Aplinkos apsaugos naujienos.

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Aplinkos apsaugos naujienos.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2024-Feb-07 09:06

Vasarį bus tikrinamos laukinių gyvūnų viliojimo vietos

2024.02.06

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad šių metų vasario 12–26 dienomis Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai tikrins, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus.

Medžioklės plotuose įrengtos viliojimo vietos skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių, kad jiems nebūtų padaryta žala.

„Pastebime padidėjusį pranešimų skaičių, susijusį su laukinių gyvūnų viliojimo vietomis, todėl norime priminti medžiotojams, kad medžioklės vietos turi būti tvarkingos. Laukinius gyvūnus reikia vilioti tik natūraliu pašaru: grūdais, šienu, kukurūzų burbuolėmis, šakniavaisiais ir pan.“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Pasak M. Ramanauskienės, aplinkosaugininkams tenka susidurti su įvairiais pažeidimais viliojimo vietose: nustatyta atvejų, kai laukiniai gyvūnai buvo viliojami tonomis maisto atliekų ar jiems labai netinkamu maistu, pvz., makaronais, šokoladukais, duona, pradėjusiais gesti vaisiais ir daržovėmis, o plėšrūnai, pvz. vilkai viliojami naminių galvijų gaišenomis.

Taigi svarbu atkeipti dėmesį, kad Medžioklės taisyklės draudžia šerti laukinius gyvūnus maistu, kurio jie negali rasti natūraliomis sąlygomis, pvz., gyvūninės kilmės produktais ar kitais šalutiniais gyvūniniais produktais, maisto atliekomis.

Viliojimo vietose natūralius pašarus ar masalą draudžiama išpilti ant žemės ir jų kiekis negali viršyti 100 kg (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską).

Medžioklės plotų vienete (1000 ha) draudžiama įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų ir vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 l natūralaus pašaro.

Atsakomybė už pažeidimus viliojimo vietose nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2024-Jan-30 11:06

2023-iaisiais labiausiai augo policijai ir aplinkosaugai perduotų pranešimų skaičius





2023 metais Bendrajame pagalbos centre buvo atsakyta į 2 135 544 pagalbos skambučius, užregistruota ir pagalbos tarnyboms perduota 1 224 019 pranešimų apie pagalbos poreikį. Lyginant su ankstesniais metais, vėl šiek tiek išaugo skambučių skaičius ir suapvalinti duomenys labai panašūs į 2021 metus.
XyyN53l1YHg.png
Tačiau lyginant užregistruotus pranešimus pagal įvykių tipus, šie metai skiriasi nuo prieš tai buvusių.

Ir toliau augant policijos kompetencijai priskiriamų pranešimų skaičiui, 2023 metais jis pasiekė naujas rekordines aukštumas – užregistruoti 587 485 pranešimai. Daugiausia užregistruota kelių eismo taisyklių pažeidimų (119,8 tūkst.), antroje vietoje – įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai (110,4 tūkst.), trečioje vietoje – vėl šiek tiek išaugęs smurtas artimoje aplinkoje (57,3 tūkst.).

Greitosios medicinos pagalbos kompetencijos įvykiai pagal užregistruotų pranešimų skaičių pasislinko į antrą vietą, nes jų 2023 metais užregistruota tik 575 231. Apie 8,6 proc. šių įvykių buvo kompleksiniai, kai nelaimės vietoje reikėjo ne vienos, o kelių skubiosios pagalbos tarnybų.

Trečioje vietoje pagal užregistruotų pranešimų skaičių tradiciškai liko priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Ugniagesiams gelbėtojams per praėjusius metus buvo perduotas 33 981 pranešimas.

Aplinkosaugininkai, nors bendroje įskaitoje ir likę ketvirtoje vietoje, sulaukė reikšmingai išaugusio pranešimų skaičiaus: nuo 15 040 pranešimų 2022 metais jis šoktelėjo iki 19 490 pranešimų 2023 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad net 13,2 tūkst. pranešimų buvo susiję su laukiniais gyvūnais.
G3gRDqaLzXY.png
Vidutinis atsiliepimo į skambučius laikas išliko toks pat kaip ir anksčiau – 5 sekundės, tačiau skambučių, į kuriuos atsiliepiama per 15 sekundžių, skaičius pasiekė 97,5 proc. Tai naujas geriausias rezultatas per Bendrojo pagalbos centro veiklos metus.

Bendra 2023 metų pokalbių įrašų trukmė siekia daugiau nei 41 tūkst. valandų ir norint juos visus juos perklausyti prireiktų 4,7 metų.

Bendrojo pagalbos centro informacija

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Dec-31 09:17

Daugumai Lietuvos medžiotojų klubų pratęsti leidimai medžioti

2023-12-29


Pasibaigus leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimo laikui, Aplinkos apsaugos departamentas įvertino, kaip medžiotojų klubai laikosi medžioklės leidimų sąlygų reikalavimų ir dešimčiai metų leidimus pratęsė 809-iems klubams. Keturiems medžiotojų klubams leidimai nepratęsti, kai kuriems – dėl nustatytų daugkartinių medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimų.  

Daugeliui medžiotojų klubų ir būrelių 2023 m. baigėsi leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose (MPV). Leidimai pratęsiami pateikus prašymą pratęsti galiojimo laiką ir tinkamai vykdžius visas leidime nustatytas sąlygas.   

Aplinkos apsaugos departamentas įvertinto 813 MPV naudotojų leidimuose nustatytų sąlygų reikalavimų laikymąsi, pvz.: ar buvo mokamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, ar buvo sisteminių aplinkosauginių pažeidimų ir pan.  

Įvertinus ir nustačius, kad MPV naudotojai laikėsi leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius atitinkamame MPV sąlygų, dar 10-čiai metų buvo pratęsti 809 leidimai.   

Keturiems MPV naudotojams leidimai nebuvo pratęsti. Vienas leidimas nepratęstas, nes juridinis asmuo buvo likviduotas, dar vienas naudotojas – nepateikė prašymo pratęsti leidimą, kitiems dviem leidimai nebuvo pratęsti dėl pagrindinių leidimo sąlygų nesilaikymo. UAB „Karpis“ (įmonės kodas 165723594) MPV „Bebruliškės” Kazlų Rūdos savivaldybėje ilgiau nei 6 mėnesius nemokėjo nustatyto mokesčio už gamtos išteklius, o medžiotojų klubas „Giria“ (įmonės kodas 191615463) MPV „Girios” Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje per keturis metus padarė net 95 administracinius nusižengimus ir nevykdė leidimo sąlygų, pagal kurias klubas buvo įpareigotas atlikti medžioklės tvarkos projektą.  Šis Aplinkos apsaugos departamento sprendimas gali būti skundžiamas. 

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Dec-13 16:27

Nustatyti du asmenys medžioklėje turėję neteisėtas medžioklės priemones – termovizorinius taikiklius



2023.12.13

1SUY__kW2sM.png
Aplinkos apsauga (asociatyvi nuotrauka)


Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdydami reidą Ukmergės rajono Saveikių miške nustatė du asmenis medžioklėje turėjusius draudžiamų medžioklės priemonių – abu medžiotojai po vieną termovizorinį taikiklį.  Šios priemonės skirtos aptikti laukinius gyvūnus tamsiuoju paros metu.

Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai primena, kad medžiotojams draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi.

Už neteisėtą termovizorinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio turėjimą bei naudojimą medžioklės metu kiekvienam asmeniui gresia bauda iki 1700 eurų bei teisės medžioti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų bei paimtų medžioklinių graižtvinių šautuvų su optiniais taikikliais, jų priedėlių ir šovinių konfiskavimas.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Nov-16 15:01

Neringos gyvenvietes užplūdus šernams ir dėl to gavus daug gyventojų nusiskundimų, Neringos savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamentą dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Oct-27 06:16

Bandžiusiam papirkti aplinkosaugininkus medžiotojui skirta bauda



Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, šiaulietį E. K. pripažino kaltu dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus ir skyrė piniginę baudą – 7 500 eurų. Kaltinamajam pripažinus savo kaltę, bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Pranešimų nagrinėjimo skyrius, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Bylos duomenimis, Šiauliuose gyvenantis E. K., siekdamas išvengti atsakomybės dėl padaryto medžioklės pažeidimo, siūlė ir bandė tartis dėl 2 000 ir 3 000 eurų kyšių davimo. Aplinkosaugininkai – AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai, apie bandymą juos papirkti informavo STT pareigūnus.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai patenkino prokuratūros prašymą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir skyrė E. K. baudą, kurią, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64(1) str., sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę 5 000 eurų dydžio baudą.

Specialųjų tyrimų tarnybos informacija

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Sep-29 19:49

Aplinkosaugininkai: nustatyti šeši neblaivūs medžiotojai neteks medžiotojo bilieto



Data
2023 09 29


Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai organizuodami bendrus padalinių reidus skirtinguose regionuose nustatė šešis neblaivius medžiojusius asmenis. Jiems gresia teisės medžioti atėmimas ir baudos iki 600 eurų.

Per reidą rugsėjo 12 d. Biržų rajone medžioklės metu buvo išaiškintas neblaivus medžiotojas, kuris išlipdamas iš tykojimo vietos (lipinės) su užtaisytu ginklu, pažeisdamas saugaus elgesio reikalavimus medžioklės metu netyčia iššovė.

Patikrinus medžiotojo blaivumą nustatytas 0,76 promilės girtumo laipsnis.

„Alkoholio vartojimas medžioklės metu yra netoleruotinas ir gali turėti skaudžias pasekmes. Neblaivus ar apsvaigęs medžiotojas gali prarasti orientaciją, tokiu atveju yra galimybė pakenkti kitiems medžiotojams, sumedžioti ne tą gyvūną, o galbūt net ir kliudyti žmogų. Laimei, kad šį kartą niekas nenukentėjo“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Rugsėjo 19 d. per kitą medžiotojų patikrinimą Biržų rajone nustatytas dar vienas asmuo, kuris medžiojo neblaivus tykojant. Aplinkosaugininkai jam nustatė 1,03 promilės girtumą.

Pareigūnai per dar vieną medžioklės reidą, rugsėjo 24 d. Šiaulių rajone patikrino tris medžiotojus ir nustatė, kad visi jie buvo neblaivūs: įpūtė 0,76, 0,8 ir 1,08 promilės.

Tą pačią dieną pareigūnai nustatė medžioklėje dalyvavusį neblaivų medžiotoją Ukmergės rajone. Jam buvo nustatytas 1,14 promilės girtumas.

Išaiškintiems neblaiviems asmenims, dalyvavusiems medžioklėje gresia nuo 200 iki 600 eurų baudos ir teisės medžioti atėmimas nuo 11 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių.

Atkreipiame dėmesį, kad įsiteisėjus nutarimams dėl šio pažeidimo ir suėjus teisės medžioti atėmimo terminui, medžiotojams reikės perlaikyti medžioklės egzaminus ir išklausyti paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

Primename, aplinkosaugininkai turi teisę tikrinti medžiotojų blaivumą ar apsvaigimą, kad būtų užtikrintas saugus elgesys ir išvengta nelaimingų atsitikimų medžioklės metu. Taigi pareigūnai ir toliau aktyviai tikrins medžiotojus.

Vaizdo įrašą apie medžiotojų patikrinimą rasite čia - https://www.facebook.com/watch/?v=18566 ... ef=sharing

Gresiančios baudos

Neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje užtraukia baudą nuo 200 iki 600 eurų ir teisės medžioti atėmimas nuo 11 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių.
Neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje užtraukia baudą nuo 600 iki 1550 eurų ir teisės medžioti atėmimas nuo 1 metų 8 mėnesių iki 2 metų 6 mėnesių.
Neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimas medžioklėje užtraukia baudą nuo 1550 iki 2200 eurų ir teisės medžioti atėmimą nuo 3 iki 5 metų.
Medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą nuo 1550 iki 2200 eurų ir teisės medžioti atėmimą nuo 3 iki 5 metų.
Daugiau informacijos apie medžioklės pažeidimus, kuriuos padarę medžiotojai gali netekti medžiotojo bilieto rasite departamento dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Jun-12 19:52

Siūloma griežtinti administracinę atsakomybę ir stipriai didinti baudas už žalą gamtai



Data
2023 06 12



Aplinkos ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, siūlančius didinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Numatyta griežtinti atsakomybę ir už nelegalų atliekų vežimą, išmetimą į aplinką – atsirastų galimybė iš juridinių asmenų konfiskuoti pažeidimo metu naudotas transporto ir kitas priemones, turtą.

Taip pat skirti baudas nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už kuriuos iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta, juridiniams ir fiziniams asmenims nustatyti atsakomybę už fluorintų dujų neteisėtą įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos eksploatavimą.

Didėtų ir baudos už veiklos vykdymą neturint taršos leidimų, miško atkūrimo, mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, neįteisintų gręžinių naudojimą, baudas būtų galima taikyti su nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu.

Baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis, kurios nekeistos jau daugiau kaip 11 metų, siūloma didinti nuo 1,5 iki 10 kartų priklausomai nuo pažeidimo masto ir daromos žalos aplinkai bei valstybei.

Atsižvelgus į nemažėjantį pažeidimų, susijusių su neteisėtu ar netinkamu laukinių gyvūnų įsigijimu ar laikymu, skaičių siūloma už šias veikas griežtinti atsakomybę. Kitaip negalėsime užtikrinti laukinių gyvūnų priežiūros ir laikymo reikalavimų. Tikėtina, kad konfiskuotų gyvūnų skaičius dėl neveiksmingų baudų augs ir valstybės išlaidos jų laikymui, priežiūrai didės.

Dabar asmuo už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą turi sumokėti simbolinę baudą nuo 30 iki 300 eurų, o, pavyzdžiui, konfiskuoto tigro išlaikymas kainuoja tūkstančius eurų, vien specialaus voljero įrengimas, pašarai, gydymas, priežiūra ir pan. Akivaizdu, kad tokia maža bauda pažeidėjų neatgraso nuo pažeidimų, todėl siūloma apatinę jos ribą didinti iki 2,6 karto, o viršutinę – iki 6,6 karto (nuo 80 iki 2 tūkst. eurų).

Būtų nustatytos adekvataus dydžio baudos ir už paukščių, gyvūnų naikinimą vykdant ūkinę veiklą, pavyzdžiui, kai renovuojant pastatus sunaikinami paukščių lizdai, užmūrijami paukščių jaunikliai ar sužalojami paukščiai. Dabartinės simbolinės baudos neskatina imtis priemonių, leidžiančių juos apsaugoti nuo žūties.

Dar vienas pakeitimas, ištaisantis įstatymų spragą – planuojama nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, kurie yra laukinių gyvūnų savininkai, kad pareigūnai, nustatę su jų laikymu ir naudojimu susijusius pažeidimus ne tik galėtų juos nubausti už neteisėtus veiksmus, bet ir konfiskuoti netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus to padaryti nėra galimybių.

Ketinama didinti baudas ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą ir priemonių kovai su jais netaikymą ar netinkamą taikymą, dėl to šios rūšys toliau plinta ir žala valstybei auga. Vien tik Sosnovskio barščio naikinimui kasmet prireikia ne vieno milijono valstybės biudžeto lėšų, nes ne visos savivaldybės imasi šį pavojingą invazinį augalą naikinti, tuo ne visada pasirūpina ir gyventojai, kuriems priklausančioje žemėje jis auga.

Nelegalaus atliekų vežimo prevencijai siūloma įtvirtinti transporto priemonės konfiskavimą ir iš juridinių asmenų, kai atitinkamas kiekis atliekų buvo surinktas, vežtas, laikytas, įvežtas ar importuotas į Lietuvos teritoriją, išvežtas ar eksportuotas iš jos arba vežtas tranzitu neturint tam teisės. Taip pat norint užkardyti aplinkos taršos atliekomis atvejus numatomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, kai atliekos išmestos į aplinką ar jūrą.

Įstatymų projektais siūloma nustatyti baudas už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą. Taip tikimasi paskatinti juos įteisinti arba nenaudojamus gręžinius tamponuoti apsaugant vandens išteklius nuo galimo užteršimo.

Peržiūrėti baudų dydžiai ir už miško atkūrimo reikalavimų nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu ar neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti. Miško atkūrimo darbai brangsta, todėl atsiranda vis daugiau pažeidimų, susijusių su šių reikalavimų nesilaikymu dėl pernelyg mažų baudų, palyginus su miško atkūrimo sąnaudomis.

Numatoma padidinti baudas už pažeidimus, padarytus panaudojant tinklinius ar kitus draudžiamus žvejybos įrankius, nes nusižengimų skaičius naudojant šiuos žvejybos įrankius ar būdus nemažėja. Pagal 2017–2021 m. pažeidimų statistiką, kasmet nustatoma apie 450 brakonieriavimo atvejų. Nemažėja ir asmenų, baustų už neteisėtą draudžiamų žvejybos įrankių laikymą, verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus.

Už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems asmenims siūloma nustatyti didesnes baudas.

Kartu numatoma atsakomybė ūkio subjektams už teikiamus aplinkos monitoringo duomenis, jei šie duomenys ir tyrimai atlikti neturinčiose leidimo arba neakredituotose bei neatitinkančiose nustatytų standartų laboratorijose.

Atsakomybę už mėšlo, srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ketinama nustatyti ir fiziniams asmenims, dabar ji nustatyta tik juridiniams asmenims.

Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas ar nustatymas už veikas, už kurias jos dabar netaikomos leis sumažinti nusižengimų skaičių ir įgyvendinti nacionalinius bei tarptautinius tikslus bioįvairovės, atliekų tvarkymo, miškų atkūrimo, vandens ir oro taršos mažinimo srityse.

Nustatant baudų dydžius buvo išanalizuoti ir palyginti kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – baudų dydžiai už panašaus pobūdžio pažeidimus.

Pastabas ir pasiūlymus Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams galima teikti iki birželio 21 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Aplinkos ministerijos informacija

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-May-23 17:00

Pradėtas tyrimas dėl departamento pareigūnų galimų šiurkščių pažeidimų



Data
2023 05 23


Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, turėdami informacijos apie galimus neteisėtus departamento pareigūnų veiksmus, vakar atliko patikrinimą ir Žuvinto biosferos rezervato Žaltyčio ežere nustatė du neteisėtai plaukiojusius ir žvejojusius pareigūnus.

Sulaikyti du departamento darbuotojai. Asmenims surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir pateikta atlyginti 5055 eurų žalą, padarytą žuvų ištekliams. Įtariama, kad asmenys neteisėtai žvejodami sugavo 7 lydekas ir 350 g ešerių.

Pareigūnai nušalinami nuo pareigų. Vidaus tyrimų skyrius atlieka tolimesnius veiksmus.

Aplinkos apsaugos departamentas savo komandai kelia itin aukštus skaidraus, atsakingo ir etiško elgesio standartus, reikalauja visiškos netolerancijos korupcijai, taip pat negalimas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl šiems pareigūnams atliekami tarnybinio nusižengimo tyrimai dėl galimų šiurkščių Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimų.

Aplinkos apsaugos departamente veikia anonimiški ir saugūs informacijos kanalai tiek visuomenei, tiek departamento darbuotojams, tad, susidūrus su galimomis korupcijos apraiškomis, prašom nedelsiant kreiptis:

į Vidaus tyrimų skyrių elektroniniu paštu vts@aad.am.lt;
vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu praneseju.apsauga@aad.am.lt.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Mar-15 13:58

Prasidėjo akcija „Saugom mišką“: aplinkosaugininkai organizuos reidus šalies miškuose



Data
2023 03 15


Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai pradeda aplinkosauginę akciją „Saugom mišką“. Akcija truks iki gegužės 15 d. ir jos metu bus organizuojamos tikslinės išvykos visų nuosavybės formų šalies miškuose tam, kad nebūtų vykdomi kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiamu laikotarpiu.

„Pastebime, kad ne visais atvejais miško savininkai paiso galiojančių terminų, kai draudžiama kirsti ar medieną ištraukti. Tad per šią akciją ypatingas aplinkosaugininkų dėmesys bus skiriamas saugomų teritorijų tinklui priklausantiems miškams“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Be abejo, kaip visada, bus žiūrima, ar nešiukšlinama, neniokojama miško paklotė ir panašūs pažeidimai.

Reikalavimai, į kuriuos per akciją bus kreipiamas atskiras dėmesys

Prasidedant akcijai, aplinkosaugininkai primena, kad vykdant miško kirtimus privalu laikytis galiojančių terminų, kai draudžiami kirtimai ir medienos ištraukimas (kai po kirtimo mediena išvežama iš miško).

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d. draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.
Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

IVA (normalaus kirtimo amžiaus ūkinių miškų) grupės miškuose ir miškuose, kuriems netaikomi prieš tai minėto punkto reikalavimai, jaunuolynų ugdymo kirtimai, medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas draudžiamas nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.
Kad kirtimai vyktų pagal nustatytus reikalavimus, aplinkosaugininkai fiksuos po ugdomųjų miško kirtimų paliekamą medžių skaičių ir minimalų skalsumą, iki kurio leidžiama išretinti medyną ugdomaisiais miško kirtimais (tam tikrais laiko tarpais nebrandžiame miške iškertama dalis medžių, kuriuos palikti ūkiniu ir biologiniu požiūriu netikslinga).

Bus stebima ir miško kelių būklė. Pavasarį, nesant įšalo ir gausiai lyjant, iškyla sunkumų vykdant pagamintos medienos traukimo, išvežimo darbus.

„Permirkę natūralaus grunto keliai, žvyrkeliai greitai tampa duobėti, su giliomis provėžomis, sunkiai išvažiuojami. Todėl miškų savininkams ir naudotojams, vykdantiems ūkinę veiklą miškuose, bus privalu sugadintus kelius sutvarkyti. Kartu būtina nepamiršti laikytis apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo reikalavimų“, – teigia T. Ablačinskij.

Spygliuočių medynai

Atšilus orams, gali susidaryti palankios sąlygos miško kenkėjams vystytis, todėl per akciją dažniau bus tikrinami spygliuočių medynai.

žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta;
mediena išvežama, jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C;
mediena turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio;
arba mediena turi būti apdorota insekticidais, arba nužievinta;
arba mediena turi būti kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.
Mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių.

Paukščių lizdaviečių apsauga

Aplinkosaugininkai primena: Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes taip pat detaliai paaiškinti Miško kirtimų taisyklėse. Vienas svarbiausių apribojimų – miškų kirtimai ir medienos ištraukimas griežtai ribojamas kurtinių tuokvietėse.

„Per kirtimus labai svarbu saugoti ir perinčius paukščius, palikti medžius su saugomų paukščių rūšių lizdais. Taip pat reikia palikti tokius medžius, kuriuose yra uoksų, drevių, ir prie jų formuoti biologinei įvairovei svarbių medžių grupes“, – pažymi Miškų kontrolės departamento direktorius.

O tais atvejais, jei kyla neaiškumų, pasikonsultuoti aplinkosaugininkai kviečia telefonu 8 700 2022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Pažeidusiems ar nesilaikantiems galiojančių reikalavimų gresia administracinė atsakomybė. Kartu gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas.

Aktualūs teisės aktai

Miško kirtimų taisyklės
Lankymosi miške taisyklės
Miško sanitarinės saugos taisyklės
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2023-Feb-27 12:18

Bus didinami aplinkosaugos pareigūnų įgaliojimai, aktyvinamas bendradarbiavimas su policija




Data
2023 02 24


Penktadienį susitikę aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla susitarė dėl veiklos plano, kaip stiprinti aplinkosauginių nusikaltimų tyrimus ir siekti, kad už tokias veikas atsirastų baudžiamumas. Taip pat artimiausiu metu planuojama surengti bendrų Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos policijos operacijų.

Susitikimo metu buvo identifikuota, kad stringa aplinkosaugos ir policijos pareigūnų bendradarbiavimas, informacija apie aplinkosaugininkų vykdomus tyrimus nepakankamai operatyviai perduodama policijos pareigūnams.

„Su Policijos generaliniu komisaru buvo sutarta dėl aktyvesnio bendradarbiavimo būtinumo, ką rodo ir aplinkosauginių veikų tyrimų statistika. Policija per metus ištiria daugiau nei 14 tūkst. nusikalstamų veikų, iš kurių tik 20 yra aplinkosauginio pobūdžio. Tai labai maži skaičiai. Nebaudžiamumas aplinkosauginiame sektoriuje egzistuoja ir tam reikia užkirsti kelią. Svarbu, kad į tyrimus įsijungtų ir kitos institucijos. Aptarėme, kaip greičiau identifikuoti aplinkosauginius nusikaltimus ir anksčiau numatyti, kad jų masto lygis reikalauja ir kitų institucijų įsitraukimo. Reakcija turi būti greita, o pažeidėjai identifikuojami iš anksto“, – po susitikimo pabrėžė Simonas Gentvilas.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad policijos pareigūnams reikia aplinkosauginių mokymų. Sutarta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras skirs didesnį dėmesį aplinkosaugos nusikaltimams, o Aplinkos apsaugos departamentas pasidalins su jo darbuotojais aplinkosauginių nusikaltimų specifika ir niuansais.

„Šiandien įvyko labai pozityvus susitikimas, kurio metu nusimatėme glaudesnio bendradarbiavimo kryptis tiek su ministerija, tiek su aplinkosaugininkais. Mes tiriame 94 proc. Baudžiamojo kodekso straipsnių, todėl aplinkosauginiai nusikaltimai taip pat yra mūsų dispozicijoje. Aplinkosaugininkai pateiks grėsmių vertinimą, įvardins, kur slypi didžiausios problemos. O Lietuvos policija įsipareigoja perteikti geriausią patirtį, kaip mes konstruojame grėsmių vertinimą, kokia yra reagavimo į įvykius sistema. Informacijos gavimo greitis turi labai didelę įtaką tyrimo sėkmei“, – įvardijo Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Susitarta, kad Aplinkos apsaugos departamentas pateiks policijai teritorijų, kurias reikia atidžiau stebėti dėl didesnės aplinkosauginių pažeidimų grėsmės, žemėlapį. Be to, bus buriama ekspertų darbo grupė iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Aplinkos apsaugos departamento atstovų, ji sudarys veiklos planą ir modelius, kaip veikti tiriant aplinkosauginius pažeidimus.

„Numatome plačiau taikyti slaptas pirkimų procedūras. Pažeidėjai neturi būti ramūs, kad jiems nebus paskambinta ir nebus pasitelkti slaptieji pirkimai, o tam būtinas įvairių institucijų bendradarbiavimas. Vienas Aplinkos apsaugos departamentas to negalėdavo atlikti“, – sakė aplinkos ministras.

Artimiausiu metu aplinkos ministras taip pat teiks Seimui įstatymų pataisas, kuriomis bus siekiama sustiprinti valstybinės aplinkosaugos kontrolės pareigūnų įgaliojimus atliekant tyrimus, kad jiems nereikėtų dėl kiekvienos smulkmenos kreiptis į policiją ir ieškoti kitų institucijų pagalbos. Siekiama, kad aplinkos apsaugos inspektoriams būtų suteikti įgaliojimai lengviau patekti į patalpas, stabdyti automobilius, ir pan.



Aplinkos ministerijos informacija

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2022-Nov-25 13:00

Neteisėtas aplinkosaugininkų radinys sendaikčių parduotuvėje: prekeiviui gresia vilko iškamšos konfiskacija



Data
2022 11 24


Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pažeidėjus dažnai išaiškina vykdydami reidus turguose ar kitose prekybos vietose. Šįkart Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, nustatė asmenį, neteisėtai pardavinėjusį vilko galvos iškamšą.

Aplinkosaugininkai nuolat vykdo Prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis arba gaminiais iš jų kontrolę. Išaiškintam asmeniui, Šilutėje, sendaikčių parduotuvėje už neteisėtai pardavinėjamą vilko galvos iškamšą gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų.

„Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys prekiauja laukinių gyvūnų dalimis ar jų gaminiais neturėdami teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumentų. Todėl įspėjame, kad tokiai prekybai privalu turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais ir komercinio naudojimo sertifikatą“,– sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Grudzinskas.

M. Grudzinskas pažymi, kad pilkasis vilkas yra įtrauktas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A priedą, todėl tokiais gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, draudžiama prekiauti neturint Reglamente (EB) 865/2006 48 straipsnyje nurodytų komercinio naudojimo sertifikatų.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2022-Aug-18 09:14

Už du neteisėtai sumedžiotus paukščius – ir piniginiai nuostoliai, ir teisės medžioti atėmimas



Data
2022 08 17


Žolinių dieną Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrino Šalčininkų rajono savivaldybės medžiotojus. Per patikrinimą nustatyta, kad buvo neteisėtai sumedžiotas laukys ir pilkoji antis.
2826_7bef8a0e3b4e808a91ee9c45a90a3710.jpg
„Pagal medžioklės taisyklėse nustatytus terminus laukius leidžiama medžioti nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d., o pilkosios antys yra įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, todėl jų medžioklė draudžiama“, – sako Vilniaus GGAI pareigūnas Tomas Ūsaitis.

Už neteisėtai sumedžiotus paukščius asmeniui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų su teisės medžioti atėmimu nuo 3 iki 5 metų ir nusižengimo padarymo įrankio – lygiavamzdžio šautuvo konfiskavimas. Taip pat asmuo privalės atlyginti 403 eurų žalą gamtai.

Beje, primena T. Ūsaitis, šiuo metu iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles, iki lapkričio 30 d. – perkūno oželius ir slankas.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2022-Feb-02 14:08

Neapgalvotas šūvis medžiotojui gali kainuoti beveik 2 tūkst. eurų

Data
2022 02 02


Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Klaipėdos rajone nustatė medžiotoją, svetimuose medžioklės plotuose neteisėtai nušovusį lapę. Asmeniui gresia susimokėti beveik 2 tūkst. eurų ir teisės medžioti atėmimas nuo 3 iki 5 metų.

„Medžiotojas iš legaliai turimo medžioklinio ginklo svetimame medžioklės plote, bet neturėdamas medžioklei šiame medžioklės plote išduoto medžioklės lapo, sumedžiojo lapę ir taip šiukščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles, o toks poelgis prilyginamas brakonieriavimui“, – teigia Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Asmeniui gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, taip pat teisės medžioti atėmimas nuo 3 iki 5 metų. Apskaičiuota žala gyvūnijos ištekliams – 191 euras, paimtas ginklas.

„Medžiotojus įspėjame – išsiruošus į medžioklę, privaloma turėti medžioklės lapą, suteikiantį teisę medžioti nustatytame medžioklės plotų vienete. Medžiojimas neturint medžioklės lapo, nepriklausomai nuo to, koks gyvūnas sumedžiojamas, yra draudžiamas, todėl vienas neapgalvotas šūvis gali pridaryti didelių nuostolių“, – sako Klaipėdos GGAI viršininkas.

Re: Aplinkos apsaugos naujienos.

by medziotojas » 2022-Jan-11 09:31

Pranešimas apie numatomą transporto priemonių pardavimo aukcioną


https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/pranesi ... aukciona-1

Top