by Advocatus Diaboli » 2012-Oct-23 00:25
,,Liepsnos liežuviai" - žargonas. Lietuvių kalboje tinkamo atitikmens ir apibūdinimo nėra. Oksidacija - vėl gi, nelabai tinkama ir tapati sąvoka. Geriausiai šį reiškinį apibūdina ir iliustruoja angliškai - ,,color case hardening", o tai atrodo būtent taip:
Tačiau po ilgų ginklo eksploatacijos metų, atsitinka taip:
Ir, atstatinėjant ginklą į jo pradinę būklę, norisi, kad viskas atrodytų taip vėl:
Mėlynos, raudonos, pereinančios į viliotinius ir geltonus spalvų tonus, žaismas ant metalo paviršiaus, savotiškai primenantis marmurą.
Technologija sudėtinga. Metalinės dalys turi būti kruopščiai paruoštos: sušlifuotos, nupoliruotos, nuriebalintos. Vėliau, kad metalas negautų sąlyčio su oru, jos dedamos į specialų metalinį indą, kurios visiškai užpildomos medžio anglimis ir suanglėjusia gyvūninės kilmės oda, indas pašaunamas į krosnį, joje laikomas tam tikrą laiką tam tikroje temperatūroje. Galiausiai, metalo paviršius pasiekęs tam tikrą temperatūrą, iš metalinio indo yra išverčiamas lauk į specialią alyvą. Atskirų šalių ginklininkų užgrūdinimas ir metodika gali šiek tiek skirtis: vienų atspalviai intensyvesni, kitų - šaltesni.
O technologija ir metodas atrodo maždaug taip:
http://www.youtube.com/watch?v=spj9ndC452M
,,Liepsnos liežuviai" - žargonas. Lietuvių kalboje tinkamo atitikmens ir apibūdinimo nėra. Oksidacija - vėl gi, nelabai tinkama ir tapati sąvoka. Geriausiai šį reiškinį apibūdina ir iliustruoja angliškai - ,,color case hardening", o tai atrodo būtent taip:
[img]http://www.schilling-beschichtungen.de/english/produktion/pics/oberf.jpg[/img]
Tačiau po ilgų ginklo eksploatacijos metų, atsitinka taip:
[img]http://i127.photobucket.com/albums/p151/Steve_NO/doubleshotgunpics012.jpg[/img]
Ir, atstatinėjant ginklą į jo pradinę būklę, norisi, kad viskas atrodytų taip vėl:
[img]http://i269.photobucket.com/albums/jj75/cstolzer338/2%20Bore%20Underlever/IMG_0174.jpg[/img]
Mėlynos, raudonos, pereinančios į viliotinius ir geltonus spalvų tonus, žaismas ant metalo paviršiaus, savotiškai primenantis marmurą.
Technologija sudėtinga. Metalinės dalys turi būti kruopščiai paruoštos: sušlifuotos, nupoliruotos, nuriebalintos. Vėliau, kad metalas negautų sąlyčio su oru, jos dedamos į specialų metalinį indą, kurios visiškai užpildomos medžio anglimis ir suanglėjusia gyvūninės kilmės oda, indas pašaunamas į krosnį, joje laikomas tam tikrą laiką tam tikroje temperatūroje. Galiausiai, metalo paviršius pasiekęs tam tikrą temperatūrą, iš metalinio indo yra išverčiamas lauk į specialią alyvą. Atskirų šalių ginklininkų užgrūdinimas ir metodika gali šiek tiek skirtis: vienų atspalviai intensyvesni, kitų - šaltesni.
O technologija ir metodas atrodo maždaug taip:
[url]http://www.youtube.com/watch?v=spj9ndC452M[/url]