Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Vas-15 07:34

Iš dienoraščio


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-02-05
Untitled.jpg
2019 01 12

Ar begali būti medžiotojui bjauresnė diena, kai dėl ligos negali medžioti? O lauke saulėta, šviežias sniegelis ir keli laipsniai šaltuko. Tokią dieną neabejotinai pavergia gamtos vaizdai.
Dar žinai, kad numatyti medžioti plotai itin žvėringi, o tu ligos kamuojamas drybsai lovoje. Dar jei tas negalavimas būtų itin rimtas – tai tik bjaurus nuolatinis kosulys, bet, kaip patvirtino gydytojas, plaučiai švarūs.
„Nieko nebus, – pagalvojau, – reikia imtis kokio nors darbo.“ O kokio, jei mintyse tik medžioklė? Vis svarstai, kokį mišką varo, kokie žvėrys iš jo išbėgo, ar medžiotini. Kaip kolegoms sekasi? Gal jau kažkuris už kepurės užkištą eglės šakelę nešiojasi – vadinasi, šūvis buvo taiklus. Įsisvajoji taip, kad, regis, stovi šaulių linijoje, klausaisi miško garsų.
Ir taip visą dieną begalvodamas kamuojiesi – gali ir be tos dar kokią kitą ligą įsitaisyti (tarkim, sukvailėjimo).
Kai jau sutemo ir žinau, jog medžioklė baigta, neiškenčiu ir skambinu medžioklėje buvusiam. Pasirodo, miške, iš kurio gana ilgam buvo dingę šernai, patiesti net trys. Buvo jų visa banda. Vadinasi, dar visų maras neišguldė. Tik prie to maro ir mes, medžiotojai, gerokai prisidedame. O gal ta liga sugalvota tik tam, kad sumažintų šernų gausumą? Mes persistengsime bemedžiodami, ir miškai liks be šernų, be pagrindinio medžioklės objekto. Kitame miške net apie 30 elnių banda išnešė sveiką kailį.
Nereikia nė medžioklės – dėl puikaus oro tai buvo itin tinkama fotografuoti diena, gal būčiau kokią išskirtinę nuotrauką padaręs, o aš namie…
Sėkmė nusišypsojo vienam ir kitam svečiams. Na, nežinau, kaip jūs, kolegos medžiotojai, bet aš visada džiaugiuosi, kai pasiseka svečiui, ir visai nesvarbu, kas jį pakvietė. Dar sėkmė nusišypsojo klubo vadovui Mindaugui. Tas irgi paguldė šernioką.

2019 01 15

Paskambino garsusis kraštietis profesorius Petras Vyšniauskas ir paprašė suorganizuoti medžioklę tykant. Iš Vilniaus jis atvyko į tėviškę Plungę. O aš negaliu ištrūkti į medžioklę, nes jau dvi savaites kamuoja bronchitas. Pagerbti iš Vilniaus atvykusį kraštietį – garbės reikalas, tad susitariau su klubo vadovu Mindaugu dėl svečio priėmimo. Sutarėme, kad jis sėdės Mindaugo bokštelyje. Toje vietoje šernai visada pasirodo.
Atvežiau Petrą į klubo namelį. Įsižiūrėjau, kad jis, be dėklo su šautuvu, turi maišelyje buteliuką. Ir dar kyšo medžioklės ragas. Pamaniau, kad mes irgi nepėsti, taip pat turime medžioklės ragą ir kaip kuris sugebame jį pučiame. Aišku, apie natas nėra nė kalbos, džiaugiesi, kad sugebi patūtuoti. Tad supratau, kad Petras surengs mums pamoką.
Įforminome dokumentus, ir į medžioklę – tik be manęs. Kol kolegos sėdėjo bokšteliuose žvėrių viliojimo vietose, aš aplankiau buvusį bendražygį Alfonsą, kuris dėl amžiaus medžioklės atsisakė, bet, kaip mane patikino, kasnakt ją sapnuoja.
Gavau žinutę, kad šerną paguldė Arūnas. Po to ir Mindaugas parašė, jog patiesė šernioką. Na, jau neblogai: jei svečiui ir nenusišypsos sėkmė, tai bent pamatys, kad mūsų medžioklės plotai netušti.
Liko pusvalandis iki sutarto laiko, kai baigsime tykoti. Pora šernų yra, tai rašau žinutę Petrui, ką jis mato, ar nesirodo šernai? O tas atsako – yra tik traktorius, netoliese kraunantis rąstus. Tai velniava, tai sutapimas – pasodini svečią bokštelyje, prie kurio ateina šernai, o atvažiuoja traktorius ir sugadina medžioklę. Galėjo velnias dieną tas malkas vežti, o ne naktį žvėris baidyti.
Netrukus gaunu žinutę iš Petro, jog traktorius nuvažiavo, bet gal jau baigsime tykoti, nes vargu ar koks žvėris bepasirodys. Atvažiuoju prie bokštelio jo paimti, o tas sako, kad ką tik matė šerną ir porą stirnų. Žodžiu, per anksti atvykau ir jam neteko paleisti šūvio.
Lupame tuos šernus. Petras beturįs bryzą geros dešros ir butelaitį. Tie, kurie galėjo išgerti, tai be raginimo ir trūktelėjo. Degtinėlės nebėra, o noro tik padaugėjo. Sakau Petrui, jog tuoj surasiu, turiu po medžioklės namelio grindimis slaptavietę. Pakeliu lentą, parodau vieną, paskui kitą butelaitį. Atsirenkame, kurį „sutvarkysime“. Svečias žiūri akis išpūtęs: „Tokio baro man dar neteko matyti…“
Paduodu jam išbandyti mūsų medžioklės ragą. Pučia, bet vis atitraukia ragą nuo lūpų: „Žinote, jis niekam tikęs, galite į dešras sumalti…“ Na štai, o mes tuo ragu didžiavomės ir kartais per kokias savo šventes kuris nors pūsdavome. Svečias vis žiūrėjo žiūrėjo į mūsų veidus ir pasakė, kad vienas jaunas klubo medžioklis turi tinkamas lūpas, kad tik jis gali tapti rago pūtėju. Jam profesorius įteikė savo sukurtų medžioklės rago melodijų natas.
Atsisveikinant, jau susibūrus prie mašinų, Petras pasiėmė savo ragą ir mums pagrojo medžioklės pabaigos signalą. Visko medžioklėse esu matęs, bet pirmą kartą ne bet kas, o muzikos profesorius medžioklės garsais ją užbaigė beveik dvyliktą valandą nakties. Neabejoju, kad ne vienas Kantaučių gyventojas girdėjo rago garsus ir pabambėjo ant mūsų.

2019 01 26

Šį savaitgalį baigėsi medžioklės su varovais sezonas. Išvakarėse pas mane užsuko žinomas dvasininkas Troškūnų (Anykščių r.) klebonas Saulius Filipavičius pakalbėti dėl straipsnio į mano naują knygą „100 medžiotojų ir… medžioklė, medžioklė“. Tai ne tik sielų ganytojas, bet ir medžiotojas, buvęs ne viename safaryje. Troškūnuose, bažnyčios šventoriuje, yra jo sumanytas ir pastatytas paminklas medžiotojų globėjui šv. Hubertui.
Taigi varovinės medžioklės pabaiga. Niekas žvėrelių su šunimis ir varovais nebevaikys. Į sezono uždarymą mūsų „Kontaučių“ klube atvyko Seimo narys Andriejus Stančikas. Kažkada „Plungės“ laikraštyje rašiau: jei nori pažinti žmogų, pabūk dienelę su juo medžioklėje. Tad vedamas žurnalistinio smalsumo svečią paklausinėjau apie Seime tvarkomus gamtos reikalus, apie kvailystę dėl vilkų nepamatuoto dauginimo ir kitus medžioklės reikalus. Iš atsakymų ne tik aš, bet ir kiti klubo nariai suprato, jog jam rūpi gamtos klausimai ir stengiasi Seime juos spręsti. Jis nesąs iš tų žmonių, kurie tik ir trokšta sumedžioti žvėrį. Matė šernų, lyg ir galėjo šauti, bet susilaikė, o malonumo, sakė, šioje medžioklėje turėjo daug.
Medžioklėje pasižymėjo ir karaliumi tapo Artūras Vainauskas, paguldęs lapę ir šerną. Dar šernelį patiesė Saulius Vaičekauskas.
Pagerbėme sumedžiotus žvėris, o tada medžioklės vadovas Arūnas Garbenčius ir klubo pirmininkas Mindaugas Preibys įteikė svečiui klubo medalį. Medalis užkabintas ir karaliui. Dar medaliu apdovanotas savo gimtadienį švenčiantis Algis Zavelis.
Tada jau sėdome prie specialiai sezono uždarymui išvirtos tirštos kopūstienės, kotletų, kepsnių. Tik įsijautėme į vaišes, ir prie medžiotojų namelio pasipylė fejerverkai. Visi išlėkėme lauk. Pasirodo, Algį gimtadienio proga taip sumanė pasveikinti artimieji.
Mes irgi linkime jam ilgiausių metų ir kaip įmanoma ilgiau eiti žvėrių takais.
Išsiskirstydami atsisveikinome su šūkiu: „Medžioklei – valio!“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Vas-15 07:37

Medžioklė beliko sapnuose


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-02-05

Rodos, taip ir matai, kaip iš vieno miško į kitą per pievą bėga briedis, kaip tau į liniją atitraška šernai, kaip pakrūmėmis skuodžia lapė stengdamasi išvengti medžiotojo šūvio.
Kaip sako savo 80-metį po savaitės švęsiantis Alfonsas Vaičekauskas, nors jo šautuvėlis jau ir tyli, tačiau sapnuose jis tebevaikšto žvėrių takais. Ir belieka jam palinkėti dar daug metų sapnuose regėti medžioklę.
Untitled1.jpg
Medžiotojo kelią prieš pusšimtį metų A. Vaičekauskas pradėjo Staneliuose, kur dirbo mokytoju, – buvo „Salantų“ būrelio medžiotojas. Kantautiškiai medžiotojai šį puikų žmogų sutiko priimti į savo tarpą.
Kiekvienam ateina ta diena, kai tave įveikia kokia liga ar tiesiog pasensti, jau neįstengi būti visaverčiu medžiotoju. Belieka džiaugtis tuo, kad daugybę metų būta nuoširdžių bendraminčių būryje, prisiminimuose lieka daug medžioklės dienų, patirtų nuotykių.
Nemažai metų A. Vaičekauskas išvaikščiojo žvėrių takais, nemažai laimikių patiesė. Medžioklė, anot jo, yra rimtas užsiėmimas. Tai ne tik noras paguldyti žvėrį, tai ne tik sportas, pomėgis, gamtos pažinimas. Medžiotojui būtina ir drausmė, tvarka, įsiklausymas sprendžiant medžioklės kolektyvo reikalus. Galiausiai – medžiotojas vaikšto su šautuvu, o tai kiekvieną įpareigoja padoriai elgtis gamtoje, būti nepriekaištingos reputacijos visuomenėje.
Už nuoširdumą, už tiesų žodį, už klube nuveikiamus darbus Alfonsas daug metų buvo renkamas kolektyvo vadovu. Tai itin sąžiningas žmogus, į klubo veiklą įnešęs didžiulį indėlį.
Alfonsas yra iš tų žmonių, kurie stengiasi nieko neužgauti. Nors visko pasitaiko tarp medžiotojų. Ima kuris nors ir patiesia žvėrį, kuris nemedžiojamas ar dar nėra pasiekęs brandos amžiaus arba neselekcinis. Alfonsas visada stengėsi gamtoje nepadaryti klaidos ir medžioklės plotus vertino kaip savo tvartą, kuriame būtina turėti motininę bandą. Jis labai gerbia žvėrį. Jo nuomone, jei maža tikimybė, kad pataikysi, nešauk.
„Gali tik sužeisti, ir žvėris ilgai kankinsis. Tada bent jau aš daug naktų nemiegodavau, vis dėl to išgyvendavau. Kai buvau jaunas medžiotojas, neretai apimdavo aistra. Būtina iš anksto įvertinti žvėrį ir tik tada kelti šautuvą. Jei kyla abejonė, geriau tegu tyli tavo šautuvėlis“, – sako A. Vaičekauskas.
Medžiotojais tapo jo sūnūs Saulius ir Dainius. Jie irgi jau turi ilgą medžiojimo stažą. Įdomu tai, kad medžiokle susižavėjo penkiolikmetė anūkė Kamilė. Mergina nemažai metų eina varove – žingsniuoja miškais aplink Kantaučius.
Apie Alfonsą galima kalbėti ir kalbėti, prisiminti medžioklėse jo patirtus nuotykius. Belieka jam palinkėti dar daug metų būti šiame pasaulyje ir kad medžioklė bent sapnuose jį vis aplankytų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Vas-15 21:27

Malačiai klubo vyrai :good:


Šunį vietoj lapės pašovęs medžiotojas sulaukė atpildo: klubo nariai padarė išvadas



Brigita Ragickaitė, Specialiųjų turinio projektų žurnalistė
Letena
2019 m. vasario 15 d.


Sausio 13 dieną medžiotojų klubo „Elnias“ narys pašovė Vilniaus rajono gyventojo šunį: pareigūnams paaiškinęs, kad šunį supainiojo su lape, atsakomybės medžiotojas išvengė. Anksčiau „Elnio“ klubo nariai aiškino, kad šis įvykis jiems nežinomas, tačiau, žurnalistams įvardijus medžiotojo vardą ir pavardę, klubo nariai ėmėsi veiksmų.


Griežtas papeikimas ir sustabdyta teisė medžioti


Dar prieš savaitę „Elnio“ klubo nariai tvirtino, jog nei vienas iš narių apie įvykį jiems neprisipažino, todėl pakomentuoti situacijos negalėjo. Tik išsiaiškinus medžiotojo tapatybę ir perdavus ją klubo vadovui, šis prabilo apie atsiprašymą ir kompensuotą žalą sužeisto kolio šeimininkui.

Medžiotojų klubo „Elnias“ vadovas Tomas Davidonis praneša, kad klubas, gavęs informaciją apie sausio 13 d. medžioklės metu įvykusį incidentą, atliko vidinį tyrimą. Jo metu buvo nustatyta, kad tą dieną klubo medžioklės plotuose keli medžiotojai, esantys klubo nariais, varymo būdu medžiojo lapes netoli Vėriškių ir Vėgėlynės gyvenviečių esančiuose miškuose ir/ar krūmynuose.
„Paskutinio varymo metu vienas iš medžiotojų iš šratais užtaisyto lygiavamzdžio šautuvo paleido šūvį į staiga išbėgusį šunį, supainiojęs jį su lape. Po šūvio sužeistas šuo nubėgo pas savo šeimininką į netoliese esančią sodybą“, – aplinkybes aiškina T. Davidonis.
Jis patvirtina, kad apie įvykį buvo pranešta policijai. Pagal medžiotojų klubui pateiktus paaiškinimus, įvykus šiam atsitikimui, medžiotojai bandė bendrauti su sodybos savininku, JAV piliečiu, tačiau dėl kalbos barjero to padaryti nepavyko. Savininkas su šuniuku išvažiavo automobiliu į veterinarijos gydyklą, o medžiotojai liko laukti atvykstančių policijos pareigūnų, kuriems atvykus, pateikė paaiškinimus dėl vykusios medžioklės ir incidento.
T. Davidonis praneša, kad, atlikus tyrimą apie įvykusį incidentą, klubo vadovybė sušaukė posėdį ir pritaikė drausmines priemones. Visų pirma, šūvį atlikusiam medžiotojui pareikštas griežtas papeikimas ir sustabdyta teisė medžioti klubui priskirtuose medžioklės plotuose – T. Davidonis patikslina, jog tai reiškia, kad medžiotojas negalės medžioti metus laiko, kitaip sakant, „išeina atostogų“.
Taip pat medžioklei vadovavusiam medžiotojui pareikštas griežtas papeikimas ir panaikinta teisė vadovauti klubui priskirtuose medžioklės plotuose organizuojamosiose medžioklėse.
„Klubas susisiekė su šuniuko savininku, kompensavo su šuns gydymu ir priežiūra susijusias išlaidas. Mūsų žiniomis, šuo sveiksta. Dar kartą apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos“, – klubo vardu atsiprašo T. Davidonis.


Labiausiai vyrą nuvylė ne medžiotojai, bet pareigūnai


Pašauto šuns šeimininkas, Vilniaus rajono gyventojas D. Combellick patvirtina, kad klubo „Elnias“ vadovas susisiekė su juo šeštadienį. Vis dėlto, įvykių baigtis vyro netenkina: labiausiai jį piktina tai, kad pareigūnai patikėjo medžiotojo pasiteisinimu ir žodžiais, kad gyvūnas bėgiojo palaidas miške.
„Medžiotojas sakė tiesą tada, kai kalbėjo su pareigūnu telefonu iškart po įvykio, būdamas šalia manęs. Vėliau jis davė melagingus parodymus. Viskas, ką reikėjo padaryti pareigūnams, tai dar kartą perklausyti pirmąjį skambutį su medžiotoju – taip jie būtų supratę, kad medžiotojas meluoja. Negana to, šauta 200 metrų atstumu nuo mano namų – tai nusikaltimas, tačiau niekas nesiteikė nieko tikrinti“, – piktinasi D. Combellick.
Vyras teigia, kad šioje situacijoje labiausiai nusivylė pareigūnų, o ne medžiotojų elgesiu. Jis priduria, kad pašauto šuns sveikata gerėja. Vis dėlto, veterinarijos gydytojai perspėjo apie tai, kad šuns smegenys galimai yra pažeistos ir ateityje šuniui gali išsivystyti epilepsija.


Vyras prašė medžiotojų pasitraukti, bet jie vis tiek šovė


DELFI primena, kad Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje gyvenantis amerikietis Daniel Combellick sausio 13 dieną popiet važiavo namo, kuomet išgirdo aidint šūvius. Grįžęs namo, Daniel išėjo su šunimi pasivaikščioti ir netrukus, prie pat savo namų, pastebėjo ginkluotus medžiotojus.
„Pradėjau eiti link ginkluoto vyro prašydamas, kad pasitrauktų. Tuomet išgirdau šūvį ir savo šuns inkštimą. Apie 13 val. 48 min. paskambinau bendruoju pagalbos numeriu ir man buvo pranešta, kad pareigūnai atvyksta. Ginkluotiems vyrams pasakiau, kad jie privalo sulaukti atvykstančių pareigūnų. Paklausiau, kur mano šuo – jie atsakė, kad nubėgo namo“, – teigia vyras. Anot jo, grįžęs namo jis rado šunį, pašautą į galvą, krūtinę ir šoną.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja DELFI patvirtino, kad 2019 m. sausio 13 d. Vilniaus r., Sužionių sen., prie Vėgelėnės k. medžiotojų būrelis „Elnias“ buvo surengęs medžioklę ir, medžiotojų teigimu, jie pašovė po mišką bėgiojusį palaidą kolio veislės šunį.

Tyrimo metu buvo gauti įvykio dalyvių paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad, vykstant medžioklei, vienas iš medžiotojų šovė į bėganti šunį manydamas, kad šauna į lapę.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Vas-26 19:09

Žvėris į laukus gena ir vilkai



SEKUNDĖ.lt
DAIVA SAVICKIENĖ
2019.02.26



Pastaruoju metu laukuose ir pamiškėse dažnokai matomi nemaži stirnų būriai. Medžiotojai tvirtina, jog šių gyvūnų skaičius dar nėra drastiškai išaugęs – į atviras vietoves juos gena ne tik alkis, verčiantis ieškoti želmenų, bet ir Panevėžio krašto miškuose grėsmingai auganti vilkų populiacija. Šių plėšrūnų jau pastebima ir ten, kur niekada nebuvę.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių paprastai kovo pabaigoje – balandį, prasidėjus augalų vegetacijai, užplūsta žemdirbių prašymai atlyginti laukinių žvėrių pasėliams padarytą žalą. Pernykštė statistika rodo, kad dėl afrikinio kiaulių maro Panevėžio rajono miškuose smarkiai sumažėjus šernų, ūkininkų patirti nuostoliai gerokai sumažėjo. 2017 metais rajono Savivaldybė buvo gavusi 83 prašymus dėl laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo, pernai – 27. Bendra laukinių gyvūnų padaryta žala sumažėjo nuo 328 tūkst. eurų iki maždaug 70 tūkst. Eur.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio teigimu, 2017 metais teko apžiūrėti septynis šernų nusiaubtus kukurūzų laukus, o 2018 metais – nė vieno. Ūkininkams palengvėjo ir ganyklų priežiūra. Užpernai šernai Panevėžio rajone išknaisiojo 13 ganyklų, pernai nepasitaikė nė vieno tokio atvejo.
Tačiau, pasak V. Jakubonio, pavasarį į pasėlius nusitaiko ne šernai, o stirnos, danieliai, apgraužiantys žieminius javus, rapsus. Nemažų nuostolių Panevėžio krašto žemdirbiams pridaro ir laisvėje gyvenantys stumbrai.

Vilioja želmenys

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė patvirtina, kad nutirpus sniegui stirnos tapo dažnos viešnios laukuose. Jas ten traukia želmenys.
„Stirnų mūsų miškuose visada buvo nemažai, tik dabar jos dar labiau matomos pagal kelius, laukuose, kur auga želmenys“, – sako A. Breivė. Aplinkosaugininkai nuolatos gauna pranešimų ir apie stirnų susidūrimus su automobiliais.
„Reikia džiaugtis, kad laukinių gyvūnų Lietuvoje ne mažėja, o daugėja“, – pabrėžė Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Rimantas Misevičius.
Kasmet iki kovo 1-osios medžiotojai privalo atlikti laukinių gyvūnų apskaitą ir pagal turimus duomenimis apskaičiuojama, kiek jų galima sumedžioti. Pasak R. Misevičiaus, dėl gana švelnių kelių pastarųjų žiemų mūsų miškuose išties šiek tiek augo stirnų populiacija. Pasak R. Misevičiaus, šių žvėrių skaičius yra optimalus ir reguliuojamas.


Vilkų grėsmė auga


Visgi ir ūkininkams, ir medžiotojams nerimą kelia auganti vilkų populiacija. Praėjusiais metais Panevėžio rajone vilkai papjovė 37 avis. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai gūžčiojo iš nuostabos: per daugiau nei trisdešimt šešerius metus tokio masto nuostolis pasitaikė pirmą kartą.
Iš viso pernai užfiksuoti 6 atvejai, kai vilkai užpuolė bandas. Paskutinis ir didžiausias plėšrūnų grobis fiksuotas Krekenavos seniūnijoje, kai vilkai surengė tikras skerdynes ir vienu metu išpjovė daugiau nei 20 avių.
Panevėžio krašto medžiotojai tvirtina, kad vilkų skaičius jau per didelis. Anot R. Misevičiaus, niekas negali paneigti, kad kada nors jie užpuls ir žmogų. Medžiotojai pastebi, kad vilkų migracija veda link kaimų, pro gyvenvietes.
„Vilkų turi būti, juos reikia saugoti, bet plėšrūnų skaičius turi būti protingas. Šiuo metu Lietuvoje vilkų gerokai per daug“, – sako R. Misevičius.
Pasak jo, vilkai daro įtaką kitų žvėrių populiacijoms. Panevėžio rajono miškuose vis daugiau aptinkama sudraskytų elnių liekanų.
„Šernų žymiai sumažėjo, o vilkams reikia maisto. Jų grobiu tampa elniai, stirnos, usūriniai šunys“, – sako medžiotojų draugijos vadovas.


Baiminasi vasaros


Vilkų buvimą greta žemdirbiai jaučia ne vienoje Panevėžio rajono seniūnijoje.
Ėriškių ūkininkas Gerimantas Voiška sako dabar matantis laukuose tik vilkų pėdsakus ir stumbrus.
„Vilkai sukinėjasi jau netoli. Jau kiek kartų radom pėdas prie pat fermos: praeita koks 100 metrų nuo jos. Pėdsakus matydavome ir ganyklose ant sniego. Anksčiau vilkų pėdsakų niekada neaptikdavau, o dabar jų tikrai daug“, – sako pienininkystės ūkį turintis G. Voiška.
Kartą patyrinėjęs plėšrūnų paliktas žymes ūkininkas suskaičiavo, kad jo valdose praeita maždaug penkių vilkų, kitą kartą būta trijų, rasta ir pavienių pėdsakų.
G. Voiška nerimauja dėl vilkų elgesio vasarą ir rudeniop, kai pradės mokyti vilkiukus medžioti – ar jiems pakaks miške rasto ėdesio, ar nesiartins prie žmonių? Pasak jo, veršelių šiemet greičiausiai jau nebus galima išleisti į lauką.


Elniai tapo retenybe


G. Voiška spėja, kad plėšrūnai išgąsdino ir anksčiau laukus siaubusias elnių bandas. Anksčiau po pasėlius braidžiodavo 400, 100 ar 50 žvėrių bandos, šią žiemą elnių beveik nematyti. Pasak G. Voiškos, dabar išvysti krūvoje dešimt elnių – jau yra daug.
„Užpernai netoli kukurūzų kaupo, maždaug trijų hektarų plote, suskaičiavome 120 elnių, o dabar nė vieno nematyti“, – sako ūkininkas.
Tačiau laisvėje vaikštinėjantys galingi stumbrai, kaip ir anksčiau, kelia nemažai problemų. Pasak G. Voiškos, Ėriškių apylinkėse vaikštinėja 38 girios milžinų banda.
Šiemet savo laukų ūkininkas dar neapžiūrėjęs – per šlapia į juos įvažiuoti, tačiau neabejoja, kad nuostolių stumbrai bus pridarę.
„Eina, voliojasi 38 stumbrai pusantro hektaro šlapiame lauke. Įsivaizduojate, kas lieka toje vietoje?“ – sako G. Voiška.
Dabar stumbrus vilioja rapsai. Vasarą žvėrys dažniau ganosi ūkininko pievoje.
„Žiemą vasarą ganosi pievoje. 60 karvių, o priekyje 30 stumbrų. Ryte nuėjęs į lauką tvyrant rūkui, dar turi pagalvoti, ar tai tavo karvė, ar stumbras“, – pasakoja ūkininkas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Vas-26 19:12

Žuvinto rezervate masiškai krenta šernai


Ramūnas Jakubauskas,
BNS
2019 m. vasario 25 d.

Šiemet Žuvinto rezervato šiauriniame pakraštyje – mažosiose paliose – suskaičiuota 19 šernų, o pernai žiemą jų buvo beveik 70, skelbia rezervato direkcija.
„Iš esmės situacija mažoje teritorijoje labai gerai parodo visą tendenciją, pas mus šernai apylinkėse labai greitai nyksta“, – BNS sakė rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Mažųjų palių šernus išguldė afrikinis kiaulių maras.

Pasak rezervato direktoriaus, dabar šernų gali būti likę dar mažiau.
„Mes suskaičiavome 19 tada, kai aptikome pirmuosius krentančius šernus ir iš karto, po kelių dienų skaičiavome. Tai realiai maras yra įsibėgėjęs ir dabar bijau pasakyti, jeigu likę kokie keturi–penki žvėrys, tai nebus daugiau“, – teigė rezervato direktorius.
Jis teigia, kad rezervate šernai neturėtų visiškai išnykti. Anksčiau rezervate fiksuota „nenormaliai didelė“ šernų populiacija, nes medžiotojai gausiai maitindavo šiuos žvėris pašaru, kad nupenėtų.

„Taip, šernas svarbi dalis, tačiau didesnė problema su šernais tada, kai būna jų perteklius (...) anksčiau mes bandėme tuos medžiotojus paskatinti, kad saikingiau šertų tuos šernus“, – sakė A. Pranaitis.

Visame gamtiniame rezervate iš viso įprastai būdavo 150–250 šernų. Anot A. Pranaičio, tai – bene dvigubai didesnis skaičius nei optimalus, tačiau dabar, pradėjus šernams masiškai kristi, skaičius yra penkis kartus mažesnis nei optimalus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Kov-18 22:17

LŪS pirmininkas J. Talmantas: „Norisi užbaigti susipriešinimą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės“


Agroeta.lt



talmantas.jpg
(Kaunas, kovo 18 d.) Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pretenduoja užimti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko (LMŽD) postą lygiai po mėnesio vyksiančiame neeiliniame šios draugijos suvažiavime.

LMŽD vairininko postas atsilaisvino po to, kai iš pirmininko pareigų atsistatydino Bronius Bradauskas. Į naujas pareigas J. Talmantą pasiūlė medžiotojų klubai.

„Taip, siekiu užimti šį postą, nes norisi baigti tą priešpriešą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės. Norisi tiesiog suvienyti žmones bendram tikslui, kad to susiskaldymo nebebūtų ir pagaliau prasidėtų aktualių klausimų sprendimas tiek medžiotojams, tiek ūkininkams“, – „Agroetai“ sakė J. Talmantas.

Šiuos išsakytus teiginius J. Talmantas laiko pagrindiniu savo tikslu.

Jo nuomone, turi būti išspręsta laukinių žvėrių (vilkų, stumbrų) daromos žalos problema žemdirbiams. „Bet ne ką mažiau svarbu, jog medžiotojai susitelktų po vienu stogu, nes dabar kai kurie medžiotojai yra išstumti iš draugijos veiklos, nedalyvauja klubų veikloje“, – kalbėjo J. Talmantas.

Jis pabrėžė, kad LMŽD pirmininko poste jam itin pravers sukaupta administracinė, politinė ir visuomeninė patirtis, nes konstruktyvūs jo, kaip LŪS pirmininko, ryšiai užsimezgę su Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų vadovybėmis, Vyriausybe.


„Tą sinergiją reikia išnaudoti ir daugelį dalykų galėtume sutvarkyti be didesnių pastangų“, – neabejoja J. Talmantas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Kov-21 21:55

Vėl bokšteliai pleška :x


Kovo 19 d. apie 18 val. pastebėta, kad Varėnos r., Palkabalio k., miške, nenustatyti asmenys sudegino stacionarų medžioklės bokštelį. Nuostolis - 1400 eurų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Kov-21 22:18

Ar medžiotojai – „blogiečiai“?


laikrastisplunge.lt
Parašė: 2019-03-04

Įvairioje šalies spaudoje, savo knygose šia tema nemažai esu rašęs. Bet, matyt, apie tai teks dar ne sykį kalbėti. Kodėl? Todėl, kad internete vis dažniau būna neigiamų atsiliepimų apie medžiotojų veiklą, kartais jie net pavadinami žudikais.
Regis, būtų viskas paprasta: nenori – nemedžiok, tik savo komentarais neerzink, netrukdyk kitaip mąstančių. Yra daugybė šautuvus nešiojančių ir besidžiaugiančiu tuo pomėgiu. Tai neišmatuojamas gamtos pažinimas visiems medžiotojams, žvėrių skaičiaus reguliavimas.
Lietuvoje medžiotojų yra daugiau kaip 30 tūkstančių. Nežinau, ar mano straipsnis bent kažkiek juos apgins. O ginti būtina.
Matyt, prieš nusistačiusieji nepagalvoja, jog medžioklė yra šalies ūkio šaka, per įvairius mokesčius nešanti į biudžetą nemažus pinigus. Be to, įkurta daugybė darbo vietų, susijusių su medžiokle.
Sakysite, kad nereikia biudžetui tokių pinigų… Gerai, tada pateiksiu argumentą – žvėrių skaičių būtina reguliuoti. Kai vienų atsiranda per daug, medžioklės suaktyvinamos. Kai kitų sumažėja, medžioklės nutraukiamos ar ribojamos.
Patikėkite, visame pasaulyje medžiojama buvo ir bus. Apie tai esu parašęs knygą. Tik nepamanykite, jog dabar ją reklamuoju. Tos knygos jau seniai nebegalima nusipirkti, ją galite gauti tik Plungės bibliotekose ar Vilniuje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju per 40 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors nusistatęs prieš medžioklę žiemą pagelbėtų žvėrims.
Vėlgi galite sakyti, kad žiemą medžiotojai gelbėja, o paskui išmedžioja. Taip, tuose žodžiuose yra tiesos, tačiau į papildomo maitinimo šėryklas eina ir visai arba tuo metu net nemedžiojami žvėrys.
Vis daugėja medžiotojų kolektyvų, kurie medžioklės plotus laiko kaip savo tvartu ir stengiasi, kad juose būtų kuo daugiau gyvybės.
Kodėl piktinamasi? Na, pamatė spaudoje skaitytojas nuotrauką, kurioje medžiotojas ar jų grupė nufotografuota su patiestu laimikiu, ir pyksta.
Kiekvienas turime savo supratimą. Tačiau niekas nepaneigs, kad medžioklė – pirmas amatas Žemėje ir yra kiekvieno vyro kraujyje, genuose.
Daug iškilių šalies žmonių buvo ar yra medžiotojai. Tarp jų – Prezidentas Antanas Smetona, garsiausias mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas, Prezidentas Algirdas Brazauskas, buvęs Ministrų Tarybos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Ar tai Jums ką nors sako?
Tą sąrašą galėčiau tęsti. Ir, manau, medžioklės priešininkai turėtų kiek kitaip žiūrėti į pomėgį, kuris valstybei ir mūsų gamtai yra naudingas.
Esu seniai įsitikinęs ir bene visose savo knygose teigiu, kad kiekvienos rūšies žvėrių turi būti nei per daug, nei per mažai.
Antai padaugėjo šernų. Kaimo žmogus, koks nors ūkininkas kelia didžiausią triukšmą, kad buvo nuniokoti pasėliai. Medžiotojams net yra nustatytos baudos. Padaugėjo bebrų – užliejama dirbama žemė, kenčia miškai. Panašių dalykų gamtoje daug, ir nėra abejonės, kad be medžiotojų pagalbos to neišspręsi.
O būna, kad dėl sunkių žiemų, dėl ligų kai kurių žvėrių sumažėja. Tada nereikia nė Aplinkos ministerijos nurodymų – dauguma medžiotojų patys nekelia šautuvo į nykstančius žvėris.
Ir tik nesakykite, kad gamta pati susitvarkys. Žmogus, protingiausia pasaulio būtybė, neišvengiamai dalyvauja žvėrių skaičiaus reguliavimo procese.
Be abejo, būna nukrypimų neapgalvotai, o gal ir siekiant kokios nors naudos, stabdant kai kurių žvėrių medžioklę. Taip dabar yra su vilkais, kurių populiacija nepaprastai padidėjo. Ir jei taip bus toliau, ar neateis diena, kai sulauksime žmonių aukų?
Jei, tarkim, vokiečiams ar prancūzams vilkai taip skerstų avis kaip pas mus, tai jie greitai savo žemės ūkio techniką suvarytų į Berlyno, Paryžiaus gatves. O mes, dar nuo sovietmečio laikų, esame kantrūs.
Antai ir lūšys tebėra įtrauktos į Raudonąją knygą, nors jų populiacija jau kelia nerimą. Jos išžudo smulkesnius žvėris.
Galiausiai – medžiotojai vis labiau piktinasi dėl daugybės medžioklę gadinančių draudimų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: į usūrinį šunį (invazinį žvėrį) negalima šauti pasišviečiant prožektoriumi. Ar tai ne kvailystė? Panašių nukrypimų į valias.
Rinkdamas medžiagą savo knygoms apvažiuoju vos ne visą Lietuvą. Jau girdėti kalbų, kad reikia tik organizatoriaus ir tie minėtieji 30 tūkstančių medžiotojų susirinks prie Seimo išsakyti savo nuomonės.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžioklės būtinumą. Kitas reikalas – medžioklė turi būti teisinga, humaniška, neturi būti medžiojami neleistini žvėrys. Taip pat ji turi būti estetiška. Į tai daugelis medžiotojų kolektyvų pastaruoju metu žiūri vis rimčiau.
Tą nelinksmą tekstą noriu baigti smagia gaida: o koks antras amatas Žemėje?..
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Bal-05 10:40

Šeimoje – trys medžiotojai


2019 m. kovo 28 d.
Regina MUSNECKIENĖ
skrastas.lt


Kel­mės ra­jo­ne, Šed­ba­rų kai­me, gy­ve­nan­tys ūki­nin­kai Jo­li­ta ir Do­na­tas Ban­džiu­kai kar­tu dar­buo­ja­si ne tik ūky­je, bet tu­ri ir bend­rų po­mė­gių. Šei­mo­je – trys me­džio­to­jai. Me­džio­ja Do­na­tas, jo žmo­na Jo­li­ta ir duk­ra Gab­rie­lė.


Nak­tis bokš­te­ly­je


Jau 20 me­tų, kai Do­na­tas Ban­džiu­kas įkū­rė sa­vo ūkį. Vai­ki­nui tuo­met bu­vo vos dvi­de­šimt vie­ne­ri. Ar­to­jų var­žy­bo­se jis gar­sė­jo kaip vie­nas ge­riau­sių ar­to­jų. Va­sa­rį bu­vo 20 me­tų, kai ve­dė sa­vo drau­gę Jo­li­tą. Nuo tos die­nos jau­na šei­ma ir dar­bus dir­ba, ir pra­mo­gau­ja kar­tu. Iš kai­mo ki­lu­sius jau­nus žmo­nes la­biau­siai ri­ša mei­lė gam­tai.
klfo_medziotojai_trofejus_RM.jpg
klfo_medziotojai_Banzdiukiene_RM.jpg
„Kai iš­li­pi iš kom­bai­no ir įtrau­ki gry­no miš­ko oro – ir poil­sis, ir pra­mo­ga, ir pra­ban­ga“, – sa­ko Do­na­tas. To­dėl kai pa­žįs­ta­mi me­džio­to­jai pa­kvie­tė pa­bū­ti va­ro­vu, jau­nas ūki­nin­kas ne­dve­jo­da­mas su­ti­ko. Pa­ban­dė vie­ną, pa­skui ki­tą kar­tą. Pa­ti­ko vaikš­čio­ti po miš­ką, ste­bė­ti gam­tą.

2003 me­tais Do­na­tas iš­lai­kė me­džio­to­jo eg­za­mi­ną, nu­si­pir­ko šau­tu­vą ir įsto­jo į me­džio­to­jų klu­bą.

„Gi­mi­nė­je ne­bu­vo me­džio­to­jų. Ma­ma pa­sa­ko­jo, jog me­džio­jo ma­no se­ne­lis. Ta­čiau jo ne­ma­čiau, ne­te­ko­me dar prieš man gims­tant“, – pa­sa­ko­ja Do­na­tas.

Ūki­nin­kui me­džiok­lė la­biau­siai pa­tin­ka dėl bu­vi­mo gam­to­je. Gam­tą my­li ir jo žmo­na Jo­li­ta. To­dėl į me­džiok­les ji vi­suo­met ly­dė­da­vo vy­rą. Kai rei­kė­da­vo va­ro­vų, ji pui­kiai at­lik­da­vo ši­tą vaid­me­nį. Pra­si­dė­jus va­di­na­mosioms pa­lau­ki­mo me­džiok­lėms, jau­na mo­te­ris drau­ge su vy­ru nak­tis leis­da­vo me­džio­to­jo bokš­te­ly­je.

„Pui­kus jaus­mas, kai po die­nos dar­bų trum­pą va­sa­ros nak­tį pra­lei­di gam­to­je. Iš nuo­var­gio pri­snūs­ti, ir vėl būd­rau­ji“, – įspū­džiais da­li­ja­si Do­na­tas.


Mo­te­rys ne­pa­lei­do nė vie­no šū­vio


Prieš pen­ke­rius me­tus me­džio­to­jo bi­lie­tą ga­vo ir Jo­li­ta. Ka­dan­gi kar­tu su vy­ru vi­suo­met va­žiuo­da­vo į me­džiok­les, nu­spren­dė lai­ky­ti eg­za­mi­ną ir įsi­gy­ti šau­tu­vą. Ta­čiau jau­na mo­te­ris šau­dė tik per eg­za­mi­ną. Per me­džiok­les ne­pa­lei­do nė vie­no šū­vio. Ji krūp­čio­ja nuo kiek­vie­no šū­vio. Bai­sus gar­sas.

Abu su vy­ru pri­klau­so tam pa­čiam „Slan­kos“ bū­re­liui. Bet ji ir to­liau li­ko va­ro­ve.

„Man ne pa­ti me­džiok­lė pa­tin­ka, o pa­si­vaikš­čio­ji­mas po gam­tą. Gro­žiuo­si me­džiais, paukš­te­liais. Kiek gy­vy­bės knibž­da miš­ke. Koks ty­ras oras! Sma­gu gro­žė­tis gam­ta sė­dint bokš­te­ly­je. Kar­tais, ra­du­si ke­lias va­lan­das lais­vo lai­ko, su­ka­riu po ke­lis ki­lo­met­rus miš­ke ieš­ko­da­ma ra­gų“, – pa­sa­ko­ja po­nia Jo­li­ta.

Ji mo­ka ir mėgs­ta ga­min­ti įvai­riau­sius pa­tie­ka­lus iš žvė­rie­nos. At­lie­ka­mą mė­są kon­ser­vuo­ja. Ta­čiau šau­ti į žvė­rį pa­ti ne­ga­lė­tų.

Tą pa­tį sa­ko ir Ban­džiu­kų duk­ra Gab­rie­lė. Mer­gai­tė nuo vai­kys­tės ei­da­vo į me­džiok­les su tė­vais. Už­per­nai, su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės, ir­gi ta­po me­džio­to­ja. Į me­džio­to­jų klu­bą ne­sto­jo. Me­džiok­lė­se da­ly­vau­ja sve­čio tei­sė­mis. Ta­čiau šau­dė ir­gi tik per eg­za­mi­ną. Kar­tu su ma­ma per va­ry­mi­nes me­džiok­les pa­bū­na va­ro­ve.

Abi mo­te­rys tu­ri sa­vo šau­tu­vus. Ta­čiau jų šei­mi­nin­ku už­re­gist­ruo­tas vy­ras ir tė­vas Do­na­tas. Jos – tik nau­do­to­jos.

Šiuo me­tu Gab­rie­lė stu­di­juo­ja ir dir­ba Vil­niu­je. Tad į me­džiok­lę lei­džia­si re­čiau – tik tuo­met, kai grįž­ta į tė­viš­kę. Tė­vai įsi­ti­ki­nę, kad po stu­di­jų duk­ra grįš į kai­mą. Prieš ke­lias die­nas pa­ma­čiu­si skren­dančias ger­ves, mer­gi­na ma­mai pa­ra­šė ži­nu­tę: „Kaip sma­gu gir­dė­ti ger­vių bal­sus!“


Gy­ve­ni­mas me­džiok­lės plo­tuo­se


Ūki­nin­kų sū­nūs dvy­niai Lu­kas ir Ro­kas ne­su­si­ža­vė­jo me­džiok­le, nors šei­ma gy­ve­na tarp miš­kų, fak­tiš­kai me­džiok­lės plo­tuo­se.

Čia ne­ma­žai šer­nų. Vie­ną kar­tą Do­na­tą šer­nas yra už­puo­lęs. Iš­lė­kė tie­siog iš ru­gių lau­ko. Me­džio­to­jas į žvė­rį šo­vė, su­žei­dė, taip iš­si­gel­bė­jo. O su­si­dur­ti su šiuo žvė­ri­mi, pa­sak Do­na­to, pa­vo­jin­ga. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai il­ti­mis jie per­rė­žia pil­vą juos puo­lan­tiems šu­nims. Tą pa­tį ga­li pa­da­ry­ti ir žmo­gui.

Tie­siog ne­to­li kie­mo bė­gio­ja stir­nų, el­nių, la­pių, pa­si­tai­ko ir brie­džių. Šią žie­mą ko­kie du šim­tai met­rų nuo Ban­džiu­kų na­mų pra­bė­go še­šių vil­kų gau­ja.

Ban­džiu­kų šei­ma tu­ri ne­ma­žai me­džiok­lės tro­fė­jų. Vie­nus tau­rio­jo el­nio ra­gus nu­ve­žus ko­mi­si­jai, ver­tin­to­jai pa­ti­ki­no, jog jie ver­ti auk­so me­da­lio. Ta­čiau į pa­ro­das po­nas Do­na­tas jų ne­be­ve­žė. Pa­si­puo­šė sa­vo na­mus.

Au­ga­li­nin­kys­tės ūkį tu­rin­tys Ban­džiu­kai dir­ba 230 hek­ta­rų že­mės. Jie nuo­lat do­mi­si nau­jo­vė­mis. Kas mė­ne­sį da­ly­vau­ja ko­kia­me nors se­mi­na­re.

Kol ūkis kū­rė­si, šei­ma lai­kė gy­vu­lių. Pas­kui jų at­si­sa­kė. Jei lai­ky­ti, tai daug. Dėl vie­nos kar­vės ar kiau­lės neap­si­mo­ka nė varg­ti. Mė­sos pa­kan­ka iš miš­ko. Šei­ma la­biau­sia mėgs­ta šer­nie­ną. Tik sa­ko, jog ją rei­kia ge­rai ter­miš­kai ap­do­ro­ti. Rū­ky­tų deš­rų ar kum­pių ne­pa­ta­ria nei ga­min­ti, nei val­gy­ti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Bal-16 07:56

Nuostabus šeštadienis, nuostabi kompanija ir šauni "Strūnaičio" MB miško sodinimo akcija, jau tampanti tradicija "Sodinu mišką".
Visiems dalyvavusiems - Valio !!!
GAR01656.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Geg-29 07:47

Giria ta pati – žvėrių skaičiai skiriasi

siaure.lt
Jurgita Morkūnienė
2019-05-25


Paskelbus žvėrių sumedžiojimo Biržų rajone limitus 2019 – 2020 metų sezonui, kai kurių medžiotojų vos neištiko šokas.
Nemunėlio medžiotojų būrelis gavo teisę sumedžioti beveik keturias dešimtis tauriųjų elnių, iš jų – itin didelį skaičių patelių.
Tuo tarpu kitas Biržų girioje medžiojantis būrelis gali šių gyvūnų sumedžioti kone keturis kartus mažiau.
php4Dx3j3.gif
Medžiotojams kyla nemažai klausimų dėl gyvūnų medžiojimo limitų skirstymo.

Abu medžioja Biržų girioje

Limitai medžioklei suteikiami pagal tam tikrą procentą nuo parodyto žvėrių skaičiaus.
Biržų rajono medžiotojams leista sumedžioti 91 briedį, 233 tauriuosius elnius, 1029 stirnas bei 3 danielius.
Nemunėlio būrelis šį sezoną gavo sumedžioti 37 tauriuosius elnius, Tamošiūnų – 10, Spalviškių – 27, Būginių – 30, Kvetkų būrelis – 22.

„Atkreipkite dėmesį į du būrelius, kurie yra vienodi medžioklės plotų dydžiu. Abu Biržų girios teritorijoje. O limitai sumedžioti žvėris itin skiriasi“, - siūlė medžiotojai.
Kaip matyti, Nemunėlio medžiotojų būreliui leista sumedžioti 37 tauriuosius elnius. Iš jų net 32 pateles. Greta esančiam Tamošiūnų būreliui – vos 10, iš jų 4 pateles.
Vadinasi, vienas būrelis parodė turintis mažiau žvėrių, kitas – beveik keturis kartus daugiau. Bet ar gali toje pačioje girioje taip skirtis laisvai migruojančių žvėrių skaičiai?


Skaičiai realūs

Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovas Rimantas Šarkanas sakė, kad jų būrelio apskaitoje parodytas realus žvėrių skaičius. Realų leidžiamų sumedžioti žvėrių limitą ir gauna. Realaus ir prašė.
„Nežinau, kaip kaimynai atlieka apskaitą. Bet aš už savo beveik garantuotas, nes ją vykdau ištisus metus stebėdamas ir skaičiuodamas, o apskaitai pateikiu dar pasitaręs su medžiotojais. Elnių mūsų plotuose tikrai yra 40. Tai nemažas skaičius, gal tik išskirtinai mažas atrodo elnių patelių skaičius, bet toks ir yra. Per praėjusius porą medžioklės sezonų nė vienos ir nesumedžiojome. O kaimynai gal apsiriko elnių pateles skaičiuodami“, - kalbėjo R. Šarkanas.

Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovo nuomone, didžiausia problema nustatant limitus yra ydinga Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, kai leidžiama sumedžioti 25 procentus žvėrių nuo jų apskaitos. Turėtų būti skaičiuojama kitaip.
„Būreliai buvo priversti pasidaryti medžioklėtvarkos projektus, kuriuose ir buvo nurodyta mažiausia ir didžiausia elninių žvėrių gausa medžioklės vienete. Bet šie projektai tapo rekomendacinio tipo ir niekas į juos nebekreipia dėmesio, nors tam išleista nemažai lėšų. Tai dabar būreliai priversti kažkiek padidinti žvėrių skaičių, kad gautų didesnį limitą ir išlaikytų medžioklės plotuose optimalų žvėrių skaičių“, - sakė Rimantas Šarkanas.
Pašnekovas apgailestavo, kad šiandien galima parodyti bet kokį žvėrių skaičių ir gauti bet kokį limitą medžioklei. Šiuo metu gyvūnų skaičiaus niekas nekontroliuoja.
„Viskas yra būrelio vadovo sąžinės reikalas. Net jei limitus medžioklei skirstanti komisija mato, kad medžiotojų pateikiami skaičiai yra nerealūs, negali patikrinti. Bet tai ne rajono, o valstybės problema“, - įsitikinęs medžiotojų būrelio vadovas.

R. Šarkanas sutinka, kad gali skirtis žvėrių skaičius atskiruose būreliuose. Neneigia, kad pas kaimynus jų gali būti daugiau, tačiau ne keliskart.
Tamošiūnų medžiotojų būrelis „Šiaurės rytams“ pateikė kanopinių žvėrių skaičius, kokie buvo teikti medžioklės licencijas skirstančiai komisijai. Preliminariai skaičiuojama, kad šio būrelio plotuose yra 11 briedžių, 40 tauriųjų elnių, 250 stirnų, 17 šernų, 3 danieliai.


Pats buvo nustebęs

Nemunėlio medžiotojų būrelio vadovas, Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas sako leidimo sumedžioti tokį didelį skaičių tauriųjų elnių neprašęs. Jis pats nustebęs, kad tokiam dideliam skaičiui davė leidimą.
„Prašiau leidimo sumedžioti gal 22, davė per trisdešimt. Aš nesprendžiu – sprendžia komisija“, - sakė K. Baronas.
Būrelio vadovas tiksliai neprisiminė, kiek žvėrių jo vadovaujamo būrelio apskaitoje buvo nurodyta.
Aplinkos ministerijos atstovė spaudai atsiuntė duomenis, kad Nemunėlio medžiotojų būrelis nurodo, jog jų teritorijoje yra 148 elniai – 21 patinas ir 127 patelės.


Skaičiai išpūsti Kvetkuose?

Spalviškių medžiotojų klubo narys, miškininkas Juozas Šuminas mano, kad Nemunėlio būrelis iš kitų skiriasi žvėrių gausa, nes čia jie gausiau bazuojasi. Tamošiūnų būrelis savo teritorijoje nori pagausinti žvėrių skaičių, todėl norus mažina.
Tuo tarpu miškininkui klausimas kyla dėl Kvetkų medžiotojų būrelio nurodomo kanopinių žvėrių skaičiaus. Jam atrodo, kad šio būrelio skaičiai gerokai išpūsti, nes ten miško nėra daug.
„Bet kokiu atveju nėra prievolės sumedžioti tiek žvėrių, kiek skirta limitų“, - įsitikinęs J. Šuminas.


Atklysta iš kitur?

Kvetkų medžiotojų būreliui leista sumedžioti 22 tauriuosius elnius (iš jų 15 patelių), 43 stirnas ir 11 briedžių.
Medžioklės žinovai stebėjosi, iš kur šiame būrelyje nurodoma tokia žvėrių gausa. Juolab kad Kvetkų medžiotojų būrelio plotai dešimteriopai mažesni nei, tarkim, Tamošiūnų ar Būginių. Kvetkų medžioklės vienete yra tik vienas didesnis 350 hektarų miško masyvas bei dar keli mažesni miškeliai. Kai palyginimui šalia esančių medžiotojų būrelių miško masyvai svyruoja nuo 5 iki 8 tūkstančių hektarų.

Kvetkų medžiotojų būrelio vadovas Vaidotas Pakaušis, paklaustas, ar jie nurodė realius savo plotuose esančių žvėrių skaičius, sakė: „Pas mus pereinami plotai. Aplink miškai, pašarinių bazių pilna. Žvėrys ateina iš Rokiškio rajono, Biržų girios, Latvijos. Todėl žvėrių gausu“.


Konkrečių rekomendacijų neteikė

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamų gyvūnų apskaitą.
Medžioklės būreliai ir klubai kasmet teikia prašymus dėl gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo savivaldybių komisijoms. Šiuose prašymuose nurodomas ir preliminarus tuo metu laisvėje esančių žvėrių skaičius.

Kasmet sumedžiojimo limitai nustatomi kiekvienam medžioklės plotų naudotojui iki balandžio 15 dienos.
Priimdama sprendimą komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių neigiamą poveikį miško želdiniams.
„Konkrečių rekomendacijų, kokį tiksliai procentą leisti sumedžioti žvėrių, Aplinkos ministerija komisijoms neteikė“, - sakė I. Krikštopaitytė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Geg-29 07:57

VIP būreliui leista medžioti danielius

siaure.lt
Jurgita Morkūnienė
2019-05-18



Biržų rajone susiklostė dviprasmiška situacija. Kai vieni Biržų rajono medžiotojai danielius veisia laisvėje, taip gausindami gyvūnijos įvairovę, kiti gauna leidimus juos medžioti.

Leidimas medžioti nustebino

Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti kanopinių žvėrių medžioklės limitai 2019 – 2020 metų medžioklės sezonui. Biržų rajonui, be kitų žvėrių, leista sumedžioti ir tris danielius.
Juos leista sumedžioti tik vienam – Nemunėlio – medžiotojų būreliui. Šiam būreliui leista sumedžioti 1 patiną bei dvi pateles ar jauniklius iki 1 metų.
Šią žinią išgirdę kai kurie medžiotojai ir danielius auginantys ūkininkai buvo gerokai nustebę.
Vienas ūkininkas stebėjosi, kodėl leista medžioti danielius, kurių laisvėje tikrai dar nėra daug.

„Nelaisvėje laikomi danieliai kartais pabėga iš aptvaro. Per tam tikrą laiką savininkas dar gali juos sugauti. Kitu atveju jie lieka laisvėje ir tampa valstybės nuosavybe. Jei per tą laiką, kai danieliai bus laisvėje ir juos bandysiu sugauti, bus sumedžioti? Kas tada atlygins nuostolius?“ - kalbėjo vienas danielius auginantis ūkininkas.
Kiti biržiečiai svarsto, kad leidimą medžioti gal reikėjo duoti Kirdonių medžiotojų būreliui. Tose apylinkėse vaikšto anksčiau iš ūkininko aptvaro pabėgę danieliai, kurie lenda į žmonių daržus, kapines, išeina į kelią.
Redakcijos žiniomis, danielių yra ir kitų medžiotojų būrelių teritorijose. Bet šių būrelių vadovai leidimo juos medžioti neprašė.
phpWJGWIL.gif
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas nežino, koks danielių skaičius rodomas jo vadovaujamo medžiotojų būrelio apskaitoje. Šiam būreliui vieninteliam rajone leista sumedžioti tris danielius.

Leidimą turint šauti nebūtina?

Nemunėlio medžiotojų būreliui vadovauja Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas. Šiame būrelyje medžioja ne tik aplinkosaugininkai bei buvę miškininkai. Jam priklauso ir su neseniai teisme buvusia brakonieriavimo byla sieti asmenys.
Pakalbintas K. Baronas sakė neprisimenantis, kiek savo būrelio plotų žvėrių apskaitoje rodo esant danielių. Bet nuo parodyto kiekio leidžiama tam tikrą skaičių sumedžioti.

„Jų medžioti nebūtina, galim auginti ir nemedžioti.
Jau prieš kelerius metus esam turėję leidimą juos sumedžioti, bet to nedarėm“, - sakė K. Baronas.
Nemunėlio medžiotojų būrelio pirmininkas tikino, kad jų plotuose danielių yra, juos medžiotojai mato.
K. Barono nuomone, kai kurie danieliai gali ateiti iš Latvijos.
Pašnekovas neslėpė, kad sumedžiojus danielius iš jų tikimasi gerų ir įdomių trofėjų. Pirmiausia todėl, kad jie reti.


Poelgį pavadino nekorektišku

Būginių medžiotojų klubo vadovas, Valstybinės miškų urėdijos Biržų teritorinio padalinio vadovas Alvidas Kurklietis, kalbinamas korespondentės, nevyniojo į vatą savo nuomonės kai kurių kolegų atžvilgiu.
Minėtas medžiotojų būrelis į apskaitą neįtraukia danielių. Bet tai nereiškia, kad jų medžioklės plotuose šių gyvūnų nėra. Tiesiog nemato reikalo jų medžioti, todėl ir netraukia į apskaitą.
Būrelis viename savo medžioklės plotų miške savo iniciatyva paleido danielių būrį. Miškelį parinko tokį, kad šalia nebūtų girios, kitų miškų. Tikimasi, kad jie čia apsistos, nes yra sėslūs. Bet tai nereiškia, kad jie, būdami laisvi, negali nuklysti į kitų medžioklės būrelių teritorijas.

Kalbėdamas apie Nemunėlio medžiotojų būrelį, kurio atstovai prašė licencijos sumedžioti danielius, A. Kurklietis buvo kategoriškas: „Nekorektiška nepaleidus nė vieno danieliaus į laisvę prašyti leidimo medžioti. Aš to niekada nedaryčiau“.


Turi gerai matyti auskarus

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelis jau keletą metų žvėrių apskaitos ataskaitose pateikia duomenis, kad jų plotuose gyvena danieliai.

Šiuo metu pagal apskaitą šiame plote yra 23 vienetai danielių – 7 patinai ir 16 patelių. Todėl šiam medžiotojų būreliui buvo skirtas 13 procentų sumedžiojimo limitas nuo turimo šių gyvūnų skaičiaus.
„Primename, kad licencijų skyrimas medžiotojų būreliui jų neįpareigoja sumedžioti nurodytus gyvūnus, nors tokia teisė jiems suteikiama“, - sakė I. Krikštopaitytė.
Dar dviejuose Biržų rajono medžiotojų būrelių medžioklės plotuose taip pat fiksuojami danieliai. Tačiau jų turimas kiekis kol kas neleidžia vykdyti šių gyvūnų medžioklės.
Spalviškių medžiotojų klubas yra deklaravęs 1 danielių patelę, o Tamošiūnų medžiotojų būrelis – 3 danielių pateles. Taip pat yra keletas medžiotojų būrelių, kurie nedeklaruoja turimų danielių.

„Tikimybė, kad bus sumedžioti ne laisvėje gyvenantys gyvūnai, yra nedidelė, nes medžiotojas prieš šaudamas gyvūną turi jį įvertinti ir gerai matyti. Aptvaruose gyvenantys gyvūnai turi ženklinimo auskarus, kurie yra gerai matomi“, - teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė.


Medžios vieną esantį?

Kalbinti kai kurių rajono medžiotojų būrelių nariai baiminosi, kad taip legaliai gali būti įteisintas brakonieriavimas.
Jų nuomone, pakanka parodyti, kad būrelio plotuose tų danielių yra. Bet kam prašyti leidimo gyvūnus medžioti? Kol danielių populiacija nėra tokia gausi, kad darytų žalą miškams ir ūkininkams, jų medžioti nebūtina.

„Sako, kad nemedžios. Bet jei nušaus, pažeidimo nebus. Juokinga, kai sako, kad nemedžios gyvūnų su auskaru. Miške jį pamatyti labai sudėtinga“, - svarstė medžiotojas.
Kiti su medžiokle susiję asmenys galvoja, kad medžiotojai tiesiog pavydi Nemunėliui. O šio būrelio medžiotojai nesantys tiek alkani, kad be reikalo danielius šaudytų.


Laisvėje gyvena negausiai

Danieliai yra elninių šeimos žinduoliai. Lietuvoje laisvėje jie gyveno iki XVI amžiaus, po to išnyko. Sovietmečiu į Lietuvą buvo įvežta ir paleista 90 danielių. Jų populiacija laisvėje nėra gausi. Daugiau jie auginami aptvaruose.

Kadangi šie gyvūnai Lietuvoje laisvėje gyvena negausiai, didelės įtakos miškų ir laukų ekosistemoms nedaro.
Tai yra medžiojamas gyvūnas. Iš jų ragų gaminami papuošalai, dekoratyviniai baldai ir kita.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Geg-29 08:12

Kormoranai keliasi ir į Rusnę


lzinios.lt
Daiva BARONIENĖ
2019 gegužės 28 d.


Tikėtina, kad buvusi didžiausia Juodkrantės kormoranų kolonija, kurioje dar pernai perėjo apie 3 tūkst. kormoranų porų, šiemet tapo jau tik antra pagal dydį šių paukščių gyvenamąja vieta.
Pirmąją vietą Juodkrantė užleido Rusnės salai. Kaip portalui lzinios.lt sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, Rusnėje įsikūrę kormoranai dar tik bus skaičiuojami. Tačiau, anot jo, ir plika akimi pažvelgus matyti, kad ši kolonija savo gausa jau lenkia esančią Juodkrantėje.


Pakėlė sparnus


Perintys Juodkrantės kormoranai iš lizdų buvo baidomi 12 metų (su vienų metų pertrauka). Taip stengtasi atšaldyti šių paukščių sudėtus kiaušinius, kad neišsiristų jaunikliai. Dėl to kormoranai ir pakėlė sparnus iš buvusios gausiai jų gyvenamos vietos. Perskridę Kuršių marias sparnuočiai įkūrė didžiulę koloniją Rusnės saloje, žuvininkystės įmonės teritorijoje. „Žinoma, rusniškiai naujaisiais kaimynais nelabai džiaugiasi. Juoba kad žuvininkystės verslui kormoranai yra tikri priešai“, – pabrėžė L. Budrys. Šių paukščių populiacijos gausai reguliuoti skirtas priemones koordinuojantis specialistas teigė, jog kormoranų pasirinkta teritorija yra privati. Ten auga nemažai nevertingų medžių ir krūmynų, tad savininkams patariama visų pirma iškirsti juos, kad minimi sparnuočiai neturėtų kur sukti lizdų.
Pasak L. Budrio, po daugybės metų pertraukos 1976-aisiais į Lietuvą atskridę kosmopolitiniais paukščiais vadinami kormoranai (nes lengvai prisitaiko gyventi įvairiose pasaulio vietose) užfiksuoti Elektrėnų mariose esančioje Garnių saloje. Šiemet tos salos kormoranai jau suskaičiuoti, aptikta 130 jų lizdų.
Kormoranai taip pat yra apsigyvenę šalia Drūkšių ežero, esančio Ignalinos rajone, šio rajono Rūžo ir Apvardų ežerų salose, Prienų rajono Naudžiūnų kaime, Zarasų rajono Lukšto ežero saloje, Klaipėdos rajono Plazės ežero pakrantėje, Trakų savivaldybės Verniejaus ežero saloje, taip pat jau minėtame Šilutės rajone, Rusnėje.


Turistų traukos vieta


Iki šiol kormoranai baidyti tik iš Neringos savivaldybės, mat baimintasi, kad jie pridarys žalos prie Juodkrantės esančiai sengirei, kurioje auga 180–200 metų pušys. Specialistas pasakojo, kad 1976 metais aptikus mūsų šalyje apsigyvenusius kormoranus norėta įrašyti juos į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau to nepadaryta, o po trijų su trupučiu dešimtmečių susirūpinta tų paukščių (mat dėl jų nyksta miškai) populiacijos mažinimu. Manoma, jog Lietuvoje šiuo metu yra apie 6 tūkst. šių sparnuočių porų.
L. Budrys taip pat pažymėjo, kad kormoranų „nugyventa“ teritorija Neringos savivaldybėje šalia Juodkrantės yra viena iš daugiausia turistų sutraukiančių vietų Kuršių Nerijoje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Geg-30 19:08

A.Brazausko kolekcijos skersvėjai



2019 gegužės mėn. 26 d.
Irena BABKAUSKIENĖ
respublika.lt
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/k ... kersvejai/



Šviesaus atminimo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekciją, jo dukros padovanotą Trakų istorijos muziejui ir eksponuotą Medininkų pilyje, ketinama grūsti į saugyklą. Mat muziejui reikia atsinaujinti. Atsinaujinti gal ir reikia, bet ką darysime su atmintimi ir pagarba pirmajam Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentui, išrinktam, beje, triuškinančia balsų persvara, kai už jį balsavo daugiau kaip 1,2 mln. rinkėjų, ko iki šiol nepavyko pakartoti nė vienam kandidatui?

Anapilin kažkada išeis ir kiti prezidentai. Ką darysime su jų daiktais, tapusiais istorinėmis vertybėmis? Lyg kokie šarikovai viską mesime lauk? Mirusiems, žinoma, tai nebesvarbu. Svarbu mums, gyviesiems. Deja, valstybinės politikos šiuo klausimu nėra. O turėtų būti. Nes nieko verta visuomenė, kuri nebrangina nei savo praeities, nei savo lyderių.

Apie prezidento kolekciją

Medžioklės trofėjų ir medžioklinių peilių kolekciją prezidentas A.Brazauskas (1932-2010) kaupė mažiausiai dvidešimt penkerius metus. Jai buvo skyręs kambarėlį palėpėje savo rezidencijoje Turniškėse. Po politiko mirties tapo žinoma jo paskutinioji valia: medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija buvo patikėta politiko dukros Audronės Usonienės šeimai, su pageidavimu, kad būtų eksponuojama. 2011 m. rugpjūtį A.Usonienė tėvo kolekciją - 92 medžioklės trofėjus ir 109 medžioklinius peilius - padovanojo Trakų istorijos muziejui. O kitų metų rudenį Trakų istorijos muziejaus padalinyje - Medininkų pilyje, donžono ketvirtajame aukšte, kolekcija pristatyta visuomenei.

Prezidentas labiausiai vertino rankų darbo peilius. Kai kurių kolekcijos peilių elementai (kotai arba kriaunos) pagaminti iš sumedžiotų gyvūnų kūnų dalių. Medininkų pilyje eksponuojami peiliai su kotais iš stirninų kojelių arba skirtingų gyvūnų (briedžio, saigos, elnio, stirnos) ragų. Kolekcijoje yra peilių, sukurtų žinomų ginklų gamintojų, pavyzdžiui, medžioklinis peilis, pagamintas garsios Zolingeno firmos „Puma“, įsteigtos 1769 m. Į A.Brazausko medžioklinių peilių kolekciją patekdavo peiliai ne tik iš Europos, bet ir iš kitų žemynų. Ekspozicijoje yra keli neeuropietiškos kilmės peiliai, tarp jų pagamintas Mongolijoje. Šis peilis primena gerokai sumažintą rytietiško kardo kopiją, jo koto galas pagražintas barzdoto mongolo galva su kepure.“

Kuo pakeis - dar nenuspręsta

Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, paklausta apie pasigirdusias kalbas iškelti iš Medininkų pilies A.Brazausko kolekciją, sakė: „Bet kokie gandai turi lašą tiesos. Yra bendros muziejininkystės tendencijos, Kultūros ministerija taip pat ragina neprisirišti prie pastovių ekspozicijų ir lankytojams padovanoti kažką naujo. A.Brazausko kolekcija eksponuojama praktiškai nuo Medininkų pilies atidarymo dienos, tai yra beveik 7 metus. Todėl manome, kad reikėtų kaitos. A.Brazausko kolekciją galima laikinai pasaugoti, dezinfekuoti pačius eksponatus, kurie reikalauja priežiūros - jie negali būti nuolat taip apšviesti, jiems reikia duoti laiko „pailsėti“. O tuo metu mes galėtume eksponuoti ką nors kita. Bet kol kas tai yra tik planai.“

Ar, nusprendus keisti ekspoziciją, kolekcija būtų grąžinta prezidento šeimai? „Ne, kažkas keliautų pas restauratorius, kažkas tiesiog būtų konservuojama, - sakė A.Zmejevskienė. - Kolekciją muziejui dovanojo dukros, tai neatlygintinas dovanojimas ir muziejus yra įsipareigojęs kolekciją tinkamai prižiūrėti, nes bet koks dovanotas eksponatas, atitekęs muziejui, tampa valstybės turto dalimi.“

Muziejaus direktorė, paklausta, kas, iškėlus prezidento kolekciją, būtų eksponuojama jos vietoje, pasakojo: „Muziejus turi apie 400 tūkst. eksponatų, lankytojams prieinamose erdvėse eksponuojame tik apie 5 proc. jų. Tad mūsų tikslas - kuo daugiau tų eksponatų parodyti viešai. Naujos ekspozicijos strategijos dar nesame sukūrę, tik mąstome, kuo galėtume pakeisti medžioklės trofėjų kolekciją. Kadangi pilis yra pasienio zonoje, galbūt tai galėtų būti muitinės istorijai skirta ekspozicija arba husarams.“

Apie ketinimus išimti iš ekspozicijos A.Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekciją A.Brazausko šeima oficialiai nebuvo informuota. „Pagal Muziejaus įstatymą, muziejus, gavęs neatlygintinai, tai yra dovanų, kokias nors kultūros, istorines vertybes, dovanotojui negali įsipareigoti, kad tos vertybės bus nuolat eksponuojamos, - sakė direktorė. - Manau, šeima šiuo atveju, arba kiti privatūs asmenys, kurie nori, kad jų vertybės atsidurtų muziejuje, tą daro tiesiog iš geros valios, o ne keldami papildomas sąlygas.“

Nesupranta, iš kur pučia vėjai

Simboliška, bet į pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento kolekciją pasikėsinta būtent šiemet, kai balandžio mėnesį iškilmingai minėjome ir vis dar švenčiame Prezidento institucijos šimtmetį. Muziejaus direktorė, paklausta, ar priimant sprendimus, nieko nereiškia, jog tai yra vieno iškiliausių politikų kolekcija, kurią lyg niekur nieko ketinama kažkur nugrūsti, atsakė:

„Mes tikrai nesivadovaujame savo norais ar simpatijomis - asmenybė patinka mums ar ne. Mes paisome bendrų tendencijų. Suprantu, ką norite pasakyti - kad mes, nurinkę tą ekspoziciją, pademontruotumėme galbūt nepagarbą ar nelojalumą išėjusiam anapilin prezidentui. Taip nėra. Tai nesusiję nei su politiniais vėjais, nei su kitais panašiais sprendimais. Į viską žiūrime tik iš muziejininkystės pusės. Nežinau, iš kur tas nerimas dėl kolekcijos, kas jį bando pasėti. Pati stebiuosi, iš kur tie skersvėjai?“

Prezidento dukros Laimos Mertinienės komentaras:

Girdint tai, labai liūdna. Prisimenu, kaip visi rėkė, kiek buvo prieštaravimų, kiek purvo pilama ant tėvo dėl Valdovų rūmų. O dabar pastatytas valstybės simbolis visiems reikalingas. Manau, tikrai niekam netrukdo ir ta kolekcija Medininkų pilyje. Bet, žinoma, tai yra jų reikalas, jų tvarka.

Nesinorėtų, kad kolekcija būtų išdraskyta. Nežinau, ką jie ten, Medininkų pily, eksponuos. Jeigu kažką labai reikia eksponuoti, tai ekspoziciją galima surengti ir Valdovų rūmuose, kur daug erdvių. Vilniuje ir žmonių daugiau galėtų apsilankyti. O Medininkuose viskas galėtų likti - nebūtina išmesti tėvo kolekcijos.

Kai kas iš tėvo daiktų buvo eksponuota ir Istorinėje prezidentūroje Kaune. Ir ką? Jie viską surinko, sudėjo į dėžę ir man išsiuntė. Kokie eksponatai? Aukštojo mokslo diplomas, įvairūs apdovanojimai ir pan. Dalis daiktų, ne visi, buvo išmesta lauk, pasakyta, kad neįdomu, nėra reikalo.

Žiūrėkime į pasaulį realistiškai - kada nors bus ir kitų anapilin išėjusių prezidentų. Mano tėvas mirė pirmas. Tai turėtų būti kuriama kažkokia tradicija, turi būti pagarba žmogui, kuris buvo reikšmingas Lietuvai. Vieni gali jį mylėti, kiti nemylėti, bet jis buvo valstybės vadovas. Turi būti pagarba Prezidento institucijai, kartu ir valstybei. Ir turi būti tvarka. Galų gale, tai yra ir vidinė kultūra, o ne koks revoliucinis šarikovų elgesys - kas buvo, viską išmeskime, pamirškime. Taip negali būti - civilizacija tokiu būdu nesivysto. Tikroji civilizacija. Gal per daug skambiai sakau, bet taip neturi būti.

Interviu su Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku Arūnu Gumuliausku:

- Kaip vertinti tai, jog muziejus ketina išimti iš ekspozicijos A.Brazausko kolekciją?

- Prieš atsakant į klausimą, reikėtų žinoti, kokiomis sąlygomis ta kolekcija buvo perduota, pavyzdžiui, ar įsipareigota, kad bus nuolatinė ekspozicija. Nežinant, sunku komentuoti.

- Sakoma, muziejus neįsipareigojęs visą laiką eksponuoti...

- Jei tokia sutartis, jie turi teisę kolekciją perkelti į muziejaus fondus, o po to, jei bus kokia proginė paroda, - ir vėl eksponuoti. Tai yra dviejų pusių susitarimo reikalas.

- Ar prezidento kolekcija nėra ir valstybės reikalas?

- Jeigu kalbėtume apskritai, mes turime ne tik pirmos, bet ir antros Lietuvos Respublikos prezidentus. Juk Lietuvos valstybė niekur nedingo nuo 1918 metų, ji tik buvo okupuota 50 metų, esame ta pati valstybė - Lietuvos Respublika. Tad, manau, ir visi prezidentai Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune turėtų būti. Šiuo atveju ir kolekcijai tinkamiausia vieta yra Istorinė prezidentūra Kaune. Manyčiau, kad eksponatai, susiję su visų prezidentų asmeniniu gyvenimu, politine veikla, ten turėtų rasti savo vietą. Ten nukeliauti turėtų ir įvairių šalių dovanos, skirtos prezidentams, ne tik asmeninės kolekcijos.

Mes turime turėti tokią vietą, kur galėtume susipažinti su Prezidento institucijos istorine atmintimi. Ir būtų geriau, kad visi prezidentai būtų vienoje vietoje.

- Kol kas palaidojome tik pirmąjį atkurtos Lietuvos prezidentą A.M.Brazauską. Bet, realiai žiūrint į ateitį, anapilin išeis ir kiti. Ar pagalvota, kaip valstybė spręs istorinės atminties klausimus?

- Nėra apgalvota. Manau, šį klausimą būtinai reikia aptarti - tai svarbus dalykas istorinei atminčiai. Šiuo metu susidaro toks vaizdas, kad tai yra prezidento šeimos reikalas. O juk turėtų būti valstybės reikalas. Prisipažįstu, iškėlėte įdomią versiją, apie tai mes tikrai galėtume padiskutuoti komisijoje ir pateikti pasiūlymus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17944
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Straipsniai internete apie medžiotojus ir medžioklę

2019-Bir-26 05:18

Aukštaičių medžiotojai džiūgauja – gyvų taikinių tikrai nepritrūks



Darius Krasauskas „Lietuvos rytas“
2019-06-25



Panevėžio krašto ir Anykščių rajono medžiotojai suskaičiavo, kad laimikio jų miškuose dar ilgai netrūks. Šio regiono miškai išsiskiria laukinių žvėrių gausa.
„Gerai šeriame ir prižiūrime, todėl daug užauginame. Kaip ir kiekvienas gerai ūkininkaujantis ūkininkas, turime puikų derlių“, – sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus valdybos pirmininkas Rimantas Pečkus.
Tai, kad Anykščių kraštas laukinių gyvūnų gausa išsiskiria iš aplinkinių rajonų, matyti iš aplinkos ministro patvirtinto 2019–2020 metais leidžiamų sumedžioti kanopinių žvėrių limitų.
Per ši medžioklės sezoną šalyje leista sumedžioti beveik 3,5 tūkst. briedžių, apie 900 danielių, daugiau nei 11,4 tūkst. tauriųjų elnių ir beveik 38,8 tūkst. stirnų.
Anykščių kraštui skirta per 6,2 tūkst. stirnų, beveik 2,4 tūkst. elnių, 279 danieliai ir 639 briedžiai.
Vienų žvėrių medžioklė jau prasidėjo, kitų vyks vėliau. Medžioklės žinovai pastebi, kad Aukštaitijai labiau pasisekė nei Suvalkijai – ten dėl gamtos ypatumų vyrauja smulkūs žvėreliai.
Aukštaitijoje yra dideli miškų masyvai, pakanka drėgmės, todėl nemaža augalijos ir gyvūnijos įvairovė.
Be to, medžiotojai laikosi selekcijos: palieka stiprius patinus, o paliegusius ir nusenusius sumedžioja. Taip pat neskubama medžioti patelių, nes nebūtų kam atsivesti palikuonių.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus valdybos pirmininkas Jonas Kubilius sakė, kad nemažai laukinių žvėrių į jų rajoną atkanka iš Latvijos, o ten vyksta intensyvi medžioklė. Ieškodami ramybės gyvūnai ieško naujų plotų. Be to, Aukštaitijoje žvėrims yra užtektinai maisto.
Prieš išplintant afrikiniam kiaulių marui ūkininkai keikdavo šernus, užtat dabar jų keiksmažodžiais tampa stirnos ir elniai.
„Įsivaizduokite, kas lieka iš pasėlių lauko, kai į jį įsisuka 20–30 elnių banda? Ogi nieko. Per vieną naktį žvėrys nuėda ir išmindo bent 30 arų plotą ir daugiau“, – sakė J.Kubilius.
Paprastai leidžiama sumedžioti apie 30 procentų kiekvienos gyvūnų rūšies populiacijos. Taip siekiama reguliuoti žvėrių skaičių, kad ūkininkai patirtų mažiau nuostolių.
„Prieš kurį laiką kai kuriose Afrikos šalyse buvo uždrausta laukinių žvėrių medžioklė. Gyvūnų išties pagausėjo, bet tada į bandas įsimetė ligos ir žvėrys ėmė dvėsti“, – paaiškino medžiotojai, kodėl reikalinga medžioklė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 16 ir 0 svečių