MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2019-Jul-13 07:25

STIRNA

stirninas1.JPG
stirninas.JPG
stirninas3.JPG
stirninas2.JPG
stirninas5.JPG
stirninas4.JPG

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2019-Jul-13 07:24

ŠERNAS

sernas.JPG
sernas2.JPG
sernas1.JPG

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2019-Jul-13 07:23

DANIELIUS

danielius.JPG
danielius2.JPG
danielius1.JPG
danielius3.JPG

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2019-Jul-13 07:22

ELNIAS

elnias.JPG
elnias2.JPG
elnias1.JPG
elnias4.JPG
elnias3.JPG
patinai.JPG
elnias5.JPG

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2019-Jul-13 06:33

BRIEDIS

briedis.JPG
briedis2.JPG
briedis1.JPG
briedis4.JPG
briedis3.JPG
briedis-barzda.JPG

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2019-Jul-12 12:25

BENDRI ELNINIŲ ŽVĖRIŲ MEDŽIOKLĖS REIKALAVIMAI




Natūraiiomis sąlygomis dėl atšiaurių klimato sąlygų, pašarų stokos, ligų, plėšrūmų pirmiausia žūva silpni žvėrys. Intensyvaus medžioklės ūkio sąlygomis gamtos poveikis labai susilpnėjo. Pavyzdžiui, mūsų respublikos miškuose palygiti nedaug yra stambiųjų plėšrūnų, biotechninėmis priemonėmis papildomos natūralių pašarų atsargos. Todėl daugiausia medžiotojas turėtų atlikti atranką, laikydamasis žemiau išdėstytų reikalavimų.

1. Nepaisant lyties ir amžiaus, sumedžiojami visi ligoti, su pasišiaušuisiu, neblizgančiu kailiu, užterštu veidrodėliu, sunkiai sužeisti, luoši, parazitų apipulti žvėrys. Lengvas sužeidimas, rago ataugos lūžis — ne selekciniai požymiai.
2. Medžiojami visi elniniai, nepasiekusieji savo amžiaus grupes augumo minimumo. Lemiamas požymis — kūno svoris ir išvaizda, papildomas (patinams) — ragų išsivystymas. Po sunkios žiemos žvėrių (ypač stirninų, danielių) ragai dažnai esti menkesni.
3. Nustatant selekcinio arba medžiojamo žvėries požymius, atsižvelgiama į jų ragų masyvumą, formą bei ataugų ilgį. Medžiojami tokie elniniai, kurių ragai nesiekia minimalių normų, nustatytų atitinkamoms amžiaus grupėms. Medžiojami taip pat selekciniai, žvėrys, kurių ragai, turi formos defektų, menkas, netaisyklingas ataugas.
4. Selekciniai žvėrys medžiojami prieš rują ir dalis — rujos metu, stiprūs — po rujos ar, bent jos pabaigoje.
5. Stipriausi žvėrys nemedžiojami kuo ilgiau.
6. Stiprus jauniklis išauga tik iš stiprios patelės (žinomą, patinas irgi turi būti perspektyvus), todėl praktikuojamos ir atrankinės patelių medžioklės.
7. Žvėrių atranką reikia daryti jauniklių amžiaus grupėje (tai labai svarbu), nes:
.a) jie neturi sulaukti rujojimo amžiaus;
b) šioje grupėje lengviausia pažinti silpnuosius, prasto, augumo žvėris;
c) sumažinant jauniklių, mažiau padaroma nuostolių miško ir žemės ūkio kultūroms.


Selekcinei medžioklei reikia labai kruopščiai ruoštis, gerai pažinti medžioklės plotus, jų žvėris. Iš anksto surandamos vietos, kur yra silpnų, blogai išsivysčiusių žvėrių, nustatoma minimali jų kūno svorio ir ragų išsivystymo norma, sužinomas apytikris pirmamečių ir antramečių skaičius.


SELEKCINĖ PATELIŲ MEDŽIOKLĖ


Selekcinė patinų medžioklė nevisiškai išsprendžia kaimenės gerinimo problemą, nes silpnos patelės veda silpnus jauniklius. Todėl reikalingos atrankinės patelių medžioklės. Patelės yra be ragų, iš kurių galima būtų papildomai spręsti apie žvėries išsivystymą. Todėl pagrindiniai patelių ir abiejų lyčių jauniklių atrankos principai yra kitokie negu patinų.
Pirmamečių patelių lengviausia nustatyti išsivystymo trūkumus, todėl visas silpnas (mažas kūno svoris, ligotumas, blogi pašarai, pavėluota ruja ir kt.) jas reikia sumedžioti. Reikia sumedžioti ir šiuos jauniklius vedžiojančias subrendusias pateles. Našlaičiai taip pat sumedžiojami. Jie seka kaimenę iš didesnio atstumo, nes ši jų kartais neprisileidžia.
Pirmagimiai jaunikliai globojami, nes jie dažniausiai esti stiprūs ir gerai subręsta.
Antrametės patelės. Jei buvo atlikta pirmamečių atranka, medžiojamos tik pavienės, silpniausios antrametės patelės, kitos — globojamos. Dvynukai (ypač stirnų), atsiskyrę nuo patelės, dažniausiai kurį laiką būna kartu. Jei tokioje poroje patinėlis silpnas, tai ir patelė silpna. Pirmiausia nušaunama antrametė patele, nes patinėlio vertę galima nustatyti vėliau.
Atrankos metu jauniklių patinėlių sumedžiojama apie 1/6 pirmamečių ir 2/6 antramečių, nes jų kokybę rodo ir pirmieji ragai.
Senės (subrendusios) patelės kokybė nustatoma pagal jos jauniklį: jeigu stiprus jauniklis,—stipri ir patelė. Silpnas jauniklis nušaunamas pirmas, po to — patelė. Tiesa, išgirdusi šūvį, ji pabėga, bet dažnai grįžta ieškoti jauniklio. Jei kaimenė (pavyzdžiui, elnių, danielių) buvo nedidelė, patelė grįžta gana greitai, dažnai jau po valandos.
Elnio arba danieliaus patelė su silpnu jaunikliu pirmoji šaunama tada, kai vaikšto atskirai nuo kaimenės arba yra sužeista. Jaunikliai šiuo atveju irgi grįžta ieškoti motinos, o jei patelė nušaunama Kaimenėje,— jie nubėga kartu su kitais žvėrimis.
Vėlai rujojančias ir vėlai vedančias pateles reikia sumedžioti, nes jų jaunikliai iki žiemos dar nespėja sustiprėti. Sumedžiojamos ir visos nusenusios patelės.




ELNINIŲ ŽVĖRIŲ VYSTYMASIS IR SELEKCINIAI POŽYMIAI


BENDRI RAGŲ VYSTYMOSI YPATUMAI


Elninių žvėrių kokybė nustatoma pagal atitinkamai amžiaus grupei būdingą kūno išsivystymą, svorį, išvaizdą, elgseną ir kitus pažymius. Patinai vertinami, atsižvelgiant ir į jų ragų išsivystymą, formą, ataugų skaičių ir pan. Žvėrių ragų kokybę lemia ir vietinės sąlygos: medžioklės plotų, pašarų kokybė, kiekis, žvėrių tankumas, kaimenės struktūra ir t. t.
Lietuvoje besiveisiančių elninių žvėrių ragai skiriasi savo forma ir sudėtinėmis dalimis (jie esti mentėti, šakoti, perluoti ir kt.), tačiau yra ir bendrų dėsningumų. Ragus turi ir kasmet keičia tik patinai. Bendros yra ragų sudėtinės dalys (žr. 16 pav.) : rožių koteliai (kelmeliai), rožės ir viršrožinė dalis — ragų kamienas. Ragų kamienas su ataugomis, mentėmis arba išsišakojusiomis viršūnėmis (karūnomis) sudaro ragų vainiką.
4—6 mėn. amžiaus patinėliams pradeda augti rožių koteliai. Gerai išsivysčiusiems žvėrims gali išaugti ir trumpučiai rageliai arba „kepurėlės" ant rožės kotelio, bet rožių neišauga. Tokie rageliai juos puošia 1-2 mėnesius.

RAGŲ ATAUGOS

Ataugomis ir atšakomis vadinami išsišakojimai, ilgesni kaip 2 cm.
Pagal ataugų skaičių ragai (taip pat žvėrys) vadinami iešmaragiais (stirninų — ylaragiais), šakiaragiais, šešiašakiais, aštuonšakiais ir t. t.
Iešmaragiai — ragai be ataugų arba su nedidelėmis šakelėmis viršūnėse (karūnos užuomazga). Tokie estį antramečių žvėrių ragai.
Šakiaragiai — ant rago išaugusi viena atšaka. Normalūs briedžio ragai yra šakotinė. Šakiaragis elnias (išaugusi akinė atauga, o rago viršūnė neišsišakojusi) yra selekcinis.
Šešiašakiai — su akine, pokarūnine ataugomis ir neišsišakojusia viršūne.

RAGŲ DEFEKTAI

Ragų defektai esti selekciniai (netaisyklingai išsivystę), ir mechaniniai (atsiradę dėl sužalojimo).
Selekciniai (12 pav.) yra:
gumbaragiai — nusenusio žvėries ragai, deformavęsi į kaulinius gumbus;
iešmaragiai — ragai, kurių viršūnė užsibaigia smailiu iešmu;
šakiaragiai — tretieji, ketvirtieji ar senesni šakotinės formos ragai be akinės ataugos arba ragai su akine atauga lir smailiu iešmu užsibaigiančia viršūne;
ragai – perukai – išaugę, sutrikus patino lyties organų veiklai;




12 pav. Selekciniai ràgai:

a) — Šakiaragio elnio trofėjas su akine atauga ir iešmu, b — iešmaragio stirnino trofėjas, c — ragai perukai, d — elnio rachitiko ragai, e — stirnino rachitiko ragai


rachitiko ragai — susukti, iškraipyti, su trumpesnėinis atšakomis arba be jų. Kartais rachito požymių atsiranda ir palyginti sveikiems patinams pelkėtame biotope po nesaulėtų žiemų, kai stokojama pašarų. Taigi šauti galima tik tokį žvėrį, kuris turi ryškių rachito požymių.
Ragai pakinta ir dėl mechaninių sužeidimų. Pažeidus rožės kotelį, gali išaugti mažesni ragai, tik ataugėlės, arba iš vieno kotelio keli ragai (13 pav.). Jei medžioklės plotuose yra pakankamai perspektyvių patinų, žvėrį su taip pažeistais ragais galima sumedžioti.
Sužeidus ragą augimo stadijoje, sužalojimo vietoje išdygsta ataugėlės, atsiranda gumbai, ragas gali iškrypti, susisukti ir pan. Kitas ragas lieka sveikas. Sekančiais metais abu ragai esti normalūs. Kilus abejonei, ar žvėris rachitikas, ar tik su pažeistais ragais, — šūvį lemia elninio amžius, išsivystymas (paliegęs arba senas sumedžiojami), kaimenes struktūra (ar pakankama šios amžiaus grupės patinų). Patinas, kurio suaugęs ragas yra aplaužytas ar nulaužtas, nelaikomas selekciniu.

BRIEDŽIAI

Briedžių biologinio amžiaus riba — 20—25 m., o jie gyvena vidutiniškai apie 14—16 m.
Vasarą briedžiai laikosi pavieniui arba patelė su 1—2 jaunikliais. Žiemą jie susiburia į nedideles 5—6, kartais 10—12 žvėrių kaimenes, ilgai ganosi tose pačiose vietose, kur gausu maisto. Kaimenę sudaro patelė su jaunikliais ir 1—3 patinėliais. Mišrių būrių priekyje eina sena patelė, o paskutinis — patinas (ilgesnį kelią briedžiai eina vorele). Kaimenėje, kuripje yra tik patinai, priekyje eina stipriausiasis.
Patinai lytiškai subręsta trečiaisiais metais (kai kurie ankstyvo vedimo ir stipresni — antraisiais, o vėlyvo vedimo ir silpnesni — ketvirtaisiais). Sulaukę 4—5 metų, jie aktyviai dalyvauja rujoje. 3—4 metų briedis yra visiškai subrendęs; patinas gali sverti 400 kg ar dar daugiau. Maždaug 8—9 metų žvėris daugiausia sveria, turi geriausius ragus. Nuo 11—12 metų briedžius, kaip pasiekusius ūkiškai leidžiamą amžiaus ribą, reikia visus sumedžioti.
Palelė lytiškai subręsta 1,5—2,5 m. ir sekančių metų pavasarį atsiveda pirmąjį jauniklį. Patelė sveria apie 80—100 kg mažiau negu patinas. Iki 10 . m. amžiaus subrendusios sveikos patelės kasmet atsiveda jauniklių (po vieną jauniklį atsiveda apie 70—75 proc. patelių, du .— 20—24 proc., tris — gana retai).
10—11 metų pateles reikia sumedžioti. Taip pat sumedžiotinos ir jaunesnės, silpniau išsivysčiusios (iki 200 kg) patelės.

RAGŲ VAINIKAS

Briedžiai pasipuošę mentėtaisiais arba šakotaisiais ragais (14 pav.). Šakotieji ragai dažniausiai sudaryti iš 3—4 atšakų, kartais rago kamienas truputį paplatėjęs, tačiau mentės nesudaro. Yra ir pereinamojo tipo — tarp mentėtųjų ir elniškos formos šakotųjų ragų. Daugiausia ataugų (iki 10 ir daugiau ant vienos mentės) turi mentėtieji ragai. Bręstant briedžiui ir stiprėjant ragams, ataugų gausėja, tačiau jų skaičius nerodo patino amžiaus.

RAGŲ VYSTYMASIS IR SELEKCINIAI POŽYMIAI

Pirmaisiais metais išauga 2—3 cm ilgio, oda dengti gumbeliai — būsimųjų rožių koteliai.
Antrieji metai (pirmieji ragai). Antraisiais metais balandžio—gegužės mėn. iš pernykščių gumbelių pradeda augti pirmieji ragai. Jie esti iešmelio formos, o labai gerai išsivystę — su išsišakojusia viršūne (reti atvejai). Auga 2—2,5 mėnesio, iki pasiekia maždaug 2,5—4 cm storį, 15—28 cm ilgį. Juos briedis kartais nešioja iki sekančių metų kovo— balandžio mėn. Pirmieji ragai ne visada išauga taisyklingos formos. Jų pasitaiko be rožių, kreivų, nulinkusių. (Tai dar ne selekcinis požymis. Svarbiausia yra ragų ilgis ir storis.)
Selekciniai esti menko augumo (iki 200 kg) patinai su trumpais (7—8 cm bloguose plotuose, 10—15 cm geruose plotuose), plonais rageliais.
Tretieji metai (antrieji ragai). Tinkamai išaugę ragai dažniausiai yra 3—5 cm storio ir 25—35 cm ilgio taisyklingos formos išmeliai. Pasitaiko ragų su 2—3 atšakomis.
Selekciniai yra menko augumo (iki 250 kg) patinai su trumpesnias negu 25 cm, plonais, neišsišakojusiais ragais.
Katvirtieji metai (tretieji ragai). Ketvirtaisiais žvėries metais formuojasi šakų pavidalo jo ragai, o jei briedis labai gerai išsivystęs — mentės. Dažnai tretieji ragai būna tik dvišakiai, bet daug stambesni.
Selekciniai yra menko augumo (iki 250 kg) patinai, iešmaragiai, šakiaragiai su trumpesnėmis kaip 10 cm atšakomis.
Penktieji—šeštieji metai (ketvirtieji—penktieji ragai). Susiformuoja mentės, pavidalo ragai, kartais su keturiomis ataugomis. Nementėtieji šakotieji ragai yra su 3, o blogesniuose plotuose — su 2 stambiomis atšakomis.
Selekciniai yra menko augumo (iki 300 kg) patinai šakiaragiai (keturšakiai) ar šešiašakiais ragais su trumpomis ataugomis (10—15 cm) ir menkomis mentėmis.
Vėliau ragų mentės stambėja, platėja, gausėja ataugų. Nusenusių arba jaunų, bet blogose sąlygose augančių briedžių ragai esti menkesni, ataugų nedaug. Labai nusenusių briedžių ragai išauga silpni ir dažniausiai nenormalūs. Stambiausi ragai puošia 7—10 m. patinus, o 6 m. briedžio ragai dažnai turi daugiausia atšakų.

BRIEDŽIŲ AMŽIAUS NUSTATYMAS

Labai tiksliai galima atskirti antramečius briedžius, nuo trečiamečių ir vyresnių. Jau gimę briedukai (tiek patinai, tiek patelės) turi neryškią odos ataugėlę po kaklu. Žvėriui bręstant, ji didėja, gali siekti iki 10 cm. Po 4—5 mėnesių, kai jaunikliai pirmą kartą nusišeria, ataugėlė apauga ilgais plaukais, sudarydama pailgą barzdą. Prieš pradedančiam trečiuosius metus ir lytiškai subrendusiam žvėriui ataugėlė nukrinta ie barzda pabukėja ( 15 pav. ). Pagalbriedžio barzdą, ragų ilgį ir ataugų skaičių galima pažinti selekcinius žvėris jauniklių ir jaunų amžiaus grupėje. Pavyzdžiui, briedis, kurio ragai kaip antramečio, o barzda buka, yra selekcinis, nes pagal amžių turineišsivysčiusius ragus.
Kita vertus, pirmieji antramečių žvėrių ragai, nors ir nemasyvus, gali būti dvišakiai, net trišakiai. Jei barzda smaili – briedis tik antrametis, taigi su perspektyviais ragais, neselekcinis.


ELNIAI

Elniai gyvena įvairaus dydžio kaimenėmis. Didelėse kaimenėse paprastai gausu ligotų, nusenusių, nevaisingų žvėrių, greičiau plinta epidemijos, daromi didesni nuostoliai miškui ir t. t. Todėl patariama neleisti, kad susidarytų didelės kaimenės
Mažose kaimenėse jokiu būdu negalima šauti vedlio, o labai stam¬biose net pageidaujama jį sumedžioti, kad kaimenė suskiltų į kelis pulkelius. Mažas kaimenes dažniausiai sudaro patinai, o stambias — mišrūs žvėrys, bet dominuoja patelės su jaunikliais.
Biologinė elnių amžiaus riba — apie 20—25 m., vidutiniškai jie gyvena 16—18 m.
Patinai visiškai subręsta apie 6—7 m. amžiaus, tačiau svorio ir vėliau kiek priauga, o trofėjai stambėja iki 11—14 m. Vėliau žvėrys pamažu sensta. Medžioklės ūkio požiūriu patinų amžiaus riba 12 m. Vyresni elniai visi sumedžiojami.
Patelės lytiškai subręsta antraisiais metais. Trečiųjų metų pradžioje apie 50—80 proc. patelių atsiveda pirmagimį. Geriausią prieauglį atsiveda 3—10 m. patelės. Kaimenės prieauglis nuo bendro patelių skaičiaus (antramečių ir senių) — apie 65 proc. Daugiausia sveria 4—6 m. am¬žiaus patelės. Sulaukusias 10 m. pateles visas reikėtų sumedžioti.
Tinkamiausias patinų ir patelių santykis kaimenėje yra 1,2—1,3 : 1 ar bent 1:1. Patelių turi būti ne daugiau kaip patinų. Tuo atveju rujoja stipriausieji, visiškai subrendę patinai. Jei patelių per daug, santykis reguliuojamas, jokiu būdu ne ribojant patinų medžioklę (tada kaimenėje išliktų silpnai išsivystę ir selekciniai žvėrys), o medžiojant jauniklius ir senas pateles.

RAGŲ VYSTYMASIS IR SELEKCINIAI POŽYMIAI

Elnio ragų forma, jų vystymasis turi didelę reikšmę, nustatant patino kokybę. Vertingesni masyvūs, nors ir trumpesni, ragai. Po ligos arba sužeidimo abiejų ragų ilgis ir storis gerokai skiriasi. Ragų masė turi bazuotis virš pokarūninės ataugos (16 pav.) arba bent pasiskirstyti tolygiai. Jei jauno elnio ragų svoris susitelkęs po pokarūnine atauga, atei¬tyje toks žvėris gali būti neperspektyvus. Nuo 7—9 m. elnio ragų svoris truputi persikelia žemyn. Ragų spalva ir perluotumas – selekciniu požiūriu antraeiliai požymiai.

16 pa v. Tauriojo elnio ragų vainikas:



— karūna ir jos atšakos, 2— pokarfmlnė atauga, 3—tarpinė atauga, 4 — akinė atauga, i—relė. V rolės kotelis, 7 ~ perlai, 8— vagos (groblėtutnaj), 9— ragų vainiko akėstumas


Kuo ragai tamsesni ir labiau blizga, tuo žvėris stipresnis, perspektyvesnis.
Lygūs, šviesūs ragai esti tada, kai elnias jų pavasarį nenumeta. Tokie patinai selekciniai.
Karūnos galį būti įvairių formų (šakotinė, dviguba šakotinė, mentės, inkaro, vėduoklės formos ir kt. ). Pagal simetriškumą negalima spręsti, ar ragai yra taisyklingi. Pokarūninė atauga turėtų būti ilgesnė ir stambesnė už akinę ar bent su ja lygi. Jeigu ji menkesnė ir yra daugiau trūkumų, elnias gali būti selekcinis.
Tarpinė atauga nerodo elnio kokybės.
Akinė atauga jungiasi su ragu tuoj virš rožės. Akinė atauga, išaugusi 4—5 cm aukščiau rožės, —selekcijos požymis.


GERI IR BLOGI RAGAI


Ptrmieji ragai (antrieji metai) yra iešmeliai, be rožių, tik su sustorėjimais jų vietoje. Normaliai išsivysčiusių žvėrių rageliai turi būti bent augalų grybelių ilgio — apie 20 cm, gerai išsivysčiusių — iki 40 cm. Viršūnės tamsios, kai kada sustorėjusios ar suplotos, retkarčiais išsišakojusios (17 pav.).
Selekciniai jaunikliai yra su samailali, ylos forma, trumpumesni...........................ilgesnė už akinę arba nors jai lygi. Rago viršūnė palinkusi į prie- Apibrėžus rago kontūrus, turėtų išeiti keturkampis (19 iv.). Jei išeina trikampis, elniai ęsti selekciniai.
z
z
z
z
Ketvirtieji ragai (penktieji stal) būna dešimtšakiai, mažausiai aštuonšakiai, keturkampio kontūro. Ragų viršūnė su gerai išsivysčiusia ragotine, tamsiais, bukais galais; akinė atauga trumpesnė už pokarūninę arba jos ilgio (20 pav.).
Selekciniai yra visi elniai su mažesniais kaip aštuon- aai arba su aštuonšakiais ragais, kurių akinė atauga ilgesnė pokarūninę; taip pat su nesmailiais galais ragotine; su tine, tarpine ir pokarūninę ataugomis bei neišsišakojusia rago viršūne.
Penktieji—šeštieji ragai (šeštieji—septintieji metai), normaliai vystydamiesi, būna su karūna bent ant vieno rago. Vienas keturkampio kon¬tūrų ragas gali turėti 5, kitas —4 ataugas ir atšakas (21 pav.). Pasitaiko keturiolikašakiais ir dar stambesniais ragais šio amžiaus elnių. Selekciniai yra aštuonšakiai, trikampio kontūrų, menki ragai, kurių masė apačioje, ataugos plonos, pokarūninė atauga daug trumpesnė už akinę.
Septintieji ir kiti ragai (8 ir daugiau metų) ęsti mažiausiai dešimtšakiai. Jų karūna sudaryta bent iš 3 gerai išsivysčiusių atšakų. Ragai stambėja, tvirtėja, sunkėja, jų masė pamažu pasiskirsto vienodai (22 1pav.). Dešimtieji—keturioliktieji ragai būna stambiausi, nors karūnos atšakų kartais sumažėja, sumenkėja tarpinė atauga. Bet tai dar ne degeneracija. JI prasideda 16-aisiais žvėries gyvenimo metais.



a b c
1? pav. Antramečio iešmaragio elnio ragai: a — labai geri, b — geri, c — blogi, neišsivystę


Antrieji ragai (tretieji metai) yra mažiausiai šešiašakiai, su akine, pokarūnine ataugomis ir neišsišakojusia viršūne. Gerų ragų viršūnes bukos, niekad nebūna smailios ir baltos. Tarpinės ataugos dažnai esti didesnės už akines, bet tai ne ligotumo ar išsigimimo požymis. Gerai išaugę 2 m. žvėrys būna su aštuonšakiais, dešimtšakįais ragais, bet karūnų atšakos dar nevisiškai susiformavusios (18 pav.).
Selekciniai ęsti iešmaragiai, šakiaragiai, taip pat šešiašakiai, kurių ataugos trumpesnes negu 5 cm, trikampio kontūrų ragai ir atgal išlenkta viršūne.
Tretieji ragai (ketvirtieji metai) esti mažiau'siai aštuonšakiai; jei žvėrių vietos sąlygos blogos — šešiašakiai, bet pokarūninė atauga turi būti
ilgesnė už akinę arba nors jai lygi. Rago viršūnė palinkusi į priekį. Apibrėžus rago kontūrus, turėtų išeiti keturkampis (19 pav.). Jei išeina trikampis, elniai ęsti selekciniai.
Ketvirtieji ragai (penktieji stal) būna dešimtšakiai, mažausiai aštuonšakiai, keturkampio kontūro. Ragų viršūnė su gerai išsivysčiusia ragotine, tamsiais, bukais galais; akinė atauga trumpesnė už pokarūninę arba jos ilgio (20 pav.).
Selekciniai yra visi elniai su mažesniais kaip aštuoniais arba su aštuonšakiais ragais, kurių akinė atauga ilgesnė pokarūninę; taip pat su men smailiais galais ragotine; su tine, tarpine ir pokarūninę ataugomis bei neišsišakojusia rago viršūne.
Penktieji—šeštieji ragai (šeštieji—septintieji metai), normaliai vystydamiesi, būna su karūna bent ant vieno rago. Vienas keturkampio kontūrų ragas gali turėti 5, kitas —4 ataugas ir atšakas (21 pav.). Pasitaiko keturiolikašakiais ir dar stambesniais ragais šio amžiaus elnių. Selekciniai yra aštuonšakiai, trikampio kontūrų, menki ragai, kurių masė apačioje, ataugos plonos, pokarūninė atauga daug trumpesnė už akinę.
Septintieji ir kiti ragai (8 ir daugiau metų) ęsti mažiausiai dešimtšakiai. Jų karūna sudaryta bent iš 3 gerai išsivysčiusių atšakų. Ragai stambėja, tvirtėja, sunkėja, jų masė pamažu pasiskirsto vienodai (22 1pav.). Dešimtieji—keturioliktieji ragai būna stambiausi, nors karūnos atšakų kartais sumažėja, sumenkėja tarpinė atauga. Bet tai dar ne degeneracija. JI prasideda 16-aisiais žvėries gyvenimo metais.

Sena elnė nepatraukli, liesa, kaulėta, tiesiog ,.kampuota", nukarusiu pilvu. Kaklas, ant kurio dažnai išauga nedideli karčiai, atrodo per ilgas, giliau išlenktas. Galva neproporcingai didelė, kaulėta ir sunki. Atrodo, kad silpnas kaklas negali išlaikyti galvos ir linksta po jos svoriu. Ausys stovi beveik horizontaliai; sunerimusi elnė nepakelia jų aukštyn, bet pasuka į šoną. Einant ausys ritmingai linkčioja (27 pav., c).


DANIELIAI


Danieliai gyvena stambiomis kaimenėmis, kartais net po 20—30 žvėrių. Paprastai kaimenė sudaryta iš suaugusių patelių ir abiejų lyčių jauniklių, turi savo vedlę patelę, nors ši ne visuomet eina kaimenės priešakyje. Išgąsdinti danieliai dažniausiai bėga virtine.
Biologinė danielių amžiaus riba — 18—20 m., vidutiniškai jie gyvena apie 15 m.
Patinai lytiškai subręsta trečiaisiais, o veržiasi rujoti ketvirtaisiais metais, nors tai nepageidaujama. Ketverių metų patinai aktyviai rujoja.
Danieliai suauga pagal svorį maždaug 4—5 metų. Didžiausią svorį ir geriausius ragus turi nuo 7—8 m. žvėrys. Amžiaus riba — 10— 11 m. (visi sumedžiotini).
Patelės lytiškai subręsta antraisiais metais. Trečiųjų metų pradžioje beveik visos (apie 90—95 proc.) atsiveda jauniklių. Visos kaimenės prieauglis — 70 proc. antramečių — senių patelių skaičiaus, įskaitant ir jauniklių nuostolius.
Didžiausią svorį patelės pasiekia apie 5—6 m.; stilaukusios 8 m. (ūkinės amžiaus ribos) jos sumedžiotinos.

RAGŲ VAINIKAS

Danieliaus ragų elementai tokie pat, kaip elnio, tik vietoj karūnos yra plati mentė su ataugėlėmis. Ragų vainikas (28 pav.) gali būti V, U raidžių, širdies arba kriaušės formos. Vainiko skėstumas turi būti ne didesnis už ragų ilgio vidurkį.
Akinė atauga — išaugusi į priekį tuoj virš rožės.
Tarpinė atauga irgi nukreipta į priekį, bet dažnai danieliai jos neturi. '
Pomentinė atauga labiau pasukta į vidų. Tuoj už jos ragas kiek linksta atgal ir išauga į mentę.
Mentė turi būti be gilesnių iškarpų, iš vidaus truputį įdubusi, o išorėje iškili, su negiliais, spinduliu išsiskleidžiančiais grioveliais — buvusio rago apvalkalo stambiųjų gyslų pėdsakais. Užpakalinė briauna nusėta įvairaus dydžio ataugėlių. Pirmoji iš apačios vadinama pentinu. Mentės turi būti vienodo dydžio, simetriškos, tamsiai bronzinės spalvos. Jos esti labai įvairios formos (29 pav.). Bręstant danieliui, mentės forma keičiasi iki penktųjų ragų; vėliau tekinta jos ataugėlių skaičius ir ilgis.


28 pav. Danieliaus ragų vainikas:

I —akinė atauga, 2— tarpinė atauga, 3—pomentlnė atauga, 4 —pentinas, S— mentės ataugėlės, 6 — mentė
danielius, papildomai palyginant ir akines ataugas, kurios lieka tos pačios formos ir linkimo krypties.
Plačioji keturkampio kontūrų danieliaus ragų mentė yra ideali.
Pailgoji mentė — ilga, stambi, keturkampio kontūrų, perspektyvi.
Pleištinė, arba trikampė, mentė yra nusenusio "arba neperspektyvaus —selekcinio — danieliaus požymis.
Mažoji mentė — ant aukšto kotelio, maža, kvadratinė — neperspektyvi. Danieliai tokiais ragais yra selekciniai.
Išlenktosios mentės pagrindas pleišto pavidalo, viršūnė užlenkta ir susmailėjusi. Tokie ragai esti neperspektyvaus žvėries.
Karpytoji mentė su V raidės formos iškarpomis būdinga jauniems danieliams (vėliau iškarpos išnyksta). Ragai rodo žvėrį esant perspektyvų.
Karpytoji mentė su ovalo formos iškarpomis — selekcinio žvėries požymis. Tos iškarpos išlieka per visą danieliaus amžių.

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2014-Jun-02 22:52

Pabandysiu apibendrinti visus klausimus iš savo išprusimo, tačiau gali būti ir klaidų, todėl aklai vadovautis mano postringavimais nereikia. Bus bilietas, klausimas ir tumpas atsakymas į jį :pardon:

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by saras1 » 2011-Jul-20 09:33

O kokios pagrindines knygos ruosiantis selekcininku kursams? :)

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2011-Jul-19 21:07

MEDŽIOTOJŲ SELEKCININKŲ MOKYMO PROGRAMA

http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&ite ... 53608065EC

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2011-Jul-08 15:17

Salaleli, visi selekcininkų bilietai ir vaizdiniai atsakymai šioje temoje :pardon:

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by Tadzis » 2011-Feb-07 13:51

spaudi desni darai save picture, o poto su savo kokia tai programa prsipliusini tiek kiek neiziuri :wink:

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by SnIt » 2011-Feb-06 23:05

labai idomus tekstas ir dekuj:) labai sunku kazka iskaityti nes nesimato nieko:( ar kaip nors kitaip gal kokybe galima pagerint?

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by krepsys » 2010-Jun-19 10:27

Aciu,tikrai pasisemiau dauk ziniu. :good:

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by medziotojas » 2010-Jun-17 17:29

krepsys wrote:Idomu,gal kas nors zino tas ritualiniu sakeliu isdestimo reiksmes?Ka jos reiskia?

Pildau tavo pageidavimą :pardon:
3.JPG
4-5.JPG
6-7.JPG
8-9.JPG
10-11.JPG
12-13.JPG
14-15.JPG
16-17.JPG
18-19.JPG
20-21.JPG
Manau čia viską pasiskaites rasi :wink:

Re: MEDŽIOTOJO SELEKCININKO EGZAMINŲ BILIETAI.

by krepsys » 2010-Jun-15 14:40

Idomu,gal kas nors zino tas ritualiniu sakeliu isdestimo reiksmes?Ka jos reiskia?

Top