Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2021-Mar-09 14:04

Radau sena 2 - jų forumų 2007 m. darytą projektą apie medžioklės tradicijas :pardon:


IMG_20210309_0002.jpg
IMG_20210309_0004.jpg
IMG_20210309_0003.jpg
IMG_20210309_0005.jpg
IMG_20210309_0006.jpg
IMG_20210309_0008.jpg
IMG_20210309_0007.jpg
IMG_20210309_0010.jpg
IMG_20210309_0009.jpg
IMG_20210309_0012.jpg
IMG_20210309_0011.jpg
IMG_20210309_0014.jpg
IMG_20210309_0013.jpg
IMG_20210309_0016.jpg
IMG_20210309_0015.jpg

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2020-Apr-02 14:25

Medžioklės kultūra ir tradicijos prasidėjo nuo skrybėlių



laikrastisplunge.lt
Parašė: 2020-03-06
skribliai.jpg

Šiandien bet kuris einantis žvėrių takais apie medžioklės kultūrą, tradicijas gali daug ką papasakoti. O juk buvo laikai, kai karai, įvairios santvarkos jas naikino ir keitė ne kartą. Atsirasdavo naujų ir visai netikėtų formų, neretai atėjusių iš kitų šalių.
Dabar medžioklės kultūra ir tradicijos tampa vis aukštesnio lygio. O kokios buvo 1973 metais, kai aš tapau medžiotoju?
Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – dienos tada dar nešventėme. Tačiau jau neretai po taiklaus šūvio už skrybėlės ar striukės atlapo kišdavome eglės šakelę. Tokią pat padėdavome ant sumedžioto žvėries.
Imtasi reikalauti į žvėrį šauti iš atstumo, tinkamo sumedžioti. Būta ir kalbų, jog reikia šauti taip, kad žvėris kristų vietoje, nesikankintų ir nenubėgtų sužeistas. Sumedžiotam ar sužeistam žvėriui surasti būtina turėti tam skirtos veislės šunį. Tačiau tai ir šiandien neretai pamirštama – ne visi medžiotojų kolektyvai turi tinkamą šunį, o medžioti nori ir neretai nugali azartas – šaunama iš per tolimo atstumo. Ir dar nevalia pamiršti: padorumas reikalauja, kad į žvėrį šautų tas, kuriam laimikis arčiau.
Pakalbėkime apie aprangą, kuri neabejotinai yra medžiotojų kultūros dalis. Tais aštuntojo dešimtmečio metais daugelis į medžioklę ėjome vilkėdami padėvėtą lietpaltį, prastesnę striukę ir kelnes. Žiemą neretai viršutinis drabužis buvo rusiška šimtasiūlė, užmaukšlinta nutrinta ausinė.
Tačiau populiarėjant medžioklei, ypač didesniuose šalies miestuose, greitai viskas pasikeitė: medžiotojai ėmėsi rengtis kilniau, puošniau, su specialiai tam skirtais rūbais.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog tada, prieš 50 metų, medžioklės reikmenų parduotuvių net nebuvo. Gal nebuvo finansinių galimybių, gal ir supratimo trūko. Dabar bene kiekvieno rajono centre yra tokios parduotuvės. Jose rasi kokių tik nori medžiotojų drabužių, įvairiausių skrybėlių ir būtent medžioklei skirtų ausinių, ginklų, šaudmenų, atributikos, šiuolaikinių medžioklės prietaisų.
Mūsų „Kontaučių“ (Plungės r.) klubo nariai gali didžiuotis, jog 1975 metais užsisakė, kad Plungės siuvykloje kiekvienam pagal galvos dydį iš dirbtinės odos pasiūtų skrybėles. Visas vienodos formos. Tiesa, žalios odos nebuvo, tad skrybėles pasiuvo juodas.
Vienodos visų medžioklės dalyvių skrybėlės gerokai pagražino dvivamzdžius nešiojančius vyrus. Jie tapo lyg kokie kariškiai. Vėliau į klubą įstojančius ne visada bepavykdavo prikalbinti užsisakyti skrybėlę, tad, laikui bėgant, skrybėlėtų medžiotojų sumažėjo. Atsirado prabangesnės, kilnesnės, ne iš dirbtinės odos.
Dažnai pasižiūriu į senas nuotraukas, kuriose medžiotojai vienodomis skrybėlėmis. Jos neabejotinai pasako, jog ir tada jau norėjome kiek įmanoma labiau kelti medžioklės kultūrą. Atsirado naujų tradicijų, trofėjų parodų, imtasi rengti sezono uždarymo šventes. Įvairiais būdais ir seniau, ir dabar bendraujama su vietos gyventojais.
Kita tame klube apie 1975 metus prasidėjusi tradicija – ragu paskelbiama medžioklės pradžia ir pabaiga. Rago garsu imtasi pagerbti ir patiestą žvėrį. Tada, aštuntajame dešimtmetyje, nedaug kur tai buvo daroma. Retas klubas ir ragą turėjo, tad pūtėme į šautuvo vamzdį – taip pagerbdavome laimikį, ypač jei tai būdavo girių karalius – briedis.
Medžioklės kultūra būtina tarpusavyje bendraujant medžiotojams. Vėlgi prisiminsiu senus laikus. Sumanėme savo kolektyve išgyvendinti keiksmažodžius. Net tai kontroliuojantis žmogus buvo paskirtas, o už susikeikimą nustatyta 10 kapeikų (rusų pinigais) bauda. Regis, nedideli pinigai, bet per būrį medžiotojų surinkdavo nemažai. Pinigai buvo dedami į klubo namelyje esančią dėžutę, skirtą įvairioms išlaidoms. Iš pradžių ta dėžutė greitai prisipildydavo, o paskui keiksmažodžių ėmė mažėti. Dabar jau retai šiame klube juos beišgirsi.
O kokios buvo medžioklės? Tada nė minties nebuvo apie samdytus varovus. Susirinkę medžiokliai išsiskaičiuodavo pirmais, antrais ir paeiliui eidavo varovais. Tiesa, jei miškas mažesnis, kartais ir varovų mažiau tereikėdavo. Retai kur traukdavo numerius, į kokią vietą per varymą stoti. Geresnėje vietoje (didesnė tikimybė, kad per ją bėgs žvėris) stodavo labiau patyręs, taiklesnis medžiotojas ir ne bet kur, o ant žvėrių pramintų takų.
Vykdėme valstybinius planus. Mus tuometinė valstybė vertė tai daryti, o gaudavome tik kapeikas. Tad nieko nuostabaus, jog neretai medžiokliai pasavivaliaudavo.
Sumedžiotus žvėris veždavome į mėsos kombinatus. Už tai tuometinė sovietinė mūsų valstybė gaudavo valiutos (dolerių). Didesnė dalis tų dolerių atitekdavo Maskvai. Už likusius (regis, 20 proc.) Lietuva iš užsienio pirkdavo brangios medicinos aparatūros, miško technikos. Bijau pameluoti, bet girdėjau, jog Vilniuje filharmonijos akustikos įranga buvo nupirkta Vokietijoje už medžiotojų uždirbtą valiutą. Manau, jog ne kiekvienas šiandieninis medžiotojas apie tai ir žino.
Po nepriklausomybės atgavimo medžioklė gerokai pasikeitė. Regis, turėjo viskas eiti geryn. Tačiau atsirado daugybė įstatymų, ypatinga kontrolė, nors jau seniai aišku, kad tik patys medžiotojai puikiai žino, kokių žvėrių reikia turėti savo plotuose, kaip elgtis, kad jų nemažėtų. Daugeliui medžioklės aistra yra didžiulė, tad būtina, kad žvėrių nemažėtų, kad vis kiltų medžioklės kultūra, neišnyktų esančios tradicijos ir atsirastų naujų.
Tačiau nerimą kelia susidariusi nenormali padėtis dėl plėšrūnų gausinimo. Valstybėje nėra medžioklės strategijos. Padaugėjo medžioklės organizacijų. Manau, jog gamtai, žvėrių populiacijoms nuo to tik blogiau.

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2018-Oct-22 23:25

Medžiotojo garbės kodeksas
kodeksas.jpg

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2017-May-30 07:36

Gal kas turite medžioklės priesaikų tekstų ? Būtų gerai jei pasidalintumėte :good:

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by jura » 2015-Jan-19 19:02

GRIZLEY wrote:,o sunaus negali priverst paciam aprasyt ta medziokle :evil:
:good: toks didelis vyras,o medžiokles tetukas aprašo :oops: :D

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by Strelcius » 2015-Jan-19 18:34

sakes sernam! sveikinu!

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by fukas » 2015-Jan-19 17:54

šaunuoliai ir sveikinimai Mantolei :friends:

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by GRIZLEY » 2015-Jan-19 17:41

Sveikinu Mantuka.Na o Ramunui noreciau israsyt velniu,varai ant forumeciu kad neks nieko neraso,o sunaus negali priverst paciam aprasyt ta medziokle :evil:

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2015-Jan-19 12:36

Šeštadienį sūnui buvo antra medžioklė. Per pirmą medžioklę deivė Medeinė atsiuntė nemažą šerną, bet jaunatviškas nepatyrimas pavedė - laikydamasis visų saugumo taisyklių, vaikas pamiršo iš to jaudulio saugiklį nuimti ir ... šernas liko sveikas :D
Na, o antra medžioklę, jau primokintas buvo gudresnis :twisted: Kaip sakoma "vienas šūvis, vienas kūnas".
IMG_3892.JPG
Taikliu šūviu "į akytę" patiesė antrametį šerną :good:
IMG_3893.JPG
Po medžioklės visiems susirinkus, aptarėm medžioklės rezultatus ir pasiruošėm ceremonijai.
Caras išrikiavo visus ir pasakė kalbą, na o po to "jauniklis" buvo parklupdytas į balą :D ir atlikta įšventinimo ceremonija.
IMG_3894x.JPG
IMG_3897.JPG
IMG_3898x.JPG
IMG_3899.JPG
IMG_3900x.JPG
IMG_3901.JPG
IMG_3902x.JPG
IMG_3904x.JPG
Aš oficialiai įteikiau senelio šautuvą, na o po krikšto, caras įteikė dar ir senelio medžioklinį peilį.
Įšventintas į medžiotojų gretas
Įšventintas į medžiotojų gretas

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2014-Nov-30 17:06

medziotojas wrote:„SANTAKOS“ MEDŽIOTOJŲ KLUBO TRADICIJOS- YPATINGOS
http://tv.lrytas.lt/?id=14173415991417120130

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2014-Nov-19 10:28

„SANTAKOS“ MEDŽIOTOJŲ KLUBO TRADICIJOS- YPATINGOS

medzioklekaunas.lt
IMGP1553.JPG
Lapkričio aštuntosios rytas brėško pamažu, apgaubtas lengvo rūko šydu. Aušo šiam metų laikui neįprastai šilta rudens diena. O į Jonavos rajone įsikūrusio Kauno MS „Santakos“ medžiotojų klubo Gaižiūnų brigados medžiotojų rinkimosi vietą, klube vadinamą ramove, miško keliukais suko ir suko automobilių virtinės. Gaižiūnų ramovėje vyks „Santakos“ klube jau daugelį metų organizuojama, tradicine tapusi naujų narių įšventinimo medžioklė. Medžioklės kaltininkai medžiotojo tėvo pėdomis sekantis Gytis Grenda ir Raimondas Kalinauskas.

Gausių kviestinių svečių tarpe: Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas Artūras Kibiša; valdybos nariai: Anelė Andziulienė, ilgametė LMŽD Kauno skyriaus, vėliau Kauno MS darbuotoja, Vytautas Ribikauskas, Artūras Malijonis; LMŽD Jonavos skyriaus valdybos pirmininkas Eugenijus Marciukas ir medžioklės žinovas Viktoras Piskunovas; Jonavos miesto mero pavaduotojas Juozas Jokimas; „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas; Gaižiūnų girininkijos girininkas Tomas Daraška; kaimyninių medžiotojų klubų pirmininkai: m. k. „Palomenė“ Jonas Klimavičius, „Žalvarnio“ m. k. Vygintas Virkutis; Šv. Jurgio bažnyčios gvardijonas teologijos mokslų daktaras, bajoras kunigas Saulius Paulius Bytautas; „Santakos“ klubo kaimynystėje esančio Gaižiūnų poligono atstovas papulkininkis Aleksiejus Gaiževskis; Jonavos VMVT vyr. specialistas Laimutis Eitmonavičius ir kt. Iš viso medžioklės lape 39 šauliai.

Medžiotojams išsirikiavus, „Santakos“ medžiotojų klubo pirmininkas Romualdas Jakubonis tarė sveikinimo žodžius , pristatė svečius ir medžiotojo priesaikos priėmimo ceremonijai pakvietė naujai į klubą stojančius medžiotojus Gytį bei Raimondą.

O medžiotojo priesaikos priėmimo ceremonija „Santakos“ m. k. originali. Medžiotojas pasirašo, kad šventai vykdys priesaikos tekste išdėstytus kultūringos, tausojančios medžioklės reikalavimus. Priesaikos tekstą skaito priklaupęs ant medžio rasto nuopjovos, kad jaustų ryšį su motina žeme, rankoje laikydamas klubo vadovo Romualdo iš JAV Arizonos valstijos iš prie Kolorado upės gyvenančių indėnų įsigytą strėlę, kaip gamtą tausojančių raudonodžių ir lietuvių taisyklingų medžioklių bendrystės simbolį.

Perskaitęs priesaikos tekstą medžiotojas jos turinio vykdymą užtvirtina gurkšniu „žvėries kraujo“ iš bizono rago. Nelyginant taikos pypkė, bizono ragas su tauriu gėrimu apkeliauja visą medžiotojų, stebinčių priesaikos priėmimą, ratą. Po to nauji medžiotojai stojasi prie klubo vėliavos. Šią dieną jiems patikimas klubo vėliavos iškėlimas ir nuleidimas po medžioklės. Jie tampa šios dienos medžioklės vadovo pagalbininkais.

Kunigas Saulius papasakoja apie medžiotojų globėjo Šv. Huberto veiklą, kurio diena buvo paminėta Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje lapkričio 3 d.

Klubo vadovas Romualdas šios dienos medžioklės vadovui užriša skiriamąjį ženklą, skiriamasis raištis užrišamas ir varovų vadui. Medžioklei vadovaus Gaižiūnų brigados vadas medžiotojiškos šeimos (medžiokle domisi visi šeimos nariai, o žmona aktyviai dalyvauja medžioklėse kaip varovė) atstovas Dainius Vaitkevičius, tokią medžiotojo priesaiką „Santakos“ klube priėmęs prieš 8 metus.

Prieš išvykstant į mišką kunigas Saulius pašventina visus rikiuotėje stovinčius medžiotojus, jų ginklus, medžiotojų ramovės stoginę, žvėrių apdorojimo patalpas.

Medžioklės vadovas Dainius primena saugumo taisyklių laikymosi būtinumą, išvardija šią dieną medžiojamus žvėris.
Ir štai mes miške. Svarbiausia išsitraukti laimingąjį numeriuką, nurodantį stovėjimo šaulių linijoje vietą. Kai rikiuotėje 39 šauliai, žinoma, tai padaryti nėra lengva.
Išsiskiria medžiotojų ir varovų keliai: vieni patraukia į šaulių liniją savo laimės tykoti, o antri žengia žvėrių baidyti.
Po kojomis čeža nukritę medžių lapai, dar šalčio nesuguldytos žolės, ne visai lapus numetę avietės ir trako krūmai styro šlapi nuo gausaus vakarykščio lietaus – nelengva duona šią dieną atiteko varovams, kurių dauguma moterys, medžiotojų žmonos. Kad medžioklėse aktyviai dalyvauja medžiotojų žmonos, taip pat „Santakos“ klubo tradicija.

Pirmas varymas, pirmi šūviai ir taiklių klubo medžiotojo Leono Visocko pakirsta krenta stambi briedė. Antrasis varymas be šūvių. Trečiajame apšaudyta sveikus kailinius išneša lapė. O ketvirtajame varyme, kaip ir dera paskutiniajame, pasipila šūvių salvės. Mat šaulių linijoje pasirodė šernai, o jiems sumedžioti, kaip taisyklė, šūvio ar dviejų nepakanka... Šių eilučių autoriaus pradėtą apšaudyti stambią šernę pasiveja (nebūtų treniruotas kariškis) ir pribaigia Aleksiejus Gaiževskis. Jauniklį stirnos patinėlį nukauna kaimyninio klubo „Žalvaris“ vadas Vygintas Virkutis. Per pora metrų jauniklis stirniukas buvo prilėkęs ir prie manęs, bet šauti buvo per arti...Gerai, kad iš klumpių neišvertė.

Kiek tos šviesiosios dalies apnikusią lapkričio dieną. Keturi varymai, pertraukėlė, kol įsegamas auskaras – licencija į briedės ausį be ko negalima žvėries judinti iš sumedžiojimo vietos, ir sutemos...

Ramovės kieme specialiai įruoštoje eglišakėmis padabintoje aikštelėje pagerbimui suguldomi žvėrys. Prieš juos rikiuojasi medžiotojai ir varovai. Medžioklės vadovas skelbia medžioklės rezultatus. Medžioklės karaliaus, pagal „Santakos“ klubo terminologiją geriausio šaulio titulas pripažįstamas klubo medžiotojui Leonui Visockui už taiklius šūvius į briedę, geresniu šauliu tapo šerną nukovęs kariškis Aleksiejus Gaiževskis, o gero šaulio titulą pelnė „Žalvario“ klubo vadas Vygintas Virkutis sumedžiojęs stirniuką.

Medžioklės vadovas apgailestavo, kad trims nukautiems žvėrims į mišką paberta per daug švino, tad buvo paminėti ir pro šalį, dievui į langus, pylę šauliai. Už atkaklų žvėrių baidymą lietaus išpraustame miške, braidymą po pelkes nepamiršti liko ir varovai. Padėkojęs visiems medžioklės dalyviams už gražią medžioklę „Santakos“ klubo vadovas pastebėjo, kad žvėrių turėjo būti gausiau, tačiau medžioklės išvakarėse toje miško dalyje vyko kariškių pratybos, tad nors ir apsipratę su poligono kaimynyste dalis žvėrių iš tų vietų pasitraukė.

Po visų medžioklės pabaigos ceremonijų, naujai įšventintiems šauliams nuleidus klubo vėliavą, Gaižiūnų ramovės stoginėje vyko medžiotojų vakaronė, srėbėme karštą medžiotojų sriubą. Vakaronės metu kalbėjo, dalinosi įspūdžiais visi kas norėjo, kas nebuvo labai užsiėmęs skanių patiekalų kramsnojimu...

Šaunuoliai „Santakos“ medžiotojai su vadu Romualdu Jakuboniu priešakyje. Tokių tradicijų reikia palinkėti ir kitiems Kauno medžiotojų sąjungos klubams.

Šventės akimirkas galite pamatyti skiltyje " Galerija".
http://www.medzioklekaunas.lt/galerija/205

Vytautas Ribikauskas

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by medziotojas » 2014-Sep-06 21:43

tradicijos.jpg

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by EIWIS » 2014-Jul-06 16:26

Super smagu matyti tokį iniciatyvų būrelį, nes iš tiesų mažai tokių yra būrelių...

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by fukas » 2014-Jul-06 15:07

super idėja :good:

Re: Medžioklės tradicijos. Naujos ir senos.

by 30-06 » 2014-Jul-04 21:36

:sorry: Ir vel viskas be manes .Nieko,nedaug iki atostogu beliko :Bravo: .Reiks atsigriebt :Search:

Top