugo du aviganiai, o štai dieną elektrinis piemuo jų neapsaugojo. Pastaruoju metu vilkai visai įsidrąsino“. Ne tik Kajotų kaimenę nusiaubė.

Neliko „neaplankytos“ S. Skinderio, J. Kalesnyko, Ž. Adžgausko, Gudačiaus, M. Vilkevičiaus bandos. Visų avių augintojų nemenki nuostoliai. Kaip jaustis, kai atėjęs ryte netoli namų, ganykloje, randi tris sudraskytas jaunikles – tokį vaizdą pamatė Stasys Skinderis, po nakties dviejų jauniklių ir vienos vaikingos avytės neteko Jonas Kalesnykas, trijų didelių suaugusių ir dviejų mažų avyčių neberado Žilvinas Adžgauskas. Pas pastarąjį avių augintoją jau buvo apsilankę vilkai kiek anksčiau, nuo to laiko avys nakčiai buvo uždaromos tvarte. Praėjus kiek laiko, tarytum viskas nurimo, ir vėl avys buvo paliktos lauke. Vilkai to tik ir laukė. Vėl pakartojo antpuolį.

Ypač skaudžiai nukentėjo Mariaus Vilkevičiaus avių ūkis. Vilkų grobiu tapo net šešiolika suaugusių avių. Itin apsaugotos, gerai įrengtas aptvaras turėjo apsaugoti avis. Tačiau alkaniems vilkams joks aptvaras ne kliūtis. Negalėdami patekti pas avis dėl gerai įrengtos tvoros, jie pasikasė po tvora. Netgi šeimininkas, ieškodamas spragos, pro kur vilkai galėjo patekti į bandą, nepastebėjo vilkų gudrybės, tik šuo surado tris vietas, pro kurias pasikasdami vilkai pralindo į aptvarą. Dabar su avimis kartu ganosi lama. Lama rėksnė, garsiai bliauna, savo bliovimu ji atbaido vilkus, taip apsisaugodama pati ir apsaugodama avis.

Kaip apsisaugoti nuo vilkų?

Pasirodo, skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Kaip apsisaugoti nuo vilkų puolimo, jei net aptvarai neapsaugo – pačių ūkininkų rūpestis. O kokia eiga dėl žalos atlyginimo, į ką, šokui atslūgus, turi kreiptis ūkininkas, nuo ko pradėti ir ką būtina daryti? Pasiklausius ūkininkų skundų, pačiai parūpo sužinoti, ką privalo daryti avių augintojai, kai pasitaiko tokie dalykai.

Pirmiausia apsilankiau Širvintų seniūnijoje. Čia Rima Gudeikienė, šiuo metu pavaduojanti atostogaujančią seniūnę, parodė šūsnį pažymų, nuotraukų, prašymų, kuriuos pateikė nukentėję ūkininkai. Dokumentai jau surinkti, jie bus perduoti Savivaldybėje esančiai komisijai. Dėl žalos, kurią ūkininkams padaro laukiniai gyvūnai, Savivaldybėje yra sudaryta komisija. Ji apžiūri įvykio vietą, tikrina, ar tinkamai buvo apsaugotos ganomos avys. (Jei neatitiks reikalavimų, išmokos nėra?) Po komisijos apsilankymo sprendžiama, ar skirti ir kokio dydžio suma atlyginti ūkininkui patirtą žalą. Šie aptarimai, kai jau viskas sutvarkyta, kai ūkininkai praėjo visus kryžiaus kelius.

O nuo ko pradėti? To paklausiau Širvintų rajono savivaldybės ir Širvintų maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, valstybinės veterinarijos inspektoriaus Leonardo Šmaukštos. Pasak inspektoriaus, pirmiausia reikia kviesti privatų veterinarijos gydytoją, kuris apžiūri, jei reikia, skrodžia ir nustato, dėl ko krito avis. Gydytojas surašo apžiūros aktą. Būtina, kaip įrodymą turėti sudraskytų avių nuotraukas. Po to gyvūnų gaišenas būtina utilizuoti. Šią paslaugą atlieka „Rietavo veterinarinė sanitarija“. (Informuoju, kad šios įstaigos tel. Nr. (8 448) 70 248). Ši įmonės specialia mašina atvyksta gana greitai. Mokestis už gaišenų toną 348 eurai, tačiau, jei ūkininkas ne PVM mokėtojas, mokėti visai nereikia Tačiau būna tokių atsitikimų, „kaip tyčia“.

Aprašomi dalykai vyko kaip tik prieš pat Jonines ar jų metu. Todėl straipsnio pradžioje rašiau, jog Honoratai ne Joninės rūpėjo, nors namie vyras Jonas. Ką daryti? Rietavo įmonė švenčių dienomis nedirba. Oras karštas, avies gaišenos likučiai puolami musių. Vėl nauji rūpesčiai avių augintojams. Išeitis yra. Išimties tvarka galima gauti leidimą gaišenoms utilizuoti. Veterinarijos ir maisto tarnybos viršininkas leidžia patiems ūkininkams užkasti gaišenas, kai pristatoma pažyma dėl ko negali savo paslaugų atlikti „Rietavo veterinarijos sanitarija“: atsisakė, nes toli nuo kelio ir negali privažiuoti, pažliugę keliai, mašina klimpsta, išeiginės ar švenčių dienos ir kitos rimtos priežastys. Tokią pažymą parašo vietinis veterinarijos gydytojas.

Kai utilizuojama vietoje, būtina laikytis atitinkamų reikalavimų. Tam, kad šunys, vilkai ar kiti gyvūnai neiškastų gaišenų, jos turi būti užkastos ne aukščiau kaip 1,5 metro gylyje.

Širvintų rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kompensacija mokama už vilkų padarytus nuostolius pareiškėjams, kurie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.

Vilkus vasarą draudžiama medžioti

Pasidomėjau, ką veikia medžiotojai, kodėl nepadeda ūkininkams apsiginti nuo vilkų? Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros viršininkas Kęstutis Urbonavičius atsakė, jog tai ne šios įstaigos kompetencija. Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkas Vygandas Buzys paaiškino, kad medžioti vilkus bus galima tik rudeniop, nes dabar vilkai augina vaikus, juos moko medžioti.

Ūkininkai patiria nuostolius, o vilkai puotauja

Labai mes mylim gamtą. Anot Jono Kajotos, vilkams miške nebeliko šernų, stirnos laukuose, o misti kažkuo reikia, tad ir traukia prie gyvenviečių, įsidrąsino taip, kad pjauna avis net dienos metu. Ūkininkas, pamatęs, kad vilkai velka avį, jo nušauti negali. Jo lauks teismai, baudos.

Dėl didelių biurokratinių kliūčių daugelis mano kalbintų ūkininkų neieškos kompensacijų, nerašė jokių prašymų. O tie, atkaklieji, kurie pateikė visą reikalingą medžiagą seniūnijai, laukia apsilankančios komisijos ir jos sprendimų. Atlygins žalą ar ne, kokio dydžio ji bus? Kaip ilgai avių augintojai maitins vilkus ir jų jauniklius? Kada galų gale medžiotojai galės sumažinti taip įsidrąsinusių vilkų gaujas? Kodėl taip daug reikalavimų įrodant vilkų padarytą žalą? Kitose šalyse tereikia pristatyti avių nuotraukas, kuriose matoma, jog avis sudraskyta ir skaičiuojamas žalos dydis. Manau, kai ne visi avių augintojai kreipiasi dėl kompensacijų žalai atlyginti, galima susidaryti nuomonę, jog nelabai daug tokių nukentėjusių yra, todėl vilkai jaučiasi saugūs.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Lie-25 19:53

Estijos saloje vilkas užpuolė ir sunkiai sužeidė moterį


Alfa.lt
BNS
2019-07-25
FacebookMessengerTwitter

Estijos Hyjumos saloje vilkas trečiadienį užpuolė vieną moterį ir ją sunkiai sužeidė, pranešė šalies Medžiotojų draugija (EJS).

Pasak nukentėjusiosios, gyvenančios vienoje sodyboje Tahkunos rajone, ji paryčiais išleido į kiemą savo didelį baltą šunį, bet po kurio laiko išgirdo augintinio įnirtingą lojimą ir iš karto suprato, kad nutiko kažkas negera.

Ji nusprendė įleisti šunį į namus ir atidarė duris, o vilkas tuo pat metu užpuolė moterį ir įkando jai į veidą. Moteris buvo sunkiai sužeista, jai prireikė medikų pagalbos. Šiuo metu ji gydosi namuose.

Medžiotojai aiškinosi,, ar moterį užpuolė vilkas, ar didelis šuo. Įvertinę aplinkybes ir moters auginamo šuns elgseną, jie padarė išvadą, kad tai veikiausiai buvo vilkas, pranešė EJS.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir ekspertai, atsižvelgę į užpuolimo agresyvumą, šuns reakciją, nukentėjusiosios pasakojimą ir faktą, kad aplink sodybą nėra jokių į vilkus panašių šunų.



EJS prašo žmonių elgtis ramiai, o valdžios institucijos žada imtis prevencijos priemonių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-11 10:04

Vilkai įsidrąsino: skerdžia gyvulius ir žmones lanko dieną


tv3,lt
2019.08.09


Vilkai savo jauniklius pradėjo vesti į „žudymo mokyklą“ ir ėmė skersti pievose besiganančias avis. Tačiau šie plėšrūnai aktyvūs ne tik naktį. Pasirodo, vilkai mėgsta dieninius pasivaikščiojimus kaimo keliukais.
Pievose, esančiose palei Nevėžio upę, ketvirtadienį papjovė vieną avį, o naktį iš ketvirtadienio į penktadienį – penkias. Dar šešias avis miško plėšrūnai gana smarkiai apkandžiojo.


Vilkai darbuojasi nebe pirmą kartą

Veterinaras Algimantas Lūža portalui tv3.lt pasakojo, kad tos pievos pamėgtos avių augintojų, nes ten esanti žemė nėra tinkama dirbimui, bet avių ganykloms – puikiai tinkama. Netoli pievų yra miškas, kuriame vilnuotų gyvulių ir tyko plėšrūnai. „Jau kelerius metus žinome, kad ten veisiasi vilkai ir jiems parūpo avys“, – pasakojo A. Lūža. Praėjusiais metais tose apylinkėse vilkai pasidarbavo dar gausiau – vienu metu paskerdė net 26 avis. Šį kartą nuostolis mažesnis, tačiau jis gali padaugėti. A. Lūža teigė, kad, kai grįš gyvulių šeimininkai, bus sprendžiamas smarkiai apkandžiotų avių likimas. „Mes rekomenduojame užmigdyti ir išvežti utilizacijai“, – tvirtino veterinaras.
Anot pašnekovo, tokie yra veterinariniai reikalavimai – jei gyvūnas apdraskytas plėšrūno, jį reikia arba paskiepyti nuo pasiutligės ir kelias dienas stebėti, arba, jei apdraskytas labai smarkiai, užmigdyti.


Veda jauniklius į žudymo mokyklą

Tačiau šį kartą, pasak A. Lūžos, vilkai nebuvo pasiutę, nes avys buvo tvarkingai išėstos, nuo užpakalio iki pat galvos. „Pasiutęs vilkas nedrasko, neėda, nes jam sutrinka smegenų veikla ir jis negali normaliai ėsti“, – pasakojo pašnekovas. A. Lūžos teigimu, jau prasidėjo tas laikotarpis, kai vilkai nebepajėgia pakankamai išmaitinti savo jauniklių, dėl to vedasi juos į vadinamąją „mokyklą“ – moko juos medžioti. Anot veterinaro, iš paskerstos avies galima pasakyti, kokio amžiaus plėšrūnas taikėsi į gyvulį. „Matosi, kur vilkas senas, jei jau griebia avį už gerklės, tai jai jau viskas. O kur jauniklis, tai į šoną, šalia kaklo, už ausies kando, matosi, kad mokosi. Tokia jų žudymo mokykla“, – dėstė A. Lūža. Veterinaro teigimu, likusią bandą dar galima išgelbėti, jei jų ganymosi vietoje naktimis būtų sargas, degtų laužai ar būtų įrengtos šviesos, kurios turėtų jutiklinius sensorius.


Vilkai socializavosi


A. Lūža pasakojo, kad vilkai iš miško išlenda ne tik nakties metu. Veterinaras buvo sulaukęs skambučio, kad Ąžuolytės kaime dienos metu keliu ėjo trys vilkai. „Nebebijo jie nieko. Socializuoti labai pasidarė“, – juokėsi pašnekovas. Veterinaro teigimu, vilkai žmogų gali užpulti tik keliais atvejais. Pirma, jei vilkas yra pasiutęs. Antra, jei žmogus prieina per arti vilkų irštvos, kur yra vilkiukai. „O šiaip nepuola, nereikia jų bijoti. Vilkas per 3–4 kilometrus pajus, kad ateina žmogus“, – sakė A. Lūža. Tačiau veterinaras pasakojo, kad vilkai akylai stebi po mišką vaikštančius žmones. „Dažnai vaikštau po miškus, tai pajuntu, kada vilkas žiūri, o kada elnias žiūri į mane. Nors aš to vilko net nematau“, – pasakojo A. Lūža.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-14 13:46

Visiškai suįžulėjusius vilkus ekspertas ragina medžioti be jokių apribojimų ir dar mokėti premijas


agroeta.lt
2019 Rugpjūčio 14
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS



Vilkų atakos nesiliauja, tačiau šie plėšrūnai jau visiškai nebijo žmonių. Violeta Inčiūrienė "Facebook" tinkle paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas ramiai Rokiškio rajono pasėliuose šlitinėjantis vilkas, nebijantis net veikiančio traktoriaus.

„Du paslankiojo aplink. Perkarę ir išėjo. Kitą dieną jie buvo pastebėti netoli namų“, – nuotrauką pakomentavo V. Inčiūrienė.

Medžioklės ekspertas Vytautas Ribikauskas teigia, kad tokie atvejai, kai vilkai prisiartina prie žmogaus gyvenamųjų namų, lenda net į kiemus, prasikasa po elektriniais piemenimis buvo ir bus.

„Viskas tik todėl, kad vilkų medžioklė yra limituojama ir vilkai nebebijo žmonių. Tokia Aplinkos ministerijos politika vilkų atžvilgiu yra absoliuti nesąmonė“, – įsitikinęs V. Ribikauskas.

Jis nė kiek nesistebi, kad pilkiai nieko nebijo. „O ko jiems bijoti? Juk jų praktiškai niekas nemedžioja. Kai kalbama apie tai, kad pjaudami avis vilkai moko vilkiukus, tai jie tuos mokslus tęsia visus metus. Užaugę vilkiukai vėliau to paties moko ir savo vaikus. Tad jiems išugdomas instinktas nebijoti žmogaus“, – teigė pašnekovas.

V. Ribikauskas atvirai užjaučia ūkininkus, kurių ganyklose šeimininkauja pilkiai.

„Juk jų net šaudyti negalima. Ūkininkai neturi tam teisės. Niekas tos teisės neturi, nes kažkas Aplinkos ministerijoje prisiklausė kostiumuotų vilkų mylėtojų, nors neturėtų būti jokių limitų medžiojant vilkus“, – aiškina V. Ribikauskas.

Specialistas „Agroetai“ priminė laikus, kuomet vilkų medžioklė nebuvo limituojama.

„Net tais laikais, kai vilkiukus traukdavo iš urvų dėl premijos, vilkai neišnyko. Tai kodėl jie turėtų išnykti, jei medžioklė nebus ribojama?“ – retoriškai klausė V. Ribikauskas.

Sovietmečiu už nušautą vilką buvo mokama 100 rublių premija, už jauniklį – 50 rublių.

„Kai vilkas žinos, jei patekęs į aptvarą gali gauti švino, jis nesiartins prie ūkininkų sodybų ir ganyklų“, – nė kiek neabejoja V. Ribikauskas. Pasak jo, per kelis metus vilkai vėl pradėtų bijoti žmonių.

Šiuo metu galiojantis Medžioklės įstatymas leidžia medžioti visus plėšriuosius žvėris, prisiartinusius prie ūkinių priklausinių, išskyrus – vilkus.

Praėjusiais metais vilkai papjovė 1 866 gyvulius. Tai sudaro 0,43 proc. nuo viso laikyto gyvulių skaičiaus. Ūkininkams kompensuojama tik už tuos gyvulius, jei jie randami su įsagais. Dažnu atveju vilkai grobį nusitempia ir už juos ūkininkai kompensacijos negauna.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-14 16:03

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-21 10:39

Kodėl vilkas nebijo žmogaus ?


agroeta.lt
2019 Rugpjūčio 20
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS

Pastaruoju metu daug žmonių stebisi ir klausia, kas atsitiko vilkams, kad jie visai nustojo bijoti žmonių. Jeigu anksčiau mažai kam, išskyrus vieną kitą medžiotoją ir gamtos fotografus, pasitaikydavo pamatyti laisvėje gyvenantį pilkį, netgi dažnai lankantis miškuose (buvo vilkų ne taip mažai ir anksčiau, bet jie buvo atsargūs), tai dabar daug kas mato vilkus slampinėjančius pakelėse, ūkininkų laukuose, kartais netgi dienos metu arti gyvenviečių. O naktimis pilkasermėgiai įžūliai braunasi į įvairiausiomis priemonėmis apsaugotas naminių gyvulių ganyklas, slampinėja gyventojų kiemuose, pjauna, kiek pajėgia, avis, ožkas ir veršelius, nuo grandinių nuplėšia ir sudrasko šunis. Žmonių užklupti avis dorojantys vilkai neskuba nešdintis į miškus, o nuo juos baidančių žmonių traukiasi nenoriai.

Mitai apie vilkus ir kitokie aiškinimai

Kai prieš keletą metų vilkų grupė apuostinėjo kaimo keliu dviračiu važiavusią paštininkę, vilkų gynėjai, netgi ir rimti gamtininkai, teigė, kad moteriškė paprasčiausiai nesugebėjo atskirti šunis nuo vilkų. Kad kelių galvų grupėje būtų vienodos vilkiškos kailio spalvos ir vilko dydžio visi šunys, tikimybė labai maža: bent vienas atsirastų margas, trumpaplaukis ar nulėpusiom ausim. Be to, puldami žmogų šunys lotų. Manau, kad vilkus (ypač didesnėje grupėje) nuo šunų atskirtų kiekvienas žmogus – ne tik paštininkė. Paštininkai kaip tik yra geri šunų ekspertai, nes su jais susiduria nuolatos, ypač važiuodami dviračiais. Be to, teritorijos, kurioje paštininkas dirba, kiekvienas šuo jam yra pažįstamas asmeniškai.

Vienukart buvo plačiai eskaluojamas mitas, kad naminius gyvulius agresyviai puldinėjantys ir žmonėms pasirodyti nevengiantys padarai yra ne vilkai, o vilko – šuns mišrūnai. Tačiau kai vilkų pilna visose pašalėse, tokiems hibridams atsirasti nėra jokios tikimybės. Jeigu vienišas vilkas patinas ir vieniša vilkė patelė bastytųsi vienas nuo kito nutolę bent per 100 kilometrų, gal tada ir vienas, ir kitas susidomėtų ir šunimis rujos metu. Kam dabar vilkams meilės reikalais užsiimti su šunimis, kai tokia gausi pačių vilkų populiacija, o šuniena vilkams – skanus patiekalas.

Taip pat labai populiaru plačiai aiškinti, taip tarsi pateisinant jų elgesį, kad vilkai naminius gyvulius pjauna tik medžioti mokydami jauniklius. Tačiau kai tie mokslai tęsiasi visus metus (vasarą galvijai ganyklose, o žiemą šunys kiemuose), vargu ar verta taip pateisinti vilkų gyvulių augintojams daromą žalą. Susidaro užburtas ratas: suaugę vilkiukai medžios tai, ko buvo išmokyti, to mokys ir savo vaikus ir taip – be pabaigos.

Internetinėje erdvėje vis dar pasirodo kiek anksčiau buvęs labai populiarus komentatorių teiginys, kad Lietuvoje miškininkai iškirto visus miškus, o medžiotojai iššaudė visus žvėris, todėl vilkams nėra nei kur gyventi, nei ko ėsti, todėl jie pjauna naminius gyvūnus ir šlaistosi pakelėse. Tiesa, kad nepriklausomoje Lietuvoje padidėjo plynų miško kirtaviečių plotai dėl visiems žinomų priežasčių: būdama sovietų sąjungoje Lietuva galėjo pataupyti savo miškus, medieną įsiveždama iš Rusijos. Tačiau ir dabar pas mus miškų kirtimas gerokai mažiau intensyvus nei kitose Europos valstybėse, o kirtavietėse veši miško želdiniai, padidėjo miško jaunuolynų, kas žvėrims sudaro palankias sąlygas ir maitintis, ir slėptis. O kanopinių žvėrių ir bebrų (pagrindinis vilkų maistas) dabar Lietuvoje yra tiek, kiek niekada anksčiau nebuvo.

Dar keistesnis teiginys ("Baltijos vilko" sugalvotas), kad tais metais, kai pavasariop Lietuvoje nebūna sniego dangos, mūsų vilkai nesidaugina ir jų populiacijos dydis metai iš metų (sniego Lietuvoje dažnai nebūna) nekinta. Tačiau, kai sniego būna, vilkų priskaičiuojama tiek daug, jog aplinkosaugininkai jų skaičiaus netgi nedrįsta skelbti visuomenei. Apie vilkų medžioklę netgi nesinori kalbėti. Tokios medžioklės tvarkos Lietuvoje niekada nėra buvę ir, matyt, niekur kitur nėra: tai kažkoks juodo jumoro, medžioklę reguliuojančių pareigūnų nekompetencijos, nepagarbos medžiotojams ir gyvulių augintojams bei pataikavimo asfaltiniams vilkų mylėtojams mišinys.

Kodėl vilkas nebijo žmogaus?

Kai tokia vilkų medžioklės tvarka, to ir reikėjo tikėtis. Kodėl žvėrys bijosi žmogaus? Kai žmonės bėgiojo pasiremdami į žemę ir priekinėmis galūnėmis, vėliau tapsiančiomis rankomis, buvo gerokai daugiau apaugę plaukais, kvepėjo panašiai kaip ir kiti žvėrys – natūraliais gamtiniais kvapais, jie buvo lygūs su kitais žvėrimis: silpnesnius galabijo ir valgė, nuo stipresnių bėgo, ropštėsi į medžius, lindo į siauresnius uolų plyšius ar nuo žvėries apsigindavo susitelkę didesnėmis grupėmis. Būsimasis žmogus tada buvo ir grobis stambiesiems plėšrūnams. Tvirtai atsistojęs ant dviejų kojų, žmogus į priekines galūnes, tapusias rankomis, išmoko pasiimti įvairius įrankius, prisijaukino ugnį, pasigamino vis sudėtingesnius ginklus, iki paties ugnimi spjaudančio šautuvo, išmoko apdirbti kailius ir iš kitokių medžiagų pasisiūti aprėdus. Keitėsi žmogaus kvapas, keitėsi jo santykiai su žvėrimis. Dalį jų jis prisijaukino, paversdamas naminiais gyvūnais, ir naudoja iki šiol savo poreikiams tenkinti. Su modernesniais ginklais žmogus galėjo nudobti bet kokį žvėrį, ir žvėrys, įsiminę žmogaus kvapą ir išvaizdą, pradėjo jo bijoti, vengti susitikimų su juo, nes dažnas toks susitikimas baigdavosi žvėries mirtimi. Žmogus taip įsijautė į gamtos valdovo vaidmenį, kad daugybę laukinių gyvūnų rūšių iš viso išnaikino, o pas žvėris išsivystė žmogaus baimės instinktas. Tačiau šis instinktas nėra prigimtinis. Paimtas iš irštvos, tik gimęs vilkiukas ir užaugintas namuose, žmogaus nebijo, jo skleidžiamo kvapo nelaiko sau pavojingu. Bijoti žmogaus jis išmoktų augdamas ir stebėdamas tėvų elgesį. Tačiau ar to jie dabar gali išmokti? Susitikimai su žmonėmis dabar Lietuvoje ir beveik visoje Europos Sąjungoje vilkams niekuo negresia, išskyrus išimtinius atvejus, kai vilkai medžiojami. Tai ko jiems bijoti, nors ir negamtiškais kvapais kvepiančio padaro, kuris be šautuvo nei stipresnis, nei greitesnis už vilką. Kai suaugę vilkai rodo jaunikliams, kad žmogaus nėra reikalo bijoti, karta iš kartos vilkai taps dar įžūlesni.

Ar gali vilkai užpulti žmogų?

Kaip maisto šaltinis žmogus vilkams niekada nebuvo mėgstamas patiekalas. Ilgiausią laikotarpį, turbūt, dėl to, kad žmogaus bijojo. Dabar vilkai žmogaus pradėjo nebijoti, tačiau išmėginti jo mėsos skonį nesiryžta, galbūt, kaip tik dėl to vilko uoslei nemalonaus žmogaus kvapo. Žmogų vilkai gali užpulti ir sužeisti nebent kaip konkurentą. Žmonių ganyklose vaikštinėjančius riebius avinus vilkai laiko savo teisėta nuosavybe vien dėl to, kad jie skanūs, o privačios nuosavybės teisių peripetijų vargu ar jie žino.

Jei vilkai atsliūkinę, į jų supratimu teisėtą medžioklę, susiduria su jiems trukdančiu žmogumi, kuris, neturėdamas teisės panaudoti šaunamojo ginklo, jiems nepavojingas, kodėl nepabandžius juo atsikratyti. Belieka tik kartą kitą pasipriešinti beginkliam žmogui ir ilgainiui tai gali tapti įprastu reiškiniu. Galbūt gali vilkai apkandžioti žmogų ir kur nors su juo susidūrę nuošalioje vietovėje iš smalsumo arba tada, jei žmogus neužleido takelio girių sanitarui, tačiau nemanau, kad žmogus vilkui gali tapti maisto šaltiniu, kai miškuose gausu žvėrių, o ganyklose galvijų.

Ką daryti, kad vilkai bijotų ir vengtų žmogaus?

Kai žmogus išnaikino daug gyvūnų rūšių, o kitas privedė prie išnykimo ribos, atsirado įvairios organizacijos, judėjimai už laukinių gyvūnų išsaugojimą, globą, rūšių gausos atstatymą. Ir tai buvo teigiamas reiškinys, išgelbėjęs daug gyvūnų nuo išnykimo. Tačiau dabar su ta gyvūnų globa, liguista meile laukiniams gyvūnams perlenkiama lazda, nukrypstama į kitą kraštutinumą, kai siekiama visiškai atsisakyti laukinių gyvūnų gausos reguliavimo. Pabrėšiu – reguliavimo abiem kryptimis, pagal reikalą gausą mažinant ar didinant. Kai žmogus tiek daug įsikišo į gamtos procesus ir be to jau niekaip neišsiversi. Manau, kad dviračio išradinėti ir vilkų atveju tikrai nereikėtų. Reikia tik normaliai pradėti vilkus medžioti. Nesakau, kad juos naikinti reikėtų ištisus metus ir dar mokėti premijas už vilko skalpą. Jokius žvėris, netgi invazinius, nereikėtų medžioti jauniklių auginimo metu – galimi tik išimtiniai atvejai dėl įvairių priežasčių. Kol tarp įvairių organizacijų laužomos ietys dėl vilkų apskaitų, užtektų atsisakyti vilkų sumedžiojimo limitų ir jų populiacijos gausą reguliuoti, visoje Lietuvos teritorijoje leidžiant medžioti dabar galiojančiais terminais. Taip pat reikia kiek pataisyti Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 punktą, kad sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose (reikėtų pridėti, kad ir aptvertose ganyklose, žardžiuose) būtų leidžiama sunaikinti (ne gaudyti, nes vilkus gaudyti draudžia Medžioklės taisyklės) ir vilkus, kaip visokius ten šeškus, kiaunes, mangutus bei lapes. Pagal įstatymą tai gali vykdyti objektų savininkai, valdytojai bei naudotojai, net nebūdami medžiotojais, naudojant medžioklės taisyklėse leidžiamas žvėrių gaudymo priemones (reikėtų pridėti ir teisėtai laikomus šaunamuosius ginklus).

Manau, kad tai pasiekti galima, ES Komisijos biurokratams pateikiant realų gyvenančių Lietuvoje vilkų skaičių ir jų daromos žalos apimtis. Bebrai taip pat yra ES saugomi gyvūnai, tačiau tai netrukdo Lietuvoje juos medžioti be jokių limitų per visą nepagrįstai ilgą jų medžioklės sezoną (kai medžioti pradedama, bebrų šeimose esant dar mažiems jaunikliams, o baigiama, kai jau būna atvesti nauji jaunikliai, kurie neišgyvena sumedžiojus jų tėvus).

Vilkus medžiojant be limitų per keletą metų paaiškėtų tikroji jų gausa, o gal po kiek ilgesnio laiko pas pilkius vėl išsivystytų žmogaus baimės instinktas ir praeitų noras misti ėriena bei vaikus medžioklės mokslų mokyti gyvulių ganyklose. Nei vilkasmaugiai šunys, nei elektriniai ar gyvi piemenys čia negelbės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-25 10:46

Vilkai šeimininkauja visoje Aukštaitijoje


nyksciai.lt
Dalina RUPINSKIENĖ
2019 rugpjūčio 23


Per pastarąsias dvi naktis Anykščių rajono ūkininkai neteko 18 avių. Kaip „Nykščius“ informavo Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis, vilkai šį kartą pasidarbavo dviejose seniūnijose – Svėdasų ir Skiemonių.
„Vakar ir užvakar Svėdasų seniūnijos Aulelių kaime buvo du ar trys vilkų išpuoliai. Buvo užpultos dvi avių bandos. Per dvi naktis sudraskytos 4 ir 8 avys. Vakar naktį Mačionių kaimo ūkininkas neteko 6 avių. Tai kito ūkininko avys. Gerokai anksčiau dar du Mačionių kaimo ūkininkai po nakties rado sudraskytas 2 ir 1 avis. Tad iki šios dienos vilkai sudraskė jau 21 avį. Prasidėjo naujų vadų mokymai, todėl avys nėra sudraskomos, dažniausiai joms tik perkandamos gerklės. Vilkai nesirenką, ką draskyti. Į jų nagus patenka ir avinai, ir ėriukai, ir ėrevedės. Taip senieji vilkai „jaunimą“ moko medžioklės meno“, – sakė skyriaus vedėjas. Paklaustas, kur ūkininkai deda nugaišusias avis ir ar negalima jų valgyti, Žemės ūkio skyriaus vedėjas patikino, kad vilkų papjautų avių mėsos maistui naudoti negalima ir kad jos utilizavimui privalo būti išvežtos į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bei po utilizavimo turi būti pristatytas skyriui tai patvirtinantis dokumentas.
Pasiteiravus apie tai, kaip šiais metais bus atlyginta avių augintojams už nuostolius, V. Velikonis aiškino: „Atvykę pas ūkininką pirmiausia surašome aktus, užfiksuojame faktą, surašome duomenys. Vėliau skaičiuosime nuostolius. Pernai ūkininkams išmokėjome per 10,5 tūkstančio eurų. Šiais metais mokėjimai pasikeitė. Mokės Aplinkos ministerija pagal mūsų pateiktus duomenis“.
Beje, šią savaitę vilkai siautėjo ir Panevėžio rajone, netoli Krekenavos, kur ganosi vienos ūkininkės avys. Plėšrūnų taikiniu tapo maždaug pusės hektaro plote besiganę 9 ėriukai ir vienas avinas. Vilkai prasiveržė į ganyklą, kurios vienas šonas apstatytas šiaudų ritiniais, o kiti apjuosti elektrinio piemens saugoma 1 metro aukščio tvora. Ganykla įrengta vos už 20-30 metrų nuo pastatų. Maždaug prieš pusantros savaitės vilkai buvo užpuolę gretimos ūkininkės bandą. Abi ganyklas skiria apie 8 kilometrai. Tada vilkai papjovė 6 avis ir 11 apdraskė. Prieš metus minima ūkininkė neteko 24 avių.
Pastaruoju metu Utenos rajone ypač suaktyvėję vilkai ėmė puldinėti ganyklose besiganančias avis. Kuktiškių seniūnijoje vilkai papjovė dvi avis, Utenos ir Tauragnų – paguldė po vieną avį, Daugailių seniūnijoje patiesė net aštuonias avis.
Zarasų rajono Dusėtų seniūnijoje dar gegužės mėnesio naktį vilkas elektriniuose aptvaruose sudraskė ir papjovė 3 ūkininko avis. Tąkart pilkis buvo tikrai įžūlus. Nuo gyvenamojo namo iki vilko plėšikavimo vietos buvo vos 300 metrų. Avių šeimininkai iš aptvaro gyvūnus pervarė į namo kiemą. Praėjus pora savaičių, šeimininkas vėl pastebėjo savo sodybos kieme nekviestą svečią iš miško. Tada jis jau draskė avį. Žmogaus šauksmas išgąsdino plėšrūną ir tas pabėgo į mišką. Po to buvo surastos sudraskytos dar trys avys. Vilkas avis papjovė šalia namų. Joms tapo nesaugu ir 20-30 metrų atstumu nuo namo. Jau kitos dienos ryte namų šeimininkė vėl pastebėjo savo sodyboje, šalia garažo, drąsiai šmirinėjantį pilkį. Žmonės ėmė šaukti ir plėšrūnas nėrė į mišką.
Vilkai į medžioklę išeina ir Kupiškio rajone. Mokydami savo jauniklius, šie žvėrys pirmąsias aukas šiais metais jau susirado Kandrėnų, Kirkėnų, Vėžionių ir Rudilių kaimuose. Rudilių kaimo gyventojai tvirtina nebe pirmi metai susiduriantys su vilkų pamokomis vasaros viduryje. Nuo vilkų šiemet jau nukentėjo Rudilių kaimo pakraštyje gyvenantis ūkininkas. Didžiulę raguočių bandą laikantis vyriškis visai neseniai vieną veršį rado paleistomis žarnomis. Kaip spėjama, taip su gyvuliu susidoroję vilkai nepabijojo atsliūkinti iki pat ūkininko namų.
O Rokiškio rajone galvijininkyste besiverčiantis vienas ūkininkas neturi nė akimirkos prisėsti. Su artimaisiais ir pažįstamais jis ieško Konstantinavos kaime iš ganyklos pabėgusių 14 limuzinų veislės mėsinių telyčių. Spėjama, kad 10 hektarų plote besiganiusią 26 galvijų bandą išbaidė atklydę vilkai. Dalį dingusių galvijų – 12 telyčių – šeimininkams pavyko praėjusį šeštadienį surasti, bet likusios prasmego tarsi skardžiai žemę.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-25 10:53

Vilkai vėl kėsinasi į gyventojų auginamus gyvulius


siaure.lt
Jurgita Morkūnienė


Vilkai Biržų rajone vėl pradėjo kruvinas puotas. Pjaunami net prie pat gyvenamųjų namų besiganantys galvijai.

Vieną sodybą aplenkė, apsilankė kitoje

Praėjusio šeštadienio vakarą vieno medžiotojo vaizdo kameros Biržų girioje užfiksavo Pelaniškių kaimo link slenkantį vilką.
Apie tai buvo informuoti gretimame Latvelių kaime gyvenantys ir gyvulius laikantys ūkininkai. Tačiau jie labai nesibaimino, nes naktimis į ganyklas paleidžia podhales aviganius. Šie šunys gerai saugo naminius gyvulius.

Paaiškėjo, kad vilkai šią pamiškės sodybą aplenkė. Tačiau tą pačią naktį vilkai grobį susirado gretimame Medeikių kaime.
Sekmadienio ryte kaimo gyventoja pastebėjo, kad sudraskyta šiais metais gimusi telyčaitė. Ji ganėsi prie pat Medeikių kaimo gyvenvietės, Vingio gatvėje, netoli pieninės.
Telyčaitės savininkas Tomas Butkevičius sakė, kad vienoje vietoje buvo penki pririšti galvijai. Ryte jo mama ganykloje rado du galvijus nutrūkusius ir pabėgusius. Dar du didesni buvo likę pririšti.
Viena trijų mėnesių telyčaitė tysojo negyva, jai buvo išdraskyti viduriai. Vilko sudoroto gyvulio telyčaitės likučius atidavė kaimyno šunims.
Pasak T. Butkevičiaus, tai ne pirmas kartas šiame kaime, kai naminiai gyvuliai kenčia nuo vilkų. Ūkininkų karvėms prieš kurį laiką buvo apdraskyti šonai.


Matė žaidžiančius vilkiukus

Neatmetama, kad medeikiečių naminius gyvulius gali draskyti vilkė, mokanti medžioti jauniklius.
Maitinanti vilko patelė buvo prieš mėnesį užfiksuota medžiotojų vaizdo kamerose. Manoma, kad ji gyvena Tamošiūnų girininkijos teritorijoje.

Praėjusį penktadienį Biržų girioje, Vinco Meskupo pusinėje, netoli išilginės linijos, į darbą važiavę miško kirtėjai matė ant kelio žaidžiančius vilkiukus.
Miško kirtėjas Redas Gasiūnas pasakojo, kad du vilkiukai žaidė apie 5 valandą ryto. Kokio jie amžiaus, žmogus neįžiūrėjo, nes buvo tamsu.
Akivaizdu, kad šiame Biržų girios kašte gyvena vilkų gauja ir moko jauniklius medžioti.


Draskė šlaunis

Rugpjūčio 7 dieną vilkai draskė 10 mėnesių telyčaitę Vabalninko seniūnijos Natiškių kame.
Ryte į lauką atėjusi Vilma Labanauskienė pamatė, kad jos auginamai telyčiai iki kaulų išdraskytos šlaunys.

Pakviestas privatus veterinarijos gydytojas Faustas Brazdžiūnas patarė telyčaitę papjauti, kad ji nesikankintų.
Apie 200 kilogramų sverianti telyčia ganėsi pririšta. Kiti ūkininkų gyvuliai neliesti.
F. Brazdžiūnas sakė, kad jam yra tekę nemažai matyti gyvulių, apdraskytų plėšrūnų. Vieni gyvuliai pradedami graužti nuo kojų dar būdami gyvi - veterinarui teko siūti jiems padarytas žaizdas.

„Jei veršeliai laikomi su karvėmis, jos vaikus dar kiek apgina. O jei ganomi vieni, tai pasmerkti. Visų gyvulių į tvartus juk neįmanoma nakčiai suvaryti“, - svarstė veterinarijos gydytojas.
Praėjusiais metais vilkai sugraužė tris avytes, kurios ganėsi už pusės kilometro nuo šios vietos.
Netoli Natiškių kaimo yra Žalioji giria bei Guodžių durpynas, kur vilkų apstu.


Reikia nufotografuoti

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais Biržų rajone buvo užregistruoti 33 atvejai, kai nuo plėšrūnų dantų nukentėjo naminiai gyvuliai, dažniausiai avys ir galvijai.

Tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas gyvulių laikytojus perspėja, kad norint gauti savivaldybės skiriamą kompensaciją reikia, jog gyvulio mirties aktą surašytų veterinarijos gydytojas. Be to, nuo šių metų pagal nustatytus reikalavimus gyvūnas turi būti dar ir nufotografuotas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad šių metų pradžioje Biržų rajone buvo registruojami 64 vilkai. 2018 metų duomenimis, Biržų rajone buvo 83 vilkai.
Šie duomenys pateikiami gavus medžiotojų būrelių informaciją.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgp-25 10:55

Vilkai įsisiautėja

siaure.lt
Alfreda Gudienė
2019-08-20


Praėjusią savaitę „Šiaurės rytai“ rašė apie šiais metais vilkų aukomis tapusias dvi telyčaites. Viena buvo sudraskyta Natiškiuose (Vabalninko seniūnija) rugpjūčio 7 dieną, kita – rugpjūčio 10 – ąją Medeikiuose.

Kaip jau rašyta, tą naktį medžiotojų vaizdo kameros buvo užfiksavusios į Pelaniškių kaimo pusę slenkantį vilką. Minėto kaimo gyventojams gyvulius saugoti padeda Podhalės aviganiai šunys, todėl žvėris, matyt, aplenkęs Pelaniškius, patraukė į Medeikių pusę. Netoli gyvenvietės besiganiusios ir vilko grobiu tapusios telyčaitės likučius gyvulio savininkui teliko atiduoti šunims.

Rugpjūčio 15-ąją prieš vaizdo kameras šmėžavęs vilkas (ko gero, jauniklius maitinanti vilkė) apsilankė Užušiliuose.
„Mėsinis, gražus veršelis“, - apie vilko sudraskytą belgų mėlynosios veislės veršelį sakė veterinarijos gydytojas Vygantas Macys. Gal 2 ar 3 mėnesių amžiaus gyvulėliui išdraskyti abu užpakaliniai kumpiai, viduriai.

Manoma, kad vilko jis, ganytas prie namų, užpultas apie 2 valandą nakties. Netoliese ganėsi didesnė karvių banda.
Užušiliuose sudraskytas veršelis – šiais metais jau trečiasis gyvulys Biržų rajone sudorotas vilkų. Praėjusiais metais rajone užfiksuoti 33 vilkų pasikėsinimo į naminius gyvulius atvejai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Rgs-06 08:13

Valdininkų planas: avys – vilkams, o ūkininkams – kompensacijos



Miglė Krancevičiūtė,
www.GRYNAS.lt
2019 m. rugsėjo 5 d.



Aplinkos ministerijai bandant išsaugoti pilkųjų vilkų populiaciją Lietuvoje, ūkininkai skaičiuoja augančius šių plėšrūnų padaromus nuostolius ir ima baimintis, kad vilkai ateityje gali nebebijoti žmogaus.
Oficialiais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos, o tai, pasak gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ informacijos, yra ne mažiau nei 272 vilkai.
Toks kiekis vilkų kasmet pridaro nemažai nuostolių gyvulių augintojams. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, vien per 2018 metus fiksuoti 529 vilkų padarytos žalos atvejai, žalos patyrė 444 asmenys, papjauti 1709 ūkiniai gyvūnai.


Skaičiai meluoja?


„Atlikus erdvinę 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Norime pažymėti, kad vilkų populiacijos gausumas valdomas apgalvotai, netrukdant rūšiai išlikti palankios apsaugos būklės, kaip numatyta Vilko (Canis lupus) apsaugos plane“, – portalui DELFI rašė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.
Tačiau gyvulius auginantys ūkininkai ir medžiotojai įsitikinę, kad vilkų yra daugiau nei suskaičiuojama oficialiai.
„Mes jau seniai kalbame, kad vilkų sumedžiojimo limitai yra per maži ir buvome vieni iš pirmųjų, kurie sakė, kad vilkų Lietuvoje yra žymiai daugiau negu jų suskaičiuojama dėl tam tikrų skaičiavimo metodų niuansų ir dabar mes jau matome rezultatą. Vilkai dažnai pjauna ūkininkų gyvulius ir sugrįžta į tą pačią vietą ne po vieną kartą“, – sakė medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus.
Ukmergės rajone gyvenanti ir per 120 avių laikanti Jolanta Keburienė taip pat sako, kad vilkai į jos laikomas avis kėsintis pradėjo tik dabar: „Jau 11 metų avys pas mus gyvena ir tik pastaraisiais metais pirmas išpuolis buvo, tad, mano galva, vilkų prisiveisė tiesiog per daug.“


Kompensacijos neguodžia


Nors per 2018 metus kompensacijoms vilkų padarytai žalai atlyginti išleista daugiau nei 150 tūkst. eurų (tiksli suma 168 tūkst. 284,27 Eur.), gyvulių augintojai teigia, kad tai menka paguoda, ypač atsižvelgus į tai, kiek kelių tenka praminti norint jas gauti.
„Liūdniausia, kad kompensacijas gauname tik už papjautas avis. O už sužeistas niekas nemoka, nors dažniausiai jos neišgyvena ir tenka skersti. O po vilkų atakos nepatikrinsi juk, kuriai kas praplėšta ar įkąsta, kai 200 avių būrys subėga į tuntą. Tai pamatai tik kai pasidaro blogai kažkuriai, o tada jau kompensacijų niekas nemoka, neva, gal čia net ne vilkų darbas, gal čia mūsų pačių šunys. Juokinga, bet ir pikta“, – apie patiriamą žalą pasakojo daugiau nei 400 avių auginanti Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė.
Andrius Kimbarauskas iš Prienų rajono, savo malonumui laikantis apie 60 avių pasakojo, kad kai vilkai praėjusį savaitgalį papjovė 4 jo avis ir dar vieną sužalojo, specialistai iš pradžių net nežinojo, ką daryti.
„Šeštadienį atvažiavęs apžiūrėti avių, radau 4 papjautas ir vieną sužeistą. Supratęs, kas įvyko, patyriau savotišką šoką. Tikrai nesitikėjau, kad galėjo man taip nutikti.
Iš pradžių net nežinojau, ką daryti, paskambinau savo veterinarui, jis buvo išvykęs, bet nurodė kreiptis į seniūniją. Keisčiausia, kad seniūnijoje nelabai žinojo, ką daryti, sakė, kad čia pirmas toks atvejis. Tai dabar nėra labai jauku, kai žinau, kad ir čia jau atėjo vilkai“, – patirtimi dalijosi prieniškis.
J. Keburienė iš Ukmergės portalui DELFI pasakojo, kad jai labiausiai gaila ne mažų kompensacijų, bet avių, kuriomis rūpinasi ir myli. „Kadangi nesame tie ūkininkai, kurie augina dėl skaičiaus ir išmokų, jos mums nėra paprastas gyvulys ir mes jas tikrai mylime. O tas vaizdas, atėjus į aptvarą, esantį prieš pat namus ir radus išdraskytas avis, tiesiog žiaurus“, – kalbėjo pašnekovė.


Išpuolio nesitikėjo


Jau 11 metų avis laikanti J. Keburienė net nenumanė, kad į jos sklypą, kuris ribojasi su greitkeliu ir kitu judriu keliu bei kertasi su žmonių dažnai lankomu miškeliu, užsuks vilkai.
"Gyvename labai arti rajono centro, atskirti greitkelio ir kito intensyvaus kelio, kitoje sklypo pusėje yra žmonių gausiai lankomas parkas, kurio mišku negaliu pavadinti, ten ir pasivaikščiojimų takai, ir treniruokliai įrengti. Tai mes buvome tikrai ramūs, kad kas kas, bet vilkai tai tikrai neateis iki mūsų, nes paprasčiausiai gyvename tikrai triukšmingoje vietoje, kur intensyvus eismas. Negana to, savo avis nakčiai visada pargename į aptvarą priešais pat namus dėl saugumo.
Tą vakarą pati pargyniau jas namo ir nustebau, kad avys labai neramios, bet kažkaip nesureagavau. Ryte, aptvare radome tris sudraskytas, o dar vieną, kurios, kaip pasirodo, vakarą prieš tai nepastebėjau, sudraskytą radome dieniniame aptvare. Tai reiškia, kad vilkai užpuolė bei vieną avį sudraskė dar dieną, todėl visas būrys ir buvo išsigandęs“, – įvykius prisiminė ukmergiškė.


Gyventojai vilkus pastebi jau ir po savo namų langais


Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė auginanti daugiau kaip 400 avių sako, išpuolių sulaukianti kiekvienais metais, o vilkai jau įsidrąsino slankioti ir aplink sodybos langus.
„Užpuolimų pasitaiko kiekvienais metais po keletą kartų. Vienais metais, bandydami apsaugoti avis, nakčiai jas gindavome į tvartus, bet tai blogai atsiliepė avių sveikatai, nes avys yra gyvūnai, kurie turi gyventi lauke. Dabar turime du šunis, kurie lojimu įspėja pajutę vilkus, tad kai ima loti naktį, keliuosi iš lovos, sėdu į mašiną ir seku įkandin.
Praėjusį sekmadienį šunys vėl prikėlė naktį, tad kėliausi tikrinti. Ir tikrai, šalia ganyklų, automobilio žibintų apšviesti, iš ganyklos į mišką prabėgo keli vilkai, tik nemačiau naktį kiek tiksliai jų buvo. O šiaip tų atvejų yra daugybė ir įvairiausių. Jeigu net ryte kaimynas matė, kaip vilkas vieną mano avį iš aptvaro tempė. Aš ir pati pro langus rytais kartais matau juos slankiojant aplink aptvarus.
Anksčiau buvo ramiau, bet dabar, tiek nuostolių, tiek neramių naktų. Čia yra tik laiko klausimas, kada vilkai ims nebebijoti žmonių“, – patirtimi dalijosi avių augintoja.


Konfliktą pastebi ir medžiotojai, ir gamtosaugininkai


Ekologijos ir aplinkotyros centro prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad nors vilkai ir užima svarbią ekosistemos dalį, per didelis jų kiekis žmonėms pavojingas. „Vilkas yra mitybinės grandinės viršūnėje, jis reguliuoja žolėdžių, o taip pat kitų smulkesnių plėšrūnų populiacijas. Kuo mažiau vilkų, tuo didesnė atsakomybė žmogui atliekant reguliacijos funkciją. Puikiai žinome, kokios problemos iškyla, kuomet smarkiai padaugėja stambiųjų kanopinių arba lapių, usūrinių šunų. Kita vertus, pernelyg išaugęs vilkų skaičius neišvengiamai iššaukia konfliktus su žmonėmis“, – portalui DELFI rašė profesorius.
Medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus sako, kad medžiotojai išnaikinti vilkų nenori, o ir padaryti tai būtų nemenkas iššūkis.
„Vilkų yra tikrai per daug. Medžiotojai tikrai nenori jų išnaikinti, kiekvienas gyvas padaras turi turėti vietos po saule, tiesiog turėtų būti viskas subalansuota ir daroma protingai. Vilkų sumedžiojimo limitas turėtų atitikti realią situaciją, medžiotojų nuomone, kalba sukasi apie 150-200 vilkų, kad kaip sakoma būtų ir vilkas sotus ir avis gyva. Dabar to balanso tikrai nėra, o Lietuva tapo vilkų veisykla, – sakė S. Staponkus ir pridėjo, kad netgi turint leidimą, sumedžioti vilką nėra lengva užduotis, – Sumedžioti vilką yra tikrai nelengva, nes jie yra vieni atsargiausių žvėrių. Jeigu medžiotojas sumedžioja vilką, tarp medžiotojų tai laikoma didele sėkme.“
DELFI kalbintas „Baltijos vilko“ vadovas Vaidas Balys turėjo kitą poziciją nei medžiotojai. Jis aiškino, kad medžiotojų įvardytas skaičius yra nerealus, nes būtų išmedžiota didžioji vilkų dalis.
„Jeigu, vilkų, kaip medžiotojai įsivaizduoja, būtų 1000, tai 150-200 vilkų netektį populiacija toleruotų pakankamai gerai, tačiau jeigu vilkų, kaip dabar preliminariai skaičiuojama, yra apie 300, o jie nori beveik visus išmedžioti, tai čia yra visiškas kosmosas ir apie tai net kalbėti negalima“, – sakė „Baltijos vilko“ vadovas V. Balys. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys vilkai yra saugomi, yra nustatyti griežti medžioklės limitai, kuriuos pažeidus gresia griežtos bausmės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-02 15:06

Lietuvoje dramatiškai išaugo vilkų išpuolių skaičius


Pasinaudodama Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslininkystės centro ir kitų institucijų surinktais duomenimis, Vytauto Didžiojo universiteto studentė Egle Virvicutė parengė tyrimą, kuriame atsispindi vilkų veikla nuo 2009 iki 2018 m.

Duomenys rodo, kad per šį laikotarpį vilkų išpuolių skaičius išaugo daugiau nei 20 kartų.

Rikiuodamas ir rinkdamas duomenis autorius nustatė, kad Lietuvoje vilkai dažniausiai užpuola gyvulius rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Aptariamuoju laikotarpiu vilkai per šiuos mėnesius užpuolė 1 743 gyvūnus, tai sudarė 20,1% visų 2009–2018 m. Ir 1635 arba 19,7% visų oficialiai žinomų kramtymų ir suplėšytų ūkio gyvūnų.

Daugiausia atvejų užfiksuota Šilalės, Kupiškio ir Klaipėdos rajonuose. Daugiausiai nuostolių patyrė Elektrėnų savivaldybės ūkininkai.

Nors vilkų išpuolių padaugėjo tik 1,4 proc., Palyginti su 2017 m., Analizuojant dešimties metų duomenis paaiškėja visiškai kitoks vaizdas.

Vilkų, atvykstančių į ganyklas ar ūkius maistui ar mokyti jaunosios kartos, skaičius nuo 2009 m. Išaugo daugiau nei dvigubai. 2009 m. Buvo nustatyti 92 išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus, palyginti su 1866 metais 2018 m.

Lietuvoje nagrinėjami du vilkų išpuolių augimo laikotarpiai: 2013 ir 2014 m. Viena iš tokio mėsėdžių išpuolių priežasčių yra žemės ūkio plėtra ir bandų augimas.

Skaitykite daugiau „Medžioklės žurnale“



http://www.la.lv/lietuva-dramatiski-aud ... Op19Cqh02o
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-04 22:19

Siūloma per šį medžioklės sezoną leisti sumedžioti 120 vilkų



Data
2019 10 04


Aplinkos ministerija siūlo per šį vilkų medžioklės 2019-2020 m. sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 120 vilkų. Šį limitą patvirtinančio aplinkos ministro įsakymo projektas yra pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Toks siūlymas parengtas, apibendrinus šiemetinius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis, įvertinus informaciją apie jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus bei rekomendacijas ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.

Mokslininkai, atsižvelgę į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, rekomendavo šiemet nustatyti ne mažesnį nei praėjusį sezoną (buvo leista sumedžioti 110 vilkų) jų sumedžiojimo limitą, tačiau jį didinti atsakingai.

Patikimai apskaičiuoti visą vilkų populiaciją šalyje atskirais individais, kaip rodo daugelio Europos šalių patirtis, yra neįmanoma. Patikimesnis vertinimo būdas – nustatant besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičių.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius, vilkų šeimų skaičius šalyje įvertintas, remiantis jų populiacijos stebėsenos duomenimis. Tai medžioklės plotų naudotojų ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamos žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, pranešimai apie vilkų padarytą žalą, per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų genetiniai tyrimai.

Medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų ir vilkų, apskaitas, kaip numato pernai nustatyta nauja žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, medžioklės plotų naudotojai atlieka pagal nuolatinius maršrutus sausio-kovo mėn. pasirinktą dieną, kai yra tinkama sniego danga. Apskaitos maršrutai nustatomi kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniuose rezervatuose. Šiemet apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys gauti tik iš maždaug pusės – 504 – apskaitos vienetų (pernai – net iš 881 apskaitos vieneto).

Prieš siūlant vilkų sumedžiojimo limitą, buvo išnagrinėta 490 pranešimų apie vilkus, užregistruotų sistemoje, kurioje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus. Iš jų 255 – apie vilkų padarytą žalą.

Remiantis minėtais duomenimis, manoma, kad Lietuvoje 2019 m. reprodukcijos sezonu gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal europinę praktiką, teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius, laikomos 4 ir daugiau vilkų grupės. Iš turimų duomenų matyti, kad yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta po 3 vilkus, 23 teritorijose – po 2, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai.

Per praėjusį sezoną sumedžiotų 99 vilkų genetiniai tyrimai, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, parodė, kad praeityje šie gyvūnai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Todėl labai susiaurėjo jų populiacijos genetinė įvairovė. Pastaraisiais metais ji didėja, tačiau dar nėra optimali.

Šie genetiniai tyrimai parodė, kad 53 iš tų 99 vilkų buvo jauni (iki vienų metų) ir iš skirtingų šeimų. Tai patvirtina ankstesnius spėjimus, kad dalis vilkų šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti jų populiacijos stebėsenos metu arba kad valstybės siena nėra kliūtis jiems judėti. Lietuvoje gali būti sumedžiojami vilkai, kurie atvesti kaimyninėse šalyse, o tose šalyse – atklydę mūsiškiai.

Pagal tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendaciją, šiemet siūloma atsisakyti pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito paskirstymo pagal rajonus. Taip siekiama išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors jų šeimos individai.

Ryšių su visuomene skyrius
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17943
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2019-Spa-04 22:45

Apibendrinti vilkų stebėsenos 2019 m. duomenys ir parengtas pasiūlymas dėl vilkų sumedžiojimo limito

2019-10-03
download.png


Apibendrinus vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, ūkiniams gyvūnams daromos žalos duomenis ir siekiant užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę 2019-2020 m. medžioklės sezonui siūloma leisti sumedžioti 120 vilkų.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atlikti 2018-2019 m. sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė, kad praeityje vilkai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Tokios medžioklės pasekmės buvo žymus vilkų populiacijos genetinės įvairovės susiaurėjimas. Pastaraisiais metais vilkų genetinė įvairovė didėja, tačiau dar nėra pasiekusi optimumo, todėl mokslininkai, atsižvelgdami į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, rekomenduoja šiemet skirti ne mažesnį nei praėjusį sezoną vilkų sumedžiojimo limtą, tačiau jį didinti atsakingai.

Remiantis daugelio Europos šalių patirtimi nustatyta, kad patikimai apskaičiuoti visą populiaciją atskirais individais neįmanoma, todėl labiau užtikrintas vertinimo būdas yra besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičiaus nustatymas.

Vilkų populiacijos stebėsenos duomenys, iš kurių sprendžiama apie šeimų skaičių šalyje yra šie:

1) medžioklės plotų naudotojų ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamos žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys,

2) pranešimų apie didžiuosius plėšrūnus registracijos visus metus duomenys, įskaitant vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams atvejų duomenys,

3) praėjusiame medžioklės sezone sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų individų genetiniai tyrimai.

2018 metais buvo nustatyta nauja žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, pagal kurią medžioklės plotų naudotojai atlieka medžiojamųjų gyvūnų, įskaitant didžiuosius plėšrūnus, apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausio – kovo mėn. pasirinktą dieną kai yra tinkama sniego danga. Apskaitos maršrutai nustatomi kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniuose rezervatuose. Šiais metais apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys gauti tik iš maždaug pusės - 504 apskaitos vienetų (praėjusiais metais duomenys buvo gauti net iš 881 apskaitos vienetų).

Analizei panaudota ir 490 pranešimų apie vilkus iš sistemos, kurioje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, įskaitant jų žalą. Šioje pranešimų registracijos sistemoje gauti 255 (iš jų 161 su įvykio nuotraukomis) pranešimai apie vilkų padarytą žalą su tikslia geografine nuoroda ir kai kada pateikta vertintojų nuomone, koks skaičius individų galėjo padaryti žalą.

Praėjusiame medžioklės sezone nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. kovo mėn. buvo sumedžioti 103 vilkų individai iš skirto 110 individų limito. Genetiškai buvo ištirti 99 individai. Tyrimas parodė, kad iš jų 53 individai buvo jauni iki 1 metų vilkai iš skirtingų šeimų. Ši informacija sustiprina ankstesnių metų spėjimus, kad dalis šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti stebėsenos darbų metu ir kad valstybės sienos atkarpos su kaimyninėmis valstybėmis nėra rimta kliūtis judėti vilkų šeimoms, t.y. kad Lietuvoje gali būti sumedžiojami kaimyninių valstybių teritorijose atvesti vilkų individai ir kad Lietuvos vilkų individai nuklysta ir yra sumedžiojami kaimyninėse valstybėse. Genetinių tyrimų ataskaita skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje.

Atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie didžiuosius plėšrūnus registracijos visus metus duomenų analizę įvertinta, kad Lietuvoje 2019 m. reprodukcijos sezonu gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal Europinę vilkų valdymo praktiką individų grupės, susidedančios iš 4 ir daugiau individų, laikomos teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius. Iš turimų duomenų matyti, kad papildomai yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta po 3 vilkus, 23 teritorijose stebėta po 2 vilkus, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai, taigi pastarieji duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad tai būtų atskiros vilkų šeimos.

Įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos, siūloma patvirtinti 120 vilkų sumedžiojimo limitą.

Atsižvelgiant į genetinius tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendaciją atsisakyta pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito rajonavimo. Taip siekiama išvengti, kad situacijų, kurios gali lemti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimą, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors vilkų šeimos individai.

Praėjusiame medžioklės sezone leista sumedžioti 110 vilkų, iš kurių 66 buvo skirti sumedžioti savivaldybėse, kuriuose registruota daugiausiai vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atvejų.

Primename, kad vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki balandžio 1 d. (išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 20 ir 0 svečių