MEDŽIOKLĖ AMŽINA — KEIČIASI TIK VARYMŲ KVARTALAI

Šeštadienį prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklė: ką būtina žinoti medžiotojams


Šeštadienį, rugpjūčio 15 d., prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų bei laukinių paukščių medžioklės sezonas. Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai privalo laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kurios numato medžioklės laikotarpius, leistinus medžioklės būdus, medžiojamųjų gyvūnų rūšis ir kitus svarbius reikalavimus, susijusius su medžiokle.

Tauriųjų elnių patinų medžioklė leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 28 d., patelių ir jauniklių – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 15 d. Briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. Rugpjūčio 15 d. prasidėjus paukščių medžioklės sezonui iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, iki lapkričio 30 d. – perkūno oželius ir slankas.

Elniniai gyvūnai medžiojami vadovaujantis atrankinės medžioklės principais. Atrankinė medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą. Nevykstant natūraliai atrankai ar jai susilpnėjus, atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni laukiniai gyvūnai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys – saugomi.

Aplinkos ministrės įsakyme „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2026–2027 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo“ numatyta, kad šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti 3 935 briedžius. Medžioklės plotų naudotojai savo limitus gali matyti Medžioklės žurnale (BIIP). Tauriųjų elnių sumedžiojimo limitai antrus metus nebenustatomi.

Kiekvienas medžiotojas privalo turėti išduotą galiojantį popierinį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka arba naudodamasis elektroninėmis priemonėmis būti užsiregistravęs elektroniniame medžioklės lape pats ir įsitikinęs, kad kiti jo vadovaujamos medžioklės dalyviai užsiregistravo elektroniniame medžioklės lape ir patvirtino savo dalyvavimą medžioklėje.

Medžioklėje būtina turėti medžiotojo bilietą (elektroninį arba popierinį). Turint skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka.

Medžiotojui reikia turėti galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą, jeigu medžiojama šaunamuoju ginklu.

Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti.

Dėl kenksmingo švino poveikio laukinius gyvūnus draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, grankulkėmis bei šiuos šaudmenis turėti su savimi 100 metrų atstumu aplink šlapžemes.

Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Medžioklėje sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius ir galvos apdangalus.

Aplinkos ministerijos informacija

Atnaujinimo data: 2026-08-14

Siūloma nustatyti beveik 4 tūkst. briedžių sumedžiojimo limitą naujam medžioklės sezonui


Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti ministro įsakymo „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2026–2027 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo“ projektą, kuriame siūloma leisti sumedžioti 3 935 briedžius.

Šį ir praėjusį medžioklės sezonus šis limitas buvo apie 4 300 briedžius. Briedžiai yra vieninteliai medžiojami kanopiniai žvėrys, kurių medžioklė Lietuvoje yra limituojama.

Briedžių sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato tos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų, žemės savininkus, medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Bendras šių žvėrių sumedžiojimo limitas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Aplinkos ministerijai pateiktus, Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje suvestus, duomenis.

Didžiausią briedžių sumedžiojimo limitą siūloma nustatyti Švenčionių r. savivaldybėje (214), Varėnos r. savivaldybėje (205) ir Ignalinos rajono savivaldybėje (201).

Briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki liepos 13 d.

Aplinkos ministerijos informacija

MT pakeitimas



2026 m. balandžio 21 d. Nr. D1-64
Vilnius

P a k e i č i u Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir 91 punktą išdėstau taip:
„91. Populiacijos gausos reguliavimą kariniame poligone pagal grafiką, suderintą su kariniu viršininku, atsakingu už karinį poligoną (toliau – karinis viršininkas), vykdo medžioklės plotų naudotojas, iki karinio poligono įkūrimo naudojęs medžioklės plotus (ar jų dalį), patekusius (patekusią) į karinio poligono teritoriją, pateikęs bendradarbiavimo su Lietuvos kariuomene sutartį dėl populiacijos gausos reguliavimo kariniame poligone. Medžioklės plotų naudotojas populiacijos gausos reguliavimą vykdo karinio poligono dalyje, kuri apima iki karinio poligono įkūrimo jo naudotus medžioklės plotus (ar jų dalį). Karinio poligono teritorijoje, kurioje medžioklės plotų vieneto nebuvo, gausos reguliavimą vykdo medžioklės plotų naudotojas, kurio medžioklės ploto kraštinė, besiribojanti su karinio poligono teritorija, yra ilgiausia. Didesniuose kaip 500 ha ploto kariniuose poligonuose turi būti reguliuojama visų medžiojamųjų gyvūnų, kuriems nustatytas medžioklės terminas, gausa.“



Aplinkos ministras​Kastytis Žuromskas

Medžiotojų pergalė Briuselyje: kulkos išbrauktos iš švino draudimo pasiūlymo

Europos lygmeniu svarstant griežtą švino naudojimo ribojimą, pasiektas svarbus rezultatas – iš pasiūlymo išbrauktas kulkų draudimas. Tai reikšminga žinia medžiotojų bendruomenei ir visam sektoriui.

Pirminiuose svarstymuose buvo numatyta ženkliai riboti švino naudojimą šaudmenyse, kas galėjo turėti didelį poveikį medžioklei, sportiniam šaudymui bei ginklų naudojimui Europoje.

Po intensyvių diskusijų ir argumentų pateikimo nuspręsta:

Kulkos nebus įtrauktos į bendrą švino draudimą
Bus ieškoma labiau subalansuotų sprendimų, atsižvelgiant į saugumą, praktiką ir realias alternatyvas

Šis sprendimas vertinamas kaip svarbus kompromisas, leidžiantis:

išvengti staigių ir neproporcingų ribojimų,
užtikrinti medžioklės tęstinumą,
išlaikyti saugumo ir aplinkosaugos balansą.

Diskusijos dėl švino naudojimo Europoje tęsiasi, todėl galutiniai sprendimai dar gali keistis, tačiau dabartinis žingsnis rodo, kad sektoriaus argumentai yra girdimi.

Grąžinama teisė reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą kariniuose poligonuose


2025.09.17

Aplinkos ministerija patvirtino Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo pakeitimus teritorijose, kuriose iki šiol medžioti buvo draudžiama. Gyventojams grąžinama teisė reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų populiaciją karinių poligonų teritorijose buvusiuose jų medžioklės plotuose.

Iki šiol galioję teisės aktai numatė, kad poligonuose medžioklė negalima. Tačiau, kai dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos Lietuvoje buvo steigiami nauji kariniai poligonai, jų teritorijose atsidūrė ir dalis medžioklės plotų. Tai reiškė, kad medžiotojai neteko galimybės medžioti jiems tradiciškai priklausančiose vietose. Gyvūnų populiacija šiose teritorijose vis tiek turėjo būti reguliuojama dėl žemės, miško ir vandens telkinių sklypams daromos žalos.

Įsigaliojus pakeitimams, jei poligono teritorija užima dalį medžioklei naudotojų plotų, medžiotojai vėl galės ten reguliuoti gyvūnų populiaciją. Tam bus pasirašoma sutartis tarp Lietuvos kariuomenės ir to medžioklės plotų naudotojo, kurio medžioklės ploto dalis pateko į poligoną. Medžiotojai galės veikti tik toje teritorijos dalyje, kuri jiems priklausė iki poligono įkūrimo, laikydamiesi visų teisės aktuose nustatytų terminų, būdų ir priemonių.

Poligono karinis viršininkas nustatys, kada galima bus vykdyti medžioklę. Jis suderins grafiką ir užtikrins, kad tai vyktų tik tada, kai poligone nevyksta pratybos ar mokymai. Jei grafikas pasikeistų, kariuomenė turės apie tai pranešti medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos apsaugos departamentui ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

Visi sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai bus įtraukti į tą patį limitą, kuris galioja medžioklės plotų naudotojui skirtuose plotuose. Taip užtikrinama, kad populiacijos reguliavimas poligone būtų skaidrus ir vykdomas pagal tas pačias taisykles kaip ir visoje Lietuvoje.

Detaliau su pakeitimais galima susipažinti čia - https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct ... e98310677d

Aplinkos ministerijos informacija

Aplinkos ministerija pritarė garso duslintuvų naudojimui medžioklėje



Turinys: LMŽD

Aplinkos ministerija (AM) po ilgų diskusijų rado sprendimą kaip pritarti duslintuvų naudojimui medžioklėje. Diskusija, dėl atsakingos medžioklės priemonių – duslintuvų naudojimo medžioklėje su AM truko kelias dienas, jos specialistams atkreipus dėmesį į galimus prieštaravimus Lietuvos Respublikos Seimo narių priimtam įstatymui, kuriuo buvo įteisintos šios priemonės.

Anot LMŽD vadovybės, buvo susidariusi paradoksali teisinių interpretacijų situacija, kurias pavyko sėkmingai išspręsti dialogo keliu.

„Likus kelioms dienoms iki atsakingų medžioklės priemonių įsigaliojimo Lietuvoje, tapo žinoma, kad duslintuvai nėra įtraukti į leidžiamų naudoti medžioklėje priemonių ir įrankių sąrašą, kaip ir visų kitų Medžioklės įstatyme neįvardintų priemonių, tad jų naudojimas medžioklėje iškėlė tam tikrus klausimus”, – sako LMŽD direktorius L. Daukša.

Duslintuvai medžioklėje – leistini, pavyko rasti sprendimą

LMŽD nedelsiant į tai reagavo, pasitelkus teisės ekspertus, kurie pagrindė, kad duslintuvai medžioklėje gali būti naudojami be papildomų Medžioklės įstatymo ar medžioklės taisyklių pakeitimų.

Apie tai LMŽD dar penktadienį informavo Aplinkos ministeriją.

Anot LMŽD vadovybės, medžioklės taisyklių 58.11. punkte nurodoma, jog yra draudžiama gyvūnams gaudyti ar žudyti naudoti įrankius ir priemones, kurie pagal LR medžioklės įstatymą yra uždrausti naudoti ar neįvardyti kaip leistini.

„Duslintuvai, priešingai negu spąstai, šaunamieji ar šaltieji ginklai bei optiniai ar naktiniai taikikliai, nėra gyvūnams gaudyti ar žudyti skirti įrankiai ar priemonės. Duslintuvai – priemonė sumažinti šūvio keliamo triukšmo poveikį šauliui ir aplinkai, o tokią poziciją patvirtina tiek Europos Sąjungos (ES), tiek tarptautinis teisinis reguliavimas”, – sako advokatų kontoros Glimstedt partneris dr. F. Miliutis.

ES buveinių direktyvos VI priede pateikiamas Draudžiamų gaudymo, žudymo metodų ir priemonių bei transporto priemonių sąrašas, kuriame duslintuvų nėra. Berno konvencijos IV priedėlyje pateikiamas Draudžiamų medžioklės ir kitokio naudojimo būdų ir priemonių sąrašas, į kurį duslintuvai taip pat nėra įtraukti.

“Duslintuvai apskritai nėra priskirtini medžioklėje naudojamų įrankių bei priemonių, kurių naudojimas turėtų būti specifiškai aptartas medžioklės tvarką nustatančiuose teisės aktuose, kategorijai”, – pažymi L. Daukša.

Buvo kilusi grėsmė ir kitai medžioklėje naudojamai įrangai

Kompensatorius, kaip ir duslintuvas, pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskirtinas ginklų priedėliams. Nors kompensatorius, kaip medžioklėje leistina priemonė, nei LR medžioklės įstatyme, nei Medžioklės taisyklėse įvardinta nėra, šia priemone naudojasi daugelis medžiotojų, o už jų naudojimą nebuvo baudžiama.

„Atitinkamai interpretuojant susidariusią situaciją dėl duslintuvų įteisinimo, kentėtų ir tie medžiotojai, kurie legaliai naudoja tokias priemones kaip kompensatorius, tolimačius, ausines ar atramas šautuvui ir vien dėl to, kad šios priemonės nėra tiesiogiai įvardintos Medžioklės įstatymo sąrašuose”, – pažymi LMŽD direktorius.

L. Daukša atkreipia dėmesį, kad be AM specialistų pagalbos ir geranoriškumo, operatyviai reaguojant realizuojant LR Seimo narių valią ir užtikrinant jų priimto įstatymo įsigaliojimą, situacija būtų buvusi gana kebli.

„Atsakingų medžiotojų vardu galiu drąsiai padėkoti ministerijos vadovybei, specialistams ir kitiems asmenims, radusiems kelią kaip išspręsti šį teisinį rebusą. Džiugu, kad Aplinkos ministerijai pavyko rasti sprendimą, ginantį visuomenės interesus, o ne nueita draudimų keliu”, – sako jis.

Svarbi žinia medžiotojų bendruomenei!



Seimas šiandien galutinai pritarė Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimui – nuo 2025 m. liepos 1 d. medžioklėje bus leidžiama naudoti garso slopintuvus.

Tai didelis žingsnis į priekį:
– daugiau saugumo medžiotojams,
– mažiau triukšmo aplinkai,
– ir daugiau pagarbos gyvūnų gerovei.
Slopintuvai – tai ne prabanga, o šiuolaikiškas ir atsakingas sprendimas. Džiugu matyti, kad judame tinkama kryptimi!


Buvo

3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui, medžioklei ir šaulio tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius
Priimta 2025 05 08
Įvyko balsavimas dėl šio įstatymo priėmimo; pritarta (už 98, prieš 3, susilaikė 15)

Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) lazeriniai taikikliai, duslintuvai, išskyrus sportui, medžioklei, šaulio tarnybai ir profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti naudojamus lazerinius taikiklius ir duslintuvus;“.

Svarbi žinia medžiotojams: nuo 2026 m. balandžio 1 d. galios tik skaitmeninis medžiotojo bilietas


2025.04.22

Aplinkos ministerija iš anksto informuoja medžiotojų bendruomenę, kad nuo ateinančio medžioklės sezono – 2026 m. balandžio 1 d. – medžioti bus galima tik turint skaitmeninį medžiotojo bilietą, o popieriniai bilietai nebegalios. Šiuo metu rengiami tai numatantys teisės aktai.

„Skaitmeninis medžiotojo bilietas suteikia daug privalumų: popierinį medžiotojo bilietą galima pamiršti, pasiimant į medžioklę, pamesti ar sugadinti. Skaitmeninio bilieto nepamesi ir nepamirši. Medžioklės metu užtenka turėti vairuotojo teises ar kitą asmens tapatybę leidžiantį nustatyti dokumentą. Turint elektroninį medžiotojo bilietą nereikia papildomų dokumentų, įrodančių apie suteiktą teisę medžioti, kai vykstama medžioti ir į kitas šalis. Šioje srityje jau šiek tiek atsiliekama nuo ginklų naudotojų, jiems elektroniniai leidimai laikyti ar nešiotis ginklus išduodami jau nuo 2023 metų”, – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

Rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma, kad skaitmeninis medžiotojo bilietas bus būtinas registruojantis į medžioklę ir pildant elektroninį medžioklės lapą naudojantis Biologinės įvairovės informacine sistema.

Skaitmeniniai medžiotojų bilietai išduodami nuo 2024 m. liepos 1 d., tačiau iki šiol galioja ir popieriniai bilietai.

Iki šiol 1274 medžiotojai popierinius bilietus pasikeitė į skaitmeninius. Lietuvoje iš viso yra apie 30 tūkst. medžiotojų.

Asmenys, turintys popierinius medžiotojo bilietus, juos privalės perkelti į skaitmeninį formatą pateikdami prašymą Policijos elektroninių paslaugų sistemos (epolicija.lt) skyriuje „Turimo medžiotojo bilieto registravimas“. Kartu su šiuo prašymu medžiotojas turi pateikti turimo popierinio medžiotojo bilieto skaitmeninę kopiją (nuotrauką).

Medžiotojas, negalintis pasinaudoti skaitmeninėmis paslaugomis, gali Aplinkos apsaugos departamentui fiziškai pateikti medžiotojo bilietą ir laisvos formos prašymą perkelti šį dokumentą į skaitmeninį. Aplinkos apsaugos departamento Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija, įsitikinusi pateikto medžiotojo bilieto tikrumu, grąžins medžiotojo bilietą jį pateikusiam medžiotojui ir per 2 darbo dienas užregistruos šį medžiotojo bilietą Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje. Užregistravus popierinį medžiotojo bilietą, laikoma, kad medžiotojui yra išduotas skaitmeninis medžiotojo bilietas.

Popierinio medžiotojo bilieto registravimas yra nemokamas.

Aplinkos ministerija yra sudariusi sutartį su Policijos departamentu dėl medžiotojų ir medžiotojų bilietų duomenų kaupimo policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje ir nuo 2024 m. antro pusmečio duomenys apie teisės medžioti suteikimą, panaikinimą, grąžinimą tvarkomi naudojantis Policijos licencijuojamos veiklos informacine sistema ir Policijos elektroninių paslaugų sistema.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2000 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 258 „DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2025 m. kovo 18 d. Nr. D1-30
Vilnius


1. P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
„17. Popierinius medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai − fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba AAD įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašas), išduodami asmenims, įgyvendinsiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, arba Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka leidimas paimti iš gamtos vilkus ar medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžioklės terminas, naudojant medžioklės įrankius, išduotas ne medžioklės plotų naudotojui. Panaudoti popieriniai medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus.
Popierinis medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, neturint nustatyto limito šiems gyvūnams sumedžioti ar jį išnaudojus, išskyrus vilkų paėmimą iš gamtos turint Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka išduotą leidimą.“
1.2. Pakeičiu 192.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„192.1. įrašyti vardą ir pavardę medžiotojo, kuriam leidžiama reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, arba paimti iš gamtos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžioklės terminas, arba vilkus, turint Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka išduotą leidimą, naudojant medžioklės įrankius, arba leidžiama organizuoti šiuos darbus;“.
1.3. Pakeičiu 58.33 papunktį ir jį išdėstau taip:
„58.33. medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 l natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatines šėryklas (barstytuvus), kurios gali barstyti ant žemės), naudoti jaukui šalutinius gyvūninius produktus, kaip jie apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte, išskyrus, kai, siekiant sumedžioti plėšrūnus, viliojimo vietoje paliekamas sumedžioto ar kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūnas ar jo dalys, taip pat plėšrūnų papjauto ūkinio gyvūno vietoje paliekamas ūkinio gyvūno kūnas ar jo dalys, kiek tai leidžiama pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės;“.
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.



Aplinkos ministras Povilas Poderskis

SVARBI INFORMACIJA BEBRŲ MEDŽIOTOJAMS



Bebrus medžioti lygiavamzdžiais šautuvais su švininiais šaratais yra draudžiama. Jei norite išvengti nuobaudų ir vykdote tokią medžioklę, šovinių užtaisytų šoviniais šaratais neturi būti nei kišenėse, nei pas kartu esančius kolegas, nei automobilyje.
Toks draudimas negalioja, jei vykdote bebrų medžioklę su mažo kalibro ar kitokiu ginklu, kurio kulkos yra švininės.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse draudžiama:

58.35. medžioti nesilaikant 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2021/2045, reikalavimų;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-96, 2022-04-12, paskelbta TAR 2022-04-12, i. k. 2022-07562



Šis 58.35 punkto pakeitimas įsigaliojo 2022 m. balandžio 12 d., iki tol, galiojo toks reikalavimas - „58.35. medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais;“.

Dabartiniame draudime nėra nurodyta, kad reikalavimas taikomas tik medžiojant paukščius, o aiškiai duodama nuoroda į Reach reglamentą, tad taikoma visoms medžioklėms naudojant švino šratus šlapžemėse ar aplink jas.



REACH XVII priede, esančio švino ribojimo šlapžemėse.

Reglamentas papildęs REACH

L_2021024LT.01001901.xml (europa.eu)

O pačiame REACH reglamente pakeitimas dėl švino padarytas 63 įrašu (M63), pridedame pilną Reach reglamento versiją.

Reikalavimas toks:

Po 2023 m. vasario 15 d. šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink šlapžemes draudžiama atlikti bet kurį iš šių dviejų veiksmų:

a)

iššauti šratus, kuriuose švino koncentracija (išreikšta kaip metalas) yra ne mažesnė kaip 1 % masės;

b)

nešiotis su savimi tokius šratus šaudymo metu šlapžemėse arba vykstant šaudyti į šlapžemes.

Taikant pirmą pastraipą:

a)

100 metrų atstumu aplink šlapžemes – ne didesniu kaip 100 atstumu nuo bet kurio išorinio šlapžemės ribų taško;

b)

šaudymas šlapžemėse – šaudymas šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas;

c)

jeigu pas asmenį, kuris yra šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas, šaudymo metu arba jam vykstant šaudyti randama su savimi nešantis šratų, atitinkamas šaudymas laikomas šaudymu šlapžemėse, nebent tas asmuo gali įrodyti, kad tai buvo kokia nors kita šaudymo rūšis.

13.

Taikant 11 ir 12 dalis:

a)

šlapžemės – natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini pelkių, durpynų ar vandens plotai, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų;

b)

šratai – rutuliukai, naudojami arba skirti naudoti pavieniui lygiavamzdžiam šautuvui arba šoviniui užtaisyti;

c)

lygiavamzdis šautuvas – šautuvas su lygiu vamzdžiu, išskyrus pneumatinius šautuvus;

d)

šaudymas – bet koks šaudymas lygiavamzdžiu šautuvu;

e)

nešiotis su savimi – nešiotis įsidėjus su savimi arba nešti ar gabenti bet kokiomis kitomis priemonėmis;

f)

nustatant, ar asmuo, pas kurį randama šratų, juos nešasi su savimi „vykdamas šaudyti“:

i)

atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes;

ii)

asmuo, pas kurį randama šratų, nebūtinai turi būti tas pats asmuo, kuris šaudo

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija - Svarbi informacija dėl medžioklės lapo pildymo.




Gerbiami medžiotojai, norime atkeipti Jūsų dėmesį į 2024 m. rugpjūčio mėn. 7 d. Medžioklės LR teritorijoje taisyklių (toliau – MT) pakeitimus, susijusius su sumedžiotų gyvūnų fiksavimu medžioklės lape.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo pakeitimu buvo patikslintas duomenų apie sumedžiotus gyvūnus įrašymo į medžioklės lapą reikalavimai (MT 22 p. (sad)

MT 22.3 papunktis nurodo, kad sumedžiojus elninių žvėrių, medžioklės lape privaloma nurodyti kiek iš jų buvo jauniklių ar suaugusių patelių ir patinų. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, antroje medžioklės lapo pusėje įrašomi jų ragų duomenys.

Taigi, iki tol medžioklės lape buvo privaloma nurodyti tik sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragų duomenis, o nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. sumedžiojus briedį, t. elnią, danielių, stirną ar kitus elninius žvėris medžioklės lape privalu įrašyti kiek iš jų sumedžiota jauniklių ar suaugusių patelių ir patinų. Tai padaryti galite pirmoje medžioklės lapo pusėje prie pastabų arba antroje lapo pusėje, kur yra laisvos vietos.

Reikalavimai yra taikomi sumedžiotus žvėris registruojant tiek popieriniame medžioklės lape, tiek elektroniniame.

Primename, kad už teisingą popierinio medžioklės lapo pildymą pagal MT 22 p. reikalavimus atsako medžioklės vadovas, o už teisingą elektroninio medžioklės lapo pildymą pagal MT 22 p. reikalavimus atsako juos sumedžiojęs medžiotojas.

SVARBU! Jeigu į medžioklės lapą neįrašyta kiek ir kokių gyvūnų rūšių sumedžiota, laikoma, kad šie gyvūnai sumedžioti neteisėtai, padarant žalos aplinkai (gyvajai gamtai) (MT 22 p.).

Atkreipiame dėmesį, kad jauniklių ar suaugusių patelių ir patinų neįrašymas į medžioklės lapą pagal lytį (patinas/patelė) ar amžiaus grupę (jauniklis ar suaugėlis), nėra traktuojamas kaip neteisėtas žvėries sumedžiojimas, tačiau už šio reikalavimo nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.

DETALŪS DUOMENŲ ĮRAŠYMO Į MEDŽIOKLĖS LAPĄ REIKALAVIMAI:

22.Duomenys apie sumedžiotą laimikį privalo būti įrašomi į medžioklės lapą. Jei į medžioklės lapą neįrašyta kiek ir kokių rūšių gyvūnų sumedžiota, laikoma, kad šie gyvūnai sumedžioti neteisėtai, padarant žalos aplinkai (gyvajai gamtai). Duomenų apie sumedžiotą laimikį įrašymo į medžioklės lapą reikalavimai:

22.1. kai medžiojama tykojant arba sėlinant, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota, į medžioklės lapą įrašomi prieš išgabenant šiuos gyvūnus iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant juos doroti, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas;

22.2. Medžioklės taisyklių 22.1 papunktyje nenurodytais atvejais kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų buvo sumedžiota medžioklėje, į medžioklės lapą įrašoma prieš išvežant šiuos gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant juos doroti, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas;

22.3. sumedžiojus elninių žvėrių, taip pat nurodoma, kiek iš jų buvo jauniklių ar suaugusių patelių ir patinų. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, įrašomi jų ragų duomenys: dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius. Popierinį medžioklės lapą naudojantys medžioklės plotų naudotojai šiuos duomenis apie sumedžioto elninio žvėries patino ragus nurodo medžioklės lapo antrojoje pusėje;22.4. sumedžiojus šerną, nurodoma lytis ir papildomi duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis). Popierinį medžioklės lapą naudojantys medžioklės plotų naudotojai šiuos duomenis apie sumedžiotą šerną nurodo medžioklės lapo antrojoje pusėje.

ĮSAKYMAS

DĖL MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ APŽIŪROS TVARKOS APRAŠO IR ELNINIŲ ŽVĖRIŲ ATRANKINĖS MEDŽIOKLĖS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO



2021 m. kovo 5 d. Nr. D1-138

Vilnius



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct ... 970976dfa1

Rugpjūčio 15 d. - vandens paukščių medžioklės sezono pradžia!

Lietuvoje leidžiamų medžioti vandens paukščių rūšių yra , įskaitant žąsis.

Nuo rugpjūčio 15 d. leidžiama medžioti ančių rūšis - didžiąją antį, rudgalvę kryklę ir klykuolę!
Koduotąją antį medžioti galima nuo rugsėjo 15 d.
Visų ančių medžioklės sezonas tęsiasi iki gruodžio 15 d.

Nepatyrę ir savo žinių prieš medžioklę nepasitikrinę medžiotojai, gali per klaidą sumedžioti cyples, dryžgalves krykles, smailiauodeges, šaukštasnapes, pilkąsias ar rudgalves antis. Pilkoji antis – draudžiama medžioti, tačiau nuo leidžiamų medžioti kryklių ir didžiųjų ančių skiriasi tik dydžiu, todėl sunku įvertinti skrendančio paukščio dydį.

Kitos -ios Lietuvoje medžiojamos vandens paukščių rūšys: kanadinės berniklės, laukiai, želmeninės ir balatakaktės žąsys 🪿🪿🪿

Nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d. medžiojamos kanadinės berniklės🪿
Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. medžiojamos želmeninės ir baltakaktės žąsys. 🪿
Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. medžiojami laukiai

PRIMENAME!
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles medžiojant paukščius

DRAUDŽIAMA:

medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais;
visų paukščių medžioklėse (išskyrus pilkųjų varnų ir kovų) medžioti be šuns;
šaudyti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukius, antis, kai tykojama viliojant paukščius natūralios kilmės masalu, iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais, krykštėmis ir nukritusius į vandenį sužeistus paukščius.
šauti į vandens telkinio pakrantės pusę ar išilgai jos į paukščius, skrendančius žmogaus ūgio aukštyje.

Ančių medžioklės yra labai specifiškos ir reikalaujančios medžiotojų greitos reakcijos bei puikių įgūdžių ir žinių – per keletą sekundžių reikia sureaguoti ir nustatyti ar paukštis medžiotinas. Taigi, medžiotojai turėtų būti įsigilinę į ančių pažinimo požymius. Ne kiekvienas ornitologas gali atpažinti antį skrydyje, tačiau medžioklėje yra auksinė taisyklė ,”neįsitikinai – nešauk“

Linkime gražaus laiko gamtoje!
Medžioklei valio!

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos vis naujai teikiamus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektus ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo, teikia reikšmingus siūlymus:



Remiantis tauriųjų elnių ir vilkų metinių medžioklės limitų neišnaudojimu bei didėjančia kitų laukinių žvėrių ir paukščių gausa, taip pat augančia ūkio subjektų žala, siūlome pakeisti kai kurių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus:

15.2.2. tauriuosius elnius:

patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d. vasario 28 d.


pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. rugpjūčio 1 d. iki sausio 15 d. (Išaugusi tauriųjų elnių populiacija daro vis didesnę žalą miškui ir žemės ūkio pasėliams, kas verčia sunerimti ir leistų optimizuoti tauriųjų elnių populiaciją šalyje).

15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. rugpjūčio 1 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau, aplinkos ministro įsakymą paskelbiant Teisės aktų registre); (šiuo laikotarpiu vilkai moko jauniklius ir padaro didžiausią žalą ūkininkams, taip būtų galima spręsti naminių gyvūnų išsaugojimą ir probleminių vilkų skaičiaus reguliavimą, nebereikėtų kreiptis į seniūnijas, savivaldybių komisijas ir kt. Estijoje ir Latvijoje vilkai medžiojami nuo liepos 15 d., o ankstesnė vilkų medžioklės termino pradžia padėtų sumažinti naminių gyvulių augintojų patiriamą žalą ).

15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. gruodžio 31 d. (Dėl gausios barsukų populiacijos medžiojimo terminą reikėtų ilginti, nes pagal statistinius duomenis Lietuvoje gyvena apie 15 000 barsukų, o per metus sumedžiojama iki 500 individų).

15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. kovo 31 d. (Siūlome trumpinti bebrų medžiojimo terminą, nes neetiška kada sumedžiojamos vaikingos patelės. Taip pat ši data sutaptų ir su medžioklės sezono pabaiga).

15.2.11. želmenines, tundrines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (Tundrinei žąsiai priskirti medžioklės terminą, nes dėl ornitologų draugijos sistematikos ji nepasidarė kita rūšimi, ji ta pati želmeninė žąsis, kuri visada buvo medžiojama).

15.2.12. didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, laukius, kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.; atitinkamai pakeičiant 15.2.13. papunktį kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. (Prieš keliolika metų, dėl šalto ir užsitęsusio pavasario, buvo labai vėlyvos laukių jauniklių vados, tais metais buvo pakeistos medžioklės taisyklės ir pavėlintas šių paukščių medžiojimo terminas, kuris liko iki šių dienų. Taigi, ankstesnis laukių medžioklės terminas ir buvo nuo rugpjūčio 15 d.

Kanadinė berniklė yra invazinė svetimžemė rūšis, todėl atitinkamai turėtų būti papildytas 15.2.18. papunktis lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras, kanadines bernikles – visus metus;

15.2.16. keršulius, uolinius karvelius – nuo rugsėjo 1 rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 1 d.(Keršulius dėl populiacijos didėjimo ir pastebimos žalos žemės ūkiui medžioti būtų tikslinga nuo rugpjūčio 15 d. Metai metams nelygu, bet kartais rugsėjo pradžioje keršuliai jau išskrenda, todėl labai trumpas sezonas, kurį reikia ankstinti).

Papildyti nauju 15.2.19 punktu jį išdėstant:

želmenines ir baltakaktes žąsis nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. žemės ūkio pasėliuose per vieną medžioklę vienam medžiotojui leidžiama sumedžioti ne daugiau 2 vnt. paukščių. (Su tikslu apsaugoti žemė ūkio pasėlius ir nuimti ūkininkų įtampas dėl pavasarinės paukščių daromos žalos).

2. Siūlome naikinti medžioklės taisyklių 8 priedą ir atisakyti medžioklės lapų registravimo ir žymėjimo specialiu spaudu Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (AAD). Šis reikalavimas daugiau kaip 800 medžioklės plotų naudotojų sukuria administracinę naštą, o pati ženklinimo galimybė medžioklės lapus ženklinti tik ADD Gyvosios gamtos apsaugos departamento devyniuose skyriuose (po pertvarkos liks tik keturi), kurie randasi apskričių centruose, lokacijos prasme yra nepatogu.

3. Atsisakyti reikalavimo medžioklės plotų naudotojams atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, nes atliekama apskaita neatspindi realios laukinių žvėrių populiacijos gausos. (Siūlome naikinti medžioklės taisyklių 421 papunktį, ateityje žvėrių apskaitą inicijuojant medžioklėtvarkos darbų ar nepriklausomos žvėrių apskaitos pagrindu, taip valstybei patikimiau ir tiksliau inventorizuojant laukinės gyvūnijos išteklų būklę).

4. Vilko sumedžiojimo fakto įrašymo laikas elektroninėje formoje per 12 valandų yra nepatogus. Pageidautina per 24 valandas. (Siūlome tikslinti medžioklės taisyklių 28.4. papunktį).

5. Siūlytina į medžioklės taisykles sugrąžinti sąvoką trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas.