Atsakymo rašymas


Šis klausimas skirtas apsisaugoti nuo automatizuotų formas užpildančių internetinių šiukšlių robotų.
Šypsenėlės
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
Rodyti daugiau šypsenėlių

BBKodas yra ĮJUNGTAS
[img] yra ĮJUNGTAS
[flash] yra IŠJUNGTAS
[url] yra ĮJUNGTAS
Šypsenėlės yra ĮJUNGTOS

Temos peržiūra

Išskleisti vaizdą Temos peržiūra: Vilkai

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Vas-13 16:16

Avių augintojai netiki, kad nuo vilkų galima apsiginti tvoromis


agroeta,lt
2020 Vasario 13
Autorius: Daiva BARTAŠEVIČIŪTĖ

Visuomenėje netylant aistroms dėl vilkų sumedžiojimo limito padidinimo iki 150 pilkakailių, aktyviai svarstomas teisės akto projektas dėl prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą. Ūkininkai, medžiotojai ir vilkų gynėjai jį vertina gana skeptiškai ir prieštaringai.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis (ŽŪM), praėjusiais metais vilkai papjovė 1802 ūkinius gyvūnus. „Nuo 2019 metų gegužės 1-sios iki metų pabaigos užregistruota 490 vilkų padarytos žalos atvejų. Žalai atlyginti skirta beveik pusantro šimto tūkstančių eurų“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.

Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Algio Balčiaus nuomone, valstybės išmokos nepadengia finansinių nuostolių ypač jei papjaunamos ėringos ar veislinės avys, nekalbant apie moralinę žalą, kai mylėtą puoselėtą gyvūną išvysti kraujo klane.

Siekiant sumažinti ūkininkų patiriamą žalą, ŽŪM parengė „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių projektą.

Reikalavimai ir įpareigojimai

Taisyklių projekte numatyta, kad didžiausia galima suma vienam paramos gavėjui – 5 000 eurų be PVM, finansuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau teisę į paramą turės tik ūkininkai, laikantys ne mažiau kaip 20 sutartinių gyvūnų (SG) arba ne mažiau kaip 133 avis. Apie avis kalbama todėl, kad vilkai dažniausiai jas pasirenka savo grobiu.

Į paramą gali pretenduoti tik Šilalės, Vilkaviškio, Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų, Lazdijų, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Molėtų, Širvintų. Prienų rajonų bei Kalvarijos ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenantys ūkininkai, esą šiose savivaldybėse yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams ir nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus.

Paramos lėšomis gyvulių apsaugai bus galima įsigyti – juostinį elektrinį piemenį, elektrinę tvorą ar elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį. Pagal poreikį bus galima įsigyti kelias išvardintas priemones arba tik atskiras jų dalis.

Ūkininkas savo ruožtu turės įsipareigoti, kad juostinis elektrinis piemuo būtų ne mažiau kaip 5 juostų ar vielų, ne mažiau kaip 1–1,2 metro aukščio (jei yra galimybė – iki 2 metrų), žemiausia juosta 10–15 centimetrų virš žemės, atstumai tarp juostų 15–20 centimetrų, o pačios juostos baltos spalvos, kad būtų gerai matomos tamsoje ir ne mažiau kaip 2 centimetrų pločio.

Aptvarai turės atitikti ir kitus numatytus apsaugos nuo vilkų priemonių reikalavimus. Be to, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus privaloma išlaikyti įsigytas apsaugos priemones bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų.

Tikisi, kad padės

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konsultanto biologijos, medžioklėtvarkos ir žuvininkystės klausimais, biomedicinos mokslų daktaro docento Egidijaus Bukelskio nuomone, taisyklių projekte numatytos priemonės galėtų padėti, tačiau tvorą tverti reikėtų aukštesnę.

T Hegvita agro

„Aš manau, kad reikalingas priemonių kompleksas, kurį įgyvendinus, kažkiek pavyktų išvengti didelės žalos, kurią dabar patiria ūkininkai. Vilkų daugėja, jei yra trečdalis patelių, jos labai greitai atsives prieauglį.

Reikėtų kalbėti ne apie vilkų žalą, bet poveikį. kitai gamtos daliai. Miškingose vietovėse mažėja stirnų, elnių jauniklių. Klausimas, kas bus po to, jei mes norime turėti labai didelį vilkų skaičių, ar mums jų tiek reikia“, – kalbėjo mokslininkas.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius įsitikinęs, kad jei viskas bus padaryta, kaip numatyta ir sukontroliuota, tai numatytos priemonės padės apsisaugoti nuo vilkų žalos.

„Teikėme pastabas dėl projekto koncentruodamiesi į jo įgyvendinimo kontrolę ir priemonių pasirinkimo lankstumą. Vienas iš labiausiai užkliuvusių projekto taisyklių punktų – ūkio dydis. Manome, kad jis numatytas per didelis“, – sakė A. Laurinavičius.

Avių augintojai reiklesni

Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) teisės akto projektui turėjo daugiau ir griežtesnių pastabų. Anot asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės, nustatytas 20 SG skaičius, norintiems gauti paramą akivaizdžiai per didelis.

„Paramą galės gauti tik stambūs augintojai, kurių nėra tiek daug, o labiausiai nuo pilkių išpuolių kenčiantys ir didžiausią žalą patiriantys smulkieji jos negaus. Pasiūlėme šį skaičių sumažinti iki 3 SG (20 avių)“, – aiškino G. Kisielienė.

Avių augintojų nuomone, juostinis elektrinis piemuo avių apsaugai nėra geras pasirinkimas, nes jis skirtas trumpą kailio plauką turintiems gyvuliams, yra nepatikimas, todėl reikėtų jį pakeisti veiksmingesnėmis priemonėmis.

Nepritarimą sukėlė ir punktas, numatantis, jog parama bus teikiama tik tose savivaldybėse, kuriose numatyta didelė tikimybė patirti vilkų išpuolius. „Juk vilkas per parą gali nubėgti 50 kilometrų, be to, ne visi avių augintojai kreipiasi dėl padarytos žalos, ypač laikantys kelias avis sau ir nėra jų užregistravę. Rėmimas prevencinėmis priemonėmis turėtų būti prieinamas visoje šalies teritorijoje.

Taip pat skiriant paramą, turėtų būti atsižvelgiama ir į atstumą nuo gyvulių augintojų namų iki ganyklų, nes esant dideliam atstumui, sudėtinga juo nakčiai suginti į tvartus

„LAAA nuomone, elektriniai piemenys nėra pati patikimiausia prevencinė priemonė, nes vilkai pastaruoju metu yra suįžūlėję, be jokios baimės braunasi į gyvenamas sodybas, drasko gyvulius, o padarytos žalos mastai nėra nustatyti adekvačiai. Manome, kad geriausia prevencija nuo vilkų yra jų skaičiaus reguliavimas medžiojant, ypač tose vietose, kur jie stebimi labiausiai priartėję prie ūkių. Sutinkame, kad siūloma parama galbūt padėtų atskiriems gyvulių laikytojams ir tai būtų ženkli parama smulkiems ūkiams įsirengiant aptvarus, bet ar bus tinkama apsauga, abejojame“, – rašoma rašte ŽŪM.

Objektyvios informacijos nėra

Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Vytautas Kucevičius, turintis beveik 30 metų medžiotojo patirtį, irgi netiki tokių prevencinių priemonių nauda: „Gelbėdamiesi nuo afrikinio kiaulių maro irgi statėme tvoras, išleidome tūkstančius iš valstybės biudžeto, o rezultatas buvo nulinis. Ko gero, panaši lemtis laukia ir tvorų nuo vilkų išpuolių. Juk tai laukinis žvėris, jo nesustabdys nei valstybių sienos, nei kitokie aptvarai“.

Anot jo, vienintelis būdas, galintis sumažinti vilkų išpuolių skaičių – protingas populiacijos reguliavimas. Objektyvios informacijos, kiek Lietuvoje yra vilkų nėra. Tačiau iš padarytos žalos ūkininkams, galima spręsti, kad jų yra daug. „Reikėtų pradėti nuo apskaitos ir, padarius mokslines išvadas, imtis reguliavimo“, – pataria patyręs medžiotojas.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Vas-09 15:35

Ministras išsigando visuomeninių „vilkų“ kaukimo arba kiek iš tikrųjų yra pilkasermegių



agroeta.lt
2020 Vasario 9
Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas

Sukeltas didelis ažiotažas dėl vilkų sumedžiojimo limito padidinimo nuo 120 iki 150 vienetų subliuško. Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką labiau paveikė, o gal net išgąsdino jaunos visuomenininkės Ievos Žigonės suburto 30-40 asmenų piketo dalyvių simbolinis kaukimas po ministerijos langais, nei vilkų draskomų avių, ožkų, veršių bliovimas, kiemuose plėšiamų nuo grandinių šunų cypimas, gyvulių augintojų dejonės, medžiotojų burbėjimas, įvairių žemdirbius vienijančių organizacijų pareiškimai bei mokslininkų biologų rekomendacijos.

Avinai, ožiai, jaučiai, šunys bliauna ir cypia, o jų šeimininkai aimanuoja kažkur toliau nuo Vilniaus, pasklidę po visą Lietuvą. Gal todėl ministras juos girdi ne taip aiškiai ir jam ne taip baisu, kaip klausytis vilkų globėjų kauksmo po kabineto langais.

Tai gal laikas būtų bendroje eisenoje baubiant, bliaunant ir cypiant vilkų pjaunamų gyvulių balsais prie Aplinkos ministerijos patraukti ir ūkininkams kartu su medžiotojais?

Gal tada ministras būtų priverstas ieškoti kompromisų. Nieko gero vilkų medžioklės sureguliavime nepajėgė nuveikti ir dvigubas Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Jonas Talmantas, nors prieš rinkimus į LMŽD vadus gyrėsi gerais santykiais su Seimu ir Vyriausybe bei žadėjo išspręsti vilkų problemas.
Dar daugiau, ministras ignoravo net Seimo Kaimo reikalų komiteto priimtą sprendimą vilkų sumedžiojimo limitą didinti iki 150 galvų. Šiaip jau, aplinkos ministras, būdamas medžiotoju, manau, gerai žino Lietuvos vilkų populiacijos būklę, bet, matyt, bijo, kad žigonės ir jį neapšauktų deformuotos moralės pareigūnu ar neprilipdytų dar „gražesnių“ medžiotojams skiriamų epitetų, kurių didelį asortimentą turi asfaltiniai gamtos mylėtojai bei internetiniai kormoranai (tokia komentatorių rūšis).


Vilkų sumedžiojimo limito nustatymo aritmetika


Kiek Lietuvoje gyvena vilkų įvardinti nesiryžta niekas. Aplinkos ministerijos tinklapio skyriaus „Medžioklė“ poskyryje „Žvėrių apskaita“ vilkų skaičius nenurodomas, o skyrelyje „Vilkų populiacija“ teigiama, kad vilkus suskaičiuoti atskirais individais neįmanoma.
Kol dar buvo galvota, kad tai padaryti įmanoma, gyvenančių Lietuvoje vilkų skaičius keletą metų buvo užbuksavęs ties 292 individais. Visuomenininkai vilkų mylėtojai teigia, kad vilkų yra tik 250.

Mokslininkas biologas Linas Balčiauskas, apibendrinęs gautus duomenis iš didžiųjų plėšrūnų stebėjimo programos, įsitikinęs, jog vilkų mūsų miškuose šlaistosi daugiau nei 500. Nors medžiotojų klubai ir būreliai aplinkosaugininkams pateikiamuose „Prašymuose – pasiūlymuose“ dėl žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo privalo nurodyti ir medžioklės plotuose gyvenančių vilkų skaičių, niekas tų duomenų, nustatant vilkų populiacijos gausą, nepaiso, nes medžiotojai juk yra „žudikai“, siekiantys iššaudyti visus pilkasermėgius.

Tačiau elninių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, medžiotojų apskaita tinka, o medžiojant pagal medžiotojų kolektyvų prašomus nustatyti limitus, šių žvėrių populiacijų gausa tik didėja.

Kodėl medžiotojais nepasitikima dėl vilkų apskaitos, kuri gali būti vykdoma ir kitais būdais nei pėdsakai nuolatiniuose maršrutuose, jeigu nėra sniego, atsakymo nėra. Ne visai tiesa, kad vilkų gausos visiškai negalima vertinti pagal jų išpuolius prieš naminius gyvūnus. Tie duomenys puikiausiai tinka didžiųjų plėšrūnų stebėjimo programai.

Kadangi nuspręsta, kad pilkių pavieniui suskaičiuoti negalima, pradėta skaičiuoti jų šeimynas iš sniege paliktų pėdsakų jų maršrutuose. Neverta įrodinėti, kad toks skaičiavimas tolygus būrimui iš kavos tirščių po sočių pietų, o geriausiu atveju gal gali tik šiek tiek parodyti plėšrūnų populiacijos gausos pokyčius – didėja ar mažėja.
2019 m. žiemą duomenys apie vilkų sniege aptiktus pėdsakus buvo pateikta tik iš pusės medžioklės plotuose sudarytų maršrutų ir neaišku, kokiomis formulėmis vadovaudamasi (gal to paties kavos puodelio) komisija nustatė, kad Lietuvos miškuose ir krūmynuose gyvena 37 vilkų šeimos. Pagal priimtą metodiką vilkų sumedžiojimo limitas nustatytas, šeimų skaičių dauginant iš 3,25- vidutinio jauniklių skaičiaus šeimoje, išlikusio iki medžioklės sezono. Taip 2019-2020 m. sezonui limitas buvo nustatytas: 37x3,25 = 120,25. Kadangi ketvirčio vilko nesumedžiosi, apvalinta iki 120.


Limitą padidinti ar pakoreguoti


Nors gamtos sąlygos šią žiemą labai nepalankios visų žvėrių (ne tik vilkų medžioklei), nes nešalo, nesusidarė kad ir menkiausia sniego danga, vilkų sumedžiojimo limitas buvo įvykdytas iki sausio vidurio. Be to, vilkai sumedžioti daugiausia atsitiktinai kitų žvėrių medžioklėse.
Senesniais laikais pilkiai būdavo medžiojami specialiai jiems suruoštose medžioklėse, kai sniege būdavo nustatomi plėšrūnų gaujos maršrutai, o dienojimui apsistoję žvėrys būdavo apsupami vėlevėlių virvėmis. Kai kurie medžiotojai pilkių tykodavo prie specialiai jiems išdėliotų masalų – įvairių dažniausiai naminių gyvulių gaišenų. Dabar vilkai sumedžiojami prie šernų jaukyklų, kur mėsiškų patiekalų nebūna ir medžiotojai net nesitiki sulaukti plėšrūno.

Kai vilkai specialiai nemedžiojami , o jų sumedžiojimo limitas išnaudojamas taip greitai, tai irgi liudija, kad vilkų mūsų miškuose gyvena daug daugiau nei skelbiama. Bent teoriškai galime padaryti tokį bandymą: paskleiskime visos Lietuvos teritorijoje 250, 292 ar kad ir visas 500 lapių ar net žioplų stirnų ir pabandykime per 3 mėnesius sumedžioti 120. Manau, kad nieko neišeitų, net kasdien medžiojant dieną ir naktį. O vilkai juk atsargūs ir gudrūs žvėrys.

Kai kas aiškina, kad didesnio vilkų sumedžiojimo limito nustatyti nebuvo galima, nes suskaičiuotos tik 37 pilkių šeimos. Tačiau vilkų šeimų skaičius buvo patikslintas, kai iš medžiotojų pateiktų vilkienos gabalų ir ilčių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai nustatė vilkų kilmę. Genetiškai buvo ištirti 99 vilkų mėsos mėginiai ir nustatyta, kad 53 jų priklausė jauniems iki vienų metų amžiaus vilkams iš skirtingų šeimų. Turbūt nereikėtų abejoti, kad mokslininkų atlikti genetiniai tyrimai yra mažiau patikimi nei būrimas iš vilkų sniege paliktų pėdsakų apskaitų maršrutuose.

Taigi po genetinių tyrimų paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 53 vilkų šeimos. Iš tikrųjų, jų gyvena daugiau, nes juk neįmanoma buvo po vilkiuką sumedžioti iš visų Lietuvoje esančių pilkių šeimų.

Jeigu genetiniai tyrimai kiek vėlavo ir sumedžiojimo limitą teko nustatyti iš 37 šeimų, tai po to, kai tapo aišku, kad vilkų šeimų yra 53, limitą reikėjo pakoreguoti: 53x3,25 =172,25.

Na, dievai nematė, galima sumažinti kad ir iki 150 vnt., kad tik vilkų globėjams širdies neskaudėtų. Taigi, norint šį sezoną sumedžioti 150 vilkų, reikalauti reikėjo ne limito padidinimo, o jo teisingo nustatymo pagal priimtą metodiką.

Pasvarstymai, kad vilkų šeimynos galėjo atklysti iš kaimyninių valstybių, nieko verti. Valstybių sienos žvėrims vienodai atviros abiem kryptimis. Jeigu pradėsime spėlioti, kiek žvėrių pas mus ateina ir kiek išeina, niekada negalėsime įvertinti mūsų žvėrių populiacijų gausos. Tenka pripažinti, kad žvėrių migracija į kitas valstybes ir atgal , neturi įtakos mūsų žvėrių populiacijų gausai. Kadangi Aplinkos ministerija limito nepakoregavo laiku, nevėlu tai padaryti buvo ir po sausio 17 d., kai ministras pasirašė vilkų medžioklę stabdantį įsakymą.
Beje, tai padaryti nevėlu netgi dabar, nes per pusę vasario ir kovą nesunkiai galima sumedžioti tuos 30 pilkių. O gal dar ir sniegelio pabirs... Be to vilkai per rują mažiau atsargūs.


Vilkų globėjų mitai paneigti


Sugriuvo ir vilkų gynėjų skelbti mitai, kad vilkai naminius gyvūnus pjauna daugiausiai tik medžioklės amato mokydami jauniklius. Be to, esą pilkiai tokie protingi, jog galabija tik tiek gyvūnų, kiek gali suėsti.
Deja, naminius gyvūnus vilkai pjauna ištisus metus, nežiūrint to ar gaujoje yra jauniklių, ar ne. Vasarą, kai gyvuliai ganyklose, žinoma, vilkų išpuoliai būna dažnesni, tačiau pilkiams tinka ir aptvaruose laikomi danieliai, dėmėtieji ir taurieji elniai bei muflonai.

O kaimo gyventojų šunys žiemą vasarą būna kiemuose dažniausiai pririšti prie būdų grandinėmis – kaime niekas šunų nemigdo pataluose, tad suįžūlėjusiems vilkams jie visada pasiekiami.

Gana keistai atrodytų, jei ir namų sargus specialiomis priemonėmis reikėtų saugoti nuo pilkųjų plėšikų. „Baltijos vilko“ siūlomos apsaugos priemonės nuo vilkų išpuolių galėtų būti veiksmingos tik taikant jas kartu su tinkamu vilkų populiacijos reguliavimu, juos intensyviau medžiojant. O gyventojų namų priklausiniuose, kiemuose, gyvulių žardžiuose turėtų būti leidžiama pilkius, kaip dabar sakoma, „išimti iš gamtos“, nes žodžio „šaudyti“ vengiama, o „medžiokle“ tokios veiklos irgi nepavadinsi. Juk ištisus metus tai daryti galėtų ne tik medžiotojai, bet visi piliečiai, teisėtai laikantys ginklus. Tokia veikla yra numatyta Medžioklės įstatyme visų plėšriųjų žvėrių, kuriems yra nustatyti medžioklės terminai, atžvilgiu. Tiktai ten nurodoma, kad žvėrelius galima gaudyti, o vilkų gaudyti neleidžiama, todėl reikėtų į leidžiamų namų valdose naudoti medžioklės įrankių sąrašą įtraukti ir šautuvus. Kai vilkų bus mažiau ir jie bijos artintis prie sodybų, gerai gelbės ir visokios tvoros.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Vas-07 16:22

Vilkai prarado baimę žmogui: Lazdijų rajone užfiksuotas itin stambus vilkas



agroeta.lt
2020 Vasario 7
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS


Teigiantiems, kad vilkai bijo žmogaus, vis dažniau tenka nusivilti. Kad šie plėšrūnai yra praradę baimės jausmą, patvirtina ne kartą skelbti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuoti vilkai šalia žmonių. „Agroeta“ portalas šiandien gavo vaizdo įrašą, kaip penktadienio dieną stambus plėšrūnas sukiojasi šalia avininkystės ūkio Lazdijų rajone.

Įrašą atsiuntęs ūkininkas nenorėjo viešai atskleisti savo tapatybės (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi), nes nenori viešumo, koks buvo prieš dvejus metus. Tuomet vilkai ūkyje papjovė tris avis, o dar kelis gyvulius sužalojo. Šį kartą vilką pavyko užfiksuoti filmuojant telefonu, šalia Paterų kaimo, kuris yra tik 2 km nuo Veisiejų.

„Pateruose bėgioja storas, riebus, didelis vilkas. Išbėgo iš vieno ūkininko ūkio, kuriame laikomos avys. Saugokit savo augintinius“, – įrašą pakomentavo autorius.

„Agroetai“ jis teigė, kad filmuota buvo penktadienį, 10 valandą 17 minučių. Pilkis nuo filmuotojo buvo maždaug 40-50 metrų.

„Agroeta“ primena, kad šiemet vilkų medžioklės sezonas buvo baigtas neįtikėtinai anksti Nuo spalio 15 d. iki sausio vidurio medžiotojai sumedžiojo visus 120 vilkų ir išnaudojo visų metų limitą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė aplinkos ministrui šiemet padidinti maksimalų vilkų medžioklės limitą iki 150 vienetų, o kitam medžioklės sezonui limitą nustatyti atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Toks siūlymas priimtas atsižvelgdami į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, taip pat Ūkininkų sąjungos bei kitų žemdirbius vienijančių organizacijų prašymus.

Šiuo metu laikoma, kad Lietuvoje gyvena apie 490 vilkų, bet tai duomenys tik iš beveik pusės Lietuvos regionų. Todėl gali būti, kad iš tiesų šalyje vilkų gyvena apie 1 tūkst.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Vas-03 10:27

Vilkų išsaugojimo aktyvistei už nesankcionuotą mitingą skirta bauda



agroeta,lt
2020 Vasario 3
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS



Sekmadienį prie Aplinkos ministerijos mitingą surengusiai vilkų išsaugojimu susirūpinusiai aktyvistei Ievai Žigonei policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio antrąją dalį.

„Vasario 2 d. nuo 12 val. 19 min. iki 12 val. 35 min. Vilniuje, A. Jakšo g., prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įvyko nesankcionuotas mitingas. Mitinge dalyvavo apie 40 asmenų. Mitingo organizatorei (g. 1986 m.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas“, – pranešė Policijos departamentas

494 straipsnis apibrėžia susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimus. Vadovaujantis antrąja straipsnio dalimi, šis pažeidimas prasižengėliams užtraukia baudą nuo 30 iki 150 eurų.

„Agroeta“ jau rašė, kad I. Žigonė aktyviai kvietė į šį mitingą. Sekmadienį protestuotojai prie ministerijos durų iš gėlių sudėliojo vainiką, taip pat kurį laiką simboliškai kaukė, mėgdžiodami vilkus.

Protesto išvakarėse I. Žigonė medžiotojus išvadino „deformuotos moralės visuomenės grupe“. Miškuose esą vyksta gyvūnų „pramoninė medžioklė“, todėl esą aktyvistai ir „išėjo į gatves“.

Taip pat ji teigė, kad Lietuvoje yra likę tik 250 vilkų. Taip pat ji pridūrė, kad mūsų šalyje nesunkiai galėtų prasimaitinti apie 8 000 vilkų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė siūlyti aplinkos ministrui šiemet padidinti maksimalų vilkų medžioklės limitą iki 150 vienetų, o kitam medžioklės sezonui limitą nustatyti atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas. Medžioklės limitus savo įsakymu tvirtina aplinkos ministras.

Komitetas sprendimui pritarė atsižvelgiant į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, taip pat Ūkininkų sąjungos bei kitų žemdirbius vienijančių organizacijų prašymus.

Oficialiai paskaičiuota, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 490 vilkų, bet tai duomenys tik iš beveik pusės Lietuvos regionų, todėl gali būti, kad iš tiesų šalyje vilkų gyvena apie 1 tūkst.

Kasmet vilkai papjauna apie 1 800 ūkininkų laikomų gyvulių: avių, veršelių ir kitko.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-29 20:04

Diskusija del vilkų limito padidinimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje siūloma padidinti iki 150 vilkų. 20/21 metų sezonui.


https://www.youtube.com/watch?v=NzxwSVR ... 0LgdLl91Wk

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-29 09:28

Ką pasirinks Vyriausybė – gyvulininkystę ar vilkininkystę ?


agroeta.lt
2020 Sausio 29
Autorius: Giedrė VILKYTĖ



Vilkų medžioklė pastaraisiais metais kelia nesibaigiančias aršias diskusijas. Vienoje pusėje – ūkininkai, kurie vis dažniau atakuojami plėšrūnų patiria didelius nuostolius, kitoje – įvairios visuomeninės organizacijos, kurios drąsiai pasisako už vilkų saugojimą.

Valdžia šiuo atveju įsitaisė kažkur per vidurį. Atrodo, ji stengiasi įsiklausyti į abi puses. Bet tenka pripažinti – rasti visus tenkinantį kompromisą nėra lengva.

Prieš keletą dienų Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) išplatino kreipimąsi, kuriame prašoma skubiai apsvarstyti vilkų medžioklės limito padidinimą. Kokie motyvai lėmė tokį prašymą ir ką apie tai galvoja oponentai?


Augantys nuostoliai


„Matome padarytus nuostolius. Vilkai nebebijo – jie eina į žmonių gyvenvietes, vienkiemius, pjauna prie būdų pririštus šunis. Žala ūkininkams padaryta didžiulė“, – priežastis, lėmusias kreipimąsi į Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetus ir aplinkos ministrą vardijo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Toks prašymas, pasak pašnekovo, nėra savaime sugalvotas. J. Talmantas priminė, kad dar 2018 m. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuriame, beje, dalyvavo ir aplinkos ministras, buvo svarstyta, kad vilkų medžioklės limitas galėtų siekti 150. Tiesa, galiausiai būtent dėl ministro sprendimo buvo pasilikta ties 120 vilkų kvota.

Šiųmetis medžioklės sezonas parodė, kad nustatytas limitas buvo išnaudotas gana greit. J. Talmantas, neseniai išrinktas ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku, atkreipė dėmesį ir į tai, kad kone visi vilkai buvo sumedžioti tykojant, o ne varominėse medžioklėse.

„Peršasi išvada, kad vilkų tikrai yra didžiulė masė“, – savo nuomonę dėstė LŪS pirmininkas. Jis taip pat neabejoja, kad dėl augančių nuostolių ūkininkams, galima spėti, jog vilkų apskritai yra gerokai daugiau, negu suskaičiuojama. Be to, šiemet ir sąlygos juos skaičiuoti sudėtingos – nėra sniego.


Mokytis gyventi šalia vilkų


Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius nurodė, kad organizacija tikrai nepalaiko tokių ir panašių prašymų didinti vilkų medžioklės limitą.

„Kvotos nėra nustatinėjamos prašymų principu. Metai ar netgi daugiau, kai yra patvirtintas Vilko saugos valdymo planas. Jį priimant dalyvavo ir ūkininkai, ir medžiotojai, ir mes, ir mokslininkai. Buvo surastas kompromisas, kaip yra skaičiuojami limitai, kaip vykdomos apskaitos ir kaip vykdoma vilko apsauga. Siūlyčiau laikytis šio susitarimo, nes jis visoms pusėms yra kompromisinis“, – konstatavo pašnekovas.

A. Laurinavičius įsitikinęs, kad toks prašymais grįstas procesas gali būti begalinis. Ir, žinoma, niekam nenaudingas. „Ūkininkams siūlyčiau suprasti, kad šalia vienaip ar kitaip gyvens vilkas“, – nurodė jis. Todėl, kaip tam tikrą išeitį, organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas mato švietimą, žinių skleidimą, kurios padėtų išmokti prisitaikyti, gyventi, kai šalia yra ir vilkai.

Jis taip pat priminė, kad netrukus startuos ES lėšomis finansuojama programa, pagal kurią galima rašyti paraiškas apsaugos nuo vilkų įsirengimui. „Mūsų organizacija siūlo labiau orientuotis į prevenciją“, – dėstė A. Laurinavičius. Tiesa, pašnekovas sutiko, kad apsauga nėra šimtaprocentinė. Visgi, stebint, tvirtinant, nuolat prižiūrint ir šalinant silpnas aptvarų vietas galima pasiekti gerų rezultatų.

„Esame tikri, kad apsaugos priemonės veikia, jeigu jos tinkamai prižiūrimos. Mūsų miškuose vilkams yra pakankamai maisto ir jie renkasi ūkius, kai juose yra lengvai prieinamas grobis. Jeigu ūkis bus apsaugotas, vilkui tikrai nebus patrauklu į jį eiti“ – įsitikinęs organizacijos tarybos pirmininkas.


Planuose – svarstymas


Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas atskleidė, kad šiandien vyks Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis ir šis LŪS kreipimasis bei prašymas bus svarstomas.

„LŪS pagrįstai kelia šį klausimą, nes vilkų daromos problemos tiek žemės ūkyje, tiek apskritai visuomenėje, kelia nerimą. Net į priemiesčių vietoves ateina vilkai vidurį dienos ar išpjauna šunis“, – pritarimą, kad problemą reikia svarstyti, išreiškė A. Stančikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad apie išaugusią vilkų populiaciją byloja ir pradėjęs kisti kitų gyvūnų gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, stirnų. Šios, pasak pašnekovo, didesniuose miškuose, kur vyrauja vilkų gaujos, vis dažniau išeina į laukymes ir netgi lieka jose miegoti – į miškus nebegrįžta. „Joms tai atrodo saugesnis prieglobstis. Kaimo reikalų komitetas turi reaguoti į tai ir svarstyti“, – neabejojo A. Stančikas.

Visgi ar pavyks dar šį sezoną padidinti vilkų medžioklės kvotą iki 150, komiteto pirmininkas nesiryžo spėlioti. Jis pažymėjo, kad žemės ūkio ministras šiuo atveju apskritai jokios problemos neįžvelgia. Nors lemtingą sprendimą priima aplinkos ministras. Deja, pastaruoju metu jis ir taip atsidūrė neigiamoje visuomenės šviesoje po nuvilnijusių taršos skandalų. A. Stančikas dvejojo, ar jis ryžtųsi dar leistis į diskusijas ir kovą su įvairiomis organizacijomis dėl vilkų.

„Dar neaišku, ką nuspręs ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Nors kalbantis su kolegomis, atrodo, pritariama, kad limitas turėtų būti maksimalus ir siekti 150. Ateityje, kitame sezone, galbūt, turėtume diskutuoti ir apie dar didesnius limitus“, – kalbėjo komiteto pirmininkas. Žinoma, jis patikslino, kad labai svarbu atsižvelgti į mokslininkų nuomonę bei jų pastebėjimus.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-28 17:59

JEI ŽMOGUS NEMEDŽIOJA VILKO, ŠIS MEDŽIOJA ŽMOGŲ


valstietis.lt
Vida Tavorienė
2020-01-28


L.Stanevičius: „Pavieniai atsiskyrėliai gali būti vyresnio amžiaus, miške sunkiau susirandantys maisto, todėl jie eina arčiau sodybų, pjauna gyvulius, kelia pavojų žmonėms.“

Nuo sausio 17-osios yra nutraukta vilkų medžioklė, nes jau išnaudotas jų medžioklės limitas. Kai kur medžiotojai džiaugiasi sumedžioję gyventojų kiemuose šeimininkavusius vilkus atsiskyrėlius, tačiau šių plėšrūnų įžūlumo įbaugintiems kaimo gyventojams ramiau netapo. Pernai vilkai kėlė grėsmę žmonėms ir Lietuvoje, tačiau aplinkosaugininkai tvirtina tokių atvejų neužfiksavę. Jei nėra užregistruoto fakto, nėra ir problemos?

Kėlė pavojų žmonėms

Vilkų medžioklės sezonas pagal įstatymo nuostatas trunka nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. Tikėtina, kad Lietuvoje per tą laiką būtų sumedžiota kur kas daugiau šių plėšrūnų, nei nustatyta šio sezono kvota – 120 vilkų. Tačiau medžioklė iškart nutraukiama, kai sumedžiojamas nustatytas limitas.

Šiemet aplinkos ministro įsakymu vilkų medžioklė nutraukta nuo sausio 17 d. Jau ir aplinkosaugininkai pripažįsta, kad vilkų populiacija šalyje stipriai išbujojo, kad taip greitai ir dar nesant sniego sumedžiojama paskirta kvota.

Kėdainių krašto medžiotojams šio sezono vilkų medžioklė buvo itin atsakinga. Mat šiame krašte pernai buvo atvejų, kai vilkai kėlė grėsmę žmonėms. Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius užtikrino, kad į sodybas sėlinę ir suaugusiuosius bei vaikus įbauginę vilkai buvo sumedžioti.

„Daug laiko skyriau tam, kad būtų sumedžioti būtent tie vilkai, kurie brovėsi į sodybas, vienkiemius. Garantuoju, kad jie ir buvo pašalinti iš laukinės gamtos. Tas, kuris sodyboje puolė moterį, buvo sumedžiotas apie 600 metrų atstumu nuo minėtos sodybos. Neliko ir kito vilko, gąsdinusio vaikus. Tai buvo nuo savo šeimų atsiskyrę vilkai. Pavieniai atsiskyrėliai gali būti vyresnio amžiaus, miške sunkiau susirandantys maisto, todėl jie eina arčiau sodybų, pjauna gyvulius, kelia pavojų žmonėms. Gerai, kad moteris sugebėjo apsiginti lenta, o ir vaikams pasisekė išvengti bėdos“, – pasakojo medžiotojas.

Iškilusi vilkų grėsmė žmonėms Kėdainių rajone buvo aptarinėjama plačiau, kai kurie kėlė klausimą, gal tai sulaukėję šunys, o ne vilkai. Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas neabejoja, kad prie moters artėjęs ir vaikus įbauginęs plėšrūnas ne koks šuo, o tikras vilkas.

„Vilkai skiriasi nuo šunų. Tai akivaizdu. Be to, yra atliekami sumedžiotų pilkųjų tyrimai, patvirtinantys, kad buvo sumedžioti būtent vilkai. Manau, kad ir šio sezono medžioklės tyrimų rezultatai parodys, kad iš gamtos buvo pašalinti vilkai“, – teigė L. Stanevičius.

Sumedžiota per mažai

Pasak Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko, šiame rajone šį sezoną buvo sumedžioti 5 vilkai. Jis įsitikinęs, kad to populiacijai sureguliuoti per mažai. Šio krašto medžiotojų skaičiavimu, čia gali būti iki pusės šimto vilkų.

„Labai džiaugiamės, kad sumedžiojome atsiskyrėlius vilkus. Pritrūkome laiko ir tikros žiemos, kad būtume sumedžioję daugiau. Manome, kad mūsų krašte yra iki 50 vilkų, tokiu atveju būtų racionalu sumedžioti dar apie 10 pilkųjų. Gyventojai vilkų bijo, grybautojai pasakoja, kad jų sutinka daug, negali eiti į mišką. Tokių atvejų nemažai. Kalbamės su kolektyvais, kaip spręsti tą problemą, bet aplinkos ministras jau pasirašė įsakymą dėl medžioklės nutraukimo“, – apie gausybę vilkų ir anksti nutrauktą medžioklę kalbėjo L.Stanevičius.

Jis užsiminė, kad medžiotojai dar pernai rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir informavo, kad vilkai puola žmones, bei prašė paankstinti medžiojimo laiką. Leidimas anksčiau medžioti buvo gautas, tačiau tik likus vos kelioms dienoms iki medžioklės sezono pradžios. Per tą trumpą laiką sumedžioti vilkų nepavyko.

Nustebino atsakymas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad 2018–2019 m. patvirtintų pranešimų apie vilkų užpultus žmones nebuvo gauta. AAD atstovai apie viešai aprašytus įvykius ir vilkų grėsmę žmonėms nieko nekomentavo. Neužregistruotas atvejis, vadinasi, nėra ir problemos.

„STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės dalyviai po žiniasklaidoje išplatintos informacijos kreipėsi į aplinkosaugininkus, prašydami tinkamai tirti galimus vilkų išpuolius prieš žmones.

„Noriu paprašyti ar pasiūlyti, kad gavus naujų pranešimų apie vilkų išpuolius prieš žmones būtų įmanoma informuoti medikus ir gamtosaugos specialistus, surinkti visą įmanomą informaciją apie išpuolį: DNR mėginius, pėdsakų įvykio vietoje fotografijas ir kt., kad būtų galima atlikti išsamius tyrimus. Kitose ES šalyse tokių išpuolių atvejais vykdomi DNR mėginių tyrimai“, – į AAD kreipėsi „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ feisbuko grupės atstovas Žydrūnas Juozapavičius.

Socialinio tinklo grupės dalyvius aplinkosaugininkų atsakymas nustebino. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos atsakyme rašoma, kad jų specialistai, gavę gyventojų pranešimų apie vilkų išpuolius prieš žmones, nuolat yra pasirengę atlikti visus įmanomus tyrimus. Tačiau iki šiol tokios informacijos nebuvo gauta. Taip pat pridurta: „Kėdainių krašto laikraštyje „Rinkos aikštė“ paskelbta informacija apie vilkų išpuolį prieš žmones MK „Šlapaberžė“ medžioklės plotuose nepatvirtinta, nes kompetenciją turinčių specialistų tyrimas nebuvo atliktas.“

„Reikėjo Kėdainių rajone įvykusį atvejį registruoti kaip išpuolį ar ne? Kodėl medžiotojams dėl to kreipusis į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą, nesusirūpinta ištirti šį atvejį?“ – svarstė Ž.Juozapavičius.

Jis tvirtino, kad yra žinomi dar du išpuoliai Šalčininkų rajone. Vienas jų esą įvyko 2019 metų rudenį. „Pasak nukentėjusiojo, su kuriuo telefonu bendravau tiek aš asmeniškai, tiek viena iš mūsų grupės atstovių, vilkas jį puolė miške, pargriovė, vyrui kažkaip pavyko atsispardyti. Jį tvarstę medikai pasakė, kad esą tai ne pirmas atvejis“, – pasakojo Ž.Juozapavičius.

Vilkų aukos

Internete galima rasti nemažai informacijos apie tai, kaip vilkai įvairiose pasaulio šalyse puola žmones, bei apie jų aukas. Daug tokių pavyzdžių yra surinkę feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ dalyviai.

Yra žinoma istorija, kaip Jeloustouno (JAV) nacionalinio parke vilkas užpuolė ir gerokai apkramtė 6-erių metų vaiką. Kanadoje, Banfo nacionaliniame parke, vilkas sužalojo stovyklautoją, buvusį palapinėje.

2017 metais Tadžikistane fiksuotas atvejis, kai vilkas netikėtai puolė tris žaidžiančius mažamečius. Išgirdę klyksmą gyventojai puolė gelbėti vaikus, tačiau trimečio, kuriam vilkas sužalojo kaklą ir pilvą, išgelbėti jau nebebuvo įmanoma.

2014 metais Rusijoje, Briansko apskrityje, buvo rastas šešiamečio kūnas su kąstinėmis, plėštinėmis žaizdomis. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tai – vilko išpuolis. Buvo aprašytas žiaurus įvykis, kai Permėje vilkas užgraužė 10-ies metų berniuką.

Aprašytų vilkų išpuolių prieš žmones yra nemažai. Štai pernai kaimyninėje Lenkijoje nuskambėjo įvykiai, kai vienu atveju vilkas apkandžiojo palapinėje miegojusią turistę ir kitu – pamiškėje žaidusius vaikus. Kaip įprastai po vilkų išpuolių, buvo sėjamos abejonės: puola vilkai ar kokie nors vilko ir šuns mišrūnai. Lenkijoje mokslininkai patvirtino, kad žmones puolė vilkas, nesirgęs jokia liga.

Nebijo žmonių

Tam, kad nebūtų spekuliacijų žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, Ž.Juozapavičius atsakingiems aplinkosaugininkams rekomenduotų nevengti objektyvios informacijos ir apie užsienio šalyse fiksuojamus vilkų išpuolius prieš žmones.

„Vilkų žinovai ir gynėjai viešai teigia, kad jiems nežinomi atvejai apie vilkų išpuolius per paskutinius šimtą metų, nors tai nuolat fiksuojama tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek JAV. Žinomas medžioklės ekspertas M.P.Pavlovas savo knygoje „Vilkas“ teigia, kad nemedžiojamas vilkas greit nustoja baimintis žmogaus ir atitinkamai susiklosčius aplinkybėms gali jį pulti. Pavykus išpuoliui toks vilkas supranta, kad žmogus yra lengvas grobis – Rusijoje XX amžiaus viduryje vilkų išpuoliai skaičiuoti dešimtimis“, – sakė grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ atstovas.

Mūsų medžiotojai pripažįsta, kad vilkų populiacija didelė, jie yra praradę baimės jausmą, jų medžiojame mažai, todėl šie plėšrūnai stipriai suįžūlėjo. Jei vilkai braunasi į žmonių sodybas, vadinasi, jie jaučia, kad nėra ko bijoti.

Feisbuko grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ atstovai gyventojus ragina informaciją apie žinomus vilkų išpuolius prieš naminius gyvūnus, pamatytus vilkus bei užfiksuotus jų pėdsakus sukelti į oficialią anketą biomon.lt sistemoje. Jie pabrėžia, kad nuo apskaitos rezultatų priklauso vilkų medžioklės limitas.

Dvilypis klausimas

Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas

Komitete buvo svarstyti šie klausimai. Pakvietėme ūkininkus, kurių ūkiuose buvo pasikartojusių vilkų išpuolių. Beje, teigiama, kad vilkai dažnai sugrįžta į tą pačią vietą. Buvo nuspręsta inicijuoti Medžioklės įstatymo pakeitimus, kad kai kuriems kanopiniams gyvūnams nereikėtų gauti metinių medžiojimo kvotų. O dėl vilkų išpuolių – siūloma iškart inicijuoti jų medžiojimą, jeigu pasitaiko vienkartinių turto niokojimų. Tada nereikėtų ilgų procedūrų. Įstatymo pakeitimai jau ruošiami, manau, kad kovą ar balandį jau bus parengtas projektas.

Dėl vilkų populiacijos reguliavimo – dvilypis klausimas. Per 10 metų kanopinių gyvūnų populiacija padidėjo 3–4 kartus, taigi gamtoje turi būti tam tikra savireguliacija. Kadangi daugėja kanopinių, atsiranda ir plėšrūnų. Žemės ir miškų savininkams žalos pridaro ir kanopiniai gyvūnai. Taigi vienareikšmiškai žiūrėti tik į galvijų augintojų nuostolius ir imtis plėšrūnų pašalinimo iš gamtos nereikėtų.

Taip, buvo kalbama apie atvejus, kai vilkai galimai grasinosi pulti žmones. Bet yra organizacijų, tvirtinančių, kad vilkai Lietuvoje per visą istoriją nėra užpuolę nė vieno žmogaus. Tad dabar kalbėti apie masišką vilkų medžioklę būtų anksti.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-24 22:52

Vilkų medžioklės limitą siūloma didinti iki 150 vienetų


agroeta.lt
2020 Sausio 24
Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS



Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) penktadienį kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetus, taip pat aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, siūlydama artimiausiu metu skubiai svarstyti maksimalaus vilkų medžioklės limitą visoje Lietuvos teritorijoje ir padidinti jį iki 150 vnt. per medžioklės sezoną.

Nuo 2020 m. sausio 17 d. yra draudžiama medžioti vilkus, nes išnaudotas Aplinkos ministro patvirtintas 120 vilkų medžioklės limitas 2019–2020 m. medžioklės sezonui.

Ministro įsakymu Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., tačiau jų medžioklė nutraukiama anksčiau, jeigu išnaudojamas nustatytas sumedžiojimo limitas. Šių metų sausio 7 d. šis limitas 2019-2020 m. sezonui buvo pasiektas.

Rašte teigiama, kad LŪS dar 2018 m. rugsėjį kreipėsi į minėtas institucijas dėl vilkų daromos žalos ir jų skaičiaus reguliavimo.

„Įvertinę visą esamą situaciją, siūlė riboti vilkų populiacijos individų skaičių 150-200 ribose, ankstinti vilkų medžioklę nuo spalio 1 d. ir didinti sumedžiojamų vilkų limitą iki 150 vnt.“, – skelbia LŪS.

Tiesa, tuomet į LŪS argumentus buvo neatsižvelgta. Vilkų medžioklės limitas buvo padidintas tik iki 120 vnt.

"Dar kartą norime atkreipti dėmesį, jog vilkininkystė Lietuvoje ir toliau išlieka prioritetu prieš gyvulininkystę, o vilkų nuolat padaromos žalos gyvuliams ir jų augintojams problemos esamu metu sprendžiamos tik iš dalies, kai vilkų limitas paskutiniam sezonui buvo padidintas iki 120 vnt. Patvirtintas vilkų medžiojimo teritorijų nustatymas tam tikrose savivaldybėse irgi buvo nelogiškas. Mokslininkų įrodyta, kad vilkas greitai migruojantis gyvūnas ir per parą gali nueiti ne vieną šimtą kilometrų“, – dėsto argumentus LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

„Agroeta“ primena, kad J. Talmantas 2019 m. tapo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku. Jis teigė, kad per trumpą laiką padėjo rasti konstruktyvų dialogą tarp ūkininkų ir medžiotojų.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-20 11:18

Gamtininkas: vilkai nebe tie, kaip prieš kelis dešimtmečius




Arūnas Milašius
DELFI Agro redaktorius
2020 m. sausio 20 d.



Vilkų Lietuvos miškuose daugėja ir jau gaunami pirmieji pranešimai apie tai, kad šis žvėris galimai puolė, ar bent išgąsdino žmones. r.
Pilkių gynėjai visomis jėgomis šaukia, kad tai netiesa ir dėl įvairių susidūrimų kalti tik patys piliečiai, kurie elgiasi neatsakingai ir trukdo miško žvėrims. Medžiotojai įžvelgia pavojų ir su malonumu vykdo vilkų medžioklės kvotas.
Savo ruožtu spalį pranešta, kad Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija gavo net du pranešimus apie tai, kad vilkai užpuolė žmones.
Vienas iš atvejų, kai buvo užpulta garbaus amžiaus moteris, apibūdinamas taip: „Mes užpuolimo vietoje nebuvome, tiesiog gavome skambutį iš moters sūnaus. Jis pasakojo, kad anksti ryte buvo užpulta moteris. Laimė, moteris buvo netoliese tvarto, šalia rado lentų padėtų, kuriomis ir atsigynė nuo žvėries. Žmonės nesistebi, kad vilkas ėmė puldinėti gyventojus – jų teigimu, jie kas rytą mato vilko apsilankymo ženklus. Kas kartą randa apdraskytas vis kito tvarto duris. Sunku patikėti, kad šuo taip veržtųsi į tvartą, galų gale, žmonės pasakoja, jog šunys to žvėries bijo. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko prašymu kreipėmės į atsakingas institucijas prašydami suteikti leidimą paimti vilką iš teritorijos. Nors medžioti vilkus galima nuo spalio 15, tačiau L. Stanevičius teigė, kad jau buvo trys progos, kai jis tą vilką galėjo nušauti, tačiau kol leidimo nėra, to daryti negalima“, – komentavo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė Žaneta Lydekienė
Po kelių savaičių tame pačiame rajone pilkieji išgąsdino į mokyklą einančius vaikus. Laimei, nuo žvėrių gintis pagalbinėmis priemonėmis šį kartą neteko.
Visgi gamtininkai sako – vilkai jau nebe tie, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius ir susidūrimas su jais gali baigtis tragiškai.
„Vilkų gynėjų vertinimus turime girdėti, tačiau tai nėra atsakymas apie šio žvėries būklę. Aš, kaip gamtininkas, šios rūšies būklę vertinčiau kaip labai gerą. Tai, kad jų nematome vaikščiodami po mišką, tai ne rodiklis, kad jų nėra“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad vilkai ir jų elgsena keičiasi. Žvėris tapo drąsesniu ir netgi akiplėšišku. Jie įprato prie žmogaus. Bet kuris plėšrūnas geba išnaudoti bet kokias detales, kurios jam naudingos.
„Daugybė paskutiniais metais užfiksuotų faktų liudija apie elgsenos pokyčius. Prieš 50 metų visi žinojo, kad jei yra 1,2 m aptvaras, žvėris per tvorą nelips, ne galvos, kad tai spąstai ir kelia pavojų. Šiandien jis kabarojasi per tvorą. Buvo atvejų, kai vidury baltos dienos žvėris atėjo į fermą ir papjovė 30 avių. Anksčiau tai buvo neregėtas dalykas. Plėšrūnas tiesiog prisitaikė prie pasikeitusių aplinkos sąlygų“, – dėlioja S. Paltanavičius ir pabrėžia, kad dėl to reikia keisti teisinę bazę, kuri jau paseno, nes buvo kuriama „senajam vilkui“, kuris bijojo žmogaus.
S. Paltanavičius sako, kad laimė, jog pas mus žmonės, kurie nieko nesupranta nepradeda patarinėti chirurgams. Tačiau tokie žmonėms mielai kovoja už gyvūnų, kurių jie akyse nėra matę, teises.
„Reikia dar daugiau tyrimų ir turime suprasti, kad gamtoje žvėrims sienų nėra. Vilkai tai ne Lietuvos problema. Jų populiacija ir gyvenimo arealas didelis. Baltarusijoje jie aktyviai medžiojami ir po didesnių medžioklių keliauja pas mus. Taip pat ir Latvijoje. Lenkijoje vilkai nemedžiojami ir populiacija nekontroliuojami. Lietuvoje pavasarį pirmieji papjauti gyvūnai fiksuojami Suvalkijoje, kur miškingumas mažiausias, tačiau greta Lenkija, kurie jie nemedžiojami“, – aiškina S. Paltanavičius, pripažįstantis, kad tik matydami pilną vaizdą galime kalbėti apie vilkus ir susikalbėti.
Gamtininkas neneigia, kad vilkas yra mielas ir švelnus žvėrelis, nekeliantis niekam pavojaus. Tai stambus ir stiprus plėšrūnas, kuris vis mažiau bijo žmonių.
„Netoli Vilniaus į sodų bendriją atėjo vilkas. Galbūt jis buvo augintas žmonių, nes buvo labai jaukus. Laimei, šį kartą niekas nenukentėjo. Tačiau įsivaizduokite, kad ūkininkas tvarte pamėgins užspeisti avis pjaunantį vilką. Pasekmės neprognozuojamos. Taip pat ir sodų bendrijų gatvėje, jei žvėris bus užspeistas ir neturės kur dėtis. Tačiau tai nėra unikalu. Tokia pat reakcija gali būti ir karvės ar arklio. Jie gali sužaloti žmogų“, – aiškina S. Paltanavičius, visgi sakantis, kad vargu ar bus taip, kad vilkas tykotų ir pultų žmogų kaip grobį.
Išimtis jei žmogus gamtoje suras į grobio dorojimą įsijautusį žvėrį, kuris gali nepastebėti besiartinančio žmogaus. Žvėriui grobis yra vienas svarbiausių objektų, kuriuos jie gina.
„Turime suprasti, kad prieš mus yra plėšrus žvėris ir elgtis atitinkamai“, – dėlioja S. Paltanavičius.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-16 17:12

Jau nutraukiamas vilkų medžioklės sezonas


Data
2020 01 16


Aplinkos ministro įsakymu nutraukiamas 2019-2020 m. vilkų medžioklės sezonas, išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, ir nuo rytojaus, sausio 17 d., šiuos žvėris draudžiama medžioti.

Vilkų medžiojimo sezonas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles prasideda spalio 15 d. ir trunka iki balandžio 1 d., tačiau jis užbaigiamas anksčiau tuo atveju, kai išnaudojamas sumedžiojimo limitas. Šį sezoną buvo leista sumedžioti 120 vilkų.

Tarptautiniai teisės aktai įpareigoja Lietuvą užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną jos terminą, bet ir sumedžiojimo limitą. Panašiai vilkų populiacijų gausumas reguliuojamas ir Latvijoje, Estijoje. Lenkijoje vilkų apsaugai steigiamos „Natura 2000“ teritorijos, o sumedžioti leidžiama tik probleminius individus.

Tai, kad limitas išnaudotas taip anksti, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno, leidžia manyti, kad vilkų populiacija šalyje yra geros būklės. Šiai būklei išsaugoti pasitarnaus ir anksčiau pasibaigusi jų medžioklė – nebus trikdoma ruja, kuri trunka nuo sausio pabaigos iki kovo vidurio, nebus medžiojamos ir kitaip netrikdomos vaikingos vilkų patelės, kurios balandžio pabaigoje jau atsiveda jauniklių.

Vilkai ekosistemose atlieka labai svarbų vaidmenį. Naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis (kurtinius, tetervinus, jerubes). Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus.

Šį medžioklės sezoną buvo atsisakyta limito skirstymo pagal rajonus, kai daugiau vilkų leidžiama sumedžioti tose savivaldybėse, kuriose jie daro didesnę žalą ūkiniams gyvūnams. Vilkai buvo medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai. Todėl sumažėjo tikimybė, kad bus sumedžioti visi vienos šeimos individai, nuskurdinant genetinę įvairovę. Sudarius vienodas galimybes medžioti vilkus visoje šalies teritorijoje, šiemet mokslininkai galės tiksliau įvertinti jų užimamą arealą, gausumą ir kitus populiacijos būklę atspindinčius duomenis.

Aplinkosaugininkai primena medžiotojams, kad jie privalo kiekvieną medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege ir visus metus teikti informaciją apie pastebėtus vilkus, lūšis ir ruduosius lokius.

Už neteisėtai sumedžiotą vilką tektų sumokėti nuo 800 iki 1800 eurų baudą ir atlyginti laukiniams gyvūnams padarytą 1046,6 Eur žalą. Be to, konfiskuojami ginklai, transporto priemonės, panaudotos neteisėtai medžioklei ar neteisėtai sumedžiotiems gyvūnams gabenti. Tokį nusižengimą padaręs asmuo netenka teisės medžioti nuo vienų iki penkerių metų.

Ryšių su visuomene skyrius

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-16 17:10

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VILKŲ MEDŽIOJIMO 2019-2020 METŲ MEDŽIOKLĖS SEZONO METU NUTRAUKIMO

2020 m. sausio 16 d. Nr. D1-27

Vilnius

Atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 15.2.6 papunktį, Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 37 ir 39 punktus ir į tai, kad, pateiktais duomenimis apie vilkų sumedžiojimą per 2019-2020 metų medžioklės sezoną, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. D1-608 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2019-2020 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas yra išnaudotas,

n u s t a t a u, kad

1. Vilkų medžiojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje 2019-2020 metų medžioklės sezono metu nutraukiamas.

2. Leidimai paimti vilkus iš gamtos išduodami Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika



vilku+teisinio+reguliavimo+2020-01-14+III.pdf
(161.38 KiB) Atsisiųsta 9 kartus(ų)

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2020-Sau-07 13:54

Vilkas sugebėjo įveikti net dvi aukštas tvoras, nepaleisdamas iš nasrų veršelio (video)


https://www.agroeta.lt/vilkas-sugebejo- ... elio-video

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Gru-05 12:00

VILKAI PJAUDAMI AVIS NEŽINO, KAD KOMISIJAI POILSIO DIENOS



2019-12-05
valstietis.lt
Violeta GUSTAITYTĖ


Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro pastaraisiais metais itin sumažėjo šernų miškuose, todėl ieškodami maisto vilkai vis dažniau lankosi netoli sodybų

Pastaraisiais metais vilkai vis dažniau kėsinasi į gyventojų auginamus gyvulius. Plėšrūnų išpuoliai registruojami visoje Lietuvoje, daugiausia nukenčia avys. Ūkininkus į neviltį varo ne tik vilkų daroma žala, bet ir tvarka, reglamentuojanti, kaip jie gali pretenduoti į vilkų padarytos žalos atlyginimą. Komisija savaitgaliais nedirba, o vilkai, matyt, „nežino“, kad yra nedarbo dienos, tad ūkininkų gyvulius pjauna visomis dienomis. Šeštadienį ryte radę papjautus gyvulius, ūkininkai turi dvi tris paras saugoti greitai pradedančias dvokti maitas, nes tai pagrindinis įrodymas komisijai, kuri vertina vilkų padarytą žalą.

Ūkininkai tapo įkaitais

„Visoje Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai vilkai avis, kitus ūkinius gyvūnus papjauna savaitgaliais. Ūkininkai dėl dabar galiojančios tvarkos priversti gyvūnų gaišenas laikyti ir smardinti savo sodybą bei visą kaimą iki pirmadienio, nes tik tada gali atvykti vilkų padarytą žalą nustatanti komisija, turinti įvykio vietoje pamatyti papjautas avis ar kitus gyvūnus, jų įsagus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Nors gyvuliai jau nebe laukuose, o uždaryti tvartuose, fermose, tačiau jei problema nebus sprendžiama, ji, kaip ir kiekvienais metais, vėl iškils pavasarį prasidėjus galvijų ganymo ir intensyviam vilkų medžioklės sezonui.

„Baisi netvarka! Ūkininkai yra tapę įkaitais. Vilkams papjovus avis ar kitus gyvulius savaitgalį, ypač ilgąjį, ūkininkai priversti sudraskytų gyvūnų maitas saugoti dvi tris paras iki pirmadienio, kada galės atvažiuoti komisija ir užfiksuoti padarytą žalą. Ūkininkas kelias dienas turi saugoti maitas nuo vilkų, kad jie vėl atėję jų nenuneštų, nuo užklystančių lapių, būriais besikėsinančių kranklių, valkataujančių šunų, kačių, nes jei komisija neras avies arba įsago, tai ūkininkas negaus kompensacijos už padarytą žalą, nors ta kompensacija yra daugiau simbolinė ir nepadengia visų kaštų“, – piktinosi Lazdijų rajone ūkininkaujantis Ramūnas Buinauskas.

Dabar toks metų laikas, kad sudraskytų gyvūnų maitos ne taip greitai pašvinksta, tačiau jei vilkai papjauna gyvulius vasarą, kai karščiai siekia dvidešimt ar trisdešimt laipsnių, ūkininkai tiek laiko saugodami „įkalčius“ priversti kęsti dvoką. Be to, maitos po dienos kitos kruta nuo kirminų, taip susidaro sąlygos užkrečiamosioms ligoms plisti.

„Tvarka, kuri reglamentuoja komisijos darbą ir žalos nustatymą, tikrai keistina. Gal tokiais atvejais užtektų iš pradžių vieno ar dviejų komisijos narių, kurie savaitgaliais iš karto po pranešimo apie vilkų išpuolį atvyktų ir užfiksavę faktą, kol viskas šviežia, yra visi įkalčiai, pjovimo žymės, kad tai tikrai vilkų nakties darbas, surašytų pradinį aktą, o po to susirinkusi komisija įvertintų, kokia žala padaryta ir kokią kompensaciją skirti“, – tvirtino R. Buinauskas.

Ūkininkas atkreipė dėmesį, jog tvarka reglamentuoja, kad gyventojas apie vilkų papjautus gyvulius turi pranešti seniūnui per tris dienas, o komisija gali atvažiuoti per septynias darbo dienas. Tad jei ji tokia teise pasinaudotų ir atvyktų tik septintą darbo dieną, būtų visiškas absurdas.

„Kokią medžiagą komisija gali surinkti praėjus kelioms paroms po to, kai vilkai sudraskė gyvulius, ir kai tos maitos švinko, pavyzdžiui, karštyje? Ir ką tuomet daryti su maita? Juk, pagal galiojančią tvarką, privalu vežti maitą utilizuoti į Rietavą. Kaip nuvežti tokį dvoką?“, – klausė R. Buinauskas.

Tikisi permainų

Lazdijų rajono avių augintojas R. Buinauskas pats buvo pakliuvęs į minėtas situacijas. Prieš porą savaičių visai greta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų aptvertoje pievoje vilkai sudraskė penkias jo avis.

Plėšrūnai darbavosi ankstų šeštadienio rytą. Apie vilkų papjautas avis jų savininkas pranešė Lazdijų seniūnijos seniūnui, medžiotojų būreliui. Į R. Buinausko sodybą geranoriškai ne darbo metu atvyko seniūnas Aidas Simanynas, po to ir medžiotojų būrelio atstovas. Visos komisijos sukviesti nepavyko, nes savaitgalis, žmonėms nedarbo dienos, kas kur išvykęs, turi savų planų.

„Atvejai, kai vilkai gyvulius išpjauna savaitgaliais, yra labai reti, bet pagal galimybes organizuojamės ir vykstame į įvykio vietą. Nustatytą tvarką galbūt reikėtų keisti, kad netektų kelias paras papjautų gyvulių maitų laikyti ir saugoti, o operatyviau viską sutvarkyti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lazdijų seniūnijos seniūnas A. Simanynas.

Pasak seniūno, šiemet Lazdijų rajone vilkai kaip niekada anksti pradėjo puldinėti gyventojų gyvulius.

„Dažniausiai išpuoliai prasidėdavo rugpjūtį, o šiemet nuo gegužės mėnesio vilkų išpuolių buvo kone kas savaitę. Plėšrūnai pjovė avis, veršelius, ožkas“, – sakė A. Simanynas.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėjo, savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti pirmininko Algio Balčiaus, komisija vadovaujasi aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymais nustatyta tvarka.

„Visoje Lietuvoje žmonės susiduria su problema, kai vilkai ūkinius gyvūnus papjauna savaitgalį. Komisija dirba darbo dienomis, o jų darbas savaitgaliais niekaip nereglamentuotas. Kaip jiems apskaičiuoti darbo užmokestį poilsio dienomis, kaip kompensuoti prarastą laiką, iš kur savaitgalį gauti transportą, kad komisija galėtų nuvykti į vilkų išpuolio vietą? Gal tai skamba biurokratiškai, bet komisijos narys poilsio dienomis gali būti susiplanavęs savo laiką, gali būti išvykęs į pajūrį ar kur kitur. Reikėtų, kad dėl komisijos darbą reglamentuojančios tvarkos sprendimus priimtų žemės ūkio ir aplinkos ministrai“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Balčius.

Dabar, pasak A. Balčiaus, kai vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, ūkininkams jie pataria uždengti sudraskytų gyvulių gaišenas brezentu ar kažkuo kitu ir laukti komisijos.

„Pagal galiojančią tvarką, nuo vilkų nukentėjęs žmogus pirmiausia privalo pateikti prašymą, kuriuo vadovaudamasi komisija turi išvykti į įvykio vietą. Dėl prašymo jis turi kreiptis į seniūną, kuriam šeštadienis taip pat poilsio diena, bet jis geranoriškai stengiasi nuvažiuoti pas nukentėjusį ūkininką, nufotografuoti sudraskytus galvijus“, – sakė A. Balčius.

Saugoti gaišenas kelias paras

„Vilkų išpuolių vasaromis, per karščius, beveik nebūna. Savaitgaliais tokie atvejai labiau gali pasitaikyti vėlyvą rudenį, kai vilkai pradeda mokyti jauniklius medžioti. Tada jau orai būna atvėsę. Svarbiausia vilkų papjautus gyvulius gerai apdengti, kad nekiltų pavojaus aplinkai, kol atvyks komisija“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos l. e. p. vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Rolandas Muliuolis.

Pernai Lietuvoje vilkai papjovė daugiau nei 1 700 gyvulių. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už papjautus gyvulius sumokėta beveik 170 tūkst. eurų kompensacijų. Nuostolius patiria visų rajonų ūkininkai. Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė gyventojams iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos atlygino vilkų padarytą žalą už 5 275 eurus. Judrėnų, Veiviržėnų ir Endriejavo seniūnijų teritorijose vilkai papjovė ir sudraskė 20 naminių gyvūnų: 2 avis, 8 buliukus, 7 telyčaites ir 3 veršelius.

„Kai vilkai papjauna ūkinius gyvūnus, savivaldybės sudaryta komisija nuvyksta į vietą, surašo aktą, nufotografuoja, pateikia gyvūnų gaišenų važtaraštį. Jei vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, stengiamės žiūrėti lanksčiai ir padėti ūkininkui. Tokiu atveju svarbu, kad kas nors iš seniūnijos – seniūnas ar žemės ūkio specialistas – užfiksuotų vilkų išpuolio faktą, nufotografuotų gyvūnų gaišenas, būtų pasirūpinta veterinaro pažyma, o komisija aktą gali surašyti ir pirmadienį. Jei reikia kažkokių papildomų duomenų, komisija gali nuvažiuoti pirmadienį apžiūrėti, ar yra aptvaras, elektrinis piemuo, atbaidančios priemonės, ir tai užfiksuoti, bet tikrai nereikalaujame, kad ūkininkas laikytų gaišenas kelias paras. Visur reikia vadovautis logika, sveiku protu ir lanksčiai reaguoti“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė.

Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro pastaraisiais metais itin sumažėjo šernų miškuose, todėl ieškodami maisto vilkai vis dažniau lankosi netoli sodybų, nevengia net gyvenviečių ir čia puola gyvulius. Siekiant reguliuoti vilkų populiaciją ir atsižvelgus į išaugusią šių plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams per šį vilkų medžioklės 2019–2020 m. sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 dieną, leista sumedžioti 120 vilkų. Per praėjusį vilkų medžioklės sezoną nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų kovo Lietuvoje buvo leista sumedžioti 110 vilkų, tačiau medžioklė buvo baigta neišnaudojus viso limito – buvo sumedžioti 103 vilkai. Nuo šio sezono pradžios šalyje jau sumedžioti 64 plėšrūnai. Beje, Lazdijų rajone netoli avių augintojo R. Buinausko sodybos buvo sumedžiotas vienas vilkas tuoj po šių plėšrūnų išpuolio, per jį buvo papjautos ūkininko avys. R. Buinauskas mano, jog tikėtina, kad sumedžiotas vienas iš jo avis užpuolusių vilkų.

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lap-28 16:58

Vilkai karaliauja ne vien miškuose - ką daryti sutikus


Eglė Kuktienė,
www.rinkosaikste.lt
2019 m. lapkričio 28 d.

Apie tai, kad vilkų populiacija Kėdainių rajone stipriai ūgtelėjusi, liudija ir gyventojų pastebėjimai apie pamatytus laukinius žvėris.
VilkasVilkas© Algimantas Barzdžius

Jei anksčiau retam kuriam gyvenime pasisekdavo pamatyti tikrą vilką savo akimis, dabar, panašu, nemaža dalis kraštiečių jau gali pasigirti matę tikrų

Kaip „Rinkos aikštei“ pasakojo kraštietė Inga, kuri savo akimis net du kartus matė, kaip spėjama, vilkę su dviem jaunikliais.

„Vilkę Babėnų miške pastebėjome tris kartus. Gyvename šalia miško, tai šuniuką ten ir vedžiojame du kartus per dieną, o dabar baisu paleisti jį laisvai palakstyti. Pirmą kartą vilkę pastebėjo broliai, o dar du kartus teko įsitikinti savo akimis. Manau, kad ten vilkė, nes vedėsi du jauniklius.

Vilkę matėme 15–16 valandą, kaskart beveik toje pačioje vietoje, kur buvusi raketinė bazė.

Pulti – nepuolė, bet iš paskos krūmais ėjo kelis šimtus metrų“, – pasakoja kraštietė.

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius perspėja, kad, jeigu miške pamatėte vilką, elgtis reikia ramiai, sustoti, palaukti, kol vilkas pasitrauks, arba atsargiai ir ramiai išeiti iš tos teritorijos.


Išlikti ramiam

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius perspėja, kad jeigu miške pamatote gyvūną ir įtariate, kad tai – vilkas, jokiu būdu nerodykite agresijos, nebaidykite jo. Į agresiją vilkas, tikėtina, atsakys taip pat agresija.

„Kiekvienas gyvūnas reaguoja į žmogaus agresiją, todėl žmogus griežtai neturi pulti, baidyti nuo savęs. Elgtis reikia ramiai, sustoti, palaukti, kol vilkas pasitrauks, arba atsargiai ir ramiai išeiti iš tos teritorijos. Panašu, kad ten dabar vilkės teritorija ir ji tą teritoriją, žinoma, saugo. Bet šiuo metu jaunikliai paauginti, tad tikėtina, kad vilkė nusiteikusi gana ramiai žmonių atžvilgiu. Juolab nėra buvę, kad miške vilkas žmogų užpultų“, – rekomendavo medžiotojas.

Šeimyną užfiksavę

Pašnekovas teigia, jog visai tikėtina, kad moteris matė tikrą vilkę, mat medžiotojai Surviliškio teritorijoje buvo užfiksavę gyvenant vilkę su dviem jaunikliais, ir ji iš tos teritorijos neseniai pasitraukė.

„Kyla klausimas, kodėl tokioje vietoje vilkai atsirado. Surviliškio seniūnijoje pastebėta vilkė su dviem jaunikliais. Ji iš tos teritorijos pasitraukė, taigi panašu, kad gali būti, jog į Babėnų mišką ir persikėlė. Ten krūmynai palei upę – na, tikėtina, kad tai tikrai galėjo būti vilkė, nes nupasakotą šeimyną mes esame užfiksavę“, – kalbėjo medžiotojas.

Sumedžiojo jau penkis

Medžiotojas pasakoja, kad rajone per kiek daugiau nei mėnesį jau sumedžioti penki vilkai, o visoje šalyje – 58.

„Visi mūsų rajone sumedžioti vilkai buvo atsiskyrėliai, vienišiai. Vadinas, kažkas jiems nėra gerai, jeigu jie prie savo būrio nepritapo. Norime, kad liktų sveikų ir stiprių vilkų populiacija, taigi, manome, kad populiacijos reguliacija mūsų rajone einasi sklandžiai“, – kalbėjo L. Stanevičius.

www.rinkosaikste.lt

Re: Vilkai

Standartinė medziotojas » 2019-Lap-26 09:30

Daukšiuose laukiniai plėšrūnai siaučia nevaldomi


https://www.agroeta.lt/dauksiuose-lauki ... 3XFtQuIbd8