Page 1 of 1

P

Posted: 2007-Sep-21 22:25
by Admin
paprastoji karūna - elnio ragų karūna, auganti simetriškai iš vieno centro.



paradoksas - lygiavamzdžio šautuvo vamzdžio graižtvuotas galas, suteikiantis kulkai sukimąsi.



parankus šautuvas - Šautuvas, kurį primetus prie peties, nereikia tikslinti; gerai prigulantis šautuvas.



paragė - kaukolės dalis po ragais.



parakas - sprogstamoji medžiaga, vartojama šaunamuosiuose ginkluose kulkai ar šratams iššauti iš šovinio. Išrastas Kinijoje dar prieš mūsų erą. Europoje jo sudėtis pirmą kartą aprašyta 1250 metais. Parako išradėju laikomas vienuolis Švarcas (Schwarz). Jis išrado dūminį paraką, kuris, beveik nepasikeitęs, naudojamas ir dabar. Tik 1846 metais Šionbeinas (Schonbein) išrado bedūmi paraką, kuris, vis tobulinamas, naudojamas medžiokliniams šoviniams užtaisyti. Palyginus su dūminiu, bedūmis parakas degdamas pagamina tris kartus daugiau dujų, sudega be atliekų. Be gerųjų savybių, jis turi nepageidautinų: jam uždegti reikia galingesnės kapsulės, žemoje temperatūroje išvysto mažesnį slėgį, nors ir sandariai uždarytas, ilgainiui genda. Senstelėjusį paraką galima atpažinti iš aitraus kvapo, kuris jaučiamas atidarius dėžutę, išardžius šovinį. Beje, jo tinkamumą galima nustatyti eksperimentu. Ant 10 cm ilgio ir 6 cm pločio popieriaus juostelės skersai nubrėžiami du brūkšniai per 50 mm vienas nuo kito. Popieriaus juostelė sulenkiama kampu išilgai. | lovelį įpilama 0,25 g tikrinamojo parako, jo sluoksnis išlyginamas tarp dviejų brūkšnių. Laikant rankoje chronometrą, juostelės laisvas galas padegamas. Užsidegus parakui, įjungiamas chronometras ir nustatoma, per kiek laiko jis sudega. Jei tai užtrunka 2-2,5 sekundes, paraką galima naudoti, jei greičiau - parakas pasenęs ir jo negalima naudoti. Beje, sudrėkusį bedūmį paraką (skirtingai nuo dūminio) galima išdžiovinti kambario temperatūroje ir naudoti. Apie parako kiekį šoviniui užtaisyti būna informacinė kortelė dėžutės viduje. Šautuvai, skirti šaudyti bedūmiu paraku, turi "N" (Nitro) ženklą ant vamzdžių drūtgalio apatinės pusės.
parforsinės medžioklės (pranc. par force) - senovinės medžioklės, atsiradusios XI a. Prancūzijoje. Šautuvų tokiose medžioklėse nereikia -žvėrys pjudomi šunimis (tik kurios nors vienos rūšies) iki visiškai nuvargsta. Tada atjoja medžiotojai ir nuduria. Tokiose medžioklėse medžiojami elniai, stirnos, šernai, vilkai, lapės, kiškiai. Tai buvo populiariausios ir puošniausios medžioklės. Dažniausiai buvo naudojami Huberto skalikai. Parforsinės medžioklės Prancūzijoje vėl atgaivintos -jų mėgėjai susibūrę į specializuotus klubus, pagal senas tradicijas ekipažais vadinamus.



paršiuotis - šernei atvesti šerniukus.



pasaga - tamsiai nulos spalvos pusmėnulis ant kurapkos patinėlio krūtinės.



pasiutimas (pasiutimo liga) - ją sukelia virusai, besidauginantys gyvose audinių ląstelėse. Šia liga dažniausiai serga lapės, vilkai, mangutai, lūšys, o taip pat naminiai gyvuliai - šunys, katės. Pasiutimo liga gali susirgti kanopiniai žvėrys ir gyvuliai. Virusai patenka per žaizdas su sergančio žvėries seilėmis (Įkandus). Susirgę gyvuliai slepiasi tamsesnėse vietose, vėliau tampa agresyvūs, puola sveikus žvėris, gyvulius ir žmones. Sergančio akys būna pakraujavusios, šunys ir vilkai bėgioja pabrukę uodegas, iškišę liežuvius, seilėjasi. Stimpa nuo paralyžiaus per 6-10 dienų. Virusas gana gyvybingas, tad nušautą pasiutusį žvėrį derėtų sudeginti.



paskutinis kąsnis - sena medžioklės tradicija: Įspausti nukautam žvėriui į nasrus eglės ar pušies šakelę, prieš įteikiant šakutę jį nukovusiam medžiotojui.



pasodinti - šūviu nutrenkti skrendanti paukšti.



pastereliozė - šios ligos sukėlėjas - pastereliozės bakterija, kuri dažniausiai būna poodiniame audinyje ir sukelia uždegimą. Šia liga serga jauni, nusilpę žvėrys ir paukščiai: antys, karveliai, kurapkos, fazanai, tetervinai, elniai, briedžiai, šernai, kiškiai, lapės. Sergantieji esti nusilpę, guli tamsesnėse vietose, nebėga, nesimaitina, viduriuoja, kai kada su krauju, negydomi žūva per 1-5 dienas. Kritusį reikia sudeginti, kad liga neplistų.



pašarinės aikštelės - tai sėtinių ar sodintinių augalų plotai, skirti žvėrių mitybai. Pašarinėse aikštelėse gali būti auginami įvairūs javai, šakniavaisiai, žolės, krūmai, medžiai. Jos gali būti aptvarinės ir atviros. Aptvarinėse pasėtos kultūros auginamos iki tam tikros brandos, o vėliau aptvarai išardomi ir žvėrys laisvai prieina prie jų. Gali būti derlius nuimamas ir tik reikalui esant (žiemą) sušeriamas žvėrims. Pašarinės aikštelės įrengiamos ne tik papildomam žvėrių šėrimui, bet ir tam, kad nuviliotų juos nuo kultūrinių augalų, žemės ūkio pasėlių, miško kultūrų.



pašauti - šūviu nemirtinai sužeisti žvėrį ar paukštį.



pašlapnoti - nušautam kiškiui išspausti šlapimą, kad negestų mėsa, neįgautų nemalonaus kvapo.



pataikymo požymiai - žvėries ar paukščio elgsena po šūvio nusako pataikymo pobūdį, pagal kurį galima nustatyti, į kurią kūno dalį pataikyta.



pataisyti - antru šūviu nukauti žvėrį, jei pirmas ne mirtinas.



patepimas - senas medžioklės paprotys, kada medžiotojas, nušovęs pirmą tos rūšies žvėrį, iškilmingai pagerbiamas. Gaudžiant ragui (grojama to žvėries pagerbimo melodija) medžioklės vadovas ant vieno kelio priklaupusiam jaunam medžiotojui peiliu, pamirkytu nukauto žvėries kraujyje, kryžiumi paženklina kaktą. Šio ženklo negalima nušluostyti iki medžioklės pabaigos.



paukštinis šautuvas - ilgavamzdis mažo kalibro medžioklinis šautuvas, naudotas paukščių medžioklėse nuo XVI a., turėjęs vidinį užraktą, turtingai inkrustuotas.



pažeminti - šauti žemiau taikinio arba taikymo linijos.



pelinėti - lapei slankioti laukuose ieškant pelių.



pentinas - raginė atauga vištinių paukščių pastaibyje; pirmoji danieliaus mentės atauga, kuri būna truputį ilgesnė už kitas mentės ataugas.



Perdė (Purdey) rėmelis - konstruktoriaus vardu pavadintas rėmelis, užsklendžiantis vamzdžio kablius.



perėjimas - šautuvo vamzdžio plonėjimas už šovinio lizdo.



perkūno oželis (Capella gallinago) - nedidelis paukštis, medžiotojų dažnai bekasu vadinamas. Tai būdingas mūsų pelkių gyventojas. Dydžiu prilygsta strazdui. Kūno ilgis apie 21 cm, svoris - 100-180 gramų. Nugara išmarginta juodomis ir rudomis dėmėmis, pilvas baltas, krūtinė rusva, dėmėta, snapas tiesus ir ilgas. Slapstosi žolėse, pakyla bemaž iš po kojų, suklykęs "kšik!". Skrenda mėtydamasis į šalis. Pavasarį, tuoktuvių metu, mekena ožiuko balsu. Šis garsas išgaunamas paukščiui krentant kraštinėmis uodegos plunksnomis. Patelė deda 4 margus kiaušinius, peri 20-21 dieną. Išskrenda vėlų rudenį. Jaunikliai pradeda skraidyti 19 dienų amžiaus. Tai pats vertingiausias medžioklės objektas.



perlai - nedidelės nesimetriškos ataugėlės ant elnio ar stirnino ragų kamienų ir rožių; perlais vadinami ir elnio iltiniai dantys.



perspektyvūs ragai - gražiai augantys, taisyklingi jauno elnio, briedžio ar stirnino ragai.



peržanga - elnio pėdsakai, kai užpakalinių kojų atspaudai būna prieš priekinių kojų pėdsakus.



perukiniai ragai - beformės stirnino ragų ataugos, tarytum kepurė užsiliejusios ant kaktos, galvos, kartais uždengiančios net akis. Tai ragų augimo anomalijos, vykstančios pažeidus sėklides, sutrikus kitoms fiziologinėms funkcijoms. Perukiniai ragai gali išsivystyti ir elniams.



peteliškė - digeninė siurbikė, parazituojanti įvairių gyvūnų, taip pat ir žvėrių organizmuose. Lietuvoje aptinkamos dvi jų rūšys: kepeninė siurbiė (Faciola hepatica) ir (daug rečiau) - katine siurbikė (Opisthorichis felineus). Kepeninė siurbikė, žmonių dažniausiai peteliške vadinama, yra 2-3 cm ilgio, lapo formos, bespalvė. Parazituoja briedžių, elnių, stirnų, rečiau šernų tulžies pūslėje ar latakuose. Vystosi su metamorfozėmis per tarpininkus. Žvėrys užsikrečia gerdami balų vandenį, kuriame yra mažųjų kūdrinukių -jos dažniausiai būna siurbikių tarpiniais šeimininkais; ėsdami kūdrinukėmis užkrėstą žolę pabaliuose. Gali parazituoti ir žmogaus tulžyje.



pėdsekys - medžiotojas, gerai išmanąs žvėrių ir paukščių pėdsakus, galįs atsekti juos, nustatyti jų elgseną; šuo, ieškantis sužeisto žvėries pagal pėdsakus.



pėdsakas - žvėries ar paukščio palikti pėdsakai ant žemės ar sniego.



pitčas - kampas taip taikymo tąsos ir buožpadžio linijos.



piemuo - elnias, kuris rujos metu sugena pateles j būrį, neleidžia joms nuklysti.



piestu - stovėti ant užpakalinių kojų; piestu stojasi elnias, stirna, siekdami lapų ar šakučių, staigiai išgąsdinti; bėgantis elnias stojasi piestu, kulkai pataikius į krūtinę.



pilkasis kiškis (Lepus europaeus) -kiškinių būrio atstovas. Kūno ilgis 50-63 cm, uodegos ilgis 8-11 cm, svoris 3-3,5 kg. kailis pilkai rudas, šonai rusvi, apatinė kūno dalis ir uodega balta, ausų galai ir uodegos viršus juodi. Labiausiai paplitęs derlinguose laukuose, vengia drėgnų, pelkėtų dirvų, nemėgsta didelių girių gilumos ir dažniausiai laikosi miškų pakraščiuose, krūmuose. Per metus būna 3, o kartais net 4 vados. Nėštumas trunka 42-43 dienas. Pavasarinėse vadose būna 1-2 kiškučiai, vasarinėse - 3-5. Patelė jauniklius žindo 3 savaites, nors jie jau po kelių dienų pradeda ėsti žolę. Minta kiškiai augaliniu maistu, žiemą dažnai apgraužia vaismedžių žievę. Kailis nestiprus, menkos vertės. Mėsa maistinga ir skani.



piltuvinis čokas - netikslus vamsdžio laibgalio pavadinimas, nes angliškas žodis "choke" reiškia dusinti, smaugti, slopinti ir panašias reikšmes, apibūdindamas medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo laibgalio susiaurėjimą. Piltuvinis čokas - tai vamzdžio palo paplatėjimas. Šaudant iš tokio vamzdžio, šratai plačiau ir vienodžiau pasiskleidžia. Tokie šautuvai naudojami šaudymui apvaliajame stende.



pypkės - viršutinės šerno iltys.



plėšrieji žvėrys - Lietuvoje plėšriųjų žvėrių nėra daug. Tai vilkai ir lūšys. Dėl neapgalvotos aklimatizacijos įsigijome dar vieną - mangutą. Lapė taip pat priskirtina prie plėšriųjų, tačiau ji dar nėra "už įstatymo". Apskritai plėšriaisiais žvėrimis vadinami visi tie, kurie minta kitais žvėrimis ir žvėreliais, sudarančiais pagrindinę medžioklės plotų fauną. Jų turi būti tiek, kad jie nedarytų žalos, o atliktų savotišką natūralią atranką. Vilkai Lietuvoje, kaip ir atvežtiniai mangutai, medžiojami visus metus. Lapės medžiojamos sezono metu, kada jų kailiukas būna geriausias. Kitose Europos šalyse lapės medžiojamos ištisus metus.



plėšrieji paukščiai - jų būrys gausesnis, nei žvėrių. Tai vištvanagis, paukštvanagis, nendrinė lingė, juodasis peslys, paprastasis suopis, vapsvaėdis, sakalai ir ereliai. Tačiau ne visi plėšrūs paukščiai yra žalingi medžioklės ūkiui. Bene daugiausiai eibių pridaro nendrinė lingė ir vištvanagis.



plėšrūnas - medžioklės plotams kenksmingas, žalą darantis žvėris ar paukštis; gyvūnas, mintantis kitais gyvūnais.



pliumažas - plunksnų vėduoklė, plaukų kuokštas (sultanas) ant medžiotojo skrybėlės ar kepurės.



pokarūninė atšaka - trečioji nuo rožės atšaka, kuri nesudaro karimos elnio raguose.



poličokas - speciali mova ant lygiavamzdžio šautuvo galo su šešiais įpjautais lapeliais ir sriegiu. Ant jos užsukama kita mova su kūginiu paviršiumi. Sukinėjant pastarąją, per kelias sekundes vamzdžio galą galima pakeisti nuo cilindro iki labai stipraus čoko (reguliuojamas čokas).



poligoninės graižtvos - graižtvinio šautuvo vamzdžio graižtvos, neturinčios aštrių briaunų ir lėčiau dylančios.



pomentinė atauga -žemiau mentės esanti atauga danieliaus raguose.



poruotis - žvėrims ir paukščiams jungtis į poras rujos ar tuoktuvių metu; paukščių jungimasis i poras visai vasarai.



populiacija - vienos rūšies gyvūnų grupė, gyvenanti tam tikroje vietoje; vienos rūšies gyvūnų grupė, užimanti to rūšies arealo dalį, genetiškai skirtinga nuo kitų tokių pat grupių.



pramušti - šratinio ar kulkinio užtaiso sugebėjimas įsmigti, įsiskverbti į taikinį (pramušamoji galia). Toji galia (šratinio užtaiso) matuojama specialiu įtaisu - dėžute, kurioje sustatyti 30x30 cm ploto ir l mm storio kartoniniai lapeliai per l cm vienas nuo kito. Šaudoma iš 35 m atstumo. Pramuštų lapelių skaičiaus (ne mažiau kaip 3 šratais) nusako pramušimo galią. 2,5 mm šratams toji norma yra 12 lapelių, 3,5 mm - 30 lapelių.



preparavimas - ragų, ilčių, kailių, kaukolių ir kitų medžioklės trofėjų pamosimas. Pradžioje nulupama oda nuo kaukolės, pašalinamas liežuvis, smegenys, kiti minkštieji audiniai, vėliau ji 24 valandas mirkoma šaltame vandenyje, paskui stirnino 20-30 min., danieliaus - 30-40 min., elnio, šerno, briedžio - 40-60 min. verdama. Išvirta kaukolė nuvaloma nuo likusių audinių, išimamos šernų iltys, nuvalomi ir atskiriami žandikauliai (dešinysis elninių žandikaulis reikalingas amžiaus nustatymui). Vėliau kaukolė balinama vandenilio peroksidu arba saulėje. Ragai nuplaunami, nuvalomi, kailiai - išdirbami ir užkonservuojami.



pribaigti - sužeisto žvėries pribaigimas. Tai turi būti padaryta greitai, kad žvėris nesikankintų. Stambius žvėris galima pribaigti lik šūviu. Elniui, briedžiui, danieliui, stirninui šaunama į sprandą, šernui - už ausies.



priderinimas - šautuvo parinkimas pagal paskirti, buožės formą, ilgį, avantažą, svorį, medžiotojo fizines savybes.



priėjimas - medžioklės būdas, kada medžiotojas, išnaudodamas aplinką, vėjo krypti slapta priartėja prie žvėries per taiklų šūvį.



prievilas - jaukas žvėrinis ir paukščiams privilioti.



prišokimas - sėlinimo prie grojančio kurtinio momentas, kada medžiotojas, paukščiui tekenant, greitai bėga artyn, kol kurtinys negirdi jo žingsnių.



privažiavimas - medžioklės būdas, kada medžiotojas kaitų su vadeliotoju rogėmis ar ratais priartėja prie žvėries ir, iššokęs iš jų, pasislepia už medžio ar krūmo. Žvėris, sutelkęs dėmesį j nuvažiuojantį, nepastebi sėlinančio medžiotojo.



progresyvus parakas - nuo mums žinomų paraku skiriasi tuo, kad šūvio vystimosi pradžioje jis dega lėčiau. Dėl to sumažėja parako dujų slėgimas, šratai ir kulkos negauna staigaus deformuojančio smūgio, sumažėja atatranka, padidėja (iki 381-400 m/sek) pradinis šratų greitis, o šūvio garsas būna nestiprus.



pumpinis šautuvas - tai amerikiečių ginklininko Elioto (Elliot) sukonstruotas medžioklinis šautuvas su vamzdine dėtuve. Užraktas valdomas ranka, stumdant ant dėtuvės užmautą lovelį. Šautuvas labiausiai tinka paukščių ir kiškių medžioklėms, nes greitai užtaisomas, dėtuvėn telpa keturi šoviniai (penktasis - į vamzdį).



pumpuras - kuokštas plaukų išorinėje stirninų, elnių, briedžių, šernų lytinių organų dalyje.



puskiaulis - metų neturintis šernas.



pūtimas - šerno leidžiamas garsas sunėrimus - išpučiant orą per šnerves.